afd74fd7-e5f0-42b0-a799-2bff752f7c04 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Rimvida Zubernienė                                        Civilinė byla Nr. 2A-1296-112/2014Teisėja Raimonda Pauparienė                                     (Proceso Nr. 2-46-3-01834-2013-7                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                             50.8; 121.14; 121.18; 121.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. spalio 30 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Erikos Misūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A.

T. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-04-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Pagėgių savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovui A. T., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. T. 7 263,67 Lt skolos už valstybinės žemės nuomÄ už laikotarpį nuo 2005 m. iki 2012 m. imtinai, 2 546,74 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo pareiÅ¡kimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-04-29 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Priteisė iÅ¡ atsakovo A. T. Pagėgių savivaldybės administracijos naudai 7 263,67 Lt žemės nuomos mokesčio, 392,24 Lt delspinigių ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos 7 655,91 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2013 m. spalio 21 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ A. T. 230 Lt žyminį mokestį ir 34,12 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. IÅ¡ ieÅ¡kovės Pagėgių savivaldybės administracijos priteisė atsakovo A.

T. naudai 550 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad tarp Å¡alių yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai, todėl turi bÅ«ti taikomas 2002-11-19 Vyriausybės nutarimas Nr. 1798 „Dėl nuomos už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“. Teismas nustatė, kad atsakovas neįrodė, kad jis valdo tik 0,2063 ha žemės plotÄ , ir nurodė, kad 2 ha žemės sklypas buvo skirtas pastatams eksploatuoti dar esant ankstesnei savininkei Z.

E.. Atsakovas, pirkdamas pastatus, perėmė ir tokio paties dydžio žemės sklypÄ , koks buvo priskirtas ankstesnei pastatų savininkei. Kadangi atsakovas nėra nuginčijęs nei Å¡ių mokesčių mokėjimo pagrindo, nei nustatyto naudojamo valstybinės žemės sklypo dydžio, už kurį yra apskaičiuotas žemės nuomos mokestis, todėl teismas sprendė, kad priskaičiuoti mokesčiai yra pagrįsti. Teismas, atsižvelgdamas į sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminÄ delspinigiams priteisti, šį reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė 392,24 Lt.

Atitinkamai teismas paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-04-29 sprendimÄ pakeisti: sumažinti priteistÄ nuomos mokestį iki 750,43 Lt, delspinigių nepriteisti, priteistas palÅ«kanas skaičiuoti nuo 750,43 Lt, nepriteisti iÅ¡ atsakovo valstybės naudai paÅ¡to iÅ¡laidų, priteistÄ Å¾yminį mokestį valstybei sumažinti iki 23 Lt, priteisti 2 310 Lt atsakovo turėtų iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantas nesutinka, kad atsakovas yra viso sklypo, už kurį apskaičiuotas nuomos mokestis, naudotojas. Nurodė, kad neprivalo mokėti žemės nuomos mokesčio už žemės ploto dalį, kur nugriauti pastatai ir yra asfaltuota kiemo aikÅ¡telė, nes Å¡ia dalimi nesinaudoja. Teigia, jog atsakovui negali bÅ«ti automatiÅ¡kai taikomos tokios pat žemės sklypo nuomos sÄ lygos, kurios buvo taikytos Z. E.. Kiemo aikÅ¡tele, dėl kurios teismas nepasisakė, atsakovas nesinaudoja. Bylos duomenimis yra įrodyta, kad ant Å¡io žemės sklypo yra įrengta asfaltuotos dangos kiemo aikÅ¡telė, kuri nėra įregistruota, tačiau nuosavybės teisėmis priklauso ieÅ¡kovei.

Ji užima 20 465 kv. m (2,0465 ha). Asfaltuota aikÅ¡telė priklauso valstybei, jos nenaudojo savo reikmėms, todėl neprivalo mokėti žemės mokesčio už šį plotÄ . Teigia, jog ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti, kokiu plotu ieÅ¡kovas naudojasi faktiÅ¡kai, jei nuomos mokestis skaičiuojamas pagal faktinę nuomÄ . Pasak atsakovo, faktiÅ¡kai naudojasi tik žemės plotu, esančiu po visais jo buvusiais statiniais, kuris sudarė 3504 kv. m, o nuo 2006 m. pradžios sudaro tik 2063 kv. m (dalis pastatų nugriauta).

Už tokį plotÄ atsakovas sutinka mokėti žemės nuomos mokestį.Dėl delspinigių nurodė, kad jie neturėjo bÅ«ti priteisti. Mano, kad teismas neteisingai taikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Kadangi ieÅ¡kiniu nebuvo praÅ¡oma priteisti delspinigių už laikotarpį iki pat ieÅ¡kinio padavimo dienos, todėl teismas negalėjo apskaičiuoti delspinigių už paskesnius 6 mėnesius iki ieÅ¡kinio padavimo. Delspinigius buvo praÅ¡oma priteisti už laikotarpį nuo prievolės pažeidimo iki 2012-12-31.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o palikti Tauragės rajono apylinkės teismo              2014-04-29 sprendimÄ nepakeistÄ . Nesutinka su apelianto teiginiais, jog jis nesinaudoja visu 2,000 ha žemės plotu. Nurodė, jog atsakovas, įsigydamas pastatus, žinojo, jog jiems eksploatuoti yra skirtas 2,3969 ha valstybinis žemės sklypas, todėl, jo neįsigijęs, turės mokėti žemės nuomos mokestį. Teigia, jog Å¡iuo atveju aktualios yra CK 6.394 straipsnio, o ne 6.494 straipsnio bei 6.559 straipsnio nuostatos.

Nurodo, jog prieÅ¡ tai buvusi savininkė mokėjo žemės nuomos mokestį už 2 ha žemės. Pažymėjo, jog mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį įtvirtino ir teismas – analogiÅ¡koje byloje 2006-12-01 sprendimu iÅ¡ atsakovo priteistas žemės nuomos mokestis už tokio paties dydžio žemės sklypÄ . Pasak ieÅ¡kovės, skaičiuojant žemės nuomos mokestį pagal pastatų naudojimui suteikto sklypo dydį, reikÅ¡mės neturi tai, kad atsakovas realiai juo visu nesinaudojo.

Pastatų naudojimui priskirtu sklypu atsakovas gali naudoti savo nuožiÅ«ra ir tai, kad jis dalimi nesinaudoja, nekeičia jo, kaip nuomotojo, statuso. Be to, pažymėjo, jog nuomos mokestis negali bÅ«ti neskaičiuojamas už žemės sklypo dalį, kur nugriauti pastatai, nes jie nėra oficialiai iÅ¡registruoti. Tai, kad kiemas padengtas asfalto danga, taip pat nesumažina priskirto sklypo ploto dydžio. Nesutinka su apelianto teiginiais ir dėl delspinigių priteisimo. Teigia, jog reikalavimui dėl delspinigių pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ atskirai, todėl už paskutiniuosius Å¡eÅ¡is mėnesius iki ieÅ¡kinio padavimo delspinigiai gali bÅ«ti priteisiami, nors reikalavimas ir pareikÅ¡tas praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).Ginčas iš esmės vyksta dėl žemės ploto, kuriuo naudojasi atsakovas ir už kurį privalo mokėti žemės nuomos mokestį. Atsakovas teigia, jog šiuo metu naudojasi tik 2063 kv. m, nes jis nesinaudoja asfalto dangos kiemo aikštele (20 465 kv.

m) bei žemės plotu, ant kurio buvę pastatai yra nugriauti – 3504 kv. m (Å¡ia dalimi nesinaudoja nuo 2006 m. po pastatų nugriovimo). IeÅ¡kovė teigia, jog atsakovas, pirkdamas pastatus, įgijo teisę naudotis ir 2 ha žemės sklypu, kuriuo naudojosi prieÅ¡ tai buvusi savininkė.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas 2005 m. rugsėjo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 5074 ir 2005 m. rugsėjo 14 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. 5076 iÅ¡ Z. E. įsigijo nuosavybėn pastatÄ â€“ mechanines dirbtuves, kurio užstatymo plotas 745,00 kv. m, pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , kurio užstatymo plotas 1318,00 kv. m, pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , kurio užstatymo plotas 1310,00 kv. m, pastatÄ â€“ sandėlį, kurio užstatymo plotas 18,00 kv. m, pastatÄ sandėlį, kurio užstatymo plotas 16,00 kv. m, ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 83–85).

Nurodyti statiniai stovi ant žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. IÅ¡ inventorinės bylos matyti, kad anksčiau paminėtiems statiniams eksploatuoti yra naudojamas 23 969 kv. m ploto žemės sklypas (b. l. 61–62). Atsakovas teigia, jog pagal CK 6.494 straipsnio 1 dalies ir 6.559 straipsnio nuostatas jam automatiÅ¡kai nepereina buvusio savininko žemės nuomos sÄ lygos, nes nuomos sutartis nebuvo įregistruota vieÅ¡ajame registre. Apeliantas, įsigydamas pastatus, žinojo, kad žemė po pastatais priklauso valstybei.

Pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, kad naujasis pastatų savininkas turės teisę minėtÄ Å¾emės sklypÄ pirkti arba nuomoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad tarp Å¡alių susiformavo faktiniai nuomos santykiai, nuomos sutartis tarp Å¡alių nebuvo pasiraÅ¡yta. Taigi Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomos CK 6.494 straipsnio 1 dalies bei 6.559 straipsnio nuostatos, nes žemės mokestis atsakovui apskaičiuotas kaip faktiniam nuomotojui, o ne perėmus nuomos teises iÅ¡ buvusio savininko.

Å iuo atveju taikytinos CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurioje nustatyta, kad pirkdamas nekilnojamÄ jį daiktÄ , kurio savininkas nesutampa su žemės sklypo savininku, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Nagrinėjamu atveju prieÅ¡ tai buvusi pastatų savininkė naudojosi 2 ha ir, parduodama pastatus, kartu perdavė teises į žemės sklypo dalį, kuriÄ tas daiktas užima ir kuri bÅ«tina naudoti pagal paskirtį (CK 6.394 str. 1 d.).

Kad buvusi savininkė naudojo 2 ha žemės ploto, patvirtina žemės mokesčio deklaracija (b. l. 98). Vadinasi, atsakovas perėmė 2 ha žemės sklypo dalį, skirtÄ statiniams naudoti. IÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-1908-385/2006 matyti, kad atsakovui 2006-12-01 priteistas žemės nuomos mokestis už 2005 m. žemės, nuoma apskaičiuota už 2 ha žemės ploto. Po Å¡io teismo sprendimo atsakovas nepateikė ieÅ¡kovei jokių praÅ¡ymų dėl mažesnio žemės ploto nuomos, vadinasi, atsakovas naudojosi visu žemės plotu, kuris priskirtas jo nuosavybei priklausantiems pastatams.

Sutiktina su ieÅ¡kovo pozicija, jog vien dėl to, kad atsakovas faktiÅ¡kai nesinaudoja visu žemės plotu, nepasikeičia, jo, kaip žemės sklypo naudotojo, statusas. Pastatams yra priskirtas tam tikro dydžio plotas, pirkdamas pastatus perėmė ir statiniams naudoti priskirtino žemės sklypo dalį, todėl už visÄ statiniams priskirtÄ Å¾emės klypo dalį atsakovas, susiformavus faktiniams žemės nuomos santykiams, privalo mokėti žemės nuomos mokestį. Atsakovo teiginiai, jog neprivalo mokėti už žemės sklypo dalį, kurioje yra asfaltuota kiemo aikÅ¡telė, už dalį, kur yra nugriauti jam priklausantys pastatai, atmestini.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų visiškai įvykdęs pastato nugriovimo darbus. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad pastato, inventorinėje byloje pažymėto 2G, vietoje yra statybinio laužo krūva, sklypas neišlygintas. Be to, pastatai tebėra Nekilnojamojo turto registre registruoti atsakovo, kaip pastatų naudotojo, vardu (statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“ („Valstybės Žinios“, 2002-06-05, Nr. 55-2203) 38 p.). Dėl asfaltuotos kelio aikštelės atsakovas nurodė, kad tai statinys, priklausantis valstybei, tačiau ji nėra registruota.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡i kiemo dalis įeina į 2 ha žemės sklypo plotÄ , kuris priskirtas atsakovo pastatams naudoti. Vien tai, kad kiemas padengtas asfalto danga, dar nesudaro pagrindo teigti, kad už šį plotÄ atsakovas neprivalo mokėti. Dėl delspinigiųAtsakovas teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė delspinigius, nes ieÅ¡kovė prašė juos priteisti už konkretų laikotarpį (iki 2012-12-31), už kurį yra suėjęs senaties terminas. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2 546,74 Lt delspinigių apskaičiavo už laikotarpį nuo 2005 m. iki 2012 m. imtinai.

Ä® teismÄ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ieÅ¡kovė kreipėsi 2013-10-21. Teismas iÅ¡ atsakovo priteisė 392,24 Lt delspinigių už 180 dienų. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo. IeÅ¡kovė prašė priteisti delspinigius už konkretų laikotarpį, t. y. delspinigius, susidariusius nuo 2005 m. iki 2012 m. imtinai (2012-12-31). IeÅ¡kinys dėl Å¡ių delspinigių priteisimo pareikÅ¡tas 2013-10-21, praleidus 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Nesutiktina su ieškovės argumentu, jog už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Delspinigiai ieškovės nurodytu atveju gali būti priteisti už šešis mėnesius tik tuo atveju, jeigu reikalavimas priteisti delspinigius pareikštas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo dienos iki ieškinio padavimo dienos.

Nagrinėjamu atveju delspinigiai apskaičiuoti už konkretų laikotarpį, nėra praÅ¡oma juos priteisti iki ieÅ¡kinio padavimo dienos. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas teismo sprendimo dalį dėl priteistų delspinigių naikinti.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPakeitus sprendimÄ , perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme. Priteistas žyminis mokestis mažintinas iki 218 Lt, paÅ¡to iÅ¡laidos – iki 25 Lt. IÅ¡ ieÅ¡kovės priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovo naudai didintinos iki 650 Lt.Už apeliacinį skundÄ atsakovas sumokėjo 207 Lt žyminio mokesčio ir patyrė 1 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Tenkinus apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteistina 53,82 Lt žyminio mokesčio ir 390 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 98 str.).Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės priėmė teisingÄ sprendimÄ , tačiau neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias delspinigių priteisimÄ , todėl sprendimas keistinas, naikintina sprendimo dalis, kuria iÅ¡ atsakovo priteista 392,24 Lt delspinigių (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti.Panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo A. T. priteista 392,24 Lt delspinigių.Sumažinti iÅ¡ atsakovo A. T. valstybės naudai priteistÄ Å¾yminį mokestį iki 218 Lt (63 Eur), paÅ¡to iÅ¡laidas – iki 25 Lt (7 Eur).IÅ¡ ieÅ¡kovės Pagėgių savivaldybės administracijos atsakovo A.

T. naudai priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas padidinti iki 650 Lt (188 Eur).KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .IÅ¡ ieÅ¡kovės Pagėgių savivaldybės administracijos atsakovui A. T. priteisti 53,82 Lt (16 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ bei 390 Lt (113 Eur) advokato atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė                                                                   Rimvida Zubernienė Kolegijos teisėjai                                                                  Erika MisiÅ«nienė                 Almantas Padvelskis