afd8b0ea-65d2-4fed-b86e-13d977594dd6 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-965-601/2017Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00940-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 3.3.1.18.1.; 2.4.2.1.; 2.6.17.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V.

M. ir N. V. apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų N. V. ir V. M. ieÅ¡kinį atsakovams A. K., V. K. ir L. Z. dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys G. S. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami:

1) pripažinti atsakovų 2013 m. spalio 31 d. pasiraÅ¡ytÄ panaudos sutartį niekine, vadovaujantis CK 1.80 str. kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantį sandorį ir/arba vadovaujantis CK 1.87 str. kaip apsimestinį sandorį;

2) priteisti iÅ¡ atsakovų visas ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovai ieÅ¡kovų apie ketinamÄ sudaryti turto panaudos sandorį neinformavo, iÅ¡ ieÅ¡kovų nebuvo gavę jokių leidimų/sutikimų panaudos sutarties sudarymui. Atsakovai panaudos sutarties pagrindu faktiÅ¡kai perdavė atsakovei L. Z. ir sudarė jai galimybę naudotis visu turtu, o ne tik atsakovams priklausančiomis 7/12 dalimis turto. Dėl tokių atsakovų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovams buvo atimta galimybė naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu.

Santykiuose su trečiaisiais asmenimis turto bendraturčiai (ieškovai ir atsakovai) privalėjo veikti kaip vienas savininkas. Panaudos sutartimi atsakovai siekė pridengti nuomos teisinius santykius, t. y. pagal panaudos sutartį perduotu turtu atsakovė L. Z. naudojosi už piniginį atlygį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu (t. 3, b. l. 97-103):Ieškinį atmetė; Priteisė atsakovei A. K. iš ieškovų V. M. ir N. V. po 154,41 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno;

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų V. M. ir N. V. po 331,16 Eur už antrinę teisinę pagalbÄ ir po 15,98 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011, suformuota praktika bei CK 4.75, 4.78 straipsnių nuostatomis atmetė kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus ieÅ¡kovų argumentus, kad atsakovai V. K. ir A. K. savo turto dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, galėjo perduoti panaudai tik esant bendraturčių sutikimui ir, kad nesant tokio sutikimo, sudaryta panaudos sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia.

Taip pat atmetė kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus ieÅ¡kovų argumentus, kad santykiuose su trečiaisiais asmenimis turto bendraturčiai (ieÅ¡kovai ir atsakovai K.) privalėjo veikti kaip vienas savininkas. Ä®statyme nėra numatyta bendraturčiui pareiga, esant bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, informuoti kitÄ (-us) bendraturtį (-ius) apie ketinamÄ sudaryti bendraturčiui priklausančios turto dalies panaudos sandorį. Atsižvelgdamas į vieÅ¡ame registre įregistruotas bendraturčių dalių proporcijas, jei namo naudingasis plotas yra 31,66 m2 , įvertinęs mirusios I.

J. vardu registruotÄ nuosavybės dalį, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų K. naudingo ploto dalis atitiktų 18,46 m2, ieÅ¡kovų – 5,27 m2. Teismas pažymėjo, kad yra nustatytos tik idealiosios Å¡alims priklausančios bendro turto dalys, realios dalys bendrame daikte iki Å¡iol nėra nustatytos, t. y. nėra nustatyta, kur randasi konkrečios Å¡alims tenkančios dalys bendrame daikte. Nors naudojimosi tvarka ginčo namu ir pastatais iki Å¡iol nėra nustatyta, tačiau remiantis Å¡alių teisme duotais paaiÅ¡kinimais, nustatė, kad iki ginčijamos panaudos sutarties sudarymo ginčo tarp Å¡alių dėl naudojimosi bendru turtu nebuvo, ieÅ¡kovai neprieÅ¡taravo, kad atsakovė A.

K. gyventų ginčo name ir jį prižiÅ«rėtų. Tai, kad nėra nustatyta naudojimosi bendru turtu tarp bendraturčių tvarka, nepanaikina bendraturčių teisės naudotis savo nuosavybės dalimi. Turėdamas teisę naudotis savo nuosavybės teisės dalimi, atitinkamai bendraturtis Å¡iÄ savo teisę gali ir perduoti. Bendraturčiai patys laisvai sprendžia, ar jiems įgyvendinti ir kokiu bÅ«du įgyvendinti naudojimosi jiems priklausančia turto dalimi teisę. Teismas laikė, kad faktinė naudojimosi ginčo namu tvarka tarp Å¡alių nusistovėjo, kai ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė savo pretenzijas įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų dalių naudojimosi teisę ir atvežė savo daiktus į namo maÅ¾Ä jį kambarį.

Duomenų, kad ieÅ¡kovai panaudos sutarties galiojimo metu ar Å¡iai dienai negalėtų naudotis jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje atitinkančiu gyvenamojo namo plotu (5,27 m2), byloje nėra. Atsakovai Å¡ioje byloje nekvestionavo ieÅ¡kovų teisės naudotis mažuoju kambariu, iki kol bus iÅ¡nagrinėtas Å¡alių teisminis ginčas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėjo, kad byloje galėtų bÅ«ti keliamas atsakovų, kaip bendraturčių, sÄ Å¾iningumo klausimas tuo atveju, jei atsakovai bÅ«tų perdavę panaudai ieÅ¡kovų naudojamÄ plotÄ .

Nors atsakovai sudarytoje panaudos sutartyje nenurodė, kurias konkrečias jiems priklausančių patalpų dalis perduoda atsakovei, tačiau panaudos sutartyje buvo nurodyta, kad panaudai yra perduodama tik atsakovams priklausančios turto dalys. IeÅ¡kovams pareiÅ¡kus pretenzijas, L. Z. buvo patikslinta, kuriomis gyvenamojo namo dalimis ji gali naudotis (didžiuoju kambariu ir virtuve). Sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai panaudos sutartį pripažinti nesudaryta pagal CK 6.629 str. 2 d., 6.477 str. 3 d. Net pripažinimas panaudos sutarties nesudaryta nesukeltų ieÅ¡kovams jokių teisinių pasekmių, nes ieÅ¡kovai turėjo galimybę naudotis jų turimÄ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje atitinkančia patalpų ploto dalimi (mažesniuoju gyvenamojo namo kambariu) ir jokių negatorinių reikalavimų Å¡ioje byloje atsakovams suformulavę nebuvo.

Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios panaudos sandorį leistų vertinti kaip apsimestinį, kuriuo pridengti nuomos teisiniai santykiai, nes byloje negauta duomenų apie Å¡io sandorio atlygintinumÄ . Nenustatyta, kad panaudos sutartis sudaryta neaptarus joje naudojimosi tvarkos, tačiau ieÅ¡kovai neįrodė, kad atsakovai panaudai perdavė ir ieÅ¡kovams priklausančias turto dalis. IeÅ¡kovai neįrodė, kad L. Z. bÅ«tų naudojusi mažu kambarėliu, kuriame buvo ieÅ¡kovų daiktai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai, atstovaujami advokato D.

P., praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1093-925/2016 bei priimti naujÄ sprendimÄ , tenkinant ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį. Priteisti iÅ¡ atsakovų visas ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 3, b. l. 97-103). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: atsakovai, neįspėję ieÅ¡kovų, negavę ieÅ¡kovų sutikimo, negalėjo sudaryti panaudos sutarties su L. Z. dėl neatidalinto turto, kurio bendraturčiais yra ieÅ¡kovai.

Atsakovai faktiÅ¡kai L. Z. perdavė naudotis ne tik savo 7/12 ginčo namo bei pastatų dalis, nurodytas sudarytoje panaudos sutartyje, bet visÄ turtÄ , tame tarpe, ir ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančias turto dalis. A. K. 2013 m. spalio 31 d. sudarydama panaudos sutartį žinojo, jog ginčo namo naudojimosi tvarka yra nenustatyta, tačiau nesiėmė jokių priemonių, jog bÅ«tų nustatyta ginčo namo naudojimosi tvarka; atsakovė yra ieÅ¡kovų giminaitė, todėl, kol buvo geri santykiai, ieÅ¡kovai jai nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl naudojimosi visu ginčo turtu.

Teismas nevertino, jog ieÅ¡kovai leido ginčo name gyventi atsakovei A. K., o ne svetimam žmogui. A. K. puikiai žinojo, jog ginčo namo dalys yra neatidalintos, todėl neturėjo teisės veikti savavaliÅ¡kai bei vienaÅ¡aliÅ¡kai apgyvendinant svetimÄ Å¾mogų ir leisti jam naudotis visu ginčo namu bei kitais statiniais. Tokiais veiksmais atsakovai iÅ¡ esmės pažeidė interesų derinimo, proporcingumo, tarpusavio supratimo principus; teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , neva atsakovai savo turto dalį, priklausančiÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, galėjo perduoti panaudai nesant bendraturčių sutikimui, kadangi 2013 m. spalio 31 d. nebuvo nustatyta, kuri turto dalis priklauso atsakovams.

Ieškovams ir atsakovams ginčo namas ir pastatai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, tačiau kur randasi konkrečios atsakovams tenkančios 7/12 dalys bendrame daikte nėra aišku, t. y. naudojimosi tvarka ginčo namu ir pastatais yra nenustatyta; panaudos sutartis buvo sudaryta 2013 m. spalio 31 d., tačiau atsakovė L. Z. visu turtu naudojosi iki šiol, net ir pasibaigus panaudos sutarčiai. Atsakovė L. Z. patvirtino, jog ne 1 metus ji naudojosi visu namu. Nepagrįsta išvada, kad nėra jokių ginčų dėl L.

Z. naudojimosi mažuoju kambariu, kai ieÅ¡kovai ne kartÄ patvirtino, jog į ginčo namÄ ir kitus statinius jie apskritai negalėjo įeiti, atsakovai sudarė kliÅ«tis patekti į ieÅ¡kovams teisėtai priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , todėl netgi buvo iÅ¡kviesta policija; nesuprantama, kodėl teismas 7/12 turto dalis laiko esmine viso turto dalimi, nes tai sudaro tik Å¡iek tiek daugiau nei puse viso turto. Teismas sprendime nevertino tos aplinkybės, kad dalis turto priklauso mirusiai I. J., o jos turto dalies paveldėtoja yra dukra G.

S.; nesuprantama, ar teismas pripažįsta, ar nepripažįsta, jog buvo perduodamas visas ginčo namas. Teismas teigia, jog L. Z., sudarius ginčijamÄ panaudos sutartį, turėjo galimybę naudotis visu namu savaime nereiÅ¡kia ieÅ¡kovų teisių pažeidimo, tačiau vėliau nurodo, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovai panaudos sutartimi L. Z. bÅ«tų siekę perduoti ir perdavę ne tik jiems priklausančias turto dalis, bet visÄ turtÄ . Atsakovė A. K. atsiliepimu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 3, b. l. 124-127).      Atsiliepime nurodė Å¡iuos argumentus: ieÅ¡kovai neketina gyventi bendrosios dalinės nuosavybės name (dėl jiems priklausančios labai mažos dalies to padaryti netgi fiziÅ¡kai negalėtų) ir siekia bet kokiu bÅ«du patekti į bendrosios dalinės nuosavybės objektÄ vien tam, kad galėtų daryti spaudimÄ kitiems bendraturčiams dėl jų dalies nepagrįstai pigaus nupirkimo ar minėtiems asmenims priklausančios dalies nepagrįstai brangaus pardavimo.

Bendraturtės I. J. nekilnojamojo turto dalies paveldėtojai dar nėra nustatyti; apeliaciniame skunde be jokio pagrindo teigiama, kad atsakovai yra sudarę visos bendrosios dalinės nuosavybės panaudos sutartį. Panaudai perduota tik atsakovams K. tenkanti bendrosios dalinės nuosavybės turto dalis. IeÅ¡kovai atsisakė prižiÅ«rėti ir rÅ«pintis bendrÄ ja nuosavybe, kai dėl namo avarinės bÅ«klės remontas buvo bÅ«tinas, visÄ namÄ remontavo A. K.. A. K. pripažintas 30 procentų darbingumas, o V.

K. 35 procentų darbingumas. Namo priežiÅ«rÄ teko organizuoti A. K., kuri paprašė kaimynystėje gyvenančios L. Z. prižiÅ«rėti minėtÄ namÄ , kuri tik prižiÅ«rėjo visÄ statinį, tačiau ieÅ¡kovams priklausančia dalimi nesinaudojo; V. M. pripažino, kad yra užėmęs ir naudojasi mažesniuoju gyv. namo kambariu (6,21 kv. m.), kuris apytiksliai atitinka ieÅ¡kovų turimÄ dalį bendrojoje nuosavybėje, o panaudos gavėja L. Z. patvirtino, kad ji Å¡iuo mažesniuoju kambariu nesinaudoja, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad panaudai buvo perduotas visas namas, nepagrįstas.

Nesant tarp namo bendraturčių patalpų pasidalinimo naudotis sutarties, tokia patalpų naudojimo tvarka faktiÅ¡kai yra susiformavusi; atsakovė, panaudos gavėja L. Z. Å«kiniais pastatais apskritai nesinaudoja, ji yra K. papraÅ¡yta tik pakÅ«renti gyvenamÄ namÄ , todėl ieÅ¡kovų teisės dėl Å«kio pastatų naudojimo taip pat nepažeistos. Atsakovas V. K. atsiliepimu palaikė visus A. K. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvus ir prašė apeliacinį skundÄ atmesti bei pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ (t. 3, b. l. 122-123).

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje iÅ¡tirtus įrodymus, faktines aplinkybes bei tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialines teises normas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje reiÅ¡kiami reikalavimai nėra tiesiogiai susiję su Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija, o ieÅ¡kinio patenkinimas ar atmetimas nesukurs Nacionalinei žemės tarnybai teisių ir pareigų, prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra (t. 3, b. l. 118-119).

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).Nustatyta, kad atsakovei A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 7/12 gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), KaiÅ¡iadorių r. sav., o apeliantams (ieÅ¡kovams) N. V. ir V. M. po 1/12 Å¡io gyvenamojo namo su priklausiniais (toliau – ginčo turtas). Å alys ginčo name negyveno ir negyvena, naudojimosi tvarka turtu nenustatyta. 2013 m. spalio 31 d. su atsakove L. Z. sudaryta panaudos sutartis (toliau – panaudos sutartis), pagal kuriÄ atsakovai A.

K. ir V. K. iki 2016 m. spalio 30 d. L. Z. perdavė neatlygintinai naudotis 7/12 pastatų, esančių KaiÅ¡iadorių r., (duomenys neskelbtini). Panaudos sutartis pasibaigusi, nėra pratęsta. Atsakovė A. K. nurodo, jog atsakovė L. Z. ginčo turtu nesinaudoja. Apeliacinio skundo esmė – panaudos sutartis pripažintina negaliojančia, nes ji sudaryta negavus ieÅ¡kovų (bendraturčių) sutikimo, pažeidžiant CK 4.75 straipsnio nuostatas.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino materialinės teisės normas ir tinkamai bei iÅ¡samiai motyvavo teismo sprendimÄ , nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių nuostatų, todėl pritaria Å¡iems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Pažymėtina, kad apeliantai nepagrįstai, siekdami pripažinti negaliojančia panaudos sutartį, remiasi CK 4.75 straipsnio nuostatomis bei teigia, jog šiam sandoriui buvo būtinas ieškovų, kaip bendraturčių, sutikimas. Kasacinis teismas yra konstatavęs (pirmosios instancijos teismas tai nurodė), kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio principinė nuostata, reglamentuojanti bendraturčių tarpusavio, t. y. „vidinius“, santykius, kurie yra daiktinio–teisinio pobūdžio, susiję su bendraturčių daiktinėmis teisėmis.

Å ios CK 4.75 straipsnio 1 dalies normos nereguliuoja bendraturčių „iÅ¡orinių“ santykių su trečiaisiais asmenimis. Pagal CK 4.78 straipsnį kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, iÅ¡nuomoti ar kitu bÅ«du perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visÄ savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse nustatytas iÅ¡imtis. Å i teisės norma, skirtingai nuo CK 4.75 straipsnio 1 dalies, reguliuoja bendraturčių „iÅ¡orinius“ santykius su trečiaisiais asmenimis ir Å¡ie santykiai pagal savo prigimtį yra prievolinio–teisinio pobÅ«džio (pirkimo–pardavimo, mainų, nuomos, panaudos ir kiti teisiniai santykiai).

Pažymėtina, kad CK 4.78 straipsnyje nurodytos bendraturčio teisės, tarp jų ir teisė iÅ¡nuomoti visÄ savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, kai naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe tvarka buvo nustatyta, yra neribotos ir jų įgyvendinimas niekaip nesuvaržytas, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse nustatytas iÅ¡imtis. Å ioje nutartyje jau nurodyta, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja bendraturčių tik „vidinius“ santykius ir nereguliuoja jų „iÅ¡orinių“ santykių su trečiaisiais asmenimis.

Dėl to CK 4.78 straipsnyje, reguliuojančiame bendraturčių „iÅ¡orinius“ santykius, nurodyta iÅ¡imtimi, kuri varžytų (ribotų) bendraturčio teisę laisvai iÅ¡nuomoti savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, negali bÅ«ti laikoma CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti bendraturčių sutarimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-449/2011). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantai ginčo turtu nesinaudojo, visu turtu faktiÅ¡kai naudojosi atsakovai, kurie panaudos sutartimi iÅ¡nuomojo tik jiems priklausančiÄ ginčo turto dalį (7/12 dalis), todėl nėra pagrindo spręsti, jog suteikti panaudai atsakovams priklausantį turtÄ (7/12 dalis) buvo bÅ«tinas apeliantų sutikimas.

Atsakovams tokia teisė (perduoti naudotis) numatyta CK 4.78 straipsnyje. Taip pat tikslinga pažymėti, kad apeliantai nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog sudaryta panaudos sutartimi buvo pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Be to, kaip matyti, panaudos sutartis yra pasibaigusi, turtu tretieji asmenys nesinaudoja, todėl jau vien tai leidžia spręsti, jog apeliantų ieškinys atmestinas. Tokiu atveju (jau nesant galiojančiai sutarčiai) galėtų būti vertinamas panaudos sutarties teisėtumo klausimas, tačiau tuo atveju, jeigu apeliantai reikštų tam tikrus reikalavimus, susijusius su panaudos sutarties sudarymu, jos vykdymu atsakovams (pvz.:

žalos atlyginimas dėl neteisėto sutarties sudarymo, vykdymo ir pan.), tačiau byloje nėra keliami jokie panaÅ¡aus pobÅ«džio reikalavimai. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikÅ¡mės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųApeliacinį skundÄ atmetus iÅ¡ apelianto atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 162,12 Eur iÅ¡laidos už advokatės teisines paslaugas (valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba), apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).     Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

     KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .     Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po 81,06 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 6 ct) (įmokos kodas – 5630, paskirtis – už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ) valstybei.     Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Evaldas Burzdikas Virginija Gudynienė Izolda Nėnienė