afe28fa3-7603-44f5-9565-0da0edf03a9f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. N1-336-827/2020 Proceso Nr. 1-01-1-58817-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2, (S) 1.2.4.6.1. N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei prokurorams Mantui Januškevičiui, Žanetai Žalėnaitei, nuketėjusiesiems O. R., G. Ž., nukentėjusiajai ir civilinei atsakovei B. Ž., nukentėjusiajai A. A., jos įstatyminiams atstovams VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įgalioti atstovai N. G., direktorė A.

P. kaltinamajam E. Ž., jo gynėjui advokatui Kazimirui Paplovuchinui, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms D. Č., D. R. (įstatyminė kaltinamojo E. Ž. atstovė0, Z. B. teismo medicinos specialistei R. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. Ž., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, 8 klasių iÅ¡slavinimo, nevedęs, nedirbantis, mokosi 9 klasėje (duomenys neskelbtini)mokykloje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas Å¡ioje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir n u s t a t ė : E. Ž. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: jis, 2018-12-12 apie 21.00 val., vieÅ¡oje vietoje – daugiabučio namo, esančio Å iltnamių g. 38, Vilnius, bendrame koridoriuje ir laiptinėje, įžūliu elgesiu dėl menkavertės priežasties, sukėlė konfliktÄ , kurio metu savo kaimynę O. B. ranka pastÅ«mė į kairį petį, po ko nukentėjusioji O. B. nugriuvo ant lovos, taip jai sukeldamas fizinį skausmÄ , po to, susigrÅ«mė su savo mama B.

Ž., kuriÄ grumtynių metu parvertė, kuri krisdama atsitrenkė į koridoriuje stovėjusį Å¡aldytuvÄ , dėl ko sukėlė nukentėjusiajai B. Ž. fizinį skausmÄ , po to atėjusiam jį sudrausminti, jo broliui G. Ž., vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, žodžiais pradėjo grasinti G. Ž. nužudyti, bei provokavo ir kvietė muÅ¡tis su juo, mėgino suduoti smÅ«gius G. Ž., tačiau smÅ«gių nesudavė, nes nukentėjusiajam G. Ž. nepataikė, o vienÄ smÅ«gį sudavė mamai B.

Ž. iÅ¡ kojos į petį, tuo metu, kai ji bandė užstoti G. Ž., tokiu bÅ«du B. Ž. sukėlė fizinį skausmÄ , ir taip demonstruodama nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Å iais veiksmais E. Ž. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Be to, E. Ž. muÅ¡damas padarė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei sukėlė fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: 2019-05-08 apie 08.45 val. kilusio konflikto metu, prie namo esančio V. Pietario g. 8, Vilnius, suėmė ir pradėjo tampyti nepilnametei A.

A. už plaukų, po to nutempęs jÄ Ä¯ Å¡io namo laiptinę rankomis sudavė A. A. ne mažiau 4 smÅ«gius į galvÄ , po ko suėmęs už kojų A. A. nutempė jÄ Ä¯ Å¡io namo (duomenys neskelbtini) butÄ , kur diržu, bei rankomis A. A. sudavė dar nemažiau 4 smÅ«gius į kojas, petį, veidÄ , deÅ¡inę rankÄ , taip nukentėjusiajai A. A. padarė veido kairės pusės sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių patinimu, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inėje rankoje - nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei sukėlė jai fizinį skausmÄ .

Å iais veiksmais E. Ž. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Apklaustas kaip kaltinamasis E. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad kaltinimas jam aiÅ¡kus, kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. Buvo susipykęs su mama, buvo susinervinęs, todėl stÅ«mė O. į kairį petį į jos kambarį. Brolis norėjo juos iÅ¡skirti. Galvojo, kad jis nori pulti kaltinamÄ jį, todėl pradėjo keiktis, iÅ¡bėgo į kiemÄ , kur buvo socialiniai darbuotojai. Su mama pykosi, O. B. stÅ«mė į petį.

Ji buvo prie durų. Stūmė į jos kambarį ir uždarė duris. O. nugriuvo ant lovos. Kai pykosi su mama, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo susikibę, grūmėsi. Brolis norėjo juos išskirti. Tada kaltinamasis puolė brolį. Su mama griuvo ant šaldytuvo. Atsistojo, tada atėjo brolis. Kaltinamasis pradėjo keiktis, sakė, kad nužudys jį, nors iš tikrųjų nežadėjo to daryti. Brolis buvo išsigandęs. Jis kaltinamajam netrenkė. Kaltinamasis bandė trenkti broliui, bet nepataikė.

Pirmiausiai konfliktas įvyko su mama, po to su O.. Brolis išėjo iÅ¡ O. mamos kambario. Buvo triukÅ¡mas. Su mama nesutardavo. Dabar susitaikė, kaltinamasis bando eiti į mokyklÄ . Mama gyvena su O., brolis gyvena atskirai. PolicijÄ kvietė socialiniai darbuotojai. Jie buvo atėję pas kaltinamÄ jį. Kai iÅ¡bėgo į kiemÄ , socialiniai darbuotojai klausė, kas jam yra. LÅ«pos buvo suskilusios iÅ¡ pykčio. Buvo be marÅ¡kinėlių, jie liko koridoriuje. Santykiai su broliu broliÅ¡ki, pasikalba. Brolis kaltinamÄ jį paremia materialiai.

Su kaimyne mažiau bendrauja, kad nebūtų konfliktų. Tada buvo susijaudinęs ir susipyko. Daugiau tokių konfliktų nebuvo. Santykiai su broliu ir su kaimyne nėra priešiški. Dėl A. A. epizodo kaltinamasis paaiškino, kad ryte paskambino jai, susitarė susitikti Savanorių stotelėje 8.40 val. Susitiko, kalbėjo, pykosi. Pakvietė A. į Pietario gatvę, toliau pykosi. Melas, kad tempė už plaukų. Ji pati sutiko eiti. Užėjo į laiptinę, toliau pykosi, apsidaužė, užėjo į koridorių ir barėsi.

Tada užėjo į kambarį, kur kaltinamasis trenkė A. diržu. Koridoriuje susistumdė. Ji jam spyrė, kaltinamasis jai trenkė. Ä® butÄ A. užėjo pati. Koridoriuje barėsi. Bute A. gavo diržu. Pykosi dėl iÅ¡davystės. Diržas kabėjo bute. Juo trenkė per kojas. Ant rankos liko žymė gal nuo smÅ«gio ranka. Už plaukų netampė, jeigu bÅ«tų tampęs už plaukų, bÅ«tų girdėję kaimynai. Nuo ko buvo sumuÅ¡imai ant veido, nežino. Vėliau buvo su ja susitikęs, tokių sužalojimų nebuvo.

Ä®vykio metu kaltinamasis buvo blaivus. Po Å¡ito įvykio bendravo su A. rugsėjo mėn. Norėjau atsipraÅ¡yti, bet ji buvo įsidėjusi ausines, nenorėjo bendrauti. Jis norėtų atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios. Turi SMS praneÅ¡imÄ , kuriuo sveikino su gimimo diena. Kai mušė, A. atsispirdavo, mosikavo rankomis. Nežino, iÅ¡ kur pas A. atsirado sužalojimas kairiame smilkinyje. Laiptinėje trenkė į petį ar kitÄ kÅ«no vietÄ , bet ne į veidÄ . Diržu trenkė per kojas, užpakalį. Ä® veidÄ negalėjo pataikyti.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio nurodė, jog nesutinka, kad A. padarė žalos, mano, kad ji neturi teisės praÅ¡yti atlyginti žalÄ . Su teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kiniu taip pat nesutiko. 2020-07-27 teismo posėdyje nurodė, kad su A. A. civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta iÅ¡ dalies, mano, kad žala turi bÅ«ti vertinama 100 eurų, su teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kiniu nesutiko (t. 1, b. l. 139-141). Apklausta kaip nukentėjusioji ir civilinė atsakovė B. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad A.

A. pažįsta seniai, sÅ«nus su ja daug metų bendravo. Ne kartÄ ji yra padėjusi rasti A., kai pabėgdavo. Dėl konflikto pretenzijų sÅ«nui neturi, santykiai normalÅ«s. Kai nori, jis eina į mokyklÄ , kai nenori, neina. Dirba pagalbiniu darbininku. Darbas suderintas su mokykla. Ten vidurinė mokykla, vadinama tinginių mokykla, raÅ¡o ne pažymius, o taÅ¡kus. SÅ«nus nori į kariuomenę. Ä®gyti profesijÄ nenori. Jis dirbti netingi, tvarko kapines. Dėl pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių nurodė, kad nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu dėl A.

A. sužalojimo. Tai melagingi parodymai. Tas įvykis, kai A. buvo sumušta, buvo jos namuose, kodėl jos nekvietė, ji tuo metu buvo namuose. Jie apsikumščiavo ir viskas. Vietoj mokyklos A. važiuodavo pas juos į namus. Su teritorinės ligonių kasos ieškiniu taip pat nesutiko (t. 1, b. l. 141). Nukentėjusioji O. B. teismo posėdyje parodė, kad tas konfliktas, kurio metu ji nukentėjo, įvyko taip pat dėl A.. Ji skatindavo E. prieštarauti mamai. Nukentėjusioji jam sakydavo, kodėl jis prieštarauja mamai.

A. ateidavo pas juos nuo pat ryto, laukdavo, kol E. pabus. Abu eidavo į miestÄ . Dėl to konflikto E. pretenzijų neturi. Å iuo metu jie yra lyg Å¡eima (t. 1, b. l. 141). Nukentėjusysis G. Ž. teismo posėdyje parodė, kad dėl konflikto broliui pretenzijų neturi, su juo retai susiskambina, nes nukentėjusysis daug dirba. Dažniau skambina mamai, kartais atsiliepia brolis. Kai iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų, retai bendrauja. Galiu apibÅ«dinti brolį, kad yra tinginys, nenori mokytis. Tingi padėti kažkÄ padaryti namie, dažniausiai žaidžia su telefonu (t. 1, b. l. 141).

Apklausta kaip nukentėjusioji A. A. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu jai 16 metų. Žino dėl ko yra pakviesta į teismÄ . 2019-05-06 važiavo į mokyklÄ . IÅ¡lipo Savanorių stotelėje susitikti su drauge. Priėjo E. ir pasakė eiti pasiimti savo daiktų. Paprašė atneÅ¡ti, pasakė jam, kad palauks jo. E. nesutiko, įstÅ«mė jÄ Ä¯ laiptinę, trenkė per veidÄ . Ji trenkė jam atgal. E. liepė eiti su juo. Kumščiu trenkė į pakaušį, už plaukų tempė iki buto.

Ji atsisėdo prie balkono, verkė. E. jÄ spardė, jai iÅ¡ kiÅ¡enių iÅ¡krito daiktai. Įėjo į butÄ , nes nebuvo kitos iÅ¡eities. Bute E. pradėjo pjaustyti sau venas, bėgo kraujas. Jis sakė, kad viskas čia per jÄ . Ä® butÄ atėjo kaimynė, bet greitai išėjo. E. numetė televizorių. Paėmė dirÅ¾Ä ir trenkė jai per petį, mušė kumščiu. Sakė, kad neiÅ¡eis, kol nepažadės, kad bus su juo. E. padėjo toliau telefonÄ , todėl negalėjo niekam paskambinti.

Pažadėjo, kad liks su juo. E. palydėjo jÄ iÅ¡ buto. Vėliau parašė pareiÅ¡kimÄ policijai dėl sumuÅ¡imo. Dabar jau visko neprisimenu. Ä® klausimus paaiÅ¡kino, kad Ant rankos buvo kraujosruva, bet sugijo. Neprisimena, ant kurios rankos buvo guzas. Nuo diržo ant peties buvo žymės, skaudėjo kojÄ . E. ranka mušė per žandÄ , pakaušį, per operuotÄ kojÄ . Jai atrodo, kad pas gydytojÄ nebuvo. Tik, kai buvo dėl ekspertizės, pasakė gerti vaistus nuo skausmo. Ekspertė matė ant rankos mėlynę.

Buvo iÅ¡rauti plaukai, nors to ekspertė nematė. Nugaroje liko žymės nuo diržo. E. jÄ pastÅ«mė pas save koridoriuje. IÅ¡ kiÅ¡enių iÅ¡byrėjo daiktai. StÅ«mė iÅ¡ priekio, ji nugriuvau ant nugaros ir tada iÅ¡ kiÅ¡enės pabiro daiktai. E. pradėjo muÅ¡ti jÄ , kai įstÅ«mė į laiptinę. Susiginčijo dėl rÅ«bų ir gavo per veidÄ delnu, o tada į pakaušį. Ä® pakaušį trenkė du kartus, į veidÄ daugiau kartų. Per žandÄ mušė delnu 3-4 kartus. Ä® pakaušį mušė kumščiu.

Buvo laiptai pakilę Å¡iek tiek aukščiau. Liepė kilti į jo aukÅ¡tÄ . Ji sakė, kad reikia į mokyklÄ . E. jÄ stumdė laiptinėje, tempė už plaukų. Ji buvo susiriÅ¡usi uodegytę, laikė plaukus, kad neskaudėtų. Po to pradėjo slinkti plaukai. E. įstÅ«mė jÄ Ä¯ koridorių, atsisėdau prie balkono, stumdėsi. Vėliau E. jÄ pastÅ«mė, nugriuvo, viskas iÅ¡byrėjo. Kai pargriuvau, E. už kojų jÄ Ä¯traukė į savo kambarį, surinko jos daiktus. Kambaryje sėdėjo ant jo mamos lovos ir spyrė E. į krÅ«tinę.

Jis pradėjo muÅ¡ti į petį, į kojÄ ne mažiau dviejų kartų. Ä® petį daugiau kartų, nes dar mušė diržu, kuris kabėjo ant spintos. 4 kartus tikrai trenkė į nugarÄ , kur yra sparnas (mentis), ir į petį, buvo guzas. Dar mušė į kojÄ . Daugiau smurto nebuvo. Kaimynė atėjo pradžioje, kai E. supjaustė rankas, prašė nukentėjusiosios subintuoti. Kaimynė atėjo iki smurto prieÅ¡ jÄ . Jai nieko nesakė. Norėjau pasakyti, kad gal palaikytų E., kol iÅ¡eis, bet jis toks žmogus, gali Å¡okti ant bet ko.

PanaÅ¡ių atvejų buvo ir anksčiau. Kitame bendrabutyje yra gavusi nuo E., kai buvo ir jo mama. Tada sėdėjo. E. Å¡oko ant nukentėjusiosios. Nukentėjo ir jo mama. Tai buvo senokai. Sename bendrabutyje E. nenorėjo nukentėjusiosios iÅ¡leisti, daužė, ji krito ant stalo. Po Å¡io įvykio E. rašė įžeidžiančias žinutes. Grasino, kad bus blogai. Su teta nutarė pakeisti telefono numerį, bet E. „nulaužė“ jos feisbukÄ , sužinojo telefono numerį ir vėl raÅ¡inėjo.

KartÄ susitiko, kai važiavau iÅ¡ mokyklos. Sakė, jeigu jam bus blogai teisme, atsakys savo gyvybe. Neseniai dar rašė į feisbukÄ , kad nori susitikti, atÅ¡vęsti gimtadienį. Å ias žinutes rašė, kai jau buvo karantinas. SiÅ«lė atÅ¡vęsti jo gimtadienį. Jos draugai žinojo visÄ tai, bet nesikiÅ¡o. Nukentėjusioji sakė jiems neliesti E., viskÄ nuspręs teismas. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. A. parodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes (t. 1, b. l. 186). Apklausta kaip teismo medicinos specialistė R.

G. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad yra įtraukta į ekspertų sÄ raÅ¡Ä ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės. Tvirtina iÅ¡vadÄ . Tyrimas pradėtas 2019-09-09 12.45 val. ApžiÅ«roje dalyvavo pati A. A. ir V. M.. ApžiÅ«rint, apie kojÄ nieko nesakė. Kaip nurodyta iÅ¡vadoje, nustatyti du sužalojimai, veido kairės pusės sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu ir poodinė kraujosruva 3 cm skersmens, formos neturėjo. Tai kÄ A. A. jiems nurodė, užfiksavo tyrimo medžiagoje papildomame paaiÅ¡kinime, kad deÅ¡inės rankos skausmas, atliekant judesius deÅ¡inės peties sÄ naryje.

Tai reiÅ¡kia, kad daugiau jokiais kitais skausmais ji nesiskundė. ApžiÅ«rint nurodė skausmingumÄ , čiuopiant menčių projekcijoje. Tai ta vieta, kur yra atsikiÅ¡usios mentės, bet jokių iÅ¡orinių požymių nebuvo.   Sužalojimai padaryti prieÅ¡ 1-2 paras. Griuvimui ant lygaus pavirÅ¡iaus nebÅ«dingi, bet galėjo bÅ«ti padaryti atsitrenkus į atsikiÅ¡usius pavirÅ¡ius ne vienkartinai. Jeigu iÅ¡rauti plaukai, turi bÅ«ti fiksuotas plotas. ApžiÅ«rėjo, bet nesimatė, kad bÅ«tų iÅ¡rauti plaukai.

Jeigu nėra ploto. Plaukuotoje galvos dalyje sužalojimų nebuvo. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiai, kurie paliko žymes. Apklausta kaip liudytoja V. M. teismo posėdyje parodė, kad iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų ji yra mačiusi E., bendravo su jo mama, žino, dėl ko nagrinėjama byla. 2019-05-08 A. išėjo į mokyklÄ , grįžo apie pietus. Pastebėjo, kad veido iÅ¡raiÅ¡ka buvo kitokia, pasimetusi, Kai paklausiau, kas atsitiko, pradėjo verkti, pasakė, kad mušė E..

Jautėsi prastai, paskambino direktorei, parašė pareiÅ¡kimÄ policijai. A. pasakojo, kad stotelėje jos laukė E.. Jie santykius jau buvo nutraukę. E. sakė, kad A. jo negali palikti. Kvietė paimti daiktų. A. sutiko eiti iki namų, prašė, kad iÅ¡neÅ¡tų daiktus, bet E. įstÅ«mė jÄ Ä¯ laiptinę, tampė už plaukų. Tuo metu žmonių aplink nebuvo. A. prieÅ¡inosi, trenkė E., bet jis vis tiek įsitempė į butÄ , mušė diržu, uždarė duris ir sakė neiÅ¡leis, kol A. neprisieks, kad toliau draugaus su juo.

Neturėdama iÅ¡eities, ji pažadėjo. A. sakė, kad E. spardė į nugarÄ . Dvi savaites gėrė vaistus nuo skausmo. KitÄ dienÄ kreipėsi į policijos komisariatÄ , važiavome į ekspertizę. Ekspertė pasiÅ«lė važiuoti į SantariÅ¡kes, atlikti rentgenÄ . Važiavo į SantariÅ¡kes, lūžių nebuvo, patarė gerti nuskausminamuosius vaistus. Liudytoja matė raudonį prie smilkinio. Vėliau ant nugaros iÅ¡ryÅ¡kėjo mėlynė. Kai buvo policijoje, A. labai skaudėjo rankÄ , net negalėjo pasiraÅ¡yti.

Liudytoja pasirašė už jÄ . A. ir E. draugystė truko 8 mėnesius, ne dvejus metus. A. sakė, kad E. mušė diržu per nugarÄ . Taip pat sakė, kad spardė kojÄ , kumščiavo į galvÄ , nugarÄ . Diržu mušė bute. Po Å¡io įvykio A. grįžo į VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“. Ji jautėsi blogai. E. jÄ persekiojo, todėl pakeitė telefono numerį, bet jis vis tiek surado ir skambino. Mokykloje prašė, kad A. leistų mokytis namie. E. rašė, klausė, kodėl ji ne mokykloje, greičiausiai laukė jos.

E. visaip grasino. A. net bijojo iÅ¡eiti. Dar rudenį buvo susitikę autobuse, tai vėl grasino. Apklausta kaip liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes (t. 1, b. l. 111). Civilinio ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė N. G. teimso posėdyje paaiÅ¡kino, kad palaiko pareikÅ¡tÄ 1000 eurų civilinį ieÅ¡kinį. Po įvykio A. nelankė mokyklos, patyrė stresÄ , bendravo su psichologais. Mano, kad toks civilinio ieÅ¡kinio dydis yra tinkamas.

Iki Å¡io įvykio A. mokyklÄ lankė įvairiai. Po Å¡io įvykio mokėsi namie. IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2018-12-21 21:06 val. Bendrajame pagalbos centre gautas telefoninis praneÅ¡imas iÅ¡ R. V., kuriame nurodoma, jog bendrabučio kieme vyksta konfliktas prieÅ¡ nepilnametį (galimai neblaivus) vaikinÄ apie 15 m. Smurtauja jo brolis, vyko muÅ¡tynės (t. 1, b. l. 20-21). IÅ¡ 2018-12-12 B. Ž. protokolo pareiÅ¡kimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2018-12-12 apie 21 val. Vilniuje, Å iltnamių g. 38, laiptinėje sÅ«nus E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), konflikto metu jai spyrė į kairę petį, tuo sukėlė fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 22).

IÅ¡ 2018-12-12 O. B. protokolo pareiÅ¡kimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2018-12-12 apie 21 val. Vilniuje, Å iltnamių g. 38, laiptinės koridoriuje kaimynas E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), jÄ ranka stipriai pastÅ«mė į deÅ¡inį patį, ji pajuto fizinį skausmÄ , nukrito ant lovos (t. 1, b. l. 22). IÅ¡ 2018-12-13 G. Ž. protokolo pareiÅ¡kimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2018-12-12 apie 21 val. Vilniuje, Å iltnamių g. 38, brolis E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), konflikto metu provokavo muÅ¡tynes, grasino jį nužudyti.

Tokie grasinimai kartojasi nuolat, prieÅ¡ kelis metus buvo jį sužalojęs Å¡akute, grasino peiliu, todėl ji bijo jo grasinimų, mano, kad jis gali juos realizuoti, praÅ¡o pardėti ikiteisminį tyrimÄ dėl grasinimo nužudyti (t. 1, b. l. 26). IÅ¡ 2018-12-13 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog apžiÅ«ros objektas yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini)esantis daugiabutis gyvenamasis bendrabučio tipo namas. Namo laiptinės durys rakinamos telefonspyne. Pirmajame aukÅ¡te esančios laiptinės aikÅ¡telės grindys betoninės. AikÅ¡telės deÅ¡inėje yra durys į koridorių.

Jame abejose sienose yra butai. Koridoriaus kairėje prie sienos priešais dešinėje pusėje esančio buto, ant kurio durų staktos užrašytas Nr. (duomenys neskelbtini), stovi senas šaldytuvas. Už minėto buto yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio durys nepažymėtos jokiu numeriu. Buto durys atsidaro į išorę, į kairę pusę. Viduje prie šoninių sienų stovi lovos. Dešinėje lovoje guli neįgali moteris. Apžiūros metu, laiptinės pirmo aukšto aikštelėje, koridoriuje bei bute nusikaltimo pėdsakų, pašalinių daiktų ar pažeidimų nematyti.

Name ir jo prieigose vaizdo stebėjimo kamerų nematyti (t. 1, b. l. 28-31). IÅ¡ 2018-12-12 tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad patrulis J. O. jame nurodė, jog apie įvykį pranešė socialinė darbuotoja J. Å .. Kaip smurtÄ patyręs asmuo nurodyta B. Ž.. Sužalojimo vieta nurodyta nugaroje, tiek deÅ¡ine mentimi. SmurtÄ patyrusio asmens bÅ«sena nurodyta Å¡oko, didelio susijaudinimo ir akivaizdžiai neblaivaus bei apsvaigusio. Smurtu įtariamas asmuo nurodytas E. Ž., jo bÅ«sena – susijaudinęs. SmurtÄ patyręs asmuo ir įtariamas smurtu asmuo yra motina ir sÅ«nus, E. Ž. yra nepilnametis.

Ä®vykio aplinkybes gali paaiÅ¡kinti O. R. (B.). Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog B. Ž. paaiÅ¡kino, kad jos sÅ«nus E. Ž. puolė jÄ , grumtynių metu E. Ž. pargriovė motinÄ ant grindų, dėl to ji patyrė fizinį skausmÄ . Atbėgęs ginti motinos G. Ž. susigrÅ«mė su savo jaunesniu broliu, po ko visas konfliktas vyko kieme. Smurtu įtariamas asmuo buvo iÅ¡vežtas į SantariÅ¡kių vaikų klinikas, jis aiÅ¡kino, kad jį mušė jo vyresnis brolis ir mama (t. 1, b. l. 35-36). IÅ¡ tikrinimo alkotesterius duomenų matyti, kad 2018-12-12 21:45 val.

B. Ž. buvo nustatytas 1,82 promilių girtumas, G. Ž. 21:46 val. nustatyta 0,00 promilių girtumas, O. R. 22:22 val. nustatytas 1,46 promilių girtumas (t. 1, b.l. 37-39). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji B. Ž. parodė, kad parodė, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini)su sūnumis G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). ir E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Apie du metus su E. nuolat kyla problemų, nes jis pradėjo bėgti iš namų, girtuokliauti, vartoti narkotikus, konfliktuoti namie, smurtauti prieš vyresnį brolį, vogti daiktus iš namų, todėl vertingus daiktus dabar saugo pas kaimynus.

Jis jau daug kartų buvo sulaikytas policijos dėl vagysčių, narkotikų. 2018-12-13 turi dalyvauti teisme dėl narkotikų, nėra tikra, bet jai atrodo jis byloje yra liudytojas. 2018-12-09 E. iš kaimynės O. buto Nr.(duomenys neskelbtini) pavogė du jos pirktus degtinės butelius. To niekas nematė, bet apie degtinę jis žinojo ir vėliau pats prisipažino. Degtinę išgėrė su kaimynais. 2018-12-12 apie 21.00 val. išėjusi iš minėtos kaimynės buto į koridorių pamatė E.. Jis kalbėjosi su kaimynu iš (duomenys neskelbtini) buto, A..

E. paklausė ar rytoj važiuos į teismÄ . Jis pareiÅ¡kė, kad nevažiuos. Jie pradėjo bartis, nes pasakė, kad jei jis nevažiuos gaus baudÄ . IÅ¡girdusi barnį išėjo O., kuri papriekaiÅ¡tavo E., kad Å¡is pavogė degtinę. Jis puolė prie O. ir jÄ stipriai pastÅ«mė, nuo smÅ«gio ji nukrito kambaryje ant lovos. Ji užstojo O., nes E. Å¡oko prie jos. Rankomis ir kÅ«nu pradėjo jį stumti iÅ¡ O. buto. Jis nepasidavė, norėjo iÅ¡siveržti iÅ¡ jos glėbio, pradėjo stumdytis ir neiÅ¡laikę pusiausvyros koridoriuje nukrito, atsitrenkė į koridoriuje stovintį Å¡aldytuvÄ .

Tuomet ji suÅ¡uko, kad kas nors pakviestų G., kuris buvo (duomenys neskelbtini) bute pas O. tėvus. IÅ¡bėgo G. bandė raminti E., ginti jÄ . E. puolė ant brolio, provokuoti jį eiti muÅ¡tis į laukÄ , ėmė nusirenginėti iki pusės. E. išėjo į laiptinės aikÅ¡telę. Jie su G. išėjo iÅ¡ paskos. Ten E. puolė prie G. ir sudavė ranka, jai atrodo pataikė per veidÄ . Kai norėjo spirti koja ji užstojo G. ir E. deÅ¡ine koja jai įspyrė į kairį petį, tuo sukėlė fizinį skausmÄ , iki Å¡iol skauda.

Kai vėl norėjo spirti su G. pripuolė, apglėbė jį rankomis, ji suspaudė jo rankas. NeiÅ¡laikė pusiausvyros, nukrito E. nukrito ant grindinio, ji užkrito ant jo, o G. ant jos. Laikė E., sakė, kad nurimtų. Jis pradėjo verkti, todėl paleido. E. tik su marÅ¡kinėliais iÅ¡bėgo į laukÄ . G. jam iÅ¡nešė ir numetė jo striukę ir megztinį. Tuo metu iÅ¡ namo išėjo vaikų teisių tarnybos darbuotojos, kurias pažįsta iÅ¡ anksčiau, vienos vardas B., kitos vardo neatsimena.

Jos priėjo prie E., paklausė, kas atsitiko. Jis pasiskundė, kad jam skauda nosį. Jos iškvietė medikus. Ji priėjo prie E. bandė jį nuraminti. Darbuotojoms pasakė, kas atsitiko. Vėliau atvažiavo GMP brigada ir E. išvežė į ligoninę, atvažiavo policijos pareigūnai. E. skundėsi dešinės veido pusės skausmu, jis buvo paraudęs. Nei ji, nei G. jo nemušė, gal susimušė, kai nukrito arba grumtynių metu. E. jai negrasino nužudyti, bet nuolat grasina broliui. Dėl E. nuolat bendrauja su socialinėmis tarnyboms, ieško pagalbos, bet jis jos nenori, su tarnyboms ir psichologais nebendrauja.

PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl jai sukelto fizinio skausmo. KÅ«no sužalojimas jai nebuvo padarytas, patyrė tik fizinį skausmÄ , todėl jai medicininė pagalba nereikalinga, į teismo medicinos ekspertus nesikreips (t. 1, b.l. 44-45) Papildomai apklausta nukentėjusioji B. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka liudyti apie savo Å¡eimos narius. savo sÅ«nui E. Ž. ji pretenzijų neturi. Gali pasakyti tik tiek, kad tÄ dienÄ jie abu buvo labai stipriai įsikarščiavę, paveikti emocijų.

Abudu elgėsi neapgalvotai. Šiuo metu jie su sÅ«numi E. Ž. gyvena kartu, stengiasi gerinti savo santykius. PraÅ¡o nutraukti pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl jos pareiÅ¡kimo. Kadangi ji jokios žalos nepatyrė, kÅ«no sužalojimai jai padaryti nebuvo. Jie su sÅ«numi susitaikė (t. 1, b. l. 50). Apklausta kaip nukentėjusioji O. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog artimai bendrauja su kaimyne B. Ž. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto ir gerai pažįsta jos vaikus. B. jaunesnysis sÅ«nus E. Ž. apie du metus yra labai pasikeitęs, konfliktuoja, girtuokliauja, vagia iÅ¡ namų ir kaimynų. 2018 m. vasarÄ du kartus kreipėsi į policijÄ dėl E. elgesio, stumdymo, trankymo, bet ji praÅ¡oma B. pareiÅ¡kimų nerašė. E. net puolė ant jos 70-mečio tėvo. 2018-12-09 E. iÅ¡ jos neužrakinto buto pavogė B. pirktus du butelius degtinės. B. jai sakė, kad E. prisipažino pavogęs degtinę. 2018-12-12 apie 21.00 val.

B. buvo jos bute, jos bendravo. B. išėjus iÅ¡ buto, ji iÅ¡girdo, kad B. barasi su E.. Išėjusi į laiptinės koridorių. B. priekaiÅ¡tavo E., kad Å¡is atsisakė važiuoti į teismÄ . Jis buvo agresyvus, B. sakė, kad ji jam nieko negali padaryti. Ji bandė E. sudrausminti, pasakė, kad jis vagis ir motinai dėl jos rÅ«pesčio juo aplamai turėtų bučiuoti kojas, o ne atsikalbinėti ir draskyti akis. Tuomet jis atÅ¡ovė, kad ji eitų namo ir užsidarytų, liepė uždaryti duris iÅ¡ kitos pusės. Tuo metu ji stovėjo atsirėmusi deÅ¡iniu petimi į jos buto atidarytas duris.

E. priÅ¡oko ir jÄ stipriai pastÅ«mė į minėtÄ petį, ko pasekoje ji pajuto stiprų, staigų skausmÄ ir neiÅ¡laikiusi pusiausvyros nukrito ant lovos. E. dar bandė prie jos pulti, bet B. priÅ¡oko prie E. ir pradėjo jÄ ginti. Tada E. ir B. susikabino ir nukrito laiptinės koridoriuje ant grindų, atsitrenkė į koridoriuje stovintį Å¡aldytuvÄ . B. suÅ¡uko, kad pakviestume jos kitÄ sÅ«nų G. Ž., kuris tuo metu buvo pas jos tėvus (duomenys neskelbtini) bute. Ji puolė pas tėvus, kur G. pasakė, kad E. pargriovė B..

G. iÅ¡bėgo iÅ¡ buto ir E. pakėlė nuo B.. E. puolė prie G., ėmė provokuoti muÅ¡tis, sakė: ,,einam vienas ant vieno". E. pradėjo nusirenginėti, nusirengė striukę ir megztinį ir iÅ¡bėgo į laiptinės aikÅ¡telę. G. iÅ¡bėgo iÅ¡ paskos. Po to ir B.. Ji nėjo, bet girdėjo, kad aikÅ¡telėje vyko barnis. Po to matė, kad atėjo dvi vaikų teisių tarnybos darbuotojos. Ji išėjo į laukÄ , matė, kad E. gulėjo Å¡aligatvio, aimanavo, kad jam skauda. Kas atsitiko nematė.

Darbuotojos iÅ¡kvietė medikus ir policijÄ . E. iÅ¡vežė į ligoninę. Jos akivaizdoje nei B., nei G. E. nemušė. E. yra labai agresyvus, neadekvatus, nejaučiantis jokios pagarbos aplinkiniams, nuolat kelia barnius. B. nebegali su juo susitvarkyti. Nuolat mato jÄ kenčiančiÄ , ji ieÅ¡ko pagalbos, bet nelabai kas jai ir padeda. KÅ«no sužalojimas jai nepadarytas, buvo tik sukeltas fizinis skausmas, todėl medikų pagalbos jai nereikėjo, į teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Jos bute bendra tvarka nepažeista, krisdama nieko nesulaužė (t. 1, b.l. 54-55) Papildomai apklausta nukentėjusioji O.

B. parodė, kad Å¡iuo metu E. Ž. su ja nekonfliktuoja, kažkiek bando pataisyti savo elgesį. Pastebi, kaip jis pradėjo geriau bendrauti su savo mama B. Ž. bei su kitais kaimynais. Nori pasakyti, kad tÄ dienÄ kai įvyko konfliktas E. Ž. buvo paveiktas stiprių emocijų, negalėjo valdyti savo veiksmų. Å iuo metu ji jam pretenzijų dėl tarp jų įvykusio konflikto neturi. Jai nebuvo padaryti jokie sužalojimai, žalos nepatyrė. PraÅ¡o nutraukti ikiteisminį tyrimÄ pagal jos pareiÅ¡kimÄ (t. 1, b. l. 60).

Apklaustas kaip nukentėjusysis G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su mama B. Ž. ir broliu E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jų su broliu skirtingi tėvai. Jo tėvas prieÅ¡ 8 ar 9 metus mirė. Maždaug prieÅ¡ du metus E. elgesys labai pasikeitė, tapo labai agresyviu, pradėjo elgtis neadekvačiai, girtuokliauti, vartoti narkotikus, vogti. Jis iÅ¡ namų pavogė daug daiktų, todėl pastaruoju metu vertingus daiktus laiko pas kaimynus. Dėl vagysčių kreipėsi į policijÄ , buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet vėliau nutrauktas susitaikius.

Brolis nuolat jį provokuoja muÅ¡tis, žemina ir skriaudžia mamÄ . Jis Å¡iuo metu labai sustiprėjęs, anksčiau sportavo, užsiiminėjo boksu, regbiu. Jis elgiasi iÅ¡Å¡aukiančiai ir nepagarbiai ne tik su jais, bet ir su kaimynais. 2018 m. vasaros pabaigoje jis užpuolė kaimynę iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto O. B., jai sudavė. Buvo iÅ¡kviesta policija, bet mamos praÅ¡oma O. pareiÅ¡kimo nerašė, jam atleido. IÅ¡ mamos žino, kad 2018-12-13 jis privalo atvykti į teismÄ , bet priežasties nežino. 2018-12-12 apie 21.00 val., bÅ«nant pas kaimynus, O. tėvus, (duomenys neskelbtini) bute, iÅ¡girdo barnį laiptinės koridoriuje.

Po to, O. atidarė buto duris ir pasakė, kad jis iÅ¡eitų į koridorių, tuo pačiu iÅ¡girdo mamÄ jį Å¡aukiant. IÅ¡bėgo ir pamatė, kad mama susikabinusi su E. ir kaip tuo metu jie koridoriuje nukrito, atsitrenkė į koridoriuje stovintį Å¡aldytuvÄ . PriÅ¡oko prie jų, E. buvo užkritęs ant mamos, jÄ spaudė rankomis. Jis E. paėmė už striukės ir pakėlė nuo mamos. Pasakė, kad eitų miegoti, bet jis jam atsakė necenzÅ«riniais žodžiais, pagrasino užmuÅ¡ti. Jis labai keikėsi necenzÅ«riniais keiksmais.

Pradėjo jį provokuoti eiti muÅ¡tis, sakė: ,,einam vienas ant vieno". Pradėjo nusirenginėti striukę, megztinį, tik su marÅ¡kinėliais išėjo į laiptinės pirmo aukÅ¡to aikÅ¡telę. Jis nuėjo iÅ¡ paskos, kur jis bandė jam spirti, bet atbėgusi mama įsikiÅ¡o ir jis pataikė jai. Kai norėjo dar kartÄ spirti, su mama jį apglėbė, pradėjo stumdytis ir neiÅ¡laikę pusiausvyros nukrito ant grindų. Nukritus E. pirmas paÅ¡oko, nes jis negalėjo jo iÅ¡laikyti. Jis iÅ¡bėgo iÅ¡ laiptinės. Mama sekė jį.

Jis nuėjo ir paėmė jo drabužius. Išėjo į laukÄ ir juos, sakydamas: ,,pasiimk, kad nesuÅ¡altum", numetė. Buvo labai supykęs, todėl pasakė, kad geriau negrįžtų. Tuomet nuėjo į savo kambarį. Po to, sužinojo, kad atvažiavo GMP ir brolį nuvežė į ligoninę. Atvažiavo policijos pareigÅ«nai, vaikų teisių tarnybos darbuotojos. Jis E. netrenkė, bandė tik sulaikyti, kad apsisaugoti nuo jo smurto. Mama jo akivaizdoje jam netrenkė. Maždaug prieÅ¡ 4 metus brolis supykęs jam į kairės rankos žastÄ dÅ«rė Å¡akute, bet sužalojimas nebuvo gilus, todėl į medikus nesikreipė, policijai nepranešė.

Brolis vėliau jo atsiprašė, jis jam atleido. Maždaug prieš du metus barnio metu jis peiliu dūrė, bet jis spėjo uždaryti duris, todėl jis juo trenkė į duris. Jis nuolat grasina jį nužudyti. Jis fiziškai stiprus, yra jo ūgio, jo elgesys neprognozuojamas ir neadekvatus, nekontroliuojamas, todėl bijo, kad savo grasinimus realizuos (t. 1, b. l. 64-65). Papildomai apklaustas nukentėjusysis G. Ž. parodė, kad jis su broliu E. Ž. dėl tarp jų įvykusių konflikto pretenzijų nebeturi.

Kadangi jis ir jo brolis tuo metu buvo stipriai užvaldyti emocijų, o taip pat jo manymų E. dar galėjo būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir jis mano, kad jo brolio E. Ž. išreikšti grasinimai jo atžvilgių nebuvo realus ir jis jų niekaip nebūtų įvykdęs, kadangi jis tuo metu buvo stipriai paveiktas emocijų ir nesugebėjo savęs valdyti. Šiuo metu jis palaiko ryšį su E.. E. šiuo metu gyvena su jų mama B. Ž., o nukentėjęs gyvena (duomenys neskelbtini). Jie su E. susitaikė ir jis jam pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 70).

Apklaustas kaip liudytojas O. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-12-12 tikslaus laiko neatsimena, patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu J. O., ir iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, Å ilnamių g. 39 bendrabučio kieme vyksta konfliktas, prieÅ¡ nepilnametį vaikinÄ . Jam su J. atvykus į įvykio vietÄ , juos pasitiko soc. darbuotoja, nepilnamečio motina, kuri buvo neblaivi, bei kitas jos sÅ«nus. Kiek atsimena, jai buvo tikrintas blaivumas ir nustatytas didesnis nei vidutinis girtumas, tačiau neatsimena tiksliai koks, kadangi įvykis buvo jau labai senai.

Nepilnamečio E. Ž., motina B. Ž. jam paaiÅ¡kino, kad sÅ«nus E. Ž. jÄ pagriovė ant grindų ir dėl to ji patyrė fizinį skausmÄ . Tada jÄ atbėgo ginti jos kitas sÅ«nus G. Ž., ko pasekoje jis susigrÅ«mė su E. Ž.. Kiek atsimena B. Ž. paaiÅ¡kino, kad visas konfliktas įvyko laiptinėje. Kadangi įvykis buvo labai senai neatsimena ar G. Ž. sakė, jog jo brolis jam grasino susidorojimu. Taip pat atsimena, kad juos pasitikusi socialinė darbuotoja paaiÅ¡kino, kad pačio įvykio nematė, nes jis lankėsi kitoje Å¡eimoje.

Tada atvykęs GMP ir kitas policijos ekipažas nuvežė E. Ž. į medicinos įstaigÄ , o jie liko įvykio vietoje laukti nusikalstamų veikų skyriaus ekipažo. Kiek atsimena akivaizdžių smurto žymių ant E. Ž. kÅ«no nesimatė (t. 1, b. l. 74). Apklausta kaip liudytoja J. Å . ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atsimena, kad įvykis įvyko apie 20.00 val. iki 21.00 val. TÄ dienÄ kai įvyko įvykis jie turėjo vakarinį lankymÄ kitoje Å¡eimoje. Po lankymo J., su kolege, išėjo iÅ¡ pastato į kiemÄ , kur pastebėjo nugarÄ ant žemės gulinti E. Ž., bei ant jo užgriuvusiÄ jo mamÄ .

Tuo metu kai mama ir E. Ž. gulėjo lauke ant žemės, prie jų E. brolio, kurio vardo bei pavardės nepamena, nebuvo. Tuo metu įvykio vietoje buvo maždaug apie 5 žmonės. Tiksliai negali pasakyti ar ant E. Ž. kÅ«no matė kažkokių smurtinių žymių, bet jai atrodo, kad pas jį buvo prakirsta lupÄ , tačiau nėra dėl to įsitikinusi. KÄ kalbėjo įvykio vietoje buvę kiti asmenys negirdėjo, kadangi su E. Ž. stovėjo atokiau nuo visų. Su J. buvusi kolegė iÅ¡kvietė policijÄ , o ji tuo metu bendravo su E. Ž. ramino jį, kartu su juo laukė atvykstančiu policijos pareigÅ«nų, bei greitosios medicinos pagalbos, kadangi nenorėjo, jog jis pabėgtu.

E. Ž. jai paaiÅ¡kino, kad jo mama B. Ž., tÄ dienÄ vartojo alkoholinius gėrimus ir iÅ¡ niekur nieko sukėlė konfliktÄ , ko pasekoje pradėjo jį muÅ¡ti. Ji nuolat bendravo su E. Ž. stengėsi ji nurimti, kadangi jis verkė, atrodė labai sunerimęs. B. Ž. atrodė visiÅ¡kai neblaivi ir ar bendravo su ja kažkokias klausimai - nepamena, tik pamena, kad B. Ž. paprašė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, kadangi jo reikėjo atvykusiems medicinos pagalbos darbuotojams. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai ji su kolege, jiems paaiÅ¡kino susidariusiÄ situacijÄ , bei pranešė mobiliai komandai, kurios kompetencijoje reaguoti į tokius įvykius.

Tik tada kai įsitikino, kad E. Ž. apsauga bei sveikata bus užtikrintos atvykusių policijos pareigūnų, bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, išvyko su kolege iš įvykio vietos (t. 1, b.l. 78-79). Iš 2019-04-04 apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant teismo medicinos specialistui buvo apžiūrėta E. Ž. medicininiai dokumentai. Apžiūros metu nustatyta, kad E. Ž. Vaikų ligoninėje VUL Santaros klinikų filiale 2018-12-12 nustatyta poodinė kraujosrūva su audinių patinimu veido kairėje pusėje prie akies ir petechijos (dėmelių pavidalo kraujosrūvos odoje) bei nubrozdinimų, smaugimo žymės kakle (tiksliau nelokalizuota ir detaliai neaprašyta).

Sužalojimas visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti veido kairę pusę paveikus kietu buku daiktu bei spaudžiant kaklÄ (t. 1, b. l. 86). IÅ¡ 2019-05-08 A. A. pareiÅ¡kimo, pasiraÅ¡yto socialinės darbuotojos V. M., matyti, jog jame nurodyta, kad 2019-05-08 globotinė A. A. grįžo sumuÅ¡ta savo draugo E. Ž.. Å is jaunuolis laikė jos stotelėje 8:30 val. Savanorių pr., reikalavo eiti su juo į namus, kur buvo keletas jos daiktų. A. atsisakė eiti, tačiau vėliau sutiko nueiti su sÄ lyga, kad lauks prie jo lauko durų.

Laiptinėje E.stumdė A., , ji atsitrenkė į sienÄ , E. tris kartus trenkė kumščiu į žandÄ , galvÄ . A. pargriuvo ant žemės, E. vis tiek reikalavo jÄ eiti pas jį į namus. Griebė jÄ už plaukų ir ėmė tempti per grindis. A. jautė didelį fizinį skausmÄ . Nutempęs jÄ iki savo buto, E. ir toliau smurtavo, reikalavo, kad ji nenutrauktų su juo santykių. A. atsisakė su juo draugauti, todėl jis vėl ėmė jÄ daužyti, trenkė diržu per kojas, per rankas, mentę, daužė į veidÄ ir petį (kur dabar sunkiai judina rankÄ ).

NeiÅ¡leido jos iÅ¡ savo buto, reikalavo savo telefono diktofone įraÅ¡yti balso įraÅ¡Ä , kad A. jo nepalieka. Bute jÄ laikė iki 13 val. A. priverstinai buvo priversta pasakyti, kad sutinka toliau su juo draugauti ir tokiu bÅ«du iÅ¡trÅ«ko namo (t. 1, b. l. 104). IÅ¡ 2019-05-09 specialisto iÅ¡vados Nr. G 1482/2019 (01) matyti, kad iÅ¡vadose konstatuojama, kad A. A. nustatyta veido kairės pusės sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu, poodinė kraujosruvÄ deÅ¡inėje rankoje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktų (daiktais), 1-2 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros.

Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai yra panašaus senumo ir galėjo būti padaryti ne ilgai trukus vienas po kito. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai padaryti dviem trauminiai poveikiais. Visumoje nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui ant kieto, lygaus paviršiaus (t. 1, b. l. 148-150). Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamajam E. Ž. pareikštas kaltinimas pasitvirtino visiškai.

Jį patvirtina iÅ¡ dalies paties kaltinamojo prisipažinimas ir parodymais, taip pat nukentėjusiųjų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų V. M., O. A. ir J. Å . parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, Specialisto iÅ¡vada ir specialistės paaiÅ¡kinimai teisme, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas ir kiti byloje esantys įrodymai. Kaltinamasis jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ pagal BK 284 straipsnį pripažino, paaiÅ¡kino, kad ji konfliktavo su savo motina B. Ž., vartojo necenzÅ«rinius žodžius, buvo susikibęs su motina.

Tada įsikiÅ¡o kaimynė O. B., jis jÄ stÅ«mė į petį, įstÅ«mė į kambarį, Å¡i pargriuvo ant lovos. Tada atėjo brolis, kurs norėjo jį iÅ¡skirti su motina, su kuria buvo susikibęs ir nukritęs ant Å¡aldytuvo ir grindų. Jis puolė brolį, keikė jį necenzÅ«riniais žodžiais, trenkė broliui. Brolis jam netrenkė. Å ias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustos B. Ž., O. B. ir G. Ž.. IÅ¡ dalies Å¡ias aplinkybes patvirtino policijos pareigÅ«nas O.

A. ir liudytoja socialinė darbuotoja J. Å .. Remiantis Å¡iais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad E. Ž. 2018-12-12 apie 21.00 val. daugiabučio namo, esančio Å iltnamių g. 38, Vilnius, bendrame koridoriuje ir laiptinėje, konflikto metu savo kaimynę O. B. ranka pastÅ«mė į kairį petį, po ko nukentėjusioji O. B. nugriuvo ant lovos, taip jai sukeldamas fizinį skausmÄ , po to, susigrÅ«mė su savo mama B. Ž., kuriÄ grumtynių metu parvertė, kuri krisdama atsitrenkė į koridoriuje stovėjusį Å¡aldytuvÄ , dėl ko sukėlė nukentėjusiajai B.

Ž. fizinį skausmÄ , po to atėjusiam jį sudrausminti, jo broliui G. Ž., vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, žodžiais pradėjo grasinti G. Ž. nužudyti, bei provokavo ir kvietė muÅ¡tis su juo, mėgino suduoti smÅ«gius G. Ž., tačiau smÅ«gių nesudavė, nes nukentėjusiajam G. Ž. nepataikė, o vienÄ smÅ«gį sudavė mamai B. Ž. iÅ¡ kojos į petį, tuo metu, kai ji bandė užstoti G. Ž., tokiu bÅ«du B. Ž. sukėlė fizinį skausmÄ . Å ie kaltinamojo E. Ž. veiksmai buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje – daugiabučio namo koridoriuje ir laiptinėje.

VieÅ¡oje vietoje užsipuldamas kaimyne, jÄ stipriai pastumdamas ir pargriaudamas, taip pat konfliktuodamas, grumdamasis ir stipriai stumdamas motinÄ , taip jÄ pargriaudamas, jai smÅ«giuodamas koja, užsipuldamas, keikdamas necenzÅ«riniais žodžiais, grasindamas nužudymus, bandydamas suduoti kaltinamasis elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Kaltinamojo parodymų seka, kad įvykio metu, jis labai Å¡aukė, keikėsi, taigi vieÅ¡oje, gyvenamojoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje, koridoriuje, vėliau kieme, vėlyvu vakaro metu buvo daug triukÅ¡mo, kuris atkreipė aplinkinių dėmesį ir sutrikdė jų rimtį bei vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Å ie kaltinamojo veiksmais teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Kaltinamasis teisme iÅ¡ dalies pripažino kaltinimÄ pagal BT 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis pripažino, kad tarp jo ir nukentėjusiosios kaltinime nurodytu laiku vyko konfliktas, jo metu jis smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu – jie pykosi namo koridoriuje, apsidaužė, kambaryje kaltinamasis jai trenkė diržu. Koridoriuje stumdėsi, ji jam spyrė, jis jai trenkė. Diržu trenkė per kojas, ant rankos gal liko žymė nuo smÅ«gio ranka.

Laiptinėje jis trenkė A.į petį ar kitÄ kÅ«no vietÄ , veido nelietė, netempė už plaukų, smilkinio nesužalojo. Nors apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis pripažino visus kaltinime nurodytus jo veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Tai, kad kaltinamasis atliko veiksmus, apraÅ¡ytus kaltinime, nukentėjusiosios A. A. atžvilgiu patvirtina nuoseklÅ«s nukentėjusiosios parodymai, kuriuose ji nurodė, jog E. Ž. norėjo su ja pasikalbėti, kvietė pas save į butÄ .

JI nenorėjo eiti, tačiau E. įstÅ«mė į laiptinę, trenkė per veidÄ , kumščiu trenkė per pakaušį, už plaukų tempė iki buto. Ä® pakaušį kumščiu trenkė du kartus, į veidÄ delnu per žandÄ 3-4 kartus, stumdė jÄ laiptinėje, tempė už plaukų. Ji buvo susiriÅ¡usi uodegytę, laikė plaukus, kad neskaudėtų. StÅ«mė jÄ , ji nugriuvo, nugriuvusiÄ už kojų įtraukė į kambarį. Kambaryje ji spyrė E. į krÅ«tinę, tada jis mušė jÄ Ä¯ petį ir į kojÄ ne mažiau dviejų kartų.

Diržu keturis kartus trenkė į nugarÄ ties mentimi, į petį, dar mušė į kojÄ . Tai, kad nukentėjusiajai buvo suduota kaltinime nurodytu smÅ«giai patvirtina iÅ¡ liudytojos V. M. apklausa, kurioje ji iÅ¡vardijo iÅ¡ esmės ta pačia eilės tvarka analogiÅ¡kas aplinkybes kaip ir nukentėjusioji A. A.. Be to, tokias pačias aplinkybes liudytoja nurodė ir pareiÅ¡kime policijai, raÅ¡ytame 2019-05-08. Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nukentėjusiajai nustatyta veido kairės pusės sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu, poodinė kraujosruva deÅ¡inėje rankoje.

Specialistė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad sužalojimai padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais, bet jų galėjo bÅ«ti ir daugiau. Taip pat nukentėjusioji nurodė deÅ¡inės rankos skausmÄ , atliekant judesius deÅ¡inės peties sÄ naryje, o apžiÅ«rint nurodė skausmingumÄ ÄŒiuopiant menčių projekcijoje. Taigi, tiek specialisto iÅ¡vada, tiek specialisto paaiÅ¡kinimai taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog smÅ«giai buvo suduoti ir į veido sritį. Liudytojos V. M. parodymais, taip pat pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis taip pat tempė nukentėjusiÄ jÄ už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ .

Ä®vertinus visa tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje iÅ¡tirtais įrodymais, kurie nepriÅ¡atrauja vieni kitiems ir patvirtina vieni kitus, neabejotinai nustatyta, kad E. Ž. 2019-05-08 apie 08.45 val. kilusio konflikto metu, prie namo esančio V. Pietario g. 8, Vilnius, suėmė ir pradėjo tampyti nepilnametei A. A. už plaukų, po to nutempęs jÄ Ä¯ Å¡io namo laiptinę rankomis sudavė A. A. ne mažiau 4 smÅ«gius į galvÄ , po ko suėmęs už kojų A. A. nutempė jÄ Ä¯ Å¡io namo (duomenys neskelbtini) butÄ , kur diržu, bei rankomis A.

A. sudavė dar nemažiau 4 smÅ«gius į kojas, petį, veidÄ , deÅ¡inę rankÄ , taip nukentėjusiajai A. A. padarė veido kairės pusės sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių patinimu, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inėje rankoje - nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei sukėlė jai fizinį skausmÄ . Å iais E. Ž. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip nežymus sveikatos sutrikdymas kitam žmogui. Bausmės skyrimas Kaltinamasis BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas buvo nuo 2018-12-12 21:22 val. iki 2018-12-13 15:17 val. (t. 2, b. l. 15, 29).

Jam paskirta karomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 2, b. l. b. l. 27, 43). BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis E. Ž. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, todėl skiriant jam bausmes atsižvelgtina ir į BK XI skyriaus nuostatas, reglamentuojančias Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Kaltinamasis yra neteistas, teisiamas pirmÄ kartÄ , todėl skiriant bausmę turi bÅ«ti laikomasis BK 55 straipsnio nuostatų, numatančių, jog asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Skirdamas areÅ¡to arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . Kaltinamasis yra nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, mokyklos charakteristikoje nurodoma, kad mokinys turi mokymosi sunkumų, todėl daugumos dalykų programos jam pritaikytos. Nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki kovo 7 d. praleido 272 pamokas iÅ¡ 320 pamokų. Dažniausiai atvyksta iki mokyklos, tačiau į pamokas neina arba iÅ¡eina po pirmos pamokos. Trimestras baigsis kovo 15 d., bet akivaizdu, kad daugelio dalykų įvertinimai bus nepatenkinami.

Motina bendradarbiauja su mokykla. Mokinys draugiÅ¡kas, tačiau su kitais mokiniais bernauja mažai, linkės meluoti, noriai dalyvauja socialinėje veikloje, E. pamokose elgiasi mandagiai, trÅ«ksta stropumo, mokinys nesilaiko pažado lankyti pamokas (t. 2, b. l. 13). nevedęs, 8 klasių iÅ¡silavinimo. Kaltinamasis nevedęs, administracine tvarka baustas daug kartų už naudojimÄ si vieÅ¡uoju transportu ir nemokant už paslaugÄ , psichiatrine tvarka negydytas, priklausomybės ligų įskaitoje neįraÅ¡ytas.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs BK 284 straipsnyje numatytÄ veikÄ , dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi. Lengvinančių aplinkybių dėl 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo teismas nenustato. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra nesunkÅ«s nusikaltimai, padaryti tyčine kaltės forma. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiais ir Å¡ie jam pretenzijų neturiį BK 55 straipsnio.

Ä®vertinus tai, darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais ir draudimais. Civilinis ieÅ¡kinys Å ioje byloje civilinį ieÅ¡kinį nukentėjusiosios A. A. vardu pareiÅ¡kė jos įstatyminis atstovas VÅ¡Ä® Vilniaus (duomenys neskelbtini)“. IeÅ¡kovas nurodė, kad nukentėjusioji patyrė nedidelį sveikatos sutrikdymÄ , naudojo skausmÄ malÅ¡inančius vaistus. Negalėjo įprastai lankyti mokyklos ir buvo priversta mokytis nuotoliniu bÅ«du, nes E. Ž. grasino susidorojimu.

A. A. patyrė neigiamus ilgalaikius stiprius emocinius iÅ¡gyvenimus, sutriko jos miegas, atsirado baimių. Jos patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 1000 eurų yra prašė jÄ priteisti iÅ¡ kaltinamojo E. Ž.. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.

įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai veide ir rankoje, jie buvo pakankamai stiprÅ«s. Nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų jautė fizinį skausmÄ , buvo iÅ¡gÄ sdinta, bijojo eiti į mokyklÄ , kurį laikÄ mokėsi namuose, vėliau buvo į mokyklÄ lydima socialinės darbuotojos.

Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji taip pat patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, tiek dėl pačių veiksmų, kurie atlikti vieÅ¡oje vietoje, tiek dėl jais sukelto fizinio skausmo. Fizinis smurtas pasireiÅ¡kė nevienkartiniu veiksmu, o smÅ«giais kumščiu, delnu, diržu, tempimu už plaukų, Toks gana intensyvus smurtas bet kokiam asmeniui sukelia psichologinį stresÄ , baimę, pažeminimÄ ir kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus. Ä®vertinus visa tai, bei atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę – tik kÄ sulaukęs pilnametystės, neturintis savarankiÅ¡kų pajamų, nors nurodo, kad dirba.

Ä®vertinus visa tai teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusios pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė 95,48 eurų ieÅ¡kinį atlyginti iÅ¡laidas, patirtas teikiant gydymo paslaugas nukentėjusiajai A. A.. Å ios iÅ¡laidos pagrįsto į bylÄ pateiktais įrodymais (t. 1, b. l. 158). Nors kaltinamasis Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo nepripažino, tačiau, jis pripažintinas kaltu sužalojęs nukentėjusiÄ jÄ , kuriais dėl sužalojimo buvo teikiama medicininė pagalba ir dėl to Teritorinė ligonių kasa patyrė iÅ¡laidas, todėl ieÅ¡kinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu.

Kadangi kaltinamasis sulaukė pilnametystės, t. y. civiline prasme veiksniu, todėl žalos atlyginimas priteistinas tik iÅ¡ kaltinamojo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas: n u s p r e n d ž i a : E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu mokytis, tęsti mokslÄ arba dirbti (BK 48 straipsnio 7 dalis).

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jam 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiÄ ja A. A.. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti, jas iÅ¡ dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę ir paskirti kaltinamajam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu mokytis, tęsti mokslÄ arba dirbti (BK 48 straipsnio 7 dalis) ir uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiÄ ja A.

A. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2018-12-12 21:22 val. iki 2018-12-13 15:17 val., t. y. vienÄ dienÄ , kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas. VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ A. A. vardu pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo E. Ž. 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiosios A. A. naudai. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo E. Ž. 95,48 eurų žalos atlyginimÄ Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Kaltinamajam paskirtas kardomÄ sias priemones raÅ¡ytinius pasižadėjimus neiÅ¡vykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Byloje esančius 2 kompaktinius diskus su garso įraÅ¡u nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos. Bausmės pradžiÄ pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Inga Å tuopienė