2026-01-14 Nr. AB-859-3-61-3-04224-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1404-629/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04224-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) 2025 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SD-1-3178 „Dėl prašymo suteikti sutikimą atleisti iš darbo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų atstovavimą įgyvendinantį asmenį P. P.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti VDI 2025 m. liepos 11 d. išvadą Nr. 1VD-108 „Dėl prašymo suteikti sutikimą atleisti iš darbo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų atstovavimą įgyvendinantį asmenį P. P.“ (toliau – ir Išvada).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. 2025 m. liepos 11 d. laikinai einanti skyriaus vedėjos pareigas D. L. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo buvo patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VVT, Bendrovė) prašymas suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su pareiškėju, VVT (duomenys neskelbtini), VVT profesinės sąjungos „Solidarumas“ (toliau – ir Profesinė sąjunga) tarybos nariu. Sprendimas grindžiamas VDI Vilniaus teritorinio skyriaus specialistų atlikto tyrimo išvadomis ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 168 straipsnio 3 dalimi.

2.2. Teisinį vertinimą dėl darbdavio sprendimo atleisti pareiškėją iš darbo atsakovas atliko nesilaikydamas DK 168 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos. Privalomus reikalavimus asmenims nustato tik teisės aktų pagrindu priimti administraciniai sprendimai. Kadangi Sprendimas priimtas pažeidžiant įstatymo viršenybės principą, DK 168 straipsnio 3 dalies nuostatą, Sprendimas negali būti laikomas privalomu ir turėtų būti panaikintas.

2.3. Byloje nėra teisės aktuose nustatyta tvarka patvirtintų duomenų, kad laikinai vykdantis skyriaus vedėjo funkcijas asmuo D. L. turi teisę priimti Sprendimą ir įgyvendinti DK 168 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką (procedūrą). Byloje neaišku, dėl kokių priežasčių teritorinio skyriaus vadovas negalėjo vadovauti skyriui, dėl kokių priežasčių teritorinio skyriaus vadovas DK 168 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka negalėjo atlikti pareigų ir funkcijų pagal teisės aktuose nustatytą tvarką. D. L. veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus) todėl, kad neturėjo nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.137 straipsnio nuostatas atitinkančio įgaliojimo įgyvendinti DK 168 straipsnio 3 dalies procedūrą, nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas atitinkančio įgaliojimo. DK ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatyme nenustatyta, kad įgaliojimų neturintis subjektas turi teisę įgyvendinti DK 168 straipsnio 3 dalies procedūrą ir priimti sprendimą. Administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys VAĮ nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus. Kadangi D. L. neturėjo įstatymų nustatyta tvarka suteiktų įgaliojimų, ji veikė neteisėtai, tai Sprendimas buvo priimtas nesant tokiam veiksmui atlikti reikalingų įgaliojimų.

2.4. Nei VAĮ, nei DK nenumato asmens nekaltumo prezumpciją pažeidžiančios formuluotės, todėl Sprendimo formuluotė „<...> atleisti iš darbo pagal DK 58 str. 3 d. 4 p., bendrovės darbuotoją P. P.“ yra nepagrįsta, Sprendimas yra neproporcingas pagal teisinę hierarchiją aukštesniam teisės aktui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies prasme asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Skundžiamu neproporcingu Sprendimu iš esmės yra pažeidžiamas konstitucinis visuotinai pripažįstamas nekaltumo prezumpcijos principas. Sprendimas neatitinka DK, VAĮ ir konstitucinių principų.

2.5. Sprendime ir VDI Išvadoje nepasisakyta dėl profesinės sąjungos nurodytos pažeistos DK 58 straipsnio 6 dalies nuostatos, tai yra, praleistas 1 mėnesio terminas atleisti iš darbo. Su darbdavio atstovais diskutuojant šiuo klausimu buvo pasisakyta, kad jie, pasikonsultavę su savo teisininkais, terminą skaičiavo nuo komisijos darbo pabaigos. Toks skaičiavimas galimas, tačiau Sprendime reikia pateikti motyvus, paaiškinančius kodėl komisijai pritrūko laiko, koks turi būti praleisto termino teisinis vertinimas ir panašiai. Nagrinėjamu atveju Sprendime nėra motyvų, kurie leistų pareiškėjui suprasti, kodėl buvo praleistas DK nustatytas imperatyvus terminas.

3. Atsakovas VDI atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Darbdavio motyvuoto prašymo suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims nagrinėjimo tvarka numatyta DK 168 straipsnio 3 dalyje. VDI teritorinio skyriaus vadovas, gavęs darbdavio motyvuotą prašymą, apie tai informuoja darbuotojų atstovaujamąjį organą ir patį darbuotoją, dėl kurio pateiktas prašymas, ir nustato ne trumpesnį kaip penkių darbo dienų terminą darbuotojų atstovų ir paties darbuotojo nuomonei pateikti. Nagrinėjamu atveju VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas R. R. 2025 m. birželio 13 d. pavedimu Nr. 1234 sudarė darbo grupę, susidedančią iš pirmininko – VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės D. J. ir narių – VDI Vilniaus teritorinio vyriausiosios darbo inspektorės R. Š. ir VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės S. S. (toliau – Darbo grupė), kuriai pavedė atlikti inspekcinį veiksmą – darbdavių prašymų dėl darbuotojų atstovų darbo sutarčių tyrimą nuo 2025 m. birželio 13 d. iki 2025 m. liepos 11 d. UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Darbo grupė, išanalizavusi darbdavio – UAB „Vilniaus viešasis transportas“, gautą prašymą, pateiktas nuomones, darbdavio atsiliepimą, taip pat visą tyrimo metu pateiktą rašytinę medžiagą, pateikė VDI Vilniaus teritorinio skyriaus patarėjai – vyriausiajai darbo inspektorei, vykdančiai skyriaus vedėjo funkcijas, D. L. Išvadą, kurios pagrindu buvo priimtas Sprendimas. DK nenumato draudimo VDI teritorinio skyriaus vedėjui pavesti VDI teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui ar jų grupei atlikti tyrimą dėl gauto darbdavio prašymo suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims, todėl atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant įstatymo viršenybės principą.

4.2. Darbo grupė 2025 m. liepos 11 d. VDI teritorinio skyriaus patarėjai – vyriausiajai darbo inspektorei, vykdančiai skyriaus vedėjo funkcijas, D. L. pateikė išsamią, pagrįstą ir motyvuotą Išvadą dėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymo suteikti sutikimą atleisti iš darbo VVT darbuotojų atstovavimą įgyvendinantį asmenį P. P.. Iš Išvados matyti, kad Darbo grupė išsamiai ir motyvuotai išnagrinėjo tiek trečiojo suinteresuoto asmens prašymą, tiek pareiškėjo ir Profesinės sąjungos nuomones, tiek trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimą į pareiškėjo ir Profesinės sąjungos argumentus bei pateiktus dokumentus pagal VDI kompetencijos ribas ir DK 168 straipsnio 3 dalį bei teismų praktiką. VDI išnagrinėjo aplinkybes tik ta apimtimi, kad nustatytų, ar pareiškėjo atleidimas iš darbo nėra susijęs su pareiškėjo naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje, pareiškėjo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos.

4.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VDI pateikė prašymą ir paaiškinimus, kurie pagrindžia, kodėl siekia atleisti pareiškėją iš darbo, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė duomenis apie tai, kad VVT pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą nagrinėjimo komisija ištyrusi 2025 m. balandžio 26 d. Bendrovėje įvykusį darbo pareigų pažeidimo atvejį, nustatė, jog VVT Verkių transporto departamento (duomenys neskelbtini) P. P. elgesys, pasireiškęs keiksmažodžių vartojimu, nepagarbiu bendravimu su kolegomis ir fiziniu smurtu darbo vietoje, yra vertintinas kaip elgesys, kuris griauna profesinio etiketo pagrindus, kelia grėsmę darbo aplinkos saugumui ir darbdavio interesams, todėl yra pagrįstai vertinamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Su darbuotoju ketinama nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės, padarius darbuotojui DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VVT atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad Sprendimas duoti sutikimą atleisti pareiškėją atitinka tiek VAĮ, tiek DK 168 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes sutikimas yra išduotas tinkamo subjekto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto VDI teritorinio skyriaus vadovo (šiuo konkrečiu atveju patarėjos-vyriausiosios darbo inspektorės, vykdančios skyriaus vedėjos funkcijas) ir Sprendimo turinys atitinka formos bei turinio reikalavimus. Sprendimą pasirašiusi patarėja-vyriausioji darbo inspektorė, vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas, buvo tinkamai įgaliota veikti ir pasirašyti Sprendimą. Sutikimas duotas atsižvelgiant į VDI kolegialiu principu sudarytos darbo grupės, kurios nariais skirti VDI specialistai, išsamiai atlikto tyrimo Išvadoje suformuluotą siūlymą. VDI teritorinio skyriaus vadovas, atsižvelgęs į Išvadą, priėmė Sprendimą duoti sutikimą. Pareiškėjas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, todėl VVT pagrįstai vertino, jog yra pagrindas atleisti pareiškėją bei prašė VDI išduoti sprendimą, kuris suteiktų teisę Bendrovei atleisti darbuotoją DK 58 straipsnio pagrindu.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo P. P. skundą bei tenkino trečiojo suinteresuoto asmens VVT prašymą – priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

8. Teismas, be kita ko, nustatė kad VVT siekia pareiškėją atleisti iš pareigų pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą, t. y. kai šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties (smurtas ar priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje. Įvertinęs DK 168 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas konstatavo, kad VVT pagrįstai kreipėsi į VDI, prašydamas suteikti sutikimą atleisti pareiškėją, kuris yra VVT profesinės sąjungos „Solidarumas“ tarybos narys.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal DK 168 straipsnio 3 dalies prasmę, VDI sprendimą duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas turi priimti, įvertinęs, kad darbdavys pateikė pakankami duomenų, patvirtinančių, jog darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Teismas nenustatė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, būtų pažeidęs tokiam sprendimui priimti teisės aktais nustatytas procedūras.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, laikėsi VAĮ nustatyto gero administravimo principo, nepažeidė tuo metu galiojusios redakcijos VAĮ nustatytų reikalavimų individualiems administraciniams aktams, todėl Sprendimas ir Išvada yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo.

11. Vertindamas trečiojo suinteresuoto asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 3, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.2, 8.16 punktais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

12. Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo VVT atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, teikė savo nuomonę ir argumentus dėl pareiškėjo prašymo nepagrįstumo, jo pozicija iš esmės sutapo su atsakovo išreikšta pozicija. Teismo sprendimas pagal keliamo ginčo esmę yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui – VVT, buvo patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad, išnagrinėjus šį administracinį ginčą bei netenkinus pareiškėjo skundo, yra apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl jis įgijo ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą.

13. Teismas taip pat nustatė, kad VVT nagrinėjamojoje byloje atstovavo advokatų kontoros TEGOS advokatės I. P. ir I. M., byloje pateikta 2025 m. rugsėjo 17 d. sąskaita faktūra Nr. 2005970 patvirtina, kad VVT TEGOS kontorai už atsiliepimo parengimą bei nuomonę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių sumokėjo 3 388 Eur.

14. Teismas pažymėjo, kad VVT prašoma priteisti suma už atsiliepimo ir nuomonės dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių surašymą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau, teismo vertinimu, yra neadekvati išnagrinėtos bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl mažintina. Teismas, priteisdamas iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui 1 694 Eur sumą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, atsižvelgė į tai, kad byloje teiktas atsiliepimas ir nuomonė dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių nėra didelės apimties, atsiliepimas iš esmės sutampa su atsakovo atsiliepime dėstomais argumentais, bylos procesas nebuvo sudėtingas, bylos nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka.

III. 15. Pareiškėjas P. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria iš pareiškėjo VVT naudai priteista 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; teismui pripažinus, jog yra pagrindas iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisti iš pareiškėjo VVT naudai ne daugiau kaip 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo VVT prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismui pateikė tik bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka dieną – 2025 m. rugsėjo 17 d. Pareiškėjas nebuvo informuotas bei nežinojo apie prašomas iš jo priteisti bylinėjimosi išlaidas, jų dydį, todėl neturėjo galimybės pateikti paaiškinimus bei turimus įrodymus dėl pateikto prašymo. Apie prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas bei jų dydį pareiškėjas sužinojo tik gavęs skundžiamą teismo sprendimą.

16.2. Spręsdamas pareiškėjo atleidimo iš darbo klausimą (konflikto tarp VVT darbuotojų bei smurto panaudojimo aplinkybes), darbdavys VVT neteisingai įvertino bei interpretavo įvykį bei nustatė, kad konflikto metu smurtą naudojo pareiškėjas, kas ir buvo pagrindas jo neteisėtus veiksmus pripažinti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Šiuos duomenis VVT pateikė ir VDI, sprendžiant klausimą dėl sutikimo pareiškėją atleisti iš darbo. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras šiuo metu įsiteisėjusiu 2025 m. spalio 13 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą P. P. atžvilgiu, nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Nutarime konstatuota, kad žodinį konfliktą, peraugusį į tarpusavio susistumdymą, pradėjo pats D. K. (kitas VVT darbuotojas), jis pats savo aktyviais veiksmais pradėjo grumtynes, jo veiksmai buvo puolamojo pobūdžio, taip pat nenustatyta, jog P. P. tyčia būtų smurtavęs D. K. atžvilgiu, todėl ikiteisminis tyrimas nutraukiamas pareiškėjui nepadarius nusikalstamos veikos. Šios aplinkybės patvirtina, kad nebuvo pagrindo, dėl kurio VVT siekia atleisti pareiškėją iš darbo, o tuo pačiu leidžia abejoti, ar susidarius aiškiai konfliktinei situacijai darbe tarp darbuotojo (pareiškėjo) ir darbdavio (VVT), išnagrinėjus šį administracinį ginčą, trečiojo suinteresuoto asmens VVT teisės buvo apgintos trečiajam suinteresuotam asmeniui veikiant sąžiningai.

16.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo juridinio asmens vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-375/2008). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šių aplinkybių iš viso netyrė ir nevertino.

16.4. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ yra viešojo administravimo subjekto – Vilniaus miesto savivaldybės, kuriai priklauso 100 proc. Bendrovės akcijų, valdoma įmonė. Pagal viešai pateikiamus duomenis VVT interneto svetainėje, šis juridinis asmuo turi Teisės ir korporatyvinio valdymo skyrių, kuriame dirba ne mažiau kaip trys kvalifikuoti teisininkai. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašyme atlyginti teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė argumentų, kodėl jo vidiniai resursai buvo nepakankami tinkamai atstovauti Bendrovei teisminio proceso metu. Byla yra nesudėtinga, joje gana siaura apimtimi yra sprendžiamas DK 168 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas, atsiliepimas į skundą bei nuomonė dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių yra mažos apimties, byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos atsakovo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, pareiškėjas nebuvo atstovaujamas advokato, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgus į kilusio ginčo esmę, trečiojo suinteresuoto asmens vidinius resursus atstovauti Bendrovei teisme, yra akivaizdu, kad VVT turėjo reikiamą kompetenciją ir žinias turinčius Teisės ir korporatyvinio valdymo skyriaus teisininkus, kuriems patikėtos specialiosios funkcijos – teisminis atstovavimas, todėl atsakovui nebuvo poreikio naudotis advokato paslaugomis. VVT nepagrindė ir teismas nepagrįstai neatsižvelgė į trečiojo suinteresuoto asmens veiklos pobūdį, jo vidaus struktūrą, nenustatė aplinkybės, jog dviejų advokatų pasitelkimas atstovauti Bendrovės interesus teisme šiuo atveju buvo būtinas, t. y. VVT išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėjo būti atmestas.

16.5. Prašomos priteisti sumos priteisimas iš savo įmonės darbuotojo (esant darbuotojo ir darbdavio darbo ginčui) yra ne šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o Bendrovės siekis nubausti pareiškėją už tai, kad dėl pažeistų teisių gynybos jis kreipėsi į teismą bei daryti jam poveikį, nesant atleidimo darbdavio iniciatyva pagrindui, priversti pareiškėją sutikti nutraukti darbo sutartį jo paties (darbuotojo) iniciatyva. Tai akivaizdžiai pasitvirtino, nes praėjus vos dviem dienoms po pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo, t. y. 2025 m. spalio 17 d., pareiškėjas sulaukė VVT Teisės ir korporatyvinio valdymo skyriaus vadovės K. M. telefoninio skambučio su pasiūlymu iš pareiškėjo nereikalauti teismo sprendimu priteistų 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už tai, kad pareiškėjas sutiktų nutraukti darbo sutartį jo paties iniciatyva.

16.6. Teismui pripažinus, kad yra pagrindas iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pareiškėjas prašo, įvertinus bylos sudėtingumą, apimtį, trečiojo suinteresuoto asmens atstovo parengtų dokumentų apimtį, pareiškėjo turtinę padėtį – nuo liepos mėnesio nedirba, gauna uždarbio vidurkį, serga (duomenys neskelbtini), priteisti ne didesnę nei 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes tokios sumos mokėjimas jam būtų itin didelė finansinė našta.

17. Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad pareiškėjas teismo sprendimą skundžia tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas prašo šį klausimą spręsti teismo nuožiūra, įvertinant visas reikšmingas aplinkybes dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tokiu mastu, kuris būtų proporcingas ir atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo VVT (Bendrovė) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

19.1. Bendrovė, nepraleisdama termino ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikė visus reikalingus dokumentus, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidų dydį bei jų apmokėjimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo neginčijo teismo sprendimo ir, nors sprendimu nebuvo priteistos visos prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos, tačiau Bendrovė vertina sprendimą kaip objektyvų bei atitinkantį teisingumo bei protingumo pricipus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra pensinio amžiaus asmuo.

19.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, jog Bendrovė yra viešojo administravimo subjektas. Bendrovės įstatų 1 punkte numatyta, kad ji yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, turintis komercinį-ūkinį, finansinį ir organizacinį savarankiškumą. Įstatų 6 punkte nurodyta, jog Bendrovės veiklos tikslas yra patenkinti keleivių transporto poreikius ir teikti kitas, su keleivių ir krovinių vežimais susijusias paslaugas, bei derinant Bendrovės akcininkų ir darbuotojų interesus gauti už šią veiklą pelną. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Bendrovė neturi viešojo administravimo įgaliojimų, todėl ji nelaikytina viešojo administravimo subjektu. Nors visas Bendrovės akcijas valdo Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau juridinio asmens forma ir veikla lemia, kad tai yra pelno siekianti įmonė (CK 2.34 str.). Net jei 100 proc. akcijų priklauso viešajam subjektui, įmonė nenustoja būti privačiu juridiniu asmeniu ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų. Pareiškėjo atžvilgiu Bendrovė veikė kaip darbdavys ir nevykdė jokių viešojo administravimo funkcijų.

19.3. Teismas sprendime įvertino bylos sudėtingumą bei sumažino Bendrovės prašytas išlaidas per pusę – nuo 3 388 Eur iki 1 694 Eur. Taigi protingumo ir būtinumo kriterijai jau buvo įvertinti. Pareiškėjo prašymas sumažinti teismo sprendimu Bendrovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 400 Eur yra nepagrįstas ir neatitinka advokato darbo realių įkainių nei pagal CPK 98 straipsnį, nei pagal Rekomendacijas, 400 Eur suma neatitinka nei vieno procesinio dokumento (ieškinio, atsiliepimo, procesinių pareiškimų) realaus įkainio. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl papildomas bylinėjimosi išlaidų mažinimas būtų pagrįstas.

19.4. Ginčas buvo susijęs su darbo santykiais, tačiau jame buvo aktualūs ne tik darbo teisės klausimai, bet ir procesiniai aspektai (įrodinėjimo pareiga, procesinių dokumentų struktūra, teismų praktikos analizė). Bendrovės teisininkai paprastai vykdo vidaus funkcijas (sutartys, administraciniai klausimai), o sudėtingų teismo procesų vedimas nėra nuolatinė ar pagrindinė jų funkcija. Atitinkamai, išorės advokatai užtikrino tinkamą Bendrovės interesų atstovavimą, mažesnę procesinę riziką ir profesinę kvalifikaciją. Bendrovė, kaip privatus pelno siekiantis juridinis asmuo, neturi teisės aktuose nustatytos pareigos atstovauti savo interesus teisme tik Bendrovėje pagal darbo sutartį dirbančių teisininkų pajėgumais, taigi pareiškėjo argumentai, jog Bendrovė nepagrindė būtinumo kreiptis į advokatus ir pasinaudoti jų teikiamomis paslaugomis, yra nepagrįstas ir neparemtas jokia logika ar tiesės aktais.

19.5. Bendrovė nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog reikalavimas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas yra prilyginamas siekimui nubausti pareiškėją. Tarp pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens kilęs ginčas teismo iš esmės išspręstas priimant pagrįstą bei teisės aktų reikalavimus ir taikomus principus atitinkantį sprendimą. Teismas nenustatė jokių trečiojo suinteresuoto asmens neteisėtų veiksmų, poveikio priemonių prieš pareiškėją ar pan. Todėl pareiškėjo argumentai, teigiantys priešingai, turėtų būti vertinami kaip pareiškėjo „fantazijos vaisius“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo P. P. skundą bei priteisė iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jis nebuvo informuotas apie prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, jų dydį bei neturėjo galimybės pateikti paaiškinimus, Bendrovės išlaidos už advokatų teisines paslaugas neatitinka būtinumo kriterijaus. Teismui pripažinus, kad yra pagrindas iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pareiškėjas prašo, įvertinus bylos sudėtingumą, apimtį, trečiojo suinteresuoto asmens atstovo parengtų dokumentų apimtį, pareiškėjo turtinę padėtį – nuo liepos mėnesio nedirba, gauna uždarbio vidurkį, serga (duomenys neskelbtini), priteisti ne didesnę nei 400 Eur sumą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

23. ABTĮ 140 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniu skundu neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas jo skundas, o nesutinka tik su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacine tvarka tikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo.

24. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2025 m. spalio 13 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-V-2772303-25, kuris, anot pareiškėjo, patvirtina, kad nebuvo pagrindo, dėl kurio UAB „Vilniaus viešasis transportas“ siekia atleisti pareiškėją iš darbo, o tuo pačiu leidžia abejoti ar, susidarius aiškiai konfliktinei situacijai darbe tarp darbuotojo (pareiškėjo) ir darbdavio (UAB „Vilniaus viešasis transportas“), išnagrinėjus šį administracinį ginčą, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „ Vilniaus viešasis transportas “ teisės buvo apgintos trečiajam suinteresuotam asmeniui veikiant sąžiningai.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neteikė prašymo pridėti minėtą įrodymą prie bylos ir paaiškinimų, kodėl šis įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme). Be to, apeliacijos dalykas yra tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, teisėtumas ir pagrįstumas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, atsisako priimti ir tirti pareiškėjo pateiktą naują įrodymą.

27. Proceso šalių išlaidų atlyginimas administraciniame procese reglamentuotas ABTĮ 40 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, kai, išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

28. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-94-629/2020). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-959-575/2016). Taisyklė, pagal kurią pralaimėjusi bylą šalis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo plėtojama išaiškinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo ir skatina siekti atkurti taiką tarp šalių alternatyviais neteisminiais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

29. Nagrinėjamoje byloje buvo ginčijamas Sprendimas, kuriuo VDI suteikė sutikimą atleisti iš darbo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotoją P. P.. Šis Sprendimas priimtas, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 2025 m. birželio 12 d. pateikus prašymą VDI dėl sutikimo atleisti iš darbo darbuotojų atstovavimą įgyvendinantį asmenį, t. y. pareiškėją P. P.. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus viešasis transportas“, vadovaudamasis ABTĮ 52 straipsnio 2 dalimi, byloje teikė nuomonę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti. Todėl pirmosios instancijos teismui atmetus pareiškėjo skundą, t. y. priėmus trečiajam suinteresuotam asmeniui palankų sprendimą, Bendrovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 3 d.).

30. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, o prašymą su bylinėjimosi išlaidų detalizavimu ir pagrindimu pateikė teismui iki teismo posėdžio 2025 m. rugsėjo 17 d. 11:30 val., kuriame byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Kadangi trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog jis nebuvo informuotas apie prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, jų dydį bei neturėjo galimybės pateikti paaiškinimus.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad byla yra nesudėtinga, procesiniai dokumentai nedidelės apimties, byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ yra viešojo administravimo subjekto – Vilniaus miesto savivaldybės, valdoma įmonė, kuri turi Teisės ir korporatyvinio valdymo skyrių, jame dirba ne mažiau kaip trys kvalifikuoti teisininkai, todėl Bendrovės išlaidos už advokatų teisines paslaugas neatitinka būtinumo kriterijaus.

32. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog UAB „Vilniaus viešasis transportas“ yra privatus juridinis asmuo, nagrinėjamu atveju veikė kaip darbdavys ir jokių viešojo administravimo funkcijų neatliko, todėl apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl atstovavimo išlaidų priteisimo viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies nagrinėjamu atveju nėra aktuali ir šiuo aspektu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini.

33. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

34. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

35. Trečiojo suinteresuoto asmens byloje pateikti dokumentai (2 t., b. l. 108–110) patvirtina, kad jis už suteiktas teisines paslaugas, kurias sudaro advokato nuomonės dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo ir atsiliepimo į skundą parengimas, sumokėjo 3 388 Eur.

36. Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršijo Rekomendacijų 8.2 ir 8.16 punktuose nustatyto maksimalaus už šias teisines paslaugas galimo priteisti dydžio 6 779,33 Eur (2 337,7 Eur x 2,5 + 2 337,7 Eur x 0,4).

37. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, be kita ko, tai, kad nuomonė dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių nėra didelės apimties, atsiliepimas iš esmės sutampa su atsakovo atsiliepime dėstomais argumentais, bylos procesas nebuvo sudėtingas, bylos nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka, sumažino trečiojo suinteresuoto asmens prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 694 Eur. Visgi ši suma, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, yra per didelė, todėl mažintina.

38. Įvertinus tai, kad Bendrovėje yra Teisės ir korporatyvinio valdymo skyrius, kuriame dirba teisininkai (atsiliepimą į apeliacinį skundą Bendrovės vardu parengė šio skyriaus vyresnioji teisininkė), ginčas buvo kilęs iš darbo teisinių santykių, byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui (darbdaviui) tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme byla nebuvo išskirtinė, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, trečiajam suinteresuotam asmeniui už atsiliepimo į skundą ir nuomonės dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių parengimą priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 800 Eur. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti ne daugiau nei 400 Eur sumą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, motyvuodamas savo sunkia finansine padėtimi, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Todėl nėra pagrindo tenkinti šio pareiškėjo prašymo.

39. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, iš esmės tinkamai taikė šiuos teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, tačiau šioje ginčo situacijoje priteisė per didelę sumą trečiojo suinteresuoto asmens patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. sprendimą pakeisti, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje vietoje „1 694 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus)“ įrašyti „800 Eur (aštuonis šimtus eurų)“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė