afe41101-dbcb-4f38-a738-edd52e1bbf4b · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-919/2021 Teisminio proceso Nr. 01-1-35646-18-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.12.2.1; 1.2.22.1.1; 2.4.1.2 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko, sekretoriaujant Santai Golovkaitei, Dianai Vorvul-Krištapaitienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistajam N. B., jo gynėjui advokatui Nerijui Strazdui, nuteistojo A.

D. gynėjui advokatui Sergejui Milovui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. D. ir jo gynėjo advokato Sergejaus Milovo, nuteistojo N. B. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje ir už tai jam paskirta 120 MGL (6 000 eurų) dydžio bauda, jÄ sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 2 dalyje ir už tai jam paskirta 120 MGL (6 000 eurų) dydžio bauda. A. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 30 parų areÅ¡to bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtos bausmės subendrintos jas visiÅ¡kai sudedant ir A. D. paskirta subendrinta bausmė – 30 parų areÅ¡tas ir 120 MGL (6 000 eurų) dydžio bauda. Skundžiamu nuosprendžiu teismas nustatė 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. D. paskirta intensyvi priežiūra, nustatyta buvimo vieta – (duomenys neskelbtini), buvimo laikas – nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. N. B. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad realizavo didelės vertės turtÄ , žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, o bÅ«tent: jis, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) A. D. perdavė vaizdo filmavimo technikÄ : vaizdo kamerÄ â€žARRI ALEXA MINI“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4 vnt. objektyvų „ELITE ANAMORPHIC“, bendros 114 840,92 eurų vertės, tai yra didelės vertės turtÄ , žinodamas, kad Å¡i aparatÅ«ra yra įgyta nusikalstamu bÅ«du, kadangi internetinėje svetainėje http://esta.cbsunified.com buvo suvesta vieÅ¡ai prieinama informacija, jog kamera „Arri Alexa Mini“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), pavogta (duomenys neskelbtini) d.; keturi objektyvai „Elite“, serijos numeriai (duomenys neskelbtini), taip pat pavogti (duomenys neskelbtini), ir tokiu bÅ«du jÄ realizavo.

2. A. D. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad realizavo didelės vertės turtÄ , žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, o bÅ«tent: jis, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) iÅ¡ N. B. įgijo vaizdo filmavimo technikÄ : vaizdo kamerÄ â€žARRI ALEXA MINI“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4 vnt. objektyvų „ELITE ANAMORPHIC“, bendros 114 840,92 eurų vertės, tai yra didelės vertės turtÄ , žinodamas, kad Å¡i aparatÅ«ra yra įgyta nusikalstamu bÅ«du, kadangi internetinėje svetainėje http://esta.cbsunified.com buvo suvesta vieÅ¡ai prieinama informacija, jog kamera „Arri Alexa Mini“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), pavogta (duomenys neskelbtini); keturi objektyvai „Elite“, serijos numeriai (duomenys neskelbtini), taip pat pavogti (duomenys neskelbtini), ir Å¡iÄ aparatÅ«rÄ po kelių dienų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) kelyje tarp (duomenys neskelbtini), perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir tokiu bÅ«du jÄ realizavo. 2.1.

Be to, A. D. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje įgijo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , tai yra Å¡audyti tinkamÄ pramoninės gamybos (Belgija), 9 mm kalibro 1903 modelio pistoletÄ â€žFN Browning“ 9052, kuris yra skirtas Å¡audyti 9 mm kalibro „Browning“ (9x20) Å¡oviniais, ir kuris priskiriamas B kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams, bei 20 vienetų pramoninės gamybos (Brazilija), 9 mm kalibro „Luger“ (9x19) Å¡ovinių, kurie yra Å¡audmenys ir kurie yra skirti 9 mm kalibro A, B ir C kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams, kuriuos galima iÅ¡Å¡auti iÅ¡ 9 mm kalibro 1903 modelio pistoleto „FN Browning“ 9052, bei, neturėdamas leidimo neteisėtai šį pistoletÄ ir Å¡ovinius laikė iki (duomenys neskelbtini) d. savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame, seife, kol policijos pareigÅ«nai kartos metu šį Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis rado ir paėmė.

3. Nuteistasis A. D. ir jo gynėjas advokatas Sergejus Milovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – A. D. dėl kaltinimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti. Dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu arba tenkinant nuteistojo sutuoktinės praÅ¡ymÄ BK 41 straipsnio tvarka. 3.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad turto realizavimas - tai bet kuria civilinės teisės reglamentuota forma (pardavimu, dovanojimu, paskola, nuoma, įkeitimu ir kt.) iÅ¡ anksto kaltininkui nepažadėtas jo nusikalstamu bÅ«du gauto turto atlygintinas ar neatlygintinas perdavimas tretiesiems asmenims.

IÅ¡ Å¡io kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo akivaizdu, kad kaltininkas visų pirma supranta, kada turtÄ gauna arba yra gavęs iÅ¡ asmens, kuris nėra jo teisėtas savininkas, ir antra, perduodamas nusikalstamu bÅ«du gauta turtÄ trečiajam asmeniui supranta, kad pastarasis taip pat nėra Å¡io turto savininkas ir siekia, kad jis tokiu taptų. A. D. nuo pat pirmos jo apklausos davė nuoseklius parodymus apie aplinkybes, kuriomis jis įgijo, disponavo ir neteko Å¡ioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo nusikaltimo dalyko, o bÅ«tent: filmavimo kamerÄ Arri Alexa Mini ir keturis objektyvus Elite jis gavo iÅ¡ seniau pažįstamo asmens, kuriam pažadėjo padėti nurodytus daiktus realizuoti, tiksliau - rasti jiems potencialų pirkėjÄ .

Tiek kamerÄ , tiek objektyvus A. D., perdavė kitam kaltinamajam N. B., su kuriuo, kaip su potencialiu pirkėju jį suvedė liudytojas D. J.. Vėliau N. B. kaip jam netikusius, nurodytus daiktus gražino atgal A. D., kuris savo ruoÅ¡tu juos grÄ Å¾ino tam pačiam asmeniui, iÅ¡ kurio buvo gavęs. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kurie paneigtų A. D. nurodytas aplinkybes ir leistų spręsti, kad vaizdo kamerÄ ir objektyvus jis įgijo taip, kaip yra nurodyta kaltinamajame akte - tai yra iÅ¡ N. B.. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad iÅ¡ kito Å¡ios bylos kaltinamojo N. B.

A. D. nurodytų daiktų neįgijo ir BK 189 straipsnio prasme įgyti negalėjo. N. B. Å¡iuos daiktus buvo gavęs iÅ¡ paties A. D., o vėliau juos kaip netikusius tiesiog jam grÄ Å¾ino. Akivaizdu ir tai, kad nusikaltimo dalyko A. D. negalėjo ir realizuoti, nes taip pat gražino jį tam pačiam asmeniui iÅ¡ kurio buvo gavęs, tai yra tam, kurį laikė filmavimo įrangos savininku. Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste pagal BK 189 straipsnį A. D. jei ir galėtų bÅ«ti teisiamas, tai tik kaip padėjėjas, kuris tyrimo nenustatytam asmeniui kėsinantis realizuoti nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ padėjo tai daryti.

Vis dėl to ir toks kaltinimas, jei jis bÅ«tų pareikÅ¡tas, bÅ«tų įmanomas tik vieninteliu atveju - jei bÅ«tų įrodyta, kad A. D., paimdamas iÅ¡ nenustatyto asmens kamerÄ bei objektyvus, žinojo, kad Å¡is turtas yra vogtas. Tačiau Å¡i faktinė aplinkybė nagrinėjamoje byloje nei buvo nustatinėjama, nei nustatyta. 3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad analizuodamas kaltinamųjų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ realizuojant nusikaltimo dalykÄ , teismas nustatė, kad kaltinamieji, įgydami Å¡iuos daiktus, nežinojo, kad jie gauti nusikalstamu bÅ«du, o perduodami (realizuodami) jie suvokė, kad Å¡ie daiktai yra gauti nusikalstamu bÅ«du.

Konstatuojant tyčinį veikos pobÅ«dį, nebÅ«tina, kad kaltininkas tiksliai žinotų nusikalstamos veikos, iÅ¡ kurios gautas turtas aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie nusikalstamųjų kilmę. Atsižvelgiant į A. D. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , pagal kurį jis, tiek vaizdo kamerÄ , tiek ir objektyvus įgijo iÅ¡ kito kaltinamojo N. B., prieÅ¡ tai nurodyta teismo iÅ¡vada reikÅ¡tų, kad įgijimo metu A. D. nežinojo, kad jie gauti nusikalstamu bÅ«du ir Å¡iÄ aplinkybę turėjo suvokti vėliau - per tas kelias dienas, po kurių tyrimo nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje nurodytus daiktus perdavė tyrimo nenustatytam asmeniui.

Tačiau toliau nuosprendyje, remdamasis N. B. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais teismas sprendžia jau visai kitaip - apie kameros ir objektyvų kaip vogtų daiktų kilmę A. D. sužinojo bÅ«tent iÅ¡ N. B., kuris grÄ Å¾indamas įrangÄ pasakė A. D., jog Å¡i yra vogta. Dar daugiau, nepaisydamas A. D. pareikÅ¡tame kaltinime aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių, kuriomis jis įgijo kamerÄ ir objektyvus bei paties konstatuotos iÅ¡vados, kad įgijimo metų kaltinamasis nežinojo Å¡ių daiktų kilmės, teismas nuosprendyje ima analizuoti visiÅ¡kai kitas, A.

D. neinkriminuotas aplinkybes, kuriomis iÅ¡ tyrimo nenustatyto asmens jis aptariamÄ filmavimo įrangÄ gavo, o vėliau grÄ Å¾ino ir galiausiai padaro dar vienÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis jau tuo metu neabejotinai suprato, kad vaizdo kamera ir objektyvai gali bÅ«ti vogti ar įgyti kitu nusikalstamu bÅ«du. Skundo autoriaus nuomone, taip ir lieka neaiÅ¡ku kokiu gi momentu ir iÅ¡ kokių aplinkybių A. D. sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad jo turėta filmavimo įranga yra gauta nusikalstamu bÅ«du. 3.3.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad N. B. parodymus, kuriuose jis, anot teismo, tvirtina, kad grÄ Å¾indamas filmavimo įrangÄ A. D. nurodė, jog ji yra vogta. Tokius parodymus N. B. davė (duomenys neskelbtini) d. apklaustas įtariamuoju, prieÅ¡ tai iÅ¡ dalies prisipažinęs dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Tai buvo pirmoji N. B. apklausa, kuri vyko areÅ¡tinės patalpose nuo (duomenys neskelbtini) val., įtariamajam bÅ«nant laikinai sulaikytam, kÄ patvirtina baudžiamosios bylos medžiagoje esantys (duomenys neskelbtini) d.

įtariamojo laikino sulaikymo protokolas (N. B. sulaikytas (duomenys neskelbtini) min.) ir (duomenys neskelbtini) d. priimtas nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytÄ asmenį. Pažymėtina, kad N. B., kaip asmens, kurio laisvė buvo apribota, apklausa vyko be gynėjo, nors tuo metu jau buvo priimtas ir paskelbtas 2018 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XIII-1438, kuriuo baudžiamojo proceso kodeksas papildytas nuostata dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo apklausiant laikinai sulaikytÄ asmenį.

Akcentuotina, kad visose vėlesnėse apklausose, vykusiose dalyvaujant gynėjui, o taip pat ir teisme, N. B. kaltu neprisipažino ir neigė aplinkybę, jog įrangos grÄ Å¾inimo metu informavo A. D. apie tai, kad ji gali bÅ«ti vogta. Nepaisant to, kad pirmieji, galimai neteisėtai gauti įtariamojo N. B. parodymai juos tikrinant teisme nepasitvirtino, pirmosios instancijos teismas nesiėmė aiÅ¡kintis aplinkybių, kodėl laikinai sulaikytas N. B. prieÅ¡ apklausÄ atsisakė advokato ir svarbiausia ar jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos gynėjo atsisakymo pasekmės. Apie tai nėra pažymėta ir (duomenys neskelbtini) d. teisių dėl gynėjo iÅ¡aiÅ¡kinimo protokole.

Nurodyta tik tai, kad atsisakęs gynėjo įtariamasis nepraras teisės vėliau, bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėjÄ . Abejonių dėl N. B. (duomenys neskelbtini) d. duotų parodymų patikimumo bei leistinumo kelia ir tai, kad iÅ¡ karto po apklausos (praėjęs vos 2 minutėms) įtariamasis iÅ¡ sulaikymo yra paleidžiamas, kas teikia pagrindÄ prielaidai, jog tyrimui „tinkamų“ parodymų davimas, buvo bÅ«tinoji N. B. paleidimo sÄ lyga. Nelaikytinas pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimas vadovautis pačiais pirminiais N. B. parodymais, o likusius vertinti kaip siekį padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės A.

D. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. D. ir N. B. tiek iki jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo, tiek ir vėliau sietų kokie nors santykiai (giminystės, draugystės, darbo ar tarnybos, turtiniai ir t.t.), kurie galėtų įtakoti N. B. norÄ padėti A. D.. Byloje taip pat nėra duomenų, kad A. D. pats ar per kitus asmenis bÅ«tų prašęs N. B. jam padėti, duodant palankius parodymus. Maža to, nėra duomenų, kad po (duomenys neskelbtini) d., kuomet N. B. grÄ Å¾ino filmavimo įrangÄ A.

D., jie dar nors kartÄ buvo susitikę ar kitaip bendravo. 3.4. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nesiÅ«lė A. D. pirkti nei filmavimo kameros, nei objektyvų, o tik prašė pasidomėti dėl galimų pirkėjų ir minėjo, kad nori už Å¡iuos daiktus gauti apie 15 000 eurų. Å is asmuo nebuvo A. D. nepažįstamas, su juo kaip su asmeniu užsiimančiu panaÅ¡ios technikos pardavimais, A. D. bendravo dar tuomet, kai dirbo elektronikos komiso parduotuvėje. Nei tada nurodyto asmens į parduotuvę atneÅ¡amos prekės, nei dabar jo pasiÅ«lyta filmavimo įranga A.

D. nekėlė ir nesukėlė jokių įtarimų dėl savo kilmės, nes buvo tvarkinga, supakuota, su dokumentais. Ä®ranga neturėjo jokių fizinių požymių (pakuotės pažeidimų, pabraižymų ir pan), iÅ¡ kurių A. D., juolab turėjęs darbo patirties prekiaudamas elektronika komiso parduotuvėje, bÅ«tų galėjęs spręsti ar bent daryti prielaidÄ , kad ji vogta. Filmavimo įrangos komplektiÅ¡kumÄ ir puikiÄ bÅ«klę taip pat patvirtino ir N. B.. Maža to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo turėjo ir daugiau įrangos, dėl kurios pardavimo prašė A.

D. pagalbos. Å ios įrangos nuotraukos iÅ¡liko kompiuteryje, kuris per kratÄ buvo paimtas mano ginamojo namuose ir tyrimo metu apžiÅ«rėtas. Apeliantams nėra suprantama ir tai, kodėl teismui įtarimÄ sukėlė vieta, kurioje A. D. susitikdavo su filmavimo įrangos pardavėju. Viename iÅ¡ posėdžių pirmosios instancijos teismui aiÅ¡kinantis šį klausimÄ , A. D. nurodė, kad jis pats pasiÅ«lė susitikti kelyje už (duomenys neskelbtini), nes tuomet Å¡iuo keliu dažnai važiavo į vystomų statybų objektÄ ir jam buvo patogu susitikti bÅ«tent ten, juolab, kad ir pardavėjas atvažiuodavo nuo Vilkijos pusės. Ä®rangos gavimo ir grÄ Å¾inimo aplinkybės taip pat nebuvo kažko ypatingos ir teikiančios pagrindÄ suabejoti jos (įrangos) kilme.

Apie tai, kad filmavimo kamera turi kažkokiÄ licencijÄ , kuriÄ reikia atnaujinti, A. D. sužinojo tik bylos teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡ apklaustų liudytojų (kino industrijos atstovų) parodymų, iki tol jam buvo žinoma tik tiek, kad kamerai trÅ«ksta kažkokios programos, nes bÅ«tent taip nurodė N. B., (duomenys neskelbtini) d. grÄ Å¾indamas jam filmavimo įrangÄ . 3.5. Skunde nurodoma, kad iÅ¡ A. D. pareikÅ¡to kaltinimo matyti, kad vienas iÅ¡ esminių jam inkriminuojamo nusikaltimo požymių - žinojimas, jog realizuotas turtas buvo gautas nusikalstamu bÅ«du - yra grindžiamas tuo, jog internetinėje svetainėje http:esta.cbsunified.com suvesta vieÅ¡ai prieinama informacija, jog kamera „Arri Alexa Mini“ ir objektyvai „Elite“ buvo pavogti (duomenys neskelbtini).

Byloje nebuvo nustatyta, kad nurodyta informacija apie kameros ir objektyvų vagystę interneto svetainėje http:esta.cbsunified.com buvo patalpinta iki A. D. inkriminuoto nusikaltimo padarymo dienos ir kad su Å¡ia informacija A. D. buvo susipažinęs. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad A. D. iki kaltinime nurodytos nusikaltimo padarymo dienos ar kada nors kitu metu buvo apsilankęs internetinėje svetainėje http:esta.cbsunified.com. Nėra duomenų, kad A. D. kada nors ieÅ¡kojo informacijos apie aptariamÄ filmavimo įranga paieÅ¡kos sistemoje GOOGLE ar apskritai internete, nors ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ jo buvo paimti, apžiÅ«rėti ir iÅ¡tirti kompiuteris bei telefonai.

Byloje iÅ¡ apklaustų liudytojų G. J. ir M. N. parodymų galima spręsti, jog apie interneto svetainę http:esta.cbsunified.com gali žinoti ir ja naudojasi tik tam tikros srities specialistai, parduodantys ir/ar nuomojantys profesionaliÄ filmavimo aparatÅ«rÄ . Asmeniui, neturinčiam specialiųjų žinių arba niekaip nesusijusiam su kino industrija yra sunku surasti Å¡iÄ svetainę tarp beveik 2 milijardų Å¡iuo metu internete veikiančių svetainių. Å i aplinkybė kelia pagrįstų abejonių, jog A.

D. ar bet kuris kitas asmuo - neprofesionalas, jei ir imtų internete ieÅ¡koti informacijos apie filmavimo kamerÄ ar kitokiÄ Ä¯rangÄ , bÅ«tų jÄ radęs svetainėje http:esta.cbsunified.com. Be to, pažymima, kad liudytojas G. J., kuris pirmas suabejojo dėl teisėtos N. B. tuo metu naudotos filmavimo kameros kilmės, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, kad informacijÄ apie Å¡ios kameros ir keturių objektyvų vagystę rado kitoje interneto svetainėje - cameramarket.eu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai kas, kada ir kokiam tikslui nurodytÄ interneto svetainę http:esta.cbsunified.com sukÅ«rė, kas jÄ administruoja ir kodėl joje nurodyta informacija laikytina teisinga ir patikima, kas atsako už svetainėje esančios informacijos aktualumÄ bei patikimumÄ .

Taigi jei ir daryti prielaidÄ , kad A. D. ar N. B. buvo apsilankę aptariamoje interneto svetainėje ir susipažino su informacija apie (duomenys neskelbtini) metais įvykdytÄ vagystę, to vis vien nepakaktų pagrįstai iÅ¡vadai, jog kaltinamieji tikrai žinojo, kad jų turėta filmavimo įranga įgyta nusikalstamu bÅ«du. 3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dalis įrodymų, kuriais yra grindžiamas A. D. pareikÅ¡tas kaltinimas, buvo surinkti pažeidus baudžiamojo proceso kodekso nustatytus reikalavimus. (duomenys neskelbtini) d. užbaigęs įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡klausęs baigiamÄ sias kalbas, teismas išėjo priimti nuosprendžio, kuris turėjo bÅ«ti skelbiamas (duomenys neskelbtini) d.

NurodytÄ dienÄ kaltinamieji ir jų gynėjai, atsižvelgdami į Å¡alyje paskelbto karantino ribojimus ir teismui leidus, nuosprendžio iÅ¡klausyti neatvyko, tačiau nuosprendis tÄ dienÄ nebuvo nei priimtas, nei paskelbtas. (duomenys neskelbtini) d. protokoline nutartimi teismas, vadovaudamasis BPK 300 straipsniu atnaujino įrodymų tyrimÄ tam, kad leisti prokurorei pateikti papildomus dokumentus dėl nusikalstamu bÅ«du įgyto turto vertės. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) d. protokolinės nutarties turinio matyti, kad atnaujinti įrodymų tyrimÄ teismas nusprendė ne savo iniciatyva ir ne tam, kad papildomai iÅ¡tirti jau tirtas bylos aplinkybes, bet tam, kad prokuroras galėtų pateikti papildomus įrodymus.

Taigi bÅ«tų logiÅ¡ka manyti, kad teismas buvo gavęs atitinkamÄ prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ , tačiau tokio praÅ¡ymÄ byloje nėra. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad po (duomenys neskelbtini) d., kada teismas išėjo priimti nuosprendį, iki (duomenys neskelbtini) d. posėdžio nei vienas iÅ¡ proceso dalyvių jokių praÅ¡ymų dėl naujų aplinkybių iÅ¡tyrimo teismui neteikė. Aktualu ir tai, kad tokio praÅ¡ymo nei prokuroras, nei kas kitas nepateikė ir per (duomenys neskelbtini) d. posėdį, nes jame be teisėjo ir posėdžio sekretorės niekas kitas nedalyvavo.

Atnaujinti įrodymų tyrimÄ teismas negalėjo ir BPK 295 straipsnio 2 dalies tvarka, kadangi nei iki įrodymų tyrimo pabaigos, nei vėliau iki (duomenys neskelbtini) d. posėdžio, prokuroras neteikė teismui raÅ¡ytinio praÅ¡ymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ . O ir teismas nutartyje atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ nenurodė, kad yra pagrindas kaltinime nurodytas veikas perkvalifikuoti ir apie Å¡iÄ galimybę turi bÅ«ti praneÅ¡ta nagrinėjimo teisme dalyviams. Tokiu bÅ«du konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) d. pirmosios instancijos teismo priimta protokolinė nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

Tai suponuoja vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad visi procesiniai veiksmai atlikti atnaujinus įrodymų tyrimÄ (kaltinimo pakeitimas) buvo atlikti neteisėtai, o gauti įrodymai dėl nusikalstamų bÅ«du įgyto turto vertės laikytini neleistinais, ir jais negalėjo bÅ«ti grindžiamas priimtas nuosprendis. Nagrinėjamu atveju tai yra aktualu todėl, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu (iki įrodymų tyrimo atnaujinimÄ ) byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų kaltinime nurodytÄ aplinkybę, jos kaltinamieji realizavo bÅ«tent didelės vertės turtÄ .

Kitaip tariant, išėjęs priimti nuosprendžio teismas, turėjo pagrindÄ spręsti, kad A. D. pareikÅ¡tas kaltinimas Å¡ioje dalyje nepasitvirtino. 3.7. Skundo autoriams iki Å¡iol nėra aiÅ¡ku kokiu bÅ«du teismas sužinojo apie prokuroro norÄ pateikti papildomus įrodymus, reikalingus pagrįsti pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , prokuratÅ«rai niekaip tokio noro neiÅ¡reiÅ¡kus. Å i situacija teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir skundžiamÄ nuosprendį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas, kuris laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. pasirÅ«pino tuo, kad byloje atsirastų papildomi įrodymai, kurių akivaizdžiai truko priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir kitos faktinės aplinkybės - jau į pirmÄ jį po įrodymų atnaujinimo vykusį teismo posėdį prokuroras, kuris, kaip minėta, net nebuvo prašęs atnaujinti įrodymų tyrimo, pristatė naujus teismui reikalingus įrodymus - tariamai iÅ¡ nukentėjusiosios gautas kameros „Arri Alexa Mini“ ir objektyvų „Elit“ įsigijimo sÄ skaitų-faktÅ«rų kopijas. Å iuos dokumentus, nei kiek nesuabejojęs jų autentiÅ¡kumu, teismas iÅ¡karto prijungė prie bylos, nors prieÅ¡ tai net kelis kartus atsisakė priimti apelianto teiktus kaltinamÄ jį pateisinančius įrodymus.

Maža to, apeliantas, (duomenys neskelbtini) d. susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga, jos 4 tome, bylos lapai 179 - 189, rado nukentėjusiosios elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ su Kauno apygardos prokuratÅ«ra, tačiau Å¡ių dokumentų nei valstybinį kaltinimÄ byloje palaikęs prokuroras, nei kas kitas niekada (ne viename iÅ¡ įvykusių teismo posėdžių) neprašė pridėti prie bylos. Jų atsiradimÄ bylos medžiagoje galima paaiÅ¡kinti tik tarp prokuratÅ«ros ir teismo vykstančiu neformaliu, neprocesiniu bendradarbiavimu, kurio tikslas paÅ¡alinti vis atsirandančias įrodinėjimo, reikalingo apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, spragas. 3.8.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pripažinęs kaltu ir nuteisęs A. D. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, teismas skundžiamame nuosprendyje niekaip nepasisakė ir neiÅ¡sprendė jam pateiktų praÅ¡ymų atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio ar BK 41 straipsnio pagrindais. Apeliantas supranta, kad teismui nusprendus A. D. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 189 straipsnį, toks sprendimas eliminuoja teisinę galimybę, jo atžvilgiu taikyti BK 41 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau tai negali bÅ«ti pagrindu nevertinti A. D. padarytos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo kontekste. A. D. paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) d. grįžęs namo po darbo, vėlai vakare buvo iÅ¡vedęs du savo Å¡unis į laukÄ , kur vienas jų netoli namų, krÅ«muose rado maiÅ¡elį su ginklu ir Å¡oviniais. Šį radinį parsinešė namo ir užrakino seife, o kitÄ dienÄ , grįžęs iÅ¡ darbo, planavo priduoti į policijÄ , tačiau to padaryti nespėjo, nes (duomenys neskelbtini) d. kratos metu nurodyti daiktai buvo rasti ir paimti policijos pareigÅ«nų.

Jis nėra medžiotojas, niekada ginklų neturėjo ir jais nesidomėjo, radęs ginklÄ ir Å¡ovinius, jais nesinaudojo, parsinešė namo ir užrakino seife. Nepaisant aplinkybės, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atvažiavę policininkai nurodytus daiktus pasiėmė, pasitaikius pirmajai progai, jis ketino kreiptis ir kreipėsi į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatÄ su praneÅ¡imu apie rastÄ ginklÄ ir Å¡audmenis, taip norėdamas informuoti bÅ«tent (duomenys neskelbtini) policijos pajėgas apie jų mieste galimai platinamus ginklus.

Å ie parodymai, kurie byloje nebuvo ir nėra paneigti jokiais kitais įrodymais leidžia pagrįstai spręsti, kad A. D. ginklÄ ir Å¡ovinius turėjo labai trumpÄ laikÄ , jų nepanaudojo ir tyčios panaudoti neturėjo. PrieÅ¡ingai norėjo perduoti juos teisėsaugos institucijoms, kÄ tikėtina bÅ«tų ir padaręs. Pažymėtina, kad ir pats ginklo bei Å¡audmenų radimo faktas, pasirodo, nėra kažkuo iÅ¡skirtinis įvykis. IÅ¡vardytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad nors A. D. veiksmai, juos vertinant itin formaliai ir atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų bÅ«ti vertintina kaip nusikaltimas, todėl A.

D. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl padarytos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Papildomai pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog A. D. rasto ginklo ir Å¡ovinius itin trumpu disponavimo laikotarpiu bÅ«tų pažeidęs įstatymuose įtvirtintas ginklo naudojimo ar laikymo taisykles ar naudodamas ginklÄ padaręs nusikalstamas veikas. Vertinant aptariamo nusikaltimo (ne)padarytos žalos dydį, pažymėtina, kad jokių pavojingų realių padarinių nekilo, kaltininko tyčioje nenustatyti ketinimai ginklÄ naudoti nusikalstamiems tikslams.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ kiekvienas asmuo, atitinkantis teisės aktuose numatytus reikalavimus, turi teisę laikydamasis nustatytos tvarkos įsigyti Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡aunamųjų ginklų ir Å¡audmenų laikymas civilinėje apyvartoje nėra besÄ lygiÅ¡kai draudžiamas, o tik ribojamas, todėl disponavimas Å¡aunamaisiais ginklais ir Å¡audmenimis savaime nelaikomas pavojinga veika (kasacinė nutartis Nr. 2K-153-942/2016).

4. Nuteistojo N. B. gynėjas advokatas Nerijus Strazdas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – atleisti N. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato. Laiduotoja paskirti R. B.. 4.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad N. B. nuo pat tyrimo pradžios pripažino visas bylos faktines aplinkybes. Kadangi N. B. nėra teisininkas, be to, niekad nėra turėjęs panaÅ¡ių situacijų ar aplinkybių, niekad jo atžvilgiu nėra atlikinėti ikiteisminiai tyrimai, nebuvo niekad teisiamas ar teistas, todėl pastarojo teisinės žinios ir patirtis yra vidutinio lygio.

N. B. nuoÅ¡irdžiai buvo įsitikinęs, jog filmavimo įranga yra nevogta. Kai filmavimo metu preliminariai paaiÅ¡kėjo, kad filmavimo įranga gali bÅ«ti gauta nusikalstamu bÅ«du, N. B. sutriko, iÅ¡sigando, kad bus apkaltintas tuo, ko nėra padaręs ir negalėjo patikėti, kad D. J. nurodytas asmuo A. D. pateiks filmavimo įrangÄ , kuri yra vogta. N. B. nesigilino ir nesiaiÅ¡kino kokiomis aplinkybėmis filmavimo įranga buvo pavogta, buvo įsitikinęs, kad turi grÄ Å¾inti daiktÄ tam, kuris jį jam perdavė ir tuo viskas baigsis.

Teismui iÅ¡nagrinėjus Å¡iÄ bylÄ ir priėmus nuosprendį N. B. susipažino su teisiniais vertinimais ir prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarymo. 4.2. Gynėjo nuomone, N. B. atžvilgiu yra visos sÄ lygos jam taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . N. B. yra neteistas, prisipažino, gailėjosi ir iÅ¡dėstė visas objektyvias bylos aplinkybes. PraÅ¡oma paskirti laiduotoja yra N. B. sutuoktinė, su kuria santykiai labai artimi ir brangÅ«s, kartu susilaukė ir augina du nepilnamečius vaikus, sutuoktinė yra aukÅ¡tos moralės ir pasitikėjimo vertas asmuo.

Nei karto neteista, galinti daryti teigiamÄ Ä¯takÄ N. B..

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis N. B. ir nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, kaip nepagrįstus. Nuteistojo A. D. ir jo gynėjo advokato Sergejaus Milovo apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo N. B. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo A. D. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl jo kaltės, jų manymu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje. Be to, A. D. apeliaciniu skundu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje praÅ¡o taikyti BK 37 straipsnio ar 40 straipsnio nuostatas. Nuteistojo N. B. gynėjas praÅ¡o N. B. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimÄ .

7. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis A. D. neįvardinio asmens, iÅ¡ kurio įgijo vaizdo filmavimo įrangÄ . Tik nurodė, kad netikėtai susitiko vyrÄ , iÅ¡ kurio anksčiau buvo pirkęs vaizdo filmavimo įrangas, ir jis tik paklausė ar A. D. nežino kam gali reikėti „Arri“ filmavimo įrangos. Vyras už Å¡iÄ technikÄ norėjo gauti 15 000 eurų. Po kurio laiko susitiko D. J., kuris prasitarė, kad pažįsta vienÄ operatorių ir jį domina vaizdo filmavimo įranga.

D. J. A. D. davė operatoriaus N. B. numerį. Tuomet A. D. tam vyrui nurodė, kad kaip ir yra susidomėjęs asmuo dėl technikos, vyras atvežė Å¡iÄ technikÄ A. D.. SekančiÄ dienÄ A. D. susitiko su N. B. ir perdavė jam vaizdo filmavimo įrangÄ . N. B. paklausė kiek Å¡i technika kainuoja, tačiau A. D. tiksliai nieko nepasakė ir sakė dar pasižiÅ«rės. Po kurio laiko N. B. jam technikÄ grÄ Å¾ino, nieko neaiÅ¡kino, nesakė, kad ji yra vogta. Po kurio laiko vaizdo filmavimo įrangÄ A. D. gražino tam pačia vyrui, iÅ¡ kurio ir buvo gavęs.

8. N. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, jog su juo susisiekė D. J., kuris pasakė, kad jo draugas A. D. turi vaizdo filmavimo įrangÄ ir davė to draugo kontaktus. Po kurio laiko A. D. perdavė vaizdo filmavimo įrangÄ . N. B. perimdamas vaizdo filmavimo įrangÄ nieko blogo nepagalvojo ir neturėjo minties, jog ji gali bÅ«ti vogta, kadangi buvo supakuota tvarkingai, dokumentai prancÅ«zų kalba irgi atrodė tvarkingai. Tik vienas iÅ¡ objektyvų neturėjo licencijos, tačiau jÄ buvo galima iÅ¡sinuomoti.

N. B. po kelių mėnesių susitiko su Ž. N., kuriam pasakė, kad turi vaizdo filmavimo įrangÄ , kuri yra be tam tikros objektyvo licencijos. Vykstant filmavimams paaiÅ¡kėjo, kad technika nepriima kortelės ir tuomet jis sužinojo, jog kamera yra vogta. M. N. pasakė, kad kameros numerį įvedė internete į paieÅ¡kÄ ir sužinojo apie tai, kad įranga yra vogta. N. B. netikėjo, todėl pats pabandė internete įvesti kameros numerį ir sužinojo, jog iÅ¡ tiesų kamera yra vogta. Tuomet N. B. paskambino D.

J. ir pasakė, kad kamera vogta. O A. D. paskambino ir pasakė, kad nori grÄ Å¾inti įrangÄ , nes jam ji netinka. N. B. susitiko su A. D. ir pasakė, kad neaiÅ¡ki Å¡i įranga, yra kažkoks defektas ir negavo finansavimo, todėl jÄ nori grÄ Å¾inti.

9. Liudytojas D. J. patvirtino tiek A. D., tiek N. B. parodymus ir nurodė, kad N. B. žino, kaip operatorių ir žinojo, jog jį domina vaizdo filmavimo įranga, tuomet A. D. D. J. pasakė, kad jis turi vaizdo filmavimo įrangÄ . D. J. davė A. D. N. B. numerį ir žinojo, jog jie kažkÄ susitarė. Po kurio laiko N. B. informavo D. J., kad vaizdo filmavimo įranga yra vogta.

10. Liudytojas M. N. parodė, kad N. B. atsivežė filmavimo kamerÄ â€žArri Alexa Mini“ ir tris „Elit“ anamorfinius objektyvus. Kameroje nebuvo licencijos, kad suspausti vaizdÄ . Paprašė prodiuserio - (duomenys neskelbtini) - nupirkti programinę licencijÄ , bet jie nepirko. Pradėjo skambinėti į nuomos kontoras, nusiuntė kameros serijos numerius, jie pasakė, kad galima pasitikrinti internete, ar kamera nevogta. Vakare suvedęs numerius internetiniame puslapyje rado, kad kamera pavogta iÅ¡ nuomos kontoros Belgijoje. Pasakė kitÄ dienÄ apie tai operatoriui N. B., kuris pasakė, kad negali bÅ«ti, kad jÄ pirko su dokumentais. Kameros optika labai reta, o visi aksesuarai buvo beveik profesionalaus lygio.

11. Liudytojas G. J. parodė, kad į jį kreipėsi M. N. dėl monitorių nuomos. Paklausus, kokiu tikslu jo reikia, jis pasakė, kad naudoja anamorfinius objektyvus. Paklausė kokia kamera, atsakė „Ari Alexa“. Pasakė, kad galima iÅ¡sinuomoti licencijÄ iÅ¡ gamintojo. Jis pasakė, kad savininkas neleidžia prisijungti prie kompiuterio. Paprašė atsiųsti serijos numerius. Ä®sivedė į „Google“ kameros serijos ir pamatė, kad technika vogta iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kino kompanijos. Tai yra tokia reta technika, kurios neturi individualÅ«s asmenys, turi tik kino nuomos kompanijos. Tokios kameros Lietuvoje yra tik 3-4, o tokių objektyvų iÅ¡ viso nėra. Jie yra brangÅ«s. M. N. parašė, kad technika vogta, parašė nuorodÄ ir asmeniÅ¡kai pranešė savininkui – V. D. C.

12. Pagal BK 189 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtÄ ar didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu bÅ«du. BK 189 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia iÅ¡ anksto nepažadėto svetimo žinomai nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu, tai yra bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu bÅ«du, o kaltininkas įgydamas, naudodamasis ar realizuodamas tokį turtÄ Å¾ino apie nusikalstamÄ jo gavimo bÅ«dÄ (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2013, 2K-284/2014, 2K-79-895/2015).

AlternatyvÅ«s įgijimo, naudojimosi ir realizavimo požymiai aiÅ¡kiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-489/2016, 2K-145-697/2017). Konstatuojant tyčinį veikos pobÅ«dį, nebÅ«tina, kad kaltininkas tiksliai žinotų nusikalstamos veikos, iÅ¡ kurios gautas turtas, aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie nusikalstamÄ jo kilmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2010, 2K-362/2013, 2K-267/2014, 2K-145-697/2017).

13. Nustatant asmens kaltę pagal BK 189 straipsnį baudžiamasis įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nusikalstamÄ turto gavimo bÅ«dÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-697/2017, 2K-56-788/2019, 2K-99-628/2020, 2K-110-1073/2020, 2K-103-788/2020). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Dėl N. B. gynėjo apeliacinio skundo 14. Nors N. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamÄ nuosprendį, konstatuoja, jog teismas netinkamai sprendė, jog byloje surinktų duomenų visumos pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui N. B. atžvilgiu priimti.

15. Kaip jau minėta, BK 189 straipsnio 2 dalyje nurodytai veikai kvalifikuoti asmens veikoje bÅ«tina nustatyti ne tik objektyviuosius Å¡ios nusikalstamos veikos požymius, bet taip pat ir subjektyviÄ jÄ Å¡ios veikos pusę. Nurodytos veikos subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia asmens tyčine veika, kai kaltininkas suvokia, jog įgyja, naudoja arba realizuoja turtÄ , kuris gautas nusikalstamu bÅ«du ir to nori. Nagrinėjamos veikos atveju, nors nėra reikalaujama, kad kaltininkas žinotų visas nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau bÅ«tina nustatyti, jog kaltininkas žino kokį turtÄ jis įgyjÄ , naudoja ar realizuoja ir vien dėl kylančių abejonių ar įtarimų asmuo negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

16. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas dėl N. B. kaltės padarė nustatęs, jog jis dirbo su filmavimo aparatÅ«ra ir vien iÅ¡ neįprasto siÅ«lymo pirkti apynaujÄ filmavimo kamerÄ su objektyvais iÅ¡ asmens, kurio anketinių duomenų nežinojo, už nenustatytÄ kainÄ , iÅ¡ vaizdo kameros perdavimo ir grÄ Å¾inimo aplinkybių, vietos, iÅ¡ kameros bÅ«klės (neatnaujinta licencija), neabejotinai suprato, kad vaizdo kamera ir objektyvai gali bÅ«ti vogti ar įgyti kitu nusikalstamu bÅ«du.

17. Visgi, teismas visiÅ¡kai nevertino N. B. argumentų visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. N. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino nežinojęs, jog jo perkama vaizdo filmavimo įranga yra vogta. Viso proceso metu N. B. teigė, kad apie parduodamÄ filmavimo kamerÄ ir objektyvus jam pranešė jo draugas D. J., tik vėliau su juo susisiekė A. D.. N. B. dėl atvežtos įrangos abejonių nekilo, nes ji buvo supakuota tvarkingai dėžėse ir su dokumentais prancÅ«zų kalba.

Šias aplinkybes patvirtina tiek pats A. D., tiek liudytojas D. J., tiek tai matyti iš daiktų apžiūros protokole aprašyto D. J. ir N. B. (duomenys neskelbtini) d. susirašinėjimo per „Messenger“ programėlę. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis N. B. su liudytoju D. J. buvo pažįstami iš ankščiau, todėl natūralu, jog tarp asmenų vyraujant neutraliems socialiniams ryšiams, nesant pagrindo nepasitikėjimui, N. B. pasitikėjo draugo D. J. nurodytu asmeniu A. D., todėl galėjo nesuprasti jam pateikiamų vaizdo filmavimo kameros ir objektyvų tikrosios vertės, tuo labiau, kad buvo pateikiami originaliose dėžėse ir su dokumentais, o egzistuojant žmogiškajam faktoriui, pagrįstai manyti, jog jam perduodama įranga yra ne gauta nusikalstamu būdu.

Taigi, iÅ¡ esmės byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog N. B. bÅ«tų suvokęs, kad įgyja nusikalstamu bÅ«du gautÄ vaizdo filmavimo įrangÄ . Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada pagrįsta tik tuo, jog N. B. jau ne vienus metus užsiimantis operatoriaus veika ir galėjo tai suprasti. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog N. B. veikė tiesiogine tyčia – suprato savo veikos pavojingumÄ , neteisėtumÄ ir norėjo, siekė taip veikti.

Nors kaltinime nurodoma, kad N. B. įgijęs iÅ¡ A. D. vaizdo filmavimo įrangÄ iÅ¡ M. N. ir G. J. sužinojo, jog ji yra vogta, ir šį faktÄ Å¾inodamas įrangÄ perdavė A. D.. Tačiau Å¡iuo atveju pažymima, kad jis jÄ perdavė tam pačiam asmeniui, iÅ¡ kurio buvo gavęs Å¡iÄ Ä¯rangÄ , jÄ grÄ Å¾ino nenorėdamas problemų ir nežinodamas kaip reikėtų teisiÅ¡kai pasielgti, kadangi niekada nebuvo susidÅ«ręs su tokia situacija. Vis dėlto toks N. B. veiksmų - perduodant vaizdo kamerÄ ir keturis objektyvus tam pačiam asmeniui, iÅ¡ kurio ir buvo įgijęs, kriminalizavimas nėra galimas.

Kaip jau minėta, BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tuomet, kai asmuo aiÅ¡kiai suvokia, jog įgyja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ . Nagrinėjamu atveju, tokia iÅ¡vada grindžiama tik prielaidomis, jog asmuo turėjo ir galėjo patikrinti kameros ir objektyvų priklausomybę, tačiau veikos, kurios padarymas iÅ¡ esmės galimas tik esant tyčinei kaltės formai, nustatymas remiantis tik prielaidomis, iÅ¡ esmės įstatymui ir nėra pakankamas pripažinti asmenį kaltu padarius nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

18. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra jokios informacijos, iÅ¡ kurios bÅ«tų galima spręsti, kad N. B. anksčiau turėjo kokius nors santykius bei nusikalstamus ryÅ¡ius su vaizdo filmavimo įrangos arba jų dalių vagystes (arba kitas savanaudiÅ¡kas nusikalstamas veikas) vykdančiais asmenimis ir padėjo jiems įgyti, naudotis arba realizuoti neteisėtu bÅ«du gautÄ turtÄ . Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtÄ teismų praktikÄ bei aptartas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai svarių įrodymų, kurie leistų paÅ¡alinti iÅ¡kilusias abejones dėl kaltinime apraÅ¡yto nusikaltimo buvimo N. B. veiksmuose.

19. Atsižvelgiant į tai, N. B. dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo išteisinamas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Dėl A. D. ir jo gynėjo apeliacinio skundo 20. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. ir jo gynėjas advokatas Sergejus Milovas prašo A. D. dėl kaltinimų pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisinti.

21. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo A. D. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste.

Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines iÅ¡vadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.

22. Nors A. D. viso proceso metu buvo nuoseklus ir nurodė, kad jam pažįstamas asmuo perdavė vaizdo filmavimo kamerÄ ir 4 objektyvus, kuriuos perdavė N. B., kuris po kurio laiko jam grÄ Å¾ino Å¡iÄ Ä¯rangÄ ir tuomet jis viskÄ grÄ Å¾ino tam pačiam nenustatytam vyrui, tačiau nuteistojo A. D. teigimu, jis nežinojo, jog vaizdo filmavimo įranga yra vogta. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau aptarti duomenys pagrindžia A. D. kaltę dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymo.

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad A. D. dirba ir užima vadovaujamas pareigas, anksčiau užsiėmė įvairios technikos, tame tarpe ir vaizdo filmavimo įrangos nuoma, turėjo nuosavÄ komisÄ , todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis A. D. suprato koks yra vaizdo filmavimo įrangos priklausomumas, kai jam iÅ¡ matymo pažįstamas vyras netikėtai sutiktas pasiÅ«lė vaizdo filmavimo įrangÄ , tuo labiau, kad Å¡is atsisakė tiesiogiai bendrauti su pirkėju N. B., vaizdo filmavimo įrangÄ atvežė senu, purvinu automobiliu, įrangos perdavimai įvyko kelio kelkraÅ¡tyje (3 t. b.l. 19 b.l.).

Kaip minėta, nustatant asmens kaltumÄ , įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014). Taigi, bÅ«tinos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnį kilimo sÄ lygos yra tiek nusikalstama turto kilmė (pirminis jo gavimo bÅ«das), tiek kaltininko žinojimas, jog jis įgyja, naudojasi ar realizuoja ne bet kokiu neteisėtu, bet bÅ«tent nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas, įgydamas, naudodamas ar realizuodamas turtÄ , bendrai supranta kito asmens padarytos veikos, kurios metu buvo įgytas Å¡is turtas, nusikalstamÄ pobÅ«dį ir nusikalstamÄ turto gavimo bÅ«dÄ . Teismų praktikoje apie Å¡iuos požymius sprendžiama įvertinus tam tikrus paties turto ypatumus, jo įgijimo ar paėmimo sÄ lygas, konkrečius duomenis apie asmenį, kuris pasiÅ«lo šį turtÄ , ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-1/2011, 2K-470-677/2015 ir kt.).

23. Aptartų aplinkybių visuma neginčijamai patvirtina, kad A. D. suprato, jog įgijo nusikalstamu bÅ«du gautÄ vaizdo filmavimo įrangÄ ir vėliau jÄ perdavė N. B., o vėliau pastarajam grÄ Å¾inus, įrangÄ perdavė atgal nenustatytam vyrui. Ä®vertinus aptartus duomenis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė A. D. tyčios turinį. Be to, pažymėtina, kad byloje nebuvo nustatytas ir dėl turto įgijimo bei pardavimo aplinkybių liko neapklaustas galimai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo – kameros ir objektyvo pardavėjas, su kuriuo A. D. bendravo, iÅ¡ kurio gavo įrangÄ ir vėliau N. B. grÄ Å¾inus įrangÄ jÄ Å¡iam perdavė.

24. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar kvalifikavimÄ .

Teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti pakeistos ar nurodyta veika gali bÅ«ti perkvalifikuota, apie Å¡iÄ galimybę nedelsdamas praneÅ¡a nagrinėjimo teisme dalyviams. Nurodytu atveju teismas praneÅ¡a kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę praÅ¡yti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį praÅ¡ymÄ , teismas nustato konkretų pertraukos laikÄ (BPK 256 straipsnio 3 dalis).

25. IÅ¡ Å¡io teisės normų turinio iÅ¡plaukia iÅ¡vada, kad nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimÄ gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats teismas, o nustatyta kaltinimo keitimo tvarka užtikrina kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį ir jo galimybes įgyvendinti teisę į gynybÄ . Tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jos kvalifikavimÄ neįspėjęs apie tai gynybos, teisės į gynybÄ suvaržymas paprastai konstatuojamas, kai yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar kvalifikavimo galėtų bÅ«ti iÅ¡ esmės kitokia.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, pagrįstai pripažino A. D. kaltu dėl neteisėtu bÅ«du didelės vertės turto realizavimo. Tačiau tiek iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies, tiek iÅ¡ nuteistojo A. D., N. B., liudytojo D. J. parodymų matyti, jog A. D. ne iÅ¡ N. B. įgijo kamerÄ ir 4 objektyvus ir po to perdavė nenustatytam asmeniui, bet pats įgijo iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, perdavė N. B., vėliau N. B. grÄ Å¾inus įrangÄ , jÄ vėl perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis A. D. ir jo gynėjas nebuvo informuoti apie kaltinimo aplinkybių keitimÄ , tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus paties A. D. parodymus, skundžiamo nuosprendžiu ir apeliacinio skundo turinį, kaltinimas nėra keičiamas iÅ¡ esmės, be to, kaltinimo keitimas nepasunkina nuteistojo A. D. teisinės padėties, todėl yra galimas.

27. Taigi įvertinus aukščiau aptartus bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus įrodymus, konstatuojama, kad A. D. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje sudėties požymius. Tačiau nors nuteistojo A. D. veika pagal BK 189 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, bet nusikalstamos veikos aprašymas yra netikslus. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

28. Nuteistojo A. D. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio arba 40 straipsnio (apeliaciniame skunde nurodomas BK 41 straipsnis) tvarka. Nuteistasis A. D. apklausimas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis turi du Å¡unis, kuriuos vedžiodamas lauke rado maiÅ¡elyje įdėtÄ senovinį ginklÄ ir Å¡ovinius dėžutėje, parsinešė jį namo, pasidėjo į seifÄ . Kadangi tai buvo vakaras, vėlu, todėl policijai nepaskambino. KitÄ dienÄ jam paskambino žmona ir pasakė, kad daro pas juos namuose kratÄ . Grįžo namo, bet pareigÅ«nai iÅ¡lupo seifÄ ir rado ginklÄ . Leidimo ginklui neturi.

29. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas. Å io nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, neÅ¡iojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Neteisėtas Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų gabenimas – tai perkėlimas iÅ¡ vienos vietos į kitÄ , perneÅ¡imas, vežimas automobiliu ar pan.

Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015). Nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamųjų ginklų laikymo pradžios momento. Nagrinėjamu atveju matyti, kad neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), leidžia pagrįstai spręsti, kad A.

D. veiksmuose yra visi būtinieji BK 253 straipsnio 1 dalies požymiai.

30. BK 37 straipsnis numato, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Sprendžiant klausimÄ dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnyje numatytu pagrindu, turi bÅ«ti įvertinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių iÅ¡raiÅ¡ka konkrečiame nusikaltime, asmens kaltės turinys, jos forma, rÅ«Å¡is, veikos motyvai, tikslai.

Pagal teismų praktikÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-87-696/2018).

31. Nagrinėjamu atveju, įvertinama tai, kad Å¡aunamasis ginklas rastas kartu su Å¡oviniais, tai, kad ginklas yra tinkamas Å¡audyti ir buvo laikomas namuose, kuriuose kartu gyvena ir kiti Å¡eimos nariai. Be to, A. D. neabejotinai žinojo ir suprato, kad nelegaliai laiko ginklÄ , taip pat jis neabejotinai žinojo, kad tokios kategorijos ginklui reikalingas leidimas (B kategorija). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija, įvertinusi visus padarytos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, žalos atsiradimo tikimybę, neturi teisinio pagrindo daryti iÅ¡vados, kad Å¡iuo atveju A. D. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ galima pripažinti mažareikÅ¡me ir yra tikslinga jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 37 straipsnio pagrindu.

32. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra sÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡is, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimÄ teismo pasitikėjimo vertam asmeniui. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visoms bÅ«tinoms sÄ lygoms, apibÅ«dinančioms nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokiÄ veikÄ :

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

33. Teismų praktikoje asmuo laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , jeigu pripažįstama, kad jis, nebÅ«damas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vienÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiÄ sutaptį. Tai reiÅ¡kia, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas paÅ¡alina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmÄ kartÄ , kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealiÄ sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-52-648/2017).

34. Nagrinėjamu atveju matyti, kad A. D. įvykdytos nusikalstamos veikos buvo padarytos skirtingais veiksmais, esant susiformavusiai skirtingai tyčiai. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, kad nėra galimybės pripažinti A. D. nusikaltusiu pirmÄ kartÄ ir konstatuoti esant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ bÅ«tinÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygÄ , jog asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, Å¡iuo atveju nenustatytos visos bÅ«tinosios A. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo A. D. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

35. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo A. D. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl A. D. kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis ar jo gynėjas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu nuteistojo A. D. atžvilgiu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. D. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Bausmių skyrimÄ reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė A. D. tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta, atitinka A. D. asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytoms nusikalstamoms veikoms.

Todėl tenkinti nuteistojo A. D. ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 3 punktai, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo A. D. ir jo gynėjo advokato Sergejaus Milovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo N. B. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalį dėl N. B. ir jo atžvilgiu priimti naujÄ nuosprendį:

N. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). N. B. taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. Nustatyti, kad: A. D. žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir vietoje iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo vaizdo filmavimo technikÄ : vaizdo kamerÄ â€žARRI ALEXA MINI“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4 vnt. objektyvų „ELITE ANAMORPHIC“, bendros 114 840,92 eurų vertės, tai yra didelės vertės turtÄ , žinodamas, kad Å¡i aparatÅ«ra yra įgyta nusikalstamu bÅ«du, kadangi internetinėje svetainėje http://esta.cbsunified.com buvo suvesta vieÅ¡ai prieinama informacija, jog kamera „Arri Alexa Mini“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), pavogta (duomenys neskelbtini); keturi objektyvai „Elite“, serijos numeriai (duomenys neskelbtini), taip pat pavogti (duomenys neskelbtini), vėliau Å¡iÄ aparatÅ«rÄ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavė N. B..

N. B. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inus A. D. vaizdo kamerÄ â€žARRI ALEXA MINI“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4 vnt. objektyvų „ELITE ANAMORPHIC“, Å¡iÄ aparatÅ«rÄ po kelių dienų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) kelyje tarp (duomenys neskelbtini), perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir tokiu bÅ«du jÄ realizavo. KitÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalį dėl A.

D. palikti nepakeistÄ . Teisėjai Darius Kantaravičius Aurelijus Rauckis Gytis Večerskas