afe8d3b5-e1bf-4d67-8f0e-0ef74ceb8253 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e 2A-1103-661/2019 Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01052-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m rugsėjo 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Å iÅ¡kinos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo) UAB „Liumeksis“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Liumeksis“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo UAB „Vilniaus parkai”, Teismas n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės sprendimÄ , priimtÄ 2018-03-21 tarybos posėdyje, dėl trečiojo asmens UAB „Vilniaus parkai“ likvidavimo bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad 1993-12-27 ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo UAB „Vilniaus parkai“ sudarė vasaros kavinės ir prekybinio kiosko, esančių Bernardinų sode adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį penkerių metų laikotarpiui, kuri 1993-12-30 susitarimu buvo iÅ¡ dalies pakeista. 2001-05-21 minėta patalpų nuomos sutartis Å¡alių susitarimu buvo pratęsta sekančiam penkerių metų terminui, o 2001-11-05 susitarimu patalpų nuomos terminas buvo pratęstas iki 2100-05-21. 2002-01-20 nuomojamose pastatuose kilo gaisras, kurio metu sudegė: pastatas kavinė – Å¡aÅ¡lykinė (toliau – pastatas) (po gaisro liko 37 procentai) ir pastatas – kioskas (po gaisro liko 40 procentai).

Po gaisro liko tik minėtų pastatų pamatai. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Vilniaus parkai“ buvo suinteresuotas pastatų atstatymu, tačiau lėšų tam neturėjo, ieÅ¡kovas ir UAB „Vilniaus parkai“ susitarė, kad ieÅ¡kovas savo lėšomis ir jėgomis atstatys sudegusį PastatÄ , o UAB „Vilniaus parkai“ perleis ieÅ¡kovui dalį nuosavybės teisių į PastatÄ . Dėl to buvo sudarytos sutartys bei atlikti įvairÅ«s veiksmai. IeÅ¡kovo ir UAB „Vilniaus parkai“ ginčas dėl nuosavybės teisių į PastatÄ nėra iÅ¡spręstas, tačiau UAB „Vilniaus parkai“ direktorė pateikė atsakovui sprendimo dėl UAB „Vilniaus parkai“ likvidavimo projektÄ bei 2018-01-12 aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ .

Šiame projekte nėra aptartas klausimas dėl UAB „Vilniaus parkai“ įsipareigojimų perėmimo. Likvidavus UAB „Vilniaus parkai“, nebeliks juridinio asmens, su kuriuo ieškovas bylinėjasi Lietuvos apeliaciniame teisme ir taip bus pažeistos ieškovo teisės ir interesai.

2. Atsakovas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Teigė, kad paskirtas likvidatorius turi pareigÄ užtikrinti likvidavimo procedÅ«rų teisėtumÄ . Ä®statymas nedraudžia pradėti likvidavimo procedÅ«rų, jeigu bendrovė turi neiÅ¡spręstų teisminių ginčų su kitais subjektais, nes visus bendrovės atsiskaitymo su kreditoriais klausimus spręs paskirtas likvidatorius. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nenurodo nei vienos teisės normos, kuriÄ atsakovas pažeidė. IeÅ¡kovas nepateikia įrodymų, kad likvidavimo procedÅ«ros pradėtos ir tęsiamos nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atsakovas mano, kad ieÅ¡kovas nėra UAB „Vilniaus parkai“ kreditorius, juos sieja nuomos santykiai.

3. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus parkai” su pareikštu ieškiniu nesutiko, nes ieškovas neturi teisės ginčyti sprendimo, kadangi nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo, o be to sprendimas yra teisėtas ir nepažeidžia ieškovo interesų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas nėra trečiojo asmens kreditorius.

Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad ateityje gali reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl investicijų į PastatÄ priteisimo iÅ¡ trečiojo asmens, tačiau negalėjo nurodyti savo kreditorinio reikalavimo dydžio. Tokia ieÅ¡kovo pozicija yra pagrįsta tik prielaida, tikimybe, kad ateityje jis gali reikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ , nors Å¡iuo metu kitoje civilinėje byloje bylinėjasi dėl ginčo Pastato dalies pripažinimo jo nuosavybe. Taigi, Å¡iuo metu ieÅ¡kovas nėra trečiojo asmens kreditoriumi, todėl teisės norminiai aktai nesuteikia ieÅ¡kovui subjektinės teisės ginčyti Sprendimo.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens galioja Pastatų nuomos ir Žemės sklypo subnuomos sutartys. Remiantis CK 6.190 straipsnio 1 dalimi, kai viena sutarties šalis miršta ar likviduojama, šios šalies iš sutarties atsiradusios teisės ir pareigos pereina jos įpėdiniams (teisių perėmėjams), jeigu tai įmanoma pagal sutarties prigimtį, įstatymus ar sutartį. Pagal CK 6.494 straipsnio 1 dalį, kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre.

Minėto straipsnio 3 dalimi nustatyta, jog iÅ¡nuomoto daikto nuosavybės perėjimas iÅ¡ nuomotojo kitam asmeniui yra pagrindas nuomos sutarčiai pasibaigti tik tokiu atveju, jeigu to reikalauja nuomininkas. Faktai apie sudarytÄ nuomos ir subnuomos sutartį yra įregistruoti ir iÅ¡vieÅ¡inti Nekilnojamojo turto registre, todėl jei ginčo pastatai pereis Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, nuomos ir subnuomos sutartys liks galioti. IÅ¡ to seka, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimas likviduoti UAB „Vilniaus parkai“ neturės įtakos nuomos ir subnuomos sutarties galiojimui, vykdymui bei iÅ¡ jų kylančioms teisėms ir pareigoms.

Jeigu teismas kitoje byloje pripažintų ieÅ¡kovo nuosavybės teisę į dalį Pastato, tai taip pat neturėtų įtakos ginčo Sprendimo teisėtumui, nes tuomet Å¡is turtas taptų ieÅ¡kovo nuosavybe ir negalėtų bÅ«ti perduotas atsakovui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 5. Apeliantas (ieÅ¡kovas) UAB „Liumeksis“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. 5.1.

Apeliantas nurodo, jog Lietuvos apeliaciniame teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-722-370/2018 pagal IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ dėl IeÅ¡kovo nuosavybės teisės į 88 proc. rekonstruojamo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise Å¡iuo metu priklauso Trečiajam asmeniui, pripažinimo. Taigi, nors IeÅ¡kovas Å¡iuo metu nėra pareiÅ¡kęs Trečiajam asmeniui kreditorinio reikalavimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, tačiau yra pareikÅ¡tas kreditorinis reikalavimas dėl turto dalies.

Todėl, sprendimo argumentas, jog Å¡iuo metu IeÅ¡kovas nėra Trečiojo asmens kreditoriumi yra nepagrįstas ir neatitinkantis tarp IeÅ¡kovo ir Trečiojo asmens susiklosčiusios teisinės situacijos. Atitikamai, sprendimas likviduoti TrečiÄ jį asmenį pažeidžia IeÅ¡kovo, kaip Trečiojo asmens kreditoriaus teises ir interesus, o taip pat protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. 5.2. Å iuo metu turtui, dėl kurio ginčas nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme, civilinėje byloje Nr. e2A-722-370/2018, nėra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tai atitinkamai reiÅ¡kia, jog Trečiasis asmuo, kurio vardu yra registruota nuosavybės teisė į pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) turi visas teises perleisti ar kitaip suvaržyti šį turtÄ .

Be to, pažymėtina, kad Trečiasis asmuo nelaiko IeÅ¡kovo savo kreditoriumi, o Å¡iai iÅ¡vadai pritarė ir teismas sprendimu. Todėl akivaizdu, kad IeÅ¡kovas nebus informuotas apie Trečiojo asmens likvidavimo procedÅ«rų eigÄ , ko pasėkoje Trečiojo asmens turtas, o bÅ«tent pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), gali bÅ«ti perleistas kitiems asmenims, IeÅ¡kovui net nežinant. 5.3. Teismas neįvertino galimybės, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), vykdant Trečiojo asmens likvidavimo procedÅ«ras gali bÅ«ti perleistas iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-722-370/2018 priėmimo, t. y. iki ginčo dėl nuosavybės teisių į pastatÄ iÅ¡sprendimo.

