afd27235-4efb-484e-ac71-2de393bfb0ae · Marijampolės apylinkės teismas

?Vilkavi?kio rajono Baudžiamoji byla Nr. 1-505-633/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10927-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos –1.2.4.6.2.1 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 29 d. VilkaviÅ¡kis Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui K. G., gynėjui advokatui J. K., nukentėjusiajam M. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje :

R. Š., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, vidurinio išsilavinimo, darbingas visiškai, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2018 m. balandžio 25 d. Marijampolės apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 5 mėn. viešųjų darbų, 2) 2018 m. birželio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės apribojimo, 3) 2018 m. rugpjūčio 23 d.

Marijampolės apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 64, 641 straipsnius – 90 parų areÅ¡to (bausmę atlikęs, teistumai neiÅ¡nykę ir nepanaikinti), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

1. Kaltinamasis R. Å . 2019 m. kovo 17 d., apie 1.50 val. bendro buto (duomenys neskelbtini) kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir kilus buitinio pobÅ«džio ginčui dėl suvartoto be jo žinios jo maisto, tyčia tris kartus sudavė kumščiu ir spyrė koja į veidÄ Å¡eimos nariui – broliui M. Å ., sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Å iais veiksmais kaltinamasis R. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo iÅ¡vadas 2.

Kaltinamasis R. Å . Å¡ias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiÅ¡kai, pareiÅ¡kė nuoÅ¡irdų apgailestavimÄ dėl savo poelgio, netrukus po įvykio, kai buvo paleistas iÅ¡ sulaikymo, atsiprašęs ir patį nukentėjusįjį savo brolį, Å¡is jam atleidęs, jie susitaikę, nuo įvykio nakties nebesipyksta. Apie nusikaltimo įvykį paaiÅ¡kino, jog įvykio dienos rytÄ , rengdamasis vakare atÅ¡vęsti gimtadienį, į bendrÄ su broliu butÄ atsinešęs pasiliko maisto produktų, o vakare į butÄ pasikvietė pažįstamÄ liudytojÄ J.

K. ir su ja Å¡ventė gimtadienį, gėrė stiprų 7 proc. alų, jo pats iÅ¡gėrė apie 4 litrus, buvo gėręs alkoholio jau iki tol, todėl buvo jau girtokas. Nukentėjusysis į namus grįžo dar girtesnis, jiedu susipyko dėl to, kad brolis be jo žinios paėmė ir suvartojo dalį jo ryte atsineÅ¡to maisto, nesusilaikęs jis sudavė broliui 2-3 kartus į veidÄ , mušė kumščiu, galėjo ir įspirti. Brolis po to pabėgo ir iÅ¡kvietė policijÄ . Nukentėjusįjį brolį sumušė nebe pirmÄ kartÄ , iÅ¡ esmės dėl savo girtumo – blaivus taip nebÅ«tų pasielgęs, sutinkantis, kad jam skaudėję, lig tol jo veidas buvo sveikas.

3. IÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo konflikto kilimo priežastis, tiek kaltinamojo, tiek paties nukentėjusiojo girtumÄ , kaltinamojo fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį pobÅ«dį, jo vietÄ , smÅ«gių skaičių, lokalizacijÄ ir kt. byloje yra patvirtinęs ir nukentėjusysis M. Å . (b. l. 16-17) bei tiesioginė nusikaltimo įvykio liudytoja, kaltinamojo sugėrovė J. K. (b. l. 42-43), kurių po nusikaltimo įvykio atliktų apklausų metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo iÅ¡tirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio tvarka. 4. 2019 m. kovo 17 d.

įvykio vietos apžiÅ«ra nustatyta, jog nukentėjusiojo ir kaltinamojo butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Įėjimas į šį butÄ yra iÅ¡ kiemo, laiptine pakilus į antrÄ jį namo aukÅ¡tÄ . Per duris patenkama į virtuvės patalpÄ , joje yra kieto kuro pakura, dujinė viryklė, baldai ir kt. namų apyvokos daiktai, patalpoje neÅ¡varu ir didelė netvarka. IÅ¡ virtuvės patalpos yra praėjimas į kambarį, jame stovi dvi sofos-lovos, tarp jų stalas, ant jo, ant grindų ir kitur labai neÅ¡varu ir didelė netvarka (b. l. 8-12). 5. 2019 m. kovo 17 d. policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo per bendrÄ jį pagalbos centrÄ gautÄ iÅ¡ nukentėjusiojo M.

Å . informacijÄ (praneÅ¡imÄ ) apie jo sumuÅ¡imÄ , Å¡i pasitvirtino – kilusio buitinio konflikto metu, abiem esant girtiems, brolis R. Å . (kaltinamasis) jam, M. Å ., triskart sudavęs, įspyręs į veidÄ , dėl ko jis jautęs fizinį skausmÄ . Nukentėjusysis buvo rastas akivaizdžiai girtas, jam po kaire akimi veide matėsi Å¡viežias sumuÅ¡imas - kraujuojanti žaizda (b. l. 4-7). 6. 2019 m. kovo 17 d., 2 val. 20-22 min. laiku atliktomis patikromis alkotesteriu fiksuota nukentėjusiajam M. Å . sunkus 2,67 prom. girtumas, o kaltinamajam R.

Å . - vidutinis 1,85 prom. girtumas (b. l. 25-27). II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo iÅ¡vados dėl jų 7. Kaltinamojo R. Å . parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieÅ¡taringi, jie neprieÅ¡tarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, policijos pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu apie galimÄ smurtÄ artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiÅ«ra) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, Å¡ie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiÅ¡kinimus kaip teisingus ir pakankamai iÅ¡samius.

8. Nukentėjusiojo M. Å . ir tiesioginės nusikaltimo įvykio liudytojos J. K. liudijimai bylos procese buvo nuoseklÅ«s, jų byloje pateikti duomenys iÅ¡ esmės sutampa, atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobÅ«džio (policijos patrulio tarnybiniu praneÅ¡imu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotÄ situacijÄ Ä¯vykio vietoje iÅ¡kart po nusikaltimo įvykio, įskaitant Å¡viežio sumuÅ¡imo požymius nukentėjusiojo veide, įvykio vietos apžiÅ«ra nustatytÄ nusikaltimo įvykio aplinkÄ bei ir kaltinamojo apie įvykį pateiktÄ informacijÄ ), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis.

Aukščiau apraÅ¡yti (punktai 2-6) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais. Visi Å¡ie duomenys dėl esminių ir reikÅ¡mingų teismo iÅ¡vadoms aplinkybių nėra prieÅ¡taringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, dėl girtumo ir kilus Å¡eiminio, buitinio pobÅ«džio ginčui, tyčia smurtu puolė jo maisto produktus savavaliÅ¡kai suvartojusį nukentėjusįjį brolį ir, triskart suduodamas jam kumščiu ir spirdamas koja į veidÄ , sukėlė jam fizinį skausmÄ .

III. įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija 9. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo R. Å . veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusįjį smurtu užpuolė bÅ«tent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (triskart suduodamas kumščiu ir spirdamas koja į veidÄ ) tiesiogine staigiÄ ja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiÅ¡kai kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo jam sukėlimÄ (sunkesnės pasekmės nėra proceso įstatymo nustatyta tvarka konstatuotos).

Trečia, trys smÅ«giai kumščiu, taip pat spiriant koja į veidÄ , sukėlę nukentėjusiajam ženklų ir kurį laikÄ trukusį fizinį skausmÄ , aiÅ¡kinamos teisės normos prasme neabejotinai turi bÅ«ti traktuojama nukentėjusiojo muÅ¡imu. Ketvirta, nukentėjusiojo byloje nuosekliai nurodytos jo muÅ¡imo pasekmės Å¡io asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek paties nukentėjusiojo pareiÅ¡kimais, tiek policijos patrulio fiksuotais duomenimis apie nukentėjusiojo iÅ¡vaizdÄ iÅ¡kart po nusikaltimo įvykio (veidas kairėje pusėje buvo Å¡viežiai sumuÅ¡tas ir kraujavo), tiek liudytojos J.

K. bei paties kaltinamojo paaiÅ¡kinimais. Penkta, kaltinamojo ir nukentėjusiojo, brolių gyvenimas kartu viename bute, bendro namų Å«kio tvarkymas, nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka Å¡alies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės Å¡eimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės Å¡eimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktÄ konstitucinės Å¡eimos sampratos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pagal kurį sprendžiant apie Å¡eimos santykių buvimÄ esminę reikÅ¡mę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraiÅ¡umas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015), - aptariamo baudžiamojo įstatymo požiÅ«riu jie yra Å¡eimos nariai, o nusikalstama veika įvykdyta artimoje aplinkoje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

10. Spręsdamas, kokios rÅ«Å¡ies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobÅ«dį, taip pat Å¡ios pavojingumo visuomenei laipsnį, kilusias iÅ¡ jos pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vienÄ , tiek kitÄ Å¡iuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja mažesniu nei rÅ«Å¡inės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalies) dispozicijos lygmuo, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo kokių tai įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, jo neteisėtai panaudota fizinė jėga (prievarta) buvusi artima minimaliai tiek trauminių poveikių skaičiumi (trys), tiek kilusių nusikalstamų pasekmių požiÅ«riu (fizinis skausmas) bei konflikto vada buvo grynai buitinio pobÅ«džio nepanorusių ieÅ¡koti kompromiso Å¡eimos narių (brolių) ginčas, dėl kurio galimų pasekmių rizikÄ prisiėmė ir pats nukentėjusysis, negana to, dar iki nusikaltimo įvykio pasielgęs rizikingai ir tam tikru mastu provokuojančiai, savavaliÅ¡kai suvartodamas dalį kaltinamojo maisto produktų.

11. Kaltės forma ir rÅ«Å¡is Å¡iuo atveju tiesiogiai sÄ lygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikacijÄ , todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiÅ«riu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. IÅ¡ esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajam momento, kas iÅ¡ esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar Å¡velninti skirtinÄ kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

12. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimÄ , teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuriÄ vertina patenkinamai : nors kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas trečiÄ jį kartÄ (b. l. 82-86, 92-97), per paskutiniuosius dvejus metus keturiskart buvo nubaustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 70-81), tačiau nusikaltimai, kad ir smurtiniai, bet nesunkÅ«s, nuobaudos neÅ¡iurkščios (dominuoja neatsargÅ«s kelių eismo taisyklių pažeidimai), kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba ir iÅ¡ to pragyvena, yra motyvuotas ir toliau gyventi iÅ¡ darbo bei mažinti alkoholio vartojimÄ .

13. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas kvalifikuoja tai, kad :

a) jis visiÅ¡kai prisipažino kaltu, padėjo savo parodymais atskleisti nusikalstamÄ veikÄ bei reiÅ¡kia gailėjimÄ si dėl jos, kurio nuoÅ¡irdumÄ be kita ko patvirtina nukentėjusiojo atsipraÅ¡ymas, vieÅ¡as pasižadėjimas nebenusikalsti ir kitas po veikos įvykdymo kaltinamojo elgesys, siekiant mažinti nusikalstamo elgesio recidyvo rizikas (persikėlimas gyventi atskirai), b) kaltinamojo veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas ir tam tikra dalimi provokavęs paties nukentėjusio elgesys su kaltinamojo turtu (maisto produktais) (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis teismas kvalifikuoja :

a) nusikaltimo įvykdymÄ apsvaigus nuo alkoholio iki vidutinio girtumo, kas, kaip pripažįsta ir pats kaltinamasis, tiesiogiai priežastingai nulėmė jo staigiÄ jÄ tyčia nusikalsti, bei b) kad naujÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis įvykdė bÅ«damas recidyvistu, t. y. turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumai už ankstesnius tyčinius analogiÅ¡kus savo pobÅ«džiu nusikaltimus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

14. Todėl teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje, nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rÅ«Å¡inės nusikaltimo sudėties lygmeniu, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių lyginamÄ jį svorį vertinant labiau lengvinančiųjų naudai ir kartu konstatavus dar iÅ¡ esmės patenkinamÄ kaltinamojo asmenybę, yra teisinga kaltinamajam paskirti dar areÅ¡to rÅ«Å¡ies bausmę, tačiau savo dydžiu artimesnę baudžiamojo įstatymo sankcijos maksimaliam, kita vertus, bÅ«tų neteisinga paskirti maksimalų ar labai artimÄ tokiam dydį (trukmę), kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau (punktai 12 ir 13), buvo nustatyta 2 atsakomybę lengvinančios ir kitų kaltinamojo pavojingumÄ mažinančių aplinkybių.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės dydį individualizavusias aplinkybes (punktai 10-13), arešto bausmė savo rūšimi bus adekvati ir proporcinga kaltinamojo nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jo paties pavojingumui visuomenei, – nebus nei aiškiai per švelni, nei aiškiai per griežta. Skirtinos arešto bausmės trukmė nustatytina 75 paros (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis).

Taip pat nenustatyta ir faktinio pagrindo jį, esant recidyvistu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai) dėl aukščiau jau aptartų bausmės rūšį individualizuojančių argumentų. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis teisme prisipažino kaltu, davė pakankamai išsamius paaiškinimus ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y.

šiuo atveju iki 50 parų arešto.

15. Ä® skiriamÄ bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«to laiko už 1 parÄ skiriamos areÅ¡to bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Kaltinamajam R. Å . byloje paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 64-65) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieÅ¡kinių byloje nėra pareikÅ¡ta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso iÅ¡laidų taip pat nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, n u s p r e n d ž i a : R. Å . pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 75 paromis areÅ¡to. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatas, bausmę R. Å . sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 50 (penkiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to. Ä® skiriamÄ bausmę įskaityti 1 (vienÄ ) parÄ nuteistojo laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«to laiko už 1 (vienÄ ) parÄ jam paskiriamos areÅ¡to bausmės. KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus jÄ panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus. Teisėjas Algis Vieraitis