afe2ea20-ac20-4f83-be92-2cd08988a658 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-452-988/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40223-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, asmens, kuriam byla nutraukta, R.

R., gynėjui advokatui Augustinui VaičiÅ«nui, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo J. Z. (J. Z.) atstovui advokatui Nerijui Plėdžiui, civilinės atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „L.“ atstovui Juliui Pročkiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinės atsakovės akcinės bendrovės „L.“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kuriuo R.

R., padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ perduodant jÄ laiduotojo R. R. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laidavimo terminÄ ir baudžiamoji byla nutraukta. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo J. Z. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies. Priteista iÅ¡ AB „L.“ nukentėjusiojo J.

Z. naudai 283,36 Eur (du Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trys eurai trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i euro centai) turtinei žalai atlyginti, 3 000 Eur (trys tÅ«kstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Priteista iÅ¡ R. R. nukentėjusiojo J. Z. naudai 2 000 Eur (du tÅ«kstančiai eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta vadovaujantis BK 40 straipsniu dėl to, kad ji vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: ji 2019 m. liepos 1 d., apie 14.14 val., Vilniuje, vairuojamu jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Honda CR-V“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) (prekybos centras „A.“) esančios automobilių stovėjimo aikÅ¡telės iÅ¡važiuodama į vienos eismo krypties dviejų eismo juostų keliÄ , jungiantį aikÅ¡telę su Ozo – Gelvonų gatvių sankryža, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 102 punkto reikalavimus, numatančius, kad įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų vairuotojas privalo duoti keliÄ juo važiuojančioms transporto priemonėms, tai yra sudarydama kliÅ«tį nepraleido kelio antrÄ ja eismo juosta jos judėjimo krypties atžvilgiu iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę Ozo – Gelvonų gatvių sankryžos kryptimi važiavusio J.

Z., gimusio (duomenys neskelbtini), vairuojamo motociklo „Honda (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidÅ«rė, dėl ko J. Z. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat apgadintos susidÅ«rusios transporto priemonės. Å iais savo veiksmais R. R. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir praÅ¡ymai 2. Civilinė atsakovė AB „L.“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nuosprendį dalyje, kuria priteista iÅ¡ AB „L.“ nukentėjusiojo J.

Z. naudai 283,36 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti sumažinant turtinės ir neturtinės žalos dydžius bei priteisiant ekspertizės išlaidas iš R. R.. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis yra nemotyvuotas, prieštaringas, išvados nėra pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Teismas deklaratyviai nurodydamas, kad prašomos turtinės žalos atlyginimo sumos yra pagrįstos dokumentais, nepasisakydamas dėl nei vieno apelianto argumento pilnai priteisė civilinio ieškovo prašomas atlyginti turtinės žalos atlyginimo sumas.

Be kita ko, nustatė, jog 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra teisingas ir atitinkantis teismų praktikos formuojamas neturtinės žalos atlyginimo sumas panaÅ¡iose bylose, kai bylos duomenimis yra nustatytas objektyvus faktas, jog nukentėjusiojo neteisėti veiksmai buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis. Å iuo atveju draudikas negali sutikti su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. 2.2. Apeliaciniame skunde apeliantė pažymi, jog nustatant nukentėjusiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį atsakingas draudikas kaip draudimo bendrovė veikdama Lietuvos Respublikoje privalo iÅ¡mokėti tokios apimties draudimo iÅ¡mokÄ , kuri atitinka privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normas.

Be kita ko, pati draudimo suteikiama apsauga nėra absoliuti, Å¡ios draudimo sutarties apsaugos ribas nustato tiek Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – ir TPVCAPDÄ®), tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Pagal civilinės teisės doktrinÄ Å¡ie teisės aktai yra lex specialis ir turi virÅ¡enybę prieÅ¡ bendrÄ sias teisės normas, todėl remiantis Å¡iais teisės aktais, teismų praktika bei Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK) draudikas palaikė savo pozicijÄ byloje, jog ne visa patirta turtinė žala gali bÅ«ti atlyginta apeliantės. 2.3.

Apeliantė nurodė, kad nuosprendyje teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl draudiko sprendimu nekompensuojamų vaistų, neanalizavo, ar visos teismo priteistos iÅ¡laidos už vaistus buvo bÅ«tinos ir ar visi Å¡ie preparatai buvo paskirti nukentėjusįjį gydžiusio gydytojo. Apeliantės 2020 m. birželio 23 d. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priede Nr. 2 (gydytojo eksperto iÅ¡vada byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) yra iÅ¡vardinti vaistai ir kitos iÅ¡laidos, kurios draudiko negali bÅ«ti kompensuojamos, tai yra „Somnols“ (užmigimui), „Tranxene“ (mažina nerimÄ ), „Quetiapinum“ (depresijai gydyti), mineralinis vanduo, „Relanium“ (mažina nerimÄ ).

Å iuo atveju nukentėjusiojo iÅ¡laidos buvo vertintos TPVCAPDÄ® bei Taisyklių 7 punkto kontekste. Draudikas nesutiko kompensuoti minėtiems vaistams skirtų iÅ¡laidų, kadangi pagal byloje esančiÄ medžiagÄ Å¡ie vaistai nebuvo paskirti gydančio gydytojo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pateiktuose medicininiuose iÅ¡raÅ¡uose nėra užsimenama, kad asmuo skųstųsi emocijų nepastovumu ar nerimu, todėl gydančiam gydytojui, medicinos specialistui, nepaskyrus Å¡ių vaistų kvestionuotinas jų bÅ«tinumas net tik Taisyklių 7 punkto, tačiau ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kontekste.

Dar daugiau, teismų praktikoje Å¡i Taisyklių norma yra taikoma bÅ«tent Å¡io tipo bylose diferencijuojant, ar tam tikros iÅ¡laidos dėl vaistų gali bÅ«ti priteistos iÅ¡ draudiko. Å iuo atveju neįrodžius, jog dėl įvykio nukentėjusiajam minėti vaistai buvo bÅ«tini ir paskirti gydančio gydytojo, reikalavimas dėl Å¡ių vaistams skirtų iÅ¡laidų atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas. Tai taip pat patvirtina ir TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 6 dalis. Teismas priimdamas sprendimÄ vertino tik pateiktus čekius, neanalizuodamas, už kÄ ir kodėl jie yra pateikti.

Å ios iÅ¡laidos, be kita ko, nebuvo vertintos per draudiko pareigos atlyginti bÅ«tinÄ sias iÅ¡laidas prizmę. Dėl Å¡ios priežasties manytina, kad pirmosios instancijos teismas lakoniÅ¡kai ir deklaratyviai pasisakydamas dėl iÅ¡laidų pagrįstumo, visų pirma, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnį, nes byloje liko neaiÅ¡kumų ir įrodymų prieÅ¡taravimo, kurių teismas nevertino. Be kita ko, vien iÅ¡laidų patyrimo faktas nesuponuoja Å¡ių iÅ¡laidų bÅ«tinumo, t. y. vien tai, kad pateikti čekiai, nereiÅ¡kia, kad Å¡ios iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos ir draudikas jas privalo atlyginti.

Galiausiai pažymėtina ir tai, kad apeliantės pozicija nukentėjusiajai ir jos profesionaliam atstovui buvo žinoma, tačiau Å¡ie nepageidavo atidėti posėdį ir sudaryti galimybę pateikti papildomus įrodymus siekiant pagrįsti savo reikalavimÄ . Nukentėjusiojo ir jo atstovas deklaratyviai nurodė, kad vaistai buvo paskirti gydančio gydytojo. Primintina, kad civilinis ieÅ¡kinys ir pateikti reikalavimai baudžiamojoje byloje vertinami pagal civilinio proceso taisykles, o bÅ«tent žalos atlyginimo praÅ¡ančiam subjektui, tenka pareiga pagrįsti praÅ¡omas sumas. 2.4.

Civilinė atsakovė AB „L.“ nurodė, kad apeliantas savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, jog pagal BPK 103–106 straipsnius civilinio ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priskiriamos proceso iÅ¡laidoms, o proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veika padariusio asmens kalte. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡koti bÅ«tent iÅ¡ kaltinamojo.

BPK 103 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, jog proceso iÅ¡laidos taip pat yra ekspertams, specialistams, vertėjams iÅ¡mokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbÄ , Å¡iuo atveju, tai yra nukentėjusiojo praÅ¡oma 200 Eur suma sumokėta medicinos ekspertui. Taip pat pažymėtina, jog apeliantės kaip draudimo bendrovės atsakomybė yra sutartinė. TPVCAPDÄ® 3 straipsnio 1 dalis numato, kad iÅ¡moka mokama dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.

Žalos nustatymo ir mokėjimo tvarka nustatyta Taisyklėse, tačiau nei vienas iÅ¡ Å¡ių paminėtų teisės aktų, nei CK nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti pripažįstamos žala, o taip pat nenustato draudiko pareigos tokio pobÅ«džio iÅ¡laidas atlyginti. 2.5. Civilinė atsakovė pabrėžė, kad po eismo įvykio nukentėjusiajam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko civilinis ieÅ¡kovas ir kreipėsi į medicinos ekspertÄ dėl iÅ¡vados, tai yra siekdamas nustatyti sveikatos sutrikdymo mastÄ , kad bÅ«tų teisingai kvalifikuojama kaltininkės padaryta veika.

IeÅ¡kovui pateikus minėtos ekspertizės iÅ¡vadas prokurorui, buvo nutraukta administracinė teisena ir pradėta baudžiamoji byla kaltininkės atžvilgiu. Tai, be kita ko, dar kartÄ Ä¯rodo, jog Å¡ios iÅ¡laidos yra baudžiamojo proceso iÅ¡laidos ir privalo bÅ«ti siejamos su nusikalstamos veikos padarymu ir veikÄ padariusio asmens kalte. Atitinkamai pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad eksperto iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.

Teismas Å¡iuo atveju teisingai priteisė kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas (tai yra iÅ¡ kaltininkės), tačiau visiÅ¡kai nemotyvuotai, nevertindamas apeliantės raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytų argumentų, priteisė 200 Eur iÅ¡laidų už medicininę ekspertizę iÅ¡ apeliantės. Akcentuotina ir tai, jog Å¡ios iÅ¡vados reikÅ¡mė – teisingai kvalifikuoti eismo įvykio kaltininkės veiklÄ . Draudikas vertina visÄ sužalojimÄ , nukentėjusiojo bÅ«klę, gijimo procesÄ . Tad, nors sveikatos sužalojimo mastas ir yra svarbi aplinkybė, tačiau nėra pagrindinė ir kritinė draudikui. 2.6.

Atkreipė dėmesį į tai, kad netgi pirmosios instancijos teismui ir priteisiant Å¡ias sumas iÅ¡ apeliantės, priteistinos turtinės žalos suma privalėjo bÅ«ti proporcingai sumažinta atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltę. Pabrėžtina, kad byloje yra Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas eismo įvykio mechanizmas. Pagal minėtÄ iÅ¡vadÄ nukentėjusiojo veiksmai „važiavo virÅ¡ydamas maksimalų leistinÄ Ä¯vykio vietoje greitį – techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ â€œ.

Å i eksperto iÅ¡vada byloje nebuvo paneigta, teismas ja rėmėsi, jÄ citavo, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo neteisėti veiksmai taipogi buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis vertindamas turtinės žalos atlyginimo sumÄ . CK 6.248 straipsnio 4 dalyje ir 6.253 straipsnio 1 dalyje nėra iÅ¡skirta, kad tokiu atveju gali bÅ«ti mažinama tik asmeniui priteistina neturtinė žala, tuo labiau, jog teismų praktikoje yra mažinama ir priteistina turtinė žala.

Materialiosios teisės normos numato galimybę mažinti tiek patirtÄ turtinę, tiek neturtinę žalÄ , todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtas teisės normas taikė tik spręsdamas klausimÄ dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, jų netaikant sprendžiant klausimÄ dėl priteistinos turtinės žalos dydžio. Taigi bylÄ nagrinėjęs teismas ne tik neteisingai nustatė nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alos dydį, kuris gali bÅ«ti atlyginamas pagal TPVCADÄ®, tačiau dar ir nesumažino jo proporcingai, atsižvelgus į paties nukentėjusiojo veiksmus.

Be kita ko, pagal eksperto iÅ¡vadas nukentėjusiojo veiksmai, tai yra tris kartus virÅ¡ytas leistinas greitis, ne tik, kad techniniu požiÅ«riu yra nepriimtini, tačiau ir sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ , tai yra, nesant Å¡ių nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų eismo įvykis galimai net nebÅ«tų kilęs, arba jo pasekmės bÅ«tu daug lengvesnės, todėl bÅ«tent Å¡ioje byloje atlygintinos žalos sumos turėtų bÅ«ti proporcingai mažinamos 50 procentų arba kaltininkė turėtų bÅ«ti iÅ¡vis atleidžiama nuo civilinės atsakomybės. 2.7.

