2020-07-01 Nr. AB-13115-3-62-3-00791-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1235-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00791-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. (skundo padavimo teismui dienos) kalėjo Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant vienam nuteistajam turinčio tekti gyvenamojo ploto normą. Pareiškėjas tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose ant sienų, lubų, aplink langus buvo pelėsis, taip pat buvo buitinių parazitų (blakių), dėl kurių įkandimų negalėjo ramiai išsimiegoti. Pataisos namų administracija toleravo subkultūros egzistavimą, pareiškėjas buvo priskirtas (duomenys neskelbtini), todėl jam teko valgyti iš pažymėtų indų, naudotis tik tam tikram nuteistųjų ratui priskirtais dušais, tualetais, sporto inventoriumi. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir įstatymų nevykdymo bei negerbimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t. y. patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, skriaudą, pažeminimą, kurią vertino 100 000 Eur.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Pravieniškių PN-AK nurodė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose vienam nuteistajam turinti tekti gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas nėra išskaičiuojamas iš bendrojo gyvenamosios patalpos ploto. Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus darbotvarkę gali vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje ir pan. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą gyvenamąsias patalpas turi valyti patys nuteistieji, todėl, tinkamai atliekant šias pareigas, gyvenamosiose patalpose pelėsis ir blogas kvapas neatsirastų. Pareiškėjas su skundais dėl pelėsio, drėgmės į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Gyvenamosios patalpos baldais, sanitariniai mazgai inventoriumi buvo aprūpinti teisės aktuose numatyta tvarka. Įstaiga užtikrino tinkamą apšvietimą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos keičiamos naujomis. Buitiniai parazitai naikinami su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių pagrindu, informacija apie suteiktas paslaugas registruojama. Pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini), sveikatos istorijoje yra 5 gydytojo įrašai dėl (duomenys neskelbtini) (2015 m. birželio 22 d., 2015 m. gruodžio 3 d., 2015 m. gruodžio 9 d., 2016 m. birželio 16 d. ir 2016 m. rugsėjo 13 d.), į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl dvasinių ar emocinių išgyvenimų, kuriuos sukėlė netinkamos gyvenimo sąlygos, pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

5. Atsakovo atstovas taip pat prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu pareiškėjo B. B. skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose, atlyginimo.

8. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytų galimų pažeidimų pobūdį bei jam sukeltas pasekmes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo ginčo gyvenamosiose patalpose pradžios. Teismas sprendė, kad pareiškėjas visą skunde nurodytą laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, tačiau į teismą kreipėsi 2018 m. balandžio 19 d. (I t., b. l. 24), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. balandžio 18 d. pareikšti. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, todėl pripažino, kad nėra pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinimui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iki 2015 m. balandžio 18 d. atmestas kaip nepagrįstas.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktu ir pažymėjo, kad atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis (II t., b. l. 3), patvirtinančius, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. spalio 28 d. buvo paskirtas gyventi į 1 būrio 10 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 13,82 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam joje galėjo tekti 3,45 kv. m gyvenamojo ploto. Laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. pareiškėjas buvo paskirtas kalėti į 1 būrio 1 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 12,16 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui galėjo tekti 4,05 kv. m gyvenamojo ploto.

10. Pareiškėjas su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nesutiko. Skunde (I t., b. l. 2–19) tvirtino, kad jam gyvenant 1 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas buvo apie 15 kv. m, gyveno 6 asmenys, vėliau kalėjusių asmenų skaičius buvo sumažintas iki 4 asmenų. Taip pat skunde nurodė, kad vėliau (apytiksliai nuo 2016 m. balandžio mėn.) atliekant bausmę 1 būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas buvo apie 12 kv. m, gyveno 6 nuteistieji, vėliau – 3 nuteistieji. Nors pareiškėjas į bylą nepateikė minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo atstovo pateiktas miegamųjų vietų skaičius yra 2016 m. balandžio 28 d. duomenimis (II t., b. l. 3), t. y. duomenų apie tai, kiek asmenų iki 2016 m. balandžio 28 d. gyveno kartu su pareiškėju atsakovo atstovas nepateikė (nors 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi teismui atsinaujinus bylą buvo įpareigotas pateikti), teismas darė išvadą, kad pareiškėjui nuo 2015 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. spalio 28 d. gyvenant 1 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 13,82 kv. m, joje gyvenant 6 asmenims, pareiškėjui teko 2,3 kv. m gyvenamojo ploto, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. pareiškėjui bausmę atliekant 1 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 12,16 kv. m, joje gyvenant 6 asmenims, pareiškėjui teko 2,02 kv. m gyvenamojo ploto.

11. Teismas vertino, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. nebuvo užtikrintas teisės aktuose reglamentuoto dydžio gyvenamasis plotas (teko 2,3 kv. m ir 2,02 kv. m (trūko 0,8 kv. m ir 1,08 kv. m). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjui 375 dienas Pravieniškių PN-AK bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas buvo mažesnis kaip 3,1 kv. m. Pareiškėjui tekęs kameros plotas buvo užstatytas baldais ir kitais įrenginiais, todėl pažeidimų metu jo galimybė kameroje laisvai judėti buvo itin suvaržyta. Laikotarpis, kurį pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, negali būti vertinamas kaip trumpas ar atsitiktinis, todėl atsakovo atstovo argumentai, jog asmeninės erdvės plotą pareiškėjui galėjo kompensuoti galimybė judėti sektoriaus patalpose, atmesti. Iš byloje esančių duomenų, t. y. iš 2018 m. gegužės 21 d. Pravieniškių PN-AK Medicininio pažymėjimo Nr. 81(3)-240 bei Psichologinės tarnybos pažymos Nr. 73(3)-198 (1 t., b. l. 44, 45), taip pat Medicinos dokumentų išrašų (II t., b. l. 28–35) nenustatyta, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kilusi žala pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Taip pat nenustatyta, kad atsakovo atstovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų subjektų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu.

12. Teismas pažymėjo, kad Kauno visuomenės sveiktos centro 2015 m. liepos 16 d. rašte Nr. 2-2790-7(4.11) nurodyta, jog 2015 m. liepos 10 d. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 1 būrio 10 sekcijoje buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog patalpoje, kurioje gyveno pareiškėjas, ant sienos aplink langą yra pelėsis (I t., b. l. 22), todėl, teismo vertinimu, pareiškėjui Pravieniškių PN-AK nebuvo sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka ir tai galėjo sukelti pareiškėjui papildomų nepatogumų. Teismas iš dalies sutiko, kad pelėsio atsiradimą galėjo lemti netinkamas gyvenamųjų patalpų valymas ir vėdinimas, kurį turėjo atlikti pats pareiškėjas ir kiti nuteistieji, tačiau pažymėjo, kad pataisos namų administracijai tenka pareiga užtikrinti, jog nuteistieji vykdytų jiems priskirtas prievoles.

13. Teismas akcentavo, kad į bylą pateiktas Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 27 d. raštas Nr. S-20966 paneigia pareiškėjo teiginius dėl subkultūros (II t., b. l. 2). Byloje nėra jokių dokumentų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją dėl galimai egzistuojančių „kastų“. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas tik konstatavo jo diskriminavimą ir priskyrimą (duomenys neskelbtini), tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtino (tiesioginio) priežastinio ryšio.

14. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog pataisos įstaigoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Sudaryta šių paslaugų teikimo sutartis su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“ (I t., b. l. 49–56). Taip pat pateikti darbų atlikimo aktai, graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalai (I t., b. l. 57–64, 65–88), kurie patvirtina, jog kalinimo įstaigoje buvo atliekami darbai. Teismui pateiktas Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 9 d. raštas Nr. 2-1069-7(4.11) patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK patalpose įmonės, turinčios licenciją verstis privalomuoju profilaktiniu aplinkos kenksmingumo pašalinimu, atlieka dezinsekciją. Taip pat minėtame rašte nurodyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo vykdoma dezinsekcija 2016 m. vasario 10 d., tačiau patikrinimo metu, t. y. 2016 m. kovo 1 d., blakių vėl pastebėta (I t., b. l. 21). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl blakių buvimo patalpose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno pareiškėjas, iš dalies yra pagrįsti. Tačiau teismas pažymėjo, kad švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) valinių veiksmų.

15. Teismas nesivadovavo pareiškėjo į bylą pateiktais liudytojų parodymais, kadangi visi liudytojai atliko kartu su pareiškėju laisvės atėmimo bausmę, todėl teismas vertino, kad jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi.

16. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK, pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 375 paras buvo kalinamas bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, taip pat vertinamu laikotarpiu neužtikrinant pareiškėjui kalinimo sąlygų be pelėsio ir blakių.

17. Teismo nuomone, nors pareiškėjui ir buvo suteikta judėjimo laisvė, tačiau pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą pareiškėjas kalėjo ilgą laiko tarpą (375 paras), šis pažeidimas truko nuolat nuo 2015 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. balandžio 27 d., pareiškėjui teko nuo 2,02 kv. m iki 2,3 kv. m, ir šį plotą atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai, taip pat ne visada buvo užtikrintos gyvenimo sąlygos be buitinių parazitų bei pelėsio. Teismas sprendė, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK vertinamu laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nesant duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgdamas į neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatytas aplinkybes, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1153-1062/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1074-822/2018), į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri nagrinėjamu atveju įvertintina 3 000 Eur suma ir ši suma priteistina iš atsakovo.

III. 19. Pareiškėjas B. B. pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo priimti naują sprendimą.

20. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju padaryta negrįžtama žala jo sveikatai. Nurodo, kad naktimis negalėjo miegoti dėl parazitų sukandimų, dabar (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesutinka su senaties termino taikymu jo atžvilgiu. Nurodo anksčiau skundo nerašęs, nes bijojo būti perkeltas atlikti bausmę į kitą vietą, kur jam būtų sugadinta sveikata. Pareiškėjas pažymi, jog Pravieniškių PN-AK kentėjo ir buvo žeminamas dėl vyraujančios subkultūros. Gyvenamojo ploto norma buvo pažeista, dėl ploto trūkumo nuolat kildavo konfliktai, negalėjo gamintis maisto virtuvėlėje, ant palangių ir sienų buvo pelėsis, kankino parazitai, buvo vagiamas maistas.

21. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK pateiktame apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, pripažįstant, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant kaip nepagrįstą.

22. Pravieniškių PN-AK pažymi, kad teismas neatsižvelgė į visas bylos faktines aplinkybes ir nepilnai įvertino pateiktus įrodymus. Atsakovo atstovas akcentuoja, jog Pravieniškių PN-AK nėra kamerų tipo įstaiga, joje nustatytas režimas, kuris numato, kad dienotvarkėje nustatytu metu nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose ir lokalinio sektoriaus teritorijoje. Todėl pareiškėjui tekusį santykinai mažą gyvenamąjį plotą iš dalies kompensavo nemaži kambario išmatavimai ir pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė. Be to, nuteistųjų skaičius nuolat keitėsi, ne visada miegamieji buvo užpildyti. Atsakovo atstovo vertinimu, teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie miegamųjų vietų skaičių.

23. Pravieniškių PN-AK taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pelėsio ir parazitų. Nurodo, jog yra sudariusi sutartį dėl kenkėjų naikinimo, pastebėjus kenkėjus, jų naikinimas atliekamas papildomai. Pravieniškių PN-AK manymu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi pareiškėjo subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Atsakovo atstovo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas laikytinas teisinga ir pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas B. B. kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2012 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. balandžio 19 d., atlyginimo.

25. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu pareiškėjo B. B. skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas pareiškėjo skundo reikalavimą už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. balandžio 18 d. atmetė pritaikęs ieškinio senatį.

26. Apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjas, nesutinkantis su ieškinio senaties termino taikymu ir manantis, jog jam nebuvo priteistas pakankamas neturtinės žalos atlyginimas, tiek atsakovas, manantis, jog visus pažeidimus pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstai ir be pagrindo priteisė neturtinę žalą pinigais.

27. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, pažymėtina, jog Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra akcentavęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2006 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Scordino prieš Italiją Nr. 1 89 p. (pareiškimo Nr. 36813/97).

28. EŽTT taip pat yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtinti ribojimai būtų proporcingi, jais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Bellet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 23805/94), 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 8225/78), 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93), taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1592-624/2017; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2694-442/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-856-492/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-801-822/2018; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-586-520/2020 ir kt.).

29. Atsižvelgus į tai, vertintina, jog šiuo atveju galėjo ir turėjo būti taikomos nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senatį, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad ieškinio senaties terminas negalėjo būti taikomas. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, padarytą, kaip teigiama, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. balandžio 18 d.

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva (ex officio) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

31. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai teismo nustatytų pažeidimų, teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinių skundų teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

32. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes dėl pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą ir iš Pravieniškių PN-AK iki 2018 m. rugsėjo 28 d. pareikalavo pateikti teismui duomenis apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. balandžio 19 d., laikotarpius, kuriais jis gyveno šiose patalpose, šių patalpų plotą, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių ginčui aktualiu laiku, taip pat pateikti duomenis apie gyvenamųjų vietų skaičiaus mažinimą nurodytu laikotarpiu (nurodant, kada buvo sumažintas gyvenamųjų vietų skaičius ginčo patalpose) bei pateikti rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų dėl nuteistųjų subkultūros (kastų) toleravimo.

33. Pravieniškių PN-AK pateikė 2018 m. rugsėjo 25 d. pažymą Nr. 63-2808, kuria patikslino 2018 m. gegužės 15 d. pažymą Nr. 63-1127, tačiau, kaip ir pirminėje pažymoje, joje pateikiamas miegamųjų vietų skaičius 2016 m. balandžio 28 d. duomenimis. Taigi matyti, jog byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie atspindėtų miegamųjų vietų skaičių gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, laikotarpiu iki 2016 m. balandžio 28 d. Kadangi atsakovo atstovas, net ir atnaujinus bylos nagrinėjimą, nepateikė papildomų duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo skunde detaliai išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjui nuo 2015 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. spalio 28 d. gyvenant 1 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje ir laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. pareiškėjui bausmę atliekant 1 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrinta turtinti tekti gyvenamojo ploto norma.

34. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad nėra pagrindo padidinti pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

35. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. B. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė