Legislator Case Law & Legislation
afd11611-5fa0-4252-a8d7-cedc593c437e AI generated

afd11611-5fa0-4252-a8d7-cedc593c437e · Vilniaus apygardos teismas

Case Number afd11611-5fa0-4252-a8d7-cedc593c437e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

buto orderis patvirtina, jog butas buvo perduotas apeliantės motinos nuosavybėn (ne kaip žinybinis butas); Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, kad butas priklauso AB „(duomenys neskelbtini)”, kuri yra iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro, todėl niekas neturi daugiau teisių į šį butÄ , tik apeliantė;

Legislator headnote

AI generated

afd11611-5fa0-4252-a8d7-cedc593c437e · Vilniaus apygardos teismas: PareiÅ¡kėja įgijo bei sÄ Å¾iningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo daiktÄ . Per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas, jei toks bÅ«tų, turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1876-852/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04621-2022-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos J.

T. pareiÅ¡kimÄ dėl valdymo fakto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Teisėjas nustatė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja J. T. prašė teismo patvirtinti buto, esančio (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir butas), valdymo faktÄ . Nurodė, kad valdymo faktÄ nori įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o vėliau sieks daiktÄ Ä¯gyti nuosavybėn pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

PaaiÅ¡kino, kad ji bute yra registravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , taip pat gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo registravusi ir jos mama V. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, praÅ¡ydama sudaryti buto nuomos sutartį, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad butas nėra apskaitytas savivaldybės turto balanse, jis priklauso akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „(duomenys neskelbtini)“. AB „(duomenys neskelbtini)“ įkurta 1882 m., 1948 m. tapo „(duomenys neskelbtini)“, o 2006 m. likviduota ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro.

PareiÅ¡kėja teigė, kad butÄ valdo kaip savo (iki motinos mirties valdė kartu su ja) 31 metus nesislapstydama, moka už butÄ mokesčius, daro remontus, todėl niekas neturi daugiau teisių už jÄ Ä¯ minėtÄ butÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ dėl valdymo fakto patvirtinimo atmetė, priteisė valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjos 17,92 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

3. Teismas nurodė, kad valdymas, kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ketvirtosios knygos IV skyrius), visų pirma suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ , kai nuosavybės teisė į daiktÄ valdytojui nepriklauso.

4. Teismas nurodė, kad įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , teismui nekilo abejonių, jog pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai turi butÄ , tačiau Å¡is valdymas nėra laikytinas valdymu CK 4.22 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. tai nėra valdymas kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti. PareiÅ¡kėja šį daiktÄ faktiÅ¡kai turi, neturėdama tikslo jį valdyti kaip savo. Vilniaus miesto valdybos 1991 m. balandžio 4 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Å¡is butas pareiÅ¡kėjos motinai buvo suteiktas kaip žinybinis butas dėl to, kad pareiÅ¡kėjos motina dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. nesiekiant perduoti pareiÅ¡kėjos motinai jo nuosavybės teisės. Tai, kad pareiÅ¡kėja nelaikė savęs daikto valdytoja, patvirtina faktas, jog ji 2008 m. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydama su pareiÅ¡kėja sudaryti buto nuomos sutartį.

5. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos motina V. B. pagal 1991 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo butÄ faktiniam tarnybiniam naudojimui, tačiau tai nesukÅ«rė pareiÅ¡kėjai valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6. PareiÅ¡kėja J. T. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti valdymo faktÄ .

PareiÅ¡kėja apeliacinį skundÄ grindžia tokiais pagrindiniais argumentais: 6.1. 1991 m. rugsėjo 3 d. pareiÅ¡kėjos motinai buvo suteiktas buto orderis. Tuo metu orderis ir buvo dokumentas, nustatantis buto savininkÄ . Gaunant buto orderį, pareiÅ¡kėjos motina buvo pensinio amžiaus, todėl butas negalėjo jai bÅ«ti suteiktas kaip žinybinis. PareiÅ¡kėjos motina į pensijÄ išėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pagal tuo metu galiojusias teisės normas). 6.2. Vilniaus apygardos teismas 2004 m. balandžio 21 d.

AB „(duomenys neskelbtini)” iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , o 2006 m. lapkričio 17 d. bendrovė buvo iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Savivaldybė 2008 m. kovo 3 d. praneÅ¡ime nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nepriklauso butas, nurodė, kad butas priklauso AB „(duomenys neskelbtini)”. Todėl iÅ¡ gautos informacijos pareiÅ¡kėja suprato, kad niekas neturi daugiau teisių į šį butÄ , tik pareiÅ¡kėja, kuri Å¡iame bute užaugo. 6.3. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja sÄ moningai siekia įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , vykdo visus įstatymo nustatytus reikalavimus, tokia bÅ«sena turėtų bÅ«ti traktuojama kaip daiktinė teisė ir turėtų bÅ«ti ginama. 6.4.

Teismas vadovavosi netinkama teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-563-340/2009). Teismo nurodomoje byloje Å¡alis aiÅ¡kiai suprato, kad mokesčiai mokami už nuomojamÄ butÄ . Å iuo atveju pareiÅ¡kėja paveldėjo mirusios motinos teisę į butÄ . 6.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus.

Ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Jeigu valdymas atitinka keliamus reikalavimus, asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-24400-808/2021 nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ po motinos mirties, pradėdama turtÄ valdyti, naudoti ir prižiÅ«rėti.

Paveldėjimo byloje teismui nekilo abejonių dėl buto valdymo. Trečiuoju asmeniu dalyvavo VÄ® „Turto bankas“, kuri neprieÅ¡taravo, kad pareiÅ¡kėja savo aktyviais veiksmais priėmė palikimÄ . 6.6. Valdymo iÅ¡vieÅ¡inamas yra svarbus ir dėl žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.266 straipsnio 2 dalyje registruoto savininko ar valdytojo atsakomybės prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymÄ yra pavieÅ¡inęs. 6.7. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valdymo fakto patvirtinimo institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrint ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

PareiÅ¡kėja įgijo bei sÄ Å¾iningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo daiktÄ . Per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas, jei toks bÅ«tų, turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ .

7. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo grindžia tokiais argumentais: 7.1. Teismas teisingai nustatė, kad pareiÅ¡kėja faktis?kai turi buta?, tac?iau s?is valdymas ne?ra laikytinas valdymu CK 4.22 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. tai ne?ra valdymas kaip savarankis?ka daiktine? teise?, kuri yra pagrindas nuosavybe?s teisei pagal i?gyjama?ja? senati? i?gyti.

Tokia is?vada darytina i?vertinus tai, kad pareiškėja s?i? daikta? faktis?kai turi, neture?dama tikslo ji? valdyti kaip savo. Butas pareiškėjos motinai buvo suteiktas kaip z?inybinis butas, t. y. nesiekiant perduoti pareiškėjos motinai jo nuosavybe?s teise?s. Buto perdavimas nesuku?re? pareiškėjai valdymo kaip savarankis?kos daiktine?s teise?s, kuri yra pagrindas nuosavybe?s teisei pagal i?gyjama?ja? senati? i?gyti. Aplinkybę, kad pareiškėja nelaike? save?s daikto valdytoja, patvirtina faktas, jog 2008 m. ji kreipe?si i? Vilniaus miesto savivaldybe?s administracija?, pras?ydama sudaryti buto nuomos sutarti?. 7.2.

Teismu? praktikoje de?l nekilnojamojo daikto valdymo fakto nustatymo taip pat paz?ymima, kad vien tik teise?to (nepaz?eidz?iant teise?s normu?) apsigyvenimo gyvenamojoje patalpoje faktas neapsprendz?ia joje apsigyvenusio asmens nuosavybe?s teise?s i? s?ia? patalpa? atsiradimo, nesukuria tokiam asmeniui savininko teisiu? ar pareigu?, nes tokio nuosavybe?s teise?s i?gijimo pagrindo nenumato i?statymas (CK 4.47 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civiline?je byloje Nr. 2A-102-464/2010). 7.3. Bylos de?l juridine? reiks?me? turinc?io pastato valdymo nuosavybe?s teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareis?ke?jo nuosavybe?s teisei i? nekilnojama?ji? daikta? konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokia? pareis?ke?jo teise?, tac?iau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, is?skyrus teismine?, ju? nei?manoma gauti arba atkurti. 7.4.

Lietuvos Respublikos Auks?c?iausiojo Teismo plenumas 1993 m. lapkric?io 26 d. nutarime Nr. 2 „De?l teismine?s praktikos turinc?iu? juridine? reiks?me? faktu? nustatymo bylose“ is?ais?kino, kad nustatyti pastatu? valdymo asmenine?s nuosavybe?s teise faktus galima tik tada, kai pats pastatu? priklausomumo s?iam asmeniui faktas buvo i?registruotas, bet registravima? patvirtinantys dokumentai yra dinge? ir negalima ju? atstatyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4 straipsnis). 7.5. Pagal CPK 526 straipsnio 3 dali? pareis?kimas teismui de?l valdymo fakto patvirtinimo gali bu?ti paduotas tik tada, kai pareis?ke?jas negali kitokia tvarka gauti ta? fakta? patvirtinanc?iu? reikiamu? dokumentu? arba kai negalima atkurti prarastu? dokumentu?.

Fakto, kad asmuo daikta? valdo kaip sava?, is?vies?inimas kitiems asmenims yra to daikto valdymo savo vardu i?registravimas vies?ame registre. De?l nekilnojamojo daikto tai gali bu?ti atlikta Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdanc?io ta? daikta? kaip sava?, pras?yma?. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakius tenkinti pras?yma? ir i?registruoti valdyma? de?l to, kad ne?ra pakankamai toki? fakta? patvirtinanc?iu? i?rodymu?, asmuo, valdantis atitinkama? daikta? kaip sava?, tac?iau nesantis to daikto savininku, gali pras?yti, kad daikto valdymo faktas bu?tu? patvirtintas teismine tvarka (Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo 2010 m. gruodz?io 21 d. nutartis civiline?je byloje Nr. 3K-3-543/2010).

Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

9. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės (pareiškėjos) pareiškimas dėl buto valdymo fakto patvirtinimo. Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 10. Iš byloje esančio Vilniaus miesto valdybos 1991 m. balandžio 4 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl butų žinybiniame bute suteikimo nustatyta, kad šiuo potvarkiu patvirtintas (Duomenys neskelbtini) sprendimas dėl žinybinių butų suteikimo piliečiams ir Gyvenamojo ploto skirstymo skyrius įpareigotas išduoti orderius pagal priedėlį.

11. IÅ¡ Vilniaus miesto mero 1991 m. balandžio 4 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) priedėlio Piliečių, kuriems suteikiami butai žinybiniame name (duomenys neskelbtini), sÄ raÅ¡o eilės Nr. 17 matyti, kad butas suteiktas apeliantės motinai V. B. (įraÅ¡yta – V. B.), kaip (duomenys neskelbtini) darbininkei.

12. Iš Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Gyvenamosios patalpos 1991 m. rugsėjo 3 d. Orderio Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad pagal Vilniaus miesto valdybos 1991 m. balandžio 4 d. potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) orderis apeliantės motinai V. M. B. suteikė teisę apsigyventi gyvenamoje patalpoje – (duomenys neskelbtini).

13. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, tačiau nuosavybės teisės į butÄ niekam nėra įregistruotos.

14. VÄ® „Registrų centras“ Gyventojų registro 2021 m. birželio 3 d. pažymoje Nr. GR.3A-1886 nurodyta, kad apeliantės motina V. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡iuo adresu buvo deklaravusi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). 15. (Duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija patvirtino, kad nuo 1991 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), laiku mokami visi mokesčiai. Å is butas niekada skolų neturėjo, neturi jų ir dabar. Mirus V. B., (duomenys neskelbtini) buto valdymas perėjo jos dukrai J. B. (nuo (duomenys neskelbtini) J. T.). 16. 2007 m. spalio 5 d. apeliantė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, praÅ¡ydama sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

17. Vilniaus miesto savivaldybė 2008 m. kovo 3 d. raÅ¡tu informavo, kad butas priklausė AB „(duomenys neskelbtini)“ ir nėra apskaitytas Vilniaus miesto savivaldybės balanse. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama patvirtinti buto valdymo faktÄ .

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ patvirtinti buto valdymo faktÄ , padaręs iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos buto valdymas (mokesčių mokėjimas, buto iÅ¡laikymas, apsigyvenimas jame) nėra valdymas kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti.

19. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , teigia, kad:

1) buto orderis patvirtina, jog butas buvo perduotas apeliantės motinos nuosavybėn (ne kaip žinybinis butas);

2) apeliantė paveldėjo mirusios motinos teisę į butÄ ;

3) Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, kad butas priklauso AB „(duomenys neskelbtini)”, kuri yra iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro, todėl niekas neturi daugiau teisių į šį butÄ , tik apeliantė;

4) apeliantė siekia įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , vykdo visus įstatymo nustatytus reikalavimus, tokia bÅ«sena turėtų bÅ«ti traktuojama kaip daiktinė teisė ir turėtų bÅ«ti ginama;

5) valdymo fakto patvirtinimu reikalinga spragÄ nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrint bei daiktÄ valdančios apeliantės teisinei padėčiai stabilizuoti. Dėl apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo 20. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo ir papildomų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teismui turinio akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja prašė teismo patvirtinti buto valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės, faktÄ , – daikto valdymÄ , turint tikslÄ valdyti jį kaip savÄ , kuris yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti.

21. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK XXXIV skyriaus antrojo skirsnio „Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo“ normų nustatyta tvarka gali bÅ«ti patvirtintas valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės, faktas. Daikto valdymu kaip savarankiÅ¡ka daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turėjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ . Be to, valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis).

Valdymas, minėta, gali bÅ«ti ir viena iÅ¡ nuosavybės teisės turinį sudarančių dalių (CK 4.22 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau valdymas, kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė (CK ketvirtosios knygos IV skyrius), visų pirma suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ , kai nuosavybės teisė į daiktÄ valdytojui nepriklauso. Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo paprastai siejasi su nuosavybės teisės įgijimu, jų esmė – pareiÅ¡kėjo valdymo teisės konstatavimas ir oficialus patvirtinimas.

Valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės, atveju nuosavybės teisė pareiÅ¡kėjui dar apskritai nebuvo atsiradusi, valdymo fakto patvirtinimas yra tik prielaida pareiÅ¡kėjui jÄ (nuosavybės teisę) įgyti įgyjamosios senaties bÅ«du. Bylose dėl valdymo fakto patvirtinimo teisminio nagrinėjimo dalykas yra faktinio valdymo, t. y. kad asmuo faktiÅ¡kai turi daiktÄ ir jį valdo kaip savÄ , konstatavimas. Valdymo fakto į tam tikrÄ daiktÄ patvirtinimas taip pat gali bÅ«ti siejamas, pavyzdžiui, su eliminavimu galimybės tÄ daiktÄ pripažinti beÅ¡eimininkiu (CK 4.57 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 526 straipsnio 3 dalį, pareiÅ¡kimas teismui dėl valdymo fakto patvirtinimo gali bÅ«ti paduotas tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tÄ faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

22. Tam, kad toks faktas ypatingosios teisenos tvarka bÅ«tų teismo patvirtintas, yra bÅ«tina nustatyti Å¡ių sÄ lygų visumÄ :

1) asmuo faktiÅ¡kai turi daiktÄ , į kurį jam nuosavybės teisė nepriklauso, turėdamas tikslÄ valdyti jį kaip savo;

2) asmuo šį daiktÄ valdo teisėtai;

3) asmuo neturi valdymo faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų;

4) valdomas daiktas neturi kito teisėto jo savininko (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-15-464/2009).

23. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad apeliantės motina gavo butÄ faktiniam naudojimui, tačiau tai nesukÅ«rė jai valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti. Apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti kitokį sprendimÄ dėl toliau nurodomų motyvų.

24. Pasisakant dėl apeliantės argumento, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-24400-808/2021 nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog apeliantė paveldėjo motinos valdymo teisę į butÄ , pažymėtina, kad toks apeliantės argumentas prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. IÅ¡ su apeliantės pareiÅ¡kimu pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-24400-808/2021 turinio matyti, kad teismas nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog apeliantė priėmė motinos palikimÄ po motinos mirties, pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, naudoti ir prižiÅ«rėti. Teismas Å¡iame sprendime konstatavo, kad spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimÄ , nesiaiÅ¡kina ir neįvardina konkretaus palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės, t. y. ir fakto, kad apeliantė priėmė valdyti butÄ .

25. Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas apeliantės argumentas, kad buto orderis buvo dokumentas, patvirtinantis buto savininkÄ ir negalėjo bÅ«ti suteiktas kaip žinybinis butas, nes apeliantės motina buto suteikimo metu buvo išėjusi į pensijÄ . Byloje nustatyta, kad apeliantės motinai 1991 m. (Duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nuspręsta suteikti butÄ Å¾inybiniame name. Apeliantės motina ir apeliantė pagal Vilniaus miesto valdybos 1991 m. balandžio 4 d. potvarkį ir Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1991 m. rugsėjo 3 d. orderį bute apsigyveno.

Iki 1992 m. gruodžio 31 d. pastatyti gyvenamieji namai ir butai buvo suteikiami pagal Butų kodeksÄ ir Gyvenamųjų patalpų suteikimo Lietuvos Respublikoje nuostatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001). Pagal Gyvenamųjų patalpų suteikimo Lietuvos Respublikoje nuostatų 8 punktÄ , piliečiai, nutraukusieji darbÄ ryÅ¡ium su išėjimu į pensijÄ ir kuriems reikia gerinti buto sÄ lygas, buvo įtraukiami įskaiton įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurios turi butų fondÄ ir stato gyvenamuosius namus pačios arba dalinio dalyvavimo tvarka, kur jie dirbo, lygiomis teisėmis su Å¡ių įmonių, įstaigų, organizacijų darbininkais ir tarnautojais, o jiems norint, – ir pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Pagal Butų kodeksÄ Â teisė į butÄ galėjo bÅ«ti realizuota esant įskaitoje pagal gyvenamÄ jÄ ar darbo vietÄ ir priėmus atitinkamų institucijų sprendimus.

26. Viena iÅ¡ butų fondo rūšių buvo valstybinis butų fondas, kurį sudarė Vietinių tarybų butų fondas ir žinybinis butų fondas. Žinybinį butų fondÄ sudarė ministerijų, valstybinių komitetų bei žinybų žinioje buvusios gyvenamosios patalpos. Liaudies deputatų tarybos įgaliojimai butų fondo naudojimo ir iÅ¡saugojimo srityje buvo numatyti Butų kodekso 15 straipsnyje, kur buvo nurodyta, kad Liaudies deputatų tarybos skirstė atitinkamai tarybai priklausantį butų fondÄ ir suteikė piliečiams gyvenamÄ sias patalpas vietinių tarybų namuose, kontroliavo, kad bÅ«tų teisingai tvarkoma piliečių įskaita ir kad bÅ«tų teisingai skirstomos gyvenamosios patalpos žinybinio ir visuomeninio butų fondo namuose.

Atitinkamai Å¡ių gyvenamųjų patalpų skyrimo tvarka buvo ypatinga tuo, kad įstaigos ar organizacijos sprendimÄ dėl gyvenamosios patalpos suteikimo turėjo patvirtinti Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas (pagal Butų kodekso formulavimÄ , o pagal tuo metu galiojusio Vietos savivaldos įstatymo nuostatas – respublikos miesto meras ar jo vadovaujama valdyba). Tai nurodė Butų kodekso 45 straipsnis. Sprendimo pagrindu turėjo bÅ«ti iÅ¡duodamas orderis gyvenamajai patalpai užimti (Butų kodekso 49 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001).

Taigi, apeliantės motinai buvo perduotas neterminuotai naudotis butas, priklausantis valstybiniam butų fondui (patalpos suteikimo metu galiojusio Butų kodekso 5, 6, 10 straipsniai), kuris priklausė valstybės nuosavybei (1985 m. galiojęs 1964 m. liepos 7 d. Civilinio kodekso 98 straipsnis). Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės motina gavo butÄ faktiniam naudojimui, tačiau tai nesukÅ«rė jai (ir apeliantei) valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti. 27. 1991 m.

įsigaliojo Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymas, reglamentuojantis valstybinių įmonių ir jų turto privatizavimo tvarkÄ . Ä®statymo 1 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyti privatizavimo objektai, kuriems nebuvo taikomos Å¡io įstatymo nuostatos. Tarp jų – valstybinis ir visuomeninis butų fondai, kurių privatizavimo tvarkÄ ir sÄ lygas nustatė kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo butų daugiabučiuose namuose pirkimo–pardavimo tvarka ir sÄ lygos buvo nustatytos 1991 m. birželio 30 d.

įsigaliojusiame Butų privatizavimo įstatyme (galiojo iki 1998 m. liepos 1 d.). Pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį butÄ turėjo teisę pirkti asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų Å¡eimų nariai, arba kuriems po Å¡io įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 12 straipsnį asmenims, neprivatizavusiems jų naudojamų gyvenamųjų patalpų, iÅ¡liko teisė Å¡iomis patalpomis toliau naudotis nuomos ar panaudos pagrindais.

28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ butų privatizavimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali bÅ«ti įgyvendinamos ir turi bÅ«ti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant Å¡iam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2009 m. gruodžio 22 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.); asmens, tinkamai neįgyvendinusio savo teisių Butų privatizavimo galiojimo metu, teisės negali bÅ«ti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2002; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2006; kt.).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad butų privatizavimas – tai viena iš valstybės vykdytos socialinės-ekonominės politikos krypčių. Privatizavimo (taip pat ir būtų privatizavimo) tikslas – nuosavybę išvalstybinti, t. y. perleisti valstybinio ir visuomeninio butų fondo patalpas fizinių asmenų, paprastai tų patalpų nuomininkų, nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2007).

29. Kasacinis teismas sisteminiu bÅ«du aiÅ¡kindamas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatavo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privačiÄ jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamÄ jÄ senatį.

Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytais nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

30. Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 22 punktas).

31. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis). Valdymas, kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė (CK ketvirtosios knygos IV skyrius), visų pirma suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ , kai nuosavybės teisė į daiktÄ valdytojui nepriklauso (CK 4.22 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis).

32. Kadangi žinybiniame name esantis butas, apeliantės motinai perduotas neterminuotai naudotis, nuosavybės teise priklausė valstybei, buto neprivatizavus įstatymo nustatyta tvarka, teisė naudotis butu iÅ¡liko, tačiau toks valdymas nelaikytinas valdymu, kaip savarankiÅ¡ka daiktine teise, net ir tuo atveju, kai savivaldybė neperėmė neprivatizuoto buto iÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)” bei Nekilnojamojo turto registre nenurodytas buto savininkas. Dėl bylos baigties 33. Teismas nurodytų motyvų pagrindu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusiam ginčui iÅ¡spręsti, surinktus įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, atmesdamas pareiÅ¡kimÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: PareiÅ¡kėjos J. T. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjas Andrius Verikas