2019-03-27 Nr. AB-7412-3-61-3-01402-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-527-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01402-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. TE-78 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ (toliau – Įsakymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Ginčijamu Įsakymu, atsižvelgus į FNTT 2017 m. kovo 24 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/8-5-2841 „Dėl Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. P. veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą ir neetiško elgesio“ (toliau – Išvada), skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

2.2. Pareiškėjas ir FNTT Specialiųjų užduočių valdybos (toliau – SUV) Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – NVTS), kuriame pareiškėjas dirba, viršininkas D. N. yra saistomi tarnybinių santykių, tačiau jie yra konfliktiški. Jie 2016 m. sausio 15 d. sudarė susitarimą, kad FNTT D. N. pareiškėjui suteiks daugiau laisvės, atliktą darbą vertins objektyviai, vengs smulkmeniškumo, geranoriškai suteiks metodinę ir praktinę pagalbą, bendraus dalykiškai ir etiškai. Susitarimas buvo sudarytas, nes tarp šalių kilo ginčas dėl atliekamų užduočių terminų ir priemonių joms atlikti, profesionalumo. Tačiau susitarimo tikslai nepasiekti iki šiol. Tarp šalių nuolat kyla konfliktai, kadangi nors D. N. yra pareiškėjo tiesioginis vadovas, tačiau su juo bendrauja neetiškai, nesidomi pareiškėjo atliekamų ikiteisminių tyrimų eiga bei kartu teikia nurodymus, kurių atlikimas arba neįmanomas, arba trukdytų ikiteisminių tyrimų tikslams pasiekti.

2.3. Remiantis FNTT Specialiųjų užduočių valdybos D. N. 2017 m. sausio 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/5-3-1-885 „Dėl A. P. atsisakymo vykdyti teisėtus nurodymus ir jo neetiško elgesio“ FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriuje buvo pradėtas pareiškėjo tarnybinis patikrinimas. Pareiškėjas nurodė tarnybiniam patikrinimui svarbias faktines aplinkybes teikdamas 2017 m. kovo 3 d. paaiškinimą, tačiau jos nebuvo įvertintos atliekant tarnybinį patikrinimą ir priimant Įsakymą.

2.4. Pareiškėjas, vykdydamas 2016 m. spalio 21 d. FNTT SUV viršininko D. K. nurodymą pateikti kas savaitę planuojamų darbų sąrašą ir ataskaitą apie atliktus darbus, per laikotarpį nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. D. N. elektroniniu paštu pateikė 5 pranešimus: 2016 m. spalio 24 d., 2016 m. lapkričio 7 d., 2016 m. lapkričio 11 d., 2016 m. lapkričio 21 d. ir 2016 m. lapkričio 22 d. Informaciją apie atliktus darbus per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. pateikė 2016 m. lapkričio 28 d. Elektroniniais laiškais teikti pranešimai pagrindžia, kad planuojami ikiteisminiuose tyrimuose atlikti veiksmai keitėsi atsiradus kitiems skubiems ir neatidėliotiniems veiksmams, todėl pirminiai numatyti veiksmai (darbai) buvo atidėti ir apie tai viršininkas informuotas žodžiu. Nurodytu laikotarpiu pareiškėjas elektroniniu paštu gavo ir kitus nurodymus, kuriuos vykdė, apie jų atlikimą informuodamas viršininką žodžiu.

2.5. Pareiškėjo pareigų atlikimas buvo tikrinimas jam vykdant šiuos ikiteisminius tyrimus: Nr. 01-2-00019-11, Nr. 06-1-10008-14, Nr. 02-2-00406. Pareiškėjui ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00019-11 buvo pavesta surinkti ir pateikti specialistams papildomą medžiagą, reikalingą išvadoms pateikti 5 finansiniuose tyrimuose, kuriuos atliko Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Pareiškėjas 2016 m. spalio 14 d. pranešė tyrimo grupėje esančiam prokurorui G. J. apie paskutinę gautą specialisto išvadą. Prokuroras elektroniniu paštu atsakė, kad turi susipažinti su visomis specialistų išvadomis, esančiomis ikiteisminio tyrimo medžiagoje, ir tik po to bus galimybė susitikti ir aptarti planuojamus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Prokuroras tuo pačiu laišku patvirtino, kad rašytinio pranešimo apie paskutinį ikiteisminio tyrimo veiksmą aptarimui nereikės, apie planuojamą susitikimą bus pranešta papildomai. Tačiau tokio pranešimo pareiškėjas negavo, o būtent šios aplinkybės Išvadoje aiškinamos kaip pasyvus pareiškėjo elgesys.

2.6. Nors Išvadoje buvo nustatytas aplaidus pareiškėjo pareigų atlikimas ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-10008-14, kadangi šis ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pasyviai, t. y. buvo apklausti ne visi asmenys, tačiau Išvadoje nurodyti teiginiai paneigiami pačioje Išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, kad šiame ikiteisminiame tyrime yra išsiųstas teisinės pagalbos prašymas Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijai, tačiau atsakymas iki šiol nėra gautas. Teisinės pagalbos prašymas yra pateiktas minėtai valstybei siekiant gauti bylai reikšmingų duomenų, be kurių neįmanoma tinkamai užbaigti ikiteisminį tyrimą ir bylą perduoti teismui.

2.7. Išvadoje pareiškėjo pareigų atlikimas ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00406-15 taip pat įvertintas neigiamai. Vis dėlto teikiant išvadas dėl tarnybinio patikrinimo rezultatų ir jų vertinimo šiame ikiteisminiame tyrime nebuvo atsižvelgta į tai, kad buvo paruošti pranešimai apie įtarimus 9 įtariamiesiems. Nė vienas iš įtariamųjų ar jų gynėjų nepateikė pretenzijų, kad minėtuose pranešimuose apie įtarimus išdėstytas neaiškus įtarimų turinys, todėl pareiškėjui nesuprantama, kuo remiantis buvo reikalaujama, neturint papildomų duomenų, įvykdyti nurodymą surašyti pranešimą apie įtarimą A. A. aiškiai, suprantamai, kad būtų užtikrinta įtariamojo teisė žinoti, kuo jis yra įtariamas.

2.8. Išvadoje nevertintos reikšmingos tarnybiniam patikrinimui aplinkybės, kad kiekvienas ikiteisminis tyrimas atliekamas aiškiai jį suplanavus, todėl nurodymas sudaryti ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo planą ne jo pradžioje yra perteklinis, siekiant ne su ikiteisminiu tyrimu susijusių tikslų. Pareiškėjo tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas subjektyviai, kritiškai nevertinant jo vadovo D. N. nurodymų teisėtumo, pagrįstumo ir įvykdymo būtinumo. Įvertinus vadovo nurodymų reikalingumą ikiteisminio tyrimo rezultatams pasiekti, būtų padaryta akivaizdi išvada, kad D. N. nurodymai nėra susiję su ikiteisminio tyrimo organizavimu. Be to, tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatomos tik tos aplinkybės, kurios nurodytos D. N. tarnybinio pranešimo teiginiuose, ignoruojant pareiškėjo atliktus veiksmus, kurie paneigia, kad jis vengė atlikti pavestas pareigas. Konstatuojant, kad pareiškėjas aplaidžiai atlieka ikiteisminio tyrimo veiksmus ar pasyviai veikia, kartu turi būti keliama ir jo vadovo atsakomybė už tinkamą ikiteisminio tyrimo vykdymą ir organizavimą, vertinant, kokius konkrečius veiksmus D. N. atliko, kad būtų pasiekti ikiteisminio tyrimo tikslai. Be to, Išvadoje nėra įvardijama, kokius būtent veiksmus turėjo atlikti ir neatliko pareiškėjas be konkretaus prokuroro ar vadovo nurodymo.

2.9. Išvada dėl pareiškėjo neetiško elgesio bendraujant su tiesioginiu viršininku padaryta nevertinant jo pateiktų paaiškinimų ir aplinkybių, kurios lėmė tokį jo elgesį tarnyboje, t. y., kad jis iš tiesioginio viršininko gaudavo vykdyti perteklinius nurodymus, D. N. jo nevertino kaip lygiaverčio kolegos, aiškiai siekė atleisti jį iš pareigų nesant tam objektyvių priežasčių. Pareiškėjas tarnyboje buvo nuolatos tiesioginio viršininko engiamas. Tai ne tik išprovokavo pareiškėjo neigiamą reakciją jo tiesioginio viršininko atžvilgiu, tačiau ir sveikatos sutrikimus dėl nuolat darbe patiriamo streso. Taigi Išvada yra neišsami, subjektyvi ir šališka, ja remiantis negalima konstatuoti tyčinių pareiškėjo veiksmų neteisėtumo, nes jo veikimą (neveikimą) lėmė tiesioginio vadovo psichologinis spaudimas.

3. Atsakovas FNNT atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Atlikus pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, Išvadoje buvo įvertinti ir konstatuoti visi tarnybinio patikrinimo metu nustatyti tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (pareigūno veikla, padarytas tarnybinis nusižengimas (veika kvalifikuota pagal konkrečius teisės aktus), jo padarymo laikas, aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, veikos padarymo būdas, kaltės forma, tarnybinio nusižengimo pasekmės) bei įvertintos visos tarnybinei atsakomybei atsirasti taikytinos reikšmingos aplinkybės.

3.2. Nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00406-15 D. N. 2016 m. lapkričio 11 d. ir 2017 m. sausio 24 d. davė teisėtus rašytinius nurodymus ir tarnybiniu elektroniniu paštu 2016 m. rugsėjo 13 d., 2016 m. rugsėjo 16 d., 2016 m. lapkričio 7 d. nurodė pareiškėjui pateikti tyrimo veiksmų planus ikiteisminiuose tyrimuose ir informuoti, kokie tyrimo veiksmai buvo atlikti. Pažeisdamas teisės aktuose įtvirtintus tarnybinio pavaldumo ir drausmės derinimo principus, minėtų nurodymų pareiškėjas nevykdė, juos ignoravo ir elgėsi neprofesionaliai. Nesutikdamas su viršininko nurodymais, pastabomis ir pasiūlymais dėl procesinių veiksmų, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, jis nesikreipė į ikiteisminį tyrimą organizuojantį ir vadovaujantį prokurorą, kad ginčai, susiję su procesu, būtų kuo greičiau išspręsti ir neturėtų įtakos tyrimo trukmei ir intensyvumui, nesiėmė priemonių profesinį konfliktą spręsti teisėtais būdais – kreiptis į aukštesnį vadovą – SUV viršininką D. K., – o apsisprendė vienašališkai ignoruoti duotus teisėtus viršininko nurodymus.

3.3. Pareiškėjas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00019-11 per faktiškai dirbtą laiką, t. y. nuo 2016 m. spalio 11 d., kai buvo gauta specialisto išvada iš VMI, iki 2017 m. sausio 27 d., kai buvo gautas D. N. surašytas tarnybinis pranešimas dėl pareiškėjo atsisakymo vykdyti teisėtus nurodymus, neatliko nė vieno tyrimo veiksmo ir nevykdė tarnybiniu elektroniniu paštu D. N. 2016 m. lapkričio 7 d., 2016 m. lapkričio 22 d. ir 2017 m. sausio 24 d. duotų teisėtų rašytinių nurodymų pateikti tyrimo veiksmų planus ir pranešti, kokius veiksmus atliko šiame ikiteisminiame tyrime.

3.4. Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10008-14 buvo atliekamas neplaningai, nevertinant ir netiriant jame nustatytų aplinkybių, o ikiteisminio tyrimo terminai nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. spalio 3 d. buvo tęsiami motyvuojant tuo, kad būtina apklausti D. L. ir V. J., UAB „T“ direktorių, nustačius aplinkybes apie sandorius su Rusijos Federacijos įmone „T. G.“, su teisinės pagalbos prašymu kreiptis į Rusijos Federaciją dėl informacijos pateikimo apie šios įmonės sandorius su UAB „T“. Tačiau nepaisant to, kad reikiamo asmens apklausa galėjo patvirtinti ar paneigti aplinkybes, susijusias su įmone, dėl kurios galbūt būtų reikėję kreiptis su teisinės pagalbos prašymu į Rusijos Federaciją, pareiškėjas nepateisinamai ilgai delsė ir minėtą asmenį apklausė tik beveik po 5 mėnesių nuo to momento, kada buvo suplanuota jo apklausa. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad tyrimas buvo atliekamas neintensyviai ir pareiškėjas nesiėmė visų įstatymo nustatytų aplinkybių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleisti nusikalstamą veiką padarę asmenys.

3.5. Ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00406-15 pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2017 m. sausio 29 d. neatliko būtinų tyrimo veiksmų, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos. Ikiteisminį tyrimą pareiškėjas atliko neintensyviai ir nepateisinamai ilgai delsė atlikti planuotus tyrimo veiksmus, nes per faktiškai dirbtą laiką, t. y. per 2016 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais, pareiškėjas ikiteisminiame tyrime apklausė tik 4 liudytojus, įteikė 2 pranešimus apie įtarimus, apklausė 2 įtariamuosius, pateikė dokumentus specialistui ir surašė 4 tarnybinius pranešimus. Išvadoje buvo konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas 2016 m. vasario–birželio mėnesiais buvo atliekamas intensyviai, dėl to pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl pranešimų 9 įtariamiesiems įteikimo bei kitų atliktų tyrimo veiksmų minėtu laikotarpiu buvo įvertintos.

3.6. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra pavaldus prokurorui, tačiau šis pavaldumas nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ikiteisminio tyrimo metu negali rodyti iniciatyvos. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo atlikti visus reikiamus veiksmus nelaukdamas, kol prokuroras nurodys, kad tokie veiksmai turi būti atlikti, ir glaudžiai bendradarbiauti su tyrimą organizuojančiu ir kontroliuojančiu prokuroru. Jis privalo stengtis ir siekti, kad ikiteisminio tyrimo metu reikšminga medžiaga būtų renkama kaip įmanoma greičiau ir atskleista nusikalstama veika. Tokia pati analogija taikoma ir tyrėjo santykiams su ikiteisminio tyrimo padalinio vadovu.

3.7. Tarnybinio patikrinimo metu, vertinant objektyvų atsakomybės pagrindą – pareigą atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, – buvo įvertintas ir subjektyvusis pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Buvo nustatyta faktinė aplinkybė, patvirtinta faktiniais duomenimis, kad pareiškėjas turėjo galimybę veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, nes jo darbo krūvis atitiko FNTT vidutinį statistinį tyrėjo darbo vidurkį, o darbų intensyvumas nebuvo didelis. Tai leido daryti išvadą, kad pareiškėjas turėjo galimybę tinkamai atlikti ikiteisminius tyrimus. Pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad buvo sutrikdyta jo sveikata ar buvo tiesioginio viršininko engiamas. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas su tiesioginiu vadovu elgėsi nemandagiai, pažeisdamas etikos, pagarbos žmogui principus, savo santykius su vadovu grindė nepagarba jam.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl FNTT direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsniu, 18 straipsnio 1 dalimi, 172 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 176 straipsnio 1 dalimi, Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.1 punktu, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam (2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. I-139 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 14 punktu (14.1 ir 14.2 p.), pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas atlikdamas ikiteisminį tyrimą privalo per kuo trumpesnį laiką ir kuo išsamiau atskleisti nusikalstamą veiką, nustatyti ją padariusius asmenis ir kitas su nusikalstama veika susijusias svarbias aplinkybes; atlikdamas šias pareigas ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo ne tik imtis reikiamų veiksmų pagal įstaigos, kurioje jis dirba, tiesioginio vadovo ar prokuroro, organizuojančio ir vadovaujančio ikiteisminiam tyrimui, pavedimus, tačiau ir pats imtis iniciatyvos ir atlikti reikiamus proceso veiksmus bei išnaudoti visas galimybes nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti.

7. Dėl pareiškėjo atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00019-11 teismas pažymėjo, kad iš pateikto Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) 2017 m. kovo 20 d. rašto Nr. 17.2-2502 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad prokuroras G. J. nurodė, jog 2016 m. spalio 20 d. elektoriniu laišku pareiškėjo paprašė pasiruošti aptarti specialisto išvadas ir planuoti tolesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau pareiškėjas po šio laiško į Generalinę prokuratūrą atvykęs nebuvo, daugiau jokio susirašinėjimo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00019-11 klausimais, kaip nurodė prokuroras, su pareiškėju nebuvo. Išvadoje konstatuota, kad nė viena iš gautų specialisto išvadų (2016 m. kovo 14 d., 2016 m. kovo 31 d. ir 2016 m. spalio 11 d.) minėtame ikiteisminiame tyrime nebuvo įvertinta, nebuvo tirtos jose esančios aplinkybės. Iš paties pareiškėjo skundo argumentų matyti, jog jis laukė papildomo pranešimo iš prokuroro, kuris šiuo atveju jam neturėjo būti siunčiamas.

8. Dėl pareiškėjo atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10008-14 teismas pabrėžė, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas neplaningai, nevertinant ir netiriant jame nustatytų aplinkybių, o ikiteisminio tyrimo terminai nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. spalio 3 d. buvo tęsiami motyvuojant tuo, kad būtina apklausti D. L. ir V. J., UAB „T“ direktorių, nustačius aplinkybes apie sandorius su Rusijos Federacijos įmone „T. G.“, su teisinės pagalbos prašymu kreiptis į Rusijos Federaciją dėl informacijos pateikimo apie šios įmonės sandorius su UAB „T“. Tačiau nepaisant to, kad reikiamo asmens apklausa galėjo patvirtinti ar paneigti aplinkybes, susijusias su įmone, dėl kurios galbūt būtų reikėję kreiptis su teisinės pagalbos prašymu į Rusijos Federaciją, pareiškėjas nepateisinamai ilgai delsė ir minėtą asmenį apklausė tik beveik po 5 mėnesių nuo to momento, kada buvo suplanuota jo apklausa. Teismo vertinimu, šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad tyrimas buvo atliekamas neintensyviai ir pareiškėjas nesiėmė visų įstatymo nustatytų veiksmų, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleisti nusikalstamą veiką padarę asmenys.

9. Dėl pareiškėjo atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00406-15 teismas nurodė, kad iš 18 fiktyvių įmonių vadovų, kuriuos pareiškėjas nurodė 2016 m. spalio 24 d. tyrimo veiksmų plane, buvo apklausti tik 4 asmenys (nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d.), nors nuo 2016 m. liepos 29 d. jau buvo aišku, kad viena iš tyrimo krypčių yra būtent šių fiktyvių įmonių vadovų apklausa. Nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais pareiškėjas ikiteisminiame tyrime apklausė tik 4 liudytojus, įteikė 2 pranešimus apie įtarimus, apklausė 2 įtariamuosius, pateikė dokumentus specialistui ir surašė 4 tarnybinius pranešimus. Todėl pagrįstai buvo padaryta išvada, kad ikiteisminį tyrimą pareiškėjas atliko neintensyviai ir nepateisinamai ilgai delsė atlikti planuotus tyrimo veiksmus.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra tiesiogiai pavaldus D. N.. Minėtas asmuo, pagal SUV NVTS viršininko (D. N.) pareigybės aprašymo 7 punktą įgyvendindamas kontrolės funkciją, turi teisę duoti nurodymus jo vadovaujamame skyriuje dirbantiems pareigūnams. Todėl pareiškėjui yra privalomi visi D. N. nurodymai. Išvadoje nustatyta, kad D. N. 2016 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjui davė rašytinį nurodymą iki 2016 m. rugsėjo 16 d. sudaryti (pakoreguoti) ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10008-14 veiksmų planą ir informuoti, kodėl neįvykdyti ankstesni plane numatyti tyrimo veiksmai ir kodėl neapklaustas V.

J. Šis nurodymas nebuvo įvykdytas. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė įvykdyti 2016 m. rugsėjo 13 d. nurodytus nurodymus, t. y. D. N. 2016 m. rugsėjo 16 d. elektroniniu laišku pakartotinai išsiuntė 2016 m. rugsėjo 13 d. laiške išdėstytus nurodymus bei suteikė pareiškėjui galimybę iki 2016 m. rugsėjo 16 d., 14.30 val., juos įvykdyti, tačiau pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo. Pareiškėjas taip pat neįvykdė D. N. 2016 m. lapkričio 11 d. ir 2017 m. sausio 24 d. elektroniniu paštu siųstų nurodymų, t. y. teisinės pagalbos prašyme išvardyti visas įmones, kurios buvo naudojamos nusikaltimo mechanizme, kreiptis į prokurorą dėl kardomųjų priemonių skyrimo, sukonkretinti apklausiamiesiems asmenims užduotinus klausimus bei pranešimus apie įtarimus. 2017 m. sausio 24 d. laiške taip pat buvo pateiktos pastabos dėl pareiškėjo siųstų dokumentų bei nurodyta jas ištaisyti, nurodyta iki 2017 m. sausio 27 d., 13 val., pateikti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00019-11 tyrimo planą bei iki 2017 m. sausio 27 d., 13 val., raštu pranešti, kokius veiksmus pareiškėjas atliko nuo 2016 m. spalio 11 d., t. y. po to, kai buvo gauta 2016 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvada Nr. (4.65)86-46.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų įvykdęs šiuos nurodymus, pareiškėjas ir pats nenurodė, kad juos būtų įgyvendinęs. Todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad pareiškėjas neįvykdė 2016 m. lapkričio 11 d. ir 2017 m. sausio 24 d. elektroninio pašto laiškais duotų nurodymų. Pareiškėjas nevykdė ir 2016 m. lapkričio 7 d. D. N. elektoriniu laišku duotų nurodymų pateikti ataskaitą apie suplanuotus tyrimo veiksmus ir nuveiktus darbus, pateikti ikiteisminių tyrimų planus. Minėtame laiške nurodyta pareiškėjui iki 2016 m. lapkričio 7 d., 15 val., pateikti ataskaitą apie 2016 m. spalio 24 d. ir 2016 m. spalio 31 d.–lapkričio 4 d. suplanuotus veiksmus ir nuveiktus darbus bei pateikti 2016 m. lapkričio 7–11 d. laikotarpiu planuojamus nuveikti darbus, taip pat iki 2016 m. lapkričio 11 d., 13 val., pateikti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00019-11 planą bei pateikti derinti ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00406-15 planą.

Duomenų apie šių nurodymų įvykdymą byloje nėra, todėl teismas Išvadoje konstatuotą aplinkybę dėl 2016 m. lapkričio 7 d. nurodymo nevykdymo laikė pagrįsta. Konstatuota, kad pareiškėjas neįvykdė ir 2016 m. lapkričio 22 d. elektroniniu paštu siųsto nurodymo. Iš byloje esančio 2016 m. lapkričio 22 d. laiško matyti, kad pareiškėjui buvo nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00406-15 būtina pataisyti teisinės pagalbos prašymą į Latviją ir parašyti pranešimus apie įtarimus Latvijos piliečiams per 3 darbo dienas, taip pat buvo pareikalauta iki 2016 m. gruodžio 2 d., 10 val., pateikti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00019-11 planą.

Byloje nėra įrodymų, kad šie duoti nurodymai nustatytu terminu buvo įvykdyti.

11. Teismas taip pat pažymėjo, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00406-15 D. N., 2016 m. lapkričio 11 d. ir 2017 m. sausio 24 d. duodamas teisėtus rašytinius nurodymus, pareiškėjui nurodė teisinės pagalbos prašyme išvardyti visas įmones, kurios buvo naudojamos nusikaltimo mechanizme, kreiptis į prokurorą dėl kardomųjų priemonių skyrimo, sukonkretinti asmenų apklausų klausimus bei pranešimus apie įtarimus, kad būtų užtikrinta įtariamojo teisė. Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 14.1 ir 18 punktais, konstatavo, kad pareiškėjas, turėdamas didelę darbo patirtį (daugiau kaip 30 metų), elgėsi neprofesionaliai – nesutikdamas su savo tiesioginio viršininko D. N. 2016 m. lapkričio 11 d. ir 2017 m. sausio 24 d. duotais nurodymais, nesiėmė priemonių profesinį konfliktą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. kreiptis į aukštesnį vadovą – valdybos viršininką D. K. ar ikiteisminį organizuojantį ir jam vadovaujantį prokurorą, o apsisprendė vienašališkai ignoruoti duotus viršininko nurodymus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs tokia teise ir inicijavęs D. N. atliekamų veiksmų patikrinimą, todėl jo argumentas, kad nebuvo tirtas D. N. duotų nurodymų teisėtumas, vertintinas kaip nepagrįstas.

12. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) (toliau – Statutas) 3 straipsnio 10 dalies, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos įstatymo (toliau – FNTT įstatymas) 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. IX-1908 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) (toliau – VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir Pareigybės aprašymo 7.7 punktą, kuriame imperatyviai nustatyta, kad pareigūnas vykdo kitus skyriaus viršininkų pavedimus, dėl to kilo neigiamų pasekmių, nes D. N. negalėjo įgyvendinti jam priskirtos kontrolės funkcijos organizuojant ir kontroliuojant ikiteisminių tyrimų veiksmų atlikimą, todėl buvo sumenkintas D. N. autoritetas ir pažemintas FNTT statutinio valstybės tarnautojo vardas.

13. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančio pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio pranešimo FNTT SUV viršininkui D. K. matyti, kad pareiškėjas, pranešdamas apie 2016 m. rugsėjo 13 d. gautus D. N. nurodymus, nurodė, kad tai yra kliedesiai, sutrikusios psichikos asmens rašliava ir kad jis yra įsitikinęs, jog tai vėl eilinis sveiko proto praradimo atvejis, nereikalaujantis atsakymo. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas, atsakinėdamas į D. N. elektroninius laiškus, vartojo tokius posakius kaip „grąžink segtuvą iš bylos, jau visą mėnesį pas tave voliojasi“, „matau neriesi iš kailiuko, kad pasikandžioti dantys niežti“, „Kaip sakosi, kiekvienam niežtinčiam dančiui savas armatūros gabalas“, „savo progresuojančios paranojos šedevrą gali susikišti į šiukšliadėžę“, „nereikės uždavinėti durnų klausimų“, „jei tavo psichinė būsena leidžia sukurpti tik tokią šizofreninę rašliavą“.

Todėl teismas pripažino, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė etikos ir pagarbos žmogui principus, o savo santykius su vadovais grindė nepagarba jiems, taip pažemindamas tiek tiesioginio viršininko D. N. autoritetą, tiek FNTT statutinio valstybės tarnautojo vardą. Nors pareiškėjas nurodė, kad jo neetišką elgesį lėmė patiriama įtampa darbe, perteklinių nurodymų gavimas, D. N. vykdomas jo engimas, tačiau šie pareiškėjo skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti, kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl netinkamo D.

N. elgesio, teikęs tarnybinius pranešimus. Iš byloje esančių D. N. elektroninių laiškų, siųstų pareiškėjui, matyti, kad jis į pareiškėją kreipėsi mandagiai, dalykiškai, joks netinkamas ar neetiškas elgesys nekonstatuotas. Be to, buvo sudarytas susitarimas tarp pareiškėjo ir D. N. tarpininkavimo forma, kuris tik patvirtina, kad konfliktai tarp minėtų asmenų buvo, tačiau buvo stengiamasi jų išvengti ir sudaryti kuo tinkamesnes darbo sąlygas. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų nuostatas, FNTT direktoriaus 2004 m. gegužės 10 d.

įsakymu Nr. 34V patvirtinto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tarnautojų tarnybinės etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 6.1, 6.9, 7.1, 7.2, 7.11, 7.14, 11.1, 12 punktų ir FNTT direktoriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 90-V patvirtintų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tvarkos taisyklių (2016 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. V-162 redakcija) (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 33 ir 35 punktų reikalavimus, dėl to kilo neigiamų pasekmių – buvo pažemintas FNTT statutinio valstybės tarnautojo vardas.

14. Teismas, vertindamas Išvadą, nustatė, kad ji priimta ne tik atsižvelgus į D. N. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, tačiau ir į pareiškėjo paaiškinime nurodytus faktus ir argumentus. Pareiškėjo paaiškinimo teiginiai yra pacituoti Išvadoje ir į kiekvieną iš jų yra išsamiai atsakyta, todėl pareiškėjas yra neteisus teigdamas, kad atsakovas netyrė jo paaiškinimuose nurodytų aplinkybių.

15. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas padarė tyčinį tarnybinį nusižengimą, ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Teismas, įvertinęs padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį ir pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, pripažino, kad tarnybinė nuobauda (papeikimas) yra proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka nuobaudos skyrimo tikslus, t. y. daryti poveikį, kad pareiškėjas tinkamai ir laiku atliktų pavedimus ir laikytųsi Etikos kodekso reikalavimų. Todėl ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 16. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

17.1. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas Išvadoje nustatytų aplinkybių pagrindu, kurioje nurodytos klaidinančios teismą aplinkybės. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00019-11 pareiškėjui buvo pavesta surinkti ir pateikti specialistams papildomą medžiagą, reikalingą išvadoms pateikti 5 finansiniuose tyrimuose. Išvadoje klaidingai nurodoma, kad specialisto išvada buvo gauta ne 2016 m. kovo mėnesį, o 2014 m. kovo mėnesį, t. y. tuo metu, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje dėl neteisėto praturtėjimo išaiškino, kad asmuo, įgijęs turtą, kurio vertė yra virš 500 minimalaus gyvenimo lygio dydžių, iki 2010 m. gruodžio 11 d. ir jį turintis, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1891 straipsnį, neįrodžius konkrečios nusikalstamos veikos, kuria buvo įgytas turtas.

Apie tai, kad visas turtas, dėl kurio buvo paskirta užduotis specialistui ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00019-11, buvo įgytas iki 2010 m. gruodžio 11 d., pareiškėjas pranešė prokurorui ir savo viršininkui D. N., pateikdamas sudarytą įgyto turto lentelę su įgijimo datomis 2014 m. kovo mėnesį. D. N., žinodamas, kad viena iš specialisto išvadų gauta 2014 m., neskyrė dėmesio jos tyrimui. Tai patvirtina, kad jis žinojo apie prokuroro sprendimą gauti visas specialisto išvadas ir tik tada, vertinant šių asmenų ryšį su prokuratūroje tiriamu nusikaltimu, spręsti klausimą dėl tolimesnės tyrimo eigos, o D.

N. reikalavimais planuoti veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00019-11 buvo siekiama dar labiau gilinti konfliktą. Pareiškėjui apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00019-11 aplinkybes buvo žinoma tik iš nutarimo skirti užduotį specialistui, kita bylos medžiaga nebuvo pateikta, jam niekada nebuvo suteikta prieiga per Integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą prie bylos duomenų, todėl planuoti ir tirti aplinkybes, nustatant turto įgijimo ryšį su nusikalstama veika, neturėjo galimybės. Nei vienam iš asmenų, kurių turtas buvo tiriamas, nebuvo pareikšti pranešimai apie įtarimus byloje.

Pareikalavus prokurorui G. J., pareiškėjas su ataskaita apie atliktą tyrimą jam perdavė 27 tomus surinktos medžiagos su visomis reikalingomis liudytojų ir specialiųjų liudytojų apklausomis, todėl Išvados teiginys, kad „nė viena iš gautų specialisto išvadų nebuvo įvertinta, nebuvo tirtos jose esančios aplinkybės“ nenurodant, kokia tai įvertinimo procedūra ir kokios aplinkybės neištirtos, turėtų būti vertinamas kaip visiškai nepagrįstas. Taip pat klaidinga teismo sprendime nurodyta išvada, kad pareiškėjas, išsiuntęs prokurorui visas gautas iš VMI specialisto išvadas „laukė papildomo pranešimo, kuris šiuo atveju jam neturėjo būti siunčiamas“ ir „į Generalinę prokuratūrą atvykęs nebuvo“, t. y. padaryta nepagrįsta išvada, kad pareiškėjas privalėjo kontroliuoti prokuroro susipažinimo su specialisto išvadomis eigą, bet to nedarė, nepaskyrė prokurorui susitikimo laiko, neprašė pateikti bylos medžiagos patvirtinančios asmenų, kurių tirtas turas, dalyvavimą nusikaltime ir nekviečiamas, nesusitaręs su prokuroru neatvyko į prokuratūrą.

17.2. Ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10008-14 buvo pradėtas 2014 m. liepos 10 d. pavedant tyrimą atlikti pareiškėjui, nors prieš tai FNNT pagal to paties pareiškėjo analogišką pranešimą buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Pagal to paties pareiškėjo pranešimą ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir nutrauktas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimų valdyboje. Tik po to, kai byloje buvo gauti atsakymai į pareiškėjo paruoštus ir išsiųstus teisinės pagalbos prašymus Latvijos ir Estijos teisėsaugos institucijoms, pradėjo aiškėti nusikaltimo schema. Todėl Išvados teiginiai, kad dėl aplaidumo, pasireiškiančio neveikimu, pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas, pagal kompetenciją nesiėmė visų įstatymų nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas išsamus tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, yra visiškai nepagrįsti. Šiam ikiteisminiam tyrimui užbaigti ir perduoti bylą į teimą buvo būtina gauti atsakymą į teisinės pagalbos prašymą Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoms ir apklausti 2 liudytojus D. L. ir V. J. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi klaidinančia informacija, pateikta atsakovo, kad ikiteisminio tyrimo terminas byloje buvo tęsiamas dėl neatliktų liudytojų D. L. ir V. J. apklausų, nors tyrimo nebuvo galima baigti dėl negauto atsakymo į teisinės pagalbos prašymą Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoms.

17.3. Pareiškėjui 2016 m. sausio 25 d. buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2- 00406-15. Išvadoje paminėtos tyrimo veiksmų plane nurodytos 18 asmenų, buvusių vadovais įmonių, kurios buvo naudojamos nusikalstamai veiklai, apklausos, tai tik viena iš tyrimo krypčių. Visiems tyrimo plane nurodytiems asmenims buvo išsiųsti šaukimai atvykti apklausai. Neatvykus pagal šaukimus, buvo surinkta visa reikiama informacija, nustatant šių asmenų galimas buvimo vietas. Kadangi dauguma iš jų buvo ne Vilniaus miesto gyventojai, todėl su kiekvienu dėl atvykimo laiko buvo derinama individualiai. Išvados teiginys, kad „ikiteisminį tyrimą pareiškėjas atliko neintensyviai ir nepateisinamai ilgai delsė atlikti planuotus tyrimo veiksmus“, tai tik siekis sumenkinti visą jo atliktą darbą byloje. Kaip FNTT SUV D. K. nurodė 2016 m. gegužės 9 d. tarnybiniame pranešime FNNT direktoriui dėl pareiškėjo perkėlimo į aukštesnes pareigas, „ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-0004-16 (vėliau suteiktas Nr. 02-2-00406-15) šiuo metu valdyboje yra vienas iš didžiausių rezonansų visuomenėje sukėlusių tyrimų“, į nusikaltimo schemą įtrauktas didelis skaičius Lietuvoje ir kitose Europos šalyse registruotų įmonių, pagrindinės įmonės veikla pridengiama reguliariai keičiamomis „buferinėmis“ įmonėmis, todėl įvertinti tyrimą skaičiuojant atliktus veiksmus tik per laikotarpį nuo 2016 m. spalio mėnesio iki gruodžio mėnesio, neparodo atliktų darbų apimties. Tokiam tyrimui vienerių metų laikotarpis nėra tas, kuriuo remiantis galima daryti išvada, kad tyrimas vilkinamas.

17.4. Apie tai, kad visi D. N. duoti nurodymai įvykdyti, pareiškėjas pranešė 2017 m. kovo 3 d. paaiškinime dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo. Apie D. N. elgesį dėl to, kad jis žinodamas, jog jo nurodymai, duoti pareiškėjui, įvykdyti, tyčia pakartotinai rašė priminimus apie neįvykdytus nurodymus ir reikalavo pranešti, dėl kokių priežasčių jie neįvykdyti, buvo pranešta valdybos viršininkui D. K. pateikiant jam tai įrodančius dokumentus. Vienintelis neįvykdytas D. N. nurodymas pareiškėjui yra ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00019-11 plano sudarymas. Ne vieną kartą D. N. buvo aiškinama, kad tai neįvykdoma užduotis, nes byla yra Generalinės prokuratūros žinioje, o pareiškėjui nesuteikta teisė susipažinti su bylos medžiaga, tačiau D. N. tyčia vis skirdavo šią užduoti ir reikalaudavo paaiškinimo, kodėl ji neatlikta. Pareiškėjas neturi galimybės pateikti teismui papildomų dokumentų, susijusių su bylų tyrimu ir elektroniniu paštu D. N. išsiųstų dokumentų, nes kompiuteris, kuriuo naudojosi dirbdamas FNNT SUV, iš jo buvo paimtas. Akivaizdu, kad Išvadoje remiamasi tik D. N. pateiktais dokumentais, vertinant juos nurodytus duomenis kaip objektyvią tiesą. Taigi Išvadoje buvo vadovautasi tik D. N. pateiktais dokumentais, nepatikrinus, ar tai visi D. N. perduoti ir elektroniniu paštu išsiųsti pranešimai.

17.5. Teismas, priimdamas sprendimą, neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjo vartojami teiginiai buvo surašyti atsakant į D. N. elektroninius laiškus, surašytus iki 2016 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio pranešimo SUV viršininkui D. K.. Tačiau dėl minėto tarnybinio pranešimo tarnybinis patikrinimas nepradėtas dėl abipusio nederamo elgesio, išprovokuoto D. N. veiksmais. Tokiu būdu išvados dėl pažeminto tiesioginio viršininko D. N. autoriteto ir FNTT statutinio valstybės tarnautojo vardo buvo padarytos remiantis vienintele fraze „šizofreninė rašliava“.

18. Atsakovas FNNT atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad:

18.1. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti akivaizdžiai klaidinantys teiginiai, kad jis, pareikalavus prokurorui G. J., su ataskaita apie atliktą tyrimą jam perdavė 27 tomus surinktos medžiagos su visomis reikalingomis liudytojų ir specialiųjų liudytojų apklausomis. Pareiškėjas prokurorui G. J. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00019-11 medžiagą su ataskaita perdavė tik 2017 m. balandžio 3 d., t. y. tada, kai atsakovas informavo prokurorą G. J. apie atliekama tarnybini patikrinimą dėl pareiškėjo padarytų teisės aktų pažeidimų minėtame tyrime, ir tik prokurorui 2017 m. kovo 21 d. pareikalavus pateikti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00019-11 medžiagą. Tarnybinio patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad ir ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-10008-14 pareiškėjas atliko neintensyviai, neplaningai, nevertindamas tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, 2016 m. gegužės 17 d. gavęs ikiteisminiame tyrime specialisto išvadą dėl ūkinės finansinės veiklos, jos nevertino ir neatliko tyrimo pagal joje nustatytas aplinkybes, nepateisinamai ilgai delsė apklausti liudytojus D. L. ir V. J. Tarnybinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjas per faktiškai dirbtą laiką nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki 2016 m. gruodžio mėnesio ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00406-15 irgi atliko neintensyviai ir nepateisinamai ilgai delsė atlikti planuotus tyrimo veiksmus – apklausti fiktyvių įmonių vadovus ir nesiėmė visų įstatymo nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleisti nusikalstamą veiką padarę asmenys.

18.2. Pareiškėjo teiginiai, kad visi jam duoti D. N. nurodymai buvo įvykdyti, paneigtini tarnybinio patikrinimo metu surinktais faktiniais duomenimis, kuriais remdamasis teismas priėmė sprendimą, kuriame sistemiškai išanalizavo teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinio pavaldumo santykius, nuostatas ir reikalavimus ir konstatavo, kad pareiškėjas nevykdė viršininko D. N. 2016 m. rugsėjo 13 d., 2016 m. rugsėjo 16 d., 2016 m. lapkričio 7 d., 2016 m. lapkričio 11 d., 2016 m. lapkričio 22 d., 2017 m. sausio 24 d. duotų teisėtų rašytinių nurodymų. Pareiškėjo teiginys, kad jis neturi galimybės pateikti teismui papildomų dokumentų, nes kompiuteris, kuriuo naudojosi dirbdamas FNNT SUV, iš jo buvo paimtas, vertintinas kritiškai ir jį visiškai paneigia faktiniai duomenys: Išvada surašyta 2017 m. kovo 24 d., o pareiškėjas FNTT SUV NVTS vyresniojo tyrėjo pareigas ėjo iki 2017 m. balandžio 18 d. Akivaizdu, kad iki minėto momento pareiškėjas buvo savo darbo vietoje ir darbo kompiuteris buvo jo žinioje, todėl pateikti papildomus dokumentus tarnybinio patikrinimo metu turėjo visas galimybes. Be to, pareiškėjas savo tokią teisę realizavo 2017 m. rugsėjo 5 d. pirmosios instancijos teisme žodinio proceso metu pateikdamas dokumentus, kuriuos teismas įvertino ir dėl jų priėmė sprendimą.

18.3. FNTT išvadas apie pareiškėjo padarytus etikos ir pagarbos principų pažeidimus (jo santykių su tiesioginiu viršininku grindimą nepagarba jam) padarė remdamasi Išvadoje nustatytais faktiniais duomenimis (pareiškėjo tarnybiniu pranešimu ir tarnybiniu elektroniniu paštu siųstų laiškų kopijomis), o ne viena fraze „šizofrenine rašliava“.

18.4. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs teismas, iš esmės nenurodė bei nepateikė rašytinių įrodymų, paneigiančių teismo sprendimo pagrįstumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl FNTT direktorius Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, – teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Išvadoje nustatytomis aplinkybėmis, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

21. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

22. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

23. LVAT tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas (Statuto 26 str. 7 d.) yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galbūt padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Tai lemia, kad apie skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir sudėtį sprendžiama vertinant atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą ir surašytą išvadą (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1614/2013, 2015 m. sausio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-662-2270/2014, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015, 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-567-146/2017, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-288-261/2019).

24. Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl procedūrinių nuobaudos skyrimo aspektų, iš esmės proceso šalys nesutaria dėl to, ar egzistavo pagrindai skirti nurodytą nuobaudą atsakovo įvardintais pagrindais.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, pažymi, kad pareiškėjo pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo tarnybinio nusižengimo aplinkybių konstatavimo, pagrįsto Išvada, kurioje nustatyta, kad:

(1) pareiškėjas nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. sausio 27 d. (per faktiškai dirbtą laiką), atlikdamas ikiteisminius tyrimus Nr. 01-2-00019-11, Nr. 06-1-10008-14, Nr. 02-2-00406-15, dėl aplaidumo netinkamai atliko savo pareigą, pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatymų nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas išsamus tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, taip pažeidė BPK 1, 2 straipsnius, 18 straipsnio 1 dalį, 172 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 176 straipsnio 1 dalį, Rekomendacijų 14.1 ir 14.2 punktus ir Pareigybės aprašymo 7.1 punktą, dėl ko paminėtose ikiteisminio tyrimo bylose nebuvo per trumpiausią laiką atskleista nusikalstama veika, nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir tokios veikos aplinkybės;

(2) pareiškėjas, privalėdamas tinkamai atlikti Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pagal tarnybinio pavaldumo principą būdamas pavaldus savo tiesioginiams vadovams bei privalėdamas vykdyti jų teisėtus žodinius ir rašytinius nurodymus – SUV NVTS viršininko D. N. tarnybiniu el. paštu duotus teisėtus rašytinius 2016 m. rugsėjo 13 d., 2016 m. rugsėjo 16 d., 2016 m. lapkričio 7 d., 2016 m. lapkričio 22 d., 2017 m. sausio 24 d. nurodymus, – sistemingai nevykdė ir juos ignoravo, taip pažeisdamas Statuto 3 straipsnio 10 dalį, FNTT įstatymo 4 straipsnio nuostatas, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir Pareigybės aprašymo 7.7 punktą, dėl ko SUV NVTS viršininkui D. N. nebuvo užtikrinta galimybė tinkamai vykdyti BPK 172 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą;

(3) pareiškėjas, surašydamas 2016 m. rugsėjo 19 d. tarnybinį pranešimą Nr. 04/5-3-14-7613 SUV viršininkui D. K., 2016 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. sausio 25 d. tarnybiniu el. paštu išsiųsdamas pranešimus SUV NVTS viršininkui D. N., apibūdino tiesioginį viršininką D. N. netaktiškais, žeminančiais ir nepagarbiais žodžiais – „kiekvienam niežtinčiam dančiui savas armatūros gabalas“, „sutrikusios psichikos asmens rašliava“, „sveikos proto praradimo atvejis“, „paranojos šedevras“, „šizofreninė rašliava“, nesilaikė jam privalomų VTĮ ir kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų pavyzdingo elgesio ir etikos principų, tuo pažeidė pagarbos žmogui ir pavyzdingumo principus, kadangi privalėdamas elgtis taip, kad savo veiksmais ir elgesiu nežemintų FNTT tarnautojo vardo, nesilaikė visuotinai priimtinų dorovės principų, nebendravo su vadovais mandagiai, taktiškai ir tarpusavio santykių negrindė pagarba jiems, ir šiais savo tyčiniais veiksmais (veikimu) pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus, Etikos kodekso 6.1, 6.9, 7.1, 7.2, 7.11, 7.14, 11.1, 12 punktus, Vidaus tvarkos taisyklių 33, 35 punktus, dėl ko buvo sumenkintas SUV NVTS vadovo D. N. autoritetas ir pažemintas FNTT statutinio valstybės tarnautojo vardas.

26. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

27. Nutarties 17.1–17.4 punktuose nurodyti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su Išvadoje konstatuotu pareiškėjo neveikimu ginčo laikotarpiu atliekant ikiteisminius tyrimus Nr. 01-2-00019-11, Nr. 06-1-10008-14, Nr. 02-2-00406-15, yra abstraktūs. Iš šių argumentų turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės neginčija tarnybinio patikrinimo metu nustatytų ir Išvadoje nurodytų faktinių aplinkybių, įskaitant to, kad jis nevykdė Išvadoje minimų daugkartinių teisėtų žodinių ir rašytinių tiesioginio vadovo nurodymų. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šių faktinių aplinkybių vertinimu aktualaus teisinio reguliavimo kontekste. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai savaime nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, o padarytos išvados yra neteisingos.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, bylos medžiagą ir vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuoja, kad nutarties 17.5 punkte nurodyti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, nepaneigia, Išvadoje konstatuoto pareiškėjo VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų, Etikos kodekso 6.1, 6.9, 7.1, 7.2, 7.11, 7.14, 11.1, 12 punktų, Vidaus tvarkos taisyklių 33, 35 punktų pažeidimo, netaktiškais, žeminančiais ir nepagarbiais žodžiais apibūdinant tiesioginį viršininką D. N.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė