2016-11-15 Nr. AB-21675-3-63-3-01244-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1763-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01244-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. A. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, KRATC, apeliantas) kreipėsi su prašymu (b. 1. 3) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. A. (toliau – ir atsakovas) 309,79 Eur už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už turto objektą „Butas“, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas už šį turto objektą už nurodytą laikotarpį apmokestintas 354,39 Eur, sumokėjo 44,60 Eur, skola – 309,79 Eur. Pareiškėjas teigė, jog komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą iš atliekų turėtojų. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 (toliau – ir Koncesijos sutartis) pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), jie skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimu (b. l. 13–15) iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo A. A. 293,66 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Kitą pareiškėjo prašymo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Rinkliavų įstatymu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas, MAĮ), Koncesijos sutartimi ir Nuostatais.

Teismas akcentavo, jog, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, atsakovui nuo 2005 m. birželio 3 d. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 62,59 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl vietinės rinkliavos nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymo ir priteistinos sumos dydžio Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad: „<...> mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba MAĮ, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015). Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodė, kad: „<...> šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015).

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva). Pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 17 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Prašymas priteisti vietinę rinkliavą už ankstesnį laikotarpį nei nuo 2010 m. sausio 1 d. yra nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Teismas nustatė, jog Nuostatų priede laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. gyvenamosios paskirties butams, esantiems daugiabutyje, buvo nustatyta 1 Eur (3,44 Lt) už 1 kv. m dydžio metinė vietinė rinkliava, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 0,85 Eur (2,94 Lt). Atsakovas yra sumokėjęs 44,60 Eur vietinę rinkliavą už 2009 m., ir likusi skola už 2009 m. – 16,22 Eur. Teismas nurodė, jog vietinė rinkliava priteistina už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Priteistinos vietinės rinkliavos apskaičiavimas: už vienerius metus – 62,59 kv. m x 3,44 Lt yra 215,31 Lt (62,36 Eur) ir 62,59 kv. m x 2,94 Lt yra 184,01 Lt (53,29 Eur); už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 62,36 Eur x 3 metai + 53,29 Eur x 2 metai yra 293,66 Eur. Teismas akcentavo, jog nežymūs netikslumai pareiškėjo pateiktoje 2015 m. rugpjūčio 11 d. pažymoje Nr. (8.2)-5R-2391 dėl vietinės rinkliavos yra dėl centų apvalinimo.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu (b. l. 18–19) prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas prašymas priteisti vietinės rinkliavos skolą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kitą sprendimo dalį paliekant galioti.

Pareiškėjo manymu, buvo padarytas materialinės teisės normų pažeidimas, nes teismas neteisingai vadovavosi MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostata. KRATC kreipėsi į teismą dėl tam tikrais metais (už 2008 m. vietinė rinkliava apskaičiuota 2008 m., už 2009 m. vietinė rinkliava apskaičiuota 2009 m. ir t. t.) jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi siekdamas priverstiniu būdu išieškoti nesumokėtą ir tam tikrais metais apskaičiuotą vietinę rinkliavą. Šioje administracinėje byloje negali būti taikomas MAĮ 68 straipsnis aiškinant, jog pareiškėjui gali būti priteisiama vietinė rinkliava už kreipimosi į teismą metus ir penkerius praėjusius metus (2014, 2013, 2012, 2011 ir 2010 m.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015 dėl vietinės rinkliavos priteisimo ieškinio senaties netaikė ir priteisė vietinės rinkliavos skolą nuo jos įvedimo dienos – 2008 m. liepos 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 309,79 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo už turto objektą – butą, adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam iš atsakovo 293,66 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., o kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas (apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, iš esmės argumentuodamas tuo, jog teismas nepagrįstai jo reikalavimui taikė Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą senaties terminą ir nepriteisė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovo pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu bei sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo apmokestinimo pagrįstumo ir teisėtumo, jų nebekartoja ir plačiau dėl jų nepasisako.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, kurios nuosekliai laikosi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4298-492/2015, 2016 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1085-442/2016, 2016 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-892-556/2016, 2016 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1186-662/2016, 2016 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1178-756/2016 ir kt.) ir nuo kurios nukrypti nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 17 d. (b. l. 3), todėl, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestas teisėtai ir pagrįstai.

Pareiškėjo apeliaciniame skunde paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Nr. A-309-442/2015 ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Be to, administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015 nebuvo vertinamos ar aiškinamos teisės aktų, reglamentuojančių senaties terminus, nuostatos. Todėl šiuo atveju paminėta administracinė byla nėra reikšminga.

Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Anatolijus Baranovas

Ričardas Piličiauskas