afebbdfb-4ec2-42a3-ab05-e3af981cb233 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1733-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-04729-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. J. (V. J.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas V. J. skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad nuo 2014-02-06 iki 2016-05-15 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose buvo per mažai ploto, jose įrengtos perteklinės miegamosios vietos. Nebuvo suteikta vieta maisto produktams susidėti, drabužių ir avalynės džiovykla.

DuÅ¡uose nebuvo tinkamai įrengtos pertvaros, garantuojančios asmens privatumÄ . Dėl kamerų perpildymo sumažėjo laikas naudotis karÅ¡tu duÅ¡u asmeninės higienos priežiÅ«rai. LukiÅ¡kių TI-K neįrengti evakuaciniai išėjimai, nebuvo laikomasi prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių, elektros instaliacija buvo netvarkinga. LukiÅ¡kių TI-K pastatų konstrukcijose buvo asbesto. Nebuvo tinkamai aprÅ«pinamas higienos priemonėmis. Kamerose nebuvo atliktas remontas, buvo buitinių parazitų. Naktį kamerose nebÅ«davo užtikrinama tamsa, dėl to atsirado miego ir sveikatos sutrikimų.

Tiekiamas maistas buvo netinkamas, prastos kokybės, žemo kaloringumo. Dėl netinkamų laikymo sÄ lygų patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, stresÄ , diskomfortÄ . Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 50–59). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas su pertraukomis laikotarpiu nuo 2014-02-07 iki 2015-05-15. LukiÅ¡kių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. IÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti Å¡varÄ kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiÅ«rai ir profilaktiniams darbams atlikti.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , turimus resursus. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m. aukščio sienele.

Laikomiems asmenims suteikiama teisė ne mažiau kaip 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Suteikiama galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu vandeniu. Teisės aktai nenumato ypatingų privatumo užtikrinimo duÅ¡e reikalavimų. Suimtieji (nuteistieji) tinkamai aprÅ«pinami higienos priemonėmis, patalyne, rankÅ¡luosčiais, sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius. Kiekviename aukÅ¡te įrengti gesintuvai, nustatyta tvarka įrengti evakuaciniai išėjimai.

Elektros instaliacija atitinka nustatytus reikalavimus. Atsakovo atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos. Teismas konstatuoja: į teismo posėdį, kuris įvyko 2017-02-23 11 val., proceso dalyviai neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ jiems buvo praneÅ¡ta tinkamai. 2017-01-11 teisme buvo gautas pareiÅ¡kėjo patvirtinimas, kad pareiÅ¡kėjas nepageidauja dalyvauti teismo posėdyje. Todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka.Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimÄ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2014-02-07 iki           2015-05-15.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

PareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pareiškėjas neginčija atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-02-07 iki 2015-05-15 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 116, 122, 125, 201, 202, 203, 204, 207, 208, 216, 220, 322. Vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas laikotarpiais: 2014-02-16, 2014-05-11, 2014-10-11 – 2014-10-12, 2015-02-11 – 2015-03-02, 2015-03-14 – 2015-05-14 (b. l. 50–51).

IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 86 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, jam teko nuo 1,85 iki 3,42 kv. m. kameros ploto. Ä®vertinus aplinkybę, kad tenkantį plotÄ papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sÄ lygomis jis turėjo praleisti didžiÄ jÄ dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punktÄ .

Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Kitais pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiais pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,89 iki 7,49 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai Å¡iuo aspektu nebuvo pažeisti. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose buvo įrengti pertekliniai baldai, papildomai mažinę kameros plotÄ , pažymėtina, kad teisės aktai nenustato pareigos iÅ¡ bendro kameros ploto, tenkančio asmeniui, iÅ¡skaičiuoti kameroje esančių baldų užimamÄ plotÄ .PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo suteikta vieta maisto produktams susidėti, drabužių ir avalynės džiovykla.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.6–14.9 punktuose nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje turi būti stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba.

