2018-05-23 Nr. AB-10231-3-62-3-01806-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1691-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01806-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2006 m. sausio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 13 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN netinkamomis sąlygomis. Jam teko per mažai ploto, o dar dalį gyvenamųjų patalpų ploto užėmė baldai ir kitas inventorius. Gyvenamosiose patalpose buvo drėgna, blogas apšvietimas, trūko oro, sienos ir lubos pažeistos grybelio ir pelėsio, luposi dažai, visur buvo pilna tarakonų, byrėjo tinkas. Pareiškėjui trūko inventoriaus, ilgą laiką neturėjo nuosavos spintelės. Lovos buvo pasenusios, netinkamos miegoti. Nebuvo suteikiamos priemonės švarai palaikyti. Teisė nusiprausti duše buvo suteikiama tik vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Buvo laikomas kartu ir su asmenimis, kurie serga pavojingomis užkrečiamomis ligomis (žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ir ŽIV), hepatitu B ir C). Pareiškėjas pažymėjo, kad prieš ir po etapavimo (per visą ginčo laikotarpį apie 14 kartų) buvo laikomas perpildytoje patalpoje, kartu su 50 žmonių, todėl negalėdavo pavalgyti. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN valgykloje buvo nešvaru, indai buvo blogai plaunami. Kirpykloje taip pat buvo nešvaru, kirpimo mašinėlė buvo nedezinfekuojama. Alytaus PN buvo asbesto.

3. Pareiškėjo tvirtinimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dėl kurio atsirado emocinė depresija, žymiai pablogėjo sveikata, atsirado nemiga, nusilpo imuninė sistema, sutriko normalus visavertis gyvenimas, tapo dirglus, atsirado baimė aplinkai. Pareiškėjas prašė netaikyti ieškinio senaties termino. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju ieškinio senatis netaikytina, kadangi ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams.

4. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Alytaus PN nurodė, kad pataisos namuose visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys nelydimi pareigūno laisvai judėti įstaigos teritorijoje, t. y. gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse, dirbti ūkio brigadoje, lankytis nuteistųjų koplyčioje ar užsiimti kita pataisos namuose leistina prasminga veikla. Gyvenamosios patalpos ir uždarosios zonos kameros yra aprūpintos geros būklės inventoriumi. Nuteistiesiems sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę. Nuteistieji gali nusiprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną, tai nėra ribojama. Alytaus PN bendrabučių ir uždarosios zonos stogas padengtas rulonine stogo danga, asbestiniu stogu dengtų pastatų nėra, asbestas pataisos namų pastatų konstrukcijose ar šiluminėse trasose nebuvo naudojamas. Alytaus PN užtikrina, kad bendrabučio tipo patalpose būtų tinkama oro temperatūra, oro judėjimo greitis. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko temperatūrą, atitinkančią higienos normas. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros vėdinamos atidarius langus. Alytaus PN tvirtinimu, 50 asmenų laikino sulaikymo kameroje fiziškai netilptų. Laikinojo sulaikymo kameroje yra stalas, todėl visi nuteistieji gali pavalgyti. Miegamųjų patalpose nuteistiesiems rūkyti yra draudžiama ir juose nerūkoma. Nuteistieji esantys uždaroje zonoje rūko tik pasivaikščiojimo kiemelyje metu. Alytaus PN yra sudarę sutartį su įmone, pagal poreikį atliekančia dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus. Šios įmonės paslaugomis Alytaus PN naudojasi nuolat pagal poreikį, todėl pareiškėjo teiginiai apie žiurkes ir tarakonus gyvenamosiose patalpose yra nepagrįsti.

6. Alytaus PN nuomone, pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis apskaičiuotas. Alytaus PN prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą nagrinėjamoje byloje.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 13 d. į Kalėjimų departamentą dėl laikymo sąlygų Alytaus PN pareiškėjas nesikreipė. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą.

II. 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo įkalinimo Alytaus PN pradžios. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvusios suvaržytos teisės kreiptis į Alytaus PN administraciją, taip pat į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Skundą teismui pareiškėjas padavė tik 2016 m. rugsėjo 5 d. Todėl pareiškėjo reikalavimo daliai atlyginti neturtinę žalą yra pagrindas taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje. Taigi teismas pareiškėjo reikalavimo daliai atlyginti neturtinę žalą pritaikė trejų metų ieškinio senaties terminą ir nagrinėjo bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Alytaus PN laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 13 d.

11. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjas Alytaus PN buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punkto, kuriame nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui, ir 111.2. punkto, kuriame numatyta, kad kamerų tipo patalpose – ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam asmeniui.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN gyvenamųjų patalpų netinkamos apšvietos, drėgmės, pelėsio ir grybelio jose veisimosi, netinkamų lovų. Teismas byloje nenustatė, kad pats pareiškėjas dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu būtų apie netinkamą apšvietą, drėgmę, pelėsį ir grybelį informavęs Alytaus PN administraciją. Todėl pareiškėjo teiginius dėl netinkamos apšvietos, drėgmės, pelėsio ir grybelio veisimosi, netinkamo lovų įrengimo teismas vertino kaip nepagrįstus.

13. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jam ar jo sveikatai kėlė gyvenamųjų patalpų konstrukcijoje galbūt buvęs asbestas. Byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose būtų buvę vykdomi remonto darbai ginčo laikotarpiu, kurių metu susidaro sveikatai kenksmingos asbesto dulkės. Į bylą nepateikti pareiškėjo skundai Alytaus PN administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asbesto Alytaus PN. Todėl pareiškėjo deklaratyvius argumentus dėl asbesto Alytaus PN teismas vertino kaip nepagrįstus.

14. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, jog būtų raštu ar žodžiu kreipęsis į Alytaus PN administraciją, informuodamas apie gyvenamosiose patalpose rūkančius asmenis, apie jam dėl to keliamus nepatogumus, o atsakovo atstovas į tokius prašymus nebūtų reagavęs. Todėl, teismo vertinimu, Alytaus PN negali būti laikomi pažeidę pareiškėjo teisę kvėpuoti tabako dūmais neužterštu oru. Be to, į bylą pateiktame Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Nr.PA-436 konstatuota, kad būriuose yra įrengtos vietos, skirtos rūkymui, uždarojoje zonoje rūkyti draudžiama.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė kartą per savaitę nusiprausti po dušu. Nors pareiškėjas nurodė, jog Alytaus PN prie sporto salės nebuvo dušo, tačiau Alytaus PN sporto salės nėra, yra įrengtas tik sporto aikštynas po atviru dangumi, kuriame dušas nėra įrengtas. Teisės aktai įrengti dušą prie lauko sporto aikštyno nereikalauja.

16. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokio konkretaus inventoriaus jam trūko, nurodė tik, kad ilgą laiką neturėjo spintelės, tačiau šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra abstrakčios. Kadangi pareiškėjas nenurodė, kokiu konkrečiu laikotarpiu ir kokiose gyvenamosiose patalpose jam nebuvo suteikta spintelė, be to, pareiškėjas nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, teismas konstatavo, kad aplinkybių dėl inventoriaus ir spintelės trūkumo pareiškėjas nepagrindė.

17. Teismas išaiškino, kad Alytaus PN nėra nustatyta pareiga izoliuoti ŽIV infekuotus asmenis, išskyrus, jei jie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Nors byloje ir nėra pateikta įrodymų, jog kartu su pareiškėju buvo kalinami ŽIV infekuoti, hepatitu B ar C sergantys asmenys, ar kad tokie asmenys būtų pareiškę norą būti izoliuotais, ar linkę elgtis nesaugiai ir neatsargiai, tačiau, net ir pasitvirtinus pareiškėjo nurodytai aplinkybei, jog kartu su juo vienoje gyvenamojoje patalpoje buvo kalinami asmenys, infekuoti ŽIV, sergantys hepatitu B ar C, nesant atsakovo atstovo pareigos izoliuoti tokius asmenis, teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog nurodytais veiksmais buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.

18. Teismas nustatė, kad Alytaus PN buvo sudarę sutartis dėl deratizacijos ir dezinfekcijos darbų atlikimo gyvenamosiose ir buitinėse patalpose. Byloje nėra duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų buvę vykdomi. Todėl pareiškėjo argumentus dėl patalpose besiveisusių tarakonų teismas vertino kaip nepagrįstus.

19. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo argumentus dėl to, jog Alytaus PN valgykloje, kirpykloje buvo antisanitarinės sąlygos, nuteistiesiems nesuteikiamos priemonės švarai palaikyti, paneigia į bylą pateikti Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktas Nr. PA-369 ir 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktas Nr. PA-436, kuriuose konstatuota, jog patikrinimų, kurių metu buvo tikrinamos visos Alytaus PN (įskaitant kirpyklą, valgyklą) patalpos, higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Patikrinimo aktuose taip pat nurodyta, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, skiriamos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

20. Teismas pažymėjo, kad Alytaus PN patvirtino, jog 50 žmonių laikino sulaikymo kameroje fiziškai netilptų, taip pat patvirtino, kad laikino sulaikymo kameroje yra stalas, todėl visi nuteistieji gali pavalgyti. Šie atsakovo atstovo teiginiai nepaneigti jokiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų laikino sulaikymo kameroje. Todėl teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertino kaip nepagrįstus.

21. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta Alytaus PN neteisėtų veiksmų. Nenustačius Alytaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš būtinių civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 22. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo įpareigoti Alytaus PN pateikti pirmojo ir antrojo lokalinių sektorių filmuotą medžiagą.

23. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą nagrinėjamoje byloje. Pabrėžia, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nenustato jokio senaties termino šio straipsnio pažeidimui konstatuoti. Pareiškėjo teigimu, paduoti skundą teismui ankščiau jis negalėjo dėl to, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kuriuose išaiškinti „europietiški kalinimo standartai“, nėra išversti į jam suprantamą rusų kalbą.

24. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas nereikalavo iš Alytaus PN pateikti, kiek asmenų buvo kalinama patalpose. Teismas rėmėsi tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie bendrabučio tipo patalpose (kamerose) įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Pareiškėjo teigimu, bendrabučių tipo patalpose miegamieji gultai buvo dviejų aukštų, o ne vieno. Tai patvirtina administracinė byla Nr. I-1635-422/2016. Kameroje Nr. 7 gultai taip pat buvo ne vieno, o dviejų aukštų.

25. Pareiškėjas pažymi, kad Alytaus PN gyvenamosiose patalpose jam teko per mažas plotas. Patalpų plotą taip pat užėmė ir baldai, o tai dar labiau mažino jam tekusį plotą. Pirmojo ir antrojo lokalinio sektorių patalpoms būtinas kapitalinis remontas, tai buvo konstatuota ir Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte, dėl to buvo pažeisti higienos normų reikalavimai. Pareiškėjas pastebi, kad Alytaus PN byloje pateikė patikrinimo aktus apie ketvirtojo, penktojo ir šeštojo lokalinių sektorių patalpų sąlygas, tačiau ne pirmąjį ir antrąjį sektorius, kuriuose pareiškėjas buvo kalinamas.

26. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas nepaaiškino, kodėl nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

27. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28. Alytaus PN nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, teismo išnagrinėta ir įvertinta. Tiek bendrabučio tipo, tiek kamerų tipo patalpose pareiškėjas buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis. Higienos normų pažeidimų taip pat nenustatyta. Pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą neturtinę žalą.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

30. Kalėjimų departamento teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę tinkamomis sąlygomis, jis neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiąsias teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl jo kalinimo netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namų bendrabučio tipo patalpose ir kamerų tipo patalpose (kamerose) laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 13 d.

32. Pareiškėjas prašo išreikalauti papildomus įrodymus – išreikalauti filmuotą Alytaus PN pirmojo ir antrojo lokalinių sektorių patalpų medžiagą. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, Alytaus PN objektyviai negalėtų pateikti tokios filmuotos medžiagos, pagal kurią būtų galima įvertinti pareiškėjo kalinimo sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui šioje byloje priimti. Todėl teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo išreikalauti papildomus duomenis (filmuotą medžiagą) netenkina.

33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

34. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų, t. y. vertindama tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus.

35. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas daliai jo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą taikė ieškinio senaties terminą.

36. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis).

37. Taigi nacionaliniai teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikoje priimtais įstatymais, ieškinio senatį esant pagrindui gali taikyti. Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat pripažįsta, jog savaime nacionalinėje teisėje numatyta senatis nepažeidžia teisės kreiptis į teismą (Konvencijos 6 straipsnis), šis teismas pripažįsta senaties instituto nustatymo nacionalinėje teisėje galimumą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. spalio 22 d. sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93; 22095/93)). Todėl teisėjų kolegija pareiškėjo argumentą, kad senaties termino negalima taikyti dėl to, jog to nenumato Konvencijos 3 straipsnis, vertina kaip nepagrįstą.

38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui padavė tik 2016 m. rugsėjo 5 d. (b. l. 10), nors teigė, kad Alytaus PN netinkamomis sąlygomis buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio13 d. Taigi pareiškėjas padavė skundą, kurio daliai reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pasibaigęs Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Alytaus PN nagrinėjamoje byloje ieškinio senatį prašė taikyti.

39. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, todėl pripažintina, kad jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos jam neigiamų patyrimų metu. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių, nuo jo paties valios nepriklausiusių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti galbūt savo pažeistas teises. Nors pareiškėjas pažymi, kad gerai moka tik rusų kalbą, tačiau nurodė, kad supranta ir lietuvių kalbą. Tai, kad pareiškėjas moka lietuvių kalba, patvirtina ir jo lietuviškai surašyti procesiniai dokumentai teismams, taip pat jo dalyvavimas teismo posėdyje, kuriame savo poziciją išdėstė lietuvių kalba be vertėjo pagalbos. Lietuvių kalba yra tinkamai paskelbti Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys konkrečias laikymo laisvės atėmimo įstaigose sąlygas, įskaitant ir teisės aktus, reglamentuojančius minimalų vienam asmeniui turintį tekti kalinimo plotą, neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus, taip pat viešai skelbiama ir aktuali Lietuvos teismų praktika.

40. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėjo nurodytos priežastys (t. y. tai, kad nebuvo išversta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika į jam gerai suprantamą rusų kalbą) nepateisina to, kad jis praleido ieškinio senaties terminą. Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad šis procesinis dokumentas buvo grindžiamas iš esmės nacionalinių teisės aktų normų pažeidimu, kurių turinį, mokėdamas lietuvių kalbą, pareiškėjas galėjo suprasti.

41. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Nustačius, kad pareiškėjas padavė skundą, kurio daliai reikalavimo ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs ir nėra svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalies pagrindu atnaujinti, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė daliai pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą trejų metų ieškinio senaties terminą. Tuo pagrindu nagrinėtinos bylos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo kalinimu Alytaus PN tik nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 13 d.

42. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

43. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis.

45. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.11 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m, ir 111.2. punkto numatyta, kad kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam asmeniui.

46. Pažymėtina, kad Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog periodiškai nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. liepos 1 d. pareiškėjas buvo laikomas 7 būrio miegamojo patalpoje Nr. 2, tačiau iš kitų byloje pateiktų duomenų (lentelės apie A. G. perkėlimus) matyti, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu šioje patalpoje nebuvo laikomas, o buvo laikomas kamerų tipo patalpoje, baudos izoliatoriuje ir 19 būrio miegamojo patalpoje Nr. 5. Atsižvelgus į tai, kad minėti duomenys yra prieštaringi, buvo paprašyta Alytaus PN patikslinti šiuos duomenis. Alytaus PN, vykdydami minėtą teismo nurodymą, pateikė patikslintus duomenis, apie tai kokiose patalpose laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. liepos 1 d. pareiškėjas buvo laikomas, nurodė šių patalpų plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Paaiškino, kad prieštaringi duomenys buvo pateikti dėl techninių spausdinimo klaidų. Pagal pateiktus patikslintus duomenis matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. liepos 1 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 36, kurio plotas yra 12,61 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 2, kurios plotas yra 29,51 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, 19 būrio miegamojo patalpoje Nr. 5, kurios plotas yra 44,72 kv. m, joje įrengta 12 miegamųjų vietų. Šie patikslinti duomenys sutampa su kitais duomenimis, pateiktais lentelėje apie pareiškėjo perkėlimus iš vienos patalpos į kitą, dėl to šiuos duomenis teisėjų kolegija vertina kartu su likusia dalimi duomenų, kurie nėra prieštaringi ir atskleidžia, kokiose ir kokio dydžio gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN.

47. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš pareiškėjo nurodytoje byloje Nr. I-1635-422/2016 priimto Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo matyti, jog šiame sprendime pateikti duomenys yra apie kitas gyvenamąsias patalpas, o ne apie tas, kuriose pareiškėjas nagrinėjamu atveju ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas Alytaus PN. Todėl teisėjų kolegija minėtame sprendime pateiktais duomenis neturi pagrindo vadovautis.

48. Taigi, įvertinusi bendrabučio tipo patalpų ir kamerų tipo patalpų (kamerų), kuriose pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio13 d., buvo laikomas, plotą ir jose įrengtų miegamų vietų skaičių, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. nepažeidžiant Taisyklių 111.1 ir 111.2 punktų. Pareiškėjui, kalint Alytaus PN minėtose bendrabučio tipo patalpose teko ne mažiau kaip 3.1 kv. m ploto, o kamerų tipo patalpose (kamerose) – ne mažiau kaip 3,6 kv. ploto (neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir ne mažiau kaip 3 kv. m ploto, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą. Teisėjų kolegija Alytaus PN pateiktų duomenų apie kamerų (kamerų tipo patalpų) plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių teisingumu neturi pagrindo abejoti.

49. Dėl pareiškėjo argumento, kad gyvenamųjų plotą taip pat užėmė baldai, teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros (gyvenamosios patalpos) ploto turėtų būti atimtas tik sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros (gyvenamosios patalpos) plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Todėl teisėjų kolegija pareiškėjo argumentą, kad apskaičiuojant jam tekusį plotą būtina išskaičiuoti baldų užimamą plotą, vertina kaip nepagrįstą.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Alytaus PN pirmojo ir antrojo lokalinių sektorių patalpos, kuriose jis buvo laikomas, yra avarinės būklės, dėl to buvo pažeisti higienos normų reikalavimai. Iš tiesų Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akte Nr. PA-369 (b. l. 35–37) nurodyta, kad kapitalinis remontas būtinas Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 (pirmasis, antrasis ir trečiasis lokalinis sektoriai) patalpoms, tačiau šiame patikrinimo akte higienos normų pažeidimai nekonstatuoti. Byloje patektuose jau minėtame Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akte Nr. PA-369, taip pat 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA-436 (b. l. 38–40) nurodyti duomenys yra apie visas Alytaus PN patalpas ir nė viename iš jų higienos normų pažeidimai nekonstatuoti.

51. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ištyrusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su minėto teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Alytaus PN gyvenamosios patalpos (bendrabučio tipo patalpos, kamerų tipo patalpos), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

52. Nors pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs daugiau aplinkybių, dėl kurių, jo nuomone, jis patyrė neturtinę žalą, tačiau apeliaciniame skunde jų jau nebenurodo. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, dėl jų plačiau nepasisako.

53. Taigi nenustačius Alytaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. vienos iš būtinų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, konstatuotina, kad nėra pagrindo pareiškėjui atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį.

54. Dėl pareiškėjo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, pažymėtina, kad neteisėtų veiksmų nenustatymas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas netenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, o tai suponuoja, jog ginčo sprendimui neturi esminės teisinės reikšmės skunde išdėstyti argumentai, susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika apskaičiuojant neturtinės žalos dydį.

55. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. G. (A. G.) apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė