2020-12-22 Nr. AB-24385-3-61-3-01240-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2664-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01240-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. (J. G.) ir atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. (J. G.) skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo, įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. G. (J. G.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė pakeisti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 21R-160(AG-95/04-2019) (toliau – ir Sprendimas) ir panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V4-27 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriams UAB „Gudara” ir J. G. skyrimo” (toliau – ir Įsakymas Nr. 1) bei Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V4-30 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriams UAB „Gudara” ir J. G. skyrimo” (toliau – ir Įsakymas Nr. 2) dalis, kuriomis pareiškėjui paskirta nuobauda.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu Nr. 2 atsakovas bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Gudara" (toliau – ir Bendrovė), jos vadovui bei įgaliotam asmeniui pareiškėjui skyrė nuobaudą, t. y. viešą įspėjimą. Įsakymu Nr. 1 Bendrovei, jos vadovui bei įgaliotam asmeniui pareiškėjui skyrė nuobaudą, t. y. viešą įspėjimą. Komisija Sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Įsakymo Nr. 1 dalį, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 4 dalies 3 punktą, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

3. Pareiškėjas nurodė, kad nei Tarnyba, nei Komisija nenustatė pažeidimų padarymo momento, kuris svarbus jam taikant atsakomybę, nes atsakomybėn gali būti traukiami skirtingi asmenys. Pažymėjo, kad pareiškėjas Bendrovės vadovu buvo paskirtas 2018 m. balandžio 3 d. neplaninio patikrinimo administruojant bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Kinų prekyba" (toliau – ir Įmonė Nr. 1) 2019 m. sausio 24 d. išvadoje Nr. D4-120 (toliau – ir Išvada Nr. 1), kuria grindžiamas Įsakymas Nr. 1, ir neplaninio patikrinimo administruojant V. K. komercinę firmą (toliau – ir Įmonė Nr. 2) 2019 m. sausio 25 d. išvadoje Nr. D4-125 (toliau – ir Išvada Nr. 2), kuria grindžiamas Įsakymas Nr. 2, nurodytos veikos, Tarnybos vertinamos kaip pažeidimai, buvo padarytos iki 2018 m. gruodžio 1 d. Be to, dalis jų padaryta iki pareiškėjui tampant UAB „Gudara“ vadovu. Taip pat šiuo atveju aktualus Klaipėdos apygardos teismui (toliau – ir KAT) Bendrovės pateiktas paaiškinimas. Bendrovė nurodė, jog per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) nebuvo prijungta prie bankroto bylos (prijungta tik 2018 m. lapkričio 23 d.), ji neturėjo duomenų apie teismo priimtus įpareigojimus, todėl objektyviai negalėjo jų pastebėti ir įvykdyti. Pareiškėjas pažymėjo, jog teisės norma, pagal kurią nuobauda gali būti skiriama ne tik administratoriui, bet ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui (Įstatymo 117 str.), įsigaliojo 2018 m. gruodžio 1 d. Ginčijami Įsakymai priimti remiantis Įstatymo redakcija, kuri nurodomų veikų padarymo metu negaliojo.

4. Pareiškėjas teigė, kad ginčijami Įsakymai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkto bei 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Ginčijamų Įsakymų dalys dėl nuobaudos paskyrimo administratoriaus juridinio asmens vadovui, t. y. pareiškėjui, nėra motyvuotos ir pagrįstos. Bendrovei drausminės nuobaudos skundžiamais įsakymais skirtos už pažeidimus, padarytus tuomet, kai pareiškėjas jokių sąsajų su Bendrove neturėjo.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, jog ginčijamais įsakymais nustatyta, kad Bendrovė pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 15 punktą, 20 punktą, nes nevykdė teismo įpareigojimų pateikti informaciją apie Įmonės Nr. 1 bankroto bylos eigą bei atliktus veiksmus Įmonės Nr. 1 bankroto byloje, Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 32 straipsnio 2 dalį, Tarnybos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 44 patvirtintų Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių (toliau – ir Duomenų teikimo taisyklės) 3.1.3 papunktį, nes teismui priėmus nutartį iškelti Įmonei Nr. 1 bankroto bylą, apie tai nebuvo pranešta Juridinių asmenų registrui, o teismui priėmus nutartį likviduoti Įmonę Nr. 1, apie ją nebuvo pateikti duomenys Tarnybai, taip pat nebuvo įregistruotas Įmonės Nr. 1 likvidavimo statusas Juridinių asmenų registre. Taip pat nustatyta, kad Bendrovė pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 15 punktą, 20 punktą, nes laiku neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti informaciją apie atliktas bei numatomas atlikti Įmonės Nr. 2 bankroto procedūras, Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 2 punktą, 32 straipsnio 2 dalį, Duomenų teikimo taisyklių 3.1.1 ir 3.1.3 papunkčius, nes teismui priėmus nutartį iškelti Įmonei Nr. 2 bankroto bylą bei nutartį likviduoti Įmonę Nr. 2, apie ją nebuvo pateikti duomenys Tarnybai, taip pat nebuvo įregistruotas Įmonės Nr. 2 likvidavimo statusas Juridinių asmenų registre. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus Bendrovei ir pareiškėjui nurodytais atvejais skirta Įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nuobauda, t. y. po viešą įspėjimą.

7. Atsakovas nurodė, kad skundžiami įsakymai yra pagrįsti Tarnybos atliktų Bendrovės neplaninių patikrinimų metu nustatytomis aplinkybėmis, kurios yra aprašytos Tarnybos išvadose. Tarnybos konstatuoti pažeidimai tiek dėl informacijos neteikimo (nustatytas abejuose atliktuose neplaniniuose Bendrovės veiklos patikrinimuose), tiek dėl teismo įpareigojimų nevykdymo (Tarnybos Išvada Nr. 1) tęsėsi ir po 2018 m. gruodžio 1 d. Tarnyba, taip pat ir Komisija, Bendrovės bei pareiškėjo pažeidimus įvertino kaip trunkamuosius, todėl atsakovas manė, kad paskirtos nuobaudos yra teisėtos ir pagrįstos.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Komisijos sprendimą; pakeitė Tarnybos Įsakymą Nr. 1 ir pareiškėjui, kaip UAB „Gudara“ įgaliotam asmeniui administruoti bankrutuojančios Įmonės Nr. 1 bankroto procesą, paskyrė nuobaudą – įspėjimą; pakeitė Tarnybos Įsakymą Nr. 2 ir pareiškėjui, kaip UAB „Gudara“ įgaliotam asmeniui administruoti bankrutuojančios Įmonės Nr. 2 bankroto procesą, paskyrė nuobaudą – įspėjimą; likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo atsakingas asmuo administruojant Įmonę Nr. 1 ir Įmonę Nr. 2 nuo tada, kai buvo paskirtas Bendrovės vadovu, t. y. nuo 2018 m. balandžio 3 d. Teismas nustatė, kad Įmonės Nr. 1 ir Įmonės Nr. 2 bankroto administratoriaus UAB „Gudara“ įgalioti asmenys pareiškėjo tapimo vadovu dieną jau nebedirbo. Pareiškėjas, būdamas Bendrovės vadovu, turėjo teisę ir pareigą veikti juridinio asmens vardu, įskaitant ir administruojamų įmonių atsakingų asmenų paskyrimą. Jam nepaskyrus kitų asmenų įgaliotais asmenimis administruoti Įmonės Nr. 1 ir Įmonės Nr. 2 bankroto procesus, pareiškėjas pats, kaip administratoriaus vadovas, buvo ir įgaliotas asmuo. Teismas nurodė, kad Išvadoje 1 ir Išvadoje 2 ši situacija neaptarta, todėl konstatavo formalų procedūrinį pažeidimą – Išvadoje Nr. 1 ir Išvadoje Nr. 2 nėra motyvų, kodėl pareiškėjas laikytinas įgaliotu asmeniu. Tačiau teismas šį pažeidimą pripažino neesminiu, nes atsakovo pozicija laikyti pareiškėją įgaliotu asmeniu buvo aiški nuo pat pradžių, pareiškėjas su ja buvo supažindintas, tačiau jokių paaiškinimų nepateikė, ginčo nekėlė.

10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis nežinojo apie patikrinimą, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pasiaiškinti, nustatęs, kad byloje yra įrodymų, jog atsakovas prašė pasiaiškinti, nes atliekamas neplaninis patikrinimas, pradėtas gavus Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-421-513/2018 (Komisijos byla, b. l. 68, 90, 91, 100, 101), 2019 m. sausio 23 d. išvados projektas buvo siųstas el. paštu UAB „Gudara“ ir pareiškėjui (Komisijos byla, b. l. 59, 86). Pareiškėjas, būdamas vadovas, negaudamas Bendrovei skirtų laiškų, prisiėmė tokio savo elgesio riziką. Be to, byloje yra pareiškėjo 2018 m. gruodžio 11 d. paaiškinimai (Komisijos byla, b. l. 93), kurie įrodo, kad pareiškėjas žinojo apie patikrinimą.

11. Teismas, įvertinęs Išvadoje Nr. 1 ir Išvadoje Nr. 2 nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Bendrovė nevykdė KAT įpareigojimų ir prieš, ir po 2018 m. balandžio 3 d., kai Bendrovės vadovu buvo paskirtas pareiškėjas. Taigi pareiškėjui, kaip UAB „Gudara“ įgaliotam asmeniui administruoti Įmonės Nr. 1 ir Įmonės Nr. 2 bankrotą, pagrįstai buvo inkriminuotas teismo įpareigojimų nevykdymas.

12. Teismas nustatė, kad Įmonei Nr. 1 bankroto byla buvo iškelta 2016 m. gruodžio 19 d. KAT nutartimi, įsiteisėjusia 2016 m. gruodžio 30 d. 2017 m. rugpjūčio 14 d. KAT nutartimi, įsiteisėjusia 2017 m. rugpjūčio 25 d., Įmonė Nr. 1 pripažinta bankrutavusia, nutarta ją likviduoti dėl bankroto. Įmonei Nr. 2 bankroto byla iškelta 2017 m. gruodžio 4 d. KAT nutartimi, įsiteisėjusia 2017 m. gruodžio 15 d. 2018 m. balandžio 11 d. KAT nutartimi Įmonė Nr. 2 pripažinta bankrutavusia, nutarta ją likviduoti. Teismas konstatavo, kad pareiga pranešti Juridinių asmenų registrui ir Tarnybai apie bankroto bylos Įmonei Nr. 1 iškėlimą ir jos likvidavimą bei apie bankroto bylos Įmonei Nr. 2 iškėlimą kilo anksčiau nei pareiškėjas pradėjo dirbti UAB „Gudara“, tačiau šios pareigos neįvykdžius ankstesniam atsakingam asmeniui, ši pareiga išliko ir tapo vykdytina pareiškėjui tapus Bendrovės vadovu ir įgaliotu asmeniu. Taip pat teismas konstatavo, kad pareiga pranešti Juridinių asmenų registrui ir Tarnybai apie nutartį likviduoti Įmonę Nr. 2, įregistruoti jai likviduojamos įmonės statusą kilo po to, kai pareiškėjas pradėjo dirbti UAB „Gudara“, t. y. po 2018 m. balandžio 3 d. – taigi yra jam privaloma, vykdytina ir neįvykdyta.

13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Įstatymo 117 straipsnis įsigaliojo jau po pareiškėjui inkriminuojamų pažeidimų padarymo, kiek tai susiję su Įmone Nr. 1, nes byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas įvykdė teismo įpareigojimus, pranešė Tarnybai ar Juridinių asmenų registrui po 2018 m. gruodžio 1 d. iki Išvados Nr. 1 priėmimo. Dėl Įmonės Nr. 2 teismas sutiko, kad pareiškėjas iki 2018 m. gruodžio 1 d. (Įstatymo 117 straipsnio įsigaliojimo) įvykdė teismo įpareigojimus – tai patvirtina KAT 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis, kurioje nuspręsta panaikinti baudą pareiškėjui, nes pateiktas prašymas dėl Įmonės Nr. 2 pabaigos, nurodyti veiksmai, kurie buvo atlikti. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad Įmonės Nr. 2 atžvilgiu įvykdyta pareiga pranešti Juridinių asmenų registrui ir Tarnybai apie nutartį likviduoti Įmonę Nr. 2, jai įregistruoti likviduojamos įmonės statusą. Teismas pritarė pareiškėjo argumentui, kad atsakomybė jam, kaip įgaliotam asmeniui, gali būti taikoma tik už tuos veiksmus, kuriuos jis atliko po 2018 m. gruodžio 1 d. (Įstatymo 117 straipsnio įsigaliojimo). Teismas nustatė, kad pareiškėjas, kaip Bendrovės įgaliotas asmuo administruoti Įmonės Nr. 1 ir Įmonės Nr. 2 bankroto procesus, atliko šiuos pažeidimus: nevykdė teismo įpareigojimų teikti informaciją apie Įmonės Nr. 1 bankroto bylos eigą bei atliktus veiksmus Įmonės Nr. 1 bankroto byloje, Įmonei Nr. 1 iškėlus bankroto bylą nepranešė Juridinių asmenų registrui, teismui priėmus nutartį likviduoti Įmones Nr. 1 ir Nr. 2 nepateikė duomenų apie Įmones Nr. 1 ir Nr. 2 Tarnybai, Įmonės Nr. 1 ir Nr. 2 likvidavimo statusas nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre.

14. Teismas panaikino pareiškėjui, kaip Bendrovės vadovui, paskirtą nuobaudą, nustatęs, kad Išvadose Nr. 1 ir Nr. 2 visiškai nėra nurodyta, kodėl atsakomybė taikoma pareiškėjui, kaip vadovui, nenurodyti jo padaryti pažeidimai, kaltė, atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės ir tai neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Teismas pripažino tai esminiu procedūriniu pažeidimu, nes nemotyvuojant pareiškėjo kaip vadovo atsakomybės nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į gynybą, nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių ištyrimas.

15. Teismas sprendė, kad pareiškėjui, kaip įgaliotam asmeniui, taikyta atsakomybė nebuvo tinkamai individualizuota, o individualizavimas atliktas tik administratoriaus Bendrovės atžvilgiu, nurodyta, kad atsakomybę sunkinančių (lengvinančių) aplinkybių nenustatyta. Tačiau teismas nustatė, kad pareiškėjas neturi galiojančių nuobaudų. Taip pat Išvadoje Nr. 1 ir Išvadoje Nr. 2 nurodyta, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su Tarnyba, neteikė paaiškinimų, dokumentus ir įrodymus teikė tik teismui. Be to, Tarnyba nemotyvavo, kodėl Bendrovei, kuri turi 8 galiojančias nuobaudas, buvo skirta tokia pati nuobauda kaip ir pareiškėjui, kuris galiojančių nuobaudų neturi.

16. Teismas, atsižvelgdamas į Bendrovei paskirtą nuobaudą, į tai, kad pareiškėjas neturėjo galiojančių nuobaudų, į tai, kad pareiškėjas tapo daug įmonių administruojančios Bendrovės vadovu tik 2018 m. balandžio 3 d., į tai, kad kai kurie pažeidimai yra tęstiniai (padaryti ir kitų įgaliotų asmenų), į pareiškėjo kaltės formą, vadovaudamasis proporcingumo ir nuobaudos adekvatumo padarytam pažeidimui principais, nusprendė sušvelninti pareiškėjui skundžiamais Įsakymais paskirtas nuobaudas, paskiriant įspėjimus.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nuobaudų – įspėjimų – skyrimo pareiškėjui, kaip Bendrovės įgaliotam asmeniui administruoti Įmonės Nr. 1 ir Įmonės Nr. 2 bankroto procesus ir neskirti nuobaudų; pakeisti Komisijos Sprendimo dalį ir panaikinti Įsakymo Nr. 1 ir Įsakymo Nr. 2 dalis dėl nuobaudų skyrimo pareiškėjui.

18. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Teismas nustatęs, jog skundžiami įsakymai neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu privalėjo panaikino skundžiamų įsakymų dalis dėl nuobaudos skyrimo. Tačiau teismas nepagrįstai sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė tik pakeisti (panaikintus) skundžiamus įsakymus. Teismo sprendimo dalis, kuria teismas nusprendė apeliantui skirti 2 nuobaudas, prieštarauja ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoms bei nepatenka į teismo kompetencijos ribas. Nuobaudą gali skirti tik Tarnyba, o teismas, nagrinėdamas bylą, nesprendžia viešojo administravimo subjektui įstatymu priskirtų klausimų iš naujo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4325-261/2019). Galiojantis teisinis reguliavimas nustato, jog prieš skiriant drausminę nuobaudą turi būti parengtas išvados projektas. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, jog išvados neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir jas, kaip sudėtines skundžiamų sprendimų dalis, panaikino. Išvadas panaikinus, išnyko ir faktinis bei teisinis pagrindas nuobaudai skirti.

18.2. Nuobaudos nepagrįstai paskirtos už veikas, padarytas dar negaliojant Įstatymo 117 straipsniui, kuriame numatytas nuobaudų skyrimas administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, ir pareiškėjui dar nesant Bendrovės vadovui.

18.3. Administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas pažymėjo, kad Bendrovė veikia Kaune, o jis dirbo kitame mieste bei ne viską žinojo. Jis taip pat nežinojo, kas buvo paskirti administruoti Įmonės Nr. 1 ir Įmonės Nr. 2 bankroto procesus. Tapęs Bendrovės vadovu jis pradėjo tvarkyti administruojamas įmones, bet jų buvo virš 200, o buvęs Bendrovės vadovas darbų ir dokumentų pareiškėjui neperdavė. Taigi pareiškėjas neturėjo galimybės žinoti apie visas Bendrovės administruojamas įmones.

18.4. Atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, nesiaiškino, koks asmuo buvo paskirtas Bendrovės įgaliotu asmeniu administruoti Įmonės Nr. 1 ir Įmonės Nr. 2 bankroto procesus. Teismui atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tokiu asmeniu buvo paskirtas pareiškėjas. Priešingai, pareiškėjas pateikė įrodymus (I t., b. l. 85, 116–126), jog ne jis, bet kiti asmenys buvo paskirti administruoti šias įmones. Teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas buvo atsakingas asmuo administruojant Įmonę Nr. 1 ir Nr. 2 nuo tada, kai buvo paskirtas Bendrovės vadovu. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl rašytinių įrodymų, kuriais pagrindžiama aplinkybė, jog būtent tretieji asmenys, o ne pareiškėjas, buvo įgalioti administruoti minėtų įmonių bankroto procesus. Siekiant papildomai pagrįsti aptariamą aplinkybę, pareiškėjo atstovas teikė teismui prašymą apklausti liudytoju Bendrovės ilgametį darbuotoją D. R., tačiau teismas šį prašymą atmetė.

18.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Įmonės Nr. 1 ir Įmonės Nr. 2 bankroto administratoriaus UAB „Gudara“ įgalioti asmenys pareiškėjo tapimo vadovu dieną jau nebedirbo, todėl negalėjo būti įgalioti asmenys. Įmonių bankroto įstatymas nenustato reikalavimo, jog bankroto administratoriaus juridinio asmens įgaliotas asmuo gali būti išimtinai tik su juridiniu asmeniu darbo santykiais susijęs asmuo. Įgaliotas asmuo vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo (valdymo organo) funkcijas (su tam tikromis išimtimis), todėl jo įgaliojimai, kaip juridinio asmens valdymo organo, siejami ne su darbo santykių pabaiga, bet su paskyrimu ir atšaukimu iš pareigų. Priešingai nei teigiama teismo sprendime, Įmonių bankroto įstatymas nenustato, kad bankroto administratoriaus juridinio asmens vadovas automatiškai tampa įgaliotu asmeniu (vadovu) administruojamose įmonėse. Priešingai – jis turi paskirti darbuotoją ar kitą asmenį (Įstatymo 11 str., 41 str.). Teismas neįvertino, kad Bendrovė administravo per 200 įmonių. Vis dėlto pareiškėjas 2018 m. balandžio 3 d. paskyrė E. K. administruoti Bendrovei priskirtas įmones (I t., b. l. 120) bei 2018 m. balandžio 3 d. įgaliojimu paskyrė D. R. administruoti visas įmones.

19. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

20. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai leidžia daryti išvadą, jog jis neplaninį patikrinimą sutapatina su nuobaudos skyrimu. Pažeidimų prevencijos vykdymą Tarnyba suvokia išimtinai kaip nuobaudų skyrimą. Kaip matyti iš Tarnybos argumentų, pareiškėjui nuobauda skirta įspėti ne tiek patį pareiškėją, bet kitus administratorius, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų. Taigi buvo atliktas parodomasis procesas, siekiant vykdyti kitų administratorių bauginimą. Tarnybos apeliacinio skundo argumentai nesusiję su skundžiamu sprendimu. Tarnyba, skirdama drausmines nuobaudas, nurodė ne pareiškėjo, bet Bendrovės pažeidimus. Aplinkybė, jog būtent pareiškėjas savo pareigas atliko aplaidžiai, nebuvo nustatyta. Tarnyba Bendrovės veiksmus nepagrįstai sutapatino su pareiškėjo veiksmais ir nevertino pažeidimo sudėties elementų, t. y. subjektyviosios pusės, priežastinio ryšio.

20.2. Apeliaciniame skunde Tarnyba vienareikšmiškai nurodo, jog drausminės nuobaudos pareiškėjui skirtos už tai, kad jis, kaip Bendrovės vadovas, jos darbą organizavo netinkamai, tačiau Įstatymas už netinkamą darbo organizavimą nuobaudų nenumato, todėl Tarnyba, skirdama pareiškėjui nuobaudas, viršijo savo įgaliojimus.

21. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, paliekant nepakeistą Komisijos Sprendimą bei skundžiamus įsakymus, ir atmesti pareiškėjo skundą.

22. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Tiek Bendrovės, tiek pareiškėjo padaryti pažeidimai yra reikšmingi, trunkantys ilgą laiką bei darantys neigiamą įtaką administruojamų įmonių bankroto procesams, todėl vien tik įspėjimo paskyrimas neatitiktų bankroto administratorių priežiūrai keliamo tikslo. Viešu įspėjimu siekiama ne tik asmens nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Tam, kad priežiūros tikslai būtų pasiekti, skiriama nuobauda turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes (šiuo atveju – pareiškėjui skirtos nuobaudos viešumas). Teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą sušvelninti pareiškėjui skirtą nuobaudą.

22.2. Teismo nurodyta aplinkybė, kad Tarnyba nemotyvavo, kodėl Bendrovei, kuri turėjo 8 galiojančias nuobaudos, buvo skirta tokia pati nuobauda kaip ir pareiškėjui, kuris galiojančių nuobaudų neturi, nėra reikšminga, nes iki 2018 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusių Įstatymo pakeitimų nebuvo numatyta galimybė nuobaudas skirti iš karto keliems asmenims: juridiniam bankroto administratoriui, šio juridinio asmens vadovui ir juridinio asmens įgaliotam asmeniui. Pareiškėjas buvo tiesiogiai atsakingas už Įmonės Nr. 1 ir Įmonės Nr. 2 bankrotų administravimą ir ši aplinkybė buvo įvertinta skiriant pareiškėjui nuobaudą. Nustatyti pažeidimai buvo akivaizdūs, o faktas, kad Bendrovė ir pareiškėjas savo pareigas atliko aplaidžiai, nebuvo nuginčytas nei Komisijoje, nei teisme. Teismas neįvertino, kad nustatyti pažeidimai nėra atsitiktiniai, nustatyti iš esmės tapatūs pažeidimai, tik skirtingose bylose. Anksčiau Bendrovei skirtos nuobaudos taip pat už iš esmės panašius pažeidimus. Tai atvirtina faktą, kad pareiškėjas, kaip Bendrovės vadovas, jos darbą organizavo netinkamai, todėl, jam, kaip vadovui, paskirta nuobauda pagrįsta.

22.3. Teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo sušvelnino pareiškėjui skirtą nuobaudą, nepagrįstai apribojo Tarnybos diskrecijos teisę vertinti neplaninių patikrinimu metu nustatytų aplinkybių visumą. Teisės aktai neįpareigoja Tarnybos, esant vienai ar kelioms lengvinančioms aplinkybėms, sumažinti skiriamos nuobaudos dydį, todėl teismo argumentai, kurias remdamasis jis sušvelnino pareiškėjui skirtas nuobaudas, yra nepagrįsti, tuo labiau, kad tiek Bendrovės, tiek Bendrovės įgalioto asmens vardu veikė tas pats asmuo, t. y. pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta akivaizdžios Tarnybos aplinkybių vertinimo ar bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų taikymo klaidos.

23. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23.1. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad teismas panaikino pareiškėjui Tarnybos paskirtas nuobaudas ir paskyrė naujas nuobaudas. Teismas panaikino skundžiamų įsakymų dalis dėl nuobaudų skyrimo pareiškėjui, kaip Bendrovės vadovui, o dėl likusių skundžiamų įsakymų dalių atliko aplinkybių vertinimą, kuris nėra tapatinamas su Tarnybos nustatyto pareiškėjo nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrino Tarnybos nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą.

23.2. Tarnyba pirmosios instancijos teismui 2019 m. liepos 29 d. ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. pateikė teismui išrašus iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybinių socialinių draudimo ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazės, kuriuose buvo pateikta informacija apie Bendrovėje dirbusius bankroto administratorius, bei kurie paneigia pareiškėjo teiginius apie paskirtus kitus įgaliotus bankroto administratorius. Pareiškėjas klausimo dėl įgaliotų bankroto administratorių nekėlė nei Tarnybai, nei Klaipėdos apygardos teismui, nei Komisijai. Atsižvelgiant į Tarnybos ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad nepaskirdamas kitų įgaliotų bankroto administratorių bei pats šių įmonių bankroto procesuose atlikdamas atskirus veiksmus (pvz.: įvykdė Klaipėdos apygardos teismo nustatytus įpareigojimus), pareiškėjas faktiškai tapo įgaliotu asmeniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, neigiančiais paskirtą nuobaudą, o atsakovas apeliacinį skundą grindžia nesutikimu su teismo sprendimo dalimi dėl pareiškėjui paskirtų nuobaudų švelninimo.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsniu, išnagrinėjo šią bylą pateiktų apeliacinių skundų ribose, kadangi nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nepaisyti pateiktų apeliacinių skundų ribų.

26. Pirmosios instancijos teismas tikrindamas atsakovo priimtų įsakymų teisėtumą atsakė į visus pareiškėjo skundo argumentus, reikšmingus teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis jų nekeičia, o tik papildo jas atsakymais į reikšmingus šiam ginčui apeliacinių skundų argumentus.

27. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei jų apimties pažymėtina, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio (ginčui aktualios įstatymo redakcijos 56 straipsnio atitiktis) taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011; 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

29. Šio ginčo atveju pareiškėjas neteikė naujų įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik patikrino, ar teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir ar jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas.

30. Pirmosios instancijos teismas kilus ginčui dėl to, kas buvo UAB „Gudara“ įgalioti asmenys administruoti Įmonę Nr. 1 ir Įmonę Nr. 2, rinko papildomus įrodymus bei pilnai šias aplinkybes ištyręs ir nenustatęs E. K., Z. B. ir D. R. darbo santykių su UAB „Gudara“ ginčui aktualiu laikotarpiu pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas buvo atsakingas asmuo administruojant Įmonę Nr. 1 ir Nr. 2 nuo tada, kai buvo paskirtas UAB „Gudara“ vadovu, t. y. nuo 2018 m. balandžio 3 d.

31. Ginčijamais įsakymais nuobaudos buvo paskirtos bankroto administratoriui UAB „Gudara" ir jo vadovui bei įgaliotam asmeniui, tai yra pareiškėjui.

32. Pirmosios instancijos teismas panaikino Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V4-27 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriams UAB „Gudara” ir J. G. skyrimo” dalį dėl nuobaudos skyrimo pareiškėjui, kaip UAB „Gudara“ vadovui, ir Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V4-30 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriams UAB „Gudara” ir J. G. skyrimo” dalį dėl nuobaudos skyrimo pareiškėjui, kaip UAB „Gudara“ vadovui.

33. Pareiškėjas dėl šios teismo sprendimo dalies nėra pateikęs skundo, o atsakovas, prašydamas palikti galioti nepakeistą Komisijos Sprendimą bei skundžiamus įsakymus ir atmesti pareiškėjo skundą, argumentų dėl to nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, palieka šią teismo sprendimo dalį nepakeistą.

34. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, veikdamas kaip UAB „Gudara“ įgaliotas asmuo, padarė jam inkriminuotus pažeidimus, ir pripažino, kad pažeidimai yra įrodyti. Pažeidimų padarymo aplinkybės nurodytos atsakovo Išvadoje Nr. 1 ir Išvadoje Nr. 2. Šios aplinkybės nėra paneigtos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis rėmėsi konstatuodamas padarytą pažeidimą kaip tęstinį ir padarytą po 2018 m. gruodžio 1 d., galiojant Įstatymo 117 straipsnio redakcijai (žr. 2018 m. spalio 25 d. įstatymo Nr. XIII-1593 redakciją, galiojusią nuo 2018 m. gruodžio 1 d.).

35. Pirmosios instancijos teismas sprendime atribojo pareiškėjo, kaip UAB „Gudara“ įgalioto asmens, padarytus pažeidimus nuo UAB „Gudara“ vadovo padarytų pažeidimų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismas pareiškėjui inkriminavo naujus pažeidimus. Dėl to Įsakymų dalies panaikinimo pagrindai nebuvo taikomi panaikinti nuobaudą, paskirtą pareiškėjui, kaip UAB „Gudara“ įgaliotam asmeniui.

36. Pirmosios instancijos teismas keisdamas pareiškėjui paskirtą nuobaudą į švelnesnę – įspėjimą – nurodė švelnesnės nuobaudos paskyrimo pagrįstumą patvirtinančius argumentus ir su jais tuo sutiktina. Pažymėtina, kad atsakovas, skirdamas nuobaudą, privalėjo savo sprendimą pagrįsti, nurodant, kodėl skiriama Įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta pagal nuobaudų griežtumo hierarchiją griežtesnė nuobauda. Nenurodžius aplinkybių, turinčių įtakos griežtesnės nuobaudos nei įstatymu nustatyta švelnesnė, skyrimui, teismas pagrįstai paskirtą nuobaudą – viešą įspėjimą – pakeitė į švelnesnę nuobaudą.

37. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, argumentai yra aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nėra, todėl nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei kaip įvertino pirmosios instancijos teismas nėra pagrindo.

38. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, atitinkantis ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliaciniai skundai atmetami ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. G. (J. G.) apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė