2016-10-31 Nr. AB-20593-3-61-3-01371-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1958-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01371-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Drigoto ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 1 000 000 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas paaiškino, kad Marijampolės PN buvo laikomas kameroje, kurioje kali rūkantys asmenys, nors Marijampolės PN administracijai yra nurodęs, kad jis nerūko ir su rūkančiais asmenimis nenori atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nors Marijampolės PN 2012 m. sausio 5 d. raštu jį informavo, kad su rūkančiais asmenimis jo nelaikys, tačiau, norėdamas kalėti kameroje su nerūkančiais, turėjo rinktis kalėti su žemesnės nuteistųjų grupės asmenimis nei jis. Dėl to pareiškėjas patyrė žalą.

Marijampolės pataisos namai, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Marijampolės PN paaiškino, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2011 m. rugsėjo 8 d. ir buvo paskirtas atlikti bausmę drausmės grupės 20 būryje. 2012 m. sausio 25 d. pasibaigus drausmės grupės laikui, pareiškėjas buvo pervestas į 13 būrį, iš kurio 2012 m. vasario 13 d. buvo pervestas į 12 būrį. 2014 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo pervestas iš paprastos į drausminę grupę ir tolimesnės bausmės atlikimui buvo pervestas į 21 būrį. 2014 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyrių, kur pareiškė, kad atsisako atlikti bausmę jam paskirtame būryje. 2014 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas už pataisos namų administracijos reikalavimų nevykdymą buvo nubaustas drausmine tvarka, uždarytas į baudos izoliatorių 7 paroms. 2014 m. lapkričio 8 d. pareiškėjui, atsižvelgiant į jo rašytinį pareiškimą, į tai, kad jis yra nerūkantis ir prieštarauja bausmę atlikti kameroje kartu su rūkančiais nuteistaisiais, bei į tuo metu pataisos įstaigos uždarosios zonos kamerose buvusias laisvas vietas, Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 2253 buvo paskirta kamera Nr. 18. Tačiau pareiškėjas žodžiu pareiškė, kad kameroje Nr. 18 drausmines nuobaudas atliekantys nuteistieji priklauso žemesnių kalinamų asmenų grupei nei jis, kad jis negali su jais kartu būti vienoje kameroje. Jam buvo paaiškinta, kad kamera Nr. 18 buvo paskirta atsižvelgiant į jo pareiškimą, jog yra nerūkantis ir nesutinka būti vienoje kameroje su rūkančiais, bei į tuo metu buvusias laisvas uždaroje zonoje esančių kamerų vietas. Taip pat pareiškėjui buvo paaiškinta, kad pataisos įstaigos administracija netoleruoja tarp nuteistųjų neformaliai egzistuojančių grupių ir neskirsto nuteistųjų. Pažymėjo, kad Marijampolės PN administracija vadovaujasi Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principais. Tada pareiškėjas pareiškė, jog jis yra rūkantis, tai patvirtindamas raštu 2014 m. lapkričio 7 d. Marijampolės PN direktoriaus nutarime Nr. 2253. Atsižvelgiant į tokį nuteistojo naują pareiškimą bei į tuo metu pataisos įstaigos uždarosios zonos kamerose buvusias laisvas vietas, jam buvo paskirta kamera Nr. 24. Pareiškėjas sutiko ir buvo paskirtas atlikti drausminę nuobaudą į minėtą uždarosios zonos kamerą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2011 m. rugsėjo 8 d. 2014 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyrių ir nurodė, kad atsisako atlikti laisvės atėmimo bausmę įstaigos administracijos paskirtame būryje. Už įstaigos administracijos nurodymų nevykdymą 2014 m. lapkričio 7 d. Marijampolės PN direktoriaus nutarimu Nr. 2253 pareiškėjas buvo nubaustas drausmine tvarka (uždarytas į baudos izoliatorių 7 paroms). Atsižvelgiant į pareiškėjo rašytinį pareiškimą 2014 m. lapkričio 7 d. Marijampolės PN direktoriaus nutarime Nr. 2253, kad yra nerūkantis ir prieštarauja bausmę atlikti kameroje su rūkančiais nuteistaisiais, bei į tuo metu įstaigos uždarosios zonos kamerose buvusias laisvas vietas, buvo paskirtas minėtą nuobaudą atlikti į kamerą Nr. 18. Tačiau pareiškėjas pareiškė, kad kameroje Nr. 18 nuobaudas atliekantys nuteistieji priklauso žemesnei nei pareiškėjas nuteistųjų neformaliai grupei, todėl negali būti kartu su jais toje pačioje kameroje. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Marijampolės PN administracija netoleruoja neformaliai egzistuojančių nuteistųjų grupių bei nuteistųjų pagal šiuos kriterijus neskirsto. Tada pareiškėjas pareiškė, kad yra rūkantis ir tai patvirtino savo parašu 2014 m. lapkričio 7 d. Marijampolės PN direktoriaus nutarime Nr. 2253. Atsižvelgiant į šį pareiškėjo pareiškimą, nuobaudą atlikti jis buvo paskirtas į kamerą Nr. 24.

Įvertinęs byloje surinktus pareiškėjo perkėlimo į kitas kameras duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas perkelti jį į nerūkančiųjų kamerą buvo tenkintas, tačiau dėl asmeninių priežasčių pareiškėjas pats atsisakė būti kalinamas kameroje, kurioje kali nerūkantys asmenys. Teismo nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad administracija tenkindama jo prašymą kalėti su nerūkančiais ir paskirdama į kamerą, kurioje kali žemesnės grupės nuteistieji, siekia jį diskriminuoti ir priskirti žemesnės grupės nuteistiesiems, nepagrįsti. Todėl teismas nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo konstatuoti neteisėtus Marijampolės PN veiksmus ir pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. Pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

Marijampolės pataisos namai, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad Marijampolės pataisos namuose buvo priverstas kalėti su rūkančiais asmenimis, kadangi priešingu atveju jam tektų kalėti su žemesnės grupės nuteistaisiais nei jis.

Šioje byloje teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas buvo paskirtas nuobaudą atlikti į kamerą Nr. 18 kartu su nerūkančiais asmenimis, atsižvelgiant į jo rašytinį patvirtinimą 2014 m. lapkričio 7 d. Marijampolės PN direktoriaus nutarime Nr. 2253 (b. l. 76–77), jog jis yra nerūkantis ir prieštarauja bausmę atlikti kameroje su rūkančiais nuteistaisiais. Tačiau pareiškėjas pareiškė, kad kameroje Nr. 18 nuobaudas atliekantys nuteistieji priklauso žemesnei nei jis nuteistųjų neformaliai grupei, todėl negali būti kartu su jais toje pačioje kameroje. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Marijampolės PN administracija netoleruoja neformaliai veikiančių nuteistųjų grupių bei nuteistųjų pagal šiuos kriterijus neskirsto. Tada pareiškėjas pareiškė, kad yra rūkantis ir tai patvirtino savo parašu 2014 m. lapkričio 7 d. Marijampolės PN direktoriaus nutarime Nr. 2253. Atsižvelgiant į šį pareiškėjo pareiškimą, nuobaudą atlikti jis buvo paskirtas į kamerą Nr. 24.

Atkreiptinas dėmesys, kad tos pačios nustatytos aplinkybės buvo nagrinėjamos ir Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2759-406/2015, kuris 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, t. y. konstatavo, kad pareiškėjas neturtinės žalos nepatyrė ir dėl to atsisakė jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs minėtą bylą apeliacinio proceso tvarka, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1614-442/2016 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnyje yra nustatyti bylos nutraukimo pagrindai. Vienas iš galimų bylos nutraukimo pagrindų yra atvejis, kai nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 101 straipsnio 2 punktas). Iš ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto formuluotės matyti, kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas.

Pažymėtina, kad tiek šioje byloje, tiek administracinėje byloje Nr. I-2759-406/2015 ginčas kilo tarp pareiškėjo V. K. ir Marijampolės pataisos namų, atstovaujančių atsakovui Lietuvos valstybei, t. y. ginčas yra kilęs tarp tų pačių šalių. Tiek šioje byloje, tiek administracinėje byloje Nr. I-2759-406/2015 pareiškėjas reikalauja priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, t. y. ginčas kilęs dėl to paties dalyko. Tiek šioje byloje, tiek administracinėje byloje Nr. I-2759-406/2015 pareiškėjas nurodo tas pačias aplinkybes, kuriomis motyvuoja savo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą: pareiškėjas teigia, kad analogišku metu Marijampolės PN buvo priverstas kalėti su rūkančiais asmenimis dėl to, jog priešingu atveju jam tektų kalėti su žemesnės nuteistųjų grupės asmenimis nei jis, t. y. ginčas kilęs tuo pačiu pagrindu. Taigi nustatytos visos sąlygos, kurios yra būtinos taikyti ABTĮ 101 straipsnio 2 punktą ir juo vadovaujantis nutraukti bylą.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir pateiktus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas nutraukti nagrinėjamą bylą, kadangi nustatyta, jog jau yra įsiteisėjęs Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2759-406/2015, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies – taikytinas ABTĮ 101 straipsnio 2 punktas ir byla nutrauktina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Dainius Raižys