Atsakovo atstovo atsiliepime į skundÄ nurodyta, jog visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti, atsižvelgiant į tai, kiek kameroje yra miegamųjų vietų. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 68–70) nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai komplekte su prisukamomis kėdutėmis. Lovos matmenys apie 1,9 m x 0,7 m, kamerose, kuriose iki 4 gultų, stalo matmenys apie 0,6 m x 0,5 m, kėdės matmenys apie 0,3 m x 0,3 m; kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams, pakabos virÅ¡utiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su skundais ar praÅ¡ymais dėl vietos trÅ«kumo maistui laikyti nesikreipė. Todėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl nesuteiktos vietos maistui laikyti atmestini kaip neįrodyti. Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad valdiÅ¡ka patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartÄ per savaitę, tÄ pačiÄ dienÄ drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems grÄ Å¾inami jau sausi, todėl pripažintina, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta galimybė skalbti ir džiovinti drabužius.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato drabužių ar avalynės džiovyklos įrengimo tardymo izoliatorių kamerose, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad duÅ¡uose nebuvo tinkamai įrengtos pertvaros, garantuojančios asmens privatumÄ . Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato pertvarų duÅ¡uose įrengimo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, galiojusios iki 2015-11-01 (toliau – HN 76:2010); 39 punktas nustatė reikalavimus prausimosi patalpoms: duÅ¡inės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai turi bÅ«ti lygÅ«s, be plyÅ¡ių, lengvai valomi, atsparÅ«s naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms; daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi iÅ¡plaunami, iÅ¡valomi valikliais, turinčiais dezinfekantų; kiekvienas asmuo turi turėti individualias plauÅ¡ines ar kempines, rankÅ¡luosčius ir muilÄ ; duÅ¡inės, prausyklos patalpų grindys turi bÅ«ti neslidžios, turi turėti nuolydį į vandens nutekėjimo kanalus, angas; duÅ¡inės, prausyklos patalpos valomos kasdienÄ naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų; pagrindinis valymas atliekamas vienÄ kartÄ per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos iÅ¡džiovinamos, iÅ¡vėdinamos; patalpose ant pavirÅ¡ių neturi bÅ«ti pelėsių.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ teigė, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių bendras aukÅ¡tis – 1,6 m, plotis – 1,2 m. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato pareigos LukiÅ¡kių TI-K įrengti pertvaras duÅ¡uose, kad bÅ«tų užtikrinamas privatumas juo besinaudojantiems asmenims, pareiÅ¡kėjas tokio pobÅ«džio praÅ¡ymų ar skundų LukiÅ¡kių TI-K administracijai nereiÅ¡kė, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo.

Kita vertus, iÅ¡ atsakovo atstovo atsiliepime pateiktų duomenų, Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Vilniaus VSC) 2015-10-15 patikrinimo akto (b. l. 88–89) matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K II korpuso duÅ¡o patalpose dušų pertvaros buvo įrengtos. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad dėl kamerų perpildymo sumažėjo laikas naudotis karÅ¡tu duÅ¡u asmeninės higienos priežiÅ«rai. HN 76:2010 68 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims sudaroma galimybė vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kiek laiko jis turėjo galimybę naudotis karÅ¡tu duÅ¡u, kada jam buvo sutrumpintas naudojimosi duÅ¡u laikas. PareiÅ¡kėjas jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu su skundais ar praÅ¡ymais dėl Å¡ių aplinkybių nesikreipė. Todėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl sumažėjusio laiko naudotis karÅ¡tu duÅ¡u asmeninės higienos priežiÅ«rai laikytini abstrakčiais ir neįrodytais.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K patalpose nebuvo evakuacijos išėjimo, nebuvo laikomasi prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių, elektros instaliacija buvo netvarkinga.

Remiantis LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ pateiktais duomenimis, kiekvieno įstaigos pastato kiekviename aukÅ¡te yra pirminės gesinimo priemonės (gesintuvai). Gesintuvai taip pat yra kiekviename gyvenamajame korpuse korpuso vyresniųjų kabinetuose. Gesintuvų-gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka (kartÄ per metus). LukiÅ¡kių TI-K įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis. Gaisriniai čiaupai įrengti visuose gyvenamuosiuose korpusuose kiekviename aukÅ¡te. Vidaus gaisrinis vandentiekis yra su žarnomis bei Å¡virkÅ¡tais ir laikomas spintelėse.

LukiÅ¡kių TI-K taip pat nurodė, kad kiekviename gyvenamajame korpuse yra du evakuaciniai išėjimai tiesiai į laukÄ . Evakuacijos keliai ir išėjimai neužkrauti, parengti žmonėms evakuoti. Koridoriuose ir virÅ¡ evakuacijos keliuose esančių durų yra evakuacijos kryptį nurodantys ženklai. Elektros instaliacijos įrengimas LukiÅ¡kių TI-K atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, elektros instaliaciniai laidai nėra seni, nes dėl dažno nuteistųjų ir suimtųjų gadinimo, elektros instaliacija remontuojama.

IÅ¡ Vilniaus VSC 2014-03-07 patikrinimo akto (b. l. 86–87) matyti, kad kameroje Nr. 201 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2014-11-29 – 2014-12-03) 2013-09-09 atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad elektros laidai buvo netvarkingi, tačiau grįžtamosios kontrolės metu 2014-03-07 elektros izoliacijos laidai buvo sutvarkyti. Todėl pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo buvimo minėtoje kameroje metu elektros instaliacija buvo tvarkinga. PareiÅ¡kėjas laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu skundų ar praÅ¡ymų LukiÅ¡kių TI-K administracijai dėl laikymo sÄ lygų nepateikė (b. l. 64).

Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo, evakuacijos išėjimų nebuvimo, netvarkingos elektros instaliacijos vertina kaip deklaratyvaus pobūdžio. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo susidūręs su grėsme, kurios būtų galima išvengti pasinaudojus evakuaciniais išėjimais ar gaisro gesinimo priemonėmis, ar pareiškėjas būtų dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K pastatų konstrukcijose buvo asbesto.

Atsakovo atstovas Ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 68–70) nurodo, kad Lukiškių TI-K statinių, kuriuose apgyvendinti suimtieji ir nuteistieji, konstrukcijose asbesto nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-28 nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu, nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomuose gyvenamuosiuose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose).

Lukiškių TI-K 2001 m. buvo veikianti įstaiga, todėl šis reikalavimas jai nebuvo taikomas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) kreipėsi į kompetentingas institucijas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl asbesto pastato konstrukcijose egzistavimo ir neigiamo poveikio jo sveikatai yra deklaratyvūs, nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, todėl atmestini.Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo tinkamai aprūpinamas higienos priemonėmis.

Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139. Šiame akte numatyta, kad vyrams yra išduodami: antklodė – 1 vnt. dėvėjimo terminas 3 m., čiužinys – 1 vnt., dėvėjimo terminas – 4 m., pagalvė – 1 vnt., dėvėjimo terminas – 2 m., užvalkalai pagalvei – 2 vnt., dėvėjimo terminas – 1 m., paklodės – 4 vnt., dėvėjimo terminas 1 m., rankšluosčiai, 2 vnt., dėvėjimo terminas – 1 m. nuteistiesiems, suimtiesiems vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, per mėnesį turi būti išduodama 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g. tualetinio muilo, 200 g. skalbiamojo muilo.

Atsakovo atstovas pateikė į bylÄ LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus pažymÄ (b. l. 68–70), iÅ¡ kurios matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K tualetinis muilas, Å«kiÅ¡kas muilas, tualetinis popierius, geriamoji soda, kalcinuota soda iÅ¡duodama pagal nustatytÄ bendrÄ tvarkÄ â€“ du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir viduryje). Skutimosi peiliukai, dantų pasta, dantų Å¡epetukas iÅ¡duodami kartÄ per mėnesį, prireikus antrajam kartui – pateikus raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kada jis buvo netinkamai aprÅ«pinamas higienos priemonėmis, dėl higienos priemonių neiÅ¡davimo ar jų trÅ«kumo į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė.

Todėl tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo teiginiai laikytini abstrakčiais, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ esmės buvo tinkamai aprÅ«pinamas higienos priemonėmis.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo atliktas remontas. Pagal HN 76:2010 28 punktÄ laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, o 62 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , turimus materialinius resursus. IÅ¡ byloje esančio Vilniaus VSC 2015-07-10 patikrinimo akto (b. l. 111–112) matyti, kad kameroje Nr. 220 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2014-09-24 – 2014-10-02) sienų pavirÅ¡ius yra nelygus, netinkamas lengvam valymui ir dezinfekcijai. Vilniaus VSC 2015-10-26 patikrinimo aktu (b. l. 90–91) nustatė, kad kameroje Nr. 322 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2015-02-11 – 2015-05-15) buvo atsilupusių sienų dažų, sienų pavirÅ¡iai buvo nelygÅ«s, netinkami lengvam valymui.

Todėl pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kamerose ne visuomet buvo laikomas kamerose, kurių sienų bÅ«klė atitiko higienos normų reikalavimus.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo buitinių parazitų. Pagal HN 76:2010 60 punktÄ laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nurodo, kad sudaro sutartis su įmonėmis, organizuojančiomis profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), pateikė sudarytÄ sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 60–63). Vilniaus VSC LukiÅ¡kių TI-K nenustatė pažeidimų Å¡ioje srityje (pvz., 2014-04-29 patikrinimo aktas (b. l. 71)). Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir atsižvelgiant į tai, kad savo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu pareiÅ¡kėjas su skundais dėl kamerose esančių buitinių parazitų į įstaigos administracijÄ nesikreipė, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu atmetami kaip neįrodyti.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad naktį kamerose nebÅ«davo užtikrinama tamsa, dėl to atsirado miego ir sveikatos sutrikimų.

HN 76:2010 23 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Vilniaus VSC 2014-09-11 patikrinimo aktu (b. l. 72–74) nustatyta, kad kamerose Nr. 216 ir Nr. 220 (pareiškėjas jose buvo laikomas 2014-03-15 – 2014-03-18, 2014-09-24 – 2014-10-02) dirbtinis naktinis apšvietimas buvo, atitinkamai 16,8 lx ir 14,4 lx ir atitiko reikalavimus. Vilniaus VSC 2015-10-26 patikrinimo aktu (b. l. 90–91) nustatyta, kad kameroje Nr. 322 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-02-11 – 2015-05-15) dirbtinis naktinis apšvietimas buvo 17,7 lx ir taip pat atitiko higienos normų reikalavimus.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis dėl netinkamo naktinio apÅ¡vietimo ar tamsos kameroje nesudarymo. IÅ¡ byloje esančios pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 15–48) matyti, kad jis laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu miego sutrikimais ar kitais panaÅ¡aus pobÅ«džio sveikatos sutrikimais nesiskundė. Todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, iÅ¡ esmės atitinkančiomis teisės aktais nustatytus dirbtinio naktinio apÅ¡vietimo reikalavimus ir nėra pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo Å¡iais skundo aspektais.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K tiekiamas maistas buvo netinkamas, prastos kokybės, žemo kaloringumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtinta Fiziologinės mitybos norma nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, vienam asmeniui per parÄ turi tekti 2 298 kcal. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji LukiÅ¡kių TI-K maitinami vadovaujantis minėtu nutarimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines normas. LukiÅ¡kių TI-K į bylÄ pateikė ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų 2014-01-13 protokolÄ (b. l. 65), iÅ¡ kurio matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pateiktas tyrimui nedirbančių vyrų 2013-12-18 paros maisto davinys (2,380 kg) sudarė 2 856 kcal ir atitiko nustatytus reikalavimus.

Byloje esantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2015-12-22 cheminių tyrimų protokolas (b. l. 66–67) patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K nedirbančių vyrų pietų davinys sudarė 1332,4 kcal. PareiÅ¡kėjas argumentų dėl netinkamos maisto kokybės įrodymais nepagrindė, dėl Å¡ių pažeidimų su skundais ar praÅ¡ymais nei laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu, nei vėliau nesikreipė, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kėjui teko mažas plotas, kamerų plotÄ papildomai mažino jose esantys baldai.

Nors pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vienÄ valandÄ gryname ore, tačiau likusį paros laikÄ , iÅ¡ viso 85 paras per jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose, kamerų sienų bÅ«klė ne visuomet atitiko higienos normų reikalavimus. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį.

Konstatuotina, kad dėl suėmimo sÄ lygų visumos jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į ilgÄ pažeidimų pobÅ«dį, į tai, kad pareiÅ¡kėjas ne visuomet buvo laikomas sÄ lygomis, užtikrinančiomis jam teisę į teisės aktais nustatytÄ minimalų plotÄ , tenkantį vienam asmeniui, į tai, kad dalį laikotarpio, kuomet buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis (iki 2015-01-09), pareiÅ¡kėjas buvo nepilnametis. Tačiau pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 15–48) matyti, kad pareiÅ¡kėjas psichikos sveikatos sutrikimais nesiskundė. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. PrieÅ¡ingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms, buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma 13 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016-01-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, 2016-09-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2348-624/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 104 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 13 parų, 2016-11-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1834-556/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 184 paras), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 800 Eur sumos priteisimas.Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ (b. l. 58–59) pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti jo turėtas dokumentų kopijavimo iÅ¡laidas, kurios sudaro 6,78 Eur, nes patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidų.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Vadovaujantis LVAT praktika, priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos (2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012, 2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS575–233/2009, 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009).

Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas su atsiliepimu į skundÄ , pateikė 113 lapų su bylos nagrinėjimu susijusios medžiagos. Dokumentai į bylÄ pateikti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo iÅ¡laidų atsakovo atstovas nepatyrė. Kita vertus, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ esmės yra pagrįstas, todėl negalima teigti, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, atsakovo atstovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo patirtas 6,78 Eur iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 5 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.PareiÅ¡kėjo V. J. (V. J.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti pareiÅ¡kėjui V. J. (V. J.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . LikusiÄ skundo dalį atmesti. Netenkinti atsakovo atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                Marius Bajoras