afdd6eea-b414-4f38-bc5f-d233c0d48ab5 · Trakų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-78-983/2016 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02156-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.2.4.1.1; 3.2.7.2 (S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 29 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,dalyvaujant ieškovo atstovėms advokatei J. Ž., J. A.,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei J. B., trečiojo asmens Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovei A.

G., trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Šviesa“ atstovams A. N., R. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. A. ieÅ¡kinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems asmenims Elektrėnų savivaldybės administracijai, sodininkų bendrijai „Šviesa“ dėl sandorio pripažinimo galiojančiu,        n u s t a t ė: ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti pirkimo pardavimo sandorį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo V.

A. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos dėl žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoj "(duomenys neskelbtini) 11,76 a ploto, galiojančiu (įvykusiu) ir patvirtinti ieÅ¡kovo nuosavybės teisę į šį žemės sklypÄ .IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje ir ieÅ¡kovo atstovės teismo posėdyje nurodė, kad sodų bendrija „Šviesa" įkurta nuo 1966 m. IeÅ¡kovas V. A., pagal suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Šviesa“ nario bilietÄ nuo 1986 m. yra minėtos bendrijos narys, valdo skirtÄ Å¾emės sklypÄ Nr.256, moka mokesčius.

IeÅ¡kovas sodo sklypÄ , esantį sodų bendrijoje „Šviesa“ įgijo sÄ Å¾iningai ir teisėtai, pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Iki Å¡iol ieÅ¡kovas jį valdo atvirai, nepertraukiamai, jis yra ieÅ¡kovo, pastarasis juo rÅ«pinasi daugiau nei 22 metus. Minėtas žemės sklypas nėra ir nebuvo registruotas jokio kito asmens vardu. Nurodo, kad ieÅ¡kovas yra sumokėjęs visas sumas dėl sodo sklypo iÅ¡pirkimo. Trakų miesto valdybos pateiktas ieÅ¡kovui praneÅ¡imas, kuriame nurodyta žemės sklypo pardavimo kaina - 2208 inv.

čekai, valstybinis mokestis - 300 rub., praneÅ¡ime taip pat yra atliktos žymos, jog nurodytos sumos yra įmokėtos ir nuraÅ¡ytos 1992 07 17. Tačiau ieÅ¡kovui nepavyksta baigti žemės sklypo įteisinimo, kadangi atsakovo nuomone jis neva negali pateikti dokumento, kurio pagrindu naudojasi žemės sklypu. Nurodo, kad ieÅ¡kovui mokėjimo praneÅ¡imas buvo siųstas pirmiausiai įvertinus tai, kad jis turi teisę iÅ¡sipirkti žemės sklypÄ . IeÅ¡kovas faktiÅ¡kai yra įvykdęs savo valdomo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį visa apimtimi, todėl kliūčių užbaigti Å¡iam sandoriui nėra.

Nurodo, kad 2013-01-15 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad sodininkų bendrijai „Šviesa“ 1989 m. Valstybinio žemės naudojimo teisės akto pagrindu teisėtai buvo paskirtas ir ji valdo 24,6 ha (iÅ¡ 42,52 ha) žemės plotÄ , esantį Elektrėnų mieste, o ieÅ¡kovo žemės sklypas, esantis sodininkų bendrijoj "Å viesa“, Elektrėnų savivaldybėje, Nr. 256 patenka į šį 24,6 ha plotÄ . Todėl minėtÄ Å¾emės sklypÄ valdančiam ieÅ¡kovui, kuris yra įvykdęs žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorio įsipareigojimus visa apimtimi, perleisti nuosavybės teisę į jo iÅ¡pirktÄ sklypÄ , kliūčių nėra.

Nurodo, kad ne ieÅ¡kovas turi įrodinėti, ar buvo priimtas Trakų rajono valdybos potvarkis dėl leidimo ieÅ¡kovui įsigyti žemes sklypÄ privatinės nuosavybes teise. Teigia, kad pareiga įrodinėti buvus tokiam potvarkiui tenka atsakovui. Atsakovas Å¡ios procedÅ«ros neužbaigia, nors ne kartÄ buvo kreiptasi į atsakovÄ su praÅ¡ymais baigti Å¡iÄ procedÅ«rÄ . IeÅ¡kovui yra žinoma, kad atsakovas turi visus reikiamus dokumentus ir gali pabaigti procedÅ«rÄ be teismo proceso, bet dėl lengvabÅ«diÅ¡kų, neaiÅ¡kių priežasčių jos nebaigia ir tuo varžo ieÅ¡kovo teises. LR CK 1.93 str. 4 d. numato, kad jeigu viena iÅ¡ Å¡alių visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė sandorį, kuriam bÅ«tinas notaro patvirtinimas, o antroji Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas, įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

Kadangi ieÅ¡kovas buvo pateikęs 1992-04-27 praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo pardavimo, buvo priimtas žemės sklypo įkainojimo aktas, o ieÅ¡kovas minėtÄ sklypÄ yra visiÅ¡kai iÅ¡pirkęs, mano, kad yra pagrindas sandorį pripažinti galiojančiu. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė J. B. su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime į ieÅ¡kinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad sodininkų bendrijos „Šviesa“ GEN planas dėl 42 ha yra nepatvirtintas ir neįregistruotas. 2013-01-15 Vilniaus apygardos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad sodininkų bendrijai „Šviesa“ 1989 m.

Valstybinio žemės naudojimo teisės akto pagrindu teisėtai buvo paskirtas 24,6 ha žemės plotas, esantis Elektrėnų mieste, tačiau nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovo žemės sklypas patenka į šį plotÄ . Taip pat GEN planas ir dėl 24,6 ha niekada nebuvo parengtas, patvirtintas ir įregistruotas. Valstybinės žemės pardavimÄ sodininkų bendrijose reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (toliau tekste - Žemės reformos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau tekste - Žemės įstatymas).

Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemės parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį žemės naudotoju laikomas žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu.

Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ sodo sklypai sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d. prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Viena iÅ¡ sÄ lygų, įsigyjant naudojamÄ valstybinės žemės sklypÄ ne aukciono bÅ«du yra Žemės reformos įstatymo ir Žemės įstatymo pagrindu atsiradusi ar įstatymo nustatyta tvarka pripažinta asmens teisė naudoti žemės sklypÄ .Detaliai valstybinės žemės sklypų pardavimÄ mėgėjų sodo teritorijoje reglamentuoja Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 nutarimu Nr. 1443 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje" (toliau - Taisyklės).

Å ių Taisyklių 25 punkte nurodyta, kokius dokumentus teritoriniam žemėtvarkos skyriui pagal Å¡ių sklypų buvimo vietÄ turi pateikti sodininkų bendrijų nariai, kiti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys bei kitos užsienio organizacijos, pageidaujantys pirkti be aukciono valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje. Pagal šį punktÄ sodininkų bendrijos narys, be kitų Å¡iame punkte iÅ¡vardintų dokumentų, taip pat turi pateikti: dokumento, kurio pagrindu asmuo naudojasi valstybinės žemės sklypu, kopijÄ , jeigu jame nėra statinių ir asmuo pageidauja pirkti jo naudojamÄ valstybinės žemės sklypÄ (Taisyklių 25.5 punktas).

Iki 1993 m. liepos 27 d. galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 ..Dėl žemės sklypų ne žemes Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos" bei Å¡iuo nutarimu patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės. Å io nutarimo 2.1. punktu buvo nustatyta, kad parduodant (nuomojant) valstybinę žemę ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms, valstybei atstovauja atitinkamo miesto (rajono) valdyba, iÅ¡skyrus atskirus žemės sklypus, kuriais disponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2.6. punktu nustatyta, kad žemės sklypai sodininkų bendrijų soduose parduodami (nuomojami) ta pačia tvarka bei sÄ lygomis kaip ir žemės sklypai privačių namų valdoms, o nauji žemės sklypai gyventojų sodams - kaip ir žemės sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti.

Taisyklių 8 punktu nustatyta, kad miesto (rajono) valdyba leidimÄ Ä¯sigyti žemes sklypÄ privatinės nuosavybes teisę tvirtina savo potvarkiu. Jeigu pirkėjas per nustatytÄ laikÄ nesumoka praneÅ¡ime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, Å¡i sutartis nesudaroma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemes Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypu pardavimu ir nuomos tvarkos“ buvo parengti ir 1992 m. kovo 20 d.

žemės ūkio ministro pirmojo ministro pavaduotojo pavirtinti Sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodiniai nurodymai, pagal kurių nuostatas sodininkų bendrijos valdyba sodininkų prašymus sodų sklypams pirkti ir papildomus dokumentus įteikdavo miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai, kuri surašydavo žemės sklypų įkainojimo aktus, nustatydavo sodo sklypo naudojimo apribojimus, parengdavo pirkimo - pardavimo sutarčių projektus ir mokėjimo pranešimus. Sprendimus dėl sodo sklypų privatizavimo fiziniams asmenimis priimdavo miesto (rajono) valdyba.

Dokumentas, kurio pagrindu asmuo naudojasi valstybinės žemės sklypu yra miesto (rajono) valdybos potvarkis. Tik esam tokiam individualiam teisės aktui yra teisinis pagrindas pripažinti, kad yra vienos iÅ¡ valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties Å¡alies - Valstybės valia sudaryti tokiÄ sutartį ir tik tuomet kitai susitariančiai Å¡aliai, vykdžiusiai sutartinius įsipareigojimus, o Valstybei, veikiančiai per atstovus, vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, atsirastų teisė, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.93 straipsnio 4 dalimi, reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu.

Å iuo atveju nei Nacionalinės žemės tarnyboje prie Žemės Å«kio ministerijos, nei Lietuvos centriniame valstybės archyve, į kurį atsakovas buvo kreipęsis, nėra duomenų, kad Valstybei atstovaujantis savivaldybės administravimo subjektas - Trakų rajono valdyba - individualiu teisės aktu (potvarkiu ar kilos formos teises aktu) bÅ«tų patvirtinusi leidimÄ ieÅ¡kovui įsigyti, jo teigimu naudojamÄ jam skirtÄ sodo žemės sklypÄ , todėl faktinis mokėjimo už žemę priėmimas nėra reikÅ¡mingas įrodomasis faktas CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymo prasme.

Be to, nurodo, kad ant mokėjimo kvito nėra tvirtinimo, o žemės įkainojimo aktas yra nepasiraÅ¡ytas. Trečiojo asmens Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palieka šį klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«rai.Trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Šviesa“ atstovas A. N. teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė. Nurodė, kad ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkintas, kadangi ieÅ¡kovas sumokėjo už žemės sklypÄ . 1963 m. buvo įkurti sodai.

Sodininkų bendrijai „Šviesa“ priklauso 42,52 ha žemės sklypas, kuriame yra 570 sodai. 1989 m. buvo padarytas GEN planas, tačiau jis neįregistruotas. Trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Šviesa“ atstovė R. K. posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė. Nurodė, kad ieÅ¡kovui priklausantis žemės sklypas patenka į 24,6 ha žemės plotÄ , esantį Elektrėnų mieste, dėl kurio 2013-01-15 Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodyta, kad sodininkų bendrijai „Šviesa“ teisėtai buvo paskirtas 24,6 ha žemės plotas.

Mano, kad dėl žemėtvarkos skyriaus atstovų veiksmų yra nebaigta ieškovo sodo sklypo pirkimo – pardavimo procedūra. Teigė, kad sodininkų bendrija „Šviesa“ neturėjo akto dėl žemės skyrimo ieškovui, jis galėjo būti Trakų r. žemėtvarkos skyriuje. Ieškinys atmestinasTeismo nustatytos aplinkybės ir motyvai. Kaip nustatyta byloje, sodininkų bendrija “Šviesa” įkurta 1966 m. Iš sodininkų bendrijos “Šviesa” nario bilieto matyti, kad ieškovas V.

A. nuo 1986 m. yra Å¡io bendrijos narys (b.l.17-20).1992-04-27 ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ Trakų m. valdybai dėl 0,1176 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – žemės sklypas), esančio sodininkų bendrijoj “Šviesa“ pardavimo. IÅ¡ byloje esančio žemės sklypo įkainojimo akto matyti, kad viso žemės sklypo nustatyta kaina - 2207,52 investiciniai čekiai, mokestis už dokumentų rengimÄ ir įforminimÄ -100 rub., valstybinis mokestis nepaskaičiuotas, su aktu ieÅ¡kovas supažindintas, tačiau Å¡is aktas nėra patvirtintas valdybos vadovo.

Taip pat kaip matyti iÅ¡ 1992-07-10 kvito už dokumentų įforminimÄ - sumokėta 118 (galimai rublių), o iÅ¡ 1992-07-10 kvito matyti, kad sumokėta 300 rub. valstybinis mokestis.1992-07-17 PraneÅ¡ime apie nuraÅ¡ymÄ iÅ¡ nebalansinės sÄ skaitos Nr. I-2917 nurodyta nuraÅ¡yti Trakų r. valdybai už žemės sklypÄ 2208 rub. 1992-07-17 mokėjimo praneÅ¡ime nurodyta, kad ieÅ¡kovo įmokėtos sumos už žemės sklypÄ : 300 rub. ir 2208 investiciniai čekai (b.l. 10). IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ kildina iÅ¡ mokėjimo praneÅ¡ime (b.l.

10) nurodytos perkamo žemės sklypo pardavimo kainos sumokėjimo, teigdamas, kad jis visiÅ¡kai įvykdė sandorį, o atsakovas nepagrįstai vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Valstybinės žemės pardavimÄ sodininkų bendrijose reglamentuoja Žemės reformos įstatymas ir Žemės įstatymas. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, Å¡ių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono bÅ«du parduodami jų naudojami žemės sklypai. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, žemės naudotoju laikomas žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ , sodo sklypai sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d. prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka.

Viena iÅ¡ sÄ lygų, įsigyjant naudojamÄ valstybinės žemės sklypÄ ne aukciono bÅ«du yra Žemės reformos įstatymo ir Žemės įstatymo pagrindu atsiradusi ar įstatymo nustatyta tvarka pripažinta asmens teisė naudoti žemės sklypÄ .Valstybinės žemės pirkimas-pardavimas yra specifinė procedÅ«ra, kuri gali bÅ«ti vykdoma iÅ¡imtinai tik teisės aktų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis; tuo metu galiojusio Žemės įstatymo 24 str. buvo nurodyta, kad valstybinę žemę parduoda ar kitaip perleidžia privatinėn nuosavybėn miestų (rajonų) valdybos įsakymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Todėl darytina išvada, kad ieškovas, norėdamas įsigyti valstybinę žemę turėjo laikyti imperatyvių įstatymo normų.              Žemės reformos įstatymo (priimtas 1991 m liepos 25 d., Nr. I-1607) 6 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad žemė privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama privačiam ūkiui steigti, kitai žemės ūkio veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms, privačių namų valdoms, sodininkų bendrijų narių sodo sklypeliams bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys įsigyti žemės Å«kinei ar kitai veiklai, praÅ¡ymus turėjo pateikti vietos apylinkės, kurioje yra sklypas, agrarinės reformos tarnybai. PraÅ¡ymai žemei įsigyti turėjo bÅ«ti pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais (Ä®statymo 18 straipsnis). Tuomet galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) 1992-02-17 nutarimo Nr. 89 (toliau – Nutarimas (negalioja nuo 1993-07-28 ) 4 p. nustatė dokumentų sÄ raÅ¡Ä , kurį asmuo ketindamas įsigyti valstybinės žemės sklypÄ privatinėn nuosavybėn turi pateikti miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai.

Nutarimo 6 punkte nurodyta, kad gavusi asmens praÅ¡ymÄ parduoti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį suraÅ¡o sklypo įkainojimo akto bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektÄ ir supažindina su Å¡iais dokumentais pirkėjÄ <...>. Remiantis minėto Nutarimo 8 p., supažindinusi pirkėjÄ su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia Å¡iuos dokumentus miesto (rajono) valdybai.

Miesto (rajono) valdyba leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu. Po paties Nutarimo 10 p. nurodoma, kad pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos praneÅ¡imÄ , iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos sumoka praneÅ¡ime nurodytÄ sklypo kainÄ (arba privalomÄ jÄ jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas iÅ¡simokėtinai) ir su apmokėjimÄ patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.

Taip pat valstybinės žemės sklypų pardavimÄ mėgėjų sodo teritorijoje detaliai reglamentuoja Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 nutarimu Nr. 1443 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje" (toliau - Taisyklės). Å ių Taisyklių 25 punkte nurodyta kokius dokumentus teritoriniam žemėtvarkos skyriui pagal Å¡ių sklypų buvimo vietÄ turi pateikti sodininkų bendrijų nariai, kiti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys bei kitos užsienio organizacijos, pageidaujantys pirkti be aukciono valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje.

Pagal šį punktÄ sodininkų bendrijos narys, be kitų Å¡iame punkte iÅ¡vardintų dokumentų, taip pat turi pateikti: dokumento, kurio pagrindu asmuo naudojasi valstybinės žemės sklypu, kopijÄ , jeigu jame nėra statinių ir asmuo pageidauja pirkti jo naudojamÄ valstybinės žemės sklypÄ (Taisyklių 25.5 punktas).Taigi, įvertinus paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad fiziniai asmenys, pageidaujantys pirkti be aukciono valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje, be kitų dokumentų turi pateikti ir dokumento, kurio pagrindu asmuo naudojasi valstybinės žemės sklypu, kopijÄ , o toks dokumentas nagrinėjamu atveju yra miesto (rajono) valdybos potvarkis.

Teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad nei Nacionalinės žemės tarnyboje prie Žemės Å«kio ministerijos, nei Lietuvos centriniame valstybės archyve, į kurį atsakovas buvo kreipęsis, nėra duomenų, kad Valstybei atstovaujantis savivaldybės administravimo subjektas - Trakų rajono valdyba - individualiu teisės aktu (potvarkiu ar kilos formos teises aktu) bÅ«tų patvirtinusi leidimÄ ieÅ¡kovui įsigyti, jo teigimu jam skirtÄ sodo žemės sklypÄ , tokio dokumento į bylÄ nepateikė ir ieÅ¡kovas, o tai, kad ieÅ¡kovas nuo 1986 m. mokėjo nario mokestį (b.l. 17-20), teismo vertinimu nėra pagrindas iÅ¡vadai, jog Å¡ie duomenys patvirtina apie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) skyrimÄ ieÅ¡kovui.

Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad sodininkų bendrija „Šviesa“ apskritai neturi jokių įrodymų patvirtinančių, kad sodininkų bendrija „Šviesa“ teisėtai valdo 42,52 ha žemės plotÄ , esantį Elektrėnų mieste. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2011-12-20 Trakų rajono apylinkės teismas sprendimu pareiÅ¡kėjo sodininkų bendrijos „Šviesa“ pareiÅ¡kimas suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Elektrėnų savivaldybės administracijai, M.

P., E. P., A. R. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad SB „Šviesa“ teisėtai valdo 42,52 ha ploto žemės sklypÄ , atmestas. 2013-01-25 Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs sodininkų bendrijos „Šviesa“ apeliacinį skundÄ , nutartimi Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Ir tik 2013-01-15 Vilniaus apygardos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad sodininkų bendrijai „Šviesa“ 1989 m. Valstybinio žemės naudojimo teisės akto pagrindu buvo paskirtas 24,6 ha žemės plotas, esantis Elektrėnų mieste, tačiau toks juridinis faktas nebuvo nustatytas.

Be to pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų negalima padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo žemės sklypas patenka į šį 24,6 ha plotÄ . Pažymėtina ir tai, kad asmuo, turintis teisę nuosavybėn įgyti naudojamÄ namų valdos žemės sklypÄ , turėjo pateikti ne tik atitinkamÄ praÅ¡ymÄ , ne tik dokumentÄ , kurio pagrindu jis naudojasi žemės sklypu, bet ir įgaliotos tarnybos pagal asmens užsakymÄ sudarytÄ bei patvirtintÄ sklypo planÄ (Taisyklių 4.1.

– 4.4. p.). Toks teisinis reglamentavimas nepakito ir vėliau, priėmus Vyriausybės 1993-07-21 nutarimÄ Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“. Pirkėjo pareiga turėti konkretaus perkamo sklypo planÄ kaip prielaida sandoriui dėl žemės pirkimo - pardavimo sudaryti buvo įtvirtinta ir įstatymu. Antai Žemės įstatymo 14 str. numatyta, kad bet kurio žemės sandorio privaloma dalis yra žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos.

Nagrinėjamu atveju įrodymų, kad planas, atitinkantis įstatymo reikalavimus, dėl ieÅ¡kovo pageidauto įsigyti žemės sklypo buvo tuo metu parengtas, byloje taip pat nėra. O tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės duoda teismui pagrindÄ konstatuoti, jog ieÅ¡kovo įvardijamu žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu, tokio pardavimo objekto apskritai nebuvo.Nors ieÅ¡kovo atstovė nurodo, kad 1992-04-27 praÅ¡ymu ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ pirkti žemės sklypÄ , buvo suraÅ¡ytas žemės sklypo įkainojimo aktas ir paskaičiuota žemės sklypo kaina, kuriÄ ieÅ¡kovas sumokėjo, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pats žemės sklypo įkainojimo aktas yra nepatvirtintas Trakų rajono valdybos vadovo.

Todėl nagrinėjamu atveju nors ir bÅ«tų galima daryti prielaidÄ apie Å¡alių ketinimÄ sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta. Kaip matyti iÅ¡ anksčiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, norint sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjas turėjo laikytis imperatyvių teisės normų, o jų nesilaikymas daro pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia. Todėl teismo vertinimu, vien tik pinigų už pageidaujamÄ pirkti žemės sklypÄ sumokėjimas nesukelia ieÅ¡kovo siekiamų teisinių padarinių.             Įvertinus pirmiau nurodytÄ naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad Valstybės, veikiančios per atstovus – miestų ar rajonų valdybas, valia parduoti žemę jos naudotojui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus subjektiÅ¡kumo kriterijus, iÅ¡reiÅ¡kiama leidimu, tvirtinamu savivaldybių administravimo subjekto priimamu individualiu teisės aktu – potvarkiu.

Dėl to tik esant tokiam individualiam teisės aktui yra teisinis pagrindas pripažinti, kad yra vienos iÅ¡ valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties Å¡alies – Valstybės valia sudaryti tokiÄ sutartį ir tik tuomet kitai susitariančiai Å¡aliai, vykdžiusiai sutartinius įsipareigojimus, o Valstybei, veikiančiai per atstovus, vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, atsirastų teisė, remiantis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, susiformavusiems teisiniams santykiams reguliuoti Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pagrindu, reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu.

Å ioje byloje nenustatyta, kad Valstybei atstovaujantis savivaldybės administravimo subjektas - Trakų rajono valdyba - individualiu teisės aktu (potvarkiu ar kitos formos teisės aktu) bÅ«tų patvirtinusi leidimÄ ieÅ¡kovui įsigyti, jo teigimu, naudojamÄ ir jam skirtÄ sodo žemės sklypÄ , ir nesant įvykdytų visų privalomų žemės sandoriui dėl ginčo žemės sklypo sudaryti sÄ lygų (dokumento, kurio pagrindu asmuo naudojasi valstybinės žemės sklypu, pagal įstatymo reikalavimus suformuoto pardavimo objekto, patvirtinto ir įregistruoto žemės sklypo plano) nėra pagrindo traktuoti, jog žemės sklypas buvo ieÅ¡kovui parduotas ir tokį sandorį pripažinti sudarytu, todėl faktinis ieÅ¡kovo mokėjimo už žemę priėmimas nėra reikÅ¡mingas įrodomasis faktas CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymo prasme.

Byloje turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos, t.y. 9,89 Eur priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 str., teismasn u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ V. A. 9,89 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybeiSprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                        Asta Adamonytė-Å ipkauskienė