2018-12-05 Nr. AB-22291-3-62-3-01447-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1554-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01447-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. L. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas L. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4–5), prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK), 60 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas 2016 m. vasario 26 d. surašė pareiškėjui Administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P-52543554-16 ir Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-52544740-16 (ROIK:16055644260) (toliau – ir Nutarimas), kuriuo paskyrė 42 Eur dydžio baudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad pareiškėjas neva, vairuodamas automobilį, nebuvo pakankamai atidus ir pajudėjęs iš parkavimo vietos kliudė važiavusį automobilį.

Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo nepagrįstai nubaustas, nes dėl įvykusio eisimo įvykio buvo kaltas kito automobilio vairuotojas, kuris staiga pakeitė važiavimo kryptį ir pradėjęs važiuoti atbulomis kliudė pareiškėjo vairuotą ir, vengiant susidūrimo, sustojusį automobilį. Įvykusį eismo įvykį užfiksavo pareiškėjo vairuoto automobilio vaizdo registratorius ir šis vaizdo įrašas buvo pateiktas eismo įvykį tyrusiems pareigūnams, tačiau įvykių registravimo skyriaus specialistas vis vien neteisėtai ir nepagrįstai paskyrė pareiškėjui 42 Eur baudą.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-100-358/2016 panaikino Nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukė nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taigi, dėl neteisėtai priimto Nutarimo pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kadangi nuobaudos ginčijimui turėjo kreiptis teisinės gynybos į advokatą, kuris parengė skundą ir atstovavo pirmosios instancijos teisme. Už advokato paslaugas pareiškėjas sumokėjo 60 Eur, kuriuos ir prašo priteisti iš atsakovo.

Pabrėžė, kad valstybės pareigūnų neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, jog nebuvo laikytasi ATPK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų. Pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai, t. y. nenustačius ir neįrodžius administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, buvo priimtas Nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo nepagrįstai ir neteisėtai nubaustas administracine nuobauda. Taigi, pareiškėjo patirti nuostoliai tiesiogiai sietini su nurodytais neteisėtais atsakovo veiksmais, nes tuo atveju, jei nebūtų priimtas nepagrįstas ir neteisėtas Nutarimas, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė skųsti nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Tačiau šiuo atveju pareiškėjas buvo priverstas skųsti Nutarimą teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno AVPK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jo netenkinti (b. l. 11–13).

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnas 2016 m. vasario 26 d. priėmė Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir pareiškėjui skyrė 42 Eur piniginę baudą už tai, jog jis, vairuodamas automobilį, nebuvo atidus, pajudėjęs iš parkavimo vietos kliudė kitą važiavusį automobilį. Tokiais veiksmais pareiškėjas padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Tačiau pareiškėjas nesutiko su jam inkriminuojamu pažeidimu ir pateikė skundą, kuriame prašė Nutarimą panaikinti.

Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Toks teismo sprendimas nebuvo apskųstas. Šiame kontekste pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme neteisėtumą sieja su administracinio tesiės pažeidimo protokolo surašymu bei Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimu, kuriuo jam buvo inkriminuotas pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Tokią poziciją pareiškėjas grindžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarimu, kuriame nustatyta, kad priežastiniu ryšiu dėl atsiradusios žalos tapo kito automobilio, dalyvavusio įvykyje, vairuotojo veiksmai.

Tačiau atsakovas atkreipė dėmesį, kad aptariamu atveju pareigūnas, įvertindamas pažeidimo sudėtį, pakankamais įrodymais laikė fakto konstatavimą ir jo įstatymiškai teisėtą užfiksavimą. Šiuo atveju objektyvių duomenų, surinktų ir užfiksuotų teisėtomis priemonėmis, pareigūnui pakako ir jis neturėjo pagrindo jais abejoti, dėl ko administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė bei Nutarimą priėmė būtent pareiškėjui. Šiuo aspektu akcentavo, jog nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvertinamas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, duomenų šaltinių patikimumas.

Iš ATPK 257 straipsnio turinio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesios nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju įrodymų vertinimo aspektu neaiškumų ir abejonių dėl pareiškėjo kaltės pareigūnui atliekant tyrimą ir priimant sprendimą dėl galimo įvykio kaltininko nekilo. Atitinkamai abejoti pareigūnu, jo kompetencija nėra pagrindo. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareigūnas būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar turėtų motyvų veikti priešingai pareiškėjo interesams.

Atsakovo manymu, pareigūno įsitikinimas, kad byloje pakanka pareiškėjo kaltės įrodymų, negali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 26–27) ir teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad skiriant pareiškėjui nuobaudą įrodymų vertinimo aspektu jam nekilo jokių abejonių, jis taip pat įvertino vaizdo įrašą, o teisme keitėsi įrodymų vertinimas.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu (b. l. 36–41) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.271 straipsnį civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti, kadangi CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

8. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas Kauno AVPK policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais pradedant administracinio teisės pažeidimo teiseną ir paskiriant jam administracinę nuobaudą. Pareiškėjas nurodo, kad neteisėti Kauno AVPK pareigūnų veiksmai pasireiškė tuo, jog nebuvo laikytasi ATPK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų – nenustačius ir neįrodžius administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, pareiškėjas nepagrįstai ir neteisėtai buvo nubaustas administracine nuobauda. Pareiškėjas taip pat teigia, jog eismo įvykį užfiksavusio vaizdo registratoriaus įrašas, kuris įrodo pareiškėjo nekaltumą, buvo pateiktas įvykį tyrusiems pareigūnams, tačiau Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas vis vien paskyrė nuobaudą pareiškėjui.

9. Atsižvelgęs į tai, teismas pabrėžė, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalies bei 286 straipsnio 2 dalies nuostatų turinys, jį vertinant kartu su ATPK 248 ir 257 straipsniais, reikalaujančiais visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei tinkamai įvertinti surinktus įrodymus, leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsiteisėjusiu bendrosios kompetencijos teismo nutarimu administracinė teisena pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, teismas atkreipė dėmesį, kad šios bylos kontekste administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (rėmėsi LVAT 2014 m. birželio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

10. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad iš Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarimo turinio matyti, jog teismas nenustatė jokių neteisėtų Kauno AVPK veiksmų vykdant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, taip pat nenustatytas Kauno AVPK pareigūnų neteisėtas veikimas ar neveikimas renkant pirminius įrodymus, iškeliant bei nagrinėjant pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir vykdant teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas. Kauno apylinkės teismas, vertindamas Kauno AVPK 2016 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 20N-52544740-16 teisėtumą, įvertino įvykio vaizdo įrašą, kuriame, kaip nurodyta nutarime, „akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas (L.

J.) pajuda kairėn iš savo parkavimo vietos, kitam automobiliui dar stovint ir tik po tam tikro laiko tarpo pakankamai dideliu greičiu atbuline eiga link pareiškėjo vairuojamo automobilio pajudėjo automobilis Chrysler Town. Taigi priežastiniu ryšiu dėl atsiradusios žalos atsiradimo tapo automobilio vairuotojo Chrysler Town vairuotojo Ž. D. veiksmai“, bei rėmėsi Kelių eismo taisyklių 114 punktu, kuriame nurodyta, kad važiuodamas atbuline eiga vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, todėl konstatavo, jog pareiškėjas neprivalėjo duoti kelio bet kokiai transporto priemonei artėjančiai jam iš dešinės. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno apylinkės teisme apklaustas liudytoju Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas, skyręs pareiškėjui administracinę nuobaudą, nurodė, jog priimant 2016 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 20N-52544740-16, buvo vertinamas ir vaizdo įrašas.

Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog pareigūnas, priimdamas Nutarimą pareiškėjo atžvilgiu, vadovavosi Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punktais, kuriuose nurodyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (101 p.), o eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (9 p.).

11. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Nutarimas Kauno apylinkės teismo buvo panaikintas dėl tos priežasties, jog teismas byloje surinktus įrodymus įvertino kitaip, nei Kauno AVPK pareigūnas, paskyręs pareiškėjui administracinę nuobaudą. Taigi, teismas sprendė, kad Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje surašytas tinkamai vykdant pareigūnui patikėtas funkcijas ir nėra jokio pagrindo spręsti, jog pareigūnas šioje konkrečioje situacijoje veikė nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ar nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes vien ta aplinkybė, jog bylą nagrinėjantis pareigūnas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip negu teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti policijos pareigūno neteisėtus veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, jog tuo atveju, jei pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs (o įsitikinimas buvo pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (rėmėsi LVAT 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-632/2014, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015). Atitinkamai, nenustatęs pareigūnų veiksmų prieštaravimų teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymo, teismas konstatavo, jog Kauno AVPK pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus buvo įpareigoti veikti, t. y. neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Todėl nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti ir nagrinėjamu atveju Kauno AVPK atsakomybė nekyla. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad dėl kitų atsakomybės sąlygų pasisakyti netikslinga.

III. 12. Pareiškėjas L. J. padavė apeliacinį skundą (b. l. 48–50), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas mano, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai išnagrinėjus ir neįvertinus visų pareiškėjo skundo argumentų. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai pažymi, kad teisės pažeidimo padarymo ir pareigūno priimto nutarimo neteisėtumo klausimai yra fakto, o ne pažeidimą nagrinėjančio organo nuomonės klausimai. Atitinkamai Kauno AVPK pareigūno priimto 2016 m. vasario 26 d. Nutarimo skirti pareiškėjui administracinę nuobaudą neteisėtumo faktas yra konstatuotas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarimu, kuris turi res judicata galią. Šiame nutarime teismas pabrėžė, kad pareiškėjui inkriminuotas eismo įvykis (neva jis, pajudėjęs iš parkavimo vietos, kliudė važiavusį automobilį) nebuvo padarytas, nes vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad jam pajudėjus iš savo parkavimo vietos, kitas automobilis dar stovėjo vietoje. Taigi, šiuo atveju Kauno AVPK pareigūnas pažeidė įstatyme numatytą pareigą išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Pareiškėjo teigimu, pareigūno padarytos klaidos išaiškinant pažeidimo aplinkybes neleidžia teigti, kad suklydęs pareigūnas veikė teisėtai, priimdamas neteisėtą nutarimą. Tuo tarpu neteisėtas Nutarimas skirti administracinę nuobaudą tiesiogiai darė neigiamą įtaką pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams: įpareigojo pareiškėją nepagrįstai sumokėti 42 Eur administracinę nuobaudą; sukūrė galiojančią administracinę nuobaudą, kuri nepagrįstai neigiamai charakterizuotų pareiškėją; sukūrė pareiškėjo atžvilgiu tiesioginius turtinius nuostolius (draudimo bendrovei neatlyginant visos automobiliui eismo įvykio metu padarytos žalos) ir netiesioginius turtinius nuostolius (draudimo įmokos padidėjimas ateityje dėl neva padaryto eismo įvykio).

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno AVPK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsakovo manymu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių ir vadovaujantis suformuota teismų praktika. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negalėjo būti tenkinamas.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš to, kad jis nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir Kauno AVPK 2016 m. vasario 26 d. Nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-52544740-16 (ROIK:16055644260) jam buvo nepagrįstai paskirta 42 Eur dydžio bauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį.

17. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Kauno AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjo skunde nurodytais aspektais, t. y. nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo skundą atmetė. Apeliaciniame skunde pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bei įvertino bylos aplinkybes.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

19. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

20. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-538-624/2018).

22. Taigi, administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to valstybei ar savivaldybei kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011, 2008 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-116/2008, 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-308/2013, 2017 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016).

23. Tam, kad skundžiamo nutarimo surašymas CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo nutarimo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar nutarime buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju, numatyto ATPK 127 str. 2 d.) sudėtį atskleidžiantys elementai; ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leidžia daryti išvadą, kad nutarimą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą, kaip to reikalauja ATPK 248 straipsnis, kuriame yra suformuluoti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, ir ATPK 257 straipsnis, kuriame yra nuoroda įvertinti įrodymus, pagrįstus visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tuo atveju, jei pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs (o įsitikinimas buvo pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-632/2014, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015, 2017 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017).

24. Atitinkamai šiuo atveju iš nagrinėjamos bylos medžiagos, taip pat iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-100-358/2016 medžiagos matyti, kad dėl ginčo eismo įvykio, už kurį pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas Nutarimas, administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir kito automobilio vairuotojas, kadangi šį eismo įvykį nagrinėjęs pareigūnas, visapusiškai įvertinęs surinktą medžiagą, įskaitant ir pareiškėjo pateiktą vaizdo registratoriaus įrašą, sprendė, kad jį lėmė abiejų vairuotojų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, t. y. buvo įsitikinęs, kad dėl šio eismo įvykio kalti abu vairuotojai. Tuo tarpu Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-100-358/2016, surinktus įrodymus iš esmės įvertino kitaip, nei Kauno AVPK pareigūnas, ir sprendė, kad minėtą eismo įvykį lėmė būtent kito vairuotojo – Ž. D., o ne pareiškėjo veiksmai, todėl 2016 m. balandžio 28 d. nutarimu panaikino Kauno AVPK 2016 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 20N-52544740-16 ir administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukė, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje teismas nenustatė jokių neteisėtų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų vykdant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, taip pat nenustatytas Kauno AVPK pareigūnų neteisėtas veikimas ar neveikimas renkant pirminius įrodymus, iškeliant bei nagrinėjant pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir vykdant teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas. Šioje administracinėje byloje nebuvo nustatyti pareigūnų veiksmų prieštaravimai teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog Kauno AVPK pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus buvo įpareigota veikti, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų.

25. Atitinkamai šiuo atveju nenustačius neteisėtų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo) pareiškėjo skunde nurodytais aspektais, kas yra savarankiškas skundo atmetimo pagrindas, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, nėra pagrindo nustatinėti kitas sąlygas, būtinas deliktinei atsakomybei kilti, t. y. žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšį. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Nutarimas skirti jam administracinę nuobaudą tiesiogiai lėmė turtinę žalą, šiuo atveju atmestini kaip teisiškai nereikšmingi.

26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėjas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Pareiškėjas nepateikė jokių byloje esančius duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius