2018-03-28 Nr. AB-6413-3-62-3-00814-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-564-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00814-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 120 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 5 d. buvo laikomas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) nežmoniškomis, antisanitarinėmis, sveikatai pavojingomis sąlygomis. Pareiškėjas pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos, kurioje jis gyveno, plotas buvo apie 30 kv. m, joje buvo laikoma mažiausiai 10 asmenų. Pareiškėjo teigimu, gyvenamosios patalpos buvo neremontuotos, ant lubų buvo grybelis, langai – neskaidraus stiklo, trūko natūralaus apšvietimo. Patalpose buvo gausu parazitų, graužikų, blakių. Pareiškėjas teigė, kad Pravieniškių PN-AK dušo patalpos buvo netvarkingos, jose nebuvo pakabų ir veidrodžių, vanduo – kalkėtas. Pravieniškių PN-AK pastato stogo konstrukcijose buvo asbesto, dėl to kilo pavojus jo sveikatai.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl nurodytų aplinkybių jis patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinį šoką, diskomfortą, minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą. Atsakovas, laikydamas jį nurodytomis sąlygomis, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Pareiškėjas teigė, kad kalinamas šešerius metus jautėsi žeminamas, kankinamas, patyrė dvasinį sukrėtimą, diskomfortą, t. y. neturtinę žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį skundą atmesti, taikyti pareiškėjo skundo reikalavimams sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo laikomas nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 5 d. Ginčo laikotarpiu minimali vienam kalinamam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

6. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, kurios pablogintų jo laisvės atėmimo bausmės atlikimą pataisos namuose. Bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkėje numatytu laiku gali vaikščioti tiek lauke, tiek viduje, taip pat dirbti, lankytis koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje, sportuoti, užsiimti kita leistina veikla.

7. Atsakovas nurodė, kad miegamieji, kuriuose pareiškėjas buvo laikomas, erdvūs, juose užtikrinamas tinkamas apšvietimas ir vėdinimas per atveriamus langus. Nuteistieji pataisos namuose yra patys atsakingi už tvarkos ir švaros palaikymą gyvenamosiose patalpose. Jei nuteistieji patalpas tinkamai prižiūrėtų (valytų, vėdintų), pelėsis jose neatsirastų.

8. Atsakovas paaiškino, kad pataisos namai yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Pravieniškių PN-AK nuteistiesiems tiekiamas vanduo atitinka teisės aktų reikalavimus, kalkių kiekio vandenyje teisės aktai nereglamentuoja.

9. Atsakovas nurodė, kad gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant. Įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių.

10. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę, į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų pataisos namuose nesikreipė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar kad dėl pataisos namų veikimo ar neveikimo pareiškėjui būtų kilusi žala. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Pareiškėjo skundo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis.

II. 11. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu pareiškėjo E. B. skundą patenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Pravieniškių PN-AK, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, jog jam būnant Pravieniškių PN-AK, nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą tinkamomis sąlygomis nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 5 d., atlyginimo.

13. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį. Teismas nurodė, kad nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos.

14. Teismas vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Pravieniškių PN-AK pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei higienos sąlygų į pataisos namų administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu žinojo (turėjo žinoti) apie atliekamus pažeidimus, tačiau į teismą kreipėsi 2016 m. gegužės 11 d., todėl daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminą.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas praleistą kreipimosi į teismą terminą grindė ir tuo, jog neturėjo teisinių žinių ir anksčiau sužinoti apie savo teisių pažeidimą negalėjo ir neturėjo galimybių, nes Pravieniškių PN-AK buvo draudžiama kaupti informaciją, o apie tai sužinojo tik atvykęs į kitus pataisos namus. Teismas pažymėjo, kad teisinių žinių neturėjimas pats savaime negali būti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus, yra nustatyta tvarka paskelbti ir visiems prieinami, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-171/2011). Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos pažeidimus; jei pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų jautė diskomfortą, jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Teismas vertino, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, todėl atsakovui prašant laikotarpiui nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. iki 2013 m. gegužės 10 d. taikė ieškinio senatį ir šią pareiškėjo reikalavimo dalį atmetė.

16. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktas nustato, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui.

17. Teismas nustatė, kad nuo 2013 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. vasario 5 d. pareiškėjas buvo laikomas 7 būrio 1 miegamojoje patalpoje, kurios plotas 34,90 kv. m. Pagal Pravieniškių PN-AK 2016 m. birželio 1 d. pažymą Nr. 1425, 7 būrio 1 miegamajame yra įrengtos dvi miegamosios vietos, tačiau kadangi duomenys apie miegamųjų vietų skaičių pateikti atsakymo parengimo dienos duomenimis, teismas jais nesirėmė, kitų objektyvių duomenų apie 7 būrio 1 miegamajame ginčo laikotarpiu laikytų asmenų skaičių atsakovo atstovas į bylą nepateikė. Kadangi pareiškėjas teigė, jog minėtoje patalpoje ginčo laikotarpiu nuolatos buvo laikoma 14 asmenų, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose. Atsakovui nepaneigus pareiškėjo teiginių, teismas sprendė, kad nuo 2013 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. vasario 5 d. gyvenamojoje patalpoje pareiškėjui teko 2,49 kv. m (34,90/14) gyvenamojo ploto ir 7 būrio 1 miegamajame 1 000 parų nebuvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte nustatyta 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.

18. Teismas nurodė, kad iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Nors atsakovo atstovas neatsikirto į pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo patalpų natūralaus apšvietimo dėl užtamsintų langų bei neremontuotų gyvenamųjų patalpų, teismas pabrėžė, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo šias aplinkybes, bet nepagrindė tiesioginio priežastinio ryšio su subjektyviomis pasekmėmis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją ar kitas institucijas dėl šių nepatogumų. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, jo argumentai dėl neturtinės žalos grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini.

19. Teismas nustatė, kad gyvenamosios ir kitos patalpos Pravieniškių PN-AK tvarkomos ir valomos pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintą Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą. Teismas vertino, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar nešvaros gyvenamosiose patalpose. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją, nėra kompetentingų institucijų aktų, kuriuose būtų užfiksuotas patalpose esantis pelėsis ar patalpų higieninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl pelėsio bei netvarkingų dušinių atmetė kaip nepagrįstus.

20. Teismas vertino, kad pareiškėjas tik deklaratyviai skunde nurodė, kad dušinėse nebuvo įrengti veidrodžiai, tačiau šios aplinkybės nedetalizavo, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), priežastinio ryšio, todėl šių argumentų nevertino kaip pakankamų neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.

21. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus dėl gyvenamosios patalpos neefektyvaus vėdinimo, rėmėsi HN 76:2010 24 punktu, nustatančiu, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, ir 26 punktu, nustatančiu, jog gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro judėjimo greitis šiltuoju metų periodu turi būti 0,15-0,25 m/s, šaltuoju – 0,05-0,15 m/s. Ginčo laikotarpiu galiojusios Higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kadangi į bylą atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl gyvenamųjų patalpų nepakankamo, neefektyvaus vėdinimo, todėl teismas tokias aplinkybes laikė nustatytomis.

22. Teismas vertino, kad Pravieniškių PN-AK teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl graužikų ir parazitų naikinimo darbų atlikimo, tačiau įstaiga nepakankamai argumentavo ir neginčijamų įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nepateikė. Teismas sprendė, kad atsakovas nepakankamai rūpestingai vykdė graužikų ir buitinių parazitų naikinimą bei kontrolę, todėl gyvenamosiose patalpose galėjo jų būti ir pareiškėjas dėl jų buvimo galėjo patirti nepatogumų.

23. Teismas nurodė, kad geriamojo vandens ir buityje naudojamo karšto vandens saugos ir kokybės reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, tačiau nei šiame, nei kituose teisės aktuose nereglamentuojamas leistinas kalkių kiekis vandenyje.

24. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas atsiliepime patvirtino, jog gyvenamųjų patalpų stogai dengti šiferiu, dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau paaiškino, kad asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios, akimi nematomos skaidulos; pažymėjo, kad įstaigoje darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, nevykdomi. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis, kad įstaigoje nevykdomi remonto darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie Pravieniškių PN-AK vykdomus remonto darbus.

25. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu 1 000 parų neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, byloje liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo patalpų vėdinimo bei kenkėjų plitimo, todėl konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

26. Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, apibrėžiančia neturtinę žalą. Teismas vertino, jog byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis, teismas konstatavo, kad negalima teigti, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimai kilo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Teismas pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos (gyvenimo ir buities) buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

27. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį byloje Nr. A-1231-556/2016), valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 400 Eur.

III. 28. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

29. Atsakovas nurodo, kad teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, nevisiškai įvertino pateiktus įrodymus, todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas.

30. Atsakovas mano, kad teismas nevisiškai įvertino jo pateiktus duomenis apie tai, kad kiek asmenų ginčui aktualiu metu buvo kartu su pareiškėju miegamosiose patalpose pateikti negali, nes tokie duomenys nėra kaupiami ar sisteminami. Vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visuomet savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pareiškėjas turėjo judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijoje, galėjo sportuoti, užsiimti kita veikla, todėl nežymus minimalaus ploto pažeidimas nėra pagrindas konstatuoti, kad jo sąlygos buvo nežmoniškos, žeminančios ar kankinančios. Pareiškėjas nebuvo išskirtas iš kitų pataisos įstaigoje laikomų asmenų, nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad pareiškėjas buvo kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.

31. Deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai, jog pažeidžiamos jo teisės, neišdėstant konkrečių pažeidimų, negali būti pagrindas žalos atlyginimui priteisti. Pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų neturtinei žalai atsirasti. Byloje nesant įrodymų apie laikymo sąlygų įtaką pareiškėjo sveikatai, pareiškėjui nesikreipus dėl laikymo sąlygų su skundais ar prašymais į įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo teisei apginti, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl teismo sprendimas keistinas.

32. Pareiškėjas E. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o jo skundą tenkinti.

33. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu. Atsakovo atstovas pateikė į bylą melagingus duomenis apie gyvenamųjų patalpų plotą ir tokius duomenis teikia ir aukštesnės instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

35. Nustatyta, kad pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas 120 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį už kalinimą netinkamomis sąlygomis nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 5 d. Pravieniškių PN-AK.

36. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2013 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. vasario 5 d. pakankamai ilgą laiką(1 000 parų) nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio bendrabučio tipo patalpose (trūko 0,61 kv. m ploto) (pažymėtina, kad pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos, padarytos jam nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. vasario 5 d., atlyginimo priteisimo atmesta, pritaikius sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą), pripažino, kad byloje nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo patalpų vėdinimo bei kenkėjų plitimo, kitų pareiškėjo pretenzijų dėl kalinimo sąlygų nepripažino įrodytomis ir pagrįstomis. Pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas – 400 Eur.

37. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, o apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju pareiškėjui būtų pakankama satisfakcija – pažeidimo pripažinimas.

38. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ABTĮ 140 straipsnio nuostatas, nenagrinėja pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu turėjo būti patenkintas jo (pareiškėjo) skundas. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, turėjo paduoti apeliacinį skundą, tačiau tokio skundo nėra padavęs.

40. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų ir neįrodė, jog jo kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ir kurios galėtų būti prilyginamos kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas pažeidė nacionalinius teisės aktus (ne Konvencijos 3 straipsnį), nustatančius, kad pareiškėjui turėjo būti užtikrintas minimalus plotas – 3,1 kv. m, be to, pareiškėjas buvo laikomas patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrintas ir 3 kv. m plotas, ir tokiomis sąlygomis jis buvo laikomas ilgą laiką, o tai reiškia, kad pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumus, išgyvenimus, diskomfortą (neturtinę žalą).

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal naujausią EŽTT praktiką, jei pataisos namuose kalinamam asmeniui ilgą laiką tenka mažiau nei 3 kv. m, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą; dėl šios priežasties atmestas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentas, kad asmenims, laikomiems pataisos namuose, suteikiama judėjimo laisvė (žr. EŽTT 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje S. ir D. prieš Lietuvą).

42. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus plotas, todėl be teisėto pagrindo nustatytas kalinimo sąlygų pažeidimas ir faktas, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

43. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimo priteisimu pinigais, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

44. Teisėjų kolegija pažymi, jog EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą K. prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą ir kt.).

45. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje asmenims, kurie bausmę atlieka pataisos namuose ir turi galimybę laisvai judėti bei užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų, ir tai jiems kompensuoja tenkantį mažą patalpų plotą, yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2434-492/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2148-602/2017 ir kt.).

46. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

47. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus ir teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 400 Eur suma yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

49. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė