Legislator Case Law & Legislation
afdd4a07-c0ff-4411-bd47-1c54e643bab5 AI generated

afdd4a07-c0ff-4411-bd47-1c54e643bab5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number afdd4a07-c0ff-4411-bd47-1c54e643bab5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymÄ Nr. 2.3-6537 dėl dalininkų priėmimo (toliau – ir įsakymas dėl dalininkų priėmimo); panaikinti VšĮ „AuÅ¡veita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymÄ Nr. 0607-01, kuriuo VšĮ „AuÅ¡veita“ direktorius VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkų UAB „Elguva“, UAB „Vilniaus vandens parkas“, UAB „Promata“ piniginius įnaÅ¡us, padarytus iki bankroto bylos nutraukimo, pripažino VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkų įnaÅ¡ais ir nustatė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymas yra įvykdytas;

Legislator headnote

AI generated

afdd4a07-c0ff-4411-bd47-1c54e643bab5 · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovo teigimu, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu nustatyto dydžio dalininkų įnaÅ¡as nustatytu terminu nebuvo sumokėtas, todėl UAB „Elguva“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ ir UAB „Promata“ nėra VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkėmis. Todėl VšĮ „AuÅ¡veita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 0607-01 yra neteisėtas. Panaikinus šį įsakymÄ , neteisėtu pripažintinas ir VšĮ reabilitacijos centro „AuÅ¡veita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1028/2014Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.1.; 27.3.1.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant bendraieškio bei atsakovo viešosios įstaigos reabilitacijos centro „Aušveita“ savininkės Lietuvos valstybės turtinių teisių ir neturtinių teisių įgyvendintojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovui Andriejui Bielinskiui,atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Elguva“ atstovei advokatei Evelinai Bakienei,viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo bendraieškio bei atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, atsakovo viešosios įstaigos reabilitacijos centro „Aušveita“ apeliacinius skundus, atsakovų uždarosios akcinės bendrovės šou agentūros „Promata“, uždarųjų akcinių bendrovių „Elguva“, „Vilniaus vandens parkas“ pareiškimus dėl prisidėjimo prie viešosios įstaigos reabilitacijos centro „Aušveita“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1341-567/2013 pagal ieškovo valstybės įmonės Valstybės turto fondo (dabar valstybės įmonė Turto bankas) ieškinį atsakovams viešajai įstaigai reabilitacijos centrui „Aušveita“, uždarajai akcinei bendrovei šou agentūrai „Promata“, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Vilniaus vandens parkas“, „Elguva“ dėl juridinio asmens organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais (trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2008 m. balandžio 28 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams vieÅ¡ajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) reabilitacijos centrui „AuÅ¡veita“ (toliau – ir „AuÅ¡veita“), uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) Å¡ou agentÅ«rai „Promata“ (toliau – ir „Promata“), UAB „Vilniaus vandens parkas“, UAB „Elguva“, kurį vėliau patikslino teisių perėmėjas valstybės įmonė (toliau – ir VÄ®) Valstybės turto fondas (dabar VÄ® Turto bankas), praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymÄ Nr. 2.3-6537 dėl dalininkų priėmimo (toliau – ir įsakymas dėl dalininkų priėmimo);

2) panaikinti VšĮ „AuÅ¡veita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymÄ Nr. 0607-01, kuriuo VšĮ „AuÅ¡veita“ direktorius VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkų UAB „Elguva“, UAB „Vilniaus vandens parkas“, UAB „Promata“ piniginius įnaÅ¡us, padarytus iki bankroto bylos nutraukimo, pripažino VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkų įnaÅ¡ais ir nustatė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymas yra įvykdytas;

3) panaikinti VšĮ „AuÅ¡veita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymÄ Nr. 0607-02, kuriuo VšĮ „AuÅ¡veita“ direktorius įsakė dalininkų įnaÅ¡us, kurie bus padaryti po 2006 m. liepos 3 d., registruoti Dalininkų registre, informuojant dalininkus apie įnašų pakeitimus ir nustatė, kad naujai įstojusio dalininko pažymėjimas bus iÅ¡duotas per 30 dienų nuo įnaÅ¡o sumokėjimo dienos;

4) pripažinti, kad atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Vilniaus vandens parkas“, UAB „Promata“ nėra VšĮ „Aušveita“ dalininkai;

5) panaikinti atsakovams UAB „Elguva“, UAB „Vilniaus vandens parkas“, UAB „Promata“ iÅ¡duotus VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkų pažymėjimus: 2006 m. liepos 31 d. dalininko pažymėjimÄ Nr. l, iÅ¡duotÄ UAB „Elguva“; 2007 m. sausio 15 d. dalininko pažymėjimÄ Nr. 4, iÅ¡duotÄ UAB „Elguva“; 2006 m. liepos 31 d. dalininko pažymėjimÄ Nr. 2, iÅ¡duotÄ UAB „Vilniaus vandens parkas“; 2007 m. sausio 15 d. dalininko pažymėjimÄ Nr. 5, iÅ¡duotÄ UAB „Vilniaus vandens parkas“; 2008 m. sausio 15 d. dalininko pažymėjimÄ Nr. 7, iÅ¡duotÄ UAB „Vilniaus vandens parkas“; 2006 m. liepos 31 d. dalininko pažymėjimÄ Nr. 3, iÅ¡duotÄ UAB „Promata“; 2007 m. sausio 15 d. dalininko pažymėjimÄ Nr. 6, iÅ¡duotÄ UAB „Promata“.

IeÅ¡kovas nurodė, kad VšĮ „AuÅ¡veita“ direktorius, pasiraÅ¡ydamas 2006 m. liepos 3 d. įsakymÄ Nr. 0607-01, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – ir Viešųjų įstaigų įstatymas) 9 straipsnį, kuriame nustatytos vienasmenio valdymo organo – vieÅ¡osios įstaigos vadovo funkcijos, bei VšĮ „AuÅ¡veita“ įstatus, patvirtintus Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-6147, kuriuose nustatytos direktoriaus kompetencijos ribos.

Nei Viešųjų įstaigų įstatyme, nei minėtuose įstatuose nėra nurodytos įstaigos vadovo funkcijos, susijusios su naujų dalininkų priėmimu ar dalininkų sumokėtų įnašų įskaitymu. Direktorius, virÅ¡ydamas savo kompetencijÄ , priėmė įsakymÄ , nesusijusį su įstaigos veikla, priskirtÄ vieÅ¡osios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai. VšĮ „AuÅ¡veita“ direktoriaus įsakymai prieÅ¡tarauja ir susitarimams, sudarytiems iki buvo priimti ginčijami įsakymai.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija su VšĮ „AuÅ¡veita“ ir kitais atsakovais 2006 m. vasario 1 d. pasirašė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 1-1-11 (toliau – ir Bendradarbiavimo sutartis, sutartis). Pagal Å¡iÄ sutartį ir Å¡ios sutarties pakeitimus, padarytus 2006 m. balandžio 3 d., bendrovės įsipareigojo įneÅ¡ti sutartyje nurodytas lėšas, kurios turėjo bÅ«ti panaudotos bankroto bylai nutraukti ir VšĮ „AuÅ¡veita“ mokumui, finansiniam stabilumui atkurti, kaip įnaÅ¡Ä Ä¯ bendradarbiavimo veiklÄ , o ne kaip VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkų įnaÅ¡Ä .

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija įsipareigojo pakeisti VšĮ „AuÅ¡veita“ įstatus, įtvirtindama naujų dalininkų priėmimo tvarkÄ , ir atlikti veiksmus, kad naujais dalininkais bÅ«tų priimtos sutartį pasiraÅ¡iusios bendrovės. Bendradarbiavimo 2006 m. balandžio 3 d. sutarties pakeitimu Nr. 1-1-45 buvo pakeisti Bendradarbiavimo sutarties 4.11.1 ir 4.12.1 punktai, aiÅ¡kiai nustatant, kad lėšos, įneÅ¡tos bankroto bylai nutraukti, laikomos ir suprantamos pradiniu bendradarbiavimo veiklos įnaÅ¡u.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos virÅ¡ininkas 2006 m. liepos 3 d. įsakymu dėl dalininkų priėmimo nusprendė VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkais priimti atsakovus ir nustatė dalininkų įnašų dydį – 15 000 Lt. Iki Å¡io įsakymo priėmimo nebuvo priimti sprendimai dėl naujų VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkų priėmimo. Nuo Å¡io įsakymo priėmimo dienos atsirado pagrindas atsakovams sumokėti nustatytÄ dalininkų įnaÅ¡Ä . Tik įvykdžiusios 2006 m. liepos 3 d.

įsakymo 3 punkte nustatytÄ nurodymÄ â€“ VšĮ „AuÅ¡veita“ perduoti įnaÅ¡us per penkias dienas nuo VšĮ „AuÅ¡veita“ įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos – minėtos bendrovės bÅ«tų tapusios VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkais (Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-6147 patvirtinti VšĮ „AuÅ¡veita“ įstatai, juridinių asmenų registre įregistruoti 2006 m. liepos 1 d., nustatė, kad įstaigos dalininkais gali tapti asmenys, raÅ¡tu pareiÅ¡kę norÄ bÅ«ti įstaigos dalininkais, perdavę įstaigai įnaÅ¡Ä ir įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu priimti į įstaigos dalininkus.

IeÅ¡kovo teigimu, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu nustatyto dydžio dalininkų įnaÅ¡as nustatytu terminu nebuvo sumokėtas, todėl UAB „Elguva“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ ir UAB „Promata“ nėra VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkėmis. Todėl VšĮ „AuÅ¡veita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 0607-01 yra neteisėtas. Panaikinus šį įsakymÄ , neteisėtu pripažintinas ir VšĮ reabilitacijos centro „AuÅ¡veita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d.

įsakymas, kuriuo VšĮ „AuÅ¡veita“ direktorius įsakė dalininkų įnaÅ¡us, kurie bus padaryti po 2006 m. liepos 3 d., registruoti Dalininkų registre. Å is direktoriaus įsakymas priimtas virÅ¡ijant įstaigos vadovui priskirtÄ kompetencijÄ , prieÅ¡tarauja VšĮ „AuÅ¡veita“ įstatams. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi nustatė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija yra materialinių valstybės, kaip VšĮ „AuÅ¡veita“ savininko, teisių ir pareigų perėmėja, 2013 m. kovo 21 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi į bylÄ bendraieÅ¡kiu įtraukė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijÄ , atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija vykdo valstybės materialiųjų teisių realizavimÄ , o VÄ® Valstybės turto fondas faktiÅ¡kai valdo visÄ turtÄ , kuris nėra perduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai.

Be to, Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos procesinė padėtis yra dvejopa, t. y. ji yra ir bendraieÅ¡kis, ir VšĮ „AuÅ¡veita“ materialiųjų teisių realizuotojas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, t. y. pripažino negaliojančiais nuo priėmimo momento: Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymÄ Nr. 2.3-6537; VšĮ „AuÅ¡veita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d.

įsakymÄ Nr. 0607-01, 2006 m. liepos 3 d. įsakymÄ Nr. 0607-02; pripažino, kad UAB „Elguva“, UAB „Vilniaus vandens parkas“, UAB „Promata“ nėra VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkėmis; pripažino negaliojančiais nuo iÅ¡davimo momento UAB „Elguva“, UAB „Vilniaus vandens parkas“, UAB „Promata“ iÅ¡duotus VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkų pažymėjimus, nurodytus ieÅ¡kinyje; taikė restitucijÄ : priteisė iÅ¡ atsakovo VšĮ „AuÅ¡veita“ 208 217,06 Lt atsakovui UAB „Elguva“, 630 368,22 Lt – atsakovui UAB „Vilniaus vandens parkas“, 540 799,26 Lt – atsakovui UAB „Promata“.Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. liepos 3 d.

įsakymas dėl dalininkų priėmimo Nr. 2.3-6537 ir VšĮ „AuÅ¡veita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 0607-01 bei 2006 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 0607-02 prieÅ¡taravo Viešųjų įstaigų įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1977 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. vasario 14 d.) 7 straipsnio 6 dalies nuostatoms, draudžiančioms kitiems asmenims perleisti valstybės dalininko teises. Å i aplinkybė, teismo nuomone, sudaro pagrindÄ ginčijamus įsakymus pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento, kaip neteisėtus ir nepagrįstus, pažeidžiančius valstybės turtines teises ir vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Teismas pažymėjo, kad VšĮ „AuÅ¡veita“ tikslas atstatyti mokumÄ ir atnaujinti veiklÄ savaime nereiÅ¡kia, jog galima pažeisti Å¡iÄ imperatyviÄ Ä¯statymo nuostatÄ , taip pat Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas, vieÅ¡osios teisės, visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo principus, nes iÅ¡ vieÅ¡osios teisės pažeidimų negali atsirasti teisėta nuosavybė. Teismas atsakovų reikalavimu netaikė ieÅ¡kinio senaties, nes tai, teismo nuomone, pažeistų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Byloje nustatyti imperatyvių vieÅ¡osios teisės normų pažeidimai ir bÅ«tina apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ teisingumo užtikrinimÄ Å¡alyje, o Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties taikymas reikÅ¡tų atsisakymÄ vykdyti teisingumÄ ir įteisintų vieÅ¡osios teisės pažeidimų pagrindu atsiradusiÄ neteisėtÄ nuosavybę. Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes pradinis ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas operatyviai, t. y. 2008 m. balandžio 28 d., gavus 2008 m. vasario 7 d. informacijÄ iÅ¡ VšĮ „AuÅ¡veita“, ginčijant iÅ¡vestines Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. liepos 3 d.

įsakymo dėl dalininkų priėmimo teisines pasekmes. Ta aplinkybė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymas dėl dalininkų priėmimo buvo ginčijamas 2013 m. rugpjūčio 30 d. patikslintu ieÅ¡kiniu, teismo nuomone, nesudaro pagrindo taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes bÅ«tina užtikrinti teisingumo vykdymÄ Å¡alyje. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendė, kad yra teisinis pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senatį, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti valstybės, kaip vieÅ¡osios įstaigos dalininkės, turtinės teisės ir teisėti interesai, bei visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir vieÅ¡osios teisės principai, bei vieÅ¡asis interesas – teisingumo užtikrinimas Å¡alyje.Teismas nurodė, kad ginčijami VšĮ „AuÅ¡veita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d.

įsakymas Nr. 0607-01 ir 2006 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 0607-02 yra iÅ¡vestiniai lokalieji aktai, nes iÅ¡ esmės Viešųjų įstaigų įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1977 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. vasario 14 d.) 7 straipsnio 6 dalies ir valstybės dalininko teisių pažeidimÄ lėmė valstybės dalininko teises įgyvendinusio subjekto Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos, kaip steigėjo, priimtas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymas dėl dalininkų priėmimo, sukÅ«ręs esmines teisines pasekmes.

Teismas nevertino VšĮ „AuÅ¡veita“ direktoriaus veiksmų teisėtumo, nes VšĮ „AuÅ¡veita“ direktoriui, kaip fiziniam asmeniui, nagrinėjamoje byloje savarankiÅ¡ki reikalavimai nėra pareikÅ¡ti.Teismas, tenkinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, siekdamas užtikrinti teisingumo, ekonomiÅ¡kumo ir operatyvumo principus procese, atkurti iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį, taikė restitucijÄ . Taikydamas restitucijÄ teismas dar kartÄ pažymėjo, kad iÅ¡ vieÅ¡osios teisės pažeidimų negali atsirasti teisėta nuosavybė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministerija) apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ , panaikinant sprendimo dalį, kurioje teismas taikė restitucijÄ ir iÅ¡ VšĮ „AuÅ¡veita“ priteisė atsakovui UAB „Elguva“ 208 217,06 Lt, atsakovui UAB „Vilniaus vandens parkas“ – 630 368,22 Lt, atsakovui UAB „Promata“ – 540 799,26 Lt, kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, jog VšĮ „AuÅ¡veita“ negali įvykdyti prievolių, tačiau teismas taikė restitucijÄ , neįvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.50 straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė kreditoriui CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti konstatuota tik nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. nesÄ Å¾iningus, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėtus ir kaltus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CK 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmus; juridinio asmens negalėjimÄ Ä¯vykdyti prievolę, priežastinį ryšį tarp nesÄ Å¾iningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolę.

Atsakovas VšĮ „AuÅ¡veita“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas turėjo ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , nes ieÅ¡kinį pateikė neįgaliotas, materialinio ir procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturintis asmuo – VÄ® Valstybės turto fondas. Kai buvo likviduota Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, nebuvo paskirtas valstybės, kaip VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininko, teises ir pareigas įgyvendinantis asmuo.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi, taikydamas analogijÄ , nutarė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių virÅ¡ininkų administracijos likvidavimo“ 5.6 punktÄ Å¡ioje civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas yra likviduotos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos procesinių teisių perėmėjas ir grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Å ios bylos nagrinėjimo metu minėtas nutarimas buvo pakeistas ir jo 5.5 punkte nustatyta, kad kai bus likviduotos apskričių virÅ¡ininkų administracijos, ginčuose, susijusiuose su apskričių virÅ¡ininkų administracijų įgyvendintomis įmonių, įstaigų savininko ar dalininko teisėmis ar pareigomis, valstybei atstovauja institucijos, įstaigos, įgyvendinančios Å¡ių įmonių, įstaigų savininko ar dalininko teises ir pareigas.

Atsižvelgiant į tai, kad po nutarimo pakeitimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar nebuvo paskyrusi valstybės, kaip VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininko, teises ir pareigas įgyvendinančio asmens, teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi nutarė sustabdyti Å¡iÄ civilinę bylÄ iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu bus nustatytas VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininko – valstybės –teises ir pareigas įgyvendinantis asmuo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 94 valstybės, kaip VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininko, teises ir pareigas įgyvendinančiu asmeniu paskirta Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 48 straipsnio nuostatas, ieÅ¡kovu Å¡ioje byloje paliko VÄ® Valstybės turto fondÄ , o Sveikatos apsaugos ministerijÄ , kuri paskirta Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos turėtų teisių perėmėjÄ Ä¯traukė į bylÄ atsakovu.

Atsakovas UAB „Promata“ teismui nurodė, kad VĮ Valstybės turto fondas nėra tinkamas ieškovas byloje, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismas netinkamai taikė Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 6 dalį, nes Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymu dėl dalininkų priėmimo valstybė turimų VšĮ „Aušveita“ dalininko teisių niekam neperleido. Valstybė tiek iki įsakymo priėmimo, tiek ir po jo liko UAB „Aušveita“ dalininke.

Ä®sakymu minėti atsakovai neįgijo iÅ¡ valstybės jos, kaip VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkės, turimos dalies. Bendradarbiavimo sutarties 4.8.1 punktu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija įsipareigojo UAB „Promata“, UAB „Elguva“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“ priimti naujais įstaigos dalininkais, kurie įneÅ¡ naujus įnaÅ¡us į vieÅ¡osios įstaigos veiklÄ . Kadangi nebuvo pagrindo konstatuoti Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 6 dalies pažeidimÄ , nebuvo pagrindo taikyti CK 1.80 straipsnį, įskaitant restitucijÄ , nes Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymas neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms Viešųjų įstaigų įstatymo normoms.

Be to, atsakovų įneÅ¡tų naujų įnašų pagrindu buvo atkurtas įstaigos mokumas ir veikla, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad naujų dalininkų priėmimas, valstybei toliau liekant VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininke su nepakitusiu įnaÅ¡u, pažeidžia pagrindinius valstybės turto valdymo principus. Teismas nepagrįstai taikė restitucijÄ , nes nebuvo pažeista Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 6 dalis; ieÅ¡kiniu nebuvo pareikÅ¡tas praÅ¡ymas taikyti restitucijÄ ; naujų dalininkų įnaÅ¡ai kartu buvo ir įnaÅ¡ais į jungtinę veiklÄ pagal Bendradarbiavimo sutartį, sudarytÄ su Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija.

Kitoks vertinimas prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis), ypač kai VšĮ „AuÅ¡veita“ dėl nuo 2008 metų besitęsiančių VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkų teisminių ginčų jokio turto ir lėšų neturi, veiklos nevykdo. Teismas nepagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties. Teismas turėjo įvertinti tai, kad ieÅ¡kinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006 m. liepos 3 d.

įsakymÄ , 2006 m. liepos 3 d. VšĮ „AuÅ¡veita“ direktoriaus įsakymus Nr. 0607-01 ir 0607-02 yra pareikÅ¡ti praleidus trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ juridinio asmens organo sprendimams ginčyti (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Pagal bylos duomenis Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija apie ginčijamus VšĮ „AuÅ¡veita“ direktoriaus įsakymus sužinojo iÅ¡ karto po jų priėmimo, dar 2006 metų vasarÄ . IeÅ¡kinio senatį teismas turėjo taikyti ir patikslintu ieÅ¡kiniu ginčijamam Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymui.

Apie Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ ieÅ¡kovui VÄ® Valstybės turto fondui tapo žinoma dar 2011 metais, kai jis tapo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos procesinių teisių perėmėju, tačiau Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymas pradėtas ginčyti tik 2013 m. rugpjūčio mėnesį. Sprendimas yra prieÅ¡taringas. Teismas atsisakė taikyti ieÅ¡kinio senatį, tačiau tame pačiame sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kinio senatis vis dėlto yra taikytina ir egzistuoja teisinis pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Tačiau bet kuriuo atveju teismas nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . VÄ® Valstybės turto fondas praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senatį nereiÅ¡kė, nebuvo jokių objektyvių kliūčių tiek Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai, tik vėliau jos procesinių teisių perėmėjams per tris mėnesius nuo sužinojimo apie ginčo įsakymų priėmimÄ juos ginčyti teisme. Teismo sprendimas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl to, kad buvo pažeisti valstybės interesai, pažeidžia esminius civilinės teisės principus (CK 1.5 straipsnis).

Teismas sprendimo negalėjo grįsti tarp tų pačių Å¡alių nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-27/2013 Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu nustatytomis aplinkybėmis, nes Å¡iuo metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėja kasacinį skundÄ , kuriuo yra skundžiamas minėtas sprendimas. Be to, civilinėje byloje Nr. 2A-27/2013 buvo nagrinėjamas valstybės turto – pastatų naudojimo klausimas, o ne atsakovų priėmimo naujais VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkais priėmimo teisėtumo klausimas.VÄ® Valstybės turto fondas patikslino ieÅ¡kinį, jį papildydamas reikalavimu panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymÄ , tačiau su 2013 m. rugpjūčio 29 d. praÅ¡ymu nenurodė papildomai reiÅ¡kiamo reikalavimo pagrindo.

Tokiu bÅ«du buvo pažeisti proceso rungtyniÅ¡kumo ir lygiateisiÅ¡kumo principai, teisė į teisminę gynybÄ , nes atsakovams nebuvo sudaryta objektyvi galimybė atsikirsti į reikalavimÄ . Atsakovai UAB „Promata“, UAB „Elguva“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“ pareiÅ¡kė pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie VšĮ „AuÅ¡veita“ apeliacinio skundo, kuriame nurodė, kad palaiko Å¡io apelianto skunde iÅ¡dėstytus motyvus ir reikalavimus. Å ie atsakovai atsiliepime į Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundÄ nurodo, kad nesutinka su Å¡io apelianto apeliaciniu skundu.

Atsakovai atsiliepime nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: Sveikatos apsaugos ministerija apeliacinį skundÄ grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir nagrinėjamos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas bylos aplinkybėmis. Valstybės, kaip VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininko, teises ir pareigas įgyvendinančio asmens atsakomybė nebuvo ginčo dalyku Å¡ioje byloje, todėl teismas neturėjo pareigos sprendžiant dėl restitucijos taikymo nustatyti Sveikatos apsaugos ministerijos apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su CK 2.50 straipsnio taikymu.

Aplinkybė, kad valstybės įgaliota institucija pagal teisės aktus gali atsakyti už įsipareigojimų nevykdymÄ , nesudaro pagrindo netaikyti restitucijos. Kitoks aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo principams. Atsakovas VšĮ „AuÅ¡veita“ atsiliepime į Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, tenkinti VšĮ „AuÅ¡veita“ apeliacinį skundÄ . Atsakovas atsiliepime nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: Teismas nepagrįstai taikė restitucijÄ , tačiau VšĮ „AuÅ¡veita“ nesutinka su Sveikatos apsaugos ministerijos motyvais, kurių pagrindu praÅ¡oma naikinti Å¡iÄ teismo sprendimo dalį.

Restitucija Å¡ioje byloje negalėjo bÅ«ti taikoma, nes atsakovų su Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija sudarytos Bendradarbiavimo sutarties pagrindu atsakovai buvo priimti naujais VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkais ir faktiÅ¡kai įnešė įnaÅ¡us.Skundo argumentai dėl neva neegzistuojančio pagrindo taikyti restitucijÄ vien dėl to, kad įstatyme yra įtvirtinta galimybė iÅ¡ įstaigos dalyvio iÅ¡reikalauti įstaigai priteistas sumas, t. y. taikyti subsidiariÄ jÄ atsakomybę, yra nepagrįsti.

Å ios civilinės bylos dalyku nebuvo CK 2.50 straipsnio taikymas, teisme Å¡ios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos, tiriamos ir vertinamos. Be to, skunde pateiktos tik iÅ¡traukos iÅ¡ teismų praktikos, nepateikiant jokių argumentų, kaip tai susiję su Å¡ia byla. Dėl to skundas neatitinka CPK 360 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų. IeÅ¡kovas VÄ® Valstybės turto fondas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Sveikatos apsaugos ministerijos skundÄ tenkinti, o VšĮ „AuÅ¡veita“ apeliacinį skundÄ atmesti.IeÅ¡kovas atsiliepime nurodo, kad likvidavus Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ byloje valstybei atstovavo ir ieÅ¡kinį palaikė VÄ® Valstybės turto fondas, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 94 įgyvendinti valstybės, kaip VšĮ „AuÅ¡veita“ savininkės, turtines ir neturtines teises bei pareigas nutarta pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai.

Atsižvelgiant į tai, VÄ® Valstybės turto fondas 2013 m. kovo 15 d. perdavė visus nagrinėjamos civilinės bylos dokumentus Sveikatos apsaugos ministerijai ir 2013 m. kovo 20 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ su praÅ¡ymu ieÅ¡kovo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių perėmėju vietoje VÄ® Valstybės turto fondo laikyti Sveikatos apsaugos ministerijÄ . Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į atsakovo VšĮ „AuÅ¡veita“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti.Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus:Sveikatos apsaugos ministerijai pavesta įgyvendinti valstybės, kaip VšĮ „AuÅ¡veita“ savininkės, turtines ir neturtines teises bei pareigas.

Byloje ieškovas VĮ Valstybės turto fondas nepareiškė aiškaus noro trauktis iš bylos, buvo tinkamai įgaliotas dalyvauti procese, atstovaujant ieškovui, todėl teismas nepažeidė CPK 48 straipsnio nuostatų. Teismo išvados, kad Viešųjų įstaigų įstatymas neleido kitiems asmenims perleisti valstybės dalininko teisės, nes viešosios teisės principas itin aktualus nagrinėjamo ginčo kontekste, ir kad valstybės dalininko teisių tvarkymo santykiuose teisėta yra tik tai, kad tiesiogiai leista įstatyme, yra pagrįstos ir teisingos.

Teismas pagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties, nes ieÅ¡kinio senaties taikymas reikÅ¡tų atsisakymÄ vykdyti teisingumÄ ir įteisintų vieÅ¡osios teisės pažeidimų pagrindu atsiradusiÄ neteisėtÄ nuosavybę. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nagrinėja bylÄ apeliacine tvarka neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų.Apeliantė Sveikatos apsaugos ministerija apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo taikyta restitucija, ir praÅ¡o panaikinti Å¡iÄ sprendimo dalį. Apeliantas atsakovas VšĮ „AuÅ¡veita“ apeliaciniame skunde ginčija visÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , t. y. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas VšĮ „AuÅ¡veita“ apeliacinį skundÄ grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį turėjo palikti nenagrinėtÄ , nes ieÅ¡kinį padavė neįgaliotas, materialinio ir procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturintis asmuo – VÄ® Valstybės turto fondas (dabar VÄ® Turto bankas), daro iÅ¡vadÄ , jog pirmiausia turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėtos faktinės ir teisinės aplinkybes, susijusios su Å¡ioje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nagrinėjimo iÅ¡ esmės galimybe.IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pradinį ieÅ¡kinį byloje 2008 m. balandžio 28 d. padavė ieÅ¡kovas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija.

Pagal bylos duomenis Å¡is ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė, remdamasis tuo, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai buvo perduotos VšĮ „AuÅ¡veita“ steigėjo funkcijos bei materialiniai ir finansiniai iÅ¡tekliai, t. y. kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija yra VšĮ „AuÅ¡veita“ steigėja ir valstybės, kuri pagal ieÅ¡kinio padavimo dienÄ susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ buvo VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkė, atstovė. 2011 m. liepos 1 d. VÄ® Valstybės turto fondas informavo pirmosios instancijos teismÄ , kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių virÅ¡ininkų administracijų likvidavimo“ 5.5 ir 5.6 punktus ginčuose, susijusiuose su apskričių virÅ¡ininkų administracijų įgyvendintomis įmonių, įstaigų savininko ar dalininko teisėmis ir pareigomis, valstybei (Lietuvos Respublikos Vyriausybei) atstovauja institucijos, įstaigos, įgyvendinančios Å¡ių įmonių, įstaigų savininko ar dalininko teises ir pareigas, ginčuose, susijusiuose su apskričių virÅ¡ininkų administracijų valdytu, naudotu ar disponuotu turtu, apskričių virÅ¡ininkų administracijų turėtas ginčo Å¡alies teises ir pareigas įgyvendina institucijos, įstaigos, kurioms Å¡is turtas perduotas valdyti, naudoti ar juo disponuoti, o jei Å¡is turtas neperduotas, – VÄ® Valstybės turto fondas.

Taip pat buvo nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog likvidavus Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ VšĮ „AuÅ¡veita“valstybės dalininkės teisės ir pareigos nėra perduotos kitiems asmenims, valstybei atstovaus VÄ® Valstybės turto fondas (IV t., b. l. 151). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. nutartimi vietoje Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ieÅ¡kovu įtraukė VÄ® Valstybės turto fondÄ , konstatuodamas, kad VÄ® Valstybės turto fondas yra ieÅ¡kovo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos procesinių teisių perėmėjas (IV t., b. l. 153-154).

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi sustabdė Å¡iÄ civilinę bylÄ iki paaiÅ¡kės materialiųjų VšĮ „AuÅ¡veita“ valstybės savininko teisių ir pareigų perėmėjas, nes Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nurodė, jog VÄ® Valstybės turto fondas nelaikytinas valstybės institucija Viešųjų įstaigų įstatymo ir nutarimo kontekste bei galiojančiu teisiniu reguliavimu jam negalėtų bÅ«ti pavesta įgyvendinti valstybės, kaip VšĮ „AuÅ¡veita“ savininkės, turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų (V t., b. l. 88-94).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 94 pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinti valstybės, kaip VšĮ „AuÅ¡veita“ savininkės, turtines ir neturtines teises bei pareigas. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi nustatė, kad Sveikatos apsaugos ministerija yra materialiųjų valstybės, kaip VšĮ „AuÅ¡veita“ savininkės, teisių ir pareigų perėmėja (V t., b. l. 118, 120-125). 2013 m. kovo 20 d. VÄ® Valstybės turto fondas pateikė praÅ¡ymÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių perėmėju vietoje VÄ® Valstybės turto fondo laikyti Sveikatos apsaugos ministerijÄ (V t., b. l. 142).

Pirmosios instancijos teismas šį praÅ¡ymÄ sprendė 2013 m. kovo 21 d. teismo posėdyje ir protokoline nutartimi tenkino šį praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies, įtraukdamas į bylÄ bendraieÅ¡kiu Sveikatos apsaugos ministerijÄ , bei nurodydamas, kad atsižvelgia į tai, jog Sveikatos apsaugos ministerija vykdo valstybės materialiųjų teisių realizavimÄ , o VÄ® Valstybės turto fondas faktiÅ¡kai valdo visÄ turtÄ , kuris nėra perduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Sveikatos apsaugos ministerijai (V t., b. l. 150-154).

Pirmosios instancijos teismas priimtoje protokolinėje nutartyje taip pat nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos procesinė padėtis tampa byloje dvejopa, t. y. ji yra ir bendraieškis, ir VšĮ „Aušveita“ materialiųjų teisių realizuotojas (V t., b. l. 153). Ši pirmosios instancijos teismo protokolinė nutartis nebuvo panaikinta ar pakeista, o tai reiškia, kad šioje byloje tiek VĮ Valstybės turto fondas, tiek Sveikatos apsaugos ministerija yra asmenys, kurie byloje dalyvavo kaip ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos, pareiškusio ieškinį, kuriuo siekiama apginti Lietuvos valstybės, kaip VšĮ „Aušveita“ dalininkės (savininkės), teisėtus interesus, teisių perėmėjai.

Pažymėtina, kad byloje nebuvo ginčijama ieÅ¡kovo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teisė reikÅ¡ti tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinį.Atsakovo UAB „Elguva“ atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo, kitų asmenų procesiniuose dokumentuose Sveikatos apsaugos ministerija įvardijama kaip atsakovas, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog dėl tokių aplinkybių Sveikatos apsaugos ministerijos procesinė padėtis buvo pakeista ir ji prarado bendraieÅ¡kio ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių perėmėjos statusÄ .

Pažymėtina, kad kai kuriuose atsakovų dokumentuose Sveikatos apsaugos ministerija yra įvardijama ir kaip ieškovas (žr. UAB „Promata“ 2013 m. birželio 10 d. rašytinius paaiškinimus, kurie buvo pateikti po minėtos pirmosios instancijos teismo priimtos protokolinės nutarties, ir kuriuose nurodyta, kad ieškovai yra du, t. y. Sveikatos apsaugos ministerija ir VĮ Valstybės turto fondas; V t., b. l. 167-175). Sveikatos apsaugos ministerija, teikdama procesinius dokumentus, yra nurodžiusi, kad byloje dalyvauja kaip likviduotos Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja (V t., b. l. 253-255).

Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat įvardijo, kad byloje dalyvavo atsakovo VšĮ „AuÅ¡veita“ savininkės Lietuvos valstybės turtinių teisių ir neturtinių teisių įgyvendintojos Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Andriejus Bielinskis. Apibendrinant pirmiau nurodytas nustatytas aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kovo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių perėmimu ir VÄ® Valstybės turto fondo bei Sveikatos apsaugos ministerijos įtraukimu į bylÄ , kai buvo likviduota Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , kaip paduotÄ neįgalioto vesti bylÄ asmens (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Taigi Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas privalėjo iÅ¡nagrinėti Å¡iuos pareikÅ¡tus reikalavimus: panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. liepos 3 d.

įsakymÄ Nr. 2.3-6537, VšĮ „AuÅ¡veita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymÄ Nr. 0607-01, 2006 m. liepos 3 d. įsakymÄ Nr. 0607-02, pripažinti negaliojančiais atsakovams UAB „Elguva“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ ir UAB „Promata“ iÅ¡duotus VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkų pažymėjimus; pripažinti, kad atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ ir UAB „Promata“ nėra VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkai. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iuos reikalavimus, juos iÅ¡ esmės patenkino bei papildomai savo iniciatyva taikė restitucijÄ .

Kaip jau buvo minėta, apeliaciniais skundais yra ginčijamos sprendimo dalys tiek dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo, tiek dėl restitucijos taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja visas šioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumu, nes šioje byloje pareikštų reikalavimų esmė yra ta, ar atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“ galėjo tapti bei tapo VšĮ „Aušveita“ dalininkais, įmokėję byloje nurodomas pinigų sumas, ir priėmus šioje byloje ginčijamus Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir VšĮ „Aušveita“ vadovo sprendimus.

Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 2.3-6537, VšĮ „Aušveita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 0607-01 bei 2006 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 0607-02 Pirmosios instancijos teismas panaikino minėtus įsakymus, nustatęs, kad šie įsakymai prieštaravo Viešųjų įstaigų įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1977 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. vasario 14 d.) 7 straipsnio 6 dalies nuostatoms, draudžiančioms kitiems asmenims perleisti valstybės dalininko teises.

Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka atsakovas VšĮ „Aušveita“ (apeliantas) bei atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“, kurie prisidėjo prie apeliacinio skundo. Atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 6 dalį (byloje vadovaujamasi Viešųjų įstaigų įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2004 m. vasario 14 d. iki 2007 m. vasario 8 d.) bei rėmėsi neteisingai nustatytu faktu, kad neva Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu valstybė perleido VšĮ „Aušveita“ dalininko teises atsakovams UAB „Elguva“, UAB „Promata“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“.

Apeliantas teigia, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymu dėl dalininkų priėmimo valstybė turimų VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininko teisių niekam neperleido, nes valstybė tiek iki Å¡io įsakymo priėmimo, tiek ir po jo liko VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininke, t. y. įsakymu minėti atsakovai neįgijo iÅ¡ valstybės jos, kaip VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkės, turimos dalies, bei akcentuoja, kad Bendradarbiavimo sutarties 4.8.1 punktu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija įsipareigojo UAB „Promata“, UAB „Elguva“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“ priimti naujais įstaigos dalininkais, kurie įneÅ¡ naujus įnaÅ¡us į vieÅ¡osios įstaigos veiklÄ .

Apeliantas teigia, kad UAB „Promata“, UAB „Elguva“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“ yra įmokėję dalininkų įnaÅ¡us ir yra teisėtai tapę dalininkais. Teisėjų kolegija, nagrinėdama minėtus apeliacinio skundo argumentus, primena, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas, vadovaudamasis Viešųjų įstaigų įstatymu, 2006 m. vasario 1 d. Bendradarbiavimo sutarties 4.8.2, 4.10.2, 4.11.2, 4.12.2 punktais, 2006 m. birželio 23 d. UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ praÅ¡ymu, 2006 m. liepos 3 d. priėmė įsakymÄ Nr. 2.23-6537 dėl dalininkų priėmimo, kuriuo nusprendė VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkais priimti atsakovus UAB „Elguva“, UAB „Promata“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“, nustatė dalininkų įnašų dydį – 15 000 Lt, nurodė įnaÅ¡us VšĮ „AuÅ¡veita“ perduoti per 5 darbo dienas nuo VšĮ „AuÅ¡veita“ įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos, taip pat nurodė, kad įsakymas įsigalioja nuo VšĮ „AuÅ¡veita“ įstatų naujos redakcijos įregistravimo juridinių asmenų registre įstatymų nustatyta tvarka (I t., b. l. 19).

VšĮ „Aušveita“ direktorius 2006 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 0607-01, vadovaudamasis Bendradarbiavimo sutarties 5.1, 4.14, 4.10, 4.11, 4.12 punktais bei minėtu Vilniaus apskrities viršininko įsakymu, įsakė dalininkų UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ piniginius įnašus, padarytus iki bankroto bylos nutraukimo, pripažinti VšĮ „Aušveita“ dalininkų įnašais ir laikyti, kad minėtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas yra įvykdytas (I t., b. l. 34).

Taip pat Å¡iame įsakyme buvo nurodyta iÅ¡duoti dalininkų pažymėjimus. Atkreiptinas dėmesys, kad 2006 m. liepos 31 d. buvo iÅ¡duoti dalininkų pažymėjimai, kuriuose nurodomos 2006 m. liepos 1 d. įnašų sumos (I t., b. l. 37, 40, 44). VšĮ „AuÅ¡veita“ direktorius 2006 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 0607-02, vadovaudamasis Bendradarbiavimo sutarties 5.1, 4.14, 4.10, 4.11, 4.12 punktais, įsakė VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkų UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ įnaÅ¡us, kurie bus padaryti po 2006 m. liepos 3 d., registruoti Dalininkų registre, informuojant dalininkus apie įnašų pakeitimus, naujai įstojusiojo dalininko pažymėjimÄ iÅ¡duoti per 30 dienų nuo įnaÅ¡o sumokėjimo (I t., b. l. 33).

VšĮ „Aušveita” išdavė minėtiems dalininkams pažymėjimus (I t., b. l. 38, 41, 45). Byloje buvo teikiami įrodymai, kad UAB „Elguva“ 2006 metais įnešė 208 217,06 Lt, iki 2006 m. liepos 1 d. – 154 717,06 Lt. 2006 m. liepos 31 d. UAB „Elguva“ išduotas dalininko pažymėjimas Nr. 1, kuriame nurodyta, jog UAB „Elguva“, kaip dalininko, 2006 m. liepos 1 d. įnašo suma yra 154 717,06 Lt, 2007 m. sausio 15 d. dalininko pažymėjimas Nr. 4, kuriame nurodyta, jog UAB „Elguva“, kaip dalininko, 2006 m. gruodžio 31 d.

įnašo suma yra 208 217,06 Lt. UAB „Vilniaus vandens parkas“ 2006 metais įnešė 394 968,22 Lt, 2007 metais – 235 400 Lt, iki 2006 m. liepos 1 d. – 362 968,22 Lt. 2006 m. liepos 31 d. UAB „Vilniaus vandens parkas“ išduotas dalininko pažymėjimas Nr. 2, kuriame nurodyta, jog UAB „Vilniaus vandens parkas“, kaip dalininko, 2006 m. liepos 1 d. įnašo suma yra 362 968,22 Lt, 2007 m. sausio 15 d. dalininko pažymėjimas Nr. 5, kuriame nurodyta, jog UAB „Vilniaus vandens parkas“, kaip dalininko, 2006 m. gruodžio 31 d.

įnašo suma yra 394 968,22 Lt, 2008 m. sausio 15 d. pažymėjimas Nr. 7, kuriame nurodyta, kad UAB „Vilniaus vandens parkas“, kaip dalininko, 2007 m. gruodžio 31 d. įnašo suma yra 630 368,22 Lt. UAB „Promata“ 2006 metais įnešė 540 799,26 Lt, iki 2006 m. liepos 1 d. – 515 799,26 Lt. 2006 m. liepos 31 d. UAB „Promata“ išduotas dalininko pažymėjimas Nr. 3, kuriame nurodyta, jog UAB „Promata“, kaip dalininko, 2006 m. liepos 1 d. įnašo suma yra 515 799,26 Lt, 2007 m. sausio 15 d. dalininko pažymėjimas Nr. 6, kuriame nurodyta, jog UAB „Promata“, kaip dalininko, 2006 m. gruodžio 31 d.

įnaÅ¡o suma yra 540 799,26 Lt (I t., b. l. 36-45).Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartimi VšĮ „AuÅ¡veita“ iÅ¡kelta bankroto byla, kuri buvo nutraukta 2006 m. birželio 15 d. nutartimi (I t., b. l. 133-134). Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, VšĮ „AuÅ¡veita“, UAB „Elguva“, UAB „Promata“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“ 2006 m. vasario 1 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 1-1-11, pagal kuriÄ sutarties Å¡alys susitarė atkurti VšĮ „AuÅ¡veita“ mokumÄ , finansinį stabilumÄ ir kartu vykdyti Å¡alių sprendimais nustatytus darbus bei atlikti veiksmus, kurie ir kurių rezultatas bus susijęs su medicininių paslaugų teikimo infrastruktÅ«ros sukÅ«rimu, kokybiÅ¡kų, tinkamų medicininių paslaugų teikimu, sveikatos priežiÅ«ros bazės sukÅ«rimu (sutarties 3.1 punktas).

Sutarties 4.3 punkte Å¡alys susitarė, kad vykdant sutartį, Å¡alies iÅ¡leista pinigų suma bus įskaityta kaip Å¡alies įnaÅ¡as į bendrÄ veiklÄ (I t., b. l. 7-13). 2006 m. vasario 1 d. taip pat pasiraÅ¡ytas Bendradarbiavimo sutarties priedas Nr. 1, kuriame įtvirtintas preliminarus veiklos ir investicijų projektas (I t., b. l. 14-16), 2006 m. balandžio 3 d. sudarytas Bendradarbiavimo sutarties pakeitimas, kuriuo Å¡alys susitarė, kad siekiant atkurti VšĮ „AuÅ¡veita” finansinį stabilumÄ , nutraukti bankroto bylÄ , UAB „Elguva“, UAB „Promata“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“ nupirks, o santykyje su valstybės institucijomis – sumokės (kompensuos) visus VšĮ „AuÅ¡veita“ bankroto byloje patvirtinus kreditorinius reikalavimus bei atlygins bankroto administravimo ir kitas, su minėtu tikslu susijusias, iÅ¡laidas, taip pat pakeitė sutarties 4.10.1, 4.11.1., 4.12, 5.3 punktus, susitardami, jog Bendradarbiavimo sutarties 4.16, 4.17 punktai įsigalios tik po to, kai bus nutraukta bankroto byla, pripažindami, kad Bendradarbiavimo sutarties pakeitimuose aptarti finansiniai įsipareigojimai yra piniginiai įnaÅ¡ai į bendradarbiavimo veiklÄ pagal Bendradarbiavimo sutarties 4.10.1, 4.11.1, 4.12.1, 4.14 punktus (I t., b. l. 17-18). 2007 m. lapkričio 15 d.

Å¡alys pasirašė Bendradarbiavimo sutarties priedÄ Nr. 2, kuriuo Å¡alys susitarė dėl sutarties pakeitimo: nutarė pripažinti negaliojančiu 2006 m. vasario 1 d. sutarties priedÄ Nr. 1 ir per tris mėnesius suderinti bei pasiraÅ¡yti detalų veiklos ir investicijų projektÄ sutarčiai įgyvendinti (II t., b. l. 122-123). Å ios bylos kontekste pažymėtina, kad iÅ¡ Bendradarbiavimo sutarties 4.8.2, 4.10.2, 4.11.2, 4.12.2 punktų, kuriais bÅ«tent ir buvo grindžiamas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymas dėl dalininkų priėmimo, matyti, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija įsipareigojo priimti visus sprendimus, gauti leidimus ir atlikti kitus reikalingus veiksmus, užtikrinant, jog naujais dalininkais bÅ«tų priimti UAB „Elguva“, UAB „Promata“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“ (4.8.2 punktas);

UAB „Elguva“, UAB „Promata“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“ įsipareigojo įneÅ¡ti po 15 000 Lt, kaip įnaÅ¡Ä Bendradarbiavimo sutarties tikslams pasiekti, bei nurodyta, kad Å¡is įnaÅ¡as bus įskaitomas ir laikomas VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininko įnaÅ¡u (4.10.2, 4.11.2, 4.12.2 punktai).Taip pat iÅ¡ byloje surinktų įrodymų, susijusių su VšĮ „AuÅ¡veita“ steigimu, matyti, kad tiek minėta Bendradarbiavimo sutartis, tiek UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ praÅ¡ymas buvo suraÅ¡yti, kai galiojo VšĮ „AuÅ¡veita“ įstatai, patvirtinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003 m. rugsėjo 17 d.

įsakymu Nr. 4456, ir kuriuose buvo nustatyta, jog VšĮ „Aušveita“ steigėjas yra Vilniaus apskrities viršininkas (įstatų 4 punktas), bei nenustatyta, kad gali būti priimami dalininkai (VI t., b. l. 138-144). Tai reiškia, kad viešosios įstaigos dalininkas buvo vienas asmuo – valstybė, kuris ir buvo viešosios įstaigos savininkas (Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Pagal bylos duomenis 2006 m. liepos 1 d. juridinių asmenų registre buvo įregistruoti VšĮ „Aušveita“ įstatai, kuriuose nėra nurodomas steigėjas (steigėjai).

Å iuos įstatus patvirtino Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2006 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-6147. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad VšĮ „AuÅ¡veita“ steigėja yra ne tik valstybė, bet ir kiti iÅ¡ Å¡ios įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, sudarę vieÅ¡osios įstaigos steigimo sutartį (Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 2 dalį vieÅ¡osios įstaigos steigėjai, Å¡io įstatymo ar įstatų nustatyta tvarka perdavę vieÅ¡ajai įstaigai įnaÅ¡Ä , tampa jos dalininkais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu steigėjas yra valstybės ar savivaldybės institucija, ji ir priima sprendimÄ steigti vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ (Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju steigėja buvo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, kuri veikė valstybės vardu. Apibendrinant pirmiau nurodytas bylos faktines aplinkybes ir Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad 2006 m. liepos 1 d. VšĮ „AuÅ¡veita“ steigėja bei vienintelė dalininkė buvo valstybė, kuri ir buvo vieÅ¡osios įstaigos savininkė (Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis).

Nuo 2006 m. liepos 1 d. pagal įregistruotus įstatus VšĮ „AuÅ¡veita“ yra visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – įstaigos vadovas (įstatų 5.2 punktas). Pažymėtina, kad įstatuose buvo nustatyta, jog visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimÄ dėl naujų dalininkų priėmimo, nustato dalininkų piniginių bei turto įnašų į įstaigos kapitalÄ dydį (įstatų 5.3.13 punktas), o įstaigos vadovui tokia teisė nenustatyta (žr.

įstatų 5.19-5.23 punktus). Ä®staigos direktorius atsako tik už įstaigos dalininkų registravimÄ (įstatų 5.20.5 punktas).Pirmosios instancijos teismas vienintelio dalininko 2006 m. liepos 3 d. sprendimÄ dėl dalininkų priėmimo, kuriuo buvo nuspręsta VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkais priimti UAB „Elguva“, UAB „Promata“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“, vertino kaip valstybės (dalininko) teisių perleidimÄ UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“.

Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka, nes iÅ¡ minėto Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymo turinio matyti, kad sprendimas buvo priimtas dėl dalininkų priėmimo, o ne dėl valstybės, kaip dalininko, teisių perleidimo. BÅ«tent 2006 m. liepos 1 d. juridinių asmenų registre įregistruotuose VšĮ „AuÅ¡veita“ įstatuose buvo nurodyta, kad įstaigos dalininkais gali tapti fiziniai ir juridiniai asmenys, perdavę įstaigai įnaÅ¡Ä ir įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu priimti į įstaigos dalininkus (įstatų 4.1 punktas).

Ä®statų 4.3 punkte nurodyta, kad visuotinio dalininkų susirinkimo sprendime dėl įstaigos dalininko priėmimo nurodomas terminas, per kurį asmuo turi perduoti įnaÅ¡Ä , įnaÅ¡o pobÅ«dis (piniginis ar turtinis) ir įnaÅ¡o vertė (įstatų 4.3 punktas). Pagal įstatų 4.4 punktÄ asmuo įstaigos dalininku tampa nuo tos dienos, kuriÄ , visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo pagrindu, į įstaigos banko sÄ skaitÄ pervedama visuotinio dalininkų susirinkimo sprendime nurodyta suma (piniginis įnaÅ¡as).

Minėtos įstatų normos nėra nuginčytos, o Viešųjų įstaigų įstatymo normos nedraudžia priimti dalininkus į vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ . Be to, byloje nebuvo pateikti jokie konkretÅ«s įrodymai, kad minėtu įsakymu buvo nuspręsta dėl valstybės (dalininko) teisių ar jų dalies perleidimo kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi (VI t., b. l. 77-82) buvo suteikęs galimybę tokius įrodymus pateikti, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti.Taigi nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. liepos 3 d.

įsakymu buvo pažeistos imperatyviosios Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatos, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šis įsakymas panaikintas, panaikintina ir ieškinio reikalavimas dėl šio įsakymo panaikinimo atmestinas. Pažymėtina, kad bendraieškiai kitokių faktinių ir teisinių aplinkybių, kurių pagrindu turėtų būti panaikintas minėtas įsakymas, nėra nurodę. Be to, Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d.

įsakyme nėra įtvirtinta nuostata, kad atsakovai, nemokėdami įnaÅ¡o, gali bÅ«ti priimti į dalininkus. BÅ«tent Å¡iame įsakyme (visuotinio dalininkų susirinkimo sprendime) ir buvo nustatyta, kokiomis sÄ lygomis atsakovai galėjo tapti vieÅ¡osios įstaigos dalininkais. Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymÄ , detaliai nenagrinėjo kitų ieÅ¡kinio reikalavimų ir aplinkybių, susijusių su UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ (ne)pripažinimu dalininkais, su VšĮ „AuÅ¡veita“ direktoriaus įsakymų pagrįstumu ir teisėtumu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje buvo įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su minėtų atsakovų (ne)pripažinimu dalininkais, VšĮ „AuÅ¡veita“ direktoriaus įsakymų pagrįstumu ir teisėtumu, o atsakovas VšĮ „AuÅ¡veita“ apeliacinį skundÄ grindžia aplinkybėmis, jog atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ yra vieÅ¡osios įstaigos dalininkai ir VšĮ „AuÅ¡veita“ direktoriaus įsakymai priimti pagrįstai ir teisėtai, todėl visi ieÅ¡kinio reikalavimai turi bÅ«ti atmesti bÅ«tent dėl minėtų aplinkybių, nagrinėja pradiniame ieÅ¡kinyje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu buvo įrodinėjama, kad priėmus Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. liepos 3 d.

įsakymÄ atsakovai netapo VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkais ir jie nėra dalininkai, o VšĮ „AuÅ¡veita“ direktoriaus įsakymai yra priimti, peržengiant jam Viešųjų įstaigų įstatymo ir VšĮ „AuÅ¡veita“ įstatų nustatytos kompetencijos ribas, bei atsikirtimus į šį ieÅ¡kinį.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje dalyvaujančių asmenų nurodytus bylos faktinius ir teisinius aspektus, įrodymus, kuriais buvo įrodinėjami ieÅ¡kinio reikalavimai ir atsikirtimai į jį, konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog VšĮ „AuÅ¡veita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d.

įsakymai Nr. 0607-01 ir Nr. 0607-02 ir jais remiantis išduoti dalininkų pažymėjimai yra teisėti. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstomis pradinio ieškinio faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu šioje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija pareiškė ieškinio reikalavimus dėl VšĮ „Aušveita“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymų Nr. 0607-01 ir Nr. 0607-02 panaikinimo, dalininkų pažymėjimų pripažinimo negaliojančiais ir dėl pripažinimo, kad atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ nėra VšĮ „Aušveita“ dalininkai.Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 3 d.

įsakyme buvo nustatyti dalininkų įnašai – po 15 000 Lt, šie įnašai VšĮ „Aušveita“ turėjo būti perduoti per 5 darbo dienas nuo VšĮ „Aušveita“ įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos. Be to, šio įsakymo įgyvendinimas buvo siejamas su naujos įstatų redakcijos įregistravimu juridinių asmenų registre įstatymų nustatyta tvarka. Pagal bylos duomenis iki naujos įstatų redakcijos įregistravimo 2006 m. liepos 1 d. jokie dalininkai į VšĮ „Aušveita“ negalėjo būti priimami ir atitinkamai negalėjo būti Vilniaus apskrities viršininko, kuris įgyvendino vienintelio dalininko (valstybės) teises, sprendimais nustatomi įnašai.

Byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimais po 2006 m. liepos 1 d. buvo nustatyti dalininkų įnaÅ¡ai, didesni nei 15 000 Lt. Nei Viešųjų įstaigų įstatymo normos, nei VšĮ „AuÅ¡veita“ įstatai nesuteikė teisės VšĮ „AuÅ¡veita“ vadovui spręsti apie dalininkų įnašų dydį, jų sumokėjimÄ ir t. t., todėl be jokio teisėto pagrindo VšĮ „AuÅ¡veita“ vadovas byloje ginčijamais įsakymais nustatė dalininkų įnaÅ¡us ir iÅ¡davė dalininkų pažymėjimus, kuriuose nurodė sumokėtus atsakovų įnaÅ¡us, iÅ¡ jų netgi didesnius nei 15 000 Lt.

Pažymėtina, kad ne Bendradarbiavimo sutarties nuostatos, kuriomis rėmėsi VšĮ „Aušveita“ vadovas, priimdamas byloje ginčijamus įsakymus, yra pagrindas priimti naujus dalininkus su tam tikro dydžio įnašais, o įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimas priimti į įstaigos dalininkus ir įnašų perdavimas įstaigai (įstatų 4.1 punktas). Nagrinėjamu atveju būtina vadovautis VšĮ „Aušveita“ įstatų nuostatomis, nes Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad būtent įstatuose turi būti nurodyta naujų dalininkų priėmimo tvarka.

IÅ¡ Å¡ioje byloje esančių įrodymų matyti, kad VšĮ „AuÅ¡veita“ vadovas taip pat sprendė klausimus ir dėl dalininkų įnašų padidinimo, nos pagal įstatų 4.15 punktÄ , jei dalininkas nori papildomai perduoti įstaigai įnaÅ¡us, jis turi apie tai praneÅ¡ti įstaigos direktoriui, kuris suÅ¡aukia neeilinį visuotinį dalininkų susirinkimÄ , kuris ir priima sprendimÄ , kuriame nurodomas terminas, per kurį asmuo turi perduoti įnaÅ¡Ä , įnaÅ¡o pobÅ«dis (piniginis ar turtinis) ir įnaÅ¡o vertė.

Å iuo atveju nebuvo pateikti neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai, kuriais buvo nutarta padidinti įnaÅ¡us.Nagrinėjamu atveju pagal pateiktÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymÄ atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ turėjo VšĮ „AuÅ¡veita“ perduoti įnaÅ¡us po 15 000 Lt per 5 darbo dienas nuo VšĮ „AuÅ¡veita“ įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre, t. y. nuo 2006 m. liepos 1 d.

Tačiau tiek iš VšĮ „Aušveita“ vadovo įsakymo Nr. 0607-01 turinio, tiek iš visos bylos medžiagos matyti, kad atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ per 5 darbo dienas nuo 2006 m. liepos 1 d. neįnešė VšĮ „Aušveita“ minėtų įnašų (po 15 000 Lt). VšĮ „Aušveita“ vadovo įsakyme Nr. 0607-01 yra nurodomi minėtų atsakovų piniginiai įnašai, padaryti iki bankroto bylos nutraukimo, t. y. iki 2006 m. birželio 15 d.

Byloje nėra pateikti dokumentai, kuriuose bÅ«tų nurodyta, kad yra mokamas 15 000 Lt įnaÅ¡as ar tas įnaÅ¡as mokamas dalimis. Lietuvos valstybėje teisėtai vykdančių veiklÄ juridinių asmenų buhalterinę apskaitÄ reglamentuoja vieÅ¡osios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2008). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio nuostatas Å¡is įstatymas nustato įvairių juridinių asmenų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių buhalterinę apskaitÄ , jos organizavimÄ ir tvarkymÄ .

Å io įstatymo 2 straipsnio pateikiamose sÄ vokose nurodyta, kad pinigų apskaitos dokumentas yra popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos. Atsakovas VšĮ „AuÅ¡veita“, kiti atsakovai buvo nurodę, kad UAB „Elguva“ 2006 m. liepos 14 d. įnešė 20 000 Lt, UAB „Promata“ 2006 m. rugpjūčio 8 d. įnešė 25 000 Lt, o UAB „Vilniaus vandens parkas“ 2006 m. rugpjūčio 23 d. įnešė 20 000 Lt ir tai padarė vykdydami Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. liepos 3 d.

įsakymÄ (I t., b. l. 109; II t., b. l. 1, 10, 17), tačiau Å¡ios nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Pirmiausia VšĮ „AuÅ¡veita“, 2006 m. liepos 3 d. pripažindama minėtus atsakovus dalininkais, tuo nesirėmė, atsakovų mokėjimuose visiÅ¡kai nenurodyta (I t., b. l. 139, 141, 142; II t., b. l. 2, 11), kad mokami įnaÅ¡ai, o konkrečiai nurodyta, kad mokama pagal Bendradarbiavimo sutartį Nr. 1-1-11.Byloje nėra ginčo, kad atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ pervedinėjo pinigus VšĮ „AuÅ¡veita“ ir po 2006 m. liepos 3 d. (pvz., UAB „Elguva“ pervedė 2006 m. liepos 14 d., rugsėjo 21 d., lapkričio 2 d., gruodžio 14 d.;

UAB „Vilniaus vandens parkas“ pervedė 2006 m. rugpjūčio 27 d., gruodžio 27 d., 2007 metais; UAB „Promata“ pervedė 2006 m. rugpjūčio 8 d.). Teisėjų kolegija dėl jau anksčiau aptartų aplinkybių neturi pagrindo sutikti su minėta atsakovų argumentacija ir pripažinti, kad Å¡ios pinigų sumos buvo pervedamos Viešųjų įstaigų įstatymo bei VšĮ „AuÅ¡veita“ įstatų nustatyta tvarka kaip dalininkų įnaÅ¡ai.Atsakovas VšĮ „AuÅ¡veita“ apeliaciniame skunde akcentuoja, kad naujieji dalininkai savo įnaÅ¡ais visiÅ¡kai atsiskaitė su VšĮ „AuÅ¡veita“ kreditoriais ir atstatė įstaigos mokumÄ , jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija ir jos procesinių teisių perėmėjai neginčija bei pripažįsta, kad iÅ¡ privačių subjektų (atsakovų) gavo piniginę naudÄ , pirmosios instancijos teismas tai pripažino sprendime, tačiau, kaip jau buvo minėta, atsakovai mokėjimus atliko, kai VšĮ „AuÅ¡veita“ įstatai nenustatė naujų dalininkų priėmimo ir įnašų įmokėjimo, nebuvo ir teisiÅ¡kai negalėjo bÅ«ti vienintelio dalininko (valstybės) sprendimo priimti naujus dalininkus.

Akivaizdu, kad atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ žinojo tokias aplinkybes, nes Bendradarbiavimo sutartyje buvo nustatyta sÄ lyga pakeisti įstatus, kai buvo kalbama apie atsakovų galimybę tapti įstaigos dalininkais. Atsakovams buvo žinomas VšĮ „AuÅ¡veita“ statusas bei turėjo bÅ«ti žinomos Viešųjų įstaigų įstatymo ir vieÅ¡osios įstaigos įstatų imperatyviosios normos, reglamentuojančios dalininkų priėmimÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad minėti atsakovų mokėjimai, dėl kurių realaus sumokėjimo nėra ginčo, buvo atlikti vykdant Bendradarbiavimo sutarties ir jos pakeitimo nuostatas. Bendradarbiavimo sutarties 2006 m. balandžio 3 d. pakeitime Nr. 1-1-45 buvo nurodyta, kad lėšos, įneÅ¡tos bankroto bylai nutraukti, laikomos ir suprantamos pradiniu bendradarbiavimo veiklos įnaÅ¡u (žr. 2-4, 9 punktus); 2006 m. vasario 1 d. pakeitime susitarta, kad Å¡iame Bendradarbiavimo sutarties pakeitime aptarti finansiniai veiksmai (kreditorinių reikalavimų nupirkimas, jų atsisakymas, siekiant nutraukti VšĮ „AuÅ¡veita“ bankroto bylÄ , valstybės institucijų VšĮ „AuÅ¡veita“ bankroto byloje pareikÅ¡tų kreditorinių reikalavimų tenkinimas, bankroto administravimo iÅ¡laidų atlyginimas, kitų bÅ«tinų ir pagrįstų su VšĮ „AuÅ¡veita“ mokumo atstatymu ir bankroto bylos nutraukimu susijusių iÅ¡laidų sumokėjimas) laikomi piniginiu įnaÅ¡u į bendradarbiavimo veiklÄ pagal Bendradarbiavimo sutarties 4.10.1, 4.11.1, 4.12.1, 4.14 punktus.

Atsakovas VšĮ „AuÅ¡veita“ pirmosios instancijos teisme yra nurodęs, kad atsakovų lėšomis atstačius vieÅ¡osios įstaigos mokumÄ , nuo 2006 m. liepos 3 d. dalininkais buvo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija bei atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“, pagal Bendradarbiavimo sutartį Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos siekis buvo atsiskaityti su vieÅ¡osios įstaigos kreditoriais, atstatyti įstaigos mokumÄ , o atsakovų UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ – investuojamų į bankrutuojančiÄ vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ piniginių lėšų pagrindu, atstačius įstaigos mokumÄ , tapti Å¡ios įstaigos dalininkais, dalininkų įnaÅ¡ais pripažįstant visas įneÅ¡tas pinigines lėšas vieÅ¡osios įstaigos veiklai atstatyti (I t., b. l. 107).

Liudytojas G. G., buvęs Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas, parodė, kad Bendradarbiavimo sutarties esminė sÄ lyga buvo priimti atsakovus dalininkais (III t., b. l. 176). Å ioje byloje įrodymų visuma nepatvirtina minėtų aplinkybių. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovų patirtos iÅ¡laidos, atstatant mokumÄ , pagal Bendradarbiavimo sutarties pakeitimus yra įnaÅ¡as į bendradarbiavimo veiklÄ , o Bendradarbiavimo sutarties tikslas nėra atsakovų priėmimas dalininkais, tikslas – vykdyti bendrÄ veiklÄ (finansavimo, investicijų plėtros ir pan.) (Bendradarbiavimo sutarties 2.4 punktas).

Bendradarbiavimo sutarties dalykas – atkurti VšĮ „AuÅ¡veita“ mokumÄ , finansinį stabilumÄ ir kartu vykdyti Å¡alių sprendimais nustatytus darbus bei atlikti veiksmus, kurie ir kurių rezultatas bÅ«tų susijęs su Å¡iuolaikiÅ¡kos medicininių paslaugų teikimo infrastruktÅ«ros sukÅ«rimu, tinkamos kokybės medicininių paslaugų teikimu, sveikatos priežiÅ«ros bazės iÅ¡plėtimu (Bendradarbiavimo sutarties 3.1 punktas). Bendradarbiavimo sutartimi buvo sutarta vykdyti bendrÄ veiklÄ bei buvo susitarta Å¡alių įnaÅ¡u pripažinti visa, kÄ Å¡alis įneÅ¡a į bendrÄ veiklÄ â€“ pinigai, kitoks turtas, profesinės žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai (Bendradarbiavimo sutarties 5.1 punktas).

Pažymėtina, kad Å¡alys buvo susitarusios, jog UAB „Elguva“, UAB „Promata“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“ turi imtis priemonių, jog bÅ«tų paruoÅ¡tas detalus Å¡alių veiklos ir investicijų projektas (Bendradarbiavimo sutarties 4.16 punktas). Bendradarbiavimo sutarties 5.3 punkte buvo susitarta dėl konkrečių Å¡ios sutarties įnašų tam, kad bÅ«tų pasiekti minėti tikslai. Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2007 m. lapkričio 14 d. raÅ¡tu informavo VšĮ „AuÅ¡veita“, UAB „Elguva“, UAB „Promata“ ir UAB „Vilniaus vandens parkas“, jog nuo 2007 m. gruodžio 21 d. nutraukia Bendradarbiavimo sutartį dėl esminių sÄ lygų nevykdymo (II t., b. l. 38).

Bendradarbiavimo sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2A-27/2013 ir Nr. 3K-3-128/2014). Byloje pateikti 2006 m. gruodžio 8 d. VšĮ „Aušveita“ visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo kopija (I t., b. l. 178-180), iš kurio matyti, kad įvyko susirinkimas ir dalyvavo dalininkai Vilniaus apskrities viršininko administracija, atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“;

Bendradarbiavimo sutarties Nr. 1-1-11 priedo Nr. 2 kopija, kurioje nurodomi VšĮ „Aušveita“ dalininkai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ (II t., b. l. 122-123), atsakovai byloje yra nurodę, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija pati atsakovus pripažino dalininkais (CK 2.84 straipsnio 2 dalis), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepatvirtina, jog VšĮ „Aušveita“ vadovo įsakymai dėl dalininkų yra teisėti, o atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ vien dėl šių aplinkybių turėtų būti pripažinti teisėtais dalininkais.

Kaip jau buvo minėta, Viešųjų įstaigų įstatymo, VšĮ „AuÅ¡veita“ įstatų imperatyviosios nuostatos įsakmiai nurodo, kaip priimami dalininkai. Be to, ne sandorių pagrindu asmenys priimami dalininkais, o kaip jau buvo minėta, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. Nagrinėjamu atveju Å¡ių imperatyviųjų nuostatų nebuvo laikomasi, todėl priimti VšĮ „AuÅ¡veita“ vadovo įsakymai yra niekiniai ir pagrįstai bei teisėtai panaikinti, taip pat pripažinta, kad atsakovai nėra VšĮ „AuÅ¡veita“ dalininkai.Dėl restitucijos taikymo Pirmosios instancijos teismas taikė restitucijÄ ir iÅ¡ VšĮ „AuÅ¡veita“ atsakovui UAB „Elguva“ priteisė 208 217,06 Lt, UAB „Vilniaus vandens parkas“ – 630 368,22 Lt, UAB „Promata“ – 540 799,26 Lt.

Pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė, ar Å¡ios pinigų sumos laikytinos atsakovų įmokėtais dalininkų įnaÅ¡ais. Atsakovas VšĮ „AuÅ¡veita“ apeliaciniame skunde nurodo, kad restitucija negalėjo bÅ«ti taikoma dėl to, jog nebuvo pažeista Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 6 dalis bei dėl to, kad naujų dalininkų įnaÅ¡ai kartu buvo įnaÅ¡ai ir į jungtinę veiklÄ pagal Bendradarbiavimo sutartį, sudarytÄ su Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija.

Sveikatos apsaugos ministerija apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad neturėjo bÅ«ti taikoma restitucija. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pagal bylos duomenis atsakovai minėtas pinigų sumas įmokėjo ne kaip konkrečius dalininkų įnaÅ¡us pagal Viešųjų įstaigų įstatymo bei VšĮ „AuÅ¡veita“ įstatų reikalavimus, o vykdydami Bendradarbiavimo sutarties nuostatas, konstatuoja, jog Å¡ioje byloje restitucija netaikytina. Dėl įmokėtų pinigų grÄ Å¾inimo / negrÄ Å¾inimo atsakovams turi bÅ«ti sprendžiama pagal Bendradarbiavimo sutarties nuostatas, o Å¡ioje byloje reikalavimai, kilę iÅ¡ Bendradarbiavimo sutarties, nėra pareikÅ¡ti.

Taip pat Å¡ioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl Bendradarbiavimo sutarties nutraukimo pasekmių. Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje taikyta restitucija, panaikintina. Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovų reikalavimo Å¡ioje byloje taikyti ieÅ¡kinio senatį ir pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti dėl ieÅ¡kinio senaties. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad buvo atnaujintas ieÅ¡kinio senaties terminÄ , atsižvelgiant į tai, kad bÅ«tina užtikrinti teisingumÄ ir nebÅ«tų įteisinta neteisėtai atsiradusi nuosavybė.

Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad pradinis ieÅ¡kinys buvo pateiktas operatyviai, gavus 2008 m. vasario 7 d. informacijÄ .          Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atsakovo VšĮ „AuÅ¡veita“ apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis remdamasis atsakovas teigia, kad turėjo bÅ«ti taikyta ieÅ¡kinio senatis ir pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo atnaujino ieÅ¡kinio senatį, pažymi, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra naikinamasis, todėl teismas, pripažinęs, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistÄ terminÄ atnaujina ir pažeistÄ teisę gina (CK 1.131 straipsnio 3 dalis).

Svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų bÅ«ti atnaujinamas, įstatymai nenustato. BylÄ nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytÄ konkretiems santykiams (CK 1.125 straipsnis), įvertinti termino praleidimo trukmę ir ieÅ¡kovo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismÄ operatyvumÄ po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti ieÅ¡kinį, iÅ¡nykimo ir kitus ieÅ¡kovo elgesio rÅ«pestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos dviejų interesų – užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ â€“ pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. BylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; kt.).          Pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas ieÅ¡kinio senaties terminÄ , atsižvelgė į minėtas aplinkybes, o kadangi atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ nėra teisėtai tapę VšĮ „AuÅ¡veita“, kurios steigėjas yra Lietuvos valstybė, dalininkais, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nėra jokio pagrindo.

Dėl Å¡ių priežasčių apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau iÅ¡dėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, t. y. panaikintina sprendimo dalis, kurioje panaikintas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymas, ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Å¡io įsakymo panaikinimo atmetant; panaikintina sprendimo dalis, kurioje priteista iÅ¡ VšĮ „AuÅ¡veita“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Elguva“ 208 217,06 Lt, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandens parkas“ – 630 368,22 Lt, uždarajai akcinei bendrovei Å¡ou agentÅ«rai „Promata“ – 540 799,26 Lt; kitÄ sprendimo dalį paliekant nepakeistÄ .

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ Atsakovo UAB „Elguva“ atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ (toliau – ir Konstitucinis Teismas), kad Å¡is iÅ¡nagrinėtų, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 94 „Dėl vieÅ¡osios įstaigos reabilitacijos centro „AuÅ¡veita“ savininko turtinių ir neturtinių teisių bei pareigų įgyvendinimo“, kuriuo nutarta pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinti valstybės, kaip vieÅ¡osios įstaigos reabilitacijos centro „AuÅ¡veita“ savininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valdžių padalijimo principui ir 109 straipsnio 1 dalyje numatytam principui, jog teisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, ir 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam teisėjų ir teismų nepriklausomumo principui; sustabdyti bylos nagrinėjimÄ .

PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog jei vieÅ¡osios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas vieÅ¡osios įstaigos savininku, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama minėto turinio nutarimÄ (norminį aktÄ ), perėmė iÅ¡skirtinai teismo kompetencijai priklausančiÄ teisingumo vykdymo funkcijÄ â€“ faktiÅ¡kai iÅ¡sprendė bylÄ iÅ¡ esmės, nustatydama, kad VšĮ „AuÅ¡veita“ savininkė ir tuo pačiu vienintelė dalininkė yra Lietuvos valstybė, nors bÅ«tent Å¡ioje byloje yra sprendžiama, ar atsakovai UAB „Elguva“, UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“ yra dalininkai.

        Teisėjų kolegija, nagrinėdama minėtÄ praÅ¡ymÄ , pažymi, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų bÅ«ti taikomi konkrečioje byloje, gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį praÅ¡ydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka KonstitucijÄ ar įstatymus.

Taigi, teisė spręsti dėl bÅ«tinybės kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymÄ tenka bylÄ nagrinėjančiam teismui. Teismas privalo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad <...> bylÄ nagrinėjantis teismas savarankiÅ¡kai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ar ne.

Å i teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, pateikė Å¡alys praÅ¡ymÄ ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡oma teismo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , bylÄ nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , bÅ«tina atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, nes pagal KonstitucijÄ pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylÄ Konstituciniame Teisme yra konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo bÅ«ti paÅ¡alintos, kad teismas galėtų priimti teisingÄ sprendimÄ (baigiamÄ jį aktÄ ).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ir įvertinusi Å¡ios bylos aplinkybes, susijusias su atsakovų (ne)buvimu dalininkais, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, byloje taikytinas įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl UAB „Elguva“ atstovės iÅ¡keltų abejonių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 94 neatitikimo Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valdžių padalijimo principui ir 109 straipsnio 1 dalyje numatytam principui, jog teisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, ir 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam teisėjų ir teismų nepriklausomumo principui, turi bÅ«ti tenkinamas praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ ir kreipiamasi į Konstitucinį TeismÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ pakeisti.Panaikinti sprendimo dalį, kurioje panaikintas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 2.3-6537, ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Å¡io įsakymo panaikinimo atmesti.Panaikinti sprendimo dalį, kurioje priteista iÅ¡ atsakovo vieÅ¡osios įstaigos reabilitacijos centro „AuÅ¡veita“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Elguva“ 208 217,06 Lt, atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandens parkas“ – 630 368,22 Lt, atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Å¡ou agentÅ«rai „Promata“ – 540 799,26 Lt.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai             Konstantinas Gurinas              Danguolė Martinavičienė              Dalia Višinskienė