2020-04-15 Nr. AB-7560-3-63-3-02747-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1892-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02747-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.1; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2018 m. lapkričio 26 d. raštą (sprendimą) Nr. (18.)-ATPS1-211 „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nutarta nederinti poilsio paskirties pastatų Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini), statybos projekto (toliau – ir Projektas) projektinių pasiūlymų rengimo užduotį; 2) įpareigoti Administraciją suderinti Projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduotį.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas suderinti Projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, atsakovas Sprendimu atsisakė tai daryti. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas atsisakymą derinti Projekto projektinių pasiūlymų užduotį grindžia tuo, kad: 1) nepateikti žemės sklypo registracijos duomenys su pakeistais naudojimo būdais – rekreacinės teritorijos ir atskirųjų želdinių teritorijos; 2) nepateiktas žemės sklypo planas su naudojimo būdo pakeitimais – priedas prie Administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-1304 ir 2018 m. spalio 1 d. „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, naudojimo būdo pakeitimo“; 3) projektinių pasiūlymų paskirtis – nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, todėl projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje sklypo užstatymo reglamentai (užstatymo tankumas, užstatymo intensyvumas, pastato aukštis), kurie nustatomi pagal parengtus ir suderintus projektinius pasiūlymus, negali būti pateikiami; 4) neteisinga iš anksto nustatyti projektinių pasiūlymų vaizdinėje informacijoje nagrinėjamos gretimos urbanistinės aplinkos dydį, šis dydis parenkamas projektinių pasiūlymų rengimo etape, projektinių sprendinių teisingumo pagrindimui.

3. Pareiškėjo teigimu, atsakovo nurodytos priežastys nėra teisiškai argumentuotos ir