afec97c7-d27f-40ed-a792-5e843cd5ff99 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja A                                                                                                                                                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-305-487/2017                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04709-2016-2         Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.1.2.3.; 1.2.29.1.1;

      1.2.14.5.1.; 1.1.7.2.5.; 2.4.6.4.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 13 d. Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino, Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Teresai Darulienei, Erikai Jasmontaitei,dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei,nuteistajam E. A., jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,nuteistajai S. S., jos įstatyminei atstovei J.

S.,nuteistosios gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundÄ dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl J. K. automobilio vagystės) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl turto vagystės iÅ¡ O.

K. priklausančio gyvenamojo namo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. A. automobilio vagystės) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl tikro dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo) laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams;pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo bÅ«du įgyto turto iÅ¡ R. G.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu subendrintos paskirtos bausmės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį apėmimo bÅ«du, o tokiu bÅ«du subendrintos bausmės dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir E. A. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu paskirtoji bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktÄ ja dalimi, iÅ¡ dalies sudedant, ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.Bausmės atlikimo pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo 2017 m. vasario 15 d.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas E. A. sulaikymas ir suėmimas nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2016 m. vasario 5 d. ir nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas panaikinta ir nutarta, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti E. A. asmens tapatybės kortelę.Å iuo nuosprendžiu taip pat pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį S. S., ir jai paskirta subendrinta laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams bausmė, įpareigojant S. S. tęsti mokslÄ arba dirbti, o nedirbant, registruotis darbo biržoje ir bausmės atlikimo metu nebendrauti su E. A..

Tačiau nuteistosios S. S. atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.Nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai patenkinti ir priteista solidariai iÅ¡ E. A. ir S. S., o jai neturint lėšų, subsidiariai iÅ¡ jos motinos J. S. - J. K. naudai 435 eurus, O. K. naudai 715 eurų.Nukentėjusiojo A. A. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas ir priteista iÅ¡ E. A. A. A. naudai 970 eurų.Nukentėjusiojo R. G. atsisakymas nuo civilinio ieÅ¡kinio priimtas ir byla Å¡ioje dalyje nutraukta.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1.E. A. nuteistas už tai, kad jis atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ - automobilį, pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir jį panaudojo bei sukčiaudamas, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 1.1. 2016 m. sausio 29 d., apie 15 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 3-iame km., E. A. ir S. S. iÅ¡ anksto susitarę, bendrininkų grupėje, E. A. apžiÅ«rėjus nukentėjusiajai J.

K. priklausantį lengvÄ jį automobilį FIAT BRAVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1997 m. gamybos, paaiÅ¡kino, kad ketina automobilį iÅ¡bandyti ir galimai pirkti, bei S. S. atsisėdus už automobilio vairo, o E. A. atsisėdus į automobilio keleivio sėdynę, S. S. nuvažiavo automobiliu bei jo negrÄ Å¾ino ir tokiu bÅ«du atvirai pagrobė nukentėjusiajai J. K. priklausantį automobilį FIAT BRAVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 eurų vertės, automobilyje buvusį USB atminties įrenginį, 4 GB talpos, 20 eurų vertės, vaikų drabužius: trejas kelnes 40 eurų vertės, tris megztinius 40 eurų vertės, tuo nukentėjusiajai J.

K. padarydami 500 eurų turtinę žalÄ . Å iais savo veiksmais E. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje.1.2. Be to, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 30 d. iki 2016 m. vasario 13 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, E. A. ir S. S. iÅ¡ anksto susitarę, bendrininkų grupėje (duomenys neskelbtini), iÅ¡daužę nukentėjusiajai O. K. priklausančio gyvenamojo namo prieangio lango stiklÄ , pateko į vidų, bei po to sulaužius prieangio lauko durų spynÄ , įsibrovė į namo vidų, ir iÅ¡ namo patalpų slapta pagrobė dvi dvigules antklodes, bendros 80 eurų vertės, keturias pagalves, 40 eurų bendros vertės, kasetinį magnetofonÄ su dviem garso kolonėlėmis 100 eurų vertės, vaflių keptuvę 25 eurų vertės, sumuÅ¡tinių keptuvę 30 eurų vertės, pyragaičių - grybukų keptuvę 30 eurų vertės, vienÄ porÄ moteriÅ¡kų Å¡lepečių 5 eurų vertės, keturias teflonines keptuves 28 eurų bendros vertės, 10 litrų talpos emaliuotÄ kibirÄ 5 eurų vertės, Å¡eÅ¡is aliuminio puodus su dangčiais bendros 60 eurų vertės, kirvį su kotu 20 eurų vertės, du plaktukus 5 eurų bendros vertės, reples 10 eurų vertės, plastmasinį elektrinį arbatinukÄ 17 eurų vertės, kepimo skardÄ 3 eurų vertės, keturis elektros laidų prailgintuvus bendros 50 eurų vertės, vakavimo dangtelių užsukimo maÅ¡inėlę 14 eurų vertės, plaktukÄ mėsai muÅ¡ti 8 eurų vertės, elektrinį tepalinį radiatorių bronzos spalvos 70 eurų vertės, elektrinį Å¡ildytuvÄ Å¾alios spalvos 30 eurų vertės, 15 porų peilių ir Å¡akučių rinkinį 20 eurų vertės, 10 vienetų Å¡aukÅ¡tų 10 eurų bendros vertės, lovatieses ir staltieses 30 eurų bendros vertės, pakuotę kruopų, pakuotę miltų, pakelį cukraus, vienÄ butelį aliejaus bendros 5 eurų vertės, viso nukentėjusiajai O.

K. padarydami 705 eurų turtinę žalÄ . Å iais savo veiksmais E. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje.1.3. Be to, E. A., turėdamas tikslÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ , 2016 m. vasario 11 d., apie 13 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), kavinės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, apžiÅ«rėjęs nukentėjusiajam A. A. priklausantį lengvÄ jį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kino, kad ketina šį automobilį pirkti ir tuo tikslu nori jį iÅ¡bandyti, bei atsisėdęs už automobilio vairo, Å¡iuo automobiliu nuvažiavo, jo negrÄ Å¾ino ir tokiu bÅ«du atvirai pagrobė nukentėjusiajam A.

A. priklausantį lengvÄ jį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 eurų vertės, automobilio salone ir jo dėtuvėje buvusius pinigus - 320 eurų, piniginę su A. A. asmens ir kitais dokumentais, automobilio bagažinėje buvusiÄ kolonėlę „VIBE CBR“ bei garsiakalbius, bendros 90 eurų vertės, CD grotuvÄ â€žPANASONIC“, 20 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam A. A. padarydamas bendrÄ 930 eurų turtinę žalÄ . Å iais savo veiksmais E. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje.1.4.

Be to, E. A. 2016 m. vasario 15 d., apie 18.17 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) degalinės teritorijoje, esančios adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas apgaule pagrobti nukentėjusiojo R. G. lengvÄ jį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo tikslu jį mainydamas į kitÄ pavogtÄ , A. A. priklausantį lengvÄ jį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pildydamas 2016 m. vasario 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, Å¡ioje sutartyje pasirašė netikru paraÅ¡u imituodamas ir suklastodamas A.

A. paraÅ¡Ä ir tokiu bÅ«du šį dokumentÄ suklastojo bei panaudojo. Å iais savo veiksmais E. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje.1.5. Be to, 2016-02-15, apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) degalinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje, E. A. ir S. S. iÅ¡ anksto susitarę, bendrininkų grupėje nukentėjusiajam R. G. pateikė melagingus duomenis ir E. A. prisistačius kitu asmeniu - A. A., bei 2016 m. vasario 15 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje įraÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis - A.

A. vardÄ ir pavardę, Å¡iÄ sutartį pasiraÅ¡ius E. A. imituojant A. A. paraÅ¡Ä , ir prieÅ¡ tai pagrobtÄ nukentėjusiajam A. A. priklausantį lengvÄ jį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 eurų vertės, iÅ¡keitus į R. G. priklausantį lengvÄ jį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 eurų vertės, E. A. įgijo svetimÄ , R. G. priklausantį turtÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam R. G. 300 eurų turtinę žalÄ . Å iais savo veiksmais E. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistasis E. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o dalyje panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendį – iÅ¡teisinti jį iÅ¡ nusikalstamos veikos dėl A. A. 320 eurų vagystės padarymo, ieÅ¡kovų civilinius ieÅ¡kinius patenkinti tik iÅ¡ dalies, perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ dėl automobilių Fiat Bravo ir Volkswagen Golf pasisavinimo iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .2.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama atmestinai, ne iÅ¡ esmės, Å¡aliÅ¡kai, palaikant tik vienÄ pusę.

Ä® baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ teismo posėdžių metu nebuvo kviečiami itin svarbÅ«s liudytojai, galintys patvirtinti arba paneigti baudžiamajai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir faktus, tai E. K., V. P., L. A., L. A., D. A., nes visų liudijimai yra skirtingi. 2.2. Apelianto teigimu, nesant įrodymų, o tik liudytojo M. J. neužtikrintiems parodymams, jis buvo pripažintas kaltas dėl 320 eurų vagystės. Jei teismas tikėjo Å¡io liudytojo parodymais, tai turėjo tikėti ir kaltinamosios S. S., kuri turi bÅ«ti laikoma geros reputacijos, nes yra neteista, parodymais. 2.3.

Apeliantas nesutinka su priteistais civiliniais ieÅ¡kiniais, nes priteistos pinigų sumos neatitinka tikrosios žalos vertės, kas rodo, jog byla buvo nagrinėjama Å¡aliÅ¡kai. Nukentėjusioji O. K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pagrobti daiktai nebuvo nauji, ji negalėjo teismui pateikti jų įsigijimo dokumentų bei teigė, kad tie daiktai buvo seni, pirkti daugiau nei prieÅ¡ deÅ¡imt metų ir ji negali tiksliai nurodyti tų daiktų vertės, kadangi pagrobtų daiktų aktÄ rašė su savo seserimi, kas rodo netikslų daiktų įvertinimÄ bei daiktų kiekį.

Teismas vertino ir palaikė nukentėjusiosios pusę ir tikėjo tik jos duotais parodymais, kas rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .2.4. Nuteistasis skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo prašė perkvalifikuoti jo nusikalstamas veikas iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi jo veikos buvo ne atvira vagystė, o turto užvaldymas apgaulės bÅ«du, t. y. melagingai teigdamas, kad automobilį pirks, nukentėjusiajam leidus apžiÅ«rėti automobilį bei juo važiuoti, jis ketino apgaulės bÅ«du užvaldyti turtÄ , jį iÅ¡viliojo iÅ¡ nukentėjusiųjų.

Nukentėjusieji, niekieno neverčiami, savo noru atiduodami jam automobilį, nieko neįtardami, yra apgaunami. Taigi, nukentėjusieji savo valia atidavė jiems priklausantį turtÄ , todėl jo veiksmai, nuteistojo manymu, turi bÅ«ti kvalifikuojama kaip sukčiavimas.2.5. Apelianto teigimu, jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Skiriant bausmę, visiÅ¡kai neatsižvelgta į nusikalstamų veikų motyvus, nes nebuvo planuojama iÅ¡ anksto padaryti nusikalstamas veikas, iÅ¡ nusikalstamų veikų nebuvo jokios naudos, nebuvo siekta praturtėti, tai tiesiog turėjo bÅ«ti pokÅ¡tas, buvo įvertintas žmonių patiklumas.

Dėl Å¡ių nusikaltimų apeliantui labai gėda ir jis gailisi padaręs Å¡iuos nusikaltimus. Nusikaltimai buvo padaryti per labai trumpÄ laikÄ , vos per 14 dienų. Jis yra jaunas ir nepagalvojo apie gresiančias griežtas bausmes, davė nuoseklius parodymus, bendradarbiavo su teisėsauga, parodė vietas, kur ir kaip padaryti nusikaltimai, tai turėjo bÅ«ti įvertinta, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas turėjo atsižvelgti į jo charakteristikÄ : jis nėra gydytas nuo priklausomybės ligų ir psichinių ligų, nebaustas administracine tvarka, bausmę pataisos namuose atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, pataisos namuose laikosi nustatytų taisyklių, nesilaiko nuteistųjų subkultÅ«ros, su kitais nuteistaisiais sutaria, jo darbinė motyvacija teigiama, jis dirba 0,25 etato valytoju, atlieka neatlygintinus darbus bendrose patalpose, darbus atlieka laiku ir nepriekaiÅ¡tingai.

Jis laikosi higienos normų, jo socialiniai ryÅ¡iai nenutrÅ«kę, bendrauja su mama, broliais, draugais, pataisos namuose charakterizuojamas patenkinamai. Å ias aplinkybes teismas vertino atmestinai.2.6. Apeliantas skunde nurodė, kad laisvės atėmimo bausmė skiriama kraÅ¡tutiniu atveju. Jis nukentėjusiųjų atsiprašė, nuoÅ¡irdžiai gailisi, pažadėjo kuo greičiau atlyginti žalÄ , todėl teismas turėjo galimybę parinkti jam Å¡velnesnę bausmę.3. Teismo posėdyje nuteistasis E. A. prašė tenkinti jo apeliacinį skundÄ .

Nurodė, kad labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, tai buvo padaryta spontaniÅ¡kai, veiksmai buvo neapgalvoti. Po bausmės atlikimo jis ketina atlyginti žalÄ , teismo metu visų nukentėjusiųjų atsiprašė. Galvoja, kad jam paskirta per griežta bausmė, norėtų įrodyti, kad gali pasitaisyti.4. Nuteistojo E. A. gynėja advokatė E. Žilėnienė praÅ¡o tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ . Palaiko nuteistojo praÅ¡ymÄ perkvalifikuoti dvi vagystes kaip sukčiavimÄ . Pažymėjo, kad automobiliai buvo užvaldyti sukčiavimo bÅ«du, E. A. tyčia buvo nukreipta bÅ«tent į sukčiavimÄ , o ne į automobilių vagystes.

Dėl pagrobtų pinigų advokatė nurodė, kad nėra įrodymų, jog pinigai tikrai buvo A. A. automobilyje ir juos pasisavino E. A., todėl praÅ¡o atmesti A. A. ieÅ¡kinį dėl 320 eurų vagystės. Taip pat, gynėjos nuomone, nėra įrodymų, kad E. A. iÅ¡ O. K. namo pagrobė turto už tokiÄ didelę sumÄ , galėjo bÅ«ti pagrobta už ne didesnę kaip 300 eurų sumÄ , todėl praÅ¡o mažinti nukentėjusiajai O. K. priteistÄ turtinę žalÄ . Taip pat praÅ¡o Å¡velninant nuteistajam bausmę, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

5. Nuteistoji S. S. nurodė, jog jokių susitarimų daryti nusikaltimus nebuvo ir jie negalvojo, kad už jų veiksmus bus nubausti. Nuteistosios įstatyminė atstovė dėl nuteistojo E. A. skundo tenkinimo nuomonės neiÅ¡reiÅ¡kė. Nukentėjusiosios gynėjas advokatas A. Svila palaikė nuteistojo E. A. apeliacinį skundÄ , prašė jį tenkinti.6. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 7. Nuteistojo E. A. apeliacinis skundas atmetamas.8.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi yra gautas tik nuteistojo E. A. apeliacinis skundas, kita nuteistoji – S. S. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžio neskundžia, teisėjų kolegija baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėja tik nuteistojo E. A. apeliacinio skundo ribose.9.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Å¡io kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

10. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytais argumentais ir padarytomis iÅ¡vadomis, kad E. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl J. K. automobilio vagystės), BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl turto vagystės iÅ¡ O. K. priklausančio gyvenamojo namo), BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl A. A. automobilio vagystės), BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl tikro dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo) ir BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo bÅ«du įgyto turto iÅ¡ R.

G.). Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyręs bei tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, E. A. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo teisingai ir paskyrė jam tinkamÄ subendrintÄ bausmę. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų nuteistasis, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas, o taip pat nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.11.

Nuteistasis E. A. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir praÅ¡o iÅ¡teisinti jį iÅ¡ nusikalstamos veikos dėl 320 eurų vagystės iÅ¡ A. A. priklausančio automobilio padarymo, ieÅ¡kovų civilinius ieÅ¡kinius patenkinti tik iÅ¡ dalies, perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ dėl automobilių Fiat Bravo ir Volkswagen Golf iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Dėl 320 eurų vagystės iÅ¡ A. A. priklausančio automobilio 12.

Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis buvo pripažintas kaltu pavogus 320 eurų be įrodymų, o tik liudytojo M. J. neužtikrintiems parodymams.12.1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje ištirtų įrodymų visuma, o būtent, nukentėjusiojo A. A., liudytojų M. J., V. P. parodymais nustatyta, jog E. A. pagrobė A. A. priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio salone buvusius pinigus – 320 eurų.12.2. Iš nukentėjusiojo A. A. parodymų matyti, kad kartu su automobiliu iš jo buvo pagrobta jo piniginė su asmens ir bankininkystės dokumentais, 180 eurų jo pinigų bei 140 eurų jo darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių pinigų su kvitais.12.3.

IÅ¡ liudytojo M. J. parodymų matyti, kad tÄ dienÄ , kai iÅ¡ A. A. buvo pagrobtas automobilis, jie buvo kartu. Jam yra žinoma, kad A. A. pristatydavo mėsÄ Ä¯ parduotuves ir paimdavo pinigus, kuriuos kitÄ dienÄ turėdavo pristatyti tiekėjui. TÄ dienÄ liudytojas matė, kad A. A. turėjo pinigų piniginėje, valdiÅ¡kus pinigus jis dėdavo į maiÅ¡elį. Pinigus ir piniginę laikė po magnetola, durelių kiÅ¡enėje, gal ir daiktų dėtuvėje.12.4. IÅ¡ liudytojo V. P. parodymų matyti, kad 2016 m. vasario 10 d. vakare jam paskambino UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas A.

A. ir pasakė, kad buvo pagrobtas A. A. priklausantis automobilis VW Golf bei automobilyje buvę bendrovei priklausantys pinigai – apie 150 eurų, gauti už bendrovei priklausančių prekių pristatymÄ . Su A. A. buvo sudarytas susitarimas ir jis minėtus pinigus grÄ Å¾ino bendrovei.12.5. Teisėjų kolegijai nutarus atlikti dalinį įrodymų tyrimÄ , apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas V. P., kuris parodė, kad dirba ŽŪB (duomenys neskelbtini) mechaniku. A. A. jam žinomas, jis dirbo vairuotoju ŽŪB (duomenys neskelbtini).

Jis prisimena atvejį, kai A. A. jam paskambino ir pasakė, jog pardavinėjo automobilį, kuris iÅ¡ jo buvo pavogtas kartu su dokumentais, todėl pranešė, kad jis negalės kitÄ dienÄ iÅ¡eiti į darbÄ . Taip pat pasakė, kad buvo pavogti automobilyje buvę du ŽŪB (duomenys neskelbtini) orderiai ir pinigai, kokia suma – neprisimena, atrodo virÅ¡ 100 eurų. Orderis ir pinigai buvo pas A. A., nes vairuotojams iÅ¡duodami orderiai, kad iÅ¡ įmonių paimtų grynus pinigus; jam pagal darbo funkcijas priklausė priimti pinigus ir iÅ¡duoti dokumentus, ir bÅ«tent Å¡itie dalykai buvo pavogti.

