2023-05-10 Nr. AB-9774-3-62-3-00266-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-265-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00266-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno stiklas“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno stiklas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno stiklas“ kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti: 1) Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-587 (toliau – ir Sprendimas) patvirtinto Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2022 m. sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 196, 197, 198, 199, 200, 201 ir 202 punktus; 2) Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2022 m. gruodžio 27 d. raštą Nr. 29-2-1599 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio“ (toliau – ir Raštas).

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 straipsnių reikalavimų, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant patikslinti skundo reikalavimus, pateikti duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus, kada pareiškėjas susipažino su ginčijamu Tarybos 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu T-587.

Pareiškėjas 2023 m. vasario 28 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo palaikė pirminiame skunde išdėstytus reikalavimus.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Tarybos patvirtinto Sąrašo 196, 197, 198, 199, 200, 201 ir 202 punktus ir atsisakė priimti skundo dalį dėl Administracijos Rašto panaikinimo.

Teismas nustatė, kad antruoju reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti Administracijos Raštą, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad Taryba Sprendimu patvirtinto Sąrašą, į kurį įtraukė pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat informavo, kad 2022 metais pareiškėjas turės mokėti nekilnojamojo turto mokestį padidintu tarifu. Teismo vertinimu, pareiškėjo ginčijamas Administracijos Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui ir Raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Minėtu aktu pareiškėjas buvo tik informuotas, apie atsakovo priimtą Sprendimą dėl pareiškėjo turto įtraukimo į Sąrašą bei taikytiną padidintą nekilnojamojo turto mokesčio tarifą.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl šio reikalavimo atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Administracijos Raštą ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjo skundo dalies dėl reikalavimo panaikinti Administracijos Raštą priėmimo klausimą.

Pareiškėjas teigia, kad Raštas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Ginčijamame Sprendime nenurodyta, kad padidintas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas už į Sąrašą įtrauktus turi būti mokamas už 2022 metus. Padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas savo esme yra sankcija, todėl padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas negali būti taikomas atgaline data už praėjusį laikotarpį, kai nekilnojamojo turto objektas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą nebuvo įtrauktas, ir turi būti nukreiptas į ateitį. Raštu atsakovas Administracija nustatė, kad padidintas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas taikomas už visus 2022 metus, t. y. ir už tą laikotarpį, kai pareiškėjo nekilnojamasis turtas nebuvo įtrauktas į Sąrašą.

Pareiškėjas pažymi, kad viešojo administravimo subjektų veikloje taikomas principas – viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama. Administracija Rašte nurodydama, jog padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas taikomas mokant nekilnojamojo turto mokestį už 2022 metus, pažeidė minėtą principą, aktualų teisinį reguliavimą ir savo kompetencijos ribas. Raštas tiesiogiai sukelia pareiškėjui teisines ir turtines pasekmes, todėl jam negali būti užkirstas kelias ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus teisme.

Pareiškėjo reikalavimas dėl Rašto panaikinimo gali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti tik tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-28-502/2023). Šiuo atveju pareiškėjo skundo priėmimo stadijoje nebuvo akivaizdu, kad Raštas neturi įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, t. y. nesukelia jokių teisinių pasekmių. Rašto reikšmė bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir atsakovų Tarybos ir Administracijos atsikirtimus į pareiškėjo reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl jo reikalavimo panaikinti Administracijos Raštą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad Raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nedaro poveikio pareiškėjo teisėms ir pareigoms, nes yra informacinio pobūdžio.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra nurodęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015), taip pat negali būti teikiamas skundas dėl informacinio pobūdžio dokumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-502/2022).

Akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

Vertinant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, nustatyta, kad pareiškėjas Raštu buvo informuotas apie Tarybos Sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Sąrašas, į kurį įtrauktas pareiškėjo nekilnojamasis turtas, Europos pr. 91, Kaune ir pridėtos minėto Sąrašo dalys. Taigi, Raštu (lydraščiu), buvo atliktas kito administracinio subjekto – Tarybos Sprendimo persiuntimas, pareiškėjo supažindinimas su Tarybos Sprendimu įtraukti pareiškėjo nekilnojamąjį turtą į Sąrašą, kuriam taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas pagal Tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. T-202 „Dėl 2020 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo“ 5 punktą.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 29 punktas nustato, kad vietinių rinkliavų, įmokų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka priskirtinas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi savivaldybių taryboms nustatyta kompetencija tvirtinti nekilnojamojo turto mokestį nekilnojamam turtui, esančiam savivaldybės teritorijoje. Tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169 patvirtinto Apleisto ir neprižiūrimo turto nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10-11 punktai nustato, kad Administracijos skyriui suteikta teisė mokesčių administravimo srityje rengti Apleisto ir neprižiūrimo turto sąrašus, t. y. sudaryti juos pagal savivaldybės atskirų seniūnijų surinktus duomenis apie joms priskirtose teritorijose apleistą ir neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina tai, kad Administracijos atsakingas skyrius parengia Tarybos sprendimo projektą dėl Apleisto ir neprižiūrimo turto sąrašo patvirtino ir pateikia jį tvirtinti Tarybai iki kiekvienų metų spalio 1 d. Aprašo 12 punkte nustatyta, kad Administracijos atsakingas skyrius registruotu laišku per 10 darbo dienų nuo Aprašo 11 punkte nurodyto Savivaldybės tarybos sprendimo įsigaliojimo dienos praneša įrašyto į Sąrašą nekilnojamojo turto savininkams ir valdytojams apie jų valdomo nekilnojamojo turto įrašymą į Sąrašą ir nekilnojamojo turto mokesčio tarifo šiam turtui nustatymą (12.1 p);. pateikia Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai Savivaldybės tarybos sprendimo nuorašą (12.2 p.).

Taigi, nors pagal nurodytąjį teisinį reguliavimą Administracijai ir priskirta konkreti funkcija įtraukti nekilnojamąjį turtą į Sąrašą, tačiau Sąrašo sudarymas laikytina tik administracine funkcija nesukeliančia apibrėžtų teisinių padarinių, nes galutinį sprendimą tvirtindama Sąrašą priima Taryba. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje esantys savivaldybės seniūnijos patikrinimo aktai, kurių pagrindų sprendžiama dėl konkretaus nekilnojamojo turto įtraukimo į Sąrašą, nagrinėjant bylą iš esmės gali būti vertinami kartu su Tarybos Sprendimu, kaip sudėtinė Sprendimo dalis.

Iš Rašto turinio matyti, kad Administracija Rašte nėra nurodžiusi teisinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasi ji atlieka viešojo administravimo funkcijas, turi teisę duoti valdingus nurodymus fiziniams ar juridiniams asmenims. Iš nurodyto teisinio reguliavimo spręstina, kad Administracija pagal Aprašo 12 punktą informuoja nekilnojamojo turto savininką apie Tarybos Sprendimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą – atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Administracijos Rašto panaikinimo, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Administracijos Raštą paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno stiklas“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2022 m. gruodžio 27 d. rašto Nr. 29-2-1599 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio“ panaikinimo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Milda Vainienė