afefccf1-b5ae-4301-acfa-0955b4cd34e9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1606-1019/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25025-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.1., 2.6.7. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė, sekretoriaujant Jolantai Žilienei, nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovui R. G., ieškovo ir trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Plieninis skydas“ atstovui advokatui Gediminui Pranevičiui, atsakovui R.

G., trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Plieninis skydas“ atstovui nemokumo administratoriui Pauliui Pacauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. G. ieÅ¡kinį atsakovui R. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Plieninis skydas“. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas R. G., galutinai patikslinęs reikalavimus, ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti bendrovės ir jos direktoriaus R.

G. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei taikyti restitucijÄ , įpareigojant atsakovÄ pervesti į bendrovės sÄ skaitÄ 40 000 Eur, priteisti bendrovės naudai iÅ¡ atsakovo 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Plieninis skydas“ yra Å¡arvuotas bei apsaugines duris gaminanti bei jomis prekiaujanti įmonė, kurios akcijos lygiomis dalimis priklauso dviem asmenims: 50 proc. ieÅ¡kovui R.

G. ir 50 proc. jo broliui atsakovui R. G.. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas ? bendrovės vadovas; stebėtojų taryba ir valdyba bendrovėje nesudaromos. BUAB „Plieninis skydas“ vadovas – generalinis direktorius – yra akcininkas R. G., šias pareigas einantis nuo (duomenys neskelbtini) Ieškovui tapo žinoma, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. R. G. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su BUAB „Plieninis skydas“. Šia sutartimi šalys susitarė, kad pirkėjas (BUAB „Plieninis skydas“) iš pardavėjo (R.

G.) perka interneto svetainės adresÄ (domenÄ ) (duomenys neskelbtini) kartu su visa svetainėje esančia medžiaga. Å alys susitarė, kad internetinės svetainės adresas bus parduotas už 40 000 Eur. IeÅ¡kovui taip pat tapo žinoma, kad 2015 m. BUAB „Plieninis skydas“ įsigijo domenÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡ bendrovės kliento, įmonės veikiančios (duomenys neskelbtini). Bendrovė ir jos klientas, veikiantis (duomenys neskelbtini), sutarė, kad už domenÄ bus mokama 5000 Eur, tačiau bendrovės klientui už parduotÄ domenÄ tiesiogiai mokėta nebuvo, kadangi už Å¡iÄ sumÄ buvo padengti kliento įsiskolinimai bendrovei.

Apie Å¡iÄ faktinę aplinkybę ieÅ¡kovas sužinojo iÅ¡ bendrovės turto administratoriaus ataskaitos, kuri buvo pateikta į Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamÄ bendrovės bankroto bylÄ (civilinės bylos Nr. eB2-3004-640/2020). IeÅ¡kovas yra įsitikinęs, kad bendrovę prie bankroto privedė R. G. netinkamas bendrovės valdymas, pasireiÅ¡kiantis per tokius nesÄ Å¾iningus ir neteisėtus veiksmus, kaip, pavyzdžiui, bendrovės lėšų Å¡vaistymas fiktyviems sandoriams sudaryti ir bendrovės lėšų pasisavinimas.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, R. G. 2019 m. sudarė fiktyvų sandorį su BUAB „Plieninis skydas“. Direktorius pardavė domenÄ (duomenys neskelbtini) lyg tai bÅ«tų jo asmeninė nuosavybė, nors domenas jau nuo 2015 m. priklausė bendrovei. Tokiu bÅ«du direktorius R. G. pasisavino bendrovės lėšas. Atsakovas R. G. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad buvo gautas pasiÅ«lymas sumažinti bendrovės turimas skolas, jeigu bÅ«tų nuperkamas domenas (duomenys neskelbtini), tačiau BUAB „Plieninis skydas“ domeno nepirko ir su tokiu skolos uždengimu nesutiko.

IeÅ¡kovas pateikė elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame M. V. nurodo, kad neva toks sandoris tikrai vyko, tačiau tokie M. V. žodžiai neturi bÅ«ti objektyviai vertinami, kadangi M. V. yra vienas iÅ¡ atsakovų byloje, kuriÄ inicijavo BUAB „Plieninis skydas“ atsakovams M. V., V. B., O. K. ir UAB „Munitus“ dėl to, kad M. V. ir V. B., ankščiau dirbę BUAB „Plieninis skydas“ ir ėję gamybos ir komercijos direktorių pareigas, įsisteigė konkuruojančiÄ Ä¯monę UAB „Munitus“, perviliojo klientus, perviliojo darbuotojus ir tÄ darė dar dirbdami BUAB „Plieninis skydas“ (civilinė byla Nr. e2-292-803/2020 vyksta Vilniaus apygardos teisme).

Atsakovo teigimu, domenÄ nusipirko ne BUAB „Plieninis skydas“, o atsakovas, kaip fizinis asmuo, ir jis pats mokėjo kasmetinį domeno mokestį. Be to, ieÅ¡kovo prieduose (el. laiÅ¡kuose) minėta įmonė vis dar liko skoloje BUAB ,,Plieninis skydas“ itin reikÅ¡mingÄ sumÄ , kurios nebÅ«tų likę, jei, kaip, pasak ieÅ¡kovo, BUAB „Plieninis skydas“ bÅ«tų nusipirkęs domenÄ ir taip uždengęs/panaikinęs ar užskaitęs minėtos įmonės skolÄ . 2021-04-15 – 2021-04-16 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas R.

G. palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad 2008 metais parodos metu (duomenys neskelbtini) sutiko O. V. B. ir pakvietė į verslÄ . O. patiko durys ir jis norėjo bÅ«ti atstovu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas jį nukreipė pas M.. O. paminėjo, kad perka domenÄ (duomenys neskelbtini). O. įsigijo kelis domenus, užregistravo savo vardu, sukÅ«rė svetainę. 2014 metais ieÅ¡kovas su M. V. vyko į (duomenys neskelbtini), sutarė, kad O. parduos domenÄ už 5000 Eur.

Pusmečio bėgyje su atsakovu įvyko konfliktas (aptikta atsakovo vagystė). Nurodė, kad O. užskaitė skolÄ , bet nežino, ar tai atsispindi buhalterijoje. El. laiÅ¡kai parodo, kad 5000 Eur sutarta sumažinti durų kainÄ . Sužinojo, kad domenas buvo įregistruotas atsakovo vardu, kai rado 2019 metų pirkimo-pardavimo sutartį. Siekia grÄ Å¾inti pinigus bendrovei, kad bÅ«tų atsiskaityta su darbuotojais. PaaiÅ¡kino, kad įmonės interneto svetainę tvarkė S., kuri kÅ«rė tekstus, keldavo nuotraukas, kurias atsiųsdavo pats ieÅ¡kovas. 2021-04-15 – 2021-04-16 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens atstovas advokatas Gediminas Pranevičius palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais.

PaaiÅ¡kino, kad įmonė turėjo registruoti prekės ženklÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kÅ«rė svetainės turinį, kuris priklauso įmonei. IÅ¡ pradžių „(duomenys neskelbtini)“ adresas buvo užregistruotas O. įmonės vardu, kuris buvo įmonės distributorius. Buvo suderintas adreso pirkimas, sutarta nuraÅ¡yti 5000 Eur skolÄ . Atsakovas ginčo sutartimi už 40 000 Eur perleido įmonei tai, kas jai ir taip priklausė. Be to, sandoris sudarytas ne tik dėl adreso, bet ir dėl visos medžiagos. 2021-04-15 – 2021-04-16 teismo posėdžio metu trečiojo asmens BUAB ,,Plieninis skydas“ atstovas bankroto administratorius Paulius Pacauskas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, nurodė, kad, tapus administratoriumi ir susipažinus su perduota medžiaga, dėl sandorio buvo neaiÅ¡ku.

Užklausus UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo atsakymÄ , kad tinklalapį administruoja S. J.. Sandorį vertina kaip vagystę iÅ¡ įmonės. 2021-04-15 – 2021-04-16 teismo posėdžio metu atsakovas R. G. palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus atsikirtimus, prašė ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad O. V. B., įmonės klientas, mėgo derėtis, praÅ¡yti nuolaidų. IÅ¡ pateiktų el. laiÅ¡kų nesupranta, dėl ko buvo tartasi. Atsakovas anglų kalbos nemoka. SusiraÅ¡inėdavo darbuotojas M.

V., atsakovas kartais sužinodavo, kÄ sutarė. Susitikęs su V. kalbėdavo su vertėju. Pasak atsakovo, su V. B. buvo susiraÅ¡inėjimas dėl skolos užskaitymo už domenÄ , tačiau klientas dalį kainos už domenÄ prašė sumokėti grynaisiais. Atsakovas (duomenys neskelbtini) buvo 2014, 2015 ir 2016 metais. Buhalterijoje nėra užfiksuota užskaitos, nes jos nebuvo. Teigia, kad O. prekiauja interneto svetainėmis, tai jo papildomas verslas. Atsakovas pirko interneto svetainę su platforma, jam netiko svetainė (duomenys neskelbtini) kalba, todėl pasamdė įmonę, kuri perdarė svetainę, keitė dizainÄ , keitė turinį.

Nusipirkus domenÄ , negalėjo įmonė iÅ¡kart juo naudotis. Nurodė, kad domenų kaina gali bÅ«ti ir 800 000 Eur, bet dėl kainos nėra ginčo, nėra klausimo, ar brangiai, ar pigiai atsakovas pardavė. Atsakovas detalaus kainos vertinimo nedarė. Su ieÅ¡kovu konfliktiniai santykiai prasidėjo nuo 2014 metų, ieÅ¡kovas įmonei skolingas virÅ¡ 200 000 Eur. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas domenÄ pirko iÅ¡ V. B., sumokėjo jam asmeniÅ¡kai (paliudyti galėtų M., nes kartu važiavo į (duomenys neskelbtini)).

Derybos vyko Lietuvoje, sumokėjo (duomenys neskelbtini), gal dalimis mokėjo – vežė po 10 000 Eur M., atsakovas, nepamena tiksliai, bet vežė dideles sumas į (duomenys neskelbtini), nes O. norėjo gauti grynaisiais, kad nereikėtų deklaruoti, nes (duomenys neskelbtini) yra dideli mokesčiai. Atsakovo teigimu, parduota buvo už rinkos kainÄ , už domenÄ mokėjo atsakovas grynaisiais. Ä®monei leido naudotis domenu nemokamai. Atsakovo teigimu, domenÄ Ä¯registravo savo vardu, nes tuo metu vyko teisminis ginčas su ieÅ¡kovu dėl priverstinio akcijų pardavimo, todėl domeno įregistravimas įmonės vardu bÅ«tų papildomai kėlęs įmonės vertę.

Atsakovas investavo savo pinigus. Be to, domeno pardavėjas siÅ«lė domenÄ parduoti už 80 000 Eur, susitarė dėl 40 000 Eur kainos, jei bus atsiskaitoma grynaisiais. Nurodė, kad gal pirkimÄ Ä¯formino oficialiai, kad pirkta už 1 Eur, jog pardavėjas nemokėtų mokesčių. Anglų kalba buvo pasiraÅ¡yta preliminarioji sutartis. Ä®monė atsiskaityti grynaisiais negalėjo. Atsakovo teigimu, domenas buvo reikalingas įmonei. Atsakovas nurodė, kad dalį pinigų sumokėjo (duomenys neskelbtini) (20 000 Eur), dalį – Lietuvoje (vieÅ¡bučio kavinėje).

Dėl ginčijamo sandorio sudarymo paaiÅ¡kino, kad 2019 m. atsirado investuotojas, darbo užmokestis darbuotojams tuo metu nevėlavo, o atsakovui tuo metu reikėjo pinigų, todėl, pasitaręs su investuotoju, tuo metu dirbusiu plėtros direktoriumi, nutarė parduoti įmonei domenÄ . Be to, plėtros direktoriaus žmona ketino pirkti 40 proc. įmonės akcijų už 1 mln. Eur ir ji norėjo, kad domenas bÅ«tų įmonės vardu. 2021-04-15 teismo posėdžio metu liudytoja S. J. nurodė, kad yra buvusi BUAB „Plieninis skydas“ darbuotoja.

Minimu laikotarpiu, kada įmonė derėjosi dėl domeno (duomenys neskelbtini) įsigijimo, liudytoja dirbo eksporto vadybininke bei rÅ«pinosi įmonės marketingu. DomenÄ Ä¯monė įsigijo iÅ¡ eksporto kliento (duomenys neskelbtini) piliečio V. B., kuriam liudytoja pardavinėjo duris. Liudytoja buvo atsakinga už tinklapio priežiÅ«rÄ , svetainės sukÅ«rimÄ , informacijos talpinimÄ , administravo el. paÅ¡tus, taip pat jai buvo pavesta atlikti domeno (duomenys neskelbtini) perregistravimÄ . Žinojo, kad domenas priklauso klientui, domeno vardo ((duomenys neskelbtini)) įmonė norėjo seniai ir 2015 metais klientas sutiko jį parduoti.

Klientas turėjo mokėjimo atidėjimÄ už prekių įsigijimÄ , todėl sutarė, kad mainais už domenÄ bus nuraÅ¡yta dalis Å¡ios skolos. Liudytoja dalyvavo susiraÅ¡inėjime, iÅ¡ kurio turinio aiÅ¡kiai suprato, kad BUAB „Plieninis skydas“ įsigyja domenÄ (duomenys neskelbtini), nuraÅ¡ydama skolÄ . Liudytojai buvo paskirta atlikti domeno perregistravimÄ . PaaiÅ¡kėjo, kad domenas bus užregistruotas ne BUAB „Plieninis skydas“ vardu, o asmeniÅ¡kai R. G. vardu, nes neva vyko ginčas dėl akcijų su ieÅ¡kovu ir kai viskas nurims, atsakovas perraÅ¡ys domenÄ Ä¯monės vardu.

Taigi, vadovo nurodymu, liudytoja atliko registracijÄ atsakovo vardu. Domenas buvo įregistruotas Lietuvoje per akredituotÄ domenų registracijos paslaugų teikėjÄ UAB „Cloudlix“, su kuria įmonė taip pat turėjo sutartį dėl talpinimo (hostingo) paslaugų. Jų serveriuose jau buvo įmonės svetainė ((duomenys neskelbtini)) ir, kurį laikÄ , (duomenys neskelbtini) veikė kaip nukreipimo adresas į pagrindinę svetainę ((duomenys neskelbtini)). Per kelis mėnesius svetainė buvo atnaujinta, kad pagrindinis adresas bÅ«tų (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, kad domeno adresas ir įmonės interneto svetainė yra du skirtingi dalykai. Norint turėti įmonės svetainę, iÅ¡ pradžių reikia svetainės (domeno) pavadinimo. Ä®sigijus domeno pavadinimÄ , nereiÅ¡kia, kad tai lieka visam gyvenimui. Už domeno pavadinimÄ turi mokėti metinį mokestį – kol moki, tol turi teisę juo naudotis. Å iuos procesus administruoja tam įgaliotos įmonės. Taip pat reikia turėti vietÄ , kur svetainė bus talpinama (vadinama hostingo paslauga), programinę įrangÄ ir tada gali sukelti tekstinę/ vaizdinę informacijÄ , t. y. atlikti dizainÄ .

Domeno (duomenys neskelbtini) įsigijimo momentu, įvedus tÄ pavadinimÄ , atsidarydavo O. V. įmonės interneto svetainė, kuri Å¡iuo metu veikia su (duomenys neskelbtini) domenu. Taigi, R. G. įsigijo ir savo vardu įsiregistravo tik domeno pavadinimÄ , o ne turinį. Talpinimo serveriuose paslaugas teikė UAB „Cloudlix“, programinę įrangÄ padarė įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kuri padėjo sukelti dalį vaizdinės ir tekstinės informacijos, sukÅ«rė dizainÄ , kitÄ informacijÄ sukėlė liudytoja.

Tuo metu įmonės svetainę buvo galima pasiekti keliais adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Domenas buvo nupirktas už įmonės pinigus, V. B. įmonei buvo nuraÅ¡yta dalis skolos. Svetainė taip pat buvo sukurta už įmonės pinigus – programavimo darbams ir dizaino sukÅ«rimo darbams buvo pasamdyta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Idėjų generavimÄ atliko liudytoja su M. V., atsakovÄ jie tik informuodavo, kas kiek kainuoja. Visus mokėjimus atliko BUAB „Plieninis skydas“.

Atsakydama į teismo klausimus, patikslino, kad su klientu V. B. susiraÅ¡inėjo liudytoja, M. V. ir atsakovas. Suderėta kaina buvo 5000 Eur. Liudytojos teigimu, susiraÅ¡inėjant elektroniniu paÅ¡tu, nebuvo tartasi dėl atsiskaitymo grynaisiais. Nežino, kas apmokėdavo sÄ skaitas už kasmetinį mokestį (apie 15 Eur). PaaiÅ¡kino, kad su atsakovu jÄ siejo normalÅ«s darbiniai santykiai, įmonėje nedirba nuo 2020 m. balandžio mėnesio, įmonė yra skolinga liudytojai už nesumokėtÄ darbo užmokestį.

IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Byloje nustatyta, kad UAB „Plieninis skydas“ yra Å¡arvuotas bei apsaugines duris gaminanti bei jomis prekiaujanti įmonė, kurios akcijos lygiomis dalimis priklauso dviem asmenims: 50 proc. ieÅ¡kovui R. G. ir 50 proc. atsakovui R. G.. Atsakovas R. G. nuo (duomenys neskelbtini) buvo UAB „Plieninis skydas“ vadovas – generalinis direktorius (CBP-24960). Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Plieninis skydas“, nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 12 d. (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-879-640/2021, teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Plieninis skydas“, atstovaujamas direktoriaus, atsakovo R. G., ir atsakovas R. G. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kuriÄ Å¡alys susitarė, kad pirkėjas (UAB „Plieninis skydas“) nuperka iÅ¡ pardavėjo (R. G.) (domenÄ ) interneto svetainės adresÄ (duomenys neskelbtini) kartu su visa svetainėje esančia medžiaga, o pardavėjas parduoda (domenÄ ) internetinės svetainės adresÄ ((duomenys neskelbtini)) su jos visais pakeitimais ir patobulinimais ir visa puslapyje esančia medžiaga.

Å alių susitarimu, pirkėjas perka šį (domenÄ ) internetinės svetainės adresÄ už 40 000 Eur. Remiantis sutartimi, atsakovui 40 000 Eur yra sumokėta, dėl Å¡ios faktinės aplinkybės byloje nėra ginčo. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė kaip įmonės akcininkas. Pagal CK 1.82 straipsnio 3 dalį, ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnyje numatytais pagrindais turi teisę pareikÅ¡ti pats juridinis asmuo, jo steigėjas (steigėjai) arba juridinio asmens dalyvis (dalyviai).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ akcininkas turi teisę reikÅ¡ti iÅ¡vestinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo bendrovei už bendrovės vadovo ir (ar) valdybos narių pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ ir po to, kai iÅ¡kelta bankroto byla, ypač tuo atveju, kai ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia įmonės administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga).

Byloje nėra duomenų, kad trečiojo asmens bankroto administratorius bÅ«tų teikęs tapataus reikalavimo ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , uždraudimas bankrutuojančios įmonės akcininkui pasinaudoti teise reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo neatitiktų Å¡io instituto esmės ir paskirties, pažeistų akcininko turtinius interesus, apribotų jo teisių ir teisėtų interesų gynimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2009).

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas, kaip trečiojo asmens 50 procentų akcijų savininkas, nepaisant to, kad trečiajam asmeniui iÅ¡kelta bankroto byla, siekdamas apginti bendrovės interesus, turi teisę teikti iÅ¡vestinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas pripažinti atsakovo 2019 m. rugpjūčio 24 d. sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei taikyti restitucijÄ , įpareigojant atsakovÄ pervesti trečiajam asmeniui 40 000 Eur. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas Sutartį ginčija tuo pagrindu, kad sandoris prieÅ¡tarauja įmonės tikslams (CK 1.82 straipsnis), kadangi Sutartis nenaudinga įmonei ir neteisinga jos atžvilgiu, nes įmonė nuo 2015 metų buvo įsigijusi domenÄ , kurį įmonės direktorius 2019 metais dar kartÄ pardavė įmonei, tokiu bÅ«du pasisavindamas bendrovės lėšas.

Atsakovas, nesutikdamas su reikalavimais, teigė, kad domenÄ 2015 metais jis įsigijo už asmenines lėšas ir įregistravo domenÄ savo vardu, kurį 2019 m. pardavė įmonei. CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu gali bÅ«ti ginčijamas privataus juridinio asmens valdymo organo sudarytas sandoris, jeigu jis prieÅ¡tarauja juridinio asmens veiklos tikslams; bÅ«tina tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu sÄ lyga – kad kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams, juridinis asmuo privalo įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis tikrai veikė nesÄ Å¾iningai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sandoris prieÅ¡tarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir tai sudaro pagrindÄ jį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį, kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio Å¡alis žino arba turi žinoti (pasidomėti) to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siÅ«lomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainÄ , o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016 33 punktÄ ). Taigi sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti reikÅ¡mingas aplinkybes: pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieÅ¡tarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan. ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio Å¡alis sÄ Å¾iningai ar ne, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ CK 1.82 straipsnio taikymas (egzistuojant visoms Å¡io straipsnio taikymui svarbioms aplinkybėms) pateisinamas, jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumÄ apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose ir teismas konstatuoja aiÅ¡kų, akivaizdų sandorio nenaudingumÄ , o tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012; kt.).

IeÅ¡kovo teigimu, 2015 metais įmonė įsigijo domenÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡ V. B. už 5000 Eur, Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaitant už kliento turimas įmonei skolas. Atsakovas nurodo, kad jis 2015 metais domenÄ Ä¯sigijo iÅ¡ V. B. už 40 000 Eur. Pažymėtina, kad teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iÅ¡ praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba.

Atsižvelgiant į tai, kuriai Å¡aliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp Å¡alių paskirsto įrodinėjimo pareigÄ . Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.). Sprendžiant dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ne tik Å¡io sandorio sudarymo aplinkybes, tačiau ir domeno 2015 metais įsigijimo aplinkybes. Byloje pateiktas 2015-05-22 elektroninis laiÅ¡kas, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, liudytojos parodymai patvirtina, kad įmonė iÅ¡ kliento V.

B. įsigijo domenÄ už 5000 Eur, Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaitant už V. B. skolas įmonei. Å ias aplinkybes patvirtinto ir domeno pardavėjas (Dok-32924). Å alių paaiÅ¡kinimais, liudytojos parodymais nustatyta, kad domenas „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir domenas) buvo įregistruotas R. G. vardu. Atsakovo teigimu, jis už domenÄ mokėjo kasmetinius palaikymo mokesčius, Å¡iÄ aplinkybę grindžia 2018-01-22 ir 2019-02-06 mokėjimais UAB „Cloudlix“, tačiau iÅ¡ pateiktų mokėjimo nurodymų nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo atlikti mokėjimai bÅ«tent už domenÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ (mokėjimo paskirtyje nurodyta „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“).

Pažymėtina, kad aplinkybių dėl 2015 metais vykusio elektroninio susiraÅ¡inėjimo neginčijo ir atsakovas, tačiau, jo teigimu, sandoris minėtomis sÄ lygomis neįvyko. Atsakovo teigimu, domenÄ iÅ¡ V. B. jis įsigijo 2015 metais už 40 000 Eur, kuriuos sumokėjo grynaisiais. Teismas pažymi, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, iÅ¡skyrus jo nenuoseklius paaiÅ¡kinimus, nėra pagrįstos jokiais kitais įrodymais. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo paaiÅ¡kinimai, susiję su domeno įsigijimu, yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s. Atsakovas, parengiamojo teismo posėdžio metu, atsisakęs nurodyti domeno įsigijimo kainÄ , bylos iÅ¡ esmės nagrinėjimo metu teigė, kad domeno kaina buvo 40 000 Eur, kuriÄ sumokėjo grynaisiais pinigais, atsiskaitydamas dalimis.

AiÅ¡kindamas atsiskaitymo už įsigytÄ domenÄ aplinkybes, atsakovas nurodė prieÅ¡taringas aplinkybes – teigdamas, kad atsiskaitė (duomenys neskelbtini), vėliau nurodė dalį pinigų perdavęs pardavėjui Lietuvoje. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais (40 000 Eur) ir nesudarant jokių pinigų perdavimÄ patvirtinančių dokumentų, tokiu bÅ«du, atsakovo teigimu, siekiant padėti pardavėjui iÅ¡vengti mokesčių ir taip sumažinant domeno kainÄ , atsakovui teikiant prieÅ¡taringus paaiÅ¡kinimus, kelia abejones.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atsakovo nurodytas domeno įsigijimo aplinkybes pripažįsta neįrodytomis (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovo teigimu, byloje negalima remtis liudytojos parodymais, įmonės komercijos direktoriaus M. V. siųstu elektroniniu laišku, nes šie įrodymai nepatikimi, kadangi su minėtais asmenimis yra konfliktiniai santykiai. Teismas pažymi, kad nėra pagrindo liudytojos parodymus vertinti kaip nepatikimus, nes jie buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams.

Kita vertus, aplinkybė, kad liudytoja bankroto byloje turi kreditorinių reikalavimų, savaime nėra pagrindas spręsti, jog jos parodymai yra nepatikimi. Dėl į bylÄ pateikto buvusio įmonės darbuotojo M. V. elektroninio susiraÅ¡inėjimo teismas pažymi, kad susiraÅ¡inėjimas vyko 2015-05, todėl nėra pagrindo abejoti įrodymo patikimumu. Atsakovo pateikti paaiÅ¡kinimai dėl konfliktinių santykių su buvusiu komercijos direktoriumi, pateikta susiraÅ¡inėjimo iÅ¡trauka (DOK-69711) nesudaro pagrindo spręsti, kad M.

V. turi suinteresuotumÄ nagrinėjama byla, o pateiktas 2020-05-18 laiÅ¡kas, siųstas buvusiam įmonės turto administratoriui, yra nepatikimas. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad domenÄ 2015 metais įsigijo įmonė, tačiau jį savo vardu įregistravo įmonės direktorius R. G.. Bylos duomenimis nustatyta, kad, įsigijus domenÄ , įmonės interneto svetainė, buvusi adresu (duomenys neskelbtini), buvo perkelta adresu (duomenys neskelbtini), turinys buvo atnaujintas.

Už minėtas paslaugas mokėjo UAB „Plieninis skydas“ (DOK-21729). Kaip matyti iÅ¡ pateikto 2019-05-14 Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) pateikiama informacija, susijusi su UAB „Plieninis skydas“ produkcija. Ä®vertinus visumÄ nustatytų faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų, darytina iÅ¡vada, kad interneto svetainės (duomenys neskelbtini) turinys priklausė UAB „Plieninis skydas“.

IÅ¡ Sutarties turinio matyti, kad Sutartimi atsakovas įmonei pardavė ne tik domenÄ , bet ir interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) esančiÄ medžiagÄ , t. y. turinį, kuris ir taip priklausė įmonei. Nors atsakovas nurodo, kad Sutartimi nustatyta kaina buvo tik už domenÄ ir ji atitiko rinkos kainÄ , tačiau nepateikia jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Atsakovas laikosi pozicijos, kad sudaryta Sutartis atitinka įmonės interesus, nes atsakovas domenÄ Ä¯sigijo už mažesnę kainÄ nei bÅ«tų įsigijusi įmonė, o jis pardavė įmonei domenÄ už tokiÄ pat kainÄ , kokiÄ mokėjo jis.

Byloje atsakovo nurodytas aplinkybes dėl domeno įsigijimo už 40 000 Eur pripažinus neįrodytomis, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus dėl Sutarties naudingumo įmonei. Priešingai, remiantis visuma nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, darytina išvada, kad Sutartis įmonei akivaizdžiai buvo žalinga. Nors atsakovas teigia, kad sudarant ginčo sandorį įmonės finansinė padėtis buvo gera, įmonė neturėjo įsiskolinimų (išskyrus, einamuosius), tačiau, remiantis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo (nutarties 29 punktu), nustatyta, kad tiek didžioji dalis darbuotojų kreditorinių reikalavimų, tiek kitų kreditorinių reikalavimų atsirado laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovas aukščiau aptartais veiksmais veikė prieÅ¡ingai juridinio asmens interesams. Minėta, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, yra bÅ«tinas sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir akivaizdus sandorio žalingumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2013; kt.).

Taigi turi bÅ«ti įrodoma, kad kita sandorio Å¡alis buvo nesÄ Å¾ininga, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia to privataus juridinio asmens valdymo organų kompetencijÄ , nustatytÄ jo veiklos dokumentuose, ar prieÅ¡tarauja to juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012). Kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (CPK 177, 178, 185 straipsniai), nes CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu nėra taikoma (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012). Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ginčo sandorį sudarė atsakovas, bÅ«damas įmonės direktorius, iÅ¡ esmės „pats su savimi“. CK 2.87 straipsnis nustato juridinio asmens valdymo organo nario teises ir pareigas juridiniam asmeniui: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, turi bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo (CK 2.87 straipsnio 1-4 dalys).

Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti iÅ¡imtinai juridinio asmens interesais. Teismas konstatuoja, kad atsakovas iki nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo turėjo fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, tačiau jų nevykdė. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovas sumažino bendrovės turtÄ tuo laikotarpiu, kai bendrovė turėjo įsiskolinimų darbuotojams bei kitiems kreditoriams. Bylos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovo veiksmai, kai jis, bÅ«damas įmonės direktoriumi, pardavė įmonei domenÄ , kuris buvo įsigytas įmonės, tačiau įregistruotas direktoriaus vardu, ir interneto svetainės turinį, kuris buvo sukurtas ir apmokėtas įmonės, įrodo jo nesÄ Å¾iningumÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Vertinant keletÄ Ä¯rodymų, reikÅ¡mės turi ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai.

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ paÅ¡alinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kuriÄ atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. BylÄ nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinęs visumÄ byloje pateiktų įrodymų, nustatytų faktinių aplinkybių, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento kaip prieÅ¡taraujantį juridinio asmens UAB „Plieninis skydas“ veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis) ir taikyti restitucijÄ (CK 1.80 straipsnis). Dėl restitucijos taikymo Pripažinus ginčijamÄ Sutartį negaliojančia, taikytina restitucija (CK 1.82 straipsnio 4 dalis, 6.145 straipsnis).

IeÅ¡kovas praÅ¡o taikyti restitucijÄ ir įpareigoti atsakovÄ pervesti į BUAB „Plieninis skydas“ sÄ skaitÄ 40 000 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl restitucijos yra suformuota ir aiÅ¡ki. Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – Å¡alių grÄ Å¾inimas į status quo ante (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Restitucija taikoma pagal CK Å¡eÅ¡tosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes.

CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sÄ Å¾iningÄ ir pagrįstÄ Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Taikant restitucijÄ , konkrečiu atveju turi bÅ«ti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui iÅ¡imtiniais atvejais pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014; kt.).

Kitaip tariant, kiekvienu konkrečiu atveju restitucija turi bÅ«ti atliekama ne mechaniÅ¡kai, o įsigilinus į individualiÄ situacijÄ ir atidžiai pasvėrus Å¡alių bei trečiųjų asmenų interesus. Pažymėtina ir tai, kad abstrakčiam grįžimui į pradinę padėtį, t. y. principui „tarsi sutarties niekuomet nebuvo“, gali prieÅ¡intis materiali ir ekonominė realybė, kuri yra iki teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2006).

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad atsakovas įmonės įsigytÄ domenÄ Ä¯registravo savo vardu, kurį vėliau kartu su interneto svetainės turiniu, kuris priklausė įmonei, pardavė jai už 40 000 Eur. Taigi, pripažinus Sutartį negaliojančia, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, taikytina restitucija ir trečiojo asmens BUAB „Plieninis skydas“ naudai iÅ¡ atsakovo R. G. priteistina 40 000 Eur (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo Tenkinant ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ bei vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovo trečiojo asmens BUAB „Plieninis skydas“ naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos sumos (40 000 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, patvirtinančius jo turėtas 825 Eur iÅ¡laidas už sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. IeÅ¡kovÄ byloje atstovavo advokatas Gediminas Pranevičius, iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1040 Eur už teisinę pagalbÄ (rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant teisme).

Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovo nurodytos iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, bÅ«tinos bei pagrįstos, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti 1040 Eur dydžio teisinės pagalbos iÅ¡laidos pripažintinos pagrįstomis. IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 1865 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Å ios bylos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos, apmokėtos iÅ¡ valstybės lėšų, sudaro 7,08 Eur. IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 7,08 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Pripažinti negaliojančia 2019 m. rugpjūčio 14 d. Pirkimo pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Plieninis skydas“ ir R. G., nuo sutarties sudarymo momento.

Taikyti restitucijÄ â€“ trečiajam asmeniui BUAB „Plieninis skydas“, juridinio asmens kodas 126053826, priteisti iÅ¡ atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 40 000 Eur (keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteisiamos sumos (40 000 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1865 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,08 Eur (septynis eurus 8 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. MokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Jurgita Rimeikienė