Taip jam pasakė A. A.. Kiek liudytojas žino, A. A. dėl minėtų pinigų su buhalterija atsiskaitė. Papildomai V. P. parodė, kad galėjo būti, jog jam A. A. paskambino 2016 m. vasario 10 d. vakare, galėjo būti, kad A. A. priklausančio automobilio VW Golf vagystės metu dingo du ŽŪB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiai ir bendrovei priklausantys 150 eurų. 12.6. Iš byloje esančio ŽŪB (duomenys neskelbtini) 2017 m. sausio 2 d. rašto matyti, kad A. A. su bendrove atsiskaitęs ir jam kokių pretenzijų bendrovė neturi (t. 3 b. l. 40).12.7.

Taigi, nors E. A. ginčija, jog jis pagrobė automobilyje VW Golf buvusius 320 eurų, aplinkybė, kad minėti pinigai buvo automobilyje VW Golf ir jie buvo pagrobti kartu su automobiliu, yra visiškai įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo A. A., liudytojų M. J., V. P. parodymais, ŽŪB (duomenys neskelbtini) pažyma, netikėti šiais parodymais nėra jokio pagrindo. Nuteistojo E. A. versija, kad pats nukentėjusysis A. A. galėjo išleisti šiuos pinigus savo reikmėms ir nepagrįstai juos prašo priteisti iš nuteistojo, atmestina kaip paneigta nuosekliais A.

A. ir liudytojo V. P. parodymais, nustatyta, jog jau nusikaltimo padarymo dienÄ nukentėjusysis A. A. informavo darbdavio atsakingÄ darbuotojÄ apie pagrobtÄ automobilį su jame buvusiais jo asmeniniais daiktais bei įmonei priklausančiais orderiais bei pinigais. Byloje neginčytinai nustatyta, kad automobilio VW Golf vagystės metu buvo pagrobti ir automobilyje buvę A. A. priklausantys daiktai - asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, magnetola, piniginė su pinigais, o taip pat darbdaviui priklausę dokumentai ir pinigai.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti A. A. parodymais dėl pagrobtos pinigų sumos. Dėl iÅ¡ nukentėjusiosios O. K. pagrobtų daiktų vertės 13. Nuteistasis E. A. pripažįsta, kad iÅ¡ O. K. priklausančios sodybos pagrobė daiktų, tačiau nesutinka, kad jų vertė galėjo siekti 715 eurų.13.1. Pažymėtina, kad BPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieÅ¡kinio dydį. Ä®vertinus BPK 7 straipsnyje nurodytÄ taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 44 straipsnio 10 dalies bei 110 straipsnio nuostatas apie nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo teises bei pareigas, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis (civilinis ieÅ¡kovas).

Kai civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį (BPK 109 straipsnis). 13.2. Nukentėjusioji O. K. 2016 m. balandžio 13 d. apklausos metu tiksliai įvardino, kokie daiktai iÅ¡ jos sodybos buvo pagrobti, nurodydama pagrobtų daiktų vertę (t. 1 b.l. 162-164). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nukentėjusiosios O. K. duotus parodymus, įvertinusi tai, kad nukentėjusioji tiksliai iÅ¡vardino, kokie daiktai, apibÅ«dinant jų individualias savybes, iÅ¡ jos sodybos buvo pagrobti, ji nurodė pagrobtų daiktų vertę, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo netikėti Å¡iais detaliais ir nuosekliais nukentėjusiosios parodymais dėl pagrobtų daiktų.

Šie parodymai patvirtinti kitais byloje ištirtais įrodymais - dalis pagrobtų daiktų buvo rasti automobilyje Mazda 323, kuriuo naudojosi nuteistasis E. A., juos nukentėjusioji O. K. atpažino kaip priklausančius jai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios O. K. įvardinta pagrobtų daiktų vertė, atsižvelgiant į daiktų kiekį ir pobūdį, yra gyvenimiška ir reali. Vien aplinkybė, kad nukentėjusioji negalėjo pateikti minėtų daiktų įsigijimo vertę patvirtinančių dokumentų, pati savaime nesudaro pagrindo mažinti civilinį ieškinį, kadangi buitinio naudojimo daiktų įsigijimo dokumentai paprastai nėra išsaugomi.

Nuteistojo E. A. nesutikimas su iÅ¡ jo priteista civilinio ieÅ¡kinio suma, nenurodant konkrečių argumentų, nesudaro pagrindo paneigti aukščiau nurodytas aplinkybes. Dėl nuteistojo praÅ¡ymo perkvalifikuoti nusikalstamas veikas iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl automobilių Fiat Bravo ir Volkswagen Golf) 14. Nuteistasis E. A. nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jo nusikalstama veika dėl automobilių Fiat Bravo ir Volkswagen Golf pagrobimo buvo kvalifikuota kaip automobilių vagystės ir praÅ¡o Å¡ias veikas perkvalifikuoti į sukčiavimÄ .14.1.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistųjų E. A. ir S. S. parodymus, nukentėjusiosios J. K., liudytojo E. K. parodymus (dėl automobilio Fiat Bravo vagystės), nuteistojo E. A. parodymus, nukentėjusiojo A. A., liudytojo M. J. parodymus (dėl automobilio VW Golf vagystės), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo E. A. įvykdytas nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi, sprendžiant pagal padarytų nusikalstamų veikų objektyviÄ jÄ pusę, nustatytÄ remiantis tiek paties nuteistojo, tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, E. A. nusikalstamos veikos visiÅ¡kai atitinka vagystės, o ne sukčiavimo sudėtį.14.2.

Teismų praktikoje kaip vagystė kvalifikuojami tokie veiksmai, kai kaltininkas laikinai gauna pasinaudoti turtu (pasimatuoti, pavažiuoti ir pan.) ar atlikti su juo tik technines operacijas (prižiÅ«rėti, paneÅ¡ti ir pan.) ir neteisėtai jį pasiima. Apgaulė vagystės ir plėšimo atvejais yra tik priemonė prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina užvaldyti, o sukčiaujant apgaulė - tai priemonė įgyti turtÄ (įgyti nuosavybės teisę į tam tikrÄ turtÄ ). Sukčiavimo atveju turtÄ turi perduoti veiksnus asmuo, kurio veiksmai turto atžvilgiu yra juridiÅ¡kai reikÅ¡mingi.

Apgaulė turi bÅ«ti esminė, dėl kurios, suklaidinus turto savininkÄ ar valdytojÄ , kaltininkas įgyja turtÄ savo nuosavybėn. Todėl, nors ir panaudojant apgaulę, sukčiavimu nelaikomi veiksmai, kai pagrobiamas svetimas turtas, kuris kaltininkui nebuvo perduotas nuosavybėn, o tik jam laikinai patikėtas palaikyti ar trumpam pasinaudoti (pvz., paskolinamas). Tokios pozicijos laikomasi ir nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-07/2004).14.3.

Taigi, nagrinėjamu atveju, E. A. automobiliai Fiat Bravo ir Volkswagen Golf buvo perduoti laikinai, t. y. tik iÅ¡bandyti, kaip jie važiuoja, E. A. nebuvo perduota teisė ilgesniam laikui naudotis Å¡iais automobiliais, todėl E. A. veiksmai, kuriais jis perėmė automobilių valdymÄ , nelaikytini sukčiavimu, o laikytini tik priemone neteisėtai užvaldyti turtÄ , todėl nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos kaip vagystė. 14.4. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į suformuotÄ teismų praktikÄ , E. A. veiksmai, kuriais jis neteisėtai užvaldė automobilius Fiat Bravo ir Volkswagen Golf, visiÅ¡kai atitinka vagystės požymius, todėl tenkinti E. A. praÅ¡ymÄ perkvalifikuoti Å¡ias jo nusikalstamas veikas kaip sukčiavimÄ , nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl bausmės Å¡velninimo 15. Nuteistasis E. A. praÅ¡o paskirti jam Å¡velnesnę bausmę.15.1. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas palieka teismui diskrecijÄ parinkti atitinkamÄ bausmės rūšį ir nustatyti jos dydį, tačiau teismas, individualizuodamas nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui bausmę, saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis), bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų, taip pat teisingumo, teisinės valstybės, teisės į teisingÄ teismÄ , proporcingumo ir kitų konstitucinių principų.15.2.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, jog skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.15.3. IÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad skiriant E. A. bausmę, buvo atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

E. A. padarė tris apysunkius ir du nesunkius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta, tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje (kartu su S. S.). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į tai, kad E. A. nusikalto lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų metu, kas rodo jo nenorÄ keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ ir pasitaisyti, jis buvo nusikaltimų iniciatorius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tik realia laisvės atėmimo bausme galima pasiekti bausmės tikslų.15.4.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. A. už padarytus nusikaltimus subendrintÄ galutinę bausmę laisvės atėmimÄ 2 metams 4 mėnesiams, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Iki Å¡io nuosprendžio priėmimo E. A. buvo tris kartus teistas. IÅ¡vadų iÅ¡ savo ankstesnių teistumų nepadarė, toliau linkęs nesilaikyti įstatymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad E. A. iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų, ginčijo priteistÄ turtinę žalÄ , kas rodo, jog jis pakankamai neįvertino savo nusikalstamų veikų pavojingumo ir žalingų padarinių (padarytos turtinės žalos dydžio), mažinti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę ar Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę kitais BPK numatytais pagrindais nėra jokio pagrindo.

E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė nelaikytina per griežta.

16. Nuteistojo gynėja teismo posėdyje prašė taikyti E. A. atžvilgiu BK 75 straipsnį, t. y. atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .16.1. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, kaltinamojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).16.2.

Atsižvelgiant į E. A. nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį, jo ankstesnius teistumus, į tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu, iÅ¡ dalies pripažino kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti, atidėjus nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ BK 75 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik realia laisvės atėmimo bausme, izoliavus nuteistÄ jį E. A. nuo visuomenės.17.

Baudžiamojoje byloje 2017 m. balandžio 25 d. yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 81,06 eurus iš nuteistojo E. A. valstybės naudai ir 2017 m. birželio 2 d. yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 17,37 eurus iš nuteistosios S. S. valstybės naudai.17.1.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.17.2. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , privalo dalyvauti tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistiesiems E. A. ir S. S. buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistųjų valios.

Dėl pastarosios priežasties Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymai priteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas – 81,06 eurus iÅ¡ nuteistojo E. A. ir 17,37 eurus iÅ¡ nuteistosios S. S. netenkinamas.18. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo E. A. nusikalstamas veikas ir už jas paskyrė teisingÄ subendrintÄ galutinę bausmę, kuriÄ Å¡velninti nėra jokio pagrindo, taip pat pagrįstai tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius, kuriuos mažinti nuteistojo E. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais taip pat nėra pagrindo.

19. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendis iÅ¡ esmės yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti E. A. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Tačiau, Å¡iuo nuosprendžiu E. A. paskiriant laisvės atėmimo bausmę, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta, todėl nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: nuteistojo E. A. apeliacinį skundÄ atmesti.             Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį – E. A. paskirtÄ subendrintÄ galutinę 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Teisėjai                                                                                                             Aušra Bielskė                                                                                                                           Audrius Cininas                                                                                                                           Jolanta Čepukėnienė