afd11611-5fa0-4252-a8d7-cedc593c437e · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedbuto orderis patvirtina, jog butas buvo perduotas apeliantÄs motinos nuosavybÄn (ne kaip žinybinis butas); Vilniaus miesto savivaldybÄ patvirtino, kad butas priklauso AB â(duomenys neskelbtini)â, kuri yra iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro, todÄl niekas neturi daugiau teisių į šį butÄ , tik apeliantÄ;
Legislator headnote
AI generatedafd11611-5fa0-4252-a8d7-cedc593c437e · Vilniaus apygardos teismas: PareiÅ¡kÄja įgijo bei sÄ Å¾iningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo daiktÄ . Per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas, jei toks bÅ«tų, turÄjo teisinÄ galimybÄ Ä¯gyvendinti savo teisÄ Ä¯ daiktÄ .
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-1876-852/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04621-2022-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Andrius Verikas, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos J. T. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjos J.
T. pareiÅ¡kimÄ dÄl valdymo fakto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys â valstybÄs įmonÄ âTurto bankasâ ir Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija. TeisÄjas nustatÄ: I. GinÄo esmÄ 1. PareiÅ¡kÄja J. T. praÅ¡Ä teismo patvirtinti buto, esanÄio (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) (toliau â ir butas), valdymo faktÄ . NurodÄ, kad valdymo faktÄ nori įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o vÄliau sieks daiktÄ Ä¯gyti nuosavybÄn pagal įgyjamÄ jÄ senatį.
PaaiÅ¡kino, kad ji bute yra registravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , taip pat gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo registravusi ir jos mama V. B., kuri mirÄ (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kÄja kreipÄsi į Vilniaus miesto savivaldybÄ, praÅ¡ydama sudaryti buto nuomos sutartį, taÄiau Vilniaus miesto savivaldybÄ informavo, kad butas nÄra apskaitytas savivaldybÄs turto balanse, jis priklauso akcinei bendrovei (toliau â ir AB) â(duomenys neskelbtini)â. AB â(duomenys neskelbtini)â įkurta 1882 m., 1948 m. tapo â(duomenys neskelbtini)â, o 2006 m. likviduota ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro.
PareiÅ¡kÄja teigÄ, kad butÄ valdo kaip savo (iki motinos mirties valdÄ kartu su ja) 31 metus nesislapstydama, moka už butÄ mokesÄius, daro remontus, todÄl niekas neturi daugiau teisių už jÄ Ä¯ minÄtÄ butÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 2. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ dÄl valdymo fakto patvirtinimo atmetÄ, priteisÄ valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos 17,92 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
3. Teismas nurodÄ, kad valdymas, kaip savarankiÅ¡ka daiktinÄ teisÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) ketvirtosios knygos IV skyrius), visų pirma suprantamas kaip faktinis teisÄtas daikto turÄjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ , kai nuosavybÄs teisÄ Ä¯ daiktÄ valdytojui nepriklauso.
4. Teismas nurodÄ, kad įvertinus byloje esanÄių įrodymų visumÄ , teismui nekilo abejonių, jog pareiÅ¡kÄja faktiÅ¡kai turi butÄ , taÄiau Å¡is valdymas nÄra laikytinas valdymu CK 4.22 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. tai nÄra valdymas kaip savarankiÅ¡ka daiktinÄ teisÄ, kuri yra pagrindas nuosavybÄs teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti. PareiÅ¡kÄja šį daiktÄ faktiÅ¡kai turi, neturÄdama tikslo jį valdyti kaip savo. Vilniaus miesto valdybos 1991 m. balandžio 4 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Å¡is butas pareiÅ¡kÄjos motinai buvo suteiktas kaip žinybinis butas dÄl to, kad pareiÅ¡kÄjos motina dirbo AB â(duomenys neskelbtini)â, t. y. nesiekiant perduoti pareiÅ¡kÄjos motinai jo nuosavybÄs teisÄs. Tai, kad pareiÅ¡kÄja nelaikÄ savÄs daikto valdytoja, patvirtina faktas, jog ji 2008 m. kreipÄsi į Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijÄ , praÅ¡ydama su pareiÅ¡kÄja sudaryti buto nuomos sutartį.
5. Teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjos motina V. B. pagal 1991 m. rugsÄjo 3 d. Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo butÄ faktiniam tarnybiniam naudojimui, taÄiau tai nesukÅ«rÄ pareiÅ¡kÄjai valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinÄs teisÄs, kuri yra pagrindas nuosavybÄs teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6. PareiÅ¡kÄja J. T. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â patvirtinti valdymo faktÄ .
PareiÅ¡kÄja apeliacinį skundÄ grindžia tokiais pagrindiniais argumentais: 6.1. 1991 m. rugsÄjo 3 d. pareiÅ¡kÄjos motinai buvo suteiktas buto orderis. Tuo metu orderis ir buvo dokumentas, nustatantis buto savininkÄ . Gaunant buto orderį, pareiÅ¡kÄjos motina buvo pensinio amžiaus, todÄl butas negalÄjo jai bÅ«ti suteiktas kaip žinybinis. PareiÅ¡kÄjos motina į pensijÄ iÅ¡Äjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pagal tuo metu galiojusias teisÄs normas). 6.2. Vilniaus apygardos teismas 2004 m. balandžio 21 d.
AB â(duomenys neskelbtini)â iÅ¡kÄlÄ bankroto bylÄ , o 2006 m. lapkriÄio 17 d. bendrovÄ buvo iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. SavivaldybÄ 2008 m. kovo 3 d. praneÅ¡ime nurodÄ, kad Vilniaus miesto savivaldybei nepriklauso butas, nurodÄ, kad butas priklauso AB â(duomenys neskelbtini)â. TodÄl iÅ¡ gautos informacijos pareiÅ¡kÄja suprato, kad niekas neturi daugiau teisių į šį butÄ , tik pareiÅ¡kÄja, kuri Å¡iame bute užaugo. 6.3. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kÄja sÄ moningai siekia įgyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ daiktÄ , vykdo visus įstatymo nustatytus reikalavimus, tokia bÅ«sena turÄtų bÅ«ti traktuojama kaip daiktinÄ teisÄ ir turÄtų bÅ«ti ginama. 6.4.
Teismas vadovavosi netinkama teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužÄs 26 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. 2A-563-340/2009). Teismo nurodomoje byloje Å¡alis aiÅ¡kiai suprato, kad mokesÄiai mokami už nuomojamÄ butÄ . Å iuo atveju pareiÅ¡kÄja paveldÄjo mirusios motinos teisÄ Ä¯ butÄ . 6.5. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra nurodÄs, kad teismas, sprÄsdamas, ar įpÄdinis priÄmÄ palikimÄ , pradÄdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpÄdinis atliko aktyvius veiksmus.
Ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpÄdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Jeigu valdymas atitinka keliamus reikalavimus, asmuo laikomas priÄmusiu palikimÄ pradÄjÄs faktiÅ¡kai jį valdyti. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas civilinÄje byloje Nr. e2YT-24400-808/2021 nustatÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄja priÄmÄ palikimÄ po motinos mirties, pradÄdama turtÄ valdyti, naudoti ir prižiÅ«rÄti.
PaveldÄjimo byloje teismui nekilo abejonių dÄl buto valdymo. TreÄiuoju asmeniu dalyvavo VÄ® âTurto bankasâ, kuri neprieÅ¡taravo, kad pareiÅ¡kÄja savo aktyviais veiksmais priÄmÄ palikimÄ . 6.6. Valdymo iÅ¡vieÅ¡inamas yra svarbus ir dÄl žalos atlyginimo. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra nurodÄs, kad CK 6.266 straipsnio 2 dalyje registruoto savininko ar valdytojo atsakomybÄs prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybÄs teisÄ ar valdymÄ yra pavieÅ¡inÄs. 6.7. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad valdymo fakto patvirtinimo institutas yra skirtas spragoms nuosavybÄs teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinÄs padÄties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrint ir daiktÄ valdanÄio asmens teisinei padÄÄiai stabilizuoti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-41/2011).
PareiÅ¡kÄja įgijo bei sÄ Å¾iningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo daiktÄ . Per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas, jei toks bÅ«tų, turÄjo teisinÄ galimybÄ Ä¯gyvendinti savo teisÄ Ä¯ daiktÄ .
7. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija atsiliepime į pareiÅ¡kÄjos apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo grindžia tokiais argumentais: 7.1. Teismas teisingai nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄja faktis?kai turi buta?, tac?iau s?is valdymas ne?ra laikytinas valdymu CK 4.22 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. tai ne?ra valdymas kaip savarankis?ka daiktine? teise?, kuri yra pagrindas nuosavybe?s teisei pagal i?gyjama?ja? senati? i?gyti.
Tokia is?vada darytina i?vertinus tai, kad pareiÅ¡kÄja s?i? daikta? faktis?kai turi, neture?dama tikslo ji? valdyti kaip savo. Butas pareiÅ¡kÄjos motinai buvo suteiktas kaip z?inybinis butas, t. y. nesiekiant perduoti pareiÅ¡kÄjos motinai jo nuosavybe?s teise?s. Buto perdavimas nesuku?re? pareiÅ¡kÄjai valdymo kaip savarankis?kos daiktine?s teise?s, kuri yra pagrindas nuosavybe?s teisei pagal i?gyjama?ja? senati? i?gyti. AplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄja nelaike? save?s daikto valdytoja, patvirtina faktas, jog 2008 m. ji kreipe?si i? Vilniaus miesto savivaldybe?s administracija?, pras?ydama sudaryti buto nuomos sutarti?. 7.2.
Teismu? praktikoje de?l nekilnojamojo daikto valdymo fakto nustatymo taip pat paz?ymima, kad vien tik teise?to (nepaz?eidz?iant teise?s normu?) apsigyvenimo gyvenamojoje patalpoje faktas neapsprendz?ia joje apsigyvenusio asmens nuosavybe?s teise?s i? s?ia? patalpa? atsiradimo, nesukuria tokiam asmeniui savininko teisiu? ar pareigu?, nes tokio nuosavybe?s teise?s i?gijimo pagrindo nenumato i?statymas (CK 4.47 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civiline?je byloje Nr. 2A-102-464/2010). 7.3. Bylos de?l juridine? reiks?me? turinc?io pastato valdymo nuosavybe?s teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareis?ke?jo nuosavybe?s teisei i? nekilnojama?ji? daikta? konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokia? pareis?ke?jo teise?, tac?iau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, is?skyrus teismine?, ju? nei?manoma gauti arba atkurti. 7.4.
Lietuvos Respublikos Auks?c?iausiojo Teismo plenumas 1993 m. lapkric?io 26 d. nutarime Nr. 2 âDe?l teismine?s praktikos turinc?iu? juridine? reiks?me? faktu? nustatymo byloseâ is?ais?kino, kad nustatyti pastatu? valdymo asmenine?s nuosavybe?s teise faktus galima tik tada, kai pats pastatu? priklausomumo s?iam asmeniui faktas buvo i?registruotas, bet registravima? patvirtinantys dokumentai yra dinge? ir negalima ju? atstatyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 4 straipsnis). 7.5. Pagal CPK 526 straipsnio 3 dali? pareis?kimas teismui de?l valdymo fakto patvirtinimo gali bu?ti paduotas tik tada, kai pareis?ke?jas negali kitokia tvarka gauti ta? fakta? patvirtinanc?iu? reikiamu? dokumentu? arba kai negalima atkurti prarastu? dokumentu?.
Fakto, kad asmuo daikta? valdo kaip sava?, is?vies?inimas kitiems asmenims yra to daikto valdymo savo vardu i?registravimas vies?ame registre. De?l nekilnojamojo daikto tai gali bu?ti atlikta Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdanc?io ta? daikta? kaip sava?, pras?yma?. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakius tenkinti pras?yma? ir i?registruoti valdyma? de?l to, kad ne?ra pakankamai toki? fakta? patvirtinanc?iu? i?rodymu?, asmuo, valdantis atitinkama? daikta? kaip sava?, tac?iau nesantis to daikto savininku, gali pras?yti, kad daikto valdymo faktas bu?tu? patvirtintas teismine tvarka (Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo 2010 m. gruodz?io 21 d. nutartis civiline?je byloje Nr. 3K-3-543/2010).
Teismas konstatuoja: IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas, nagrinÄdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatÄ absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dÄl kurių turÄtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
9. Apeliacinis skundas paduotas dÄl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantÄs (pareiÅ¡kÄjos) pareiÅ¡kimas dÄl buto valdymo fakto patvirtinimo. DÄl bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių ir ginÄo esmÄs 10. IÅ¡ byloje esanÄio Vilniaus miesto valdybos 1991 m. balandžio 4 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) DÄl butų žinybiniame bute suteikimo nustatyta, kad Å¡iuo potvarkiu patvirtintas (Duomenys neskelbtini) sprendimas dÄl žinybinių butų suteikimo pilieÄiams ir Gyvenamojo ploto skirstymo skyrius įpareigotas iÅ¡duoti orderius pagal priedÄlį.
11. IÅ¡ Vilniaus miesto mero 1991 m. balandžio 4 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) priedÄlio PilieÄių, kuriems suteikiami butai žinybiniame name (duomenys neskelbtini), sÄ raÅ¡o eilÄs Nr. 17 matyti, kad butas suteiktas apeliantÄs motinai V. B. (įraÅ¡yta â V. B.), kaip (duomenys neskelbtini) darbininkei.
12. IÅ¡ Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Gyvenamosios patalpos 1991 m. rugsÄjo 3 d. Orderio Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad pagal Vilniaus miesto valdybos 1991 m. balandžio 4 d. potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) orderis apeliantÄs motinai V. M. B. suteikÄ teisÄ apsigyventi gyvenamoje patalpoje â (duomenys neskelbtini).
13. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, taÄiau nuosavybÄs teisÄs į butÄ niekam nÄra įregistruotos.
14. VÄ® âRegistrų centrasâ Gyventojų registro 2021 m. birželio 3 d. pažymoje Nr. GR.3A-1886 nurodyta, kad apeliantÄs motina V. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡iuo adresu buvo deklaravusi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). 15. (Duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) daugiabuÄių namų savininkų bendrija patvirtino, kad nuo 1991 m. rugsÄjo mÄn. iki 2022 m. balandžio mÄn. už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), laiku mokami visi mokesÄiai. Å is butas niekada skolų neturÄjo, neturi jų ir dabar. Mirus V. B., (duomenys neskelbtini) buto valdymas perÄjo jos dukrai J. B. (nuo (duomenys neskelbtini) J. T.). 16. 2007 m. spalio 5 d. apeliantÄ kreipÄsi į Vilniaus miesto savivaldybÄ, praÅ¡ydama sudaryti buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.
17. Vilniaus miesto savivaldybÄ 2008 m. kovo 3 d. raÅ¡tu informavo, kad butas priklausÄ AB â(duomenys neskelbtini)â ir nÄra apskaitytas Vilniaus miesto savivaldybÄs balanse. PareiÅ¡kÄja kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama patvirtinti buto valdymo faktÄ .
18. Pirmosios instancijos teismas atmetÄ pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymÄ patvirtinti buto valdymo faktÄ , padarÄs iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kÄjos buto valdymas (mokesÄių mokÄjimas, buto iÅ¡laikymas, apsigyvenimas jame) nÄra valdymas kaip savarankiÅ¡ka daiktinÄ teisÄ (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), kuri yra pagrindas nuosavybÄs teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti.
19. ApeliantÄ, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , teigia, kad:
1) buto orderis patvirtina, jog butas buvo perduotas apeliantÄs motinos nuosavybÄn (ne kaip žinybinis butas);
2) apeliantÄ paveldÄjo mirusios motinos teisÄ Ä¯ butÄ ;
3) Vilniaus miesto savivaldybÄ patvirtino, kad butas priklauso AB â(duomenys neskelbtini)â, kuri yra iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro, todÄl niekas neturi daugiau teisių į šį butÄ , tik apeliantÄ;
4) apeliantÄ siekia įgyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ daiktÄ , vykdo visus įstatymo nustatytus reikalavimus, tokia bÅ«sena turÄtų bÅ«ti traktuojama kaip daiktinÄ teisÄ ir turÄtų bÅ«ti ginama;
5) valdymo fakto patvirtinimu reikalinga spragÄ nuosavybÄs teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinÄs padÄties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrint bei daiktÄ valdanÄios apeliantÄs teisinei padÄÄiai stabilizuoti. DÄl apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo 20. IÅ¡ pareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kimo ir papildomų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teismui turinio akivaizdu, kad pareiÅ¡kÄja praÅ¡Ä teismo patvirtinti buto valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinÄs teisÄs, faktÄ , â daikto valdymÄ , turint tikslÄ valdyti jį kaip savÄ , kuris yra pagrindas nuosavybÄs teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti.
21. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad CPK XXXIV skyriaus antrojo skirsnio âBylos dÄl valdymo fakto patvirtinimoâ normų nustatyta tvarka gali bÅ«ti patvirtintas valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinÄs teisÄs, faktas. Daikto valdymu kaip savarankiÅ¡ka daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turÄjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ . Be to, valdymas, kaip daiktinÄ teisÄ, yra pagrindas nuosavybÄs teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). TeisÄtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turÄjimas, įgytas tais paÄiais pagrindais, kaip ir nuosavybÄs teisÄ (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis).
Valdymas, minÄta, gali bÅ«ti ir viena iÅ¡ nuosavybÄs teisÄs turinį sudaranÄių dalių (CK 4.22 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis), taÄiau valdymas, kaip savarankiÅ¡ka daiktinÄ teisÄ (CK ketvirtosios knygos IV skyrius), visų pirma suprantamas kaip faktinis teisÄtas daikto turÄjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ , kai nuosavybÄs teisÄ Ä¯ daiktÄ valdytojui nepriklauso. Bylos dÄl valdymo fakto patvirtinimo paprastai siejasi su nuosavybÄs teisÄs įgijimu, jų esmÄ â pareiÅ¡kÄjo valdymo teisÄs konstatavimas ir oficialus patvirtinimas.
Valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinÄs teisÄs, atveju nuosavybÄs teisÄ pareiÅ¡kÄjui dar apskritai nebuvo atsiradusi, valdymo fakto patvirtinimas yra tik prielaida pareiÅ¡kÄjui jÄ (nuosavybÄs teisÄ) įgyti įgyjamosios senaties bÅ«du. Bylose dÄl valdymo fakto patvirtinimo teisminio nagrinÄjimo dalykas yra faktinio valdymo, t. y. kad asmuo faktiÅ¡kai turi daiktÄ ir jį valdo kaip savÄ , konstatavimas. Valdymo fakto į tam tikrÄ daiktÄ patvirtinimas taip pat gali bÅ«ti siejamas, pavyzdžiui, su eliminavimu galimybÄs tÄ daiktÄ pripažinti beÅ¡eimininkiu (CK 4.57 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 526 straipsnio 3 dalį, pareiÅ¡kimas teismui dÄl valdymo fakto patvirtinimo gali bÅ«ti paduotas tik tada, kai pareiÅ¡kÄjas negali kitokia tvarka gauti tÄ faktÄ patvirtinanÄių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-543/2010).
22. Tam, kad toks faktas ypatingosios teisenos tvarka bÅ«tų teismo patvirtintas, yra bÅ«tina nustatyti Å¡ių sÄ lygų visumÄ :
1) asmuo faktiÅ¡kai turi daiktÄ , į kurį jam nuosavybÄs teisÄ nepriklauso, turÄdamas tikslÄ valdyti jį kaip savo;
2) asmuo šį daiktÄ valdo teisÄtai;
3) asmuo neturi valdymo faktÄ patvirtinanÄių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų;
4) valdomas daiktas neturi kito teisÄto jo savininko (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2A-15-464/2009).
23. ApeliacinÄs instancijos teismas, susipažinÄs su bylos medžiaga, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad apeliantÄs motina gavo butÄ faktiniam naudojimui, taÄiau tai nesukÅ«rÄ jai valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinÄs teisÄs, kuri yra pagrindas nuosavybÄs teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti. ApeliantÄs nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti kitokį sprendimÄ dÄl toliau nurodomų motyvų.
24. Pasisakant dÄl apeliantÄs argumento, kad Vilniaus miesto apylinkÄs teismas civilinÄje byloje Nr. e2YT-24400-808/2021 nustatÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , jog apeliantÄ paveldÄjo motinos valdymo teisÄ Ä¯ butÄ , pažymÄtina, kad toks apeliantÄs argumentas prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. IÅ¡ su apeliantÄs pareiÅ¡kimu pateikto Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2021 m. rugsÄjo 7 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2YT-24400-808/2021 turinio matyti, kad teismas nustatÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , jog apeliantÄ priÄmÄ motinos palikimÄ po motinos mirties, pradÄdama paveldimÄ turtÄ valdyti, naudoti ir prižiÅ«rÄti. Teismas Å¡iame sprendime konstatavo, kad sprÄsdamas palikimo priÄmimo fakto nustatymo klausimÄ , nesiaiÅ¡kina ir neįvardina konkretaus palikto turto kiekio, jo dalių ir vertÄs, t. y. ir fakto, kad apeliantÄ priÄmÄ valdyti butÄ .
25. Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas apeliantÄs argumentas, kad buto orderis buvo dokumentas, patvirtinantis buto savininkÄ ir negalÄjo bÅ«ti suteiktas kaip žinybinis butas, nes apeliantÄs motina buto suteikimo metu buvo iÅ¡Äjusi į pensijÄ . Byloje nustatyta, kad apeliantÄs motinai 1991 m. (Duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nusprÄsta suteikti butÄ Å¾inybiniame name. ApeliantÄs motina ir apeliantÄ pagal Vilniaus miesto valdybos 1991 m. balandžio 4 d. potvarkį ir Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1991 m. rugsÄjo 3 d. orderį bute apsigyveno.
Iki 1992 m. gruodžio 31 d. pastatyti gyvenamieji namai ir butai buvo suteikiami pagal Butų kodeksÄ ir Gyvenamųjų patalpų suteikimo Lietuvos Respublikoje nuostatus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-949/2001). Pagal Gyvenamųjų patalpų suteikimo Lietuvos Respublikoje nuostatų 8 punktÄ , pilieÄiai, nutraukusieji darbÄ ryÅ¡ium su iÅ¡Äjimu į pensijÄ ir kuriems reikia gerinti buto sÄ lygas, buvo įtraukiami įskaiton įmonÄse, įstaigose, organizacijose, kurios turi butų fondÄ ir stato gyvenamuosius namus paÄios arba dalinio dalyvavimo tvarka, kur jie dirbo, lygiomis teisÄmis su Å¡ių įmonių, įstaigų, organizacijų darbininkais ir tarnautojais, o jiems norint, â ir pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ .
Pagal Butų kodeksÄ Â teisÄ Ä¯ butÄ galÄjo bÅ«ti realizuota esant įskaitoje pagal gyvenamÄ jÄ ar darbo vietÄ ir priÄmus atitinkamų institucijų sprendimus.
26. Viena iÅ¡ butų fondo rūšių buvo valstybinis butų fondas, kurį sudarÄ Vietinių tarybų butų fondas ir žinybinis butų fondas. Žinybinį butų fondÄ sudarÄ ministerijų, valstybinių komitetų bei žinybų žinioje buvusios gyvenamosios patalpos. Liaudies deputatų tarybos įgaliojimai butų fondo naudojimo ir iÅ¡saugojimo srityje buvo numatyti Butų kodekso 15 straipsnyje, kur buvo nurodyta, kad Liaudies deputatų tarybos skirstÄ atitinkamai tarybai priklausantį butų fondÄ ir suteikÄ pilieÄiams gyvenamÄ sias patalpas vietinių tarybų namuose, kontroliavo, kad bÅ«tų teisingai tvarkoma pilieÄių įskaita ir kad bÅ«tų teisingai skirstomos gyvenamosios patalpos žinybinio ir visuomeninio butų fondo namuose.
Atitinkamai Å¡ių gyvenamųjų patalpų skyrimo tvarka buvo ypatinga tuo, kad įstaigos ar organizacijos sprendimÄ dÄl gyvenamosios patalpos suteikimo turÄjo patvirtinti Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas (pagal Butų kodekso formulavimÄ , o pagal tuo metu galiojusio Vietos savivaldos įstatymo nuostatas â respublikos miesto meras ar jo vadovaujama valdyba). Tai nurodÄ Butų kodekso 45 straipsnis. Sprendimo pagrindu turÄjo bÅ«ti iÅ¡duodamas orderis gyvenamajai patalpai užimti (Butų kodekso 49 straipsnis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-949/2001).
Taigi, apeliantÄs motinai buvo perduotas neterminuotai naudotis butas, priklausantis valstybiniam butų fondui (patalpos suteikimo metu galiojusio Butų kodekso 5, 6, 10 straipsniai), kuris priklausÄ valstybÄs nuosavybei (1985 m. galiojÄs 1964 m. liepos 7 d. Civilinio kodekso 98 straipsnis). DÄl Å¡ių priežasÄių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad apeliantÄs motina gavo butÄ faktiniam naudojimui, taÄiau tai nesukÅ«rÄ jai (ir apeliantei) valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinÄs teisÄs, kuri yra pagrindas nuosavybÄs teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti. 27. 1991 m.
įsigaliojo Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymas, reglamentuojantis valstybinių įmonių ir jų turto privatizavimo tvarkÄ . Ä®statymo 1 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyti privatizavimo objektai, kuriems nebuvo taikomos Å¡io įstatymo nuostatos. Tarp jų â valstybinis ir visuomeninis butų fondai, kurių privatizavimo tvarkÄ ir sÄ lygas nustatÄ kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo butų daugiabuÄiuose namuose pirkimoâpardavimo tvarka ir sÄ lygos buvo nustatytos 1991 m. birželio 30 d.
įsigaliojusiame Butų privatizavimo įstatyme (galiojo iki 1998 m. liepos 1 d.). Pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį butÄ turÄjo teisÄ pirkti asmenys, kurie iki 1989 m. lapkriÄio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų Å¡eimų nariai, arba kuriems po Å¡io įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 12 straipsnį asmenims, neprivatizavusiems jų naudojamų gyvenamųjų patalpų, iÅ¡liko teisÄ Å¡iomis patalpomis toliau naudotis nuomos ar panaudos pagrindais.
28. Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotÄ butų privatizavimÄ reglamentuojanÄių teisÄs normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, taÄiau gali bÅ«ti įgyvendinamos ir turi bÅ«ti ginamos asmenų teisÄs, įgytos galiojant Å¡iam įstatymui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2009 m. gruodžio 22 d. nutarti civilinÄje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.); asmens, tinkamai neįgyvendinusio savo teisių Butų privatizavimo galiojimo metu, teisÄs negali bÅ«ti ginamos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-188/2002; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-663/2006; kt.).
Kasacinis teismas yra pažymÄjÄs, kad butų privatizavimas â tai viena iÅ¡ valstybÄs vykdytos socialinÄs-ekonominÄs politikos krypÄių. Privatizavimo (taip pat ir bÅ«tų privatizavimo) tikslas â nuosavybÄ iÅ¡valstybinti, t. y. perleisti valstybinio ir visuomeninio butų fondo patalpas fizinių asmenų, paprastai tų patalpų nuomininkų, nuosavybÄn (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-125/2007).
29. Kasacinis teismas sisteminiu bÅ«du aiÅ¡kindamas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatavo, kad valstybei nuosavybÄs teise priklausanÄio turto negalima įgyti privaÄios nuosavybÄs teise kitaip, nei specialiuosiuose teisÄs aktuose nustatyta tvarka, todÄl įgyjamosios senaties institutas nÄra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privaÄiÄ jÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
NuosavybÄs teisÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausanÄius daiktus, į kuriuos valstybÄ ar savivaldybÄ nuosavybÄs teisÄs ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybÄs teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausanÄio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamÄ jÄ senatį.
Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybÄs nuosavybÄs teisÄs objektai ir valstybÄs turto privatizavimÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privaÄių asmenų nuosavybÄn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybÄs teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytais nuosavybÄs teise įgyjamÄ ja senatimi dÄl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
30. Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ vieÅ¡osios nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisÄtai valdyti kaip savo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. gegužÄs 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 22 punktas).
31. TeisÄtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turÄjimas, įgytas tais paÄiais pagrindais, kaip ir nuosavybÄs teisÄ (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis). Valdymas, kaip savarankiÅ¡ka daiktinÄ teisÄ (CK ketvirtosios knygos IV skyrius), visų pirma suprantamas kaip faktinis teisÄtas daikto turÄjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ , kai nuosavybÄs teisÄ Ä¯ daiktÄ valdytojui nepriklauso (CK 4.22 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis).
32. Kadangi žinybiniame name esantis butas, apeliantÄs motinai perduotas neterminuotai naudotis, nuosavybÄs teise priklausÄ valstybei, buto neprivatizavus įstatymo nustatyta tvarka, teisÄ naudotis butu iÅ¡liko, taÄiau toks valdymas nelaikytinas valdymu, kaip savarankiÅ¡ka daiktine teise, net ir tuo atveju, kai savivaldybÄ neperÄmÄ neprivatizuoto buto iÅ¡ AB â(duomenys neskelbtini)â bei Nekilnojamojo turto registre nenurodytas buto savininkas. DÄl bylos baigties 33. Teismas nurodytų motyvų pagrindu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinÄjo bylos aplinkybes, svarbias kilusiam ginÄui iÅ¡sprÄsti, surinktus įrodymus iÅ¡tyrÄ ir įvertino, laikydamasis CPK 176â185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikÄ procesinÄs teisÄs normas ir nagrinÄjamus teisinius santykius reglamentuojanÄias materialinÄs teisÄs normas, atmesdamas pareiÅ¡kimÄ , priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: PareiÅ¡kÄjos J. T. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo priÄmimo dienos. TeisÄjas Andrius Verikas