Atitinkamai, esant situacijai kuomet Trečiojo asmens likvidavimo proceso eigoje minėtas pastatas bÅ«tų perleistas ir Lietuvos apeliacinis teismas kitoje byloje priimtų IeÅ¡kovui palankų sprendimÄ , IeÅ¡kovo teisių ir interesų įgyvendinimas itin pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Todėl yra bÅ«tina sustabdyti Trečiojo asmens likvidavimo procedÅ«rų vykdymÄ iki bus iÅ¡spręsti Trečiojo asmens ir IeÅ¡kovo teisminiai ginčais kitose bylose. 5.4. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka bei pripažinti Trečiojo asmens direktorės ir likvidatorės J.

L. dalyvavimÄ bylos nagrinėjime bÅ«tinu.

6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . 6.1. Atsakovas nurodo, kad IeÅ¡kovas, bandydamas įrodyti savo kaip bendrovės kreditoriaus statusÄ , nenurodo tokio statuso įgavimo teisinio pagrindo – akivaizdu, kad vien ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas teisme ar ketinimas kelti naujus reikalavimus ateityje (kÄ IeÅ¡kovas akcentavo teismo posėdžio metu) savaime nedaro IeÅ¡kovo bendrovės kreditoriumi, kadangi jokia IeÅ¡kovo reikalavimo teisė į bendrovės turtÄ nėra pripažinta. 6.2.

IeÅ¡kovas į bylÄ nėra pateikęs jokių įrodymų, kad bendrovės likvidatorius vykdo kokias nors Pastato perdavimo kitiems asmenims procedÅ«ras ar atlieka kokius kitus su Pastatu susijusius veiksmus, kol nėra iÅ¡spręsta ir IeÅ¡kovo inicijuota civilinė byla dėl nuosavybės teisių pripažinimo, t. y. net ir laikant, kad aukščiau minėtos bylos dėl nuosavybės teisių pripažinimo pagrindu IeÅ¡kovas yra laikytinas bendrovės kreditoriumi, jokie jo interesai dėl Pastato Sprendimu nėra pažeidžiami, kadangi jokie veiksmai, susiję su Pastato teisinio statuso pakeitimu (nuosavybės teisių perleidimu ir pan.), atliekami nėra ir prieÅ¡ingų aplinkybių IeÅ¡kovas neįrodinėja. 6.3.

IeÅ¡kovo praÅ¡ymas skirti bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrįstas iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, prieÅ¡ingai, IeÅ¡kovas apskritai nenurodo nė vieno pagrindo, dėl ko byla galėtų/turėtų bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

7. Trečiasis asmuo UAB „VILNIAUS PARKAI“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Trečiasis asmuo nurodo, kad Jungtinės veiklos sutartis, iÅ¡ kurios IeÅ¡kovas kildina savo nuosavybės teisės į dalį pastatų atsiradimÄ yra pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir dėl to negali sukurti jokių teisinių pasekmių ar IeÅ¡kovo nuosavybės teisės atsiradimo. Å iuo metu tarp VP ir UAB „Liumeksis“ yra sudarytos dvi galiojančios sutartys dėl Pastatų nuomos ir Žemės sklypo subnuomos, kurias VP pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-1366-728/2018 praÅ¡o pripažinti negaliojančiomis ir reikalauja IeÅ¡kovÄ iÅ¡keldinti iÅ¡ neteisėtai užimamų Pastatų.

8. Teismams pateiktuose savo procesiniuose dokumentuose VP nurodė, jog Pasato rekonstrukcijos projekto rengime nedalyvavo, apie jį nežinojo. Projektas buvo parengtas iÅ¡skirtinai IeÅ¡kovo iniciatyva ir su VP nebuvo derintas. Statybos projektiniai sprendiniai, statybos eiga (statybos pradžia, pabaiga), anksčiau buvusių pastatų sunaikinimas Žemės sklype su VP iÅ¡ viso nebuvo ir nėra derinami. VP nežinoma, kada IeÅ¡kovas pradėjo statybÄ , kada baigs statybÄ , kokius statinius griauna, kokius stato. IeÅ¡kovas Žemės sklype jokios veiklos nevykdė 14 metų ir nenaudojo Žemės sklypo bei nuomojamų Pastatų pagal paskirtį.

9. Trečiojo asmens nuomone, Ieškovas nėra jo kreditorius, todėl net negali reikšti tokių reikalavimų teisme.

10. IeÅ¡kovo nurodomoje civilinėje byloje IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys pirmosios instancijos teisme buvo atmestas. Tai dar kartÄ patvirtinta, kad Pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai IeÅ¡kovo nepripažino Trečiojo asmens kreditoriumi. IeÅ¡kovas kelia reikalavimu teismuose trečiajam asmeniui Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kuri įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta negaliojančia. Konstatuotina, jog ieÅ¡kinio patiekimas teismui nesukuria IeÅ¡kovui kreditoriaus statuso, tai iÅ¡ esmės pažeistų Trečiojo asmens interesus, proporcingumo ir protingumo principus, kadangi toks veiksmas iÅ¡skirtinai priklauso nuo pačio IeÅ¡kovo valios, todėl tai negali sukurti prievolinių teisinių santykių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojų apklausos ir naujų įrodymų 12. Apeliantas praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pripažinti UAB „Vilniaus parkai“ direktorės ir likvidatorės J. L. dalyvavimÄ bylos nagrinėjime bÅ«tinu.

13. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje įtvirtintas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Ä®tvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymo nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais, t. y. esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

14. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra teigiama, kad liudytoja gali paliudyti bylai svarbias aplinkybes, susijusias su Tarybos Sprendimo priėmimo bei likvidavimo procedÅ«rų eiga, tačiau nėra aiÅ¡ku kokiÄ reikÅ¡mę jos turi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, nes minėta liudytoja nepriėmė ginčo sprendimo, o dėl likvidavo procedÅ«rų eigos apeliantas gali kreiptis tiesiogiai į likvidatorių.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teisme byla žodinio proceso tvarka buvo išnagrinėta tinkamai bei išsamiai, ieškovo prašymai kviesti liudytojais paminėtus asmenis jau buvo išnagrinėti bei atmesti pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija nemano, kad šių asmenų liudijimai gali turėti įtakos nustatytoms faktinėms ginčo aplinkybėms, todėl šių prašymų irgi netenkina. Apeliantas iš esmės skunde neginčija teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, o kelia įrodymų vertinimo klausimus.

Dėl bylos esmės 16. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1423, vadovaujantis CK 2.106 straipsnio 1 punktu ir 2.108 straipsnio 1 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 6 dalimi ir 73 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 567 patvirtintomis Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklėmis ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 3 d.

įsakymu Nr. 30-698 patvirtintomis Atstovavimo Savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklėmis, nuspręsta likviduoti UAB „Vilniaus parkai“ bei skirti likvidatore bendrovės direktorę.

17. Apelianto manymu Tarybos Sprendime nėra nurodoma kas perims Vilniaus parkų įsipareigojimų vykdymÄ prieÅ¡ IeÅ¡kovÄ , o likvidavus trečiÄ jį asmenį nebeliks į kÄ nukreipti reikalavimÄ civilinėje byloje Nr. e2A-722-370/2018 dėl 88 proc. nuosavybės teisių į PastatÄ pripažinimo (taip pat nėra aiÅ¡ku, kas perims įsipareigojimus pagal 2002 m. birželio 28 d. žemės sklypo, adresu Maironio g. 2, unikalus Nr. 0101-0041-0104, subnuomos sutartį). Atsižvelgiant į tai, apelianto manymu Tarybos Sprendimas pažeidžia jo teises ir interesus, o Sprendimo 4.2 p., numatantis, kad po likvidavimo procedÅ«rų likęs Vilniaus parkų turtas nedelsiant bus perduotas Savivaldybei, pažeidžia Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 73 str. 8 d., 75 str. 7 d., taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.189 str. 1 d., kadangi turtas negali bÅ«ti dalinamas, kol nėra iÅ¡spręsti teisminiai ginčai su IeÅ¡kovu.

IeÅ¡kiniu IeÅ¡kovas prašė teismo panaikinti Tarybos SprendimÄ .

18. Lietuvos Apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-722-370/2018 2018 m. gruodžio 18 d. nutarė UAB „Liumeksis“ apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Apeliacinis teismas konstatavo, jog dalies pastato rekonstravimas negali bÅ«ti vertinamas, kaip naujo daikto sukÅ«rimas. Nes jungtinės veiklos sutarties atveju, yra dviejų teisinių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų sutaptis, todėl nagrinėjamu atveju, esant negaliojančiam susitarimui, kurio pagrindu rekonstrukcijos darbus vykdė ieÅ¡kovė (UAB „Liumeksis“), nėra teisinio pagrindo neužbaigtos rekonstrukcijos pripažinti naujo daikto sukÅ«rimu ir pagrindu nuosavybės teise atsirasti. Be to, byloje esančiais Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis, įregistruotas ginčo pastato baigtumas – 3 procentai.

19. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, jog CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieÅ¡kinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikÅ¡ti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kuriÄ ieÅ¡kovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.

20. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos sprendimu, jog ieÅ¡kovas nėra trečiojo asmens kreditorius. IeÅ¡kovas nurodo, kad ateityje gali reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl investicijų į PastatÄ priteisimo iÅ¡ trečiojo asmens, tačiau negalėjo nurodyti savo kreditorinio reikalavimo dydžio.

21. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktÄ , iÅ¡imtinei savivaldybės tarybos kompetencijai yra priskirtina savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių steigimas, reorganizavimas, likvidavimas ir jų priežiÅ«ra, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant vieÅ¡uosius ir privačius juridinius asmenis. ABÄ® 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrovė gali bÅ«ti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais.

Minėto straipsnio 2 dalis numato, jog sprendimÄ likviduoti bendrovę priima visuotinis akcininkų susirinkimas, juridinių asmenų registro tvarkytojas arba teismas Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Pagal CK 2.106 straipsnio 1 punktÄ , juridinio asmens likvidavimo pagrindas gali bÅ«ti Å¡io juridinio asmens dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklÄ . Taigi, atsakovas, bÅ«damas vieninteliu trečiojo asmens UAB „Vilniaus parkai“ akcininku, turėjo teisę priimti ginčo sprendimÄ .

22. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali bÅ«ti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu keldamas reikalavimus pripažinti negaliojančiu SprendimÄ nenurodo, kokiu konkrečiu pagrindu jį ginčija, tik teigia, kad bus pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, nes nebeliks juridinio asmens, su kuriuo ieÅ¡kovas Å¡iuo metu bylinėjasi kitoje civilinėje byloje.

Kolegija laiko pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentÄ , jog toks apelianto (ieÅ¡kovo) vertinimas yra nepagrįstas, nes trečiasis asmuo negalės bÅ«ti likviduojamas iki kol nebus atsiskaityta su kreditoriais ir iÅ¡spręsti susiję teisminiai ginčai (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 13, 14 15 dalys). Be to, vien ta aplinkybė, kad yra nagrinėjama su likviduojamu asmeniu susijusi civilinė byla, nėra pagrindas pripažinti SprendimÄ neteisėtu ir negaliojančiu. Jeigu teismas kitoje byloje pripažintų ieÅ¡kovo nuosavybės teisę į dalį Pastato, tai taip pat neturėtų įtakos ginčo Sprendimo teisėtumui, nes tuomet Å¡is turtas taptų apelianto (ieÅ¡kovo) nuosavybe ir negalėtų bÅ«ti perduotas atsakovui.

23. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teigia, jog Sprendime neaptartas ieÅ¡kovo teisių ir interesų klausimas. Pažymėtina, kad teisės norminiai aktai nenustato tokio reikalavimo Sprendimui, todėl tai nėra pagrindas naikinti atsakovo priimtÄ SprendimÄ . Dėl procesinės bylos baigties 24. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

25. Kiti apelianto skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas nutaria, apelianto (ieÅ¡kovo) UAB „Liumeksis“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Alvydas Barkauskas Andrius Ignotas Jelena Å iÅ¡kina