afd83c72-e078-4676-a12f-864b8a4926be · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, sekretoriaujant Boženai Jakubėnienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo V. A. atstovui advokato padėjėjui Vaidui Poplovuchinui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. A. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti, suinteresuoti asmenys VÄ® „Turto bankas“ ir A.

A.. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas V. A. praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas savo faktiniais veiksmais priėmė palikimÄ , atsiradusį po sutuoktinės M. A. mirties. PareiÅ¡kime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas kartu su sutuoktine M. A. pasistatė gyvenamÄ namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Å iame name sutuoktiniai ir gyveno. (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė M. A. mirė. PareiÅ¡kėjas po sutuoktinės mirties gyveno ir tebegyvena name, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį jį prižiÅ«rėjo, rÅ«pinasi juo.

Nuo pat nuo palikimo atsiradimo moka mokesčius. Namas yra senas, todėl norint daryti remontÄ statybininkams prireikė leidimų. Pradėjus tvarkyti leidimui gauti reikalingus dokumentus paaiÅ¡kėjo, kad namas, nors ir registruotas tik V. A. vardu, tačiau yra laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teigia, kad nori po sutuoktinės mirties nesikreipė nei į teismÄ , nei į notarÄ , o turtÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėjas nori įforminti savo turimas teises, tačiau Å¡iuo metu paveldėjimo teisės liudijimo gauti negali, nes yra praleistas įstatymo nustatytas terminas.

Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismui įsitikinus, kad pareiÅ¡kėjas V. A. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, VÄ® „Turto bankas“ neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimui. Prašė bylÄ nagrinėti nedalyvaujant jų atstovams. Suinteresuotas asmuo A. A. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka visiÅ¡kai.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė pareiÅ¡kimÄ ir prašė jį patenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas kartu su sutuoktine santuokos metu pastatė gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini) Čia pareiÅ¡kėjas gyveno tiek iki sutuoktinės mirties, tiek ir po jos mirties. PareiÅ¡kėjas rÅ«pinasi po sutuoktinės mirties likusiu turtu, jį prižiÅ«ri. Mirus sutuoktinei, pareiÅ¡kėjas nesusitvarkė reikiamų paveldėjimo dokumentų. Tam įtakos turėjo pareiÅ¡kėjo amžius.

Be to, namas buvo registruotas pareiÅ¡kėjo vardu, todėl jis manė, kad į notarÄ kreiptis nėra bÅ«tina. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas turi sÅ«nų –A. A.. Tačiau sÅ«nus pareiÅ¡kimo patenkinimui neprieÅ¡tarauja. PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ byloje esančios 2019 m. liepos 15 d. Gyventojų registro centro pažymos Nr. GR.1A-7176 nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas V. A. buvo palikėjos M. A., mirusios (duomenys neskelbtini) sutuoktinis (el. b. l. 16). PareiÅ¡kėjas bÅ«damas santuokoje su M.

A. turėjo vaikÄ â€“ A. A., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 16). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos metu įgijo šį nekilnojamÄ jį turtÄ : žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastatas gyvenamasis – namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 3-7, 9-10, 17-20).

Bylos duomenimis palikėja M. A. mirė (duomenys neskelbtini) bÅ«dama santuokoje su pareiÅ¡kėju (el. b. l. 16). Testamentų registre nėra įregistruotų M. A. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Bylos dalyvių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad nei pareiÅ¡kėjas, nei palikėjos sÅ«nus po M. A. mirties nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla neužvesta (el. b. l. 15), tačiau pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai pradėjo valdyti po sutuoktinės M. A. likusį nekilnojamÄ jį turtÄ .

PareiÅ¡kėjas gyveno name, adresu Kranto g. 43, GrigiÅ¡kės, Vilniaus m. sav. tiek iki sutuoktinės mirties, tiek ir po jos mirties, Å¡iuo adresu nuo 1962 m. spalio 26 d. pareiÅ¡kėjas yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (el. b. l. 16). Bylos duomenimis pareiÅ¡kėjas namÄ prižiÅ«ri, pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas moka su namo iÅ¡laikymu susijusius mokesčius. Taip pat rÅ«pinasi kitu po sutuoktinės mirties likusiu turtu. Taigi iÅ¡ byloje esančių įrodymų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepadavė laiku notarų biurui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , tačiau faktiÅ¡kai pradėjo valdyti po sutuoktinės M.

A. mirties likusį turtÄ . Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Ä®statymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ . Trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Vertindamas įrodymų visumÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, kad mirus M. A., pareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi namu bei kitu turtu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieÅ¡taravimo, įgytu lygiomis dalimis su sutuoktine santuokos metu, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Byloje esantys įrodymai ir pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytos aplinkybės, kad jis po sutuoktinės mirties rÅ«pinosi ne tik savo namo dalimi, bet visu namu, t. y. moka mokesčius, ir pan., taip pat rÅ«pinasi kitu likusiu turtu, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinės M. A. mirties likusį palikimÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, o jis, kaip įpėdinis, priėmė turtÄ , kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytÄ terminÄ .

Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas po palikėjos M. A. turtÄ prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėjas turėjo teisę paveldėti mirusios M. A. turtÄ pagal įstatymÄ , kadangi jis buvo laikomas įpėdiniu pagal įstatymÄ (CK 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu, laikomi priėmusiais visÄ palikimÄ .

Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas po M. A. mirties faktinio valdymo bÅ«du priėmė visÄ M. A. palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiÅ¡kėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimÄ , neturi aiÅ¡kintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Kai nėra įpėdinių ginčo, Å¡iuos klausimus iÅ¡sprendžia notaras, iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį visÄ palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Raimonda Vansevičienė