afdd2aec-eeef-4f1e-9b52-ff234e351e2f · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-651-527/2014;procesinio dokumento kategorijos: 30.12.1; 121.14; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: AuÅ¡ros Baubienės, Dalės Burdulienės (pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių melioracija“ apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1155-836/2013 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių melioracija“ ieÅ¡kinį atsakovui T.

G. dėl daiktų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo,n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo svetimo neteisėto valdymo daiktus: krÅ«mapjovę FS450 – 1 vnt., kaina 1 915,25 Lt; krÅ«mapjovę FS400K – 1 vnt., kaina 1 915,25 Lt; krÅ«mapjovę FS400K – 1 vnt., kaina 1 774,58 Lt; naudotÄ chemikalų purkÅ¡tuvÄ â€“dulkintuvÄ â€“ 1 vnt., kaina 1 949,15 Lt; pastolius (surenkama konstrukcija) 0,4 konstrukcijos – 1 vnt., kaina 9 243,70 Lt; vamzdį PND d50 – 12 m, kaina 39,56 Lt; polistirenÄ â€“ 81 kv. m, kaina 1 407,20 Lt;

PYE 160S4b/Uniflex EKP 4,5 skalÅ«nÄ â€“ 20 kv. m, kaina 131,70 Lt; modifikuotÄ hermetikÄ armuotu pluoÅ¡tu 10L – 1 vnt., kaina 54,24 Lt; dujinį degiklį (rankena 380 mm, žarna 10 m., reduktorius) – 1 vnt., kaina 381,36 Lt; polistireninį putplastį EPS80M17 – 2,08 kub. m, kaina 212,16 Lt; drenažo vamzdį su geotekstilės filtru D63 – 408 m, kaina 1 122 Lt; metalinę apkabÄ Pecor Coipling Band d1000 mm – 1 vnt., kaina 350 Lt; PVC alkÅ«nę DN250x45 – 1 vnt., kaina 55,41 Lt; PVC remontinę movÄ DN315 – 5 vnt., bendra kaina 384,35 Lt;

PVC triÅ¡akį DN200x45 – 9 vnt., bendra kaina 295,56 Lt; PVC triÅ¡akį DN315x200x45 – 2 vnt., bendra kaina 607,58 Lt; armatÅ«rÄ d6 Bst500m (ritėse) – 672 kg, kaina 1 525,44 Lt; kampuotį 63x63x6000 – 0,22 t, kaina 659,56 Lt; kampuotį 50x50x6000 – 0,952 t, kaina 2 854,10 Lt; armatÅ«rÄ rifl. D16 – 48 m., kaina 122,98 Lt; PE100 elektromovÄ DN75 – 1 vnt., kaina 20 Lt; diskÄ ETC – 10 vnt., bendra kaina 100 Lt; dviejų pjÅ«vių lentas – 6,5 kub. m, kaina 2 535 Lt; lazerinį proj. nuol.

Signalizatorių UKL-1, kaina 40 Lt; Å¡laitų tvirtinimo demblį SECUMAT (2x25 m) – 34,08 kv. m, kaina 460,08 Lt; įvairias smulkias detales 10 pozicijų pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ GCB Nr. 1319557, 2001-05-09, bendra kaina 50,70 Lt; įvairias smulkias detales 15 pozicijų pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ GCA Nr. 6972627, 2001-05-11, bendra kaina 281,20 Lt; įvairias smulkias detales 11 pozicijų pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ GCA Nr. 6972626, 2001-05-11, bendra kaina 167,67 Lt; įvairias smulkias detales 5 pozicijos pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ GCA Nr. 6972629, 2001-05-11, bendra kaina 23 Lt;

įvairias smulkias detales 10 pozicijų pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ GCB Nr. 1319488, 2001-04-27, bendra kaina 171 Lt; įvairias smulkias detales 2 pozicijos pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ GCA Nr. 3547563, 2000-11-30, bendra kaina 54 Lt; viso daiktų už 30 903,78 Lt; bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji 2000–2001 m. nusipirko įvairių rankinių mechanizmų, įrankių, detalių, medžiagų iÅ¡ bankrutavusios AB ,,Melkomsta“. Minėtas įsigytas turtas nebuvo pervežtas į kitas patalpas, o liko tame pačiame sandėlyje, nes sandėlio pastatÄ , kurio adresas (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., iÅ¡ bankrutavusios AB ,,Melkomsta“ nusipirko E. O..

Dėl Å¡ių daiktų tolesnio laikymo tose pačiose sandėlio patalpose ir paėmimo naudojimui tvarkos ieÅ¡kovės tuometinis vadovas A. M. 2000 m. balandžio mėnesį žodžiu susitarė su naujuoju sandėlio savininku E. O.. Vykdant minėtÄ Å¾odinį susitarimÄ dėl daiktų laikymo ieÅ¡kovė pilnai disponavo daiktais, nusipirktais iÅ¡ bankrutavusios AB ,,Melkomsta“, vedė jų apskaitÄ , ieÅ¡kovės darbuotojai: sandėlininkė T. C., mechanikas V. M. ir kiti įmonėje nustatyta tvarka iÅ¡siraÅ¡ydavo ir paimdavo įmonės Å«kinei veiklai vykdyti reikalingus daiktus.

Žodinis susitarimas tarp ieÅ¡kovės ir E. O. dėl ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių daiktų laikymo ir paėmimo tvarkos buvo vykdomas ir visiÅ¡kai netrukdė ieÅ¡kovei pilnai disponuoti savo turtu. SÄ lygos visiÅ¡kai pasikeitė, kai ieÅ¡kovei tapo žinoma, kad 2012 m. pavasarį sandėlio savininku tapo atsakovas T. G.. Kelis kartus ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ , kad jis geruoju grÄ Å¾intų bendrovei priklausančius daiktus, esančius sandėlyje, nes negrÄ Å¾inti daiktai yra bÅ«tini bendrovei vykdyti savo Å«kinę veiklÄ , tačiau atsakovas daiktų negrÄ Å¾ino, nurodydamas, kad tuos daiktus jis pirko kartu su sandėliu.

Atsakovas negrÄ Å¾ina ieÅ¡kovei kilnojamųjų daiktų, kurių bendra vertė 30 903,78 Lt (t. 1, b. l. 48–52).Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad E. O. niekada nebuvo pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., savininku, todėl jokie susitarimai dėl jam nepriklausančio pastato naudojimosi nėra galimi, o sudarius kokius nors susitarimus jie bÅ«tų niekiniai. Atsakovas sandėlį įsigijo iÅ¡ V.

O. per atstovÄ E. O. 2011-10-14 pirkimo–pardavimo sutartimi. Sutarties sudarymo metu pardavėjas nurodė ir garantavo, kad parduodamas pastatas nėra įkeistas, iÅ¡nuomotas tretiesiems asmenims, suteiktas panaudai, nėra įneÅ¡tas į jungtinę veiklÄ su trečiaisiais asmenimis, nesančiais sutarties Å¡alimi, nėra sudaryti jokie ateities sandoriai dėl jo nuomos, panaudos, įkeitimo, perleidimo ir kt. Nurodė, kad nėra priėmęs minėta sutartimi perleidžiamo pastato jokių įsipareigojimų.

Sutartis buvo kartu ir priėmimo–perdavimo aktas, todėl atskiro perdavimo–priėmimo akto nesudarė. PrieÅ¡ sudarydamas sutartį, atsakovas apžiÅ«rėjo pastatÄ iÅ¡ iÅ¡orės ir viduje, pardavėjui pareiÅ¡kė, kad pastatas yra tinkamos bÅ«klės ir pretenzijų neturi. Ä®sigyjant pastatÄ pardavėjas apie jokius sutartinius dėl pastato panaudos ar daiktų pasaugos santykius su UAB ,,Kėdainių melioracija“ neminėjo. ApžiÅ«rint pastatÄ prieÅ¡ pirkimÄ iÅ¡ vidaus, atsakovas nurodytų ieÅ¡kovės daiktų nerado.

Atsakovui jokie ieÅ¡kovei priklausantys daiktai įsigyjant pastatÄ nebuvo perduoti. IeÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog pastatas nuo 2000 metų buvo naudojamas ieÅ¡kovės panaudos sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 58–60).II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKėdainių rajono apylinkės teismas 2013-11-27 sprendimu (t. 2, b. l. 36–42) ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad sandėliu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav. (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav.), E. O.

žodiniu susitarimu leido naudotis ieÅ¡kovei. RaÅ¡ytinė sutartis nebuvo sudaryta. 2011-10-14 tarp V. O., atstovaujamo E. O., ir atsakovo T. G. buvo sudaryta pirkimo– pardavimo sutartis, kuria V. O., veikiantis per įgaliotinį E. O., pardavė, o atsakovas T. G. asmeninės nuosavybės teise įsigijo pastatÄ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav. (t. 1, b. l. 61–64). IÅ¡ sÄ skaitų faktÅ«rų, prekių priėmimo aktų teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė įsigijo ieÅ¡kinyje nurodytus daiktus (t. 1, b. l. 13–39).

Dėl daiktų grÄ Å¾inimo ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo, nenustačius nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo sudėties (t. 1, b. l. 41). Teismas iÅ¡ ilgalaikio turto apskaitos kortelių nustatė, kad krÅ«mapjovė FS 400 K, krÅ«mapjovė FS 450, krÅ«mapjovė FS 400 K, naudotas chemikalų purkÅ¡tuvas dulkintuvas buvo įtraukti į įmonės ilgalaikio turto apskaitÄ ir perduoti naudoti Å«kinėje veikloje (t. 1, b. l. 88–100). 2000-04-26 ieÅ¡kovės direktoriaus A. M. įsakymu Nr. 15 ieÅ¡kovės nuosavybės teise įsigytas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas laikomas (duomenys neskelbtini), AB ,,Melkomsta” priklausančiame sandėlyje.

Atsakingu už materialines vertybes paskirtas direktoriaus pavaduotojas K. M. (t. 1, b. l. 102). 2004-09-08 ieÅ¡kovės direktoriaus A. M. įsakymu Nr. 32 ieÅ¡kovės nuosavybės teise įsigytas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas laikomas (duomenys neskelbtini), E. O. priklausančiame sandėlyje. Atsakinga už materialines vertybes paskirta sandėlininkė T. C. ir vyr. mechanikas V. M. (t. 1, b. l. 103). IeÅ¡kovo atstovas teismui pateikė 2012-12-31, 2011-12-31, 2010-12-31, 2009-12-31, 2008-12-31, 2006-11-30 trumpalaikio turto inventorizacijos apraÅ¡us, 2012-12-21, 2011-12-30, 2010-12-31, 2009-12-31 2008-12-31, 2006-12-01 ilgalaikio materialiojo turto inventorizacijos apraÅ¡us, 2005-12-30 pagrindinių priemonių inventorizacijos apyraÅ¡Ä , 2005-12-30 mažaverčio inventoriaus inventorizacijos apyraÅ¡Ä Nr. 1, 2005-12-30 medžiagų inventorizacijos apyraÅ¡Ä Nr. 3, 2002-11-01 prekių ir medžiaginių vertybių inventorizacijos apraÅ¡Ä Nr. 4 (104–194).

