afdf3d6b-e4aa-4ada-aa03-67ec67453941 · Anykščių rajono apylinkės teismas

                                                                     Administracinė byla Nr. A13.-139-913/2017                                                                     Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00126-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14.; 21.9.4.; 21.9.10.

    (S)   ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S  2017 m. lapkričio 17 d.Anykščiai Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. K., jo atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei,institucijos, suraÅ¡iusios protokolÄ atstovei Kristinai Sriubienei, nukentėjusiajam D. Å .,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylÄ .

Teismas n u s t a t ė : E. K. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2017 m. birželio 28 d. apie 21.00 val. neužtikrino, kad jo Å¡unys be priežiÅ«ros nepatektų į vieÅ¡as vietas ir dėl to vienas iÅ¡ Å¡unų iÅ¡bėgęs į bendro naudojimo keliukÄ dantimis apgadino D. Å . vairuojamÄ automobilį Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir padarė jam turtinės žalos. Taip pat nustatyta, kad nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.

E. K. priklausantys Å¡unys nėra registruoti įstatymo nustatyta tvarka, nors E. K. yra atsakingas už savo augintinių, t.y. Å¡unų registravimÄ , t.y. kaip padariusiam administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje ir 346 straipsnio 1 dalyje.Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ atstovė Kristina Sriubienė paaiÅ¡kino, kad Å¡ių metų birželio 28 dienÄ Anykščių rajono policijos komisariate buvo gautas D.

Å . pareiÅ¡kimas dėl (duomenys neskelbtini) padaryto jam priklausančio automobilio apgadinimo, buvo pradėtas tyrimas ir įžvelgus E. K. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių buvo pradėta administracinė teisena. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, todėl jam turi bÅ«ti skirtina nuobauda. Å unys turi bÅ«ti privalomai registruojami pagal GyvÅ«nų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietovėse taisyklių 7.1 punktÄ . Kiekviena savivaldybė turi priimti tvarkÄ ir taisykles, ir pagal GyvÅ«nų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietovėse taisykles gyvÅ«nai turi bÅ«ti privalomai registruoti, savivaldybėms suteikta galimybė pačioms spręsti.

Dėl ANK 346 str. 4 d. – tai pažeidimas padarius šį nusižengimÄ yra grindžiamas D. Å . parodymais. Nebuvo jokių duomenų dėl D. Å . suinteresuotumo. Dėl apgadinimų – tai jie padaryti Å¡uns. D. Å . kreipėsi į policijos pareigÅ«nus tÄ pačiÄ dienÄ dėl apgadinto automobilio, kuris buvo apžiÅ«rėtas ir priimtas pareiÅ¡kimas. Apgadinimai – įbrėžimai. Ekspertizė nebuvo atlikta. Nustatyta buvo pagal pirminius požymius. PareigÅ«nai ne kartÄ buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini), pareigÅ«nai įsitikino, kad Å¡unys laksto palaidi, yra agresyvÅ«s, bandė kÄ sti pareigÅ«no automobilio ratÄ .

Ä®rodymai – patys apgadinimai ir D. Å . parodymai. Paties D. Å . yra nurodyta, kad apgadino vienas iÅ¡ Å¡unų, konkrečiai kuris nenufotografuotas. E. K. tyrimo metu nebendradarbiavo, sÄ lygos tyrimui buvo sudėtingos, nes Å¡unys buvo agresyvÅ«s. Kad tai yra E. K. Å¡unys ir jo sodyba buvo nustatyta tyrimo metu. Baigiamųjų pasisakymų metu atstovė nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 31 d. E. K. buvo suraÅ¡ytas protokolas už tai, kad jis neužtikrino, kad jo Å¡unys be priežiÅ«ros nepatektų į vieÅ¡as vietas ir dėl to vienas iÅ¡ Å¡unų iÅ¡bėgęs į bendro naudojimo keliukÄ dantimis apgadino D.

Å . vairuojamÄ automobilį Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir padarė jam turtinės žalos. E. K. pažeidė GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. Nukentėjusiojo D. Å . parodymai buvo iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s, nebuvo nustatyta, kad jis suinteresuotas. Jis visÄ laikÄ davė nuoseklius parodymus. Pažeidėjas E. K. viso tyrimo metu nedavė paaiÅ¡kinimų. Jis teigė, kad sodyba buvo aptverta, tačiau yra kitų duomenų, kad sodyba nebuvo aptverta. E. K. liudytojas V.

L. teisme davė melagingus parodymus. E. K. pateiktos į bylÄ nuotraukos nėra kokybiÅ¡kos, ir kelia didelių abejonių dėl savo originalumo. Kinologų iÅ¡vada vertintina kritiÅ¡kai, tai gali bÅ«ti vertinama kaip jų nuomonė, bet ne iÅ¡vada. PraÅ¡o skirti E. K. nuobaudÄ ir įpareigoti atlyginti D. Å . patirtus nuostolius bei įvertinti liudytojo V. L. parodymus. E. K. padaręs pažeidimus, numatytus ANK 346 straipsnio 4 dalyje ir 346 straipsnio 1 dalyje, nepripažino. PaaiÅ¡kino, kad jis nieko nepažeidė, Å¡unys neturi bÅ«ti čipuoti ir registruoti.