Apeliantė pažymi ir tai, kad nukentėjusiajam šiuo atveju buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi ieškovui buvo konstatuotas kairės blauzdos sužeidimas. Pabrėžtina, kad ši trauma nėra sudėtinga netgi ir su tam tikromis komplikacijomis (pūliavimu). Nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. y. 44 kalendorines dienas, žaizda išgijo per pusantro mėnesio. Taip pat svarbu atsižvelgti, jog nukentėjusiajam po gydymo nebuvo nustatyta jokių liekamųjų reiškinių, kurie trukdytų dirbti, bendrauti ar leisti laisvalaikį.

Dar daugiau, baigus ieÅ¡kovo gydymÄ nebuvo nustatytas joks dalinis darbingumo lygis, kitaip sakant, nukentėjusysis yra pilnai darbingas. Å iuo atveju byloje nebuvo nustatyta iÅ¡skirtinių kriterijų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nukrypti nuo Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1K-367 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“, nurodytų neturtinės žalos atlyginimo ribų.

Todėl draudikas remdamasis minėtų rekomendacijų 4.2.2. punktu nustatė, kad pagal nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumÄ neturtinė žala vertintina 1 665 Eur (3 MMA). Å iÄ neturtinės žalos sumÄ draudikas taip pat pagrindė ir aktualia teismų praktika panaÅ¡iose bylose, kai yra patiriami panaÅ¡Å«s sužalojimai, į kuriÄ pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė. Teismo nurodoma praktika ne tik, kad neatitinka pačio teismo nurodytų ribų, tačiau ir skiriasi nuo Å¡ios bylos aplinkybių.

Visų pirma, nei vienoje teismo nurodytoje byloje neturtinės žalos atlyginimo suma esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui nesiekia 7 000 Eur. Pirmosios instancijos teismo nurodytos teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo sumos yra 651 Eur, 1 882,53 Eur, 1 289,39 Eur, 2 896,20 Eur, 2 316,96 Eur, 2 800 Eur, 4 037,39 Eur ir tik vienoje byloje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje byloje Nr. 2K-551/2013, neturtinės žalos atlyginimo suma siekia 4 923 Eur, tačiau šioje byloje nukentėjusysis yra pėsčiasis, kuris buvo partrenktas perėjoje ir kuris buvo nedarbingas beveik 4 mėnesius.

Dar daugiau, minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju yra nukrypstama nuo susiklosčiusios teismų praktikos, todėl Å¡ioje byloje priteista neturtinės žalos atlyginimo suma negali bÅ«ti naudojama nustatant vidutines neturtinės žalos atlyginimo ribas. Å iuo atveju turėtų bÅ«ti naudojamos bÅ«tent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytos įprastinės ribos nuo 594,24 Eur iki 2 896,20 Eur. Atsižvelgus į tai, svarbu akcentuoti, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje vis dėlto nustatė didžiausiÄ galimÄ ir net virÅ¡ijančiÄ teismų praktikos formuojamas ribas panaÅ¡iose bylose neturtinės žalos atlyginimo sumÄ bei to nemotyvavo.

Be kita ko, pats teismo teiginys, kad nukentėjusiojo asmens kaltė buvo įvertinta nustatant neturtinės žalos sumÄ yra lakoniÅ¡kas ir deklaratyvus. Å ioje byloje teismui priteisus nukentėjusiajam 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, yra neaiÅ¡ku, nuo kokios sumos teismai mažino (ir ar iÅ¡ viso mažino, kadangi nuosprendyje teismas nurodo, jog buvo tik atsižvelgta) nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį. Jeigu teismas sprendė, kad 3 000 Eur priteista neturtinė žala buvo sumažinta nuo civilinio ieÅ¡kovo praÅ¡ytų 10 000 Eur, toks Å¡ios taisyklės aiÅ¡kinimas nėra pagrįstas ir suprantamas.

Nukentėjusieji savo neturtinę žalÄ dažniausiai įvertina itin didelėmis sumomis, ir jos žalÄ priteisiančių teismų beveik visuomet yra atmetamos nepaisant to, ar yra nukentėjusio asmens kaltė dėl žalos atsiradimo, ar jos nėra, tačiau tai negali bÅ«ti vertinama kaip neturtinės žalos mažinimas CK 6.248 ir 6.253 straipsnių prasme. O, jeigu bylÄ sprendęs teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajam priteista neturtinė žala buvo mažinama nuo pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nurodomos didžiausios priteistinos neturtinės žalos ribos – pagal pirmos instancijos teismÄ , neva 7 000 Eur, vėlgi, tokios ribos nėra net ir pačio pirmosios instancijos teismo nurodytose bylose.

Pirmosios instancijos teismas priteisdamas netgi didesnį negu Å¡ių neturtinės žalos atlyginimo ribų maksimumÄ , kai ir pačio nukentėjusiojo veiksmai buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis, visiÅ¡kai nesivadovavo CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.253 straipsnio 1 dalies, 6.270 straipsnio 1 dalies ir 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo J. Z. atstovė advokatė A. S. praÅ¡o atmesti civilinės atsakovės AB „L.“ 2020 m. rugpjūčio 7 d. apeliacinį skundÄ dalyje dėl priteistos žalos sumažinimo, priteisti iÅ¡ civilinės atsakovės AB „L.“ nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo J. Z. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje. 3.1. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ argumentuojama, kad kartu su atsiliepimu papildomai pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ nukentėjusiojo elektroninės sveikatos sistemos paskyros patvirtina, jog visi vaistai buvo paskirti nukentėjusiajam po eismo įvykio jį gydžiusių gydytojų.

Kaip matyti, vaistų skyrimo laikotarpis sutampa su laikotarpiu iÅ¡kart po eismo įvykio. IÅ¡ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nukentėjusiajam buvo paskirti Å¡ie vaistai: Somnols (užmigimui), kurio veiklioji zopiklonas, Tranxene (mažina nerimÄ ), kurio veiklioji medžiaga dikalio klorazepatas, Quetiapinum (depresijai gydyti), Relanium (mažina nerimÄ ), kurio veiklioji medžiaga diazepamas. IÅ¡ to paties iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nukentėjusysis įsigijo visus jam paskirtus vaistus, kÄ , beje, patvirtina ir byloje esantys vaistų įsigijimo kvitai.

Taip pat pateiktas medicinos iÅ¡raÅ¡as pagrindžia vaistų bÅ«tinybę. 3.2. Atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme visų byloje dalyvaujančių Å¡alių sutikimu buvo atliktas supaprastintas įrodymų tyrimas, kuriuo metu teismas iÅ¡klausė tik proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimus, tuo tarpu liudytojų ir eksperto papildomai neapklausinėjo. 3.3. Apeliantės nuomone, svarbu pažymėti, kad nepaisant deklaratyvių apeliacinio skundo argumentų, kad neva teismas priteisdamas neturtinės žalos atlyginimÄ neatsižvelgė į galimÄ nukentėjusiojo nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ , nuosprendžio 8 lapo paskutinė ir 9 lapo pirma pastraipa neginčytinai patvirtina, kad teismas Å¡iÄ aplinkybę įvertino ir tai buvo pagrindas sumažinti nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos atlyginimÄ . 3.4.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigiama, kad neturtinės žalos nustatymas teisminiame procese yra iÅ¡imtinai teismo diskrecija, t. y. teismo pareiga yra nustatyti ir įvertinti tikslų neturtinės žalos dydį pinigais ir teismo niekaip nevaržo ir negali varžyti Rekomendacijos. Juolab, kad CK 1.3 straipsnis aiÅ¡kiai apibrėžia civilinės teisės Å¡altinių hierarchijÄ . 3.5. Apeliantės vertinimu, jokiomis poįstatyminėmis Lietuvos Respublikos finansų ministro priimtomis Rekomendacijomis nėra ir negali bÅ«ti apribotos nei teismo teisė nustatyti teisingÄ neturtinės žalos dydį, nei įstatymu nustatytas atlygintinos žalos dydis iki 5 milijonų eurų, kuris buvo nustatytas įgyvendinant Europos SÄ jungos teisės aktų reikalavimus. 3.6.

Atstovė pabrėžia, kad iÅ¡gyvenimai dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. 3.7. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad civilinė atsakovė neturtinės žalos dydį sieja iÅ¡imtinai tik su teismo praktikomis kitose bylose, tačiau tai prieÅ¡tarauja kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius iÅ¡gyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose atsižvelgiant i konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panaÅ¡iose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4 straipsnis). 3.8.

Teigiama, kad nukentėjusiojo sužalojimo mastas yra didesnis nei teigia civilinė atsakovė, kurios atstovas teismo posėdžio metu turėjo galimybę betarpiškai pats apžiūrėti ir įvertinti sužalojimo pasekmes, t. y. randus ant nukentėjusiojo kūno, kurie liks visam likusiam gyvenimui. Kadangi šia proga civilinės atsakovės atstovas nepasinaudojo, iš papildomai pridėtų fotonuotraukų matyti, jog civilinė atsakovė skunde itin sumenkina nukentėjusiojo patirtus sužalojimus teigdama, kad „Nukentėjusiajam po gydymo nebuvo nustatyta jokių liekamųjų reiškinių, kurie trukdytų dirbti, bendrauti ar leisti laisvalaikį“. 3.9.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pastebima, kad civilinė atsakovė nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ vertina tik per sužalojimo pobÅ«dį, tuo tarpu teismas įvertino visÄ nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ â€“ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kita, neapsiribodamas vien tik nukentėjusiojo patirtais sužalojimais. Teismui pateikti įrodymai, nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimai, kad nukentėjusysis vienas augina nepilnametę dukrÄ , dėl ko jis neabejotinai labai iÅ¡gyveno, galimybės leisti su dukra pilnavertes atostogas, laikas, praleistas namuose, neabejotinai pagrindžia, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė negali bÅ«ti vertinama tik per sužalojimų prizmę.

Be to, po patirto eismo įvykio nukentėjusysis ilgÄ laikÄ negalėjo užmigti (kÄ patvirtina 2019 m. rugpjūčio 14 d. Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as), jautėsi nesaugus dėl savo ateities, iki Å¡iol nesijaučia saugus dalyvaudamas eisme. Iki Å¡iol jis negali dėvėti trumpų kelnių, kadangi ant kÅ«no yra likę randai, kuriuos nukentėjusysis parodė teismo posėdžio metu bei patvirtina pridėtos fotonuotraukos, todėl apsiribojant vien nukentėjusiojo patirtu sužalojimu mastu bÅ«tų neteisingai įvertintas ir nustatytas jo patirtos neturtinės žalos dydis. 3.10.

Atstovė paminėjo, kad civilinės atsakovės užsakymu bevardė gydytoja ekspertė (iÅ¡vadoje nėra nurodytas jÄ sudaręs asmuo) 2020 m. birželio 19 d. surašė iÅ¡vadÄ , kuria byloje vadovavosi civilinė atsakovė laikydamasi pozicijos, kad nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis sudaro tik 1 665 Eur dydžio sumÄ . Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, bevardė gydytoja ekspertė apsiribojo iÅ¡imtinai patirtų sužalojimų vertinimu. Be kita ko, kaip akivaizdžiai matyti iÅ¡ iÅ¡vados teksto, bevardė gydytoja ekspertė akivaizdžiai išėjo už savo kompetencijos ribų perimdama iÅ¡imtinę teismo dispozicijÄ nustatyti asmens patirtos neturtinės žalos dydį.

VisiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiais kriterijais ji vadovavosi nustatydama neturtinės žalos dydį. Be kita ko, tokia jos iÅ¡vada nėra pasiraÅ¡yta, joje netgi nėra įraÅ¡yti jos duomenys, nėra pridėta jos licencija. Jeigu vadovautis civilinės atsakovės paaiÅ¡kinimais, kad Å¡iÄ iÅ¡vadÄ surašė gydytoja J. Å ., tai iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų matyti, jog gydytoja J. S. dirba K. vaikų gydytoja neurologe, todėl yra pakankamai pagrįstas pagrindas abejoti, ar Å¡i gydytoja turi pakankamai kompetencijos vertinti suaugusio žmogaus patirtus kÅ«no sužalojimus, nesusijusius su neurologiniais susirgimais. 3.11.

Apeliantė darė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, turinčias esminės reikÅ¡mės neturtinės žalos dydžio nustatymui, t. y. nukentėjusiojo patirto sveikatos sutrikdymo padarinius ir jo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl, nukentėjusiojo manymu, nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir nėra jokio teisinio pagrindo jį panaikinti.

4. Teismo posėdyje civilinės atsakovės atstovas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras siÅ«lė tenkinti iÅ¡ dalies, asmens, kuriam byla nutraukta, R. R. gynėjas, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo J. Z. atstovas – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Civilinės atsakovės AB „L.“ apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.

6. Apeliaciniu skundu apeliantė civilinė atsakovė AB „L.“ ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalį, kuria iš civilinės atsakovės AB „L.“ nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. Z. naudai priteistas 283,36 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas ir 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

7. Apeliaciniame skunde keliamas civilinio ieÅ¡kinio ir proceso iÅ¡laidų atlyginimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tik apeliacinio skundo ribose. Dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio sumažinimo atsižvelgiant į nukentėjusiojo didelį neatsargumÄ 8. AB „L.“ apeliaciniame skunde argumentuoja, kad atlygintina turtinė žala turėtų bÅ«ti proporcingai mažinama 50 procentų arba kaltininkė turėtų bÅ«ti iÅ¡vis atleidžiama nuo civilinės atsakomybės. Tokį savo argumentÄ apeliantė grindžia Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog nukentėjusiojo veiksmai „važiavo virÅ¡ydamas maksimalų leistinÄ Ä¯vykio vietoje greitį – techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ â€œ (t. 1, b. l. 115).

Å ioje iÅ¡vadoje apraÅ¡oma, kad iÅ¡ atliktų skaičiavimų galima teigti, kad motociklo vairuotojas važiuodamas įvykio vietoje leistinu 20 km / h greičiu bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu laiku sureaguodamas stabdymui. Važiuodamas tyrimo metu nustatytu vidutiniu 60 km / h greičiu konkrečioje atkarpoje motociklo vairuotojas neturėjo techninės galimybės sustabdyti motociklo laiku reaguodamas stabdymui (t. 1, b. l. 114). Taigi J. Z. virÅ¡ijo didžiausiÄ leistinÄ greitį tris kartus.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino tik neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į Å¡iÄ aplinkybę.

9. AB „L.“ apeliaciniame skunde taip pat argumentuoja, kad atlygintina neturtinė žala turėtų bÅ«ti proporcingai mažinama 50 procentų atsižvelgiant į pačio nukentėjusiojo veiksmus, sÄ lygojusius eismo įvykio kilimÄ .

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Å i norma įtvirtina ir miÅ¡rios kaltės institutÄ , t. y. atvejus, kai dėl žalos atsiradimo yra abiejų – ir nukentėjusiojo, ir žalos padariusio asmens – kaltė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-465/2008).

Nukentėjusiojo didelis neatsargumas taip pat yra neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sudarantis prielaidas mažinti Å¡ios žalos dydį, ir turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis, reikÅ¡mingomis Å¡iam klausimui teisingai iÅ¡spręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017). Teismų praktikoje laikoma, jog žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016).

Teismų praktikoje dideliu neatsargumu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys ar veiksmai, kai pažeidžiami KET reikalavimai ar elgesys akivaizdžiai neatitinka eismo dalyvio protingo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto (kasacinio teismo nutartis Nr. 3K-3-171/2011).

11. Nagrinėjamu atveju J. Z. elgesys pats savaime nebÅ«tų sukėlęs kokių nors pasekmių, jeigu KET taisyklių nebÅ«tų pažeidusi ir R. R., todėl tokios aplinkybės leidžia neginčijamai teigti, kad susidariusioje eismo situacijoje pagrindinė autoavarijos priežastis yra R. R. padaryti KET reikalavimų pažeidimai. Ä®vertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nustatytas J. Z. didelis neatsargumas ar tyčia, kuriems esant galima bÅ«tų atleisti atsakovÄ R.

R. kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojÄ nuo civilinės atsakomybės ar iÅ¡ esmės mažinti nukentėjusiajam priteistos žalos dydį CK 6.282 straipsnyje numatytu pagrindu. Visgi kolegija, įvertinusi neatsargų J. Z. elgesį visų bylos duomenų ir neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste daro iÅ¡vadÄ , kad nors Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo mažinti J. Z. priteistÄ turtinės žalos dydį, tačiau į jÄ turi bÅ«ti atsižvelgta, kaip į turinčiÄ reikÅ¡mės bylai aplinkybę pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį ir neturtinės žalos dydį iÅ¡ dalies mažinantį veiksnį.

Dėl turtinės žalos atlyginimo 12. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

13. Draudimo įmonės pareigos atlyginti žalÄ apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal TPVCAPDÄ® ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) visiÅ¡kai nepadengia iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ dalį atlygina jÄ padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Be to, kaip padarytos žalos atlyginimas suprantama ir tam tikra kaltininko suteikta kompensacija nukentėjusiajam už padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-464/2005).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir neginčijama, kad nukentėjusiojo J. Z. sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta 2019 m. liepos 1 d. eismo įvykio metu, kuris įvyko dėl R. R. kaltės. Taigi už žalÄ atsakingas asmuo R. R. ar jos draudikas privalo nukentėjusiam asmeniui J. Z. atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilis Honda Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (t. 1, b. l. 31). Tokiu bÅ«du tarp transporto priemonės valdytojos R. R., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikės AB „L.“ ir nukentėjusio trečiojo asmens J. Z. susiklostė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniai santykiai.

15. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuostolius Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos). Pagal CK 6.283 straipsnio 4 dalį Å¡is straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka.

16. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad nukentėjusysis asmuo J. Z. patyrė nuostolius – vaistų įsigijimo iÅ¡laidas – pirkdamas įvairius vaistus, nurodytus tiek gydytojo eksperto iÅ¡vadoje (t. 2, b. l. 35), tiek ir kitoje bylos medžiagoje (pavyzdžiui, t. 1, b. l. 193–196). Bylos medžiaga patvirtina ir byloje nekyla ginčas dėl to, kad dalį Å¡ių iÅ¡laidų AB „L.“ sutiko kompensuoti J. Z.. Byloje kilo ginčas dėl kitos iÅ¡laidų dalies, kurių AB „L.“ nesutinka atlyginti. Apeliantės teigimu, raÅ¡ytiniais įrodymais nėra įrodyta, kad visos pirmosios instancijos teismo priteistos iÅ¡laidos už vaistų įsigijimÄ buvo bÅ«tinos ir visi Å¡ie preparatai buvo paskirti nukentėjusįjį gydžiusio gydytojo. Su tokiu apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

17. Apeliantės 2020 m. birželio 23 d. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priede Nr. 2 (gydytojo eksperto iÅ¡vada byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) yra iÅ¡vardintos iÅ¡laidos už vaistus ir kitos iÅ¡laidos, kurias draudikas nesutiko kompensuoti, tai yra vaistų „Somnols“, „Tranxene“, „Quetiapinum“, „Relanium“ ir mineralinio vandens įsigijimÄ (t. 2, b. l. 35). Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ J. Z. atstovė apygardos teismui pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ J. Z. receptų, skyrimų ir iÅ¡davimų istorijos, kuris patvirtina, jog dalį minėtų vaistų paskyrė nukentėjusįjį gydančios gydytojos.

Šiame išraše nurodoma, kad 2019 m. liepos 3 d. gydytoja paskyrė J. Z. tablečių, kurių veiklioji medžiaga yra zopiklonas. Ši veiklioji medžiaga yra vaisto „Somnols“ sudedamoji dalis. Vaistas „Somnols“ buvo pirktas 2019 m. liepos 3 d. (t. 1, b. l. 193). 2019 m. liepos 12 d. gydytoja paskyrė J. Z. tablečių, kurių veiklioji medžiaga yra diazepamas. Ši veiklioji medžiaga yra vaisto „Relanium“ sudedamoji dalis. Vaistas „Relanium“ buvo pirktas 2019 m. liepos 12 d. (t. 1, b. l. 195).

Kitos iÅ¡raÅ¡e nurodomos paskirtos veikliosios medžiagos nėra vaistų „Tranxene“ ir „Quetiapinum“ sudedamosios dalys. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ taip pat nenurodoma, kokia veiklioji medžiaga yra sudedamoji vaisto „Quetiapinum“ dalis, kai tuo tarpu iÅ¡vardinama, kokios veikliosios medžiagos sudaro vaistus „Somnols“, „Relanium“. Nors nukentėjusiojo atstovė nurodė, kad vaisto „Tranxene“ sudedamoji dalis yra dikalio klorazepatas, tačiau Å¡i veiklioji medžiaga nenurodoma minėtame iÅ¡raÅ¡e. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad vaistai „Tranxene“ ir „Quetiapinum“ yra receptiniai, jie pirkti vaistinėje 2019 m. liepos 26 d. (t. 1, b. l. 194), tai yra neilgai trukus po įvykio, nukentėjusysis taip pat vartojo vaistÄ â€žRelanium“, skirtÄ nerimui mažinti, todėl vertinama, kad bylos duomenys patvirtina, jog Å¡ių vaistų įsigijimas yra susijęs su nagrinėjamu įvykiu.

Taip pat pažymima, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡laidos mineralinio vandens įsigijimui gali bÅ«ti priskiriamos kitoms sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinoms iÅ¡laidoms, tuo labiau, kad pagal byloje esančius duomenis mineralinis vanduo buvo pirktas po įvykio, 2019 m. liepos 5 d., vaistinėje (t. 1, b. l. 194). Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad draudiko gydytojas ekspertas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie vaistai ir mineralinis vanduo nepagrįsti medicininiais dokumentais ir (ar) nesiejami su tiesioginiu eismo įvykio sužalojimo gydymu, o apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde vadovaujasi tokia iÅ¡vada ginčydama apylinkės teismo priteistÄ Å¡ių prekių įsigijimÄ sudarančiÄ 19,48 Eur sumÄ .

Dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ AB „L.“ 18. AB „L.“ apeliaciniu skundu nesutinka atlyginti 200 Eur, kuriuos, kaip galima suprasti iÅ¡ civilinio ieÅ¡kinio, nukentėjusysis sumokėjo UAB „U.“ už teismo medicinos konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 50). Apeliantės teigimu, J. Z. kreipėsi į specialistÄ siekdamas nustatyti sveikatos sutrikdymo mastÄ , kad bÅ«tų teisingai kvalifikuojama kaltininkės padaryta veika. Jos vertinimu, tai reiÅ¡kia, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra baudžiamojo proceso iÅ¡laidos ir privalo bÅ«ti siejamos su nusikalstamos veikos padarymu ir veikÄ padariusio asmens kalte.

Teisės aktai nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti pripažįstamos žala, o taip pat nenustato draudiko pareigos tokio pobÅ«džio iÅ¡laidas atlyginti. Apygardos teismas pažymi, kad aplinkybę, jog nukentėjusysis sumokėjo UAB „U.“ 200 Eur, įrodo 2020 m. birželio 9 d. sÄ skaita (ataskaita) už suteiktas teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 197) ir 2020 m. birželio 10 d. pinigų priėmimo kvitas (t. 1, b. l. 198). Apeliacinės instancijos teismas su nurodytu AB „L.“ argumentu nesutinka.

19. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos iÅ¡laidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryÅ¡ys, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas. Taigi nukentėjusiajam yra atlyginamos tik bÅ«tinos ir protingos iÅ¡laidos, kurios Å¡iam buvo privalomos dėl sveikatos sužalojimo.

20. AukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013, kurioje, nors ir faktinė bylos situacija nėra panaÅ¡i į nagrinėjamos bylos situacijÄ , tačiau joje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl iÅ¡laidų, susijusių su privačioje įmonėje atlikto tyrimo pagrindu suraÅ¡ytos konsultacinės iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovo sveikatos sutrikdymo masto, pagal kuriÄ buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas ir paskirta teismo medicininė ekspertizė, pripažinimu CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytomis iÅ¡laidomis.

Tuo atveju kasacinis teismas jų priskirtinumÄ minėtoms iÅ¡laidoms siejo su Å¡ios konsultacinės iÅ¡vados reikÅ¡me, tai yra rezultatu, kurį pavyko pasiekti remiantis Å¡ia iÅ¡vada. Å is teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo iniciatyva atlikto tyrimo iÅ¡vados prieÅ¡taravo vėlesnėms ikiteisminio tyrimo metu pateiktoms specialistų iÅ¡vadoms, taip pat teismo paskirtos ekspertizės akto iÅ¡vadoms. Dėl nurodytų priežasčių sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog ieÅ¡kovo iÅ¡laidos, turėtos dėl įmonės atlikto tyrimo, nebuvo bÅ«tinos ir laikė, jog nėra pagrindo priteisti ieÅ¡kovui jo patirtas iÅ¡laidas dėl konsultacinės iÅ¡vados pateikimo.

21. Å iuo atveju yra susiklosčiusi atvirkÅ¡tinė situacija – J. Z. pateikta iÅ¡vada dėl sveikatos sutrikdymo masto atitiko tikrovę, kadangi Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino vėlesnė ekspertės iÅ¡vada. Taigi galima teigti, kad J. Z. turėtos 200 Eur iÅ¡laidos gali bÅ«ti vertinamos kaip protingos iÅ¡laidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, tuo labiau, kad sveikatos sutrikdymo mastas yra vienas iÅ¡ TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 6 dalyje, Taisyklių 6 punkte numatytų kriterijų, pagal kurį nustatomas žalos dydis.

Be to, Taisyklių 30 punkte numatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens iniciatyva atliktos medicininės apžiÅ«ros iÅ¡laidos apmokamos tik tuo atveju, jeigu apžiÅ«ra buvo bÅ«tina siekiant nustatyti žalos priežastis, dydį, sveikatai grÄ Å¾inti reikiamų gydymo metodų, procedÅ«rų ir priemonių bÅ«tinumÄ . Tuo atveju nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginamos protingos ir pagrįstos nukentėjusio trečiojo asmens turėtos medicininės apžiÅ«ros iÅ¡laidos, atitinkančios vidutinius medicininių apžiÅ«rų atlikimo įkainius.

22. Å iuo atveju aplinkybė, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo nustatyta tik po J. Z. pateiktos iÅ¡vados dėl sveikatos sutrikdymo masto, ko pasekoje vėliau buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla. Taigi bÅ«tent Å¡is dokumentas tapo vienu iÅ¡ pagrindų papildomai tirti J. Z. sveikatos sutrikdymo mastÄ , kas reiÅ¡kia, kad Å¡ios iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos, siekiant nustatyti jam padarytos žalos dydį ir kitas su ja susijusias aplinkybes. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡ios J.

Z. patirtos iÅ¡laidos yra susijusios su jo patirta turtine žala, todėl pagrįstai buvo priteistos iÅ¡ draudiko. Dėl neturtinės žalos atlyginimo 23. Sprendžiant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ pažymima, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymima tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui.

Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiÅ¡kiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-171/2008).

24. Taip pat pažymima, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų atlyginta visiÅ¡kai, tačiau bÅ«tinai atsižvelgiama ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje bÅ«tina vertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ (CK 1.5 straipsnis). Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti ne tik formaliai iÅ¡dėstyti, bet ir iÅ¡nagrinėti įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

25. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

26. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ .

Tačiau tuo pačiu bÅ«tina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams paprastai bÅ«na skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.).

Tačiau tuo pačiu bÅ«tina pažymėti, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi bÅ«ti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikÅ¡minimas visiÅ¡kai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymÄ , taikymas.

27. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė aplinkybes, kurių apeliacinis teismas detaliai nekartoja, tačiau trumpai apžvelgia ir sutinka, kad dėl įvykusio eismo įvykio nukentėjusysis neabejotinai patyrė skausmÄ , stresÄ , nepatogumus, negalėjo iÅ¡vykti su nepilnamete dukra atostogauti, iki Å¡iol negali gyventi įprasto savo gyvenimo. Å ios aplinkybės pagrįstai įvertintos kaip nukentėjusiojo patirta neturtinė žala, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ių aplinkybių reikÅ¡mė nebuvo pilnai atskleista, jos įvertintos ir pasvertos nepakankamai.

28. Asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės bÅ«sena suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eimyniniams santykiams ir pan. (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-843/2017).

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėta, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusiÄ teismų praktikÄ . Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos iÅ¡skirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai virÅ¡ijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausiÄ sumÄ tipinių situacijų bylose.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, nes įvairūs ir žalos dydžio nustatymo kriterijai. Įvertinus teismų praktikos pavyzdžius sprendžiama, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600,00 Eur iki 3 500,00 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.).

30. AB „L.“ teigia, kad ji įvertino teismų praktikÄ panaÅ¡iose eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems buvo atlyginta neturtinė žala už patirtÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , ir nustatė, kad atlyginamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 594,24 Eur iki 2 896,20 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nenurodo, jog ji nagrinėjo teismų praktikÄ bylose, kuriose dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo atsirado panaÅ¡Å«s padariniai nukentėjusiojo sveikatai kaip ir nagrinėjamu atveju (nedetalizavo teismų sprendimuose nustatytų sužalojimo pobÅ«džio).

Apygardos teismas apibendrinęs panaÅ¡ius atvejus konkrečiose bylose ir jose nustatytÄ neturtinės žalos dydį sprendžia, kad neretais atvejais nustačius panaÅ¡aus ar netgi sudėtingesnio pobÅ«džio sužalojimus nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala vertinama mažiau nei 3000 Eur suma, kas reiÅ¡kia, kad apylinkės teismas nustatydamas 3 000 Eur neturtinės žalos dydį nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

31. Pavyzdžiui, vienoje iÅ¡ bylų B. M. konstatuota deÅ¡inio blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžis. IÅ¡ draudimo bendrovės jai priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-475-383/2018). J. L. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų žastų srityje, krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje bei kirkÅ¡nių srityse, stuburo krÅ«tininių 3-4-o slankstelių suspaustiniai pirmo laipsnio lūžiai.

Iš draudimo bendrovės jai priteista 1 920 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-134-354/2018). Z. J. padarytas kaklo srities sumušimas ir kairės čiurnos šoninės kulkšnies lūžis, gydymo metu kairės kojos čiurna imobilizuota, išrašant rekomenduota kairės kojos neminti, judėti ramentų pagalba. Priteista 450 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-147-360/2018).

S. G. nustatytas abiejų dilbių alkūnkaulio ir stipinkaulio atviri lūžiai. Priteista 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-290/2018). P. S. padarė galvos smegenų sumušimo židinius kairėje kaktinėje skiltyje su kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš kaktinių – momentinių skilčių. Priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-79-350/2018).

R. Ž. nustatyta lengvos formos trauminės galvos smegenų liga, odos nubrozdinimas abiejose plaÅ¡takose, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, juosmeninis V stuburo slankstelio suspaustinis lūžimas. Priteista 750 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-143-634/2018). V. P. eismo įvykio metu patyrė kairio peties, abiejų čiurnų ir kairio kelio sumuÅ¡imus, plėštinę deÅ¡inės plaÅ¡takos žaizdÄ .

Priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-225-594/2017). I. U. nustatytas stuburo I-ojo kaklo slankstelio panirimas. Priteista 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. liepos 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-208-744/2017). N. V. nustatyta kaklinės stuburo dalies sÄ narių raiščių patempimas, padarytas virÅ¡ijant fiziologines kaklo lenkimo ribas.

Priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-418-238/2017).

32. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 3 000 Eur siekiantis neturtinės žalos dydis paprastai nustatomas esant bent tam tikriems kaulų lūžiams (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-318-468/2020, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-60-493/2018), Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-535-245/2016 taip pat pastebima, kad paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimÄ , kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, o Å¡iuo atveju medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad J. Z. patyrė kokius nors kaulų lūžius, o jo galvos trauma nepasitvirtino.

33. Apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nukrypo nuo teismų praktikoje esančių neturtinės žalos nustatymo kriterijų, neatsižvelgė į teismų praktikoje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo ribas, taip pat į kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, be kita ko, į tai, kad dėl eismo įvykio jam nustatyta plėštinė žaizda (10 x 7 cm dydžio) kairės blauzdos priekiniame pavirÅ¡iuje, kuri gydymo eigoje komplikavosi supÅ«liavimu (t. 1, b. l. 77), kairiosios čiurnos sÄ nario raiščių patempimas (t. 1, b. l. 47), galvos sumuÅ¡imas (t. 1, b. l. 46).

Apylinkės teismas nepagrįstai didelę reikÅ¡mę suteikė nukentėjusiajam taikyto gydymo trukmei (nukentėjusysis buvo nedarbingas tik pusantro mėnesio, daugiausiai gydymo veiksmų buvo atlikta bÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu), liekamuosius reiÅ¡kinius – nors ir neginčijama, kad iki Å¡iol jam skauda čiurnÄ (t. 1, b. l. 47, t. 2, b. l. 45), negali vaikščioti Å¡ortais, kadangi matosi kojos randas, toje vietoje įkandus uodui ar nusikasius pradeda pÅ«liuoti, sunkiai gija, tačiau vien Å¡ie nepatogumai gali bÅ«ti kompensuojami ir mažesne suma.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į R. R. kaltės formÄ (padarytas neatsargus nusikaltimas), jos turtinę padėtį, jÄ charakterizuojančius duomenis, padarytos turtinės žalos dydį, be to, į pačio nukentėjusiojo elgesį, jog jis tris kartus virÅ¡ijo didžiausiÄ leistinÄ greitį, tačiau, kaip minėta, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos tokio pobÅ«džio bylose bei nepagrįstai sureikÅ¡mino minėtas aplinkybes.

34. Ä®vertinus visumÄ aukščiau aptartų aplinkybių, pasvėrus kiekvienos jų reikÅ¡mę bei įtakÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju adekvati, atitinkanti įstatyme numatytus ir Å¡ioje byloje nustatytus neturtinės žalos dydžio kriterijus, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus ir teismų praktikÄ piniginė kompensacija už neturtinių vertybių pažeidimÄ yra 2000 Eur dydžio. Byloje nėra duomenų, kad tokio dydžio piniginę sumÄ ar jos dalį AB „L.“ sumokėjo J. Z.. Kadangi pirmosios instancijos teismas iÅ¡ AB „L.“ J. Z. naudai priteisė 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ , tokio dydžio priteista suma mažinama iki 2000 Eur. Tokia suma nevirÅ¡ija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatytos maksimalios neturtinės žalos atlyginimo sumos.

35. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ argumentuojama, jog byloje esanti draudiko gydytojo eksperto iÅ¡vada (t. 2, b. l.

35) yra nepagrįsta, kadangi neaiÅ¡ku, kokiais kriterijais ekspertė vadovavosi nustatydamas neturtinės žalos dydį, iÅ¡vada nėra pasiraÅ¡yta, joje netgi nėra įraÅ¡yti gydytojos duomenys, nėra pridėta gydytojos licencija, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytÄ neturtinės žalos dydį. Pažymima, kad draudiko gydytojo eksperto iÅ¡vada yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis draudimo įmonė apskaičiuoja ir iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ (TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 6 dalis), tačiau tai nėra teismui privalomas dokumentas, įrodantis neturtinės žalos dydį.

Apylinkės teismas kaip ir draudiko gydytojas ekspertas vertino nukentėjusiojo J. Z. sužalojimus, sveikatos sutrikdymo mastÄ (nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ), patirtus iÅ¡gyvenimus, gydymo eigÄ , trukmę, iÅ¡liekamuosius padarinius ir kitÄ ligos istorijos medžiagÄ . Dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo 36. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo J. Z. atstovė advokatė A. S. praÅ¡o priteisti iÅ¡ civilinės atsakovės AB „L.“ nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo J.

Z. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje. Atstovė pateikė 2020 m. rugsėjo 9 d. sÄ skaitÄ (ataskaitÄ ) už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugsėjo 9 d. pinigų priėmimo kvitÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad J. Z. sumokėjo 500 Eur advokatei A. S. už suteiktas teisines paslaugas: susipažinimÄ su nuosprendžiu, apeliaciniu skundu, papildomų dokumentų surinkimÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir pateikimÄ .

37. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė.

Sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

38. Å i baudžiamoji byla buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal civilinės ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , kuris yra tenkinamas iÅ¡ dalies, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu nukentėjusysis turi teisę į dalinį turėtų procesinių iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nukentėjusiojo proceso iÅ¡laidas sudaro atsiliepimo į AB „L.“ apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imas. Pažymima, kad byla iÅ¡nagrinėta nukentėjusiajam ir jo atstovei A. A. nedalyvaujant, nukentėjusiojo atstovė jo interesus gynė pirmosios instancijos teisme, taigi jai gerai buvo žinomos bylos aplinkybės (dalis atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvų analogiÅ¡ki nurodytiems pirmosios instancijos teismui pateiktoje J. Z. atstovo advokato Nerijaus Plėdžio baigiamojoje kalboje), o baudžiamoji byla nėra sudėtinga ar didelės apimties.

39. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , bylos sudėtingumÄ ir apimtį, pateikto atsiliepimo turinį, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma, susijusi su patirtomis iÅ¡laidomis advokatės pagalbai apmokėti, nelaikoma proporcinga, todėl mažinama iki 350 Eur.

40. Apibendrindama visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalis dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl Å¡ioje dalyje sprendimas keičiamas mažinant šį dydį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : civilinės atsakovės akcinės bendrovės „L.“ apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nuosprendį pakeisti. Sumažinti iÅ¡ civilinės atsakovės akcinės bendrovės „L.“ nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui J. Z. priteistÄ neturtinę žalÄ nuo 3 000 Eur iki 2 000 Eur. KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ civilinės atsakovės akcinės bendrovės „L.“ nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui J. Z. 350 Eur proceso iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Darius Pranka Paulius Veršekys