IÅ¡ byloje esančių sandėlio fotonuotraukų teismas nustatė, kad sandėlio sienose prie stogo yra iÅ¡trupėję plytos, duryse yra skylės, ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti daiktų nesimato (t. 1, b. l. 196–199). IÅ¡ 2010-12-31 ilgalaikio materialiojo turto inventorizacijos apraÅ¡o Nr. 1 matyti, kad natÅ«roje buvo patikrinta ir į apraÅ¡Ä Ä¯raÅ¡yti daiktai: krÅ«mapjovė FS 400 K, chemikalų purkÅ¡tuvas dulkintuvas, krÅ«mapjovė FS 450, krÅ«mapjovė FS 400 K, pastoliai (surenkama konstrukcija).

Minėtų daiktų faktinis kiekis ir vertė sutampa su buhalteriniais duomenimis (t. 1, b. l. 134–140). 2011-12-31 ilgalaikio materialiojo turto inventorizacijos apraÅ¡e Nr. 1 prie daiktų krÅ«mapjovė FS 400 K, Chemikalų purkÅ¡tuvas dulkintuvas, krÅ«mapjovė FS 450, krÅ«mapjovė FS 400 K, pastoliai (surenkama konstrukcija) ranka įraÅ¡yta, kad minėti daiktai yra negrÄ Å¾inti, nors minėtame inventorizacijos akte nurodyta, kad faktiÅ¡kai rastas Å¡ių daiktų kiekis ir vertė atitinka buhalterinius duomenis (t. 1, b. l. 116–122).

IÅ¡ 2010-12-31 trumpalaikio turto inventorizacijos apraÅ¡o Nr. 3 matyti, kad natÅ«roje buvo patikrinta ir į apraÅ¡Ä Ä¯raÅ¡yti daiktai: danteliai 0202-114, dangteliai 0704-001, kamÅ¡tis 740*1003214, uniflex EKP 4,5 skalÅ«nas, modif. hermetikas arm., polistireninis putplastis, polistirenas, vamzdis PND sk. 50, Å¡laitų tvirtinimo denblis Secumat ES 601, metalinės apkabos Pecor Coupling Band D1, PVC alkÅ«nė DN 250x45, PVC remontinė mova DN315, PVC triÅ¡akis DN 250x200x45, PVC triÅ¡akis DN250x200x45, PVC triÅ¡akis DN315x200x45, armatÅ«ra d6 Bst500m (ritėse), kampuotis 63x63x6x6000, kampuotis 50x50x5x6000, dujinis degiklis (rankena 380 mm žarna 10 m red), lazerinis proj. nuol. signalizatorius UKL-1 (2 vnt.).

Minėtų daiktų faktinis kiekis ir vertė sutampa su buhalteriniais duomenimis (t. 1, b. l. 128–133). 2011-12-31 trumpalaikio turto inventorizacijos apraÅ¡e Nr. 3 nurodyta, kad minėti daiktai yra apskaityti ieÅ¡kovės buhalteriniuose duomenyse, tačiau faktinis jų kiekis ir vertė apraÅ¡e neįraÅ¡ytas pastabose nurodant, kad minėti daiktai yra pas G. (t. 1, b. l. 123–127). Teismas sprendė, jog vien ta aplinkybė, kad minėti daiktai yra ieÅ¡kovės buhalterinėje apskaitoje, dar neįrodo, kad minėti daiktai yra pas atsakovÄ .

Liudytoja buhalterė R. M. parodė, kad atsakovas užrakino minėtus daiktus sandėlyje, todėl ji pastabose nurodė, kad jie yra pas G. Ji taip pat nurodė, kad paskutinį kartÄ tuos daiktus matė 2011 m. lapkričio mėnesį, 2011 m. gruodžio mėnesį tų daiktų natÅ«roje nematė, nes jau buvo užrakintas sandėlis. Liudytojas V. M., kuris buvo inventorizacijos komisijos narys, parodė, kad 2011-12-31 atliekant inventorizacijÄ Ä¯ sandėlį įeiti negalėjo, o per langÄ daiktų nematė.

Todėl tiek R. M., tiek V. M. 2011-12-31 atliekant inventorizacijÄ minėtų daiktų natÅ«roje nematė, į atsakovui priklausantį sandėlį nebuvo įėję, todėl, teismo nuomone, negalima teigti, kad ieÅ¡kinyje nurodyti daiktai tikrai buvo pas atsakovÄ . Kadangi nuo 2010-12-31 trumpalaikio turto inventorizacijos apraÅ¡o suraÅ¡ymo iki 2011-10-14, kai minėto sandėlio savininku tapo atsakovas T. G., praėjo daugiau nei 10 mėnesių, teismo nuomone, per šį laikotarpį ieÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti daiktai galėjo bÅ«ti prarasti ir dėl kitų priežasčių. 2011-12-31 inventorizacijos apraÅ¡e Nr. 3 nurodyta, kad 4 vnt. danteliai 0202-114, 4 vnt. dangteliai 0704-001, 9 vnt. kamščių 740*1003214 turėjo bÅ«ti pas atsakovÄ , tačiau ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti daiktų sÄ raÅ¡e minėti daiktai nenurodyti.