Yra žemės ūkio ministro įsakymas, kur nurodyta, kokie šunys turi būti registruoti, t.y. tik tie gyvūnai, kurie yra perduodami kitam savininkui. Tas įsakymas kategoriškai neliepia registruoti nei šunų, nei kačių, jei tie gyvūnai nėra perduodami kitam savininkui. Šunų, laikomų savo kieme, registruoti nereikia. Įstatymas leidžia laikyti gyvūnus palaidus, jei teritorija yra aptverta tvora. Jo visa valda yra aptverta vieline (tinkline) tvora, kabo ženklas – „pavojingas šuo“ ir „palaidi šunys“.

Taigi visi reikalavimai pagal GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymÄ yra įvykdyti. Å unys yra nepavojingi ir nekoviniai. 2016 metų spalio mėn. buvo padarytas tinklinis aptvaras, buvo aptvertas 3 ha dydžio plotas. Birželio 29 d. jį iÅ¡leido iÅ¡ ligoninės, grįžęs namo jis rado Å¡unis pririÅ¡tus, jis kalbėjo su V. L., kuris paminėjo, kad viskas tvarkoje, tik vakare pravažiavo keliu kažkokia tamsi maÅ¡ina. Dėl automobilio sugadinimo – kieme buvo žmonių, bet D. Å . nesustojo ir į kiemÄ neatėjo, niekam nieko nesakė, o tiesiai nuvažiavo į policijÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ .

Kelia abejonių ir automobiliui padaryti sužalojimai. IÅ¡važiuodamas į ligoninę ryte, jis Å¡unis pririÅ¡o. Vakare Å¡unų Å¡erti atvyko V. L.. Todėl Å¡unys negalėjo bÅ«ti palaidi ir atsidurti ant kelio. KiekvienÄ vakarÄ jis apžiÅ«ri savo valdas, su Å¡unimis apeina ir apžiÅ«ri tvorÄ , ir nebuvo jokių pažeidimų. Pateiktose nuotraukos yra užfiksuotas iÅ¡važiavimas iÅ¡ sodybos. Yra kamera, kuri fiksuoja tÄ vietÄ kieme, kur yra pririÅ¡ti Å¡unys, bet vaizdo įraÅ¡as nėra iÅ¡saugotas.

Nukentėjusysis D. Å . paaiÅ¡kino, kad 28 d. apie 21 val. važiavo žvejoti, važiavo į keliukÄ , kuris eina palei upę. Tuo keliuku jis važiavo pirmÄ kartÄ gyvenime. Tuo keliuku važiuojant vienoj vietoj pažvejojo, tada važiavo toliau ir privažiavo K. sodybÄ , kelias veda palei jo sodybÄ , privažiavus jo sodybÄ , lakstė trys Å¡unys, jie sekė jo automobilį. Jis pravažiavo, toliau pasidarė prastas kelias, buvo nugriuvęs medis, jis apsisuko ir važiavo atgal, atgal važiuojant, greitis nebuvo didelis, apie 10 km/h , Å¡unys jį sekė ir vienas Å¡uo apgraužė deÅ¡inės pusės sparnÄ ir bamperį.

Tas Å¡uo tai seniausiais, galimai jo nuotrauka yra pateikta. Jis nestojo, nes Å¡unys graužė mažinÄ ir jis norėjo to iÅ¡vengti. Ten ryÅ¡io nebuvo, tolėl jis nusprendė iÅ¡ karto važiuoti į komisariatÄ . Atvažiavus į miestÄ jis pamatė stovinčius policininkus ir sustojo prie jų. Jie pasakė, kad užpildys vietoj. Tada jie supildė viskÄ , nufotografavo. Taip viskas ir buvo. Sužalojimai buvo padaryti, kandimo žymės ant sparno galinio ir bamperio. Matosi fotonuotraukose. ŽalÄ patyrė, ji nustatyta pagal sÄ matÄ 278 Eur.

Å uo maÅ¡inÄ graužti pradėjo važiuojant atgal. Jis girdėjo garsÄ , Å¡uo iÅ¡ paskos bėgdamas čiupo už galinio sparno ir jį graužė dantimis. TÄ vaizdÄ jis matė stebėdamas per galinio vaizdo veidrodėlį. Tai buvo tas Å¡uo, kuris yra nurodytas fotonuotraukose eksperto. Jis norėjo iÅ¡vengti dar didesnių apgadinimų, todėl važiavo toliau ir nusprendė iÅ¡ karto kreiptis į pareigÅ«nus. Jis nežinojo nei kieno ta sodyba, nei kam tie Å¡unys priklauso. Tvoros nebuvo. Kodėl nuotraukose nesimato Å¡uniukų negali pasakyti, jie galimai už maÅ¡inos, jų nesimato.

Nuotraukos neryÅ¡kios. Å unys buvo. Kad maÅ¡ina apgraužta pamatė pavažiavus nuo sodybos, tokioje vietoje kur Å¡uo nebegalėjo atbėgti. Apgadinimas yra vienas. SÄ matos yra dvi todėl, kad jis buvo komisariate, ir jo pareigÅ«nas paklausė kodėl sÄ mata yra kad apgadinimas kairės pusės. Klaida įsivėlė sudarant sÄ matÄ , kuri vėliau buvo perraÅ¡yta. Ä®rodymų, kad automobilio apgadinimai padaryti Å¡uns, jis neturi. Jis matė per galinio vaizdo veidrodėlį apgadinimų vietÄ . Sugadinta buvo keleivio pusės galinis sparnas ir bamperis.

Kad sÄ matoje neatitinka pusės jam pranešė pareigÅ«nas. E. K. anksčiau nepažinojo, pirmÄ kartÄ susitiko tik po įvykio.Liudytojas V. L. paaiÅ¡kino, kad E. K. yra jo pažįstamas. Jam iÅ¡ vakaro paskambino E. ir paklausė ar galima maÅ¡inÄ palikti ir pasakė, kad turi dar kitÄ praÅ¡ymÄ , prašė paÅ¡erti jo Å¡unis. Pasakė, kad kitÄ dienÄ bus jo gimtadienis, bet jis važiuos į ligoninę, jam darys Å¡irdies operacijÄ . Ant rytojaus vakare apie pusę devynių jis nuvažiavo su jo automobiliu į jo namus.

Atsirakino namus, prie durų vienas Å¡uva, pasiėmė iÅ¡ Å¡aldiklio suÅ¡aldytus kaulus. Kol smulkino kalus, pradėjo Å¡unys loti pamatė, kad pravažiavo juoda maÅ¡ina. Jis padėjo Å¡unims kaulus, pripylė vandens ir pamatė, kad ta pati maÅ¡ina atgal važiuoja. Pašėręs Å¡unis jis užrakino namus, užsuko vartelius ir iÅ¡važiavo. E. K. Å¡unis jis šėrė pirmÄ ir vienintelį kartÄ . Kai atvyko į sodybÄ , Å¡unys buvo pririÅ¡ti, vienas prie klėties, kitas prie priemenės, trečias irgi pririÅ¡tas.

Å unys pririÅ¡ti su grandinėmis. E. K. visa teritorija aptverta tinkline, vieline tvora. Liudytojas A. Č. nurodė, jog jis yra Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas. Parodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo nepažįsta. TÄ vakarÄ dirbo operatyvinėje grupėje. Prie jų privažiavo D. Å . ir paaiÅ¡kino, kad jo automobilį miÅ¡ke apgadino kažkokie Å¡unys. D. Å . paaiÅ¡kino aplinkybes, iÅ¡ jo buvo paimtas pareiÅ¡kimas, paaiÅ¡kinimas, apžiÅ«rėtas automobilis, nufotografuota.

D. Š. paaiškino, kad miškuose važiuojant šunys apkandžiojo automobilį. Apgadinimai matėsi ant automobilio. Toliau tyrime jis nebedalyvavo, nes jo darbas yra pirminiai veiksmai. Liudytojas E. J. nurodė, jog jis yra Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas. Parodė, jog E. K. žino dėl jo profesinės veiklos, kitokių santykių nėra, nukentėjusįjį žino iš matymo. Paaiškino, kad dirbdamas buvo gavęs iš vyr. tyrėjo užduotį apsiklausti nukentėjusįjį dėl jo apgadinto automobilio, apklausė nukentėjusįjį ir tada vyko iki tos vietos kur buvo palaidi šunys.

Nuvykus užfiksavo palaidus Å¡unis. Tai buvo (duomenys neskelbtini), Å¡unys lakstė ant keliuko, po to nubėgo į sodybÄ . Tikslas buvo nustatyti kurioje vietoje yra sodyba, t.y. įvykio vieta, ir kas yra savininkas. Tai buvo nustatyta pažiÅ«rėjus per navigacijÄ Ä¯ žemėlapį, tokiu bÅ«du buvo nustatytas adresas, o po to iÅ¡ adreso nustatytas savininkas. Vietoje buvo daromas vaizdo įraÅ¡as, nes reikėjo padaryti fotonuotraukas. Telefonas automatiÅ¡kai filmuoja kai yra daromos nuotraukos. Sodyboje auga žolė, tvorų jokių nebuvo.

Å uniukai buvo palaidi, bėgo link džipo. IÅ¡važiuojant Å¡uniukai nubėgo į sodybÄ . Administracinėn atsakomybėn traukiamo E. K. atstovė advokatė Daiva Gadliauskienė paaiÅ¡kino, kad LVAT yra pažymėjęs, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas ir bÅ«tent Å¡iuo kaltinimu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad kaltinimas asmeniui turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai. E. K. yra kaltinamas padaręs du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 346 str. 4 d. ir 346 str. 1 d.

Dėl ANK 346 str. 1 d. pažeidimo – Å¡io straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitÄ teisės aktÄ . Pagal protokolÄ , kuris apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, E. K. padarė pažeidimÄ dėl to, kad nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. jam priklausančių Å¡unų neregistravo įstatymo nustatyta tvarka, nors jam priklauso juos registruoti. Ir kaip įstatymÄ policija nurodo GyvÅ«nų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietovėse taisyklių 7.1 ir 7.2 punktÄ .

Visų pirma, gyvūnų laikymo taisyklės yra poįstatyminis aktas. ANK 346 str. 1 d. numatytas teisės aktas, kurių reikalavimus pažeidus atsiranda atsakomybė, yra Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Viršenybę turi įstatymas. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 str. nurodo, kad ženklinami ir registruojami yra gyvūnai tik atskirų rūšių. Privaloma yra registruoti ir ženklinti tik kovinius ir pavojingus šunis. E. K. šunys yra neveisliniai šunys, jie nėra nei pavojingi, nei koviniai.

Todėl atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, jie neturi bÅ«ti registruojami, ženklinami, nes tai yra aiÅ¡kiai nurodyta įstatyme. Taigi nepavojingų ir nekovinių Å¡unų registracija nėra privaloma. Institucija, suraÅ¡iusi E. K. protokolÄ ir kaltindama jį padarius pažeidimÄ , numatytÄ ANK 346 str. 1 d. nesilaikė teisės aktų virÅ¡enybės principo, nes akivaizdu, kad taisyklės neatitinka įstatymo nuostatų, todėl Å¡iomis taisyklėmis vadovautis negalima. AukÅ¡tesnės galios teisės aktas nenumato privalomos gyvÅ«nų registracijos.

Esant tokiai situacijai E. K. patraukti atsakomybėn pagal ANK 346 str. 1 d. nėra jokios galimybės. Dėl ANK 346 str. 4 d. nurodyto pažeidimo – t.y. dėl to, kad E. K. neužtikrino, kad jo Å¡unys nepatektų į vieÅ¡as vietas ir apgadino automobilį bei padarė turtinės žalos, ir dėl to jam taikoma administracinė atsakomybė, tai tokio pagrindo nėra, nes konstatuoti pažeidimo padarymo faktÄ galima tik įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. E. K. neigia jam inkriminuotÄ pažeidimÄ .

Jis mažai kÄ gali pasakyti apie tai kas vyko tÄ dienÄ jo sodyboje, nes tÄ dienÄ jis savo Å¡unis paliko pririÅ¡tus ir savo pažįstamam pavedė juos paÅ¡erti, o pats iÅ¡vyko į Vilnių. Kad jis buvo iÅ¡vykęs į Vilnių patvirtina apžiÅ«rai pateikta epikrizė, iÅ¡ kurios matyti, jog jis buvo gydomas gydymo įstaigoje. IÅ¡ kitų įrodymų matyti, kad teisme buvo apklaustas liudytojas V. L.. Å is liudytojas, prisiekęs teismui parodė, jog bÅ«tent per E. K. gimtadienį, papraÅ¡ytas paties E. K., atvyko į jo sodybÄ paÅ¡erti trijų Å¡unų, juos rado pririÅ¡tus, jokių nutrÅ«kimo žymių nepastebėjo.

Pamaitinęs Å¡unis, ir pabuvęs apie pusvalandį, matė pro sodybÄ pravažiuojantį automobilį, tačiau E. K. Å¡unys Å¡io automobilio nei vijosi, nei kandžiojo, nes buvo pririÅ¡ti. Kad automobilis pravažiavo ir kad nebuvo jokių Å¡unų patvirtina E. K. pateiktos fotonuotraukos, padarytos iÅ¡ kameros įraÅ¡o. Nuotraukos patvirtina, kad 2017-06-28 apie 21 val. pravažiuoja automobilis pirmyn ir atgal, ir jokių Å¡unų nesimato. Kad E. K. auginami Å¡unys negalėjo apgadinti D. Å . automobilio patvirtina ir Lietuvos kinologų draugijos pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad bÅ«tent tas Å¡uo, kur pats D.

Å . patvirtino, jog tai yra tas pats Å¡uo, nurodo, kad Å¡uo yra senas, nudilę pagal amžių dantys, apdilusiais kraÅ¡tais ir tokios bÅ«klės Å¡uo sunkiai galėtų apkandžioti net stovintį automobilį. Be to, apžiÅ«ros metu Å¡uo buvo ramus ir jokių agresijos požymių nerodė. Taigi byloje yra vienintelis įrodymas, kuriuo besÄ lygiÅ¡kai rėmėsi institucija, t.y. bÅ«tent byloje pripažinto nukentėjusiuoju parodymai, kuris tvirtina, jog 2017-06-28 jam važiuojant žvejoti jo automobiliu Citroen C5, jį užpuolė Å¡uo, kuris apgraužė automobilio sparnÄ dantimis.

Kelia abejonių Å¡ių parodymų teismingumas. D. Å . važinėjo miÅ¡ko keliukais, jam nežinomomis vietomis. D. Å . parodymai yra akivaizdžiai nepatikimi ir duoti kaip akivaizdžiai suinteresuoto asmens, kuries siekia gauti žalos atlyginimÄ už automobilio sugadinimÄ . Ä® klausimÄ ar įmanoma taip dantimis apgadinti automobilį, atsakė, kad taip, įmanoma. Bet paklausus ar kitokiu bÅ«du įmanoma padaryti įbrėžimus, pvz. medžio Å¡akomis, atsakė kad ne, neįmanoma. Nėra aiÅ¡ku kodėl sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti kitu bÅ«du.

D. Å . iÅ¡ automobilio neiÅ¡lipo, jo neapžiÅ«rėjo, ir tuos įbrėžimus jis pamatė tik gerokai nuvažiavęs nuo sodybos. Todėl kyla klausimas ar tie įbrėžimai negalėjo bÅ«ti padaryti kitu bÅ«du, kitoje vietoje ir kitu laiku. Asmuo administracinėn atsakomybėn gali bÅ«ti traukiamas tik tuo atveju kai nelieka jokių abejonių dėl pažeidimo padarymo aplinkybių. Å ioje byloje neįrodyta, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje E. K. Å¡uo apgadino D. Å . automobilį ir padarė jam turtinę žalÄ .

Vertinant byloje surinktus įrodymus nėra pakankamo pagrindo padaryti iÅ¡vadai apie E. K. kaltę padarius jam inkriminuotÄ pažeidimÄ ir skirti jam nuobaudÄ . Vien tik tai, kad institucija neturi duomenų apie D. Å . suinteresuotumÄ , negali bÅ«ti laikomi tie parodymai patikimais ir neginčytinais, o liudytojo V. L. parodymai automatiÅ¡kai laikomi nepatikimais ar melagingais. Å ioje byloje nėra jokio pagrindo taikyti administracinę atsakomybę E. K. pagal ANK 346 str. 1 ir 4 d., todėl praÅ¡o nutraukti administracinę teisenÄ E. K. atžvilgiu ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog E. K. pareikÅ¡ti kaltinimai nepasitvirtino.Administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį užtraukia Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ar kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas.

Minėta norma yra blanketinė, o tai reiÅ¡kia, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla nevykdant kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju E. K. yra kaltinamas pažeidęs 2013 m. gruodžio 4 d. Anykščių rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. 1-AÄ®-762 GyvÅ«nų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 7.1 punktÄ , kuris numato, kad katės, Å¡unys ir Å¡eÅ¡kai, esantys savivaldybės teritorijoje, privalo bÅ«ti paženklinti mikroschema ir įregistruoti valstybiniame GyvÅ«nų augintinių registre, vadovaujantis GyvÅ«nų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2015 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl GyvÅ«nų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“. Kiti gyvÅ«nai augintiniai gali bÅ«ti ženklinami mikroschemomis ir registruojami GyvÅ«nų augintinių registre; ir 7.2 punktÄ , numatantį, kad kiekvienas gyvÅ«no augintinio savininkas atsako už gyvÅ«no augintinio ženklinimÄ mikroschema, registravimÄ ir privalo turėti gyvÅ«no ženklinimÄ ir registravimÄ patvirtinančius dokumentus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. B1-336 „Dėl GyvÅ«nų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtinto GyvÅ«nų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraÅ¡o 6 punktas nurodo, kad savivaldybių administracijos, atsižvelgdamos į gyvenamųjų vietovių specifikÄ ir gyventojų poreikius bei vadovaudamosi GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymu ir Å¡iuo ApraÅ¡u, rengia ir tvirtina gyvÅ«nų laikymo savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles, kuriose gali nustatyti leidžiamų laikyti gyvÅ«nų, iÅ¡skyrus bites, skaičių ir rÅ«Å¡is, papildomus reikalavimus ir sÄ lygas gyvÅ«nų laikymui miestuose ir miesteliuose.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklėse, kurios yra suderintos su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, nurodyta, kad jos yra parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 9 dalies 12 punktu, 7 straipsnio 3 dalimi, 10 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl gyvūnų augintinių registro įsteigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir registro veiklos pradžios nustatymo“ ir atsižvelgiant į 2013 m. birželio 12 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentÄ (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvÅ«nų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 (OL 2013 L 178, p.1).Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijÄ , t.y. nustato, kad gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos užtikrinimÄ pagal kompetencijÄ vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės Å«kio reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybių administracijos.

To paties straipsnio 4 dalies 3 punktas nustato, kad Žemės Å«kio ministerija ar jos įgaliotos institucijos nustato kačių, Å¡unų ir Å¡eÅ¡kų bei kitų gyvÅ«nų augintinių ženklinimo ir registravimo tvarkÄ , o Å¡io straipsnio 10 dalis numato, kad savivaldybių administracijos:

1) pagal kompetencijÄ dalyvauja įgyvendinant gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos programas, informuoja ir skatina visuomenę globoti gyvÅ«nus, iÅ¡skyrus laukinius;

2) vadovaudamosi Valstybinės maisto ir veterinarijos patvirtintų gyvÅ«nų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraÅ¡u, tvirtina gyvÅ«nų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. Å io įstatymo antras skirsnis reglamentuoja gyvÅ«nų laikymÄ , registravimÄ , ženklinimÄ ir gydymÄ , kurio 7 straipsnio 1 dalis nurodo, kas atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nai privalo bÅ«ti registruojami ir ženklinami pagal gyvÅ«nų registravimÄ ir ženklinimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o 8 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiami koviniai Å¡unys, kovinių ir pavojingų Å¡unų miÅ¡rÅ«nai; pavojingi Å¡unys į Lietuvos RespublikÄ Ä¯vežami, įsigyjami, laikomi, veisiami, registruojami, ženklinami, dresuojami, jais prekiaujama laikantis Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant aukščiau pacituotas Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas bei poįstatyminius aktus, įgyvendinančius įstatymo nuostatas, darytina iÅ¡vada, jog įstatyme yra įtvirtintas reikalavimas tik dėl privalomo pavojingų Å¡unų registravimo. Tuo tarpu visų kitų gyvÅ«nų augintinių registravimas tampa privalomu tik tuomet, kai gyvÅ«no augintinio savininkas nusprendžia savo gyvÅ«nÄ augintinį perduoti kitam savininkui, tokiu atveju gyvÅ«no augintinio savininkas, vadovaudamasis GyvÅ«nų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių 16 punktu, privalo įregistruoti perduodamÄ augintinį į GyvÅ«nų augintinių registrÄ .

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo E. K. laikomi Å¡unys yra koviniai Å¡unys ar kovinių ir pavojingų Å¡unų miÅ¡rÅ«nai. Jis Å¡ioje byloje taip pat nebuvo kaltinamas ir tuo, jog perdavė kitam savininkui gyvÅ«nÄ augintinį neįregistravęs jo į GyvÅ«nų augintinių registrÄ . Taigi, akivaizdu jog aukÅ¡tesnės galios teisės aktai nenumato privalomos gyvÅ«nų augintinių registracijos, tuo tarpu poįstatyminis teisės aktas – 2013 m. gruodžio 4 d.

Anykščių rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. 1-AĮ-762 patvirtintose Gyvūnų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse įtvirtintas teisinis reglamentavimas prieštarauja tam teisiniam reglamentavimui, kuris yra įtvirtintas aukštesnės galios teisės aktuose, nes sukuria daugiau ir griežtesnių įpareigojimų nei to reikalauja įstatymas, o konkrečiai šių taisyklių 7.1 punktas, kuris numato, kad katės, šunys ir šeškai, esantys savivaldybės teritorijoje, privalo būti paženklinti mikroschema ir įregistruoti valstybiniame Gyvūnų augintinių registre, vadovaujantis Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl GyvÅ«nų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl GyvÅ«nų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos GyvÅ«nų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklės taip pat nenumato privalomo visų gyvÅ«nų augintinių registravimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkÅ«ros subjektams paisyti iÅ¡ Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos;

Å¡is reikalavimas inter alia reiÅ¡kia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali bÅ«ti reguliuojami tik aukÅ¡tesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris konkuruotų su nustatytuoju aukÅ¡tesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimai). Poįstatyminiu teisės aktu realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobÅ«džio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis.

Poįstatyminiai teisės aktai negali prieÅ¡tarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi bÅ«ti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad poįstatyminiame teisės akte nustatytas teisinis reglamentavimas turi bÅ«ti grindžiamas teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu įstatymuose, ir gali jį tik detalizuoti, tačiau negali bÅ«ti sukuriamos naujos bendro pobÅ«džio normos, konkuruojančios su įstatymo normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. 1-492-30-12).Asmuo negali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn vadovaujantis poįstatyminiu teisės aktu, kuris ne realizuoja aukÅ¡tesnės galios teisės aktÄ , bet jam iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja, sukurdamas tokių privalomų įpareigojimų, kokių nėra numatyta aukÅ¡tesnės galios teisės aktuose.

Institucija, suraÅ¡iusi E. K. protokolÄ ir kaltindama jį padarius pažeidimÄ , numatytÄ ANK 346 str. 1 d. bei 2013 m. gruodžio 4 d. Anykščių rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. 1-AÄ®-762 patvirtintų GyvÅ«nų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 7.1 ir 7.2 punktuose, neįsitikino kad žemesnės galios teisės akte – GyvÅ«nų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 7.1 ir 7.2 punktuose – įtvirtintas teisinis reguliavimas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymui, kadangi įstatymas nereikalauja tokių gyvÅ«nų augintinių, kokius laiko administracinėn atsakomybėn traukiamas E. K. (Å¡unų), privalomos registracijos.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ administracinio nusižengimo teisena, pradėta E. K. atžvilgiu pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, nutrauktina (ANK 591 str. 1 p.). ANK 346 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ , dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

Minėta norma yra blanketinė, todėl, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal Å¡iÄ normÄ , yra bÅ«tina nurodyti kito teisės akto normÄ (nuostatÄ ), kurios reikalavimus asmuo pažeidė.Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra įtvirtinta gyvÅ«nų laikytojų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui. Byloje surinkti ir užfiksuoti įrodymai neleidžia daryti kategoriÅ¡kos ir abejonių nekeliančios iÅ¡vados, jog E. K. padarė jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ , o bÅ«tent, jog jis neužtikrino, kad 2017 m. birželio 28 d. apie 21 val. jo Å¡unys be priežiÅ«ros nepatektų į vieÅ¡as vietas ir dėl to vienas iÅ¡ Å¡unų iÅ¡bėgęs į bendro naudojimo keliukÄ dantimis apgadino D.

Å . automobilį Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir padarė jam turtinės žalos. Ä®rodymai, kuriais institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ Å¡ioje byloje, įrodinėja E. K. kaltę padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 346 straipsnio 4 dalyje yra tik nukentėjusiojo D. Å . parodymai. Kitų įrodymų, papildančių ar patvirtinančių nukentėjusiojo D. Å . parodymus, institucija nesurinko ir į bylÄ nepateikė. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas E. K. bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė įrodymus, kurie iÅ¡ esmės paneigia nukentėjusiojo D.

Å . parodymus Å¡ioje byloje. Teisme buvo apklaustas liudytojas V. L., kuris paaiÅ¡kino, jog 2017 m. birželio 28 d. E. K. jo kieme paliko savo automobilį ir paprašė vakare nuvykti į jo sodybÄ ir paÅ¡erti Å¡unis. Nuvykęs į sodybÄ jis rado visus tris Å¡unis pririÅ¡tus. Taip pat nurodė, jog jis matė kaip apie 21 val. pro sodybÄ pravažiavo tamsios spalvos automobilis. Å ie liudytojo V. L. parodymai iÅ¡ esmės paneigia nukentėjusiojo D. Å . parodymus. Taip pat pažymėtina, kad liudytojo V. L. parodymus patvirtina ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. K.

į bylÄ pateiktos fotonuotraukos, padarytos iÅ¡ jo namuose įrengtų vaizdo kamerų, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matyti, jog 2017-06-28 20:59:52 keliuku atvažiuoja automobilis, 2017-06-28 20:59:56 automobilis matyti iÅ¡ arčiau, o 2017-06-28 21:04:27 fotonuotraukoje matyti kaip automobilis keliuku važiuoja atgal, tačiau nei vienoje iÅ¡ trijų fotonuotraukų nematyti nei vieno iÅ¡ trijų Å¡unų, kurie anot nukentėjusiojo D. Å . visÄ laikÄ vijosi jo vairuojamÄ automobilį (b.l. 77-79). Nukentėjusysis D.

Å . atsakydamas į klausimÄ kodėl nei vienoje iÅ¡ trijų nuotraukų nesimato Å¡unų nurodė, jog jie galimai už maÅ¡inos, todėl jų nesimato. Teismas taip pat neturi jokio pagrindo netikėti liudytojo V. L. parodymais. Nors institucijos, suraÅ¡iusios protokolÄ atstovė prašė teismo įvertinti liudytojo V. L. parodymus kaip melagingus, tačiau kodėl jie turi bÅ«ti vertinami kaip melagingi nenurodė. Å io asmens suinteresuotumas duoti neteisingus ar melagingus parodymus, bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatytas.

Nagrinėjamoje byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. IÅ¡nagrinėjus visus į bylÄ pateiktus įrodymus darytina iÅ¡vada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas E. K. 2017 m. birželio 28 d. savo sodyboje nebuvo, nes buvo iÅ¡vykęs į ligoninę Vilniuje. Å iÄ aplinkybę patvirtino teismui posėdžio metu pateikta ir teismo apžiÅ«rėta epikrizė, kurioje buvo nurodyta, jog nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. birželio 29 d.

E. K. buvo hospitalizuotas. Dėl to, jog E. K. 2017 m. birželio 28 d. buvo ligoninėje, prižiÅ«rėti jo laikomų trijų Å¡unų, t.y. vakare juos paÅ¡erti buvo papraÅ¡ytas V. L.. V. L. nurodė, jog atvykęs į E. K. sodybÄ Å¡unis rado pririÅ¡tus, todėl jie negalėjo 21 val. lakstyti vieÅ¡oje vietoje bei apgadinti nukentėjusiojo automobilio. Ä® bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog nukentėjusiojo D. Å . automobilio apgadinimai yra padaryti Å¡uns dantimis.

Kad tai galėtų būti šuns dantų padaryti apgadinimai policijos pareigūnai sprendė tik iš paties nukentėjusiojo paaiškinimų. Tačiau kaip teisingai buvo pastebėta teisminio bylos nagrinėjimo metu, būtent nukentėjusysis D. Š. yra suinteresuotas asmuo šioje byloje, nes jis siekia žalos atlyginimo dėl jo automobilio apgadinimų, todėl jis buvo suinteresuotas tokių parodymų davimu. Tačiau institucija, kurios pareiga yra ištirti įvykį, tokių veiksmų neatliko ir nukentėjusiojo D.

Å . automobilio apgadinimų netyrė, ekspertizės neatliko. Todėl konstatuoti, jog nukentėjusiojo D. Å . automobilio apgadinimus padarė Å¡uo, duomenų nepakanka. Nukentėjusysis D. Å . apibÅ«dino Å¡unį, kuris jo nuomone apgadino automobilį dantimis. Tai E. K. Å¡uo vardu M. E. K. į bylÄ pateikė Lietuvos kinologų draugijos pažymÄ , kurioje nurodyta, kad Å¡uo vardu M. yra vidutinio dydžio, daugiau nei 10 metų amžiaus, nudilusiais pagal amžių dantimis, deÅ¡inėje pusėje iltys seniai nulaužtos ir aptrupėjusiais kraÅ¡tais, kairėje pusėje - aptrupėjusios ir nudilusios dėl amžiaus.

Tokios bÅ«klės Å¡uo sunkiai galėtų apkandžioti net stovintį automobilį, nes Å¡uniui sudėtinga apžioti plokščiÄ didelį pavirÅ¡ių, tokį, koks yra automobilio sparnas (b.l. 75). Taigi, net ir darant prielaidÄ jog E. K. Å¡unys buvo palaidi ir turėjo galimybę apgadinti nukentėjusiojo automobilį, Lietuvos kinologų draugijos prezidentės R. K. pažymoje nurodoma, jog Å¡uo M. dėl savo dantų bÅ«klės tokių apgadinimų padaryti negalėtų net ir stovinčiam automobiliui.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus administracinio teisės pažeidimo bylos proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama administracinė nuobauda.

Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Teismas byloje surinktus duomenis savo iÅ¡vadoms pagrįsti vertina kompleksiÅ¡kai, kadangi konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais duomenimis. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje nesurinkta duomenų, įrodančių, kad E. K. bÅ«tų padaręs jam inkriminuotÄ pažeidimÄ , numatytÄ ANK 346 straipsnio 4 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukiama (ANK 591 str. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismo posėdžio metu buvo pateiktas E. K. atstovės advokatės Daivos Gadliauskienės praÅ¡ymas priteisti 300 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidas.ANK 666 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.

BPK 103 str. numatyta, kad proceso išlaidas sudaro:

1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams iÅ¡mokami pinigai, skirti jų kelionės į iÅ¡kvietimo vietÄ ir gyvenimo joje iÅ¡laidoms atlyginti;

2) liudytojams ir nukentėjusiesiems iÅ¡mokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimÄ nuo įprastinio darbo;

3) ekspertams, specialistams, vertėjams iÅ¡mokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jie Å¡ias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį;

5) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos;

6) kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. BPK 104 str. 2 d. numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. BPK nenumato, kad proceso iÅ¡laidas bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ valstybės, kuri palaiko kaltinimÄ byloje.

Paprastai ginčai kylantys dėl neteisėto baudžiamojo proceso ar taikytų kardomųjų priemonių asmeniui yra sprendžiami civilinio proceso tvarka reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo. Esant nurodytoms aplinkybėms praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų patirtų advokato pagalbai apmokėti priteisimo atmestinas.Vadovaudamasis LR Administracinių nusižengimų kodekso 591straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teismas n u t a r i a : administracinio nusižengimo teisenÄ pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 dalį ir 346 straipsnio 4 dalį E. K. atžvilgiu nutraukti.Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo patvirtinto nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo (iÅ¡davimo) gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                    Jolanta Gasparavičienė