Legislator Case Law & Legislation
afdb0ef5-ffd8-4ac9-bac1-4fac6c3f492f AI generated

afdb0ef5-ffd8-4ac9-bac1-4fac6c3f492f · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number afdb0ef5-ffd8-4ac9-bac1-4fac6c3f492f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pranešėjas LPranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-20-557/2020 Teisėjas V. Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00087-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1; 1.2.29.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.4.6.5.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 30 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus PreikÅ¡aičio, sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei, nuteistajam S. P. ir jo gynėjams Gintarui Petukauskui, Algiui StaÅ¡kÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. P. ir jo gynėjo advokato Gintaro Petukausko apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2019 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) bauda, nustatant jÄ sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Legislator headnote

AI generated

afdb0ef5-ffd8-4ac9-bac1-4fac6c3f492f · Klaipėdos apygardos teismas: Jam buvo keista, bet manė, kad valdininkai iÅ¡mano, ko reikalauja. IÅ¡ jo nebuvo reikalaujama bendrijos protokolo, kuriame turėtų bÅ«ti sprendžiama dėl leidimo sudaryti sutartį su UAB „Plungės vandenys“. Valdininkai reikalavo raÅ¡to, kad bendrija neprieÅ¡tarauja, jog bÅ«tų prisijungta prie vandens ir nuotekų tinklų. Teigė, jog tokios statybos, kad statytų naujÄ antstatÄ ant seno namo, nėra buvę, todėl jiems reikia apsidrausti. Jis paminėjo, kad turi statybos leidimÄ ir patvirtintÄ rekonstrukcijos projektÄ , kuris viskÄ lemia, darbuotojas pasakė, kad reikia papraÅ¡yti bendrijos primininko suraÅ¡yti tokį raÅ¡tÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pranešėjas LPranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-20-557/2020 Teisėjas V. Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00087-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1; 1.2.29.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.4.6.5.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 30 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus PreikÅ¡aičio, sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei, nuteistajam S. P. ir jo gynėjams Gintarui Petukauskui, Algiui StaÅ¡kÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. P. ir jo gynėjo advokato Gintaro Petukausko apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2019 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) bauda, nustatant jÄ sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu priteista iÅ¡ S. P. A. S. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 700 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti; A. J. – 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. S. P. nuteistas už tai, kad, bÅ«damas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, 2017-11-06 savo namuose (duomenys neskelbtini), surašė ir pasirašė sutikimÄ , kad, remiantis 2016-01-12 vykusio bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokolu, jam leidžiama prisijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, jį 2018-04-04 pateikė UAB „Plungės vandenys“, buveinė Medelyno g. 41, NoriÅ¡kių k., Plungės r., jo pagrindu 2018-04-04 buvo sudaryta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 25031, taip įgydamas teisę prisijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, tuo pažeisdamas kitų gyventojų teises, nes tokio sutikimo iÅ¡ bendrijos nebuvo gavęs, tokiu bÅ«du, įraÅ¡ydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, suklastojo tikrÄ dokumentÄ .

II. Apeliacinių skundų argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. P. praÅ¡o panaikinti nuosprendį ir jį pagal BK 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių, o nukentėjusiųjų civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nuteistojo teigimu, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, baudžiamasis įstatymas pritaikytas ir iÅ¡aiÅ¡kintas netinkamai. 2.1. IÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismai daro įvertinę byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ .

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmoji ir ypač svarbi tinkamo įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus bÅ«tų pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Å ių reikalavimų nesilaikymas vertinant įrodymus paprastai pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. S. P. teigimu, pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jį pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , iÅ¡ esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimui, ir netinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamuosius įstatymus. Nuosprendis yra grindžiamas teismo prielaidomis, o ne įrodymų vertinimu ir motyvuotomis iÅ¡vadomis dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Nuosprendyje iÅ¡ esmės nėra jokio įrodymų vertinimo, jų analizės ir pagrindimo, kad S. P. atliko veiksmus, atitinkančius konkrečiai BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Tai pat akivaizdu, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį ir motyvuodamas jį, vertindamas įrodymus buvo nenuoseklus. 2.2. S. P. nurodo, kad dar 2016 m. sausį daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau –DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo metu kaimynai sutiko, kad jis savo lėšomis statytųsi antstatÄ ir ten įsirengtų gyvenamÄ sias patalpas.

IÅ¡ to kaimynai turėjo tiesioginės naudos, nes stogo iÅ¡laidos renovacijai – 22 000 Eur – buvo iÅ¡brauktos iÅ¡ renovacijos iÅ¡laidų, be to, jis įsipareigojo pasibaigus statybos darbams atnaujinti laiptinę. Paskui ėjo projektavimas, statybos leidimo gavimas ir statybos darbai. 2.3. 2016-01-12 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkime 6 iÅ¡ 7 butų savininkų sutiko, kad jis savo lėšomis įrengtų namo Å¡laitinį stogÄ , jį apÅ¡iltintų ir palėpėje įsirengtų gyvenamÄ sias patalpas. 2016-10-24 Plungės rajono savivaldybės administracija iÅ¡davė jam leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), įrengiant Å¡laitinį stogÄ ir gyvenamÄ sias patalpas palėpėje.

Pastato inžinerinės sistemos turi bÅ«ti rengiamos taip, kaip numatyta namo rekonstrukcijos projekte, pagal kurį yra gautas statybÄ leidžiantis dokumentas. Å iuo atveju gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Rekonstrukcijos darbų projekte (3.10 punktas) yra numatyta, jog buitinių nuotekų Å¡alinimas iÅ¡ palėpėje naujai įrengtų patalpų bus atliekamas per pastate jau esamus stovus. UAB „Plungės vandenys“ pateiktoje informacijoje nurodyta, jog bendrovė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklų neeksploatuoja ir prisijungimo sÄ lygų neiÅ¡duoda.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento iÅ¡vadoje taip pat konstatuota, jog namas yra naudojamas pastatas, jo tolesniam eksploatavimui nereikia gauti paslaugų teikėjų naujų prisijungimo sÄ lygų. 2.4. Visas projektas paruoÅ¡tas taip, kad vonios bÅ«tų virÅ¡ esančių vonių trečiame aukÅ¡te, kad patiriant mažiausius nuostolius kaimynams bÅ«tų atlikti kanalizacijos prijungimo darbai.

PraktiÅ¡kai reikėjo kanalizacijos alsuoklius, 50 mm, kurie išėjo ant namo stogo, pakeisti 100 mm kanalizacijos vamzdžiais. Statybos leidimas ir projektas buvo privalomai paskelbti interneto svetainėje Infostatyba, kur su visa informacija galėjo susipažinti kaimynai. KiekvienÄ antradienį 9 valandÄ vykdavo renovacijos darbų aptarimas, kuriame visada dalyvaudavo S. P., statybos vadovas ir statybos priežiÅ«ros specialistas. Kartu vyko ir antstato statyba. Darbus vykdė tas pats statytojas. Susirinkimuose buvo raginami dalyvauti ir visi bendrijos nariai.

Kaimynai melavo, kad jie negalėjo susipažinti su statybos eiga ir projektu. A. S., neleisdama jam prisijungti prie nuotekų stovo savo bute, S. P. nuomone, galbÅ«t tikėjosi iÅ¡ jo iÅ¡vilioti pinigų, apie tai ne kartÄ buvo užsimenama iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose. Paskui galbÅ«t įkalbėjo ir kaimynÄ A. J., kad jis taip pat prisidėtų prie jos ir nupjautų jau pusę metų veikiantį kanalizacijos vamzdį. Vienintelis teisėtas bÅ«das tęsti statybos darbus buvo teismas. Laimėta byla dėl statybos leidimo, laimėta byla dėl kanalizacijos prijungimo (neįsiteisėjusi).

Kaimynai parašė daugybę skundų Statybos inspekcijai, kurie visi buvo atmesti. Jis priverstinai turėjo daryti namo ekspertizę, nes kaimynams pradėjo vaidentis, kad namas griÅ«va ir gali įvykti nelaimė. 2.5. Kai nuvyko į UAB „Plungės vandenys“ pasiklausti, kÄ jam reikia padaryti prisijungiant vandenį, darbuotojas jam davė 2 vandens skaitiklius ir pasakė, kad kai viskas bus sumontuota, reikės juos užplombuoti ir pasiraÅ¡yti sutartį. Taip pat darbuotojas jam pasakė, kad reikės pateikti raÅ¡tÄ , jog DNSB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka, kad jis, S. P., gali prisijungti prie vandens ir kanalizacijos tinklų.

Jam buvo keista, bet manė, kad valdininkai iÅ¡mano, ko reikalauja. IÅ¡ jo nebuvo reikalaujama bendrijos protokolo, kuriame turėtų bÅ«ti sprendžiama dėl leidimo sudaryti sutartį su UAB „Plungės vandenys“. Valdininkai reikalavo raÅ¡to, kad bendrija neprieÅ¡tarauja, jog bÅ«tų prisijungta prie vandens ir nuotekų tinklų. Teigė, jog tokios statybos, kad statytų naujÄ antstatÄ ant seno namo, nėra buvę, todėl jiems reikia apsidrausti. Jis paminėjo, kad turi statybos leidimÄ ir patvirtintÄ rekonstrukcijos projektÄ , kuris viskÄ lemia, darbuotojas pasakė, kad reikia papraÅ¡yti bendrijos primininko suraÅ¡yti tokį raÅ¡tÄ .

Kadangi jis tuo metu ir buvo bendrijos pirmininku, remdamasis jam bendrijos narių 2016-01-12 duotu sutikimu rengti stogÄ ir gyvenamÄ sias patalpas palėpėje nurodė, kad leidžiama prisijungti prie bendros namo ir vandentiekio sistemos. LogiÅ¡kai mÄ stant akivaizdu, kad bendrijos sutikimas, kuris priimtas balsų dauguma, leidžiantis įsirengti butus, suponuoja ir statytojo teisę prisijungti prie bendrų namo inžinierinių tinklų, įskaitant vandenį ir nuotekas. Jo tariamai suklastotame dokumente (sutikime) nekalbama apie jokios sutarties sudarymÄ , o kalbama tik apie prisijungimÄ prie bendrų vandentiekio ir nuotekų sistemų, tai visiÅ¡kai atitinka rekonstrukcijos darbų projekte (3.10 punktas) numatytÄ prisijungimo bÅ«dÄ .

Akivaizdu, kad teismas nesuprato, kokia seka yra vykdoma statybos ir pastatų rekonstrukcija, ir kokie dokumentai yra teisėtos statybos pagrindas. StatybÄ leidžiantis dokumentas (leidimas) iÅ¡duodamas, kai yra bendraturčių sutikimas ir paruoÅ¡tas rekonstrukcijos projektas. Niekas bent iki Å¡io laiko neginčijo bendrijos narių 2016-01-12 sutikimo leisti jam rengti stogÄ ir butus palėpėje. Todėl nuoroda į šį svarbiausiÄ , apelianto nuomone, dokumentÄ reiÅ¡kia, kad jis, kaip statytojas ir bendrijos pirmininkas, jokių norminių aktų nepažeidė.

Per visÄ civilinių bylų ir Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ taip ir nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, koks norminis aktas reguliuoja tokio sutikimo pateikimo bÅ«tinumÄ . IÅ¡ UAB „Plungės vandenys“ atstovo paaiÅ¡kinimo iÅ¡eina, kad jo 2017-11-06 suraÅ¡ytas sutikimas yra niekinis, suraÅ¡ytas siekiant jiems patiems nuo kažko apsidrausti. 2.6. Atkreiptinas dėmesys, kad vandentiekis į jo pastatytus butus įvestas per bendro naudojimo patalpas ir jokių A. S. ir A. J. interesų nepažeidė. S. P. teisė prisijungti prie nuotekų (kanalizacijos) sistemos reglamentuojama statybos leidimu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4 knygos nuostatomis ir rekonstrukcijos projektu.

Kaip tik dėl to, kad, apelianto teigimu, minimi asmenys pažeidė jo teisę į tokį prisijungimÄ , jis kreipėsi į teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, kad jo pažeistos teisės bÅ«tų apgintos. Taigi teismo iÅ¡vados baudžiamojoje byloje apie A. S. ir A. J. teisių pažeidimÄ yra deklaratyvios, niekaip nepagrįstos ir prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms. 2.7. Taip pat teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad S. P. jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ padarė tiesiogine tyčia.

Tokia teismo iÅ¡vada reiÅ¡kia, kad jis sÄ moningai, suprasdamas, jog klastoja dokumentÄ , surašė 2017-11-06 sutikimÄ ir jį vėliau pateikė UAB „Plungės vandenys“. Teismas ignoravo jo aiÅ¡kinimÄ , kad jis sutikimÄ , pateiktÄ UAB „Plungės vandenys“, surašė bÅ«damas įsitikinęs, jog 2016-01-12 namo bendrijos susirinkimo nutarimas leisti jam palėpėje įsirengti butus reiÅ¡kia ir namo bendrijos narių sutikimÄ prisijungti prie namo inžinerinių tinklų. Taigi, S. P. teigimu, teismas kvestionavo jo veikos subjektyviÄ jÄ pusę ir jo suvokimÄ dėl atliekamų veiksmų pobÅ«džio, įvardydamas tai kaip dokumento klastojimÄ . 2.8.

Negalima tik formaliais iÅ¡oriniais požymiais vertinti dokumento suklastojimo. Nors žinoma, kad Å¡is nusikaltimas yra formalus, tačiau jo esmė yra tokia, kad tuo veiksmu yra siekiama kažkokių tikslų, ir paprastai dokumentų klastojimu siekiama nuslėpti, pridengti tam tikrus kitus veiksmus. Vertinant teismo nuosprendį Å¡iuo aspektu neaiÅ¡ku, kokius veiksmus jis siekė nuslėpti ar pridengti, nes namo bendrijos vardu pateiktame sutikime yra aiÅ¡ki nuoroda į teisėtÄ namo bendrijos susirinkimÄ , kuriame leista jam įsirengti butus (2016-01-12), o tai, S. P. nuomone, reiÅ¡kia ir sutikimÄ prisijungti prie bendrų namo inžinerinių tinklų.

Kitoks aiÅ¡kinimas bÅ«tų nelogiÅ¡kas ir neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų. 2.9. Teismo nuosprendyje, prieÅ¡taraujant nustatytoms aplinkybėms, nurodoma: „S. P. padarytos nusikalstamos veikos iÅ¡davoje - suteiktos teisės prisijungti prie nuotekų tinklų pagrindu, yra pažeistos nukentėjusiųjų A. J. ir A. S. teisės, nes kaltinamajam atsirado teisė reikalauti leisti prisijungti prie nuotekų Å¡alinimo vamzdynų ir šį reikalavimÄ Ä¯gyvendinti kitomis leistinomis priemonėmis.“ Susidaro įspÅ«dis, kad teismas nesuprato net ginčo tarp kaimynų esmės arba nenorėjo suprasti, nors buvo aiÅ¡kinama ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad teisė prisijungti prie namo nuotekų sistemos atsirado, remiantis statybos leidimu, rekonstrukcijos projektu ir CK 4 knygos nuostatomis.

Teigiama, kad tokiÄ teisę sukÅ«rė iÅ¡ esmės niekinio dokumento suraÅ¡ymas. Tai patvirtina, kad teismas nevertino byloje surinktų įrodymų visumos ir juos vertino, apelianto teigimu, turėdamas iÅ¡ankstinį nusistatymÄ prieÅ¡ jį. 2.10. Sutartis su UAB „Plungės vandenys“ buvo sudaryta 9 butui, kur jau buvo įvestas ir vandentiekis, ir kanalizacija, ir sumontuoti skaitikliai. Tik po pusės metų po kanalizacijos vamzdžio sumontavimo jo bute kaimynas A. J. savavaliÅ¡kai sugadino kanalizacijÄ .

AÅ¡tuntame bute iki Å¡iol nėra kanalizacijos, todėl nėra ir sutarties su UAB „Plungės vandenys“. IÅ¡ iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-75-225/2019 yra žinoma, kad taip vadinami nukentėjusieji Å¡ioje byloje bandė stabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ , nurodydami, kad Plungės apylinkės teismui yra perduota baudžiamoji byla dėl dokumento suklastojimo ir tai gali turėti įtakos teismo sprendimui civilinėje byloje. Jų praÅ¡ymas buvo atmestas. S. P. nurodo neabejojantis, kad civilinėje byloje, kuri apeliacine tvarka dar neiÅ¡nagrinėta, bus teikiamas Å¡ioje baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis, siekiant sprendimo pakeitimo ar panaikinimo, taip jam ir toliau darant psichologinį spaudimÄ .

Apibendrinant galima teigti, kad apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu buvo kriminalizuoti civiliniai teisiniai santykiai. 2.11. Baudžiamosios teisės priemonės yra ultima ratio (kraÅ¡tutinės priemonės), kai dėl tyčinių kaltininko veiksmų kitomis teisinėmis priemonėmis negali bÅ«ti apginamos nukentėjusiojo teisės. Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).

Tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Kartu pažymėtina, jog vykstant civilinei apyvartai ir esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, asmenys privalo patys rÅ«pintis savo teisėmis ir interesais, prieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo padarinius.

Protingumo principas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl atliekamo veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir jo galimų teisinių pasekmių, prieÅ¡ atlikdamas tÄ veiksmÄ , pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo to veiksmo atlikimo. Jei asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai ir taip veikdamas pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis Nr. 2K-413/2006). 2.12. Kaip minėta, jokių teisinių pasekmių, pažeidžiančių teisėtus A.

S. ir A. J. interesus, Å¡ioje byloje nenustatyta. Netgi manant, kad sutikimas, kaip dokumentas, turi klastojimo požymių, tokia veika turi visus mažareikÅ¡miÅ¡kumo požymius. Dėl Å¡ių priežasčių apeliantas S. P. mano, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl, remiantis BPK 329 straipsnio 1 punktu ir 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turi bÅ«ti priimtas sprendimas jį iÅ¡teisinti, o pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. P. gynėjas advokatas G. Petukauskas praÅ¡o panaikinti nuosprendį ir S. P. priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nukentėjusiųjų civilinį ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ nukentėjusiųjų S. P. po 450 eurų turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu negalima sutikti dėl toliau nurodomų priežasčių. Dėl materialinės teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo 3.1. Nacionalinėje baudžiamosios teisės doktrinoje pripažįstama, kad dokumentas – tai materialaus teisinio fakto liudijimas.

Tikru dokumentu įstatymas laiko tokį dokumentÄ , kuris yra suraÅ¡ytas ar kitaip pagamintas asmens, turinčio teisę tai padaryti. Tikras dokumentas suklastojamas pakeičiant jame užfiksuotos informacijos teisingumÄ . Dokumento suklastojimu laikomi veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Ä®statymas skiria 2 dokumento suklastojimo bÅ«dus – materialinį ir intelektualinį. Materialiniu suklastojimo bÅ«du pagaminamas netikras dokumentas arba neteisėtai pakeičiamas tikro dokumento turinys, veikiant jo materialinę formÄ , o intelektualinio suklastojimo bÅ«du melaginga informacija bÅ«na įraÅ¡oma į tikrÄ dokumentÄ . 3.2.

Skundžiamame nuosprendyje konstatuota: „Kaktinamasis S. P., bÅ«damas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, 2017-11-06 savo namuose (duomenys neskelbtini), surašė ir pasirašė sutikimÄ , kad remiantis 2016-01-12 vykusio bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokolu jam leidžiama prisijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, <...>, taip įgydamas teisę prisijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, tuo pažeisdamas kitų gyventojų teises, nes tokio sutikimo iÅ¡ bendrijos nebuvo gavęs, tokiu bÅ«du, įraÅ¡ydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, suklastojo tikrÄ dokumentÄ .“ BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme pirmosios instancijos teismo nuosprendis suraÅ¡ytas pažeidžiant nuteistojo teisę į efektyviÄ gynybÄ , kadangi nuosprendyje konkrečiai nenurodyta, kokie bÅ«tent tikrovės neatitinkantys duomenys buvo įraÅ¡yti į 2017-11-06 S. P. pasiraÅ¡ytÄ sutikimÄ . 3.3.

Pripažindamas S. P. kaltu padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas nevertino, o tiksliau – visiÅ¡kai netyrė turinčių reikÅ¡mės teisingam veikos įvertinimui dokumentų, susijusių su S. P. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ užimtomis pareigomis. 3.4. IÅ¡ Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad S. P. tiek 2016-01-12 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo nutarimo priėmimo metu, tiek 2017-11-06 suraÅ¡ydamas bendrijos sutikimÄ buvo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku ir savo veikloje vadovavosi 2015-12-09 Juridinių asmenų registre įregistruotais DNSB „(duomenys neskelbtini)“ įstatais.

Å ių įstatų 35 straipsnis nustato, kad bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organÄ â€“ bendrijos pirmininkÄ . Ä®statų 40 ir 41 straipsniai suteikia teisę bendrijos pirmininkui atstovauti bendrijai, veikti bendrijos vardu ir bendrijos vardu sudaryti sandorius, įskaitant funkcijų, priskirtų bendrijos valdybai, vykdymÄ . Todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad 2017-11-06 bendrijos vardu iÅ¡duodamas sutikimÄ leisti bendrijos nariui prisijungti prie bendrijos valdomų bendrų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų S. P. nevirÅ¡ijo nei savo, kaip bendrijos pirmininkui, suteiktos kompetencijos, nei pažeidė kitų gyventojų teises. 3.5.

Ikiteisminio tyrimo iniciatorių 2018-04-12 pareiÅ¡kimas Nr. 4 „Dėl dokumento suklastojimo“ laikytinas ydingu, kadangi pareiÅ¡kėjai patys nurodė tikrovės neatitinkančias žinias, t. y. teigė, jog 2017-11-06 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko S. P. pasiraÅ¡ytame sutikime nurodyta, kad „2016-01-12 bendrijos susirinkimo protokolu leista bendrijos nariui S. P. į naujai statomus butus palėpėje prisijungti prie bendrų namo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Vandentiekį prisijungti iÅ¡ rÅ«syje esančio įvado, o kanalizacijÄ iÅ¡ esančios kanalizacijos stovų 3 aukÅ¡to butuose.“ Tačiau reikalo esmė ta, kad paminėtame 2017-11-06 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko S. P. pasiraÅ¡ytame sutikime jame iÅ¡dėstytų faktų ir turinio prasme apie 2016-01-12 susirinkimo nutarimÄ pažodžiui paraÅ¡yta tik tiek:

„Remiantis bendrijos susirinkimo, vykusio 2016 m. sausio mėn. 12 d. protokolu, kuriuo leista S. P. ant sutapdinto stogo įrengti Å¡laitinį stogÄ <...>.“ FaktiÅ¡kai 2016-01-12 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokolo nutarimas antruoju klausimu suformuluotas taip: „Pritarti S. P. pasiÅ«lymui ir leisti savo lėšomis įrengti Å¡laitinį stogÄ , pastogėje įsirengiant gyvenamÄ sias patalpas balsuojant ir pasiraÅ¡ant sutikimus.“ 3.6. Nagrinėjamos bylos aspektu reikÅ¡mingi yra faktai, kad 2016-01-12 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimas S. P. leido:

1) namo pastogėje įsirengti gyvenamÄ sias patalpas;

2) pasiraÅ¡yti sutikimus. 3.7. Tiriant S. P. galimÄ atsakomybę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, neabejotinai turėjo bÅ«ti nustatytas 2016-01-12 vykusio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo dalyvių valios turinys ir apimtis – kÄ omenyje turėjo kiekvienas susirinkimo dalyvis, nuspręsdamas leisti S. P. įsirengti „gyvenamÄ sias patalpas“, t. y. kokiems atskiriems gyvenamųjų patalpų įrengimo darbams, pvz., lauko langų ar durų įrengimui, konkrečių statybinių medžiagų panaudojimui, remonto darbų technologijoms ir kt., pakako paties S. P. sprendimo, o kokiais atvejais buvo bÅ«tinas bendrijos narių sutikimas.

Kodėl, pareiÅ¡kėjų manymu, bÅ«tent dėl atskiro buto komunikacijų prijungimo prie namo bendrųjų inžinerinių tinklų buvo / yra bÅ«tinas bendrijos narių sutikimas. 3.8. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ teisme visiÅ¡kai nebuvo tirta, kokio turinio, kokios apimties, kokiam tikslui ir kokioms institucijoms skirtus sutikimus susirinkimo dalyviai suteikė teisę ir įgaliojimus pasiraÅ¡yti S. P.. 3.9. Akivaizdu, kad 2017-11-06 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo turinys susideda iÅ¡ dviejų visiÅ¡kai atskirų dalių:

1) sutikimo pagrindo: „Remiantis bendrijos susirinkimo, vykusio 2016 m. sausio 12 d. protokolu, kuriuo leista S. P. ant sutapdinto stogo įrengti Å¡laitinį stogÄ <...> “;

2) bendrijos sutikimo: „Leidžiame bendrijos nariui S. P. į naujai statomus butus palėpėje prisijungti prie bendrų namo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Vandentiekį prisijungti iÅ¡ rÅ«syje esančio įvado, o kanalizacijÄ iÅ¡ esančios kanalizacijos stovų 3 aukÅ¡to butuose.“ 3.10. Dar kartÄ pažymėtina, kad 2016-01-12 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nariai davė leidimÄ â€žÄ¯rengti Å¡laitinį stogÄ , pastogėje įsirengiant gyvenamÄ sias patalpas“. Turint omenyje nutarimo priėmimo laikotarpį, gyvenamojo namo buvimo vietÄ ir bÅ«klę ir bendrijos narių bendrÄ gyvenimo patirtį, yra suprantama, kad duodant bendrijos pirmininkui pakankamai plačios apimties leidimÄ , į jo turinį savaime įtraukiami ir siauresnės apimties leidimai, tiesiogiai susiję su pagrindiniu leidimu. 3.11.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (1996-03-19 įstatymo Nr. 1-1240 redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) 52 straipsnyje numatyta: „Statinio inžinerinės sistemos – statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti skirtos sistemos: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, šiukšlių šalinimo, signalizacijos, liftų ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga.“ 3.12.

Pagal kaltinimo ir nuosprendžio logikÄ , daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas turėtų gauti kitų bendraturčių daugumos sutikimÄ naudotis bet kuriomis – neesminėmis, antraeilėmis ir pan. statinio inžinerinėmis sistemomis, nors tokiÄ teisę buto (kitos patalpos) savininkui a priori (iÅ¡ anksto) suteikia CK 4.82 ir 4.83 straipsniai, nepriklausomai nuo kitų bendraturčių sutikimo. Be kita ko, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimÄ reglamentuojantis CK 4.85 straipsnis imperatyviai nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. 3.13.

Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai – plečiamai – iÅ¡aiÅ¡kino BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prasmę ir taikymo ribas. Dėl civilinių ieÅ¡kinių 3.14. PareikÅ¡dami civilinius ieÅ¡kinius, nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai A. S. ir A. J. reikalavimus grindė tuo, jog dėl S. P. veiksmų patyrė Å¡okÄ , neteisybės jausmÄ . Sužinoję apie S. P. suraÅ¡ytÄ ir UAB „Plungės vandenys“ pateiktÄ dokumentÄ , negalėjo atsitokėti ir normaliai dirbti, užsiimti sau įprasta veikla, patyrė nepatogumų.

Buvo emociÅ¡kai Å¡okiruoti žinios, kad bendrijos pirmininkas gali taip elgtis ir ignoruoti visų gyventojų nuomonę. Dėl įvykio apraÅ¡ymo vietinėje žiniasklaidoje jaučiasi pažeminti ir bejėgiai pakeisti situacijÄ . 3.15. S. P. gynėjo teigimu, visiÅ¡kai tenkindamas pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, o tai yra pagrindas sprendimÄ panaikinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 330 straipsnis). 3.16.

Reglamentuodamas civilinės atsakomybės klausimus (CK XXII skyriaus normos), įstatymų leidėjas tiek sutartinės, tiek deliktinės civilinės atsakomybės prievolinių santykių kreditoriumi nurodo tų santykių šalį, kurios asmeniniams interesams padaryta turtinė ar neturtinė žala. 3.17. CK 6.250 straipsnio normos taip pat reglamentuoja tik asmeninės neturtinės žalos atlyginimo santykius. Vien tik dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir pan. nėra kompensuojami tais atvejais, kai žala nėra susijusi su nukentėjusiuoju tiesiogiai. 3.18.

Tiriamame 2017-11-06 sutikime nenurodoma, kad 2016-01-12 susirinkimo nutarimÄ priėmė, be kitų asmenų, A. S. ir A. J., kad sudarant 2017-11-06 sutikimÄ kokiu nors bÅ«du dalyvavo nukentėjusieji. Kita vertus, 2017-11-06 sutikimo turinys iÅ¡ esmės niekuo nežemina A. S. ir A. J. ar bet kurio kito bendrijos nario. Tai, kad atskiriems asmenims bereikÅ¡miai faktai sukelia Å¡okÄ , paralyžių ar atima gebėjimÄ normaliai gyventi, nėra retenybė, tačiau tai nėra teisinė problema. 3.19. Pažymėtina, kad, S. P. einant DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pareigas, nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė A.

S. nedalyvavo nė viename bendrijos narių susirinkime, t. y. bendrijoje vykstantys procesai ir sprendžiami klausimai jai niekuomet nerÅ«pėjo, ir nė vienu bendrijoje sprendžiamu klausimu A. S. narių susirinkimuose nėra balsavusi. Todėl itin kritiÅ¡kai atsižvelgtina į A. S. ieÅ¡kinyje apraÅ¡omus dvasinius iÅ¡gyvenimus. 3.20. KritiÅ¡kai vertintini nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų A. S. bei A. J. ieÅ¡kinių argumentai apie neva pažeistas jų teises, kadangi, kaip minėta, ieÅ¡kovai nenurodė nė vieno konkretaus jų, kaip bendrijos narių (DNSB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų prasme) ar civilinių teisinių santykių subjektų (CK prasme), teisių pažeidimo: teisės užduoti klausimus sprendžiamais klausimais, teisės balsuoti „prieš“, teisės gauti susirinkimo protokolo kopijÄ , teisės apskųsti susirinkimo nutarimus ir t. t. 3.21.

CPK 88 straipsnio normos išlaidas advokato pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnis nustato, kad išlaidas šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies. BPK 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. 3.22.

Gindamasis nuo pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių, S. P. buvo priverstas naudotis advokato pagalba, už kuriÄ sumokėjo 900 Eur. Å ios su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovų A. S. ir A. J. lygiomis dalimis, t. y. po 450 Eur. 3.23. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme nebuvo surinkta S. P. kaltės įrodymų, patvirtinančių padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje. PrieÅ¡ingai – įrodymai patvirtina, kad konkrečiu atveju jokia nusikalstama veika nebuvo padaryta, o tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas, dėl kurio baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Remiantis BPK 115 straipsniu, A. S. ir A. J. civiliniai ieškiniai atmestini.

4. Teismo posėdyje nuteistasis S. P. ir jo gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 5. Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , konstatuoja, jog apylinkės teismas, pripažindamas įrodytu, kad S. P. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad jis, bÅ«damas DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ 2017-11-06 surašė ir pasirašė sutikimÄ , kad, remiantis DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-01-12 susirinkimo protokolu, jam leidžiama prisijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, ir 2018-04-04 pateikė jį UAB „Plungės vandenys“, taip įgydamas teisę prisijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, tuo pažeisdamas kitų gyventojų teises, nes tokio sutikimo iÅ¡ bendrijos nebuvo gavęs, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl S. P. kaltės suklastojus tikrÄ dokumentÄ , todėl skundžiamas nuosprendis negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

7. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 2 straipsnio 4 dalis). Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi bÅ«ti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi viena iÅ¡ tinkamo įrodymų vertinimo sÄ lygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi bÅ«ti renkami, tiriami ir įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.

8. Baudžiamoji atsakomybė BK 300 straipsnyje už dokumento suklastojimÄ ar disponavimÄ suklastotu dokumentu numatyta siekiant apsaugoti dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumÄ ir patikimumÄ . Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingÄ pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai Å¡iomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

9. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Å iai veikai kvalifikuoti reikÅ¡mės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtÄ tikslÄ â€“ įgijo tam tikrų teisių, ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotÄ dokumentÄ apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių. Tačiau pažymėtina, kad įstatymų leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už dokumento klastojimÄ nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentÄ panaudojus apyvartoje, taigi ne bet kokie duomenų iÅ¡kraipymai daro veikÄ pavojingÄ ir nusikalstamÄ .

BaudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukianti veika turi bÅ«ti pavojinga, t. y. veika turi daryti esminę žalÄ baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Apie žalÄ Å¡iai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumÄ , turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarkÄ , ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė.

Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingÄ pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai Å¡iomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-559/2011, 2K-421-139/2015, 2K-375-693/2016 Nr. 2K-7-19-942/2017).

Teismai yra pasisakę, kad tais atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir todėl baudžiamosios atsakomybės neužtraukia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014, 2K-424-696/2016, 2K-161-696/2017).

Taigi tokiais atvejais nusikalstama veika nepadaroma, nes veikoje nėra visų būtinųjų objektyviųjų ir (ar) subjektyviųjų sudėties požymių.

10. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrÄ dokumentÄ , klastoja tikrÄ dokumentÄ , laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotÄ ar netikrÄ dokumentÄ , ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė ir vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. (kasacinė nutartis Nr. 2K-590/2014).

11. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas įrodyta S. P. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, iÅ¡ esmės rėmėsi duomenimis, kad 2016-01-12 įvykusio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo metu buvo pritarta tuometinio bendrijos pirmininko S. P. pasiÅ«lymui ir leista savo lėšomis įrengti Å¡laitinį stogÄ , pastogėje įsirengiant gyvenamÄ sias patalpas, tačiau nebuvo iÅ¡samiau aptarta, ar įrengiamos patalpos bus su patogumais ar be jų, kaip bus vykdomi vandentiekio, buitinių nuotekų ir kitų komunikacijų pajungimai.

Nesupažindinęs bendrijos narių su statinio rekonstrukcijos projektu, neturėdamas vandentiekio ir nuotekų įrengimo techninio projekto, kadangi buitinių nuotekų pajungimas tiesiogiai liečia 6 ir 7 butų gyventojus ir savininkus, juolab, kad 2016-01-12 susirinkimo metu 6 buto atstovas nedalyvavo, S. P., pažadėdamas atnaujinti vamzdynÄ , nuotekas pajungė per 7 butÄ , tačiau, pažado neiÅ¡tesėjus ir sužinojus apie dokumento klastotę, A. J. atjungė nuotekų vamzdį, o 6 buto savininkai apskritai neleido pasijungti.

Tada S. P. 2017-11-06 bendrijos vardu surašė sutikimÄ , kad 2016-01-12 vykusio bendrijos susirinkimo protokolu jam leidžiama naujai statomus butus palėpėje prisijungti prie bendrų namo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, detalizuojant, kad vandentiekį leidžiama pasijungti iÅ¡ rÅ«syje esančio įvado, o kanalizacijÄ iÅ¡ esančios kanalizacijos stovų 3 aukÅ¡to butuose. Teismo vertinimu, Å¡ie duomenys, taip pat liudytojo A. J. teisme duoti parodymai apie tai, kad S. P. buvo paaiÅ¡kinta reikalaujamo pristatyti dokumento esmė – norėjimas apsidrausti, kad gyventojai yra susipažinę su prisijungimu ir tam neprieÅ¡tarauja, ir paties S. P. motyvai, kad jo „nereketuotų“ kaimynai ir kad jis turėjo teisę vienasmeniÅ¡kai bendrijos vardu suraÅ¡yti sutikimÄ , įrodo, kad neteisingus duomenis į dokumentÄ jis įrašė tyčia ir Å¡io suklastoto dokumento pagrindu buvo sudaryta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 25031, suteikianti teisę prisijungti prie nuotekų tinklų, taip pažeidžiant nukentėjusiųjų A.

J. ir A. S. teises, nes A. P. atsirado teisė reikalauti leisti prisijungti prie nuotekų Å¡alinimo vamzdynų ir šį reikalavimÄ Ä¯gyvendinti kitomis leistinomis priemonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, su tokiomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis sutikti negalima.

12. Bylos duomenimis, 2016-01-12 įvyko daugiabučio namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimas, kuriame, kaip matyti iÅ¡ Å¡io susirinkimo protokolo (t. 1, b. l. 42–43), buvo svarstytas tuometinio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko S. P. pasiÅ«lymas: „ant sutapdinto stogo savo lėšomis padaryti Å¡laitinį stogÄ , jį apÅ¡iltinti ir palėpėje įsirengti gyvenamÄ sias patalpas. ĮėjimÄ Ä¯ palėpėje gyvenamÄ sias patalpas padaryti iÅ¡ laiptinės. Ä®rengęs patalpas virÅ¡ sutapdinto stogo, S. P. įsipareigoja atnaujinti laiptinę (iÅ¡skyrus langus ir lauko duris)“, kuriam susirinkime dalyvavę 6 iÅ¡ 7 butų atstovai pritarė ir leido S. P. savo lėšomis įrengti Å¡laitinį stogÄ , pastogėje įsirengiant gyvenamÄ sias patalpas.

Dėl Å¡io protokolo ginčo nėra. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad Plungės rajono savivaldybės administracija 2016-10-24 iÅ¡davė leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti statinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Leidimas iÅ¡duotas statytojui S. P., statinio projektas – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimas (įrengiant Å¡laitinį stogÄ ir patalpas palėpėje) (t. 1, b. l. 118). Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl S. P., kaip tuometinio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko, bendrijos vardu suraÅ¡yto ir pasiraÅ¡yto 2017-11-06 sutikimo Nr. 1, kuriame nurodyta:

„Remiantis bendrijos susirinkimo vykusio 2016 m. sausio mėn. 12 d. protokolu, kuriuo leista S. P. ant sutapdinto stogo įrengti Å¡laitinį stogÄ , leidžiame bendrijos nariui S. P. į naujai statomus butus palėpėje prisijungti prie bendrų namo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Vandentiekį pasijungti iÅ¡ rÅ«syje esančio įvado, o kanalizacijÄ iÅ¡ esančios kanalizacijos stovų 3 aukÅ¡to butuose.“ (t. 1, b. l. 41). Pasak S. P., minimÄ sutikimÄ jis surašė ir pateikė UAB „Plungės vandenys“, bÅ«damas įsitikinęs, kad 2016-01-12 namo bendrijos susirinkimo nutarimas leisti jam palėpėje įsirengti butus kartu reiÅ¡kia ir namo bendrijos narių sutikimÄ prisijungti prie namo inžinerinių tinklų, o ne, prieÅ¡ingai nei konstatavo apylinkės teismas, – turėdamas tikslÄ tyčia suklastoti dokumentÄ , apelianto teigimu, nepagrįstai tokį jo suvokimÄ dėl atliekamų veiksmų pobÅ«džio teismui įvardijant kaip dokumento klastojimÄ .

Šie S. P. teiginiai ir apeliaciniuose skunduose išdėstyti juos pagrindžiantys argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenimis nėra paneigti.

13. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2016-01-12 įvyko daugiabučio namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimas, kurio metu buvo nutarta pritarti S. P. pasiÅ«lymui ir leisti savo lėšomis įrengti Å¡laitinį stogÄ , pastogėje įsirengiant gyvenamÄ sias patalpas. Plungės rajono savivaldybės administracija 2016-10-24 iÅ¡davė leidimÄ rekonstruoti statinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Leidimas iÅ¡duotas statytojui S. P., statinio projektas – Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimas (įrengiant Å¡laitinį stogÄ ir patalpas palėpėje); leidimas iÅ¡duotas teisėtai, pateikus visus reikalingus ir privalomus pateikti dokumentus.

Gyvenamojo namo Rekonstrukcijos projekto 3.10 punkte buvo numatyta: vandens tiekimas – vandentiekio sistemos prijungimas prie esamo pastato įvado; nuotekų Å¡alinimas – buitinių nuotekų Å¡alinimas numatomas per pastate esamus stovus. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pastato inžinerinės sistemos turėjo bÅ«ti rengiamos taip, kaip yra numatyta namo rekonstrukcijos projekte, pagal kurį yra gautas statybÄ leidžiantis dokumentas. S. P. naujas patalpas daugiabučiame name įsirengė teisėtai, todėl turi teisę naudotis namo bendrojo naudojimo objektu – nuotekų tinklais. 14. 2020-01-16 apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-75-225/2019 pagal ieÅ¡kovo S. P. ieÅ¡kinį atsakovams A.

S., E. B., E. B., V. J. ir A. J., tretiesiems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. R., J. S., DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo leisti atlikti darbus ir įpareigojimo paÅ¡alinti valdymo teisės pažeidimÄ (bylos Nr. e2A-25-372/2020) apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog S. P. prisijungus prie esamų nuotekų stovų ir Å¡alinant naujai įrengtų butų nuotekas, buvo pažeistos kitų namo patalpų savininkų teisės ir teisėti interesai.

PrieÅ¡ingai – bÅ«tent A. S., E. B. ir E. B., nesudarydami S. P. galimybės patekti į jiems nuosavybės teise priklausančio buto patalpÄ prisijungti prie bendro naudojimo objekto, o A. J. – savavaliÅ¡kai atjungdamas ieÅ¡kovo butÄ nuo bendro naudojimo nuotekų stovo, nevykdė pareigos bendrojo naudojimo objektus valdyti ir jais naudotis, nepažeidžiant bendrųjų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir interesų. Tokie atsakovų veiksmai laikytini neteisėtais.

15. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų motyvais, kad S. P., kaip tuometinio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko, bendrijos vardu suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas 2017-11-06 sutikimas Nr. 1, kuriame nurodyta: „Remiantis bendrijos susirinkimo vykusio 2016 m. sausio mėn. 12 d. protokolu, kuriuo leista S. P. ant sutapdinto stogo įrengti Å¡laitinį stogÄ , leidžiame bendrijos nariui S. P. į naujai statomus butus palėpėje prisijungti prie bendrų namo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų.

Vandentiekį pasijungti iÅ¡ rÅ«syje esančio įvado, o kanalizacijÄ iÅ¡ esančios kanalizacijos stovų 3 aukÅ¡to butuose“, iÅ¡ esmės yra perteklinis dokumentas, kuris negalėjo pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių, vadinasi, nepažeidė jokių saugomų vertybių. Å ioje byloje jokių teisinių pasekmių, pažeidžiančių teisėtus A. S. ir A. J. interesus, nenustatyta.

16. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad S. P. padarytos nusikalstamos veikos iÅ¡davoje – suteiktos teisės prisijungti prie nuotekų tinklų pagrindu, yra pažeistos nukentėjusiųjų A. J. ir A. S. teisės, nes kaltinamajam atsirado teisė reikalauti leisti prisijungti prie nuotekų Å¡alinimo vamzdynų ir šį reikalavimÄ Ä¯gyvendinti kitomis leistinomis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, S. P. teisė įsirengti gyvenamÄ sias patalpas, įskaitant ir teisę įrengti vandentiekį, buitinių nuotekų Å¡alinimo įrenginius ir kita buvo suteikta 2016-01-12 įvykusio daugiabučio namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo sprendimo pagrindu. S. P. savo teises gynė sÄ Å¾iningai, dar 2018 m. kreipdamasis į teismÄ .

17. Pažymėtina, kad minėtoje civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, ginčo dėl S. P. pateiktų techninių projektų teisėtumo / neteisėtumo, dėl leidimo jam pasijungti nuotekų sistemÄ iÅ¡davimo teisėtumo nebuvo. S. P. naujas patalpas daugiabučiame name įsirengė teisėtai, todėl turi teisę naudotis namo bendrojo naudojimo objektu – nuotekų tinklais. Pažymėtina ir tai, kad gyvenamojo namo patalpų savininkai neprieÅ¡taravo, jog S. P. prisijungtų prie bendrų namo nuotekų stovų, o duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad jam prisijungus prie esamų nuotekų stovų ir Å¡alinant naujai įrengtų butų nuotekas, buvo / bus pažeistos kitų namo patalpų savininkų teisės ir teisėti interesai, byloje nėra.

18. Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, A. S., E. B. ir E. B. dar 2017-10-05 kreipėsi per advokatÄ Ä¯ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentÄ dėl galbÅ«t neteisėtai iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento, o 2017-10-12 kreipėsi su praÅ¡ymu stabdyti neteisėtÄ statybÄ , tačiau nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė ir savo galimai ar tariamai pažeistų teisių negynė.

Å ie veiksmai atlikti iki nagrinėjamoje byloje ginčijamo S. P., kaip tuometinio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko, bendrijos vardu suraÅ¡yto ir pasiraÅ¡yto 2017-11-06 sutikimo. Todėl kalbėti apie galimÄ A. S. teisių pažeidimÄ , kuri, pažymėtina, S. P. einant DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pareigas, nedalyvavo nei viename bendrijos narių susirinkime, iÅ¡ jų ir 2016-01-12 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkime, kuriame 6 iÅ¡ 7 butų savininkų pritarė S. P. pasiÅ«lymui ir leido savo lėšomis įrengti Å¡laitinį stogÄ , pastogėje įsirengiant gyvenamÄ sias patalpas, ir neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios nė vienu bendrijoje sprendžiamu klausimu, nėra pagrindo.

Tuo tarpu V. J. 2017 m. pagal žodinį susitarimÄ su S. P. leido pastarajam pasijungti nuotekų tinklus per jo bute esančius stovus, tačiau vėliau S. P. butÄ nuo bendro naudojimo nuotekų stovo savavaliÅ¡kai atjungė, nurodydamas, kad S. P. neatliko sutartų darbų.

19. Pagal teismų praktikÄ nenustačius veikos pavojingumo, baudžiamoji atsakomybė neturi bÅ«ti taikoma. Veikos pavojingumas – tai veikos savybė padaryti žalÄ visuomeniniams žmonių santykiams, fiziniams ar juridiniams asmenims. Kartu tai ir kriterijus, pagal kurį įstatymų leidėjas diferencijuoja deliktus į nusikaltimus, administracinius ir drausminius nusižengimus bei civilinius teisinius santykius. Negali bÅ«ti nusikaltimu visuomenei pavojinga veika, jeigu ji nenumatyta baudžiamajame įstatyme. Lygiai taip pat negali bÅ«ti laikoma nusikaltimu veika, formaliai atitinkanti BK straipsnį, bet neturtinti visuomenei pavojingo pobÅ«džio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216/2013).

20. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už disponavimÄ netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, dėl veikos padarymo galinčių atsirasti tokį dokumentÄ panaudojus apyvartoje. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingÄ pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai Å¡iomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015 ir kt.).

21. Apibendrinant iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių susiklostė iÅ¡imtinai civiliniai teisiniai santykiai, susiję su daikto savininko teisių galimu pažeidimu, nesusijusiu su valdymo netekimu, kurie turi bÅ«ti ir, kaip matyti buvo sprendžiami civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jau minėtoje civilinėje byloje, kurioje S. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl įpareigojimo leisti atlikti darbus ir įpareigojimo paÅ¡alinti valdymo teisės pažeidimÄ , kurioje priimtas procesinis sprendimas įsiteisėjo 2020-01-16, teismas, be kita ko, konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų apie technines sÄ lygas naujai įrengtų butų nuotekas Å¡alinti pagal ieÅ¡kovo (S. P.) ieÅ¡kinyje nurodytus reikalavimus; pastato inžinerinės sistemos turi bÅ«ti rengiamos taip, kaip yra numatyta namo rekonstrukcijos projekte, pagal kurį yra gautas statybÄ leidžiantis dokumentas.

S. P. naujas patalpas daugiabučiame name įsirengė teisėtai, byloje nėra ginčo dėl S. P. pateiktų techninių projektų teisėtumo / neteisėtumo, todėl S. P. turi teisę naudotis namo bendrojo naudojimo objektu – nuotekų tinklais. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovui (S. P.) prisijungus prie esamų nuotekų stovų ir šalinant naujai įrengtų butų nuotekas, bus pažeistos kitų namo patalpų savininkų teisės ir teisėti interesai. Priešingai – būtent atsakovai A.

S., E. B. ir E. B., nesudarydami S. P. galimybės patekti į jiems nuosavybės teise priklausančio buto patalpÄ prisijungti prie bendro naudojimo objekto, o atsakovas A. J., savavaliÅ¡kai atjungdamas S. P. butÄ nuo bendro naudojimo nuotekų stovo, nevykdė pareigos bendrojo naudojimo objektus valdyti ir jais naudotis, nepažeidžiant bendrųjų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir interesų. Tokie atsakovų veiksmai pripažinti neteisėtais, pažeidžiantys daikto savininko teises.

22. Baudžiamasis procesas nėra skirtas ir juo negali bÅ«ti naudojamasi kaip alternatyvia ar papildoma priemone spręsti tarp Å¡alių susiklosčiusius civilinės prigimties teisinius ginčus, vienai iÅ¡ Å¡alių bandant įgyti pranaÅ¡umÄ , įrodymų rinkimo pareigÄ civilinėje byloje perkelti teisėsaugos institucijai, ir dėl Å¡ios priežasties bandant dirbtinai kriminalizuoti kitos civilinio santykio Å¡alies atliktus veiksmus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ pabrėžė, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės bylos Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011).

Pažymėtina ir tai, jog baudžiamosios teisės priemonės yra ultima ratio (kraÅ¡tutinės priemonės), kai dėl tyčinių kaltininko veiksmų kitomis teisinėmis priemonėmis negali bÅ«ti apginamos nukentėjusiojo teisės. Baudžiamoji atsakomybė Å¡iuo atveju turėtų atsirasti tik tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo negali apginti savo pažeistų teisių civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartÄ konstatuota, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms, ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvienÄ kartÄ , kai reikia nuspręsti, ar pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997-11-13, 2005-11-10 nutarimai).

23. Aptartų duomenų kontekste darytina iÅ¡vada, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes byloje nustatytus teisinius santykius netinkamai kvalifikavo kaip nusikalstamus. Dėl to yra pagrindas skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir S. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti Å¡ios nusikalstamos veikos požymių.

24. Priėmus sprendimÄ S. P. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių, nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų A. S. ir A. J. civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nagrinėjama byla nepatenka į kategorijÄ bylų, kuriose numatyta galimybė priteisti proceso iÅ¡laidas iÅ¡ asmenų, pagal kurių pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas (BPK 105 straipsnio 6 dalis). Kitais atvejais baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės priteisti proceso iÅ¡laidas iÅ¡ nukentėjusiųjų / asmenų, pagal kurių pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas, todėl apeliantų praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ nukentėjusiųjų S. P. turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti netenkinamas.

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2019 m. spalio 11 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: S. P. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. Nukentėjusiųjų A. S. ir A. J. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Teisėjai Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas Remigijus PreikÅ¡aitis