Liudytojas V. K. parodė, kad buvo sutarta su atsakovu, kad jie per mėnesį iÅ¡sikraustys, tačiau neiÅ¡sikraustė, nes neturėjo kur susidėti daiktų. Nors ieÅ¡kovei raÅ¡tiÅ¡kai nebuvo praneÅ¡ta, kad sandėlio savininku tapo T. G., tačiau K. M. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad apie pastato pardavimÄ Å¾inojo. Liudytojas E. O. taip pat parodė, kad apie pardavimÄ visi žinojo, taip pat ir ieÅ¡kovė, o T. G. davė terminÄ iÅ¡sikraustyti, bet ieÅ¡kovė neiÅ¡sikraustė. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, įsigijęs sandėlį iÅ¡ karto neuždėjo savo spynų, o ieÅ¡kovės darbuotojai, žinodami, kad pasikeitė pastato savininkas ir turėdami laiko, galėjo iÅ¡sineÅ¡ti daiktus iÅ¡ sandėlio iki kol kilo konfliktas su atsakovu dėl priestato iÅ¡ardymo, po kurio atsakovas uždėjo spynas.Teismas pažymėjo, kad vindikacijos objektas yra individualiais požymiais apibrėžti daiktai.

Individualiai apibrėžtu daiktu priimta laikyti daiktÄ , kuris turi visumÄ požymių, leidžiančių be klaidų jį iÅ¡skirti iÅ¡ tapačių daiktų masės. Liudytojas D. T. parodė, kad su T. G. buvo nuvažiavę pažiÅ«rėti sandėlio prieÅ¡ Kalėdas, tuo metu sandėlyje buvo visokių bačkų, rusiÅ¡kų automobilio variklių, padangų, malkų, lentų ir kitokio Å¡lamÅ¡to. Liudytoja R. D. parodė, kad 2011 m. gruodžio gale ji buvo įėjusi į sandėlį, sandėlyje ji matė lentynas, suplyÅ¡usius drabužius, plėveles, lentynose dar buvo kažkas iÅ¡ metalo, taip pat visokių Å¡iukÅ¡lių, ji nepamena, ar kai vaikščiojo po sandėlį buvo didelių gabaritų daiktų.

Liudytojas apylinkės inspektorius J. M. parodė, kad prie atsakovui priklausančio sandėlio buvo atvykęs, kai gavo praneÅ¡imÄ , kad prie sandėlio ardoma pastogė. Jis sandėlyje matė, kad yra kažkokio inventoriaus, gal ir agregatų, buvo ir statybinio inventoriaus, pastoliai, lentos, tačiau negali iÅ¡vardinti, kokie ten daiktai buvo. Liudytojas E. O. nurodė, kad atsakovas žinojo, kad tame pastate yra laikomi ieÅ¡kovės daiktai. Jis nurodė, kad sandėlio perėmimo dienÄ jis su T. G. prie sandėlio nevažiavo, jie ten buvo prieÅ¡ tai, gal prieÅ¡ mėnesį ar daugiau, tada jie apžiÅ«rėjo visÄ teritorijÄ , apėjo aplink, o į vidų nebuvo įėję, per langus pažiÅ«rėjo, todėl, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad negalima daryti iÅ¡vados, kad sandėlio pardavimo dienÄ atsakovas žinojo, kokie konkrečiai daiktai buvo sandėlyje ir ar iÅ¡ viso ieÅ¡kinyje iÅ¡vardinti daiktai buvo sandėlyje.

Liudytoja R. M. parodė, kad sandėlyje buvo saugomas inventorius, t. y. pastoliai, detalės, krūmapjovės, statybinės medžiagos, likusios nuo objektų. Direktoriaus liepimu ji iš sandėlio išsivežė dokumentus, tačiau sandėlyje liko visas inventorius. Ji parodė, kad 2012-12-31 inventorizacijos metu tie daiktai buvo tame sandėlyje, nors vėliau nurodė, kad į sandėlį 2012-12-31 įėjus nebuvo, nes ten uždėtos spynos. Liudytoja T. C. parodė, kad jau keturi metai kaip nedirba, iki 2008 m. visi daiktai buvo sandėlyje.

Vėliau už sandėlyje esančias medžiagas buvo atsakingas V. M., kuris parodė, kad sandėlyje buvo laikomi ieÅ¡kovui priklausantys daiktai, t. y. lazeriai, kampuočiai, pastoliai, varikliai, atsarginės detalės, dar buvo statybinių medžiagų, du lazeriai ir jų kojos, polistirolas, chemikalų purkÅ¡tuvas-dulkintuvas, drenažinis vamzdis, chemikalų purkÅ¡tuvas. 2011-12-31 atliekamos inventorizacijos metu į sandėlį įeiti jis negalėjo, pro langÄ daiktų nematė. Teismas, atsižvelgęs į minėtÄ aplinkybę, sprendė, kad negalima daryti iÅ¡vados, kad minėti daiktai, atsakovui tapus sandėlio savininku, vis dar buvo sandėlyje.

Liudytojas V. K. parodė, kad detalės buvo atsakovui priklausančiame sandėlyje, paskutinį kartÄ jas matė 2011 m. pavasarį, daugiau tų detalių nematė, po to į sandėlį nebuvo įėjęs. Liudytojas A. M. parodė, kad sandėlyje paskutinį kartÄ buvo prieÅ¡ metus. Jis nurodė, kad ten buvo laikomos visos atsarginės detalės, jų iÅ¡vardinti negali, buvo laikomi nivelyrai, žoliapjovės. Teismas, įvertinęs skirtingus liudytojų parodymus, sprendė, kad negalima nustatyti, ar ieÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti daiktai buvo sandėlyje, kai jo savininku tapo T.

G., o jei ir buvo, tai kokie konkretūs daiktai jame buvo. Teismas sprendė, kad ieškovės direktoriaus A. M. 2000-04-26 įsakymas Nr. 15 ir 2004-09-08 įsakymas Nr. 32 dėl ieškovės nuosavybės teise įsigyto ilgalaikio ir trumpalaikio turto laikymo sandėlyje nėra pakankami įrodymai, kad ieškovės nuosavybės teise įsigytas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas buvo sandėlyje, kai jo savininku tapo atsakovas, kadangi minėti įsakymai buvo priimti 2000 m. ir 2004 m., o atsakovas sandėlį įsigijo 2011-10-14.

Teismas nustatė, kad atsakovo ir ieškovės nesiejo prievoliniai santykiai, o E. O. sutarties pasirašymo metu atsakovui garantavo, kad parduodamas pastatas nėra suteiktas panaudai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo daiktai yra valdomi atsakovo, todėl ieškinį CK 4.95 straipsnio pagrindu atmetė. Atsakovo atstovas prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsakovui nepateikus teismui jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, teismas bylinėjimosi išlaidų atsakovui iš ieškovės nepriteisė.III.

Apeliacinio skundo argumentaiIeÅ¡kovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 43–48) praÅ¡o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-11-27 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo neteisėto valdymo ieÅ¡kiniu praÅ¡omus daiktus, kurių bendra vertė 30 903,78 Lt, grÄ Å¾inti teisėtam savininkui – ieÅ¡kovei, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dėl Å¡ių argumentų: Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.

Liudytojai buhalterė R. M., buvęs bendrovės vadovas A. M., buvusi bendrovės buhalterė T. C., bendrovės mechanikas V. M., buvęs bendrovės akcininkas V. K., J. M., E. O., ieškovės direktorius K. M. aiškiai ir nuosekliai paaiškino, kiekvienas jų iš esmės patvirtino, kad ieškinyje minimus daiktus ieškovė valdė nuosavybės teise, taip pat tai, kad jie buvo saugomi būtent pastate-sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, bei tai, kad šiuos daiktus, užkabindamas savo spynas, pasisavino būtent atsakovas.

Teismui buvo pateikti ne tik nuodugniai iÅ¡analizuoti asmenų paaiÅ¡kinimai, bet ir konkretÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai: ilgalaikio turto apskaitos kortelės, ilgalaikio turto įvedimo į eksploatacijÄ aktai, sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, įrodantys konkrečių daiktų įsigijimÄ , kainÄ , bankų mokėjimo nurodymai, ieÅ¡kovės direktoriaus įsakymai dėl daiktų laikymo (duomenys neskelbtini), kaime esančiame sandėlyje, inventorizacijos apraÅ¡ai, pasiraÅ¡yti atsakingų bendrovės darbuotojų, bei kita bylos medžiaga.

Atsakovas Å¡ioje byloje liudytojais pasikvietė savo gyvenimo draugę R. D. bei savo draugÄ D. T., kurių parodymų davimo procese vienu momentu teisėja lyg ir nutvėrė juos duodant, Å¡velniai tariant, netikrus parodymus, kuomet buvo painiojamasi atsakant į tuos pačius klausimus dėl tų pačių aplinkybių. Å ių liudytojų parodymų subjektyvumas buvo aiÅ¡kiai jaučiamas ir atsispindi Å¡ių asmenų atsakymuose į ieÅ¡kovės atstovo klausimus, kurie užfiksuoti 2013-09-18 teismo posėdžio protokole, kuomet uždavus liudytojai R.

D. klausimÄ , kiek jos žiniomis vertinami ginčo daiktai, ji per neapdairumÄ atsakė, kad keliomis deÅ¡imtimis tÅ«kstančių, tačiau paklausta, ar tiek gali kainuoti sandėlyje, anot jos ir jos draugo T. G., aptiktos Å¡iukÅ¡lės, aiÅ¡kiai pasimetusi, atsakyti į šį klausimÄ negalėjo. Teismas sprendime nors ir pripažino, kad savo spynas uždėjo bÅ«tent atsakovas T. G., taip fiziÅ¡kai atimdamas bet kokiÄ galimybę ieÅ¡kovei patekti prie saugomų sandėlyje savo daiktų, bet teismui vis tiek trÅ«ksta įrodymų, kad Å¡iuos daiktus atsakovas valdė.

Teismas privalėjo vadovautis ne vien įrodymais ar logika, bet ir įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Teismui pasirodė labiau tikėtina, kad sandėlyje ieÅ¡kovės daiktų iÅ¡ viso nebuvo, negu, kad teisėsaugai pripažinęs, kad Å¡iuos daiktus pasiėmė ir negrÄ Å¾ino, T.

G. galėjo juos neteisėtai užvaldyti. Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino ne tik CK 4.95 straipsnio 1 dalį, bet ir CK 6.346 straipsnio nuostatas bei neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose. Tinkamai iÅ¡analizavus visus byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, akivaizdu, kad notariÅ¡kai sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas iÅ¡ O. įsigijo tik pastatÄ sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, apsiribodamas vieno sutarties punkto pažodiniu perraÅ¡ymu, ne tik, kad neaiÅ¡kino, bet absoliučiai netaikė atsakovui T.

G. (sandėlio pirkėjui) aiÅ¡kiai taikytino CK 6.346 straipsnio, numatančio, kad jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, pirkėjas privalo imtis tokių priemonių ir atlikti tokius veiksmus, kurie pagal įprastai reiÅ¡kiamus reikalavimus bÅ«tini, kad daiktai bÅ«tų tinkamai perduoti ir priimti. Sandėlio pirkėjas T. G. įsigijo tik sandėlį, o dėl jame esančių svetimų daiktų netgi ėmėsi aiÅ¡kiai neteisėtų veiksmų. Teismas dėl neaiÅ¡kių priežasčių nusprendė šį faktÄ aiÅ¡kinti ieÅ¡kovės nenaudai, sprendime vadovavosi Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo Ž.

L. 2012-11-12 teikimu, kad medžiagos tyrimo metu T. G. nurodė, kad sandėlį pirko su jame nurodytais daiktais, už kuriuos jis sumokėjo, ir jokių daiktų nesiruoÅ¡ia niekam grÄ Å¾inti. IÅ¡ byloje esančios sutarties 2.1 punkto seka, kad T. G. įsigijo tik pastatÄ sandėlį ir apie jame esančius daiktus ar juolab apmokėjimÄ už juos sutartyje nėra nei vieno žodžio. Lygiai taip pat kaip nerÅ«pestingi turėtų bÅ«ti vertinami ir pastato sandėlio įgijėjo T. G. veiksmai, kuriuos 2013-11-07 teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas E. O..

Liudytojas teismui patvirtino, kad parduodamÄ pastatÄ sandėlį jis T. G. rodė prieÅ¡ 2 mėnesius iki jo pardavimo ir kad sandėlio apžiÅ«ros metu į pastato sandėlio vidų jis su T. G. nepateko, nes sandėlys buvo užrakintas. O todėl ir nurodyti, kas buvo sandėlyje, Å¡is liudytojas negalėjo. Be to, iÅ¡ minimo liudytojo parodymų seka, kad jis T. G. raktų nuo pastato sandėlio neperdavė, nes neturėjo. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pastatas buvo parduotas, tačiau jame esantys ieÅ¡kovei priklausantys daiktai toliau liko ir buvo saugojami pastate sandėlyje.

Å ių aplinkybių teismas net nevertino, sprendime formaliai, bet neteisėtai aiÅ¡kino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , o bÅ«tent, kad ieÅ¡kovė neįrodė faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių aplinkybių. Tačiau bÅ«tent ieÅ¡kovė įrodė, kad:

1) ieÅ¡kovė turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu ir iki daiktÄ neteisėtai užvaldant atsakovui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ , tÄ patvirtina byloje esantys ir teismo sprendime aptariami ieÅ¡kovės inventorizacijų apraÅ¡ai, taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai –ieÅ¡kovės buvusių ir esamo vadovų įsakymai apie Å¡io turto sandėliavimo ir laikymo vietÄ ;

2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios, tÄ patvirtina tiek notarinė sandėlio pirkimo–pardavimo sutartis, sandėlio pardavėjo įgalioto asmens E. O. parodymai, o taip pat liudininkais apklausti ieÅ¡kovės darbuotojai, iÅ¡ kurių mechanikas V. M. teismui patvirtino, kad kiekvienÄ dienÄ ieÅ¡kovės inventoriumi bÅ«davo aprÅ«pinami bendrovės darbuotojai, kurie darbo įrankius po darbo grÄ Å¾indavo į sandėlį (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, kur jie buvo užrakinami bei saugomi; buvęs akcininkas V. K. patvirtino, kad sandėlys ne tik bÅ«davo rakinamas, bet jį prižiÅ«rėdavo ir prieÅ¡ sandėlį atskirame pastate dirbę ir sandėlį saugoję sargai;

3) daiktÄ valdo atsakovas, tÄ patvirtino Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo Ž. L. 2012-11-12 teikimas;

4) daiktÄ atsakovas valdo neteisėtai, šį faktÄ patvirtina Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo Ž. L. 2012-11-12 teikimas, kad T. G. sandėlyje buvusių daiktų nesiruoÅ¡ia grÄ Å¾inti;

5) daiktas yra natÅ«ra, tÄ patvirtina liudytojo J. M., buvusio apylinkės inspektoriaus parodymai, kad jam užėjus į sandėlį, kartu su ieÅ¡kovės direktoriumi K. M. ir T. G., jis matė įvairius daiktus, įrankius, tame tarpe statybines medžiagas, o taip pat pastolius;

6) bylos Å¡alių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šį faktÄ , o taip pat to neneigia nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas. IeÅ¡kovė įvykdė pareigÄ Ä¯rodyti savo reikalavimÄ pagrindžiančias aplinkybes. IÅ¡ pateiktų ilgalaikio turto apskaitos kortelių, kuriose yra duomenys apie turto priklausymÄ bÅ«tent ieÅ¡kovei bei apie turto eksploatacijos laikÄ , o taip pat iÅ¡ teismui pateiktų turto įvedimo į eksploatacijÄ aktų matyti, kad tas turtas yra juridinio asmens turtas.

SÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė 2005-02-15 už 2 260 Lt įsigijo krÅ«mapjovę, pervesdama pinigus į pardavėjos G. K. individualios įmonės sÄ skaitÄ . Teismas sprendime nurodė, kad „atsakovas įsigijęs sandėlį iÅ¡ karto neuždėjo savo spynų, o ieÅ¡kovo darbuotojai, žinodami, jog pasikeitė pastato savininkas ir turėdami laiko, galėjo iÅ¡sineÅ¡ti daiktus iÅ¡ sandėlio iki kol kilo konfliktas su atsakovu dėl priestato iÅ¡ardymo, po kurio atsakovas uždėjo savo spynas“, ieÅ¡kovo daiktai sandėlyje buvo laikomi ir jų ieÅ¡kovo darbuotojai neiÅ¡kraustė iki kol atsakovas T.

G. uždėjo savo spynas, tai reiÅ¡kia teismas ieÅ¡kinį atmetė, darydamas neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas „užgrobė“ ieÅ¡kovo daiktus, pats pripažindamas, kad yra prieÅ¡ingai. Tad kadangi įrodomieji faktai, t. y. įstatymuose nurodyti faktai, kurių pagrindu teismas privalo daryti iÅ¡vadÄ apie reikÅ¡mingų ginčo (bylos) aplinkybių egzistavimÄ , Å¡iuo atveju pripažįstami paties teismo, bet iÅ¡vados daromos prieÅ¡ingos, tai rodo aiÅ¡kų teismo Å¡aliÅ¡kumÄ bei skundžiamo sprendimo neteisėtumÄ .IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Ginčas tarp Å¡alių Å¡ioje byloje kilo dėl kilnojamųjų daiktų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ atsakovo CK 4.95 straipsnio pagrindu.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad vindikacinis ieÅ¡kinys yra daiktinis savininko teisių gynimo bÅ«das, t. y. jis reiÅ¡kiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grÄ Å¾inti turtu.

Å is reikalavimas pareiÅ¡kiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimÄ turtÄ , t. y. tam asmeniui, pas kurį Å¡is turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtÄ , yra teisėtas valdytojas, o ieÅ¡kovas privalo paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtÄ reikalavimo pareiÅ¡kimo momentu, bei kad tokiÄ teisę turėjo iki turtÄ neteisėtai užvaldant asmeniui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti turtÄ .

Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sÄ lygas, kuriomis jis prarado daiktÄ , bei paneigti įstatyme įtvirtintÄ Ä¯gijėjo sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , tada jis gali atgauti savo daiktÄ natÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2002). Taigi, reiÅ¡kiant vindikacinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovas privalo įrodyti Å¡ias faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes:

1) ieÅ¡kovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu ir iki daiktÄ neteisėtai užvaldant atsakovui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ ;

2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios;

3) daiktÄ valdo atsakovas;

4) daiktÄ atsakovas valdo neteisėtai;

6) daiktas yra natūra;

7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Nagrinėjamuoju atveju ieškovė reiškė ieškinį išreikalauti iš atsakovo svetimo neteisėto valdymo konkrečius ieškinyje nurodytus daiktus (t. 1, b. l. 48–52), kurių vertė 30 903,78 Lt. Teismas ieškinį atmetė, nurodęs, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo daiktai yra valdomi atsakovo. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.

Liudytojai buhalterė R. M., buvęs bendrovės vadovas A. M., buvusi bendrovės buhalterė T. C., bendrovės mechanikas V. M., buvęs bendrovės akcininkas V. K., J. M., E. O., ieškovės direktorius K. M. aiškiai ir nuosekliai paaiškino, kiekvienas jų iš esmės patvirtino, kad ieškinyje minimus daiktus ieškovė valdė nuosavybės teise, taip pat tai, kad jie buvo saugomi būtent pastate-sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, bei tai, kad šiuos daiktus, užkabindamas savo spynas, pasisavino būtent atsakovas.

Be to, teismas privalėjo vadovautis ne vien įrodymais ar logika, bet ir įrodymų pakankamumo taisykle – kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Kolegija, iÅ¡analizavusi Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus ir raÅ¡ytinius įrodymus, sprendžia, kad nei vienas iÅ¡ įrodymų nepatvirtina aplinkybės, jog ieÅ¡kovės 2013-04-16 Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡omi iÅ¡reikalauti konkretÅ«s kilnojamieji daiktai natÅ«ra yra pas atsakovÄ .

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieÅ¡kinyje nurodyti daiktai nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien ta aplinkybė, kad minėti daiktai yra ieÅ¡kovės buhalterinėje apskaitoje, dar neįrodo, kad daiktai yra pas atsakovÄ . Liudytojų parodymais nustatyta, kad paskutinė daiktų inventorizacija buvo atlikta 2011-12-31 neįėjus į sandėlio patalpas. Liudytoja buhalterė R. M. parodė, kad atsakovas užrakino minėtus daiktus sandėlyje, todėl ji pastabose nurodė, kad jie yra pas G.

Ji taip pat nurodė, kad paskutinį kartÄ tuos daiktus matė 2011 m. lapkričio mėnesį, 2011 m. gruodžio mėnesį tų daiktų natÅ«roje nematė, nes jau buvo užrakintas sandėlis (t. 2, b. l. 12–13). Liudytojas V. M., kuris buvo inventorizacijos komisijos narys, parodė, kad 2011-12-31 atliekant inventorizacijÄ , į sandėlį įeiti negalėjo, o per langÄ daiktų nematė (t. 2, b. l. 13). Vadovaujantis Å¡iais parodymais, kolegijos nuomone, apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, kad tiek R.

M., tiek V. M. 2011-12-31 atliekant inventorizacijÄ minėtų daiktų natÅ«roje nematė, į atsakovui priklausantį sandėlį nebuvo įėję, todėl negalima teigti, kad ieÅ¡kinyje nurodyti daiktai tikrai buvo pas atsakovÄ netgi 2011-12-31 inventorizacijos metu, jau nekalbant apie daiktų buvimÄ pas atsakovÄ vindikacinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ir bylos nagrinėjimo metu. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nuo 2010-12-31 trumpalaikio turto inventorizacijos apraÅ¡o suraÅ¡ymo iki 2011-10-14, kai minėto sandėlio savininku tapo atsakovas T.

G., praėjo daugiau nei 10 mėnesių, todėl per šį laikotarpį ieÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti daiktai, laikyti gana prastos bÅ«klės sandėlio patalpose (kurio, kaip matyti iÅ¡ fotonuotraukų, 1 t., b. l. 197–198, durys aplūžę, kai kurie langai iÅ¡daužyti, sienose skylės) galėjo bÅ«ti prarasti ir dėl kitų priežasčių. IeÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. ilgalaikio turto apskaitos kortelės, ilgalaikio turto įvedimo į eksploatacijÄ aktai, sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, bankų mokėjimo nurodymai, inventorizacijos apraÅ¡ai, patvirtina tik konkrečių daiktų įsigijimÄ už tam tikrÄ kainÄ , taip pat patvirtina, kad daiktai buvo ir tebėra ieÅ¡kovės buhalterinėje apskaitoje, t. y., kad ginčo daiktai priklauso ieÅ¡kovei.

Tačiau nei Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai, nei 2000 m. ir 2004 m. priimti ieÅ¡kovės direktoriaus įsakymai dėl daiktų laikymo (duomenys neskelbtini) kaime esančiame sandėlyje, kolegijos nuomone, nėra pakankami konstatuoti aplinkybę, jog ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, kurį Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo, yra (buvo) natÅ«ra pas atsakovÄ vindikacinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ir bylos nagrinėjimo metu. Tai, ar Å¡ie daiktai buvo sandėlyje tuo metu, kai sandėlio savininku tapo atsakovas, t. y. 2011-10-14, kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje pareikÅ¡to vindikacinio ieÅ¡kinio patenkinimui nėra reikÅ¡minga, todėl kolegija Å¡ių aplinkybių neanalizuoja ir nenustatinėja.Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog faktÄ , kad daiktus valdo atsakovas ir juos valdo neteisėtai, patvirtina Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo Ž.

L. 2012-11-12 teikimas. Kolegijos nuomone, nurodytas teikimas patvirtina tik tai, jog ieÅ¡kovė 2012-10-12 kreipėsi į Kėdainių policijos komisariatÄ su praÅ¡ymu įpareigoti T. G. grÄ Å¾inti jai priklausančius daiktus, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Atsakovas T. G. teismo posėdžio metu neigė davęs parodymus, jog sandėlį pirko su jame esančiais ginčo daiktais, už kuriuos sumokėjo ir niekam jokių daiktų nesiruoÅ¡ia grÄ Å¾inti, atsakovas paaiÅ¡kino, jog galvojo, kad kalba eina apie Å¡iukÅ¡les, malkas ir lentynas, atsakovui tyrėjas jokio grÄ Å¾intinų daiktų sÄ raÅ¡o nepateikė.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, „kad atsakovas, įsigijęs sandėlį iÅ¡ karto neuždėjo savo spynų, o ieÅ¡kovės darbuotojai, žinodami, kad pasikeitė pastato savininkas ir turėdami laiko, galėjo iÅ¡sineÅ¡ti daiktus iÅ¡ sandėlio iki kol kilo konfliktas su atsakovu dėl priestato iÅ¡ardymo, po kurio atsakovas uždėjo spynas“, pats pripažino, kad ieÅ¡kovės sandėlyje daiktai buvo laikomi ir jų ieÅ¡kovės darbuotojai neiÅ¡kraustė iki atsakovas T.

G. uždėjo savo spynas, tačiau ieÅ¡kinį atmetė, nusprendęs, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovas „užgrobė“ ieÅ¡kovės daiktus.Kadangi, kaip jau minėta, tai, ar ginčo daiktai buvo sandėlyje, kai jo savininku tapo atsakovas, t. y. 2011-10-14, nėra reikÅ¡minga Å¡ioje byloje pareikÅ¡to vindikacinio ieÅ¡kinio patenkinimui, kolegija, atmesdama šį apeliantės argumentÄ , pažymi tik tiek, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kinys atmestas visiÅ¡kai ne dėl to, kad ,,ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovas „užgrobė“ ieÅ¡kovės daiktus“, o dėl to, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ieÅ¡kovės vindikaciniu ieÅ¡kiniu praÅ¡omi iÅ¡reikalauti daiktai natÅ«ra buvo pas atsakovÄ tiek ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu, tiek sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo metu.Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimÄ naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:apeliacinį skundÄ atmesti.Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai:                                                                  AuÅ¡ra Baubienė Dalė Burdulienė Jolita Cirulienė                                                                   Â