afcfeb08-c90f-4062-85db-06ecbbd44a2c · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-300-744/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24906-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.5; 1.1.11.10; 1.1.13; 1.2.26.2; 2.4.6.4.1; 2.4.7; 2.4.9 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 30 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Timoniui, nuteistojo V.

K. gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2021 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis Å¡i bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su bausme, paskirta Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams; bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio V.

K. sulaikymo; į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. birželio 24 d. 22.40 val. iki 2020 m. birželio 25 d. 14.27 val.; V. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. V. K. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. birželio 24 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, vieÅ¡oje vietoje, matant paÅ¡aliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tyčia vienÄ kartÄ delnu sudavė per veidÄ S. L. ir sukėlė fizinį skausmÄ , taip sutrikdė visuomenės rimtį, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , apie 22.05 val. (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamoje dalyje, ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, matant paÅ¡aliniams asmenims, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nenustatytÄ skaičių kartų sudavė rankomis ir įspyrė kojomis į įvairias kÅ«no vietas V.

K., S. L. bandant apginti V. K., vienÄ kartÄ ranka sudavė jai per veidÄ , sukėlė nukentėjusiesiems V. K. ir S. L. fizinį skausmÄ , taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2021 m. liepos 22 d. nuosprendį ir atidėti jam paskirtos 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . 2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad savo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ neneigia ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. 2020 m. birželio 24 d. jis, bÅ«damas neblaivus, įsivėlė į muÅ¡tynes ir nukentėjusiesiems S. L. bei V.

K. sukėlė fizinį skausmÄ , tačiau jokių kÅ«no sužalojimų jiems nepadarė. Nukentėjusieji jam jokių pretenzijų teisme neturėjo, į medikus nesikreipė, civilinių ieÅ¡kinių nepareiÅ¡kė. Nuteistojo V. K. tvirtinimu, jo padaryto nusikaltimo priežastis – alkoholinio vartojimas. Jis galutinai suprato, kad negali vartoti alkoholio, nes bÅ«damas blaivus jis jokio nusikaltimo nepadarytų. Todėl po 2020 m. birželio 24 d. įvykio jis alkoholio atsisakė visiÅ¡kai ir pats savo iniciatyva kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurÄ pagalbos dėl Å¡ios priklausomybės. Be to, dėl priklausomybės jis gydosi (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre. 2.2.

V. K. pažymi, kad nuo 2018 metų jis buvo Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus priežiÅ«roje, buvo nuolat tikrinamas ir nepadarė jokio pažeidimo, iÅ¡skyrus nusikaltimÄ , už kurį yra dabar nuteistas. Jis dirba darbininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra teigiamai charakterizuojamas, iÅ¡laiko 2 mažamečius vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini). Kadangi visiÅ¡kai atsisakė alkoholio, todėl yra įsitikinęs, kad ateityje nepadarys nusikaltimų. PraÅ¡o jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti, nes tada galėtų tęsti gydymÄ si nuo priklausomybės ligos, dirbti, iÅ¡laikyti savo mažamečius vaikus.

3. Atsiliepimų į nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ proceso dalyviai per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo V. K. gynėja advokatė Vida Povilaitienė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras Egidijus Timonis siÅ«lė nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

2. Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jam paskirtos bausmės, tačiau praÅ¡o atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų. Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

1. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bendroji bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Bausmės paskirtis yra sÄ lygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, bet yra vienas iš teisinių instrumentų, padedančių juos pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

2. Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai (o nuo 2020 m. liepos 1 d. – ir intensyvi priežiÅ«ra), o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas Å¡ių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali bÅ«ti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų.

3. Bausmės vykdymo atidėjimÄ pilnamečiui nuteistajam reglamentuoja BK 75 straipsnis. V. K. įvykdyto nusikaltimo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalis numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija).

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai BK 75 straipsnio redakcijai, Å¡i nuostata perkelta į BK 75 straipsnio 2 dalį. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sÄ lyga – bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra iÅ¡vardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Spręsdami šį klausimÄ , teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktikÄ , teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų).

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir panaÅ¡iai. IÅ¡ baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

4. Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 ir 92 straipsniuose numatytoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 ir 80 straipsniuose numatytų bausmės tikslų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryÅ¡kiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpÄ laikÄ nusikaltusį jaunÄ Å¾mogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų.

Siekiant daryti teigiamÄ Ä¯takÄ jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (tai yra jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvÄ . Bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamÄ elgesį. Å iuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrÄ laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiÅ«rimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – bÅ«tent tokios trukmės, kokiÄ paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.

Atkreiptinas dėmesys ir į paskirtÄ sias baudžiamojo poveikio priemones, jų suderinamumÄ ir realias galimybes taisomai veikti nuteistÄ jį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu pažymint, jog galutinis probacijos taikymo tikslas – probuojamo asmens gyvenimas nenusikalstant, užtikrinant jo veiksmingÄ resocializacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-268-942/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo negalima prilyginti nebaudžiamumui ir prioritetÄ suteikti tik nukentėjusiųjų interesams dėl griežto kaltininko nubaudimo.

Nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti. Bausmės vykdymo atidėjimas leidžia kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

ReikÅ¡mingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismÄ , įvertinus veikos pavojingumÄ , nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realiÄ laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

5. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymÄ reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. 6.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad V. K. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, savaime nereiÅ¡kia, kad nagrinėjamu atveju jam negali bÅ«ti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Todėl teisėjų kolegija, spręsdama klausimÄ dėl V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, dar kartÄ Ä¯vertina aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , tiek nuteistojo asmenybę.

Apylinkės teismas, skirdamas V. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto ankstesniu nuosprendžiu (Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nevykdė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtų įpareigojimų (tame tarpe ir bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 7 val.), ne iÅ¡ karto prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , o taip pat į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, bei konstatavo, jog ankstesniu nuosprendžiu V.

K. skirtos pareigos teigiamos įtakos nepadarė, todėl jokia kita, nei reali laisvės atėmimo bausmė, nepadės užtikrinti bausmės skyrimo tikslų, o V. K. nurodytos Å¡eimyninės aplinkybės (turi maÅ¾Ä vaikÄ , kitam moka iÅ¡laikymÄ ) Å¡iuo atveju negali bÅ«ti lemiamos, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nėra pagrindo jam dar kartÄ atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

7. Tačiau bÅ«tina įvertinti ir aplinkybes, kurioms apylinkės teismas dėmesio neskyrė. Nors V. K. iki nusikalstamos veikos, už kuriÄ buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo (2020 m. birželio 24 d.) Lietuvos Respublikoje buvo teistas net vienuolika kartų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmus keturis kartus ((duomenys neskelbtini) nuosprendžiais) V. K. buvo teistas už nusikaltimus, kuriuos jis įvykdė bÅ«damas nepilnamečiu (BK 81 straipsnio 1 dalis), ir teistumas pagal Å¡iuos nuosprendžius 2020 m. birželio 24 d. jau buvo iÅ¡nykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 4 dalis (2004 m. liepos 5 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija)), todėl, skiriant bausmę, į Å¡iuos teistumus apylinkės teismas negalėjo atsižvelgti (BK 97 straipsnio 1 dalis), o sekančius penkis kartus ((duomenys neskelbtini) nuosprendžiais) V.

K. buvo teistas už nusikaltimus, kuriuos jis įvykdė per labai trumpÄ laiko tarpÄ (nuo 2014 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. balandžio 6 d., tai yra vos per penkis mėnesius), bÅ«damas dar labai jaunas ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Nors 2015 m. kovo 9 d. ir 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžiais V. K. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau probacija jo atžvilgiu truko palyginus neilgai (nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d. (t. 2, b. l. 220)). (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu V.

K. buvo nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje, kuriÄ jis įvykdė 2017 m. lapkričio 3 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys). Å iuo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams. Nuo (duomenys neskelbtini). V. K. buvo įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrÄ (t. 2, b. l. 225). Laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu (2019 m. balandžio 23 d.) V.

K. įvykdė naujÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, tačiau Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu buvo nuspręsta dar kartÄ atidėti paskirtos (ir su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu subendrintos) laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ (t. 2, b. l. 30-36). Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2020 m. liepos 21 d. nuosprendžiu V. K. buvo nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 2 dalyje (neatsargų nusikaltimÄ (BK 16 straipsnis)), įvykdytÄ 2019 m. rugpjūčio 3 d. (tai yra, dar iki Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžio priėmimo), todėl minėtu ir Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2020 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklėmis, ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ (t. 2, b. l. 227).

8. Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu V. K. įvykdė dvi naujas analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, – (duomenys neskelbtini) (už kuriÄ jis buvo nuteistas Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu (t. 2, b. l. 37-45), pakeistu Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu (t. 2, b. l. 169-172), ir 2020 m. birželio 24 d. (už Å¡iÄ veikÄ jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu).

Abiem šiais atvejais V. K. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau dėl jos vykdymo buvo priimti visiškai skirtingi sprendimai – jei Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tai skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuspręsta, kad tokio pagrindo (manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo) nėra, nurodant (kaip jau minėta), kad V.

K. praeityje teistas daugiau nei 10 kartų, naujÄ nusikaltimÄ padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo taikytas ne vienÄ kartÄ , o jo Å¡eimyninės aplinkybės neturi lemiamos reikÅ¡mės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės (ankstesni teistumai, ne kartÄ taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, naujų nusikalstamų veikų padarymas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu) egzistavo ir priimant minėtÄ Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendį, tačiau apylinkės teismas nenurodė jokių kitų motyvų ar argumentų, kodėl V.

K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti atidėtas, kaip buvo nuspręsta minėtu apygardos teismo nuosprendžiu.

9. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo bÅ«tina atsižvelgti ir kitas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistÄ jį V. K.. Visų pirma, į tai, kad V. K. iki nusikaltimo, už kurį buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdymo (2020 m. birželio 24 d.), nebuvo teistas už nusikalstamas veikas vieÅ¡ajai tvarkai (BK XI skyrius) – jis anksčiau buvo teisiamas už visai kitokio pobÅ«džio nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 217-230), o tai rodo, kad Å¡i nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio, o ne rodanti tikrÄ jį nuteistojo požiÅ«rį į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Antra, būtina atsižvelgti į tai, kad visas nusikalstamas veikas po 2017 m. lapkričio 3 d., kai nusikalto pataisos namuose, V. K. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2019 m. balandžio 23 d. laikino pasinaudojimo tikslu pavogė pažįstamo automobilį; 2019 m. rugpjūčio 3 d., būdamas išgėręs alaus, nesuvaldė automobilio, ko pasekmėje įvykusio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sužalota keleivė; 2020 m. vasario 8 d., vėl būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje susimušė; 2020 m. birželio 24 d.

įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu), o po 2020 m. birželio 24 d. nuteistasis nustojo vartoti alkoholį, dėl Å¡ios savo priklausomybės savanoriÅ¡kai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurÄ , kur yra nuolat konsultuojamas (t. 2, b. l. 212-213). Å i aplinkybė yra ypač svarbi, kadangi rodo ilgalaikį (nuo Å¡ios priklausomybės nuteistasis gydosi jau daugiau nei 15 mėnesių) nuteistojo pasiryžimÄ eliminuoti pagrindinę priežastį, lėmusiÄ jo nusikalstamus veiksmus – alkoholio vartojimÄ , o įveikti priklausomybę alkoholiui, kaip visuotinai žinoma, reikia daug valios ir pastangų.

Po 2017 m. lapkričio 3 d. nusikaltimo nebuvo nei vieno atvejo, kad V. K. bÅ«tų nusikaltęs bÅ«damas blaivus. Trečia, bÅ«tina atsižvelgti ir į nuteistojo elgesį po nusikaltimo padarymo – per tuos penkiolika mėnesių, kurie praėjo po nusikaltimo, už kurį buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, jis jokių naujų nusikalstamų veikų neįvykdė (t. 2, b. l. 217-230), nepadarė net administracinių nusižengimų (t. 2, b. l. 214-216), be to, tinkamai vykdė probacijos sÄ lygas (nes nusiskundimų iÅ¡ Lietuvos probacijos tarnybos Å iaulių regiono skyriaus dėl jo elgesio ar nustatytų įpareigojimų nevykdymo negauta (t. 2, b. l. 210-211)), visÄ tÄ laikÄ dirbo pagal darbo sutartį – nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2021 m. gegužės 26 d. dirbo pas S. J., vykdantį individualiÄ veiklÄ , o nuo 2021 m. gegužės 31 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 55-56, 153-155, teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys).

Be to, atsižvelgtina į tai, kad V. K. gyvena su sugyventine D. Å ., su kuria augina jų bendrÄ sÅ«nų (duomenys neskelbtini), taip pat du mažamečius sugyventinės vaikus (t. 2, b. l. 167), padeda iÅ¡laikyti dar vienÄ savo nepilnametį vaikÄ , kuris gyvena su motina (t. 2, b. l. 63, 166).

10. Sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, svarbi ir paties kaltininko pozicija dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo, kadangi Å¡i aplinkybė taip pat apibÅ«dina jo asmenybę. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 2 dalis), tačiau tuo pačiu, nurodydamas bausmės skyrimo V. K. motyvus, atsižvelgė į tai, kad pastarasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, kadangi pastarasis visų jo apklausų (atliekant ikiteisminį tyrimÄ ) metu nurodė, kad dėl savo kaltės pasisakyti negali, kadangi dėl girtumo neprisimena įvykio aplinkybių (t. 1, b. l. 191-192, 199; t. 2, b. l. 9), o tai negalima laikyti kaltės neigimu, kaip nurodė apylinkės teismas, nes nepaneigta, jog V. K. iÅ¡ tikro dėl girtumo įvykio aplinkybių neatsimena, taip pat nenustatyta, kad tokiu bÅ«du nuteistasis bÅ«tų bandęs iÅ¡vengti atsakomybės.

11. Kaip jau buvo minėta, skiriant bausmę bei sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, bÅ«tina atsižvelgti ir į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . V. K. įvykdė vienÄ tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo įvykdytas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad nuteistasis smurtavo dviejų jam iÅ¡ matymo pažįstamų nukentėjusiųjų atžvilgiu, kurie įvykio metu taip pat buvo apsvaigę nuo alkoholio, nukentėjusiesiems buvo sukeltas tik fizinis skausmas, jokių sužalojimų nebuvo padaryta, dalis veikos buvo padaryta privataus gyvenamojo namo kieme (t. 1, b. l. 21-24), kas mažina V.

K. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , lyginant su rÅ«Å¡iniu tokių nusikalstamų veikų pavojingumu. Svarbu ir tai, kad nukentėjusieji S. L. ir V. K. jokių pretenzijų nuteistajam V. K. neturi, civilinių ieÅ¡kinių nereiÅ¡kė, o nukentėjusysis V. K. baigiamųjų kalbų metu prašė palikti V. K. laisvėje (tai yra neskirti realios laisvės atėmimo bausmės) (t. 2, b. l. 182).

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis) V. K. atžvilgiu dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidėjus jam pirmosios instancijos teismo paskirtos ir su Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ (BK 75 straipsnis).

Å iuo atveju taikytina nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), kadangi ji, teisėjų kolegijos įsitikinimu, lengvina nuteistojo V. K. teisinę padėtį, nes Å¡iuo metu galiojančio BK 75 straipsnio 5 dalis numato, kad Å¡alia baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Å¡ioje dalyje numatytų pareigų, teismas nuteistajam paskiria ir intensyviÄ priežiÅ«rÄ , kai tuo tarpu ankstesnės redakcijos BK 75 straipsnio 2 dalis intensyvios priežiÅ«ros nenumatė.

Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pasiuntus nuteistÄ jį V. K. atlikti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę į įkalinimo įstaigÄ , iÅ¡ esmės bÅ«tų pasiekta tik dalis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų: jis bÅ«tų nubaustas, jam bÅ«tų atimta ar bent labai apribota galimybė bausmės atlikimo metu daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau abejotina, ar tokia bausmė užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ bei taip paveiktų nuteistÄ jį, kad jis po bausmės atlikimo laikytųsi įstatymų ir vėl nebenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4-5 punktai), tuo labiau, kad nuteistasis jau anksčiau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose.

Realus laisvės atėmimas, be jokios abejonės, pakenktų ir nuteistojo V. K. socialiniams ryÅ¡iams (jis netektų galimybės auginti ir iÅ¡laikyti savo bei sugyventinės nepilnamečių vaikų, prarastų darbÄ , jam bÅ«tų sudėtinga tęsti laisvanoriÅ¡kÄ gydymÄ si nuo alkoholizmo). O atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ (kaip jau buvo minėta), nuteistasis ilgÄ laikÄ bus kontroliuojamas probacijos tarnybos pareigÅ«nų, privalės vykdyti teismo jam paskirtus įpareigojimus, laikytis nustatytų taisyklių, vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos veiklose, o jam netinkamai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus ar kitas probacijos plane numatytas priemones arba nesilaikant draudimų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ ir nuspręsti vykdyti nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai).

13. Parenkant V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ bei įpareigojimus atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis anksčiau ne kartÄ teistas, be to, jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, o taip pat į tai, kad V. K. iki suėmimo dirbo, gyveno Å¡eimoje, kad nusikaltimÄ lėmė jo apsvaigimas nuo alkoholio, kad nuteistasis Å¡iuo metu savanoriÅ¡kai gydosi nuo Å¡ios priklausomybės, o taip pat į Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, nustatytas pareigas.

Dėl proceso iÅ¡laidų 14. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Å iaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nuteistajam V. K. Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkta gynėja – advokatė Vida Povilaitienė (t. 2, b. l. 204). 2021 m. rugsėjo 9 d. Å iaulių apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų, kuria, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , koordinavimÄ ir mediacijÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, praÅ¡oma iÅ¡ nuteistojo V.

K. valstybės naudai priteisti 108 Eur už jam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 207-209).

15. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

16. Å i byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 193-194), kiti proceso dalyviai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Gynėjas nuteistajam V. K. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Å iuo nuosprendžiu nuspręsta nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ tenkinti visiÅ¡kai, pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas), todėl iÅ¡ nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos, susidariusios dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ tenkinti. Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2021 m. liepos 22 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 6, 7 ir 10 punktais (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) V. K. paskirtos ir su Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, subendrintos 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant V.

K. visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligÄ (alkoholizmÄ ), nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, pirmus 2 (du) metus neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 valandos iki 7 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu, dalyvauti elgesio pataisos programoje (jÄ užbaigiant per 1 (vienerius) metus nuo Å¡io nuosprendžio priėmimo dienos) ir per 2 (du) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio priėmimo dienos pradėti dirbti ir tęsti darbÄ visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio priėmimo dienos.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Nerijus Masiulis Ernesta Montvidienė Laisvydas ZederÅ¡tremas