2023-12-13 Nr. AB-22266-3-61-3-03141-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-829-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03141-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.8; 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo orientavimosi sporto klubo „Falco“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo orientavimosi sporto klubo „Falco“ skundą atsakovui Švietimo mainų paramos fondui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas orientavimosi sporto klubas „Falco“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Švietimo mainų paramos fondo (toliau – ir Fondas) sprendimą, kuriuo Fondas netinkamomis pripažino 2021 m. liepos 18 d. Orientavimosi sporto klubo „Falco“ Galutinio mokėjimo prašymo Nr. M1229 išlaidų eilutėse 1.2, 1.3, 1.5, 1.7, 2.4, 2.6, 2.7, 6.1 ir 7.1 deklaruotas išlaidas (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad nusprendė įgyvendinti projektą „Orientavimosi sporto takais renginių organizavimo ir derinimo su kitomis sporto disciplinomis patirties perėmimas ir perdavimas“ (toliau – ir Projektas), kurio tikslas – padidinti masinių renginių organizatorių skaičių įvairiuose Lietuvos regionuose, kurie gebėtų įtraukti orientavimosi sporto takais disciplinos elementus į rengiamas rungtis ir tuo didinti dalyvaujančių masiniuose renginiuose dalyvių skaičių, taip skatinant aktyviai bendruomeniškai leisti laiką gamtoje įtraukiant visą visuomenę – vaikus, suaugusius, senjorus, neįgaliuosius. Tuo tikslu pareiškėjas pateikė Fondui paraišką Nr. SRF-KT-2020-1-0067 finansuoti Projektą pagal 2020 m. sporto rėmimo fondo projektų atrankos konkurso veiklos sritį „Kvalifikacijos tobulinimas“ (toliau – ir Paraiška). Pareiškėjui buvo suteiktas finansavimas pagal Paraišką ir pareiškėjas pradėjo vykdyti Projektą. Pareiškėjas 2021 m. birželio 30 d. baigė vykdyti Projektą ir 2021 m. liepos 18 d. Fondui pateikė Galutinį mokėjimo prašymą Nr. M1229 (toliau – ir Mokėjimo prašymas) ir juo deklaravo Projekto išlaidas, tačiau Fondas priėmė Sprendimą, kuriuo nepripažino Projekto išlaidų, t. y. deklaruotų Mokėjimo prašymo 1.2, 1.3, 1.5, 1.7, 2.4, 2.5, 2.6, 2.7, 6.1 ir 7.1 išlaidų eilutėse, tinkamomis.

3. Fondas pripažino, kad minėtose išlaidų eilutėse pastebėta, kad pirkimas įvykdytas pažeidžiant „Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų, įgyvendinant sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamus sporto projektus, vykdymo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 5 punktą, kuriuo „Projekto vykdytojas užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras, nustatant laimėtoją ir vykdant pirkimo sutarties reikalavimus būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.“ Atsakovas savo išvadas grindė tuo, kad Mokėjimo prašymo 1.2; 1.3; 1.5; 1.7 išlaidų eilutėse deklaruotas paslaugas pareiškėjas įsigijo iš individualią veiklą vykdančio A. J., kuris yra pareiškėjo (t. y. Orientavimosi sporto klubo Falco) direktorius. Taip pat Mokėjimo prašymo 2.4; 2.6; 2.7; 6.1; 7.1 išlaidų eilutėse deklaruotas paslaugas pareiškėjas įsigijo iš UAB „Verslo sistema“, kurios direktorius yra tas pats A. J., esantis ir pareiškėjo (t. y. Orientavimosi sporto klubo Falco) direktoriumi. Pareiškėjo teigimu, Fondas minėtų aplinkybių pagrindu negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo spręsti, kad neva patiriant minėtas projekto išlaidas buvo pažeisti Aprašo 5 punkte įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai.

4. Prieštaraudamas Fondo Sprendimui pareiškėjas nurodė, kad Fondas netinkamai suprato, aiškino ir taikė Aprašo 5 punkte įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Minėta teisės nuostata aiškintina kartu su Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Finansavimo tvarkos aprašas), 68.16 papunkčiu, kuriame ir nurodyta tai, kas yra laikytina Aprašo 5 punkte įtvirtintu lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų pažeidimu – t. y.

šie principai yra pažeidžiami tik tuomet, kai prekės, paslaugos ar darbai, reikalingi sporto projekto, finansuojamo Sporto rėmimo fondo lėšomis, įgyvendinimui yra įsigyjami iš sporto projekto vykdytojo ar sporto projekto partnerio. Pareiškėjo teigimu, teismų praktikoje galioja taisyklė dėl plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimo. Taigi, kitaip tariant, egzistuoja draudimas aiškinti ir taikyti aiškų teisinį reguliavimą, jam suteikiant visiškai priešingą reikšmę. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų pažeidimu, vykdant pirkimus pagal Aprašo nuostatas, gali būti laikomi tik atvejai, kai prekės, paslaugos ar darbai yra įsigyjami iš sporto projekto vykdytojo ar iš sporto projekto partnerio.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Mokėjimo prašymo 1.2, 1.3, 1.5, 1.7, 2.4, 2.6, 2.7, 6.1 ir 7.1 išlaidų eilutėse deklaruotos išlaidos nebuvo patirtos įsigyjant paslaugas nei iš sporto projekto vykdytojo (t. y. iš pačio pareiškėjo), nei iš sporto projekto partnerio. Minėtos išlaidos buvo patirtos įsigyjant paslaugas arba iš individualią veiklą vykdančio A. J., arba iš UAB „Verslo sistema“. Šiuo atveju nei vienas, nei kitas Aprašo 5 punkto ir Finansavimo tvarkos aprašo 68.16 papunkčio nuostatų prasme nėra ir negali būti laikomi subjektais, iš kurių paslaugų, prekių ar darbų įsigijimas būtų draudžiamas ar laikytinas lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų pažeidimu.

Nei A. J., nei UAB „Verslo sistema“ nėra sporto projekto vykdytojas. Taip pat Projektas nėra vykdomas su partneriais. Taigi, nei A. J., nei UAB „Verslo sistema“ nėra ir negali būti laikomi ir antruoju subjektu, iš kurio paslaugų, prekių ar darbų įsigijimas būtų draudžiamas ar laikytinas lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų pažeidimu Aprašo 5 punkto ir Finansavimo tvarkos aprašo 68.16 papunkčio nuostatų prasme. Pareiškėjo teigimu, Aprašo nuostatos nedraudžia juridiniam asmeniui pirkti paslaugas, prekes ar darbus iš savo direktoriaus.

Priešingai, Apraše suformuotos taisyklės netgi numato atvejus, kai toks įsigijimas yra leidžiamas, t. y., kai reikalingas paslaugas, prekes ar darbus gali suteikti tik konkretus subjektas. Šiuo atveju būtent ir susiklostė tokia situacija, t. y. buvo būtina Mokėjimo prašymo 1.2; 1.3; 1.5; 1.7 išlaidų eilutėse deklaruotas paslaugas įsigyti būtent iš A. J., kuris yra pareiškėjo direktorius, kadangi tik jis galėjo suteikti Mokėjimo prašymo 1.2; 1.3; 1.5; 1.7 išlaidų eilutėse deklaruotas paslaugas. Aprašo 36.3 papunktis numato, kad prekių ar paslaugų pirkimas gali būti vykdomas apklausos būdu (su derybomis arba be jų), jeigu prekes arba paslaugas teikti gali tik konkretus tiekėjas (užpildomas pastabų laukelis pirkimų žurnale (Tvarkos aprašo 2 priedas).

Atitinkamai, Aprašo 38 punktas nustato, jog kai pirkimo vertė mažesnė nei 1 000 eurų be PVM, gali būti apklausiamas vienas ar daugiau tiekėjų. Kai pirkimo vertė yra lygi arba didesnė nei 1 000 eurų, bet neviršija 10 000 eurų be PVM, Projektų vykdytojas privalo apklausti ne mažiau kaip tris potencialius tiekėjus, išskyrus, kai paaiškėja, kad yra mažiau tiekėjų, kurie gali patiekti reikalingas prekes, suteikti paslaugas. Pareiškėjo nuomone, Aprašas leidžia ir numato konkrečius atvejus, kai pirkimas gali būti vykdomas apklausant tik vieną tiekėją, jeigu paslaugas gali teikti tik konkretus tiekėjas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos orientavimosi sporto federacijos Orientavimosi takais komitetas 2021 m. liepos 23 d. raštu patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. parengti mokomąją medžiagą apie orientavimosi sporto takais renginių organizavimą bei paruošti šiai medžiagai atitinkančias užduotis, pakankamą kvalifikaciją Lietuvoje turėjo vienintelis asmuo – Tarptautinės orientavimosi sporto federacijos atestuotas OS takais disciplinos renginių patarėjas – A. J.. Be to, pareiškėjas iš viso apklausė tris tiekėjus – A.

J., UAB „Meridianus“ ir G. T., tačiau, kaip pažymėta Pirkimų pažymoje, tiek UAB „Meridianus“, tiek ir G. T. atsisakė dalyvauti pirkime, nes neatitiko reikalavimų ir neturėjo reikiamos kvalifikacijos. Todėl, pagal Aprašo nuostatas, Mokėjimo prašymo 1.2; 1.3; 1.5; 1.7 išlaidų eilutėse deklaruotos paslaugos galėjo būti įsigytos iš pareiškėjo direktoriaus A. J., kadangi tik jis, kaip patvirtina Lietuvos orientavimosi sporto federacijos Orientavimosi takais komiteto patvirtinimas, galėjo suteikti aptariamas paslaugas, t. y. tik A.

J., nepaisant to, kad jis yra pareiškėjo direktorius, turėjo reikiamą kvalifikaciją šių paslaugų suteikimui. Aprašo nuostatos būtent ir leidžia įsigyti paslaugas iš konkretaus tiekėjo, jeigu tik jis gali teikti reikalingas paslaugas. Šių aplinkybių Fondas neįvertino, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą skundžiamą sprendimą.

5. Pareiškėjas pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aiškiai pasisakęs, jog juridinio asmens vadovas turi teisę sudaryti sandorį su pačiu savimi, jeigu nėra interesų konflikto ir nepažeidžiami juridinio asmens interesai. Šiuo atveju Mokėjimo prašymo 1.2; 1.3; 1.5; 1.7 išlaidų eilutėse deklaruotų paslaugų įsigijimas iš pareiškėjo direktoriaus A. J. nelėmė nei interesų konflikto, nei pažeidė juridinio asmens interesus. Priešingai, Projekto įgyvendinimui buvo reikalingas minėtų paslaugų įsigijimas, o pastarąsias paslaugas, kaip patvirtina aukščiau minėti įrodymai, galėjo suteikti tik A. J.. Taigi, minėtos aplinkybės ir kasacinio teismo išaiškinimai taip pat patvirtino, kad šiuo atveju Fondas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti apie tariamą Aprašo 5 punkte įtvirtintų principų pažeidimą.

6. Pareiškėjui abejonę kėlė ir tai, kuo remiantis Fondas sprendė, jog tariamai Mokėjimo prašymo 2.4; 2.6; 2.7; 6.1; 7.1 išlaidų eilutėse deklaruotų paslaugų įsigijimas iš UAB „Verslo sistema“, lėmė Aprašo 5 punkte įtvirtintų principų pažeidimą. Vien ta aplinkybė, jog UAB „Verslo sistema“ direktorius yra tas pats A. J., esantis ir pareiškėjo direktoriumi, niekaip nesudarė pagrindo spręsti apie minėtų principų pažeidimą. Aprašo 5 punkte įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai yra pažeidžiami tik tuomet, kai prekės, paslaugos ar darbai yra įsigyjami iš sporto projekto vykdytojo ar sporto projekto partnerio. Šiuo atveju UAB „Verslo sistema“ nėra nei vienas, nei kitas subjektas. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria nuspręsta neskirti finansavimo Projekto įgyvendinimui, taip pat neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui.

7. Atsakovas Švietimo mainų paramos fondas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Fondas nurodė, kad, priešingai, nei teigė pareiškėjas, šiuo metu galiojanti Aprašo redakcija su nuoroda į Finansavimo tvarkos aprašo 68.16 papunktį, nesusiaurina principų pažeidimo iki konkretaus teisės akto konkretaus pažeidimo (t. y., kai projekto vykdytojas įsigyja prekes, paslaugas ar darbus iš projekto vykdytojo), kitu atveju būtų neįmanomas Aprašo 5 punkto principų aiškinimas.

9. Dėl pareiškėjo argumentų, kad išlaidų eilutėse 1.2., 1.3., 1.5., 1.7. nurodytas paslaugas galėjo teikti tik pareiškėjo direktorius A. J. nurodė, kad toks teiginys neatitiko tikrovės. Pareiškėjo teiginiai, jog vienintelis asmuo Lietuvoje, turintis tinkamą kvalifikaciją (nenurodant, kokie tiksliai kvalifikacijos reikalavimai keliami tiekėjui) suteikti paslaugas nurodytas išlaidų eilutėse 1.2., 1.3., 1.5., 1.7. neatitiko tikrovės arba kvalifikacijai buvo keliami per aukšti, pertekliniai reikalavimai. Lietuvos orientavimosi sporto federacija savo tinklapyje viešai skelbia, jog jos nariais yra 37 klubai, taip pat viešai skelbia apie 40 orientavimosi trenerių kontaktus. Pareiškėjas skunde pateikė Lietuvos orientavimosi sporto federacijos Orientavimosi takais komiteto raštą, kuriame teigiama, jog vienintelis asmuo 2020 birželio 1 d. – 2020 liepos 1 d. parengti mokamąją medžiagą apie OS takais renginių organizavimą bei parengti užduotis vietovėje gali tik A. J.. Pažymėjo, kad toks raštas nėra pagrindas pripažinti išlaidas, nes: raštą, kurį pateikė Lietuvos orientavimosi sporto federacijos Orientavimosi takais komitetas, pirmininkas yra tas pats asmuo, gavęs pelną suteikiant paslaugas – A. J.. Nors rašte nurodyta, jog A. J. nusišalina nuo priimamo komiteto sprendimo, tačiau toks nusišalinimas neobjektyvus, nes A. J. 2019 metais pasaulio orientavimosi takais čempionate dalyvavo vienoje komandoje kartu su G. M. ir R. S. Nurodyti asmenys yra A. J. komandos draugai dalyvaujant pasaulio čempionate. Apibendrinant, mažiausiai net 2 iš 3 komisijos narių, kuriai pirmininkauja pats A. J., patvirtinusių pareiškėjo kvalifikaciją, yra tiesiogiai susiję su pačiu A. J..

10. Atsakovas pažymėjo, kad Projekto vykdytojai, norėdami pasinaudoti Aprašo išimtimi ir pirkti paslaugas iš vieno tiekėjo (pareiškėjas teigė, jog turėjo tokią teisę), turi turėti tam teisinį pagrindimą. Aptariamas komiteto raštas buvo parengtas 2021 metų liepos 23 d., kai atitinkamos paslaugos ne tik jau buvo suteiktos, bet ir už jas jau buvo apmokėta. Taigi, pareiškėjas pirma atliko pirkimą, gavo ir apmokėjo už paslaugas, o tik po to ieškojo formalaus teisinio pagrindo išimčiai taikyti. Toks elgesio modelis taip pat prisideda prie skaidrumo principo pažeidimo. Taip pat, pareiškėjo Projektas yra finansuojamas sporto rėmimo fondo, t. y. valstybės biudžeto lėšomis. Atitinkamai, pirkimų sutartys, kurios finansuojamos iš valstybės biudžeto, turi nepažeisti viešo intereso (valstybė yra suinteresuota, kokiu būdu naudojamos valstybės biudžeto lėšos).

11. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei nurodė, kad pernelyg aukštų kvalifikacinių reikalavimų kėlimas pažeidžia lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Pareiga įrodyti tokių aukštų kvalifikacinių reikalavimų taikymą tenka pareiškėjui. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė tik komisijos, kuriai pats pirmininkauja (nurodyta, jog nusišalino) raštą, kurios sudėtį sudaro pareiškėjo direktoriaus A. J. komandos draugai ir kuris buvo parašytas po paslaugų suteikimo. Rašte nenurodyti objektyvūs kvalifikacijos nustatymo kriterijai, nenurodytas kvalifikacijos kriterijų poreikis, nenurodyta, kodėl nėra kitų asmenų, atitinkančių šią kvalifikaciją. Taigi, tuo pagrindu buvo priimta išvada, kad pareiškėjas neįvykdė savo pareigos pagrįsti, kodėl pareiškėjo direktorius yra vienintelis asmuo turintis tinkamą kvalifikaciją paslaugoms įgyvendinti.

12. Dėl pareiškėjo teiginio, jog nėra draudimo įsigyti prekes, paslaugas ar darbus iš savo vadovo atsakovas nurodė, kad įmonėms iš tiesų nėra draudžiama sudaryti sutarčių su savo įstaigomis, kai įmonės disponuoja nuosavomis, o ne valstybės biudžeto lėšomis. Pareiškėjo Projektas yra finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, atitinkamai, lėšų panaudojimas negali prieštarauti viešajam interesui ir pažeisti Aprašo 5 punkte nurodytų principų.

13. Dėl viešųjų pirkimų principo, kaip pagrindo nekompensuoti pareiškėjo išlaidų dėl sutarčių su pareiškėjo vadovu A. J. bei A. J. vadovaujama įmone UAB „Verslo sistema“, atsakovas nurodė, kad kai pirkimą organizuoja arba pirkimą vykdančios organizacijos vadovas, arba pavaldus jam asmuo, objektyviai nėra įmanoma patikrinti ar lygiateisiškumo, skaidrumo buvo laikytasi. Pavyzdžiui, Pirkimą atliekantis asmuo anksčiau žino apie pirkimo sąlygas, nei kiti pirkime dalyvaujantys asmenys (turi daugiau laiko paskaičiuoti savo kaštus, pasiūlymui paruošti, taip pat iš anksto gali planuotis savo darbus, kai pirkimas net nėra pradėtas vykdyti); jeigu pateikiami pasiūlymai, pirkimą atliekantis asmuo (ir jo atstovai) žino pasiūlymų kainas ir esant poreikiui gali jau kaip pirkimo dalyviai (fiziniai asmenys arba juridinį asmenį atstovaujantys asmenys) pakoreguoti savo pasiūlymus; Pirkimą vykdantis asmuo gali apklausti tiekėjus, su kuriais iš anksto susitarta, jog šie neteiks pasiūlymų, kartu apklausiant pirkimą atliekančio asmens vadovą kaip fizinį asmenį arba kaip privatų juridinį asmenį, kuriam atstovauja tas pats vadovas. Fondas akcentavo, kad atsakovas neteigė, jog visi aukščiau nurodyti galimi pažeidimai buvo padaryti, tačiau, kaip nurodyta ir teismų praktikoje, pirkimą vykdantys asmenys turi elgtis skaidriai tokiu būdu, jog būtų įmanoma patikrinti pažeidimo nebuvimą. Nagrinėjamos bylos atveju, pareiškėjas nevykdė savo pareigos vykdyti lygiateisius, skaidrius pirkimus ir įgyvendinti pirkimus tokiu būdu, jog kai kurių pažeidimų buvimą ar nebuvimą neįmanoma patikrinti. Atitinkamai, vien Aprašo 5 punkto principų pažeidimas pagal praktiką yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Nurodė, kad kėlė abejonių ir tai, jog būtent iš A. J. arba jo atstovaujamos privačios įmonės atlikta visa eilė pirkimų.

14. Fondas pažymėjo, jog įgyvendinant Projektą, pareiškėjui nebuvo draudžiama siekiamo rezultato pasiekti ne perkant paslaugas, o įsigyti siekiamus paslaugų rezultatus darbo santykių pagrindu. Pareiškėjas turėjo teisę pasirašyti darbo sutarties su pareiškėjo vadovu priedą ir pareiškėjas darbo santykių pagrindu būtų gavęs tą patį rezultatą. Pareiškėjui pasirinkus vykdyti pirkimus, pareiškėjas savo noru pasirinko taikyti Apraše nurodytas taisykles.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo Fondo skundą atmetė.

16. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog visos išlaidos, kurias patyrė pareiškėjas, buvo patirtos 2020 metais. Atsakovas, priimdamas Sprendimą rėmėsi Aprašo redakcija, galiojusia nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. Šiuo laikotarpiu galiojusioje Aprašo 5 punkto redakcijoje buvo nurodyta, jog projekto vykdytojas užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras, nustatant laimėtoją ir vykdant pirkimo sutarties reikalavimus būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Aprašo 5 punkto redakcija, kuria vadovaujasi pareiškėjas, galioja nuo 2021 m. vasario 2 d. ir kurioje buvo nurodyta, kad projektų vykdytojas užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras, nustatant laimėtoją ir vykdant pirkimo sutarties reikalavimus būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Minėti principai yra pažeidžiami Sporto rėmimo fondo lėšas naudojant taip, kaip numato Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 68.16 papunktis. Taigi, minėta nuostata, nukreipianti į Finansavimo tvarkos aprašo 68.16 papunktį, įsigaliojo tik nuo 2021 m. vasario 2 d., todėl, nagrinėjamu atveju nėra aktuali. Atitinkamai, pareiškėjo argumentai, kad Aprašo 5 punkte išvardinti principai vertintini kaip pažeisti tik tuo atveju, kai prekės, paslaugos ar darbai, reikalingi sporto projekto, finansuojamo Sporto rėmimo fondo lėšomis, įgyvendinimui yra įsigyjami iš sporto projekto vykdytojo ar sporto projekto partnerio, vertintini nepagrįstais. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei aktuali būtų ir vėlesnė Aprašo 5 punkto nuostata (galiojanti nuo 2021 m. vasario 2 d.), toks pareiškėjo pernelyg siauras Aprašo 5 punkto nuostatos vertinimas, kaip nurodo ir atsakovas, yra neadekvatus šios nuostatos prasmės ir esmės vertinimo aspektu.

17. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu pažeidimas buvo konstatuotas dėl to, kad dalyvaudamas Projekte nesilaikė Aprašo 5 punkte įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Aprašo 5 punktas; redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d.). Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai bei skaidrumo pareiga reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje Cartiera dell‘Adda, C-42/13, 44 punktą; 2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje TNS Dimarso, C-6/15, 22 punktą). Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad taikomos priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (žr., pvz., Teisingumo Teismo 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimo Reinhard Gebhard, C-55/94, 37 punktą). Dėl proporcingumo principo buvo ne kartą pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje, joje konstatuota, jog pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011 ir kt.).

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas daug dėmesio skyrė Aprašo 5 straipsnio nuostatų sąsajai su Finansavimo tvarkos aprašo 68.16 papunkčio nuostatomis ir tuo pagrindu darė išvadą, kad jei UAB „Verslo sistema“ ir A. J. nėra nei sporto projekto vykdytojai, nei sporto projekto partneriai, vadinasi Aprašo 5 punkte nurodyti principai, priešingai nei nurodė atsakovas, negalėjo būti pažeisti. Tačiau, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pirmiau paminėtus teismų išaiškinimus, susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kai prekės (paslaugos) buvo įsigyjamos tik iš vieno ir to pačio asmens (A.

J.), pareiškėjas turėjo pareigą įrodyti pirkimo sąlygose jo nustatytų galimai aukštų, specifinių reikalavimų pagrindimą, t. y., įrodyti, kad dėl pirkime įtvirtintų aukštų reikalavimų negalėjo dalyvauti kiti tiekėjai. Kitaip tariant, pareiškėjas turėjo įtikinamais pagrindais pagrįsti tiek perkamų paslaugų (prekių) ypatingumą, svarbą, tiek A. J., kuris įvardintas kaip vienintelis galintis pateisinti pareiškėjo lūkesčius, kvalifikacijos adekvatumą perkamoms paslaugoms. Kaip šiuo aspektu yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas, aukštų sąlygų nustatymas, dėl kurių pirkimuose negalėtų dalyvauti kiti tiekėjai, turi būti pateisintas išimtinėmis sąlygomis ir kurių taikymas pripažįstamas neišvengiamu, priešingu atveju bus pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas bei neužtikrintas proporcingumo principas (žr., pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokiais įtikinamais įrodymais nepagrindė nei perkamų paslaugų svarbos, kas atitinkamai galimai pateisintų iškeltus aukštus reikalavimus (sąlygas) tiekėjui, nei A. J., kaip vienintelio tinkamo tiekėjo kvalifikacijos išskirtinumo. Nors pareiškėjas įrodinėdamas A. J. kvalifikacijos pranašumą kitų dalyvių atžvilgiu pateikė 2021 m. liepos 23 d. parengtą Lietuvos orientavimosi sporto federacijos Orientavimosi takais komiteto raštą (toliau – ir Raštas), kuriame teigiama, jog vienintelis asmuo, galintis 2020 birželio 1 d.

– 2020 liepos 1 d. parengti mokamąją medžiagą apie OS takais renginių organizavimą bei parengti užduotis vietovėje yra A. J., tačiau rašte tik bendrai nurodyta, kad A. J. turi pakankamą kvalifikaciją paslaugoms atlikti, o kuo pasireiškia minėto asmens kvalifikacijos tinkamumas, specifiškumas nedetalizuota. Taigi pareiškėjo pateiktas 2021 m. liepos 23 d. raštas, kuris, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, pateiktas jau įgijus prekes, nagrinėjamo ginčo kontekste teisiškai nėra reikšmingas nei dėl savo turinio, nei dėl parengimo laiko.

Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, Raštas pasirašytas pirmininko A. J. (nusišalino) ir dar trijų asmenų, iš kurių su dviem asmenimis, t. y. G. M. ir R. S., pareiškėjas 2019 metais dalyvavo pasaulio orientavimosi takais čempionate, buvo komandos draugai. Ši aplinkybė atsakovo pagrįstai įvertinta kaip sukelianti abejonę dėl skaidrumo principo laikymosi. Kitų įrodymų nepateikus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė, kokiomis išimtinėmis sąlygomis pasireiškė jo perkamos paslaugos ir kodėl jo perkamų paslaugų negalėjo atlikti kiti tiekėjai.

Pastebėjo, kad Lietuvos orientavimosi sporto federacijos nariais yra 37 klubai, taip pat internetiniame puslapyje skelbiami 40 trenerių kontaktai. Tuo tarpu A. J. buvo atrinktas kaip vienintelis, kurio kvalifikacija tinkamiausia perkamoms paslaugoms atlikti.

19. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, dalyvaudamas Projekte, neužtikrino Aprašo 5 punkte nurodytų skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų įgyvendinimo. Pareiškėjas nepagrindė, kodėl Pirkime negalėjo dalyvauti kiti tiekėjai, nepagrindė perkamo objekto svarbos, jam keliamų aukštų reikalavimų, kuriuos atitiko tik vienas pasirinktas tiekėjas, kurio kvalifikacijos adekvatumas perkamam objektui taip pat nebuvo pagrįstas. Taigi, pareiškėjui jokių išskirtinių sąlygų neįrodžius, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neužtikrino, kad pirkimo sąlygos būtų nediskriminuojančios ir užtikrinančios galimybę visiems norintiems dalyvauti pirkime. Šiuo atveju pareiškėjas neišvengė favoritizmo rizikos ir savanaudiškumo (suteikta pirmenybė tik vienam tiekėjui nepagrindžiant jo pasirinkimo aplinkybių).

20. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl naikinti Sprendimą skunde išdėstytais argumentais nebuvo teisinio pagrindo.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti pilna apimtimi, bei pareiškėjui iš atsakovo Fondo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Aprašo 5 punkto nuostatos redakcija, įsigaliojusi nuo 2021 m. vasario 2 d., nėra aktuali ginčo atveju. Administracinės bylos duomenys, priešingai nei sprendė teismas, vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovas, priimdamas Fondo Sprendimą, rėmėsi Aprašo redakcija, įsigaliojusi nuo 2021 m. vasario 2 d., o ne redakcija galiojusia nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d., ir tai konkrečiai Fondas įvardino savo priimtame Fondo Sprendime. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas Fondo atsiliepime į skundą pateiktų teiginių.

Tai yra, Fondas savo atsiliepime nurodė, kad ginčo pirkimų vykdymo metu, galiojusioje Aprašo 5 punkto redakcijoje nebuvo nuorodos į Finansavimo tvarkos aprašo 68.16 papunktį, todėl pareiškėjas negali vadovautis pirkimų vykdymo metu (2020 m.) negaliojusia taisykle. Teismas turėjo pareigą įvertinti Fondo Sprendimo teisėtumą, tačiau ne tik neatsižvelgė į minėtą aplinkybę, bet ir priėmė Fondo atsiliepimo teiginius apie tai, kad neva pareiškėjas negali vadovautis pirkimų vykdymo metu negaliojusia Aprašo redakcija, nors tai pirmą kartą buvo atskleista ne Fondo Sprendime, bet atsiliepime į skundą.

Be to, tai, kad ginčo pirkimų vykdymo metu (2020 m.) galiojusioje Aprašo 5 punkto redakcijoje nebuvo nuorodos į Finansavimo tvarkos aprašo 68.16 papunktį, nereiškia, kad pareiškėjas negali remtis Aprašo 5 punkto redakcija, įsigaliojusia nuo 2021 m. vasario 2 d., kaip tai nepagrįstai bando įteigti Fondas savo atsiliepime į skundą. Remiantis sisteminiu Aprašo ir Finansavimo tvarkos aprašo nuostatų aiškinimu, net ir pirkimų vykdymo metu (2020 m.) Aprašo 5 punkte įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų pažeidimu galėjo būti laikomi tik Finansavimo tvarkos aprašo 68.16 papunktyje aprašyti atvejai.

Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad tiek pirkimų vykdymo metu, tiek ir Fondo Sprendimo priėmimo metu Aprašo 5 punkte nurodytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų pažeidimu galėjo ir gali būti laikoma tik tie atvejai, kai prekės, paslaugos ar darbai, reikalingi sporto projekto, finansuojamo Sporto rėmimo fondo lėšomis, įgyvendinimui yra įsigyjami iš sporto projekto vykdytojo ar sporto projekto partnerio. Pareiškėjo įsitikinimu, būtent dėl šios priežasties, t. y. siekiant aiškiai Apraše apibrėžti, kas yra laikoma minėtų principų pažeidimu, Aprašo 5 punkto nuostata ir buvo patikslinta nuo 2021 m. vasario 2 d. joje nurodant (papildant), jog minėti principai yra pažeidžiami Sporto rėmimo fondo lėšas naudojant taip, kaip numato Finansavimo tvarkos aprašo 68.16 papunktis.

Pareiškėjo įsitikinimu, sistemiškai aiškinant tiek Aprašo, tiek ir Finansavimo tvarkos aprašo nuostatas, darytina išvada, jog esant Aprašo 5 punkte numatytų pirkimų principų pažeidimui, netinkamomis išlaidomis gali būti pripažintos tos deklaruotos išlaidos, kurios yra numatytos 68.16 papunktyje, t. y. išlaidos, patirtos iš sporto projekto vykdytojo ar sporto projekto partnerio įsigyjant prekes, paslaugas (įskaitant trumpalaikio ir ilgalaikio turto, taip pat nekilnojamojo turto nuomą) ar darbus. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, jog Aprašo 5 punkto nuostatos redakcija, įsigaliojusi nuo 2021 m. vasario 2 d. ir nukreipianti į Finansavimo tvarkos aprašo 68.16 papunktį, nagrinėjamo ginčo atveju yra neaktuali ir netaikytina, yra visiškai nepagrįsta.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas padarė grubius materialinės teisės pažeidimus, kurie nulėmė nepagrįsto, neteisėto, todėl naikintino sprendimo priėmimą.

22.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Aprašo 5 punkte įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Teismas plečiamai aiškino Aprašo 5 punkto nuostatas Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų viešųjų pirkimų principų ir juos aiškinančios teismų praktikos kontekste, nors neturėjo jokio pagrindo. Pareiškėjas nėra perkančioji organizacija (dėl to ginčo byloje nėra), todėl jo atžvilgiu nėra ir negali būti taikomos VPĮ nuostatos ar jose įtvirtinti viešųjų pirkimų principai.

Atitinkamai, teismo sprendime cituojama teismų praktika dėl viešųjų pirkimų principų taikymo ir aiškinimo nėra aktuali ir taikytina ginčo teisiniams santykiams. Pareiškėjas, vykdydamas paslaugų ir prekių pirkimus turi vadovautis būtent Aprašo nuostatomis, kurios nustato reikalavimus juridinio(-ių) asmens(-ų) vykdomam pirkimui, kuriuo įgyvendinami sporto projektai, susiję su Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytomis veiklų sritimis. Taigi, teismas sprendimą, be kita ko, grindė VPĮ nuostatomis ir jas aiškinančia teismų praktika, nors pareiškėjas nėra perkančioji organizacija ir jis, vykdydamas prekių ar paslaugų pirkimus, neturi vadovautis VPĮ nuostatomis, o šiuos pirkimus turi vykdyti pagal Aprašo nuostatas.

Pareiškėjas nurodė, kad Aprašo 5 punktas ir Finansavimo tvarkos aprašo 68.16 papunktis aiškiai įvardina tai, kas yra laikytina Aprašo 5 punkte įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų pažeidimu – t. y. šie principai yra pažeidžiami tik tuomet, kai prekės, paslaugos ar darbai, reikalingi sporto projekto, finansuojamo Sporto rėmimo fondo lėšomis, įgyvendinimui yra įsigyjami iš sporto projekto vykdytojo ar sporto projekto partnerio. Jokie kiti atvejai, t. y. prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas iš kitų nei Finansavimo tvarkos aprašo 68.16 papunktyje įvardintų subjektų, negali būti laikomi Aprašo 5 punkte įtvirtintų principų pažeidimu.

Be to, tiek Fondas, tiek ir pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atžvilgiu taikydami ir aiškindami viešųjų pirkimų principus ir juos aiškinančią teismų praktiką šiuo atveju pažeidžia principą, jog įstatymas atgal negalioja (lot. lex retro non agit). Tik nuo 2022 m. sausio 1 d. Aprašo 5 punkte yra įtvirtinta, jog lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai yra aiškinami mutatis mutandis VPĮ įtvirtintam šių principų aiškinimui. Tačiau šį aiškinimą tiek Fondas, tiek ir teismas pareiškėjo atžvilgiu pritaikė kur kas anksčiau, nors tiek ginčo pirkimų vykdymo metu, tiek ir Fondo Sprendimo priėmimo metu nei Aprašo 5 punktas, nei jokia kita teisės norma neleido tokio aiškinimo.

Tokiu būdu tiek Fondas, tiek ir pirmosios instancijos teismas aptariamu atveju pažeidė lex retro non agit principą bei viešojoje teisėje galiojantį principą „draudžiama viskas, kas nėra leidžiama“.

22.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas pažeidė Aprašo 5 punkte įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą pirkti paslaugas iš vieno tiekėjo, t. y. A. J.. Konkrečiai, šis teisinis pagrindas buvo įtvirtintas tiek Aprašo redakcijoje, galiojusioje iki 2021 vasario 2 d., t. y. aptariamų pirkimų vykdymo metu (Aprašo 13 p.), tiek ir Sprendimo priėmimo metu (Aprašo 36.3 p.). Tai yra, Aprašas numatė, kad prekių ar paslaugų pirkimas gali būti vykdomas apklausos būdu, jeigu prekes arba paslaugas teikti gali tik konkretus tiekėjas. Pagal Aprašo nuostatas, Mokėjimo prašymo 1.2; 1.3; 1.5; 1.7 išlaidų eilutėse deklaruotos paslaugos galėjo būti įsigytos iš pareiškėjo direktoriaus A. J., kadangi tik jis turėjo reikiamą kvalifikaciją šių paslaugų suteikimui. Teismų praktikoje įtvirtintos taisyklės leidžia juridiniam asmeniui įsigyti prekes, paslaugas ar darbus iš savo vadovo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019, 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230-2005 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aiškiai pasisakęs, jog juridinio asmens vadovas turi teisę sudaryti sandorį su pačiu savimi, jeigu nėra interesų konflikto ir nepažeidžiami juridinio asmens interesai. Šiuo atveju Fondas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti apie tariamą Aprašo 5 punkte įtvirtintų principų pažeidimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad nėra apskritai aišku, kuo remiantis Fondas ir teismas sprendė, jog tariamai Mokėjimo prašymo 2.4; 2.6; 2.7; 6.1; 7.1 išlaidų eilutėse deklaruotų paslaugų įsigijimas iš UAB „Verslo sistema“, lėmė Aprašo 5 punkte įtvirtintų principų pažeidimą. Vadovaujantis plečiamojo teisės normų aiškinimo draudimo principu, aplinkybė, jog pareiškėjo ir UAB „Verslo sistema“ direktorius yra tas pats asmuo (t. y. A. J.) niekaip nelemia ir negali lemti Aprašo 5 punkte numatytų principų pažeidimą. Šiuo atveju Fondas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Fondo Sprendimą. Atitinkamai, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino ir todėl priėmė naikintiną sprendimą.

22.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas pažeidė Aprašo 5 punkte įtvirtintą proporcingumo principą. Priešingai nei suponuojama teismo sprendime, pirkimų vykdymo metu tiekėjų kvalifikacijai buvo keliami minimalūs, o ne per aukšti ar pertekliniai reikalavimai. Jau pačioje paraiškoje buvo nurodyta, koks yra pareiškėjo projekto tikslas, kokie uždaviniai bus vykdomi šiam tikslui pasiekti ir kad realiai tik pats pareiškėjas (jo vadovas) gali šiuos uždavinius įgyvendinti. Fondas, patvirtindamas paraišką, kartu patvirtino ir projekto tikslus ir uždavinius. Atitinkamai, tokiu būdu Fondas taip pat pripažino, jog aptariamus mokymus gali vesti ir parengti jiems medžiagą tik atitinkamą patirtį ir kvalifikaciją turintys subjektai, t. y. šiuo atveju orientavimosi sporto klubo „Falco“ atstovai (šiuo atveju A. J.). Darytina išvada, jog pirkimų vykdymo metu tiekėjų kvalifikacijai buvo keliami minimalūs ir pirkimo objektui proporcingi kvalifikacijos reikalavimai kaip to reikalauja Aprašo 21 punkto nuostatos. Be to, pareiškėjo projekto įgyvendinimui yra reikalingos orientavimosi sporto takais disciplinos žinios ir praktiniai įgūdžiai. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog neva pareiškėjas pažeidė Aprašo 5 punkte įtvirtintą proporcingumo principą bei nepagrindė perkamo objekto svarbos, nes ginčo pirkimų vykdymo metu nustatė per aukštus ir perteklinius reikalavimus tiekėjams, yra visiškai nepagrįsta bei rodo, kad teismas netinkamai įvertino administracinės bylos duomenis.

22.5. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Fondo Sprendimas atitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, yra nepagrįsta. Fondo Sprendime konstatuota, kad tariamai pareiškėjas, be kita ko, pažeidė Aprašo 5 punkte įtvirtintą abipusio pripažinimo principą, tačiau Fondo Sprendime nėra niekaip paaiškinta, kaip nagrinėjamu atveju pasireiškė šio principo pažeidimas. Nepaisant to, teismas sprendė, kad Fondo Sprendimas atitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus. Pats teismas konstatuoja, kad Fondo Sprendime pareiškėjo atžvilgiu pažeidimas buvo konstatuotas dėl to, kad dalyvaudamas Projekte pareiškėjas neva nesilaikė Aprašo 5 punkte įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Be to, teismas sprendė, kad Fondo Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta. Motyvai nei Fondo Sprendime, nei administracinėje byloje nebuvo atskleisti, todėl Fondo Sprendimas negali būti laikytinas atitinkančiu VAĮ įtvirtintus administraciniam sprendimui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, Fondas tik pradėjus administracinę bylą pateikė motyvus dėl tariamo Aprašo 5 punkte įtvirtinto proporcingumo principo pažeidimo, nors tokie motyvai turėjo būti atskleisti pareiškėjui Fondo Sprendimo priėmimo metu, o ne pradėjus administracinę bylą.

23. Atsakovas Fondas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Dėl tariamo plečiamojo teisės aktų taikymo nurodo, kad kaip nurodyta faktinėse bylos aplinkybėse, visos ginčijamos išlaidos, kurios patirtos pareiškėjui atliekant pirkimus, buvo patirtos 2020 metais. Aprašo redakcija, kuria atsakovas rėmėsi priimant sprendimą neužskaityti šioje byloje nagrinėjamoms išlaidoms galiojo nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2021 m. vasario 1 d. Pareiškėjas klaidingai taiko pirkimo metu negaliojusią Aprašo redakciją, kuri buvo papildyta tik 2021 m. vasario 2 d. Atsakovo įsitikinimu, nuo 2021 m. vasario 2 d. galiojusi Aprašo redakcija su nuoroda į Finansavimo tvarkos aprašo 68.16 papunktį, nesusiaurina principų pažeidimo iki konkretaus teisės akto konkretaus pažeidimo (t. y. kai projekto vykdytojas įsigyja prekes, paslaugas ar darbus iš projekto vykdytojo), kitu atveju būtų neįmanomas Aprašo 5 punkto principų aiškinimas. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas reikalauja, jog jam būtų taikoma Aprašo redakcija, kuri pareiškėjo vykdytų pirkimo metu ne tik nebuvo įsigaliojusi, tačiau net nebuvo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinta ir nebuvo paskelbta. Atitinkamai, pareiškėjo pozicija iš esmės reiškia, jog pareiškėjas tariamai vykdė pirkimus pagal taisykles, kurios ne tik, kad netaikomos (neįsigaliojusios), bet faktiškai nebuvo ir negalėjo būti pareiškėjui žinomos pirkimų vykdymo metu (nepaskelbtos). Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo teiginiai, kad bet koks veiksmas, neatitinkantis Finansavimo tvarkos aprašo 68.16 papunkčio, ir dėl to negali būti laikomas Aprašo 5 punkte išvardytų principų pažeidimu yra klaidingi vien dėl fakto, jog pirkimų metu Aprašo 5 punkte nebuvo nuorodos į Finansavimo tvarkos aprašo 6.16 papunktį, t. y. pirkimo metu pareiškėjas negalėjo vadovautis taisykle kuri pirkimo metu negaliojo.

24.2. Dėl teiginio, jog paslaugas galėjo suteikti tik konkretus tiekėjas A. J. atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neįvykdė savo pareigos pagrįsti, kodėl pareiškėjo direktorius yra vienintelis asmuo turintis tinkamą kvalifikaciją paslaugoms įgyvendinti. Vilniaus apygardos teismas sprendime taip pat patvirtino, jog pareiškėjas neįvykdė savo pareigos įrodyti itin aukštų kvalifikacinių reikalavimų privalomą taikymą pirkime.

24.3. Dėl pareiškėjo teiginio, jog nėra draudimo įsigyti prekes, paslaugas ar darbus iš savo vadovo, atsakovas nurodo, kad pareiškėjas teikė teismų praktiką, kuriose nurodyta, jog nėra draudžiama įmonei sudaryti sutartis su savo vadovu dėl prekių, paslaugų ar darbų teikimo. Toks teiginys nagrinėjamu bylos atveju nėra pagrįstas, nes itin skiriasi faktinės bylų aplinkybės. Įmonėms nėra draudžiama sudaryti sutarčių su savo įstaigomis, kai įmonės disponuoja nuosavomis, o ne valstybės biudžeto lėšomis. Pareiškėjo Projektas yra finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, atitinkamai, lėšų panaudojimas negali prieštarauti viešajam interesui ir pažeisti Aprašo 5 punkte nurodytų principų.

24.4. Dėl viešųjų pirkimų principo, kaip pagrindo nekompensuoti pareiškėjo išlaidų dėl sutarčių su pareiškėjo vadovu A. J. bei A. J. vadovaujama įmone UAB „Verslo sistema“, atsakovas teigia, pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Papildomai kelia abejonių, jog pirkimų iš A. J. arba jo atstovaujamos privačios įmonės atlikta visa eilė pirkimų. Įgyvendinant projektą pareiškėjui nebuvo draudžiama siekiamo rezultato pasiekti ne perkant paslaugas, o įsigyti siekimus paslaugų rezultatus darbo santykių pagrindu.

24.5. Dėl teiginio, jog sprendimas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų atsakovas teigia, kad pareiškėjas pateikė faktus, dėl kurių išlaidos neįskaitytos (nurodyti konkretūs pirkimai iš A. J. arba A. J. vadovaujamos UAB „Verslo sistemos“, pridėtas ataskaitos vertinimas, prie kiekvienos ataskaitos papunkčio eilutės atskirai parašytas komentaras), Sprendime nurodyti argumentai ir teisiniai motyvai, t. y. Aprašo 5 punktas ir jo turinys „Projekto vykdytojas užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras, nustatant laimėtoją ir vykdant pirkimo sutarties reikalavimus būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų“. Administraciniame sprendime turi būti teikiama pakankama, tačiau neperteklinė informacija.

24.6. Dėl pareiškėjo teiginio, jog Aprašo pažeidimas nėra pagrindas pripažinti išlaidas netinkamomis, atsakovas nurodo, kad jeigu yra pažeidžiamas Aprašas (kas šiuo atveju dėl Išvadose nurodytų argumentų buvo padaryta) ir tai galėjo turėti įtakos pirkimo rezultatui (pažeidus lygiateisiškumo, skaidrumo ir proporcingumo principus akivaizdžiai galėjo būti padaryta įtaka tiek tiekėjų pasirinkimui, tiek pirkimo kainai), atsakinga institucija turi pareigą pripažinti išlaidas netinkamomis. Šiam sprendimui nėra reikalingi papildomas motyvavimas kitomis teisės normomis. Atsakovas neturi pareigos įrodinėti, jog įtaka pirkimų rezultatams buvo padaryta, Aprašas aiškiai nurodo, jog vien galimybė, jog pažeidimas „galėjo turėti“ įtaką pirkimo rezultatams yra pagrindas išlaidas pripažinti netinkamomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Švietimo mainų paramos fondo sprendimo, kuriuo Švietimo mainų paramos fondas netinkamomis pripažino 2021 m. liepos 18 d. Orientavimosi sporto klubo „Falco“ Galutinio mokėjimo prašymo Nr. M1229 išlaidų eilutėse 1.2, 1.3, 1.5, 1.7, 2.4, 2.6, 2.7, 6.1 ir 7.1 deklaruotas išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, dalyvaudamas Projekte, neužtikrino Aprašo 5 punkte nurodytų skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų įgyvendinimo. Pareiškėjas nepagrindė, kodėl Pirkime negalėjo dalyvauti kiti tiekėjai, nepagrindė perkamo objekto svarbos, jam keliamų aukštų reikalavimų, kuriuos atitiko tik vienas pasirinktas tiekėjas, kurio kvalifikacijos adekvatumas perkamam objektui taip pat nebuvo pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neužtikrino, jog pirkimo sąlygos būtų nediskriminuojančios ir užtikrinančios galimybę visiems norintiems dalyvauti pirkime.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

28. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

29. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2020 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-16 „Dėl Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų, įgyvendinant Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamus sporto projektus, vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų, įgyvendinant sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamus sporto projektus, vykdymo tvarkos aprašą. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2021 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-167 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. V-16 „Dėl juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų, įgyvendinant sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamus sporto projektus, vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistas Aprašas, ir jis išdėstytas nauja redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2021 m. vasario 2 d.

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas įgyvendino sporto rėmimo fondo finansuojamą Projektą, skirtą orientavimosi sporto takais renginių organizavimo ir derinimo su kitomis sporto disciplinomis patirties perėmimu ir perdavimu. Pareiškėjas 2021 liepos 18 d. pateikė Galutinį mokėjimo prašymą Nr. M1229 ir dalykinę ataskaitą. Fondas 2021 rugsėjo 1 d. pateikė galutinės ataskaitos išvadas, kuriose neužskaitė dalies projekto išlaidų, dėl sekančių priežasčių: 1) 1.2; 1.3; 1.5; 1.7 išlaidų eilutėse pastebėta, kad pirkimas įvykdytas pažeidžiant Tvarkos aprašo 5 punktą, kuriuo „Projekto vykdytojas užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras, nustatant laimėtoją ir vykdant pirkimo sutarties reikalavimus būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.“ Pardavėjas: A. J., pirkėjas OSK Falco, kurio direktorius yra A. J.; 2) 2.4; 2.6; 2.7; 6.1; 7.1 išlaidų eilutėse pastebėta, kad pirkimas įvykdytas pažeidžiant „Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų, įgyvendinant sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamus sporto projektus, vykdymo tvarkos aprašo“ 5 punktą, kuriuo „Projekto vykdytojas užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras, nustatant laimėtoją ir vykdant pirkimo sutarties reikalavimus būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.“ Pardavėjas: UAB „Verslo sistema“, direktorius A. J., pirkėjas OSK Falco, kurio direktorius yra A. J.; 3) 2.5 išlaidų eilutėje pastebėta, kad vykdant pirkimą apklausta per mažai tiekėjų t. y pirkimų žurnale nurodytas 1 apklaustas tiekėjas. Vadovaujantis „Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų, įgyvendinant sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamus sporto projektus, vykdymo tvarkos aprašo“ 10.2. punktu apklausa žodžiu arba raštu turėjo būti vykdoma iš ne mažiau nei 3 tiekėjų; 4) 6.2 išlaidų eilutės deklaruotos išlaidos – 269 Eur – pripažįstamos netinkamomis, nes vadovaujantis Finansavimo tvarkos aprašo 68.17. papunkčiu SRF lėšos negali būti skiriamos išlaidoms, skirtoms naudotam turtui įsigyti.

31. Taigi, Sprendimu pareiškėjo atžvilgiu pažeidimas buvo konstatuotas dėl to, kad dalyvaudamas Projekte nesilaikė Aprašo 5 punkte įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

32. Kaip tinkamai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo, kad visos išlaidos, kurias patytė pareiškėjas, buvo patirtos 2020 metais. Atsakovas, priimdamas Sprendimą rėmėsi Aprašo redakcija, galiojusia nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. Šiuo laikotarpiu galiojusioje Aprašo 5 punkto redakcijoje buvo nurodyta, jog projekto vykdytojas užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras, nustatant laimėtoją ir vykdant pirkimo sutarties reikalavimus būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

33. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad turėjo būti vadovaujamasi Aprašo 5 punkto redakcija, galiojusia nuo 2021 m. vasario 2 d., kurioje buvo nurodyta, kad projektų vykdytojas užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras, nustatant laimėtoją ir vykdant pirkimo sutarties reikalavimus būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Minėti principai yra pažeidžiami Sporto rėmimo fondo lėšas naudojant taip, kaip numato Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 68.16 papunktis.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad Nutarties 33 punkte minėta nuostata, nukreipianti į Finansavimo tvarkos aprašo 68.16 papunktį, įsigaliojo tik nuo 2021 m. vasario 2 d., todėl, nagrinėjamu atveju nėra aktuali. Atitinkamai pareiškėjo argumentai, kad Aprašo 5 punkte išvardinti principai vertintini kaip pažeisti tik tuo atveju, kai prekės, paslaugos ar darbai, reikalingi sporto projekto, finansuojamo Sporto rėmimo fondo lėšomis, įgyvendinimui yra įsigyjami iš sporto projekto vykdytojo ar sporto projekto partnerio, vertintini nepagrįstais. Be to, atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą tinkamai akcentavo, kad pareiškėjas reikalauja, jog jam būtų taikoma Aprašo redakcija, kuri pareiškėjo vykdyto pirkimo metu ne tik nebuvo įsigaliojusi, tačiau net nebuvo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinta ir nebuvo paskelbta. Pareiškėjo teiginiai, jog bet koks veiksmas, neatitinkantis Finansavimo tvarkos aprašo 68.16 papunkčio, ir dėl to negali būti laikomas Aprašo 5 punkte išvardytų principų pažeidimu yra klaidingi vien dėl fakto, jog pirkimų metu Aprašo 5 punkte nebuvo nuorodos į Finansavimo tvarkos aprašo 68.16 papunktį, t. y. pirkimo metu pareiškėjas negalėjo vadovautis taisykle kuri pirkimo metu negaliojo.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog išlaidų eilutėse 1.2., 1.3., 1.5., 1.7. nurodytas paslaugas galėjo teikti tik pareiškėjo direktorius A. J..

36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas jokiais įtikinamais įrodymais nepagrindė nei perkamų paslaugų svarbos, kas atitinkamai galimai pateisintų iškeltus aukštus reikalavimus (sąlygas) tiekėjui, nei A. J., kaip vienintelio tinkamo tiekėjo kvalifikacijos išskirtinumo. Nors pareiškėjas įrodinėdamas A. J. kvalifikacijos pranašumą kitų dalyvių atžvilgiu pateikė 2021 m. liepos 23 d. parengtą Lietuvos orientavimosi sporto federacijos Orientavimosi takais komiteto raštą, kuriame teigiama, jog vienintelis asmuo, galintis 2020 birželio 1 d. – 2020 liepos 1 d. parengti mokamąją medžiagą apie OS takais renginių organizavimą bei parengti užduotis vietovėje yra A. J., tačiau Rašte tik bendrai nurodyta, kad A. J. turi pakankamą kvalifikaciją paslaugoms atlikti, o kuo pasireiškia minėto asmens kvalifikacijos tinkamumas, specifiškumas nedetalizuota. Taigi pareiškėjo pateiktas Raštas, kuris pateiktas jau įgijus prekes, nagrinėjamo ginčo kontekste teisiškai nėra reikšmingas nei dėl savo turinio, nei dėl parengimo laiko. Be to, Raštas pasirašytas pirmininko A. J. (nusišalino) ir dar trejų asmenų, iš kurių su dviem asmenimis, t. y. G. M. ir R. S., pareiškėjas 2019 metais dalyvavo pasaulio orientavimosi takais čempionate, buvo komandos draugai. Ši aplinkybė atsakovo pagrįstai įvertinta kaip sukelianti abejonę dėl skaidrumo principo laikymosi. Kitų įrodymų nepateikus, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė, kokiomis išimtinėmis sąlygomis pasireiškė jo perkamos paslaugos ir kodėl jo perkamų paslaugų negalėjo atlikti kiti tiekėjai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pastebėjo, kad Lietuvos orientavimosi sporto federacijos nariais yra 37 klubai, taip pat internetiniame puslapyje skelbiami 40 trenerių kontaktai. Tuo tarpu A. J. buvo atrinktas kaip vienintelis, kurio kvalifikacija tinkamiausia perkamoms paslaugoms atlikti.

37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, nepagrindė, kodėl Pirkime negalėjo dalyvauti kiti tiekėjai, nepagrindė perkamo objekto svarbos, jam keliamų aukštų reikalavimų, kuriuos atitiko tik vienas pasirinktas tiekėjas, kurio kvalifikacijos adekvatumas perkamam objektui taip pat nebuvo pagrįstas. Pareiškėjas neužtikrino, kad pirkimo sąlygos būtų nediskriminuojančios ir užtikrinančios galimybę visiems norintiems dalyvauti pirkime. Šiuo atveju pareiškėjas suteikė pirmenybę tik vienam tiekėjui nepagrindžiant jo pasirinkimo aplinkybių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, jog pareiškėjas, dalyvaudamas Projekte, neužtikrino Aprašo 5 punkte nurodytų skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų įgyvendinimo. Pareiškėjas neįvykdė savo pareigos pagrįsti, kodėl pareiškėjo direktorius yra vienintelis asmuo turintis tinkamą kvalifikaciją paslaugoms įgyvendinti.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstė teismų praktiką, kuriose nurodyta, jog nėra draudžiama įmonei sudaryti sutartis su savo vadovu dėl prekių, paslaugų ar darbų teikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019, 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230-2005 ir kt.). Tačiau, teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovo pastebėjimu, jog toks teiginys nagrinėjamu bylos atveju nėra pagrįstas, nes itin skiriasi faktinės bylų aplinkybės. Įmonėms nėra draudžiama sudaryti sutarčių su savo įstaigomis, kai įmonės disponuoja nuosavomis, o ne valstybės biudžeto lėšomis. Pareiškėjo Projektas yra finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, atitinkamai, lėšų panaudojimas negali prieštarauti viešajam interesui ir pažeisti Aprašo 5 punkte nurodytų principų.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu.

40. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

41. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus bei skundo argumentus. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

42. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo priimto sprendimo teisėtumą, atsakė į visus pareiškėjo skundo argumentus, reikšmingus teisingam bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

43. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė sprendimą, kuris atitinka ABTĮ keliamus reikalavimus (ABTĮ 87 str.). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo orientavimosi sporto klubo „Falco“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Arūnas Sutkevičius