afe1fcd0-ea7e-42ec-b494-73a7b825a563 · Klaipėdos apygardos teismas

c.b.Pranešėja Rimvida Zubernienė                                                    Civilinė byla Nr. 2A-1271-112/2013Teisėja Elena Pauliukienė                                                                 (Proceso Nr. 2-06-3-12349-2012-5)Procesinio sprendimo kategorija 11.9.12;14.7;18.2.2; 19.2; 21.4.1.5 121.21 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. rugsėjo 26 dKlaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R.

G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo byloje pagal ieÅ¡kovės R. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams G. L., V. S. (V. S.), A. G. (A. G.), tretiesiems asmenims UAB „Jorlita“, E. L., V. G. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pripažinimo, priimtų vienintelio akcininko sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei neteisėto atleidimo iÅ¡ UAB „Jorlita“ direktoriaus pareigų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama: pripažinti, kad ieÅ¡kovė R.

G. nuo 2012-04-16 nuosavybės teise įgijo 100 vnt. UAB „Jorlita“ akcijų; pripažinti         2012-10-15 priimtÄ atsakovės G. L. – vienintelės akcininkės sprendimÄ Nr. 10/01 negaliojančiu ab initio (nuo priėmimo momento); pripažinti 2012-10-15 priimtÄ atsakovės G. L. – vienintelės akcininkės sprendimÄ Nr. 10/02 negaliojančiu ab initio (nuo priėmimo momento); pripažinti 2012-10-18 UAB „Jorlita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas tarp atsakovų G.

L., V. S. ir A. G., negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento); pripažinti 2012-10-18 UAB „Jorlita“ akcininkų sÄ raÅ¡Ä negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento); pripažinti ieÅ¡kovės R. G. atleidimÄ iÅ¡ UAB „Jorlita“ direktoriaus pareigų neteisėtu, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę R. G. į darbÄ â€“ į UAB „Jorlita“ direktoriaus pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2012-02-06 UAB „Jorlita“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas parduoti visas bendrovės akcijas G. L.. 2012-02-08 akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi G. L. pardavė M. S. ir V. G. po 50 vnt. (po 50 proc.) UAB „Jorlita“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt. Sutarties 4 punktu pirkėjos įsipareigojo sumokėti visÄ kainÄ â€“ 10 000 Lt – ne vėliau kaip 2012-03-31 pavedimu į įmonės sÄ skaitÄ . 5 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisė į akcijas perduodama pasiraÅ¡ant akcijų perdavimo–priėmimo aktÄ , po visiÅ¡ko atsiskaitymo, o 6 punkte nurodyta, kad M.

S. ir V. G. iki galo neįvykdžius 4 punkte nurodytos pareigos, akcijų pirkimo teisę ne ginčo tvarka įgyja UAB „Jorlita“ vadovas bei dirbantieji. IeÅ¡kovė nuo 2012-03-01 paskirta UAB „Jorlita“ vadove. Kadangi M. S. ir V. G. neatsiskaitė sutartyje nurodyta tvarka, vadovaujantis 6 punktu, akcijų pirkimo teisę ne ginčo tvarka įgijo ieÅ¡kovė, jÄ realizavo 2012-04-11, t. y. už UAB „Jorlita“ akcijų 100 vnt. įnešė į bendrovės kasÄ 10 000 Lt. G. L. nevykdant akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 6 punkto sÄ lygų, buvo pateiktas 2012-10-03 praÅ¡ymas – reikalavimas (įteiktas 2012-10-17), kad G.

L. geranoriÅ¡kai parduotų UAB „Jorlita“ akcijas ir per 3 dienas pateiktų raÅ¡tiÅ¡kÄ atsakymÄ . Nei atsakymo, nei akcijų perdavimo–priėmimo akto iki Å¡iol nėra. UAB „Jorlita“ vienintelė akcininkė G. L. 2012-10-18 perleido 100 vnt. akcijų V. S. (buvusios akcininkės M. S. sutuoktinis) ir A. G. (buvusios akcininkės V. G. draugas). Akcininkų sÄ raÅ¡as Juridinių asmenų registre įregistruotas 2012-10-22. Kadangi naujieji akcininkai žinojo apie tai, kad neginčijamÄ teisę pirkti akcijas ne ginčo tvarka įgijo bendrovės vadovas ir darbuotojai, sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sandorį savo rizika.

Tokie veiksmai laikytini nesÄ Å¾iningais, pažeidžiančiais Civilinio kodekso 1.5 straipsnio reikalavimus. Atsakovė G. L. 2012-10-15 priėmė vienintelio akcininko sprendimÄ Nr. 10/01, kuriuo nusprendė bendrovės „Jorlita“ vadovę – direktorę R. G. – atÅ¡aukti iÅ¡ einamų pareigų nuo 2012-10-18. IeÅ¡kovė nesutinka su tokiu sprendimu, kadangi pagal 2012-02-08 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 6 p. 100 vnt. akcijų perėjo jai. Taigi ieÅ¡kovei perėjo ir 100 procentų bendrovės balsų skaičiaus.

Mano, kad G. L. neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti sprendimų kaip UAB „Jorlita“ akcininkė. 2012-10-15 atsakovė G. L. priėmė vienintelio akcininko sprendimÄ Nr. 10/02, kuriuo nusprendė bendrovės vadove – direktore – nuo 2012-10-18 paskirti E. L.. Å ie atsakovės priimti vienintelio akcininko sprendimai yra neteisėti ir turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais. Kadangi ieÅ¡kovė iÅ¡ vadovės – direktorės – pareigų buvo atleista neteisėtai, praÅ¡o grÄ Å¾inti į buvusias pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms, prašo ieškinį visiškai tenkinti.Atsakovė G. L. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Yra įsitikinusi, kad akcijų perleidimas yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia. Vienos šalies pageidavimo įsigyti akcijas ir už jas sumokėti neužtenka, nes turi būti išreikšta ir kitos sandorio šalies – akcijų pardavėjo – valia – pageidavimas parduoti akcijas. Atsakovė su M. S. ir V. G. nėra sudariusi jokios sutarties ir niekada neketino to daryti. 2012-02-08 sutartis yra nepasirašyta nė vienos iš šalių, todėl neturi jokios teisinės galios.

Pažymėjo, kad sutarties 4, 5 ir 6 punktai neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Jei sutartis bÅ«tų galiojanti ir atsakovė bÅ«tų norėjusi parduoti akcijas, tokiu atveju visi įmonės darbuotojai ir vadovas turėtų bÅ«ti informuoti apie jiems atsiradusiÄ galimybę įsigyti akcijas, bet ne vienai vadovei pareiÅ¡kus norÄ Ä¯sigyti akcijas, jos turėtų bÅ«ti perleistos bÅ«tent ieÅ¡kovei. Atkreipė dėmesį į tai, kad kasos pajamų orderio kvite yra antspaudas, kad apmokėta 2012-04-11, tačiau kvitas iÅ¡raÅ¡ytas tik 2012-04-16.

R. G. nėra pateikusi UAB „Jorlita“ buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei buhalterinių dokumentų, todėl apskritai neaiÅ¡ku, ar tuos pinigus ji realiai įnešė į įmonės kasÄ . Patvirtino, kad ji yra M. S. mama. Pripažino, kad bendrovės akcijas iÅ¡ J. G. įsigijo dukters papraÅ¡yta ir už jas sumokėjo 100 Lt. R. G. priėmė į darbÄ , kadangi dukra M. S. paprašė, nes jos buvo pažįstamos. IÅ¡ esmės įmonę valdė dukra, visus sprendimus priimdavo pasikonsultavusios tarpusavyje.

Kad R. G. sumokėjo į įmonės kasÄ 10 000 Lt, jai nėra žinoma. Akcijas pardavė V. S. ir A. G. spalio 15 d., tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ direktoriaus pareigų atleido ir R. G.. Ji buvo atleista, kadangi iÅ¡ Norvegijos buvo gauta neigiama informacija, kad ji veikia prieÅ¡ žentÄ V. S. ir kitus darbuotojus. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė buvo atsiuntusi grasinančio pobÅ«džio laiÅ¡kÄ , kuriame nurodė, kad atsakovė turi parduoti bendrovės akcijas už 1 litÄ . Teigė, kad apie tai, kad ieÅ¡kovė laiko save UAB „Jorlita“ akcijų savininke ir, jos teigimu, yra už akcijas į įmonės kasÄ grynaisiais sumokėjusi 10 000 Lt, atsakovė G.

L. sužinojo tik gavusi iš teismo procesinius dokumentus šioje byloje. Anksčiau R. G. jokių pretenzijų nereiškė. Kadangi nei su M. S., nei su V. G., nei su R. G. nebuvo sudariusi jokių sutarčių, jokių įsipareigojimų ar draudimų neperleisti akcijų nebuvo, todėl atsakovė visiškai teisėtai įgyvendino teisę disponuoti jai priklausančiu turtu ir pardavė akcijas V. S. ir A. G.. Kadangi atsakovė apie ieškovės įmokas už akcijas bei apie 2012-02-08 sutartį nieko nežinojo, pagrįstai priėmė sprendimus atšaukti R.

G. iÅ¡ direktoriaus pareigų ir paskyrė Å¡ias pareigas eiti E. L.. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti atleidimÄ neteisėtu, grÄ Å¾inti į darbÄ ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ negali bÅ«ti tenkinamas. Atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovė pateikė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, siekdama sutrikdyti įmonės veiklÄ ir padaryti žalÄ , praÅ¡o ieÅ¡kovei už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skirti 20 000 Lt baudÄ , 50 procentų baudos skiriant atsakovei, taip pat ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas V.

S. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, nes ieÅ¡kovė teismui pateikė argumentus ir įrodymus, kurie yra teisiÅ¡kai nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių aplinkybių. PaaiÅ¡kino, kad kartu su A. G. nusprendė pradėti verslÄ , susijusį su statybos verslu Norvegijoje. Akcijas, dukters papraÅ¡yta, pirko G. L.. J. G. turėjo įmonę, kuri nevykdė veiklos, pasiÅ«lė jÄ Ä¯sigyti, kad nereikėtų įsteigti naujos. Ä®monės finansinė padėtis buvo gera, tik vėliau paaiÅ¡kėjo, kad direktorės pareigas einanti ieÅ¡kovė R.

G. ėmė iÅ¡ sÄ skaitos pinigus ir panaudojo juos neaiÅ¡kiems tikslams. IeÅ¡kovė netinkamai pradėjo vykdyti savo pareigas, darė daug klaidų, nors stengėsi jiems įteigti, kad tik ji iÅ¡mano verslÄ ir įstatymus. G. L. pasiÅ«lius pirkti UAB „Jorlita“ akcijas, pasinaudojo pasiÅ«lymu ir kartu su A. G. įsigijo po 50 vnt. akcijų. IeÅ¡kovė, vadovaudamasi pateikta akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, kuriÄ neva pasirašė atsakovo žmona M. S., yra visiÅ¡kai neteisi, kadangi sutuoktinė nėra pasiraÅ¡iusi minėtos sutarties.

Mano, kad R. G. pati paruošė sutartį turėdama tikslÄ pasipelnyti, užvaldant svetimÄ turtÄ neteisėtu bÅ«du. Yra įsitikinęs, kad G. L. teisėtai pardavė akcijas jam ir A. G. vadovaudamasi Akcinių bendrovių įstatymu ir bendrovės įstatais. Pažymėjo, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui yra pateiktas naujas akcininkų sÄ raÅ¡as.Atsakovas A. G. su ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad su R. G. susipažino dar iki jai įsidarbinant UAB „Jorlita“.

Jam ji buvo pristatyta kaip gerai iÅ¡mananti verslo teisinius dalykus. Kadangi kartu su V. S. ketino pradėti verslÄ Norvegijoje, kreipėsi į ieÅ¡kovę 2012 m. sausio mėnesį, praÅ¡ydami padėti sutvarkyti formalumus. Tik vėliau paaiÅ¡kėjo, kad ji yra nekompetentingas žmogus. Akcijas pasiÅ«lė įsigyti V. S., nes jo sutuoktinės mama norėjo jas parduoti. Akcijos iÅ¡ G. L. buvo įsigytos teisėtai, už jas buvo sumokėti pinigai bei įregistruota Registrų centre. Apie R. G. įsigytas akcijas nieko nežinojo.

Patikino, kad su UAB „Jorlita“ buvo partneriai, kurie tiekė kvalifikuotÄ darbo jėgÄ darbams Norvegijoje. Su ieÅ¡kove nuolat bÅ«davo problemų, vis kas nors bÅ«davo padaryta ne iki galo, tai darbuotojas atvažiuodavo dirbti į NorvegijÄ su nesutvarkytais duomenimis VSDFV, tai asmuo atvažiuodavo be darbo sutarties, kuriÄ turėdavo paruoÅ¡ti R. G.. Pastebėjo, kad ieÅ¡kovė nesugebėjo tinkamai įdarbinti asmenų, todėl tai turėdavo sutvarkyti kartu su V. S. jis pats. Tekdavo už ieÅ¡kovę sutvarkyti darbo korteles ir kt., dėl Å¡ių ieÅ¡kovės veiksmų patyrė didelius nuostolius, nes privalėjo tiesiogiai Norvegijos įmonėje įdarbinti ieÅ¡kovės be reikiamų dokumentų pasiųstus ir atvykusius žmones.

Pagal žinomus duomenis nei V. G., nei M. S. nėra pasiraÅ¡iusios UAB „Jorlita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties. Todėl teismui pateikta sutartis yra negaliojanti ir negali sukelti jokių pasekmių. G. L., bÅ«dama teisėta bendrovės akcininke, pardavė akcijas jam ir V. S..Trečiasis asmuo V. G. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, kadangi apie 2012-02-08 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ G. L. parduoda jai ir M. S. po 50 procentų UAB „Jorlita“ akcijų, pirmÄ kartÄ sužinojo, kai gavo dokumentus iÅ¡ teismo, todėl natÅ«ralu, kad ant sutarties nėra jos paraÅ¡o.

Jokių sutarčių su G. L. nėra sudariusi. Planavo dirbti UAB „Jorlita“ nuo 2012 m. spalio mėn., dėl to išėjo iš savo ankstesnės darbovietės banke, tačiau R. G. nespėjo jos įdarbinti, kadangi buvo atšaukta iš užimamų pareigų. Patvirtino, kad J. G. yra jos brolis, kuriam laikas nuo laiko padėdavo tvarkyti dokumentus, parašyti raštus ir panašiai, bet  2012-02-08 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kaip ir vekseliai, jai nėra žinomi. Tuo metu dirbo banke „Swedbank“, AB.

Tarpininkavo tarp brolio ir R. G., kai reikėdavo perduoti bendrovės dokumentus. M. S. nepažinojo, o UAB „Jorlita“ pradėjo dirbti 2012-10-23. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Trečiasis asmuo M. S. nurodė, kad G. L. yra jos mama, o V. S. – jos sutuoktinis. Paaiškino, kad mama tapo UAB „Jorlita“ vienintele akcininke jos prašymu. Akcijų pirkimo–pardavimo metu buvo įsiregistravusi darbo biržoje ir mokėsi buhalterių kursuose. Paprašė mamos, kad 3–4 mėnesius akcininke pabūtų G.

L., kol baigs kursus. Vekselius elektroniniu paÅ¡tu atsiuntė R. G. turėdama tikslÄ apsidrausti nuo mamos, jei kas atsitiktų, tačiau vekselio niekas nepasirašė. Mama akcijas pardavė V. S. ir A. G. spalio 18 d., tačiau sprendimas buvo priimtas kur kas anksčiau. R. G. buvo atleista iÅ¡ vadovo pareigų, nes nesugebėjo tinkamai atlikti savo pareigų. R. G. buvo pristatyta kaip teisininkė, tik vėliau paaiÅ¡kėjo, kad su teise ji nieko bendro neturi. Teigė, kad ji su G. L. nepasirašė jokios UAB „Jorlita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, Å¡iÄ sutartį pirmÄ kartÄ pamatė gavusi iÅ¡ teismo dokumentus.

Vienintelė akcininkė G. L. teisėtai pardavė UAB „Jorlita“ akcijas V. S. ir A. G.. Ä®monės vadovė E. L. pateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui naujÄ akcininkų sÄ raÅ¡Ä . Mano, kad akcijų pirkimo–pardavimo sandorį laikyti neteisėtu nėra jokio pagrindo. Prašė atmesti R. G. ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidasTrečiasis asmuo UAB „Jorlita“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad buvusi įmonės direktorė R.

G. aplaidžiai ir nerÅ«pestingai tvarkė UAB „Jorlita“ buhalterinės apskaitos dokumentus, tai patvirtina 2012-10-30 priminimas dėl sutartinių įsipareigojimų, gautas iÅ¡ įmonės „Tempo invest“, kuri tvarko buhalterinę apskaitÄ UAB „Jorlita“. IeÅ¡kovė iki Å¡iol nepateikė kasos iÅ¡laidų dokumentų, pagal kuriuos galima bÅ«tų nustatyti grynųjų pinigų panaudojimÄ , kuriuos R. G. paėmė iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitų po to, kai akcininkė iÅ¡siuntė elektroninį laiÅ¡kÄ su įspėjimu apie planuojamÄ auditÄ .

Dėl Å¡ios buvusios direktorės neteisėtos veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį. Vienintelė akcininkė G. L. teisėtai pardavė V. S. ir A. G. įmonės akcijas. Bendrovės vadovė E. L. pateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui naujÄ akcininkų sÄ raÅ¡Ä . Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra teisėta ir jokių ginčų dėl jos neturėtų kilti. Prašė atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-09 sprendimu ieÅ¡kinį ir atsakovės G.

L. praÅ¡ymÄ atmetė; nusprendė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. G. 3 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei G. L. ir 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiajam asmeniui V. G.; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. G. 42,25 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ ; įsiteisėjus sprendimui, panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-02 nutartimi – UAB „Jorlita“, įmonės kodas 302563203, akcijų areÅ¡tÄ .

Nurodė, jog G. L. iki UAB „Jorlita” akcijų perleidimo A. G. ir V. S. buvo vienintelė teisėta akcininkė, todėl manė, kad nėra jokio teisinio pagrindo 2012-10-18 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis. Teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti, kad R. G. nuo 2012-04-16 nuosavybės teise įgijo 100 vnt. UAB „Jorlita“ akcijų, atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Nustatė, kad R. G. buvo teisėtai atÅ¡aukta iÅ¡ užimamų direktorės pareigų, todėl detaliau nebepasisakė dėl ieÅ¡kovės reikalavimų gražinti ieÅ¡kovę į darbÄ â€“ į UAB „Jorlita“ direktoriaus pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

IeÅ¡kovė (apeliantė) teismui pateikė apeliacinį skundÄ . Juo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog A. G. nedirbo bendrovėje „Jorlita“, todėl nesupranta, kaip jis galėjo vertinti bendrovės vadovės netinkamai vykdomas pareigas, bei nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad R. G. veikė prieÅ¡ingai įmonės interesams. Teigia, kad V. S. bendrovėje „Jorlita“ nedirbo, o buvo įdarbintas į UAB „Jorlita“ filialÄ Norvegijos Karalystėje.

Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad R. G. buvo tinkamai informuota apie G. L. priimtÄ 2012-10-15 sprendimÄ Nr. 10/01, kuriuo ji buvo atÅ¡aukta iÅ¡ pareigų. 2013-01-31 atsakovės G. L. atstovė advokatė L. Z. pateikė teismui raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad 2012-10-15 vienintelio akcininko sprendimas Nr. 10/01, tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2012-10-15, registruotu laiÅ¡ku buvo iÅ¡siųstas R. G., tačiau  2012-11-23 laiÅ¡kas buvo grÄ Å¾intas siuntėjai su paÅ¡to žyma, kad R. G. laiÅ¡ko neatsiėmė, bei pridėjo voko kopijÄ , iÅ¡ kurio negalima nustatyti, kokio turinio dokumentas buvo iÅ¡siųstas R.

G., ar iÅ¡vis į vokÄ buvo įdėtas koks dokumentas. Pažymi, kad akcininko vardu sprendimus priiminėjo M. S., tai tik patvirtina aplinkybę, kad buvo sudaryta 2012-02-08 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu G. L. perleido 50 vnt. bendrovės akcijų M. S. ir 50 vnt. akcijų V. G., tačiau jos neįvykdė sutarties sÄ lygų – nesumokėjo už įsigytas akcijas iki 2012-03-31, o minėtas akcijas įsigijo ieÅ¡kovė R. G., kuri sumokėjo už bendrovės įgytas akcijas 10 000 Lt.

Esant nurodytoms aplinkybėms ieÅ¡kovė R. G. mano, kad atsakovė G. L. negalėjo priiminėti sprendimų, kadangi bendrovės akcijas įsigijo ieÅ¡kovė R. G.. IeÅ¡kovei dėl atsakovų finansinių galimybių sumokėti po 5 000 Lt už akcijas kilo abejonių, kurių nekilo teismui, ir teismas minimo praÅ¡ymo netenkino, taigi, mano, kad buvo pažeistas rungimosi principas. Byloje įrodymų apie tai, kad G. L. bÅ«tų raÅ¡tu praneÅ¡usi bendrovei apie ketinimÄ sudaryti akcijų perleidimo sandorį, nėra, todėl mano, kad Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga nebuvo tinkamai įvykdyta, o ginčo akcijų perleidimo tvarka buvo pažeista.

Tikina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-06 priimdamas sprendimÄ ir atmesdamas ieÅ¡kinį pažeidė procesines teisės normas, visiÅ¡kai neatsižvelgė į objektyviai nustatytas faktines bylos aplinkybes, neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, remdamasis tik atsakovų teiginiais ir parodymais, ir taip gindamas jų interesus priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kuris akivaizdžiai pažeidžia ne tik ieÅ¡kovės interesus, bet ir procesines teisės normas, prieÅ¡tarauja LAT praktikai, protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principams.Atsakovai G.

L., V. S., A. G. teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Juo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog R. G. ieÅ¡kinyje visiÅ¡kai nieko nebuvo kalbama apie G. L. akcijų įsigijimÄ iÅ¡ J. G., dėl Å¡io sandorio nebuvo pareikÅ¡ta jokio reikalavimo, J. G. nebuvo įtrauktas į bylÄ , todėl teismas neturėjo jokio pagrindo nustatinėti G. L. akcijų įsigijimo iÅ¡ J.

G. aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai ir pagrįstai nurodė, kad atleidžiant bendrovės vadovÄ taikomos ne Darbo kodekso nuostatos, susijusios su darbo sutarties nutraukimo konkrečiu Darbo kodekse nustatytu pagrindu tvarkos reikalavimais, o Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, todėl pagrįstai nustatė, kad R. G. atleidimas buvo teisėtas. Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnyje pažeidimai sukelia niekinio sandorio pasekmes. Tačiau G. L. apskritai jokio pažeidimo nepadarė.Trečiasis asmuo E. L. teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

Juo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog kadangi įmonėje buvo tik viena akcininkė, jai Akcinių bendrovių įstatymo 47 str. 8 dalis suteikia teisę parduoti akcijas nesilaikant Å¡io straipsnio nustatytos akcijų pardavimo tvarkos. Apeliantės argumentavimas, kad bendrovės akcijos buvo parduotos nesilaikant nustatytos akcijų perleidimo tvarkos, yra niekuo nepagrįstas, trečiajam asmeniui akivaizdu, kad ieÅ¡kovė su Akcinių bendrovių įstatymu nėra tinkamai susipažinusi.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2012-02-06 įvykusiame UAB „Jorlita“ visuotiniame akcininkų susirinkime J. G. ir I. G., turintys po 50 akcijų, nusprendė G. L. parduoti 100 vnt. akcijų, kurių vienos nominali vertė – 100 Lt, tai sudaro 100 procentų viso bendrovės balsų skaičiaus (t. 1, b. l. 9, t. 2, b. l. 21, 119). 2012-03-01 priėmimo–perdavimo aktu UAB „Jorlita“ dokumentai perduoti G.

L., tačiau jis nepasiraÅ¡ytas G. L., tik J. G. (t. 2, b. l. 120, 121). Taip pat teismui pateikta 2012-02-08 parengta, bet Å¡alių nepasiraÅ¡yta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 9, t. 2, b. l. 117, 122), pagal kuriÄ G. L. parduoda, o M. S. ir V. G. perka po 50 vnt. UAB „Jorlita“ akcijų. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad visų akcijų kaina yra 10 000 Lt. Pirkėjoms nurodyta iki 2012-03-31 sumokėti visÄ kainÄ pavedimu į įmonės sÄ skaitÄ (sutarties 4 punktas). 5 punkte nurodyta, kad įmonės akcijų pirkimo pirmumo teisei užtikrinti pirkėjoms yra iÅ¡duoti 2 paprastieji vekseliai.

Sutarties 6 punkte nurodyta, kad pirkėjoms neatsiskaičius už akcijas iki 2012-03-31, akcijų pirkimo teisę ne ginčo tvarka įgyja UAB „Jorlita“ vadovas bei darbuotojai (t. 1, b. l. 9).Nustatyta ir tai, jog 2012-02-21 visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta 2012-02-22 sustabdyti direktoriaus J. G. įgaliojimus ir atleisti jį iš direktoriaus pareigų, taip pat sudaryti įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį su Klaipėdos teritorine darbo birža dėl R. G.. Protokolas pasirašytas vienintelės akcininkės G.

L. (t. 1, b. l. 10–11). 2012-10-18 akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis G. L. pardavė, o V. S. ir A. G. nusipirko po 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Jorlita“ akcijų (t. 2, b. l. 123–125). Akcijų pirkėjams buvo išduoti 2012-10-29 akcijų sertifikatai (t. 2, b. l. 29–30). UAB „Jorlita“ akcininkė G. L. 2012-03-01 vienintelio akcininko sprendimu nutarė atšaukti iš pareigų bendrovės direktorių J. G. nuo 2012-03-01 ir nuo 2012-03-01 direktore paskirti R. G. (t. 1, b. l. 12).

Juridinių asmenų registras 2012-03-01 sprendimÄ dėl vadovo pakeitimo gavo 2012-03-08 bei 2012-03-13 įregistravo (t. 2, b. l. 85). Pateiktame 2012-04-16 kasos pajamų orderio kvite nurodyta, kad R. G. sumokėjo 10 000 Lt už UAB „Jorlita“ akcijas (t. 1, b. l. 13). Minėtas kvitas yra pasiraÅ¡ytas R. G., kaip pinigus mokančio asmens ir kaip pinigus priimančio asmens. IÅ¡ Juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinio iÅ¡raÅ¡o matyti, kad J. G. bendrovės direktoriumi paskirtas buvo 2010-10-29, G. L., kaip vienintelė UAB „Jorlita“ akcininkė, Juridinių asmenų registre įregistruota 2012-02-10 (t. 1, b. l. 15–18).

I. R. G. 2012-10-13 su praÅ¡ymu – reikalavimu kreipėsi į atsakovę G. L. praÅ¡ydama geranoriÅ¡kai parduoti visas įmonės akcijas už simboliÅ¡kÄ 1 Lt kainÄ . Nurodė, kad prieÅ¡ingu atveju kreipsis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 2012-02-08 niekinio (apsimestinio) įmonės akcijų perleidimo sandorio sudarymo tarp G. L., J. G. ir I. G. bei ieÅ¡kiniu dėl neteisėto praturtėjimo, pateiks skundus į FNTT ir kitas institucijas. IeÅ¡kovė G. L. nustatė 3 dienų terminÄ nuo praneÅ¡imo gavimo dienos pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ atsakymÄ (t. 1, b. l. 19, 45, t. 2, b. l. 118, 136).

PraÅ¡ymas – reikalavimas atsakovei įteiktas 2012-10-17 (t. 1, b. l. 21). E. L. valstybės įmonės Registrų centrui pateikė 2012-10-18 UAB „Jorlita“ akcininkų sÄ raÅ¡Ä , kuriame nurodyta, kad G. L. 2012-10-18 perleido po 50 vnt. akcijų V. S. ir A. G. (t. 1, b. l. 43–44, t. 2, b. l. 126). G. L. 2012-10-07 praneÅ¡imu įpareigojo R. G. nuo 2012-10-08 per savaitę paruoÅ¡ti visus ataskaitinius dokumentus ir pasiruoÅ¡ti UAB „Jorlita“ auditui (t. 1, b. l. 85, 108, t. 2, b. l. 130). G. L. 2012-10-15 vienintelio akcininko sprendimu Nr. 10/01 atÅ¡aukė UAB „Jorlita“ vadovę R.

G. iÅ¡ einamų pareigų vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalimi nuo 2012-10-18 taikant Darbo kodekso 124 straipsnio 1 punktÄ ir iÅ¡mokant kompensacijÄ , numatytÄ pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (t. 1, b. l. 94, t. 2, b. l. 3, 10).   2012-10-15 vienintelio akcininko sprendimu Nr. 10/02 G. L. nuo 2012-10-18 bendrovės vadove paskyrė E. L. (t. 1, b. l. 95, 127). Teismui buvo pateikti du 2012-02-08 paprastieji neprotestuotini Å¡alių nepasiraÅ¡yti vekseliai, iÅ¡ kurių matyti, kad vekselio davėja G.

L. įsipareigojo vekselio gavėjoms per 1 darbo dienÄ arba iki 2012-03-31 M. S. ir V. G. pareikalavus perleisti 50 procentų UAB „Jorlita“ akcijų, kurių nominali vertė po 5 000 Lt (t. 2, b. l. 19–20). I. R. G. 2012-03-01 pasirašė terminuotÄ darbo sutartį 3 metams, t. y. kad nuo 2012-03-02 pradeda dirbti UAB „Jorlita“ direktore už 4 000 Lt atlyginimÄ per mėnesį (t. 1, b. l. 34). Tokie duomenys nurodyti darbo sutartyje, kuriÄ teismui pateikė ieÅ¡kovė. IÅ¡ darbo sutarties, kuriÄ teismui pateikė Teritorinė darbo birža ir Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius, atsiųstos patvirtintos kopijos matyti, kad darbo sutartis neterminuota ir R.

G. darbo užmokestis nurodytas kitas, t. y. 2 440 Lt per mėnesį (t. 1, b. l. 161–163, t. 2, b. l. 132–133). IÅ¡ praneÅ¡imų apie apdraustuosius matyti, kad R. G., eidama direktoriaus pareigas bendrovėje „Jorlita“, gaudavo 2 440 Lt atlyginimÄ (t. 2, b. l. 30–35). V. M., įgaliota akcininkės G. L. (t. 2, b. l. 81–82), pateikė R. G. 2012-10-18 praneÅ¡imÄ , kuriuo rekomendavo R. G. geranoriÅ¡kai perduoti UAB „Jorlita“ priklausančius dokumentus, antspaudus, elektronines prieigas prie bankų ir įmonei priklausantį turtÄ iki spalio 22 d. 16.30 val.

T. V. M. 2012-10-18 susisiekus R. G., Å¡i atsisakė atiduoti bendrovei priklausančius daiktus (t. 2, b. l. 80), todėl 2012-10-25 antstolė Vida D. R. G. įteikė raÅ¡tÄ , kuriuo įpareigojo ieÅ¡kovę 2012-10-26 11 val. atvykti į antstolės kontorÄ ir perduoti UAB „Jorlita“ priklausančius daiktus, bet R. G. nustatytu laiku neatvyko. Atvykusi kitu laiku kontoroje paliko 7 lapus dokumentų kopijų, kurie buvo perduoti bendrovei „Jorlita“ (t. 2, b. l. 83). Antstolė pakartotinai ieÅ¡kovei surašė ir įteikė praneÅ¡imÄ dėl daiktų gražinimo, tačiau ir į šį praneÅ¡imÄ R.

G. nereagavo ir daiktų negrÄ Å¾ino (t. 2, b. l. 84). 2012-10-25 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Jorlita“ buvusios įmonės direktorės R. G. galbÅ«t nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje (t. 1, b. l. 98, 128). UAB „Tempo invest“, kaip UAB „Jorlita“ buhalterines paslaugas teikianti įmonė, 2012-10-30 raÅ¡tu informavo bendrovės direktorę E. L., kad vis dar nėra pateikti dokumentai, bÅ«tini apskaitos tvarkymui, bei prašė juos pateikti iki 2012-11-15 (t. 1, b. l. 97, 125). 2012-11-23 raÅ¡tu informavo, kad buvusi bendrovės direktorė R.

G. buvo raginama žodžiu ir raÅ¡tu (el. paÅ¡tu siųsti 3 raginimai) pristatyti dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti (t. 2, b. l. 126, t. 2, b. l. 29). D. J. G. UAB „Jorlita“ akcijų perleidimo G. L. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nenustatinėjo aplinkybių apie UAB „Jorlita“ akcijų perleidimÄ G. L., t. y. ar materialiosios akcijos buvo perleistos nepažeidžiant akcijų perleidimÄ reglamentuojančių teisės normų ir tai, ieÅ¡kovės manymu, lėmė nepagrįsto bei neteisėto sprendimo priėmimÄ .

Teismas, jos manymu, nustatęs, kad buvo sudarytas imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris, turėjo ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu.Kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieÅ¡kovo suformuluotas ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju R. G. ieÅ¡kinyje visiÅ¡kai nieko nebuvo kalbama apie G. L. akcijų įsigijimÄ iÅ¡ J. G., dėl Å¡io sandorio nebuvo pareikÅ¡ta jokio reikalavimo, J. G. nebuvo įtrauktas į bylÄ , todėl apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo nustatinėti G.

L. akcijų įsigijimo iÅ¡ J. G. aplinkybių, praÅ¡yti pateikti tam tikrus įrodymus ir t. t., nes tai bÅ«tų visiÅ¡kai neturėję įtakos Å¡iai bylai, kadangi R. G. prašė pripažinti nuosavybės teisę į akcijas jai, o ne grÄ Å¾inti akcijas J. G., kas turėtų bÅ«ti padaryta pripažinus sandorį niekiniu ir negaliojančiu. D. R. G., kaip bendrovės vadovės, netinkamo pareigų vykdymo bei atleidimo iÅ¡ pareigų IeÅ¡kovė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ji netinkamai vykdė savo pareigas.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas ir pasisakė dėl R.

G. netinkamo pareigų vykdymo, tačiau ne tai turėjo esminę reikÅ¡mę teismui konstatuojant, kad ieÅ¡kovės atleidimas buvo teisėtas. 2012-10-15 vienintelio akcininko sprendime Nr. 10/01 nėra nurodyta, kad R. G. atÅ¡aukiama iÅ¡ direktorės pareigų dėl netinkamų pareigų vykdymo. Å iuo atveju akcininkė G. L., pasinaudodama Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje suteikta jai teise, atÅ¡aukė direktorę (ieÅ¡kovę) iÅ¡ pareigų. Akcininkė priimdama tokį sprendimÄ neprivalėjo nurodyti ir nenurodė, kodėl atÅ¡aukia R.

G. iÅ¡ pareigų. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai ir pagrįstai nurodė, kad atleidžiant bendrovės vadovÄ taikomos ne Darbo kodekso nuostatos, susijusios su darbo sutarties nutraukimo konkrečiu Darbo kodekse nustatytu pagrindu tvarkos reikalavimais, o Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, ir pagrįstai nustatė, kad R. G. atleidimas buvo teisėtas. Taigi Å¡ioje byloje neturi reikÅ¡mės, tinkamai ar ne savo pareigas atliko R. G., tai neturi įtakos jos atleidimo teisėtumui. Apeliantės argumentai, kad teismas vertindamas, ar ji tinkamai atliko pareigas, turėjo vertinti objektyvius duomenis, t. y.

įmonės finansinius rodiklius, o ne subjektyvius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, neturi Å¡iuo atveju teisinės reikÅ¡mės.Taip pat neaiÅ¡ku, kokiÄ teisinę reikÅ¡mę turi apeliantės argumentas, kad V. G. atėjo pasiimti dokumentų iÅ¡ UAB „Tempo invest“ bei buvo įdarbinta bendrovėje „Jorlita“. Apie tai, kad V. G. ėjo paimti kokių nors dokumentų, bylos nagrinėjimo metu nebuvo kalbama. V. G. teismui paaiÅ¡kino savo sÄ sajas su UAB „Jorlita“ ir jos nurodytas aplinkybes teismas teisingai nurodė apraÅ¡omojoje teismo sprendimo dalyje.

Dėl ieÅ¡kovės informavimo apie priimtÄ akcininkės sprendimÄ atÅ¡aukti jÄ iÅ¡ direktorės pareigų Apeliantė nurodo, kad teismui nebuvo pateikti duomenys, kad ji buvo tinkamai informuota apie G. L. priimtÄ 2012-10-15 sprendimÄ Nr. 10/01, kuriuo ji buvo atÅ¡aukta iÅ¡ pareigų.IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė neginčijo, kad ji nebuvo informuota apie atleidimÄ , kad negavo akcininkės sprendimo atÅ¡aukti jÄ iÅ¡ pareigų. PrieÅ¡ingai, praėjus kelioms dienoms po sprendimo priėmimo ir iÅ¡siuntimo jai registruotu laiÅ¡ku bei elektroniniu paÅ¡tu, pareiÅ¡kė teismui ieÅ¡kinį, kurio vienas iÅ¡ reikalavimų – pripažinti atsakovės G.

L. 2012-10-15 sprendimÄ Nr. 10/01 negaliojančiu, t. y. ieÅ¡kinyje tiksliai nurodyta ir sprendimo data, ir numeris, todėl galima daryti tik vienintelę iÅ¡vadÄ â€“ R. G. akcininkės sprendimÄ gavo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgus į tai, apeliantės naujai nurodomi argumentai, kad gal jai buvo siųstas tuščias paÅ¡to vokas, ar sprendimas buvo gautas iÅ¡ jai nežinomo elektroninio paÅ¡to adreso, neturi reikÅ¡mės. Be to, apeliantė klysta, kad atsakovė G. L. nepatvirtino, kad ji priėmė sprendimÄ atleisti R.

G., nes G. L. šį faktÄ patvirtino. Techninį darbÄ â€“ sprendimo atspausdinimÄ kompiuteriu ir iÅ¡siuntimÄ R. G. atsakovų duomenimis atliko M. S. (nes G. L. nesinaudoja kompiuteriu), bet pats sprendimas priimtas G. L. valia. Atsakovė G. L. patvirtino, kad pasitardavo su dukra, tačiau M. S. nė vieno veiksmo neatliko be jos žinios ir prieÅ¡ jos valiÄ . Apeliantės argumentas, kad akcininko vardu sprendimus priiminėjo M. S., ir tai patvirtina 2012-02-08 sutarties sudarymÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl akcininkės įgalioto asmens V. M. 2012-10-18 praneÅ¡imo Pirmosios instancijos teismas sprendime tarp kitų nustatytų aplinkybių nurodė ir tai, kad V. M. pateikė R. G. praneÅ¡imÄ , kuriuo rekomendavo geranoriÅ¡kai perduoti UAB „Jorlita“ priklausančius dokumentus, antspaudus ir kt., tačiau V. M. susisiekus su R. G., Å¡i atsisakė perduoti daiktus. Apeliantė savo skunde kelia klausimÄ , kaip teismas įsitikino, kad Å¡is praneÅ¡imas buvo pateiktas R. G.. Pažymėtina, jog apylinkės teismas sprendime nurodė, kad įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

IeÅ¡kovė ne kartÄ bylos nagrinėjimo metu pasisakė dėl Å¡io praneÅ¡imo, aiÅ¡kino, kodėl nedavė dokumentų, todėl ir vėl dabar nesuprantamas jos argumentas, kad ir apie šį praneÅ¡imÄ ji gal nežinojo. Kolegijos nuomone, teismas jokių iÅ¡vadų vien dėl Å¡io praneÅ¡imo nedarė, o paminėjęs tarp kitų nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, vertino kartu su kitais įrodymais – antstolės suraÅ¡ytais dokumentais. Aplinkybė, gavo ar ne, V. M. praneÅ¡imÄ R.

G., tiesioginės ir esminės reikÅ¡mės teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui neturi. Dėl 2012-10-18 UAB „Jorlita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų G. L., V. S. ir A. G. Apeliantė mano, kad ji, kaip vadovė, M. S. ir V. G. nesumokėjus už akcijas sutartyje nurodyta tvarka, įgijo akcijų pirkimo teisę ne ginčo tvarka, kuriÄ realizavo 2012-04-11, t. y. už UAB „Jorlita“ 100 vnt. akcijų įnešė į bendrovės kasÄ 10 000 Lt. Be to, apeliantė teigia, kad apylinkės teismas pažeidė rungimosi principÄ , nes neiÅ¡reikalavo duomenų apie atsakovų V.

S. ir A. G. turtinę padėtį. R. G. nurodo, kad teismui, prieÅ¡ingai nei jai, nekilo abejonių dėl atsakovų finansinių galimybių sumokėti po 5 000 Lt už akcijas.Å iuo aspektu svarbu tai, jog ieÅ¡kovei teismo posėdžio metu domintis, ar G. L. gavo pinigus už akcijas, Å¡i (G. L.) patvirtino, kad pinigus gavo. Aktualu pažymėti, jog R. G. neturi reikalavimo teisės ginčyti nei pinigų sumokėjimo, nei gavimo faktų dėl tokių aplinkybių apskritai nesant ginčo, todėl apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo reikalauti atsakovų pateikti duomenis apie turtinę padėtį vien tik tam, kad patenkintų ieÅ¡kovės smalsumÄ .

Taigi jokio rungimosi principo pažeidimo Å¡iuo atveju nėra.Apeliantė nurodo ir tai, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad G. L. bÅ«tų raÅ¡tu praneÅ¡usi bendrovei apie ketinimÄ sudaryti akcijų perleidimo sandorį, todėl laikytina, kad praneÅ¡imo nepateikimas sudaro pagrindÄ ginčijamÄ sutartį pripažinti negaliojančia, kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms įstatymo normoms.Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, kad akcijų perleidimo procedÅ«rų, numatytų Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnyje, pažeidimai sukelia niekinio sandorio pasekmes.

Tačiau Å¡iuo atveju teisėjų kolegija mano, jog G. L. pažeidimo nepadarė. Akcinių bendrovių įstatymo analizė –konkrečiai Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 1 ir 2 dalys numato uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo ypatumus. Jame nustatyta, jog apie ketinimÄ parduoti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų akcininkas privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti uždarajai akcinei bendrovei, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainÄ .

Pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko praneÅ¡imo apie ketinimÄ parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dienÄ buvę jos akcininkai. Å i įstatymo nuostata taikoma, kai įmonėje yra daugiau kaip du akcininkai, kadangi įmonėje buvo tik viena akcininkė, tai to paties įstatymo 47 straipsnio 8 dalis suteikia akcininkui teisę parduoti akcijas nesilaikant Å¡iame straipsnyje nustatytos akcijų pardavimo tvarkos. Minėtas reglamentavimas reiÅ¡kia, jog apeliantės argumentavimas, kad bendrovės akcijos buvo parduotos nesilaikant nustatytos akcijų perleidimo tvarkos yra niekuo nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju G. L. buvo vienintelė akcininkė, todėl ji bendrovei neprivalėjo praneÅ¡ti, nes Å¡is praneÅ¡imas neturėtų jokios prasmės. Atsižvelgus į tai, kad jokio pažeidimo perleidžiant akcijas nebuvo padaryta, todėl nėra ir pagrindo pripažinti G. L. ir V. S. bei A. G. sudarytÄ sandorį negaliojančiu, tÄ teisėtai bei pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas. IÅ¡analizavus ir įvertinus bylos duomenų visetÄ darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas iÅ¡samiai ir objektyviai nustatė visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, teisingai įvertino įrodymų visumÄ , padarė pagrįstas iÅ¡vadas.

Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieÅ¡kovės apeliacinio skundo, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ suraÅ¡iusiai Å¡aliai. Atsakovas V. S. praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Jo sumokėti advokatui 1 000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl, netenkinus apeliacinio skundo, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kinys atmestinas, apylinkės teismo sprendimas įsiteisėja nuo Å¡ios nutarties priėmimo (CPK 331 straipsnio 6 dalis), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-02 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais, n u t a r i a: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovui V. S. iÅ¡ ieÅ¡kovės R. G. priteisti 1 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-02 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Kolegijos pirmininkė                                                                                            Rimvida Zubernienė             Kolegijos teisėjai                                                                                            AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius