2022-10-13 Nr. BB-5925-1-01-1-35927-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4676/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35927-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžio nuteistojo D. K. (D. K.) baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausioji prokurorė V. Strokinienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, skirdami nuteistajam D. K. per švelnią laisvės atėmimo bausmę bei atidedami jos vykdymą, netinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 ir 75 straipsnių nuostatas, nesilaikė teismų praktikos.

Nors nuteistasis D. K. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau Kelių eismo taisykles (toliau – KET) pažeidė šiurkščiai (kirto ištisinę eismo juostą ir įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą), dėl tokio jo elgesio atsirado sunkios, negrįžtamos pasekmės – žuvo du žmonės. Vertinant D. K. asmenybę, svarbu tai, kad jis nepripažino padaręs KET pažeidimus, nors byloje nustatyta, kad būtent jo veiksmai buvo eismo įvykio kilimo ir padarinių atsiradimo sąlyga, nesigailėjo dėl padaryto nusikaltimo, neigdamas savo kaltę ir duodamas tikrovės neatitinkančius parodymus, klaidino teismą, neatsiprašė nukentėjusiųjų, neatlygino jiems žalos. Be to, jis net šešis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (leistino greičio viršijimą), padarytus dviejų mėnesių laikotarpiu. Minėtos aplinkybės nerodo nuteistojo noro taisytis, įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų ir kad suvokia savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Taigi teismai nepakankamai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę. Negalėjo būti ignoruojamos dėl šio nusikaltimo prarastos vertybės, todėl kilusių labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė. Visos šios aplinkybės rodo, kad D. K. turi būti skiriama griežtesnė bausmė, artima BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos bausmės maksimumui (kaip pavyzdys nurodoma kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015).

Į pirmiau nurodytas aplinkybes nebuvo atsižvelgta ir taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas. Bausmės vykdymo atidėjimas buvo argumentuojamas tik tuo, kad D. K. apibūdinamas teigiamai, padarytas neatsargus, atsitiktinio pobūdžio nusikaltimas, taip šioms aplinkybėms buvo suteiktas prioritetas. Pagal teismų praktiką, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės. Šiuo atveju, be realios laisvės atėmimo bausmės neišvengiamai formuojasi nebaudžiamumo suvokimas ir nėra įgyvendinami bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su bausmės griežtumu, teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad bausmės griežtumas nėra kasacijos dalykas. Tai, ar paskirta bausmė teisinga, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad yra nesutinkama su D. K. paskirtu laisvės atėmimo bausmės dydžiu ir šios bausmės vykdymo atidėjimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės griežtumo ir jos vykdymo atidėjimo klausimai buvo keliami ir prokuratūros apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas į pateiktus apeliacinio skundo argumentus nuosprendyje išsamiai atsakė, pateikdamas motyvuotas išvadas. Šios instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas D. K. skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį ir atidėdamas jos vykdymą, būtų pažeidęs bausmės skyrimą ir bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas. Nesutikimas su šiomis išvadomis, nenurodant, kokias konkrečiai BK 54, 75 straipsnių aiškinimo ir taikymo klaidas padarė apeliacinės instancijos teismas, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Dėl šios priežasties kasacinis skundas negali būti priimtas, nes pats savaime bausmės griežtinimas ar švelninimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Audronė Kartanienė

Alenas Piesliakas