2025-03-05 Nr. AB-3834-3-61-3-05584-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-116-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05584-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. T. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 27 800 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai; toliau – ir Vilniaus kalėjimas ar kalinimo įstaiga) nesuteiktą tinkamą maitinimą pagal religiją.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. liepos mėnesį tapo (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. liepos 19 d. raštu kreipėsi į kalinimo įstaigos administraciją, prašydamas užtikrinti jam maitinimą pagal religiją. Pareiškėjas paaiškino, kad jam buvo skirtas vegetariškas maitinimas be mėsos, pataisos įstaigos administracijai nusprendus, kad šis maitinimo tipas artimiausias išpažįstantiems (duomenys neskelbtini) religiją. Pareiškėjo organizmas neigiamai sureagavo į pakeistą maitinimą, jis kasdien jausdavo skrandžio skausmus, nepilnavertiškumo jausmą, diskomfortą, jog yra specialiai diskriminuojamas. Pareiškėjas dėl maitinimo 2022 m. rugpjūčio 26 d. skundu kreipėsi į kalinimo įstaigos administraciją, kuri nurodė, jog jis turi pateikti prašymą dėl maitinimo. Gavęs tokį atsakymą pareiškėjas 2022 m. spalio 28 d. pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri perdavė skundą nagrinėti Laisvės atėmimo vietų ligoninei, o pastaroji, neįsigilinusi, pateikė atsakymą, jog už maisto kokybę neatsako.

3. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus kalėjimo administracija aplaidžiai vykdo savo pareigas, ignoruoja jo skundus ir prašymus. Toks kalinimas, atimant galimybę valgyti tinkamą valstybės paskirtą maistą, prilygo kankinimui. Visą skunde nurodytą laikotarpį pareiškėjas teigė jautęs pilvo, skrandžio skausmus, kentęs alkį, nes organizmas buvo pripratęs gauti mėsos. Už turimas asmenines lėšas įsigyti maisto produktų negali, nes yra priskirtas drausmės grupei. Pareiškėjo teigimu, jam turėjo būti užtikrintas maitinimas be kiaulienos.

4. Atsakovo atstovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas paaiškino, jog kalinimo įstaiga vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) įtvirtinta nuostata, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus.

6. Atsakovo atstovo teigimu, 2022 m. liepos 19 d. kalinimo įstaigoje buvo gautas pareiškėjo prašymas Nr. 29-2742 skirti „(duomenys neskelbtini)“ maitinimą, kadangi pagal išpažįstamą tikėjimą negali visko valgyti. Atsižvelgiant į minėtą prašymą kalinimo įstaigos administracija 2022 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjui parengė atsakymą Nr. 42-1715, kuriame nurodė, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, pareiškėjui yra siūlomas vegetarinio maisto valgiaraštis, nes, įstaigos nuomone, būtent šio valgiaraščio racionas labiausiai tinka nuteistiesiems, išpažįstantiems (duomenys neskelbtini) religiją. Lietuvos Respublikos laisvės atėmimo vietose, taip pat ir Vilniaus kalėjime, didžioji dalis nuteistųjų yra krikščionys, o valgiaraščiai, pagal kuriuos maitinami nuteistieji, sudaryti pagal didžiausios asmenų grupės maitinimosi ypatybes. Sudaryti valgiaraščius ir gaminti maistą kiekvienos religinės grupės nuteistiesiems dėl didelių laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų Vilniaus kalėjime ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo galimybių, todėl nuteistiesiems, išpažįstantiems (duomenys neskelbtini) religiją, buvo siūloma maitintis pagal vegetarinio maitinimo valgiaraščius. Be to, pareiškėjas savo prašyme nedetalizavo, ką pageidauja ir ko nepageidauja valgyti, taip pat prašyme nenurodė, kokią mėsą ir kaip ją pateiktą jis, atsižvelgiant į savo išpažįstamą religiją, galėtų ir pageidautų gauti. Teisės aktais nėra patvirtinto valgiaraščio, skirto išimtinai tik (duomenys neskelbtini) todėl, atsakovo nuomone, pats pareiškėjas savo prašyme turi pakankamai aiškiai išdėstyti savo pageidavimus, susijusius su jo norima specifine mityba, jog kalinimo įstaigos administracija galėtų kiek įmanoma labiau patenkinti jo religinius poreikius.

7. Atsakovo atstovas, remdamasis pateikiamais ambulatorinio apsilankymo aprašymų išrašais ir Lietuvos kalėjimų tarnybos šeimos gydytojos 2023 m. gegužės 11 d. tarnybiniu pranešimu, darė išvadą, jog vegetarinė mityba pareiškėjui nesukėlė tokių fizinių skausmų ir nepatogumų, kuriuos jis nurodo savo skunde, nes jis pats atsisakė tolimesnių jo sveikatos ištyrimų ir daugiau į šeimos gydytoją nesikreipė.

8. Atsakovo atstovo teigimu, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies; pripažino, kad pareiškėjo M. T. teisė ginčo laikotarpiu (nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. balandžio 17 d.) Vilniaus pataisos namuose gauti maitinimą pagal religinius įsitikinimus buvo pažeista; kitą pareiškėjo M. T. skundo dalį atmetė.

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjo M. T. apeliacinį skundą; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu, ir tokiu būdu padarė esminį bylos proceso dalyvių procesinių teisių, įskaitant teisę būti išklausytiems, pažeidimą.

III. 11. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjo M. T. skundą patenkino iš dalies; pripažino, kad pareiškėjo teisė ginčo laikotarpiu (nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. balandžio 17 d.) Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime gauti maitinimą pagal religinius įsitikinimus buvo pažeista; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad 2022 m. liepos 19 d. pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimo administraciją su prašymu skirti jam (duomenys neskelbtini) maitinimą, kadangi dėl išpažįstamo tikėjimo jis negali visko valgyti. Kalėjimas 2022 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. 42-1715 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodė, jog atsižvelgiant į gautą pareiškėjo prašymą bei vadovaujantis BVK 173 straipsnio 5 dalyje ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakyme „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ įtvirtintu teisiniu reguliavimu pareiškėjui siūlomas vegetarinio maisto valgiaraštis, kadangi jo racionas labiausiai tinka nuteistiesiems, išpažįstamiems (duomenys neskelbtini) religiją.

Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 26 d. Kalėjimo administracijai pateikė skundą dėl netinkamo maitinimo. Kalėjimas 2022 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 42-1961 „Dėl kalinimo sąlygų“ informavo pareiškėją, kad kreipėsi į maitinimo organizavimo administratorę viešąją įstaigą „Bruneros“, kuri paaiškino, kad nėra gavusi jo prašymo dėl maitinimo be kiaulienos, todėl, jeigu jis nori tokį maitinimą gauti, turi pateikti tokį prašymą. Pareiškėjas 2022 m. spalio 28 d. pakartotinai kreipėsi į Kalėjimo administraciją su skundu, kuriame teigiama, jog jam tiekiamas netinkamas maitinimas.

Kalėjimas 2022 m. lapkričio 9 d. raštu „Dėl skundo persiuntimo“, atsižvelgdama į tai, kad nuteistųjų ir suimtųjų pirminės sveikatos priežiūros funkciją vykdo Laisvės atėmimo vietų ligoninė, persiuntė pareiškėjo skundą pagal kompetenciją šiai įstaigai. Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2022 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. 7-527 „Dėl atsakymo į skundą“ išaiškino pareiškėjui maitinimo laisvės atėmimo vietų įstaigose organizavimo tvarką. Taip pat informavo, kad dietinį maitinimą galinti skirti šeimos gydytoja susipažino su jo epikrize.

Todėl prašė pareiškėją užsiregistruoti pas šeimos gydytoją, kuri spręs dėl dietinio maitinimo skyrimo, aptars pareiškėjui iškilusias sveikatos problemas. Institucija taip pat pabrėžė, kad už maisto kokybę ji neatsako. Pareiškėjas 2023 m. sausio 3 d. dar kartą kreipėsi į Kalėjimo administraciją su skundu dėl netinkamo maitinimo. Kalėjimas 2023 m. sausio 30 d. rašte Nr. SN-25-104 „Dėl maitinimo“ paaiškino, kad Vilniaus kalėjime laikomų asmenų maitinimas yra vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d.

įsakymu Nr. 510 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės) patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. galioja valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Kalėjimas šiame rašte taip pat informavo, kad vadovaujantis įsakymu „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais, dietinio maitinimo valgiaraštis pritaikomas pagal ligas. Vilniaus kalėjimo administracija nenustato rekomendacijų dėl dietinio maitinimo skyrimo.

Dietinis maitinimas paskiriamas atsižvelgus į Sveikatos priežiūros koordinavimo skyriaus išvadas. Kalėjimas pažymėjo, kad dėl maitinimo pagal veganų ar vegetarų valgiaraštį į Resocializacijos skyriaus specialistą pareiškėjas su prašymu nesikreipė, todėl jis yra maitinamas pagal nedirbančiųjų vyrų valgiaraštį.

13. Teismas, vadovaudamasis BVK nuostatomis, Maitinimo organizavimo taisyklėmis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (2020 m. gruodžio 18 d. įsakymo redakcija), kuriuo patvirtinti valgiaraščiai: 1) valgiaraštis (be kiaulienos) dirbantiems vyrams (1.16 papunktis); 2) valgiaraštis (be kiaulienos) nedirbantiems vyrams (1.17 papunktis); 3) valgiaraštis (be kiaulienos) dirbančioms moterims (1.18 papunktis); 4) valgiaraštis (be kiaulienos) nedirbančioms moterims (1.19 papunktis), įvertinęs tai, kad pareiškėjas prašė skirti jam (duomenys neskelbtini) maitinimą, į visuotinai žinomą tradiciją, jog (duomenys neskelbtini) religijoje egzistuoja draudimas valgyti kiaulieną, konstatavo, kad maitinimas pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams (be kiaulienos) labiausiai tiktų (duomenys neskelbtini) religiją propaguojančiam vyrui. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas prašė skirti jam (duomenys neskelbtini) maitinimą, turėjo būti pakankama, kad Kalėjimo administracija suvoktu, jog jis pageidauja būti maitinamas pagal valgiaraštį, kurio racione nėra kiaulienos produktų. Tai patvirtina ir daugkartiniai pareiškėjo teikti skundai dėl jo netenkinančio maitinimo pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams).

14. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo neteisėtus Kalėjimo pareigūnų veiksmus, t. y., kad Kalėjimas ginčo laikotarpiu – nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. neužtikrindamas pareiškėjo teisės į maitinimą, atitinkantį jo religines pažiūras, nors turėjo tokią galimybę, pažeidė BVK 173 straipsnio 5 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) bei BVK 92 straipsnio 5 dalies (redakcija galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.) reikalavimus.

15. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas akcentavo, kad pareiškėjas skunde pateikė deklaratyvaus, bendro pobūdžio teiginius apie patirtą neturtinę žalą, nepateikė jokių neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, pareiškėjo ligos istorijos išrašai ir Lietuvos kalėjimų tarnybos šeimos gydytojos 2023 m. gegužės 11 d. tarnybiniame pranešime Nr. LV-22642 nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui paskirtas vegetarinis maitinimas jam sukėlė itin žymaus pobūdžio fizinių skausmų ir kitų nepatogumų. Pareiškėjas, nors ir reiškė nusiskundimus dėl virškinamojo trakto sutrikimo, bet tolesnio ištyrimo atsisakė ir tolesnio gydymo nepageidavo.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastą, pobūdį, trukmę, intensyvumą, konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija.

IV. 17. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, nurodydamas, kad nesutinka su Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimu ir prašo jo skundą tenkinti visiškai.

18. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į pareiškėjo patirtus dvasinius išgyvenimus, pažeidimo padarymo mastą ir trukmę, į tai, kad pareiškėjas aktyviai gynė savo teisę į tinkamą maitinimą. Teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad nustatytų reikšmingas bylai aplinkybes, kadangi pareiškėjo galimybės teikti įrodymus yra ribotos.

19. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovo atstovo vertinimu, teismo sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 21. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui M. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai) nesuteikto tinkamo maitinimo pagal religiją.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies; pripažino, kad pareiškėjo M. T. teisė ginčo laikotarpiu (nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. balandžio 17 d.) Vilniaus pataisos namuose gauti maitinimą pagal religinius įsitikinimus buvo pažeista; kitą pareiškėjo M. T. skundo dalį atmetė.

23. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir prašo jo skundą patenkinti, teigdamas, jog atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį, trukmę, pažeidimo pripažinimo nepakanka pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

24. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pažeidimą, o apeliacinį skundą pateikė tik pareiškėjas, teisėjų kolegija, pagal nustatytas apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas bei užtikrindama non reformatio in peus (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principo laikymąsi, nevertina tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo nustatytas BVK 173 straipsnio 5 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) bei BVK 92 straipsnio 5 dalies (redakcija galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.) pažeidimas ir apeliacine tvarka patikrins tik teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2023 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-5020/2024 ir kt.).

27. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, neužtikrindamas pareiškėjui maitinimo pagal jo išpažįstamą religiją, nors turėjo tokią galimybę, t. y. turėdamas galimybę teikti teisės aktuose nustatytą maitinimą pagal valgiaraštį „(be kiaulienos) nedirbantiems vyrams“, atsakovas teikė pareiškėjui vegetarišką maitinimą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į atsakovą su prašymais, skundais dėl maitinimo, neatitinkančio jo religinius įsitikinimus, taip pat kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus, skųsdamasis pilvo skausmu. Įvertinus šiuos duomenis, atsižvelgiant į tai, kad tinkamo asmens maitinimo užtikrinimas yra susijęs su pagrindiniais asmens fiziologiniais poreikiais, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri atlygintina pinigais.

Atsižvelgusi į įstatyme (CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatyto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-328-1188/2023), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteistinas 120 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas ir pareiškėjui priteisiama 120 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo M. T. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo M. T. skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Ernestas Spruogis

Egidijus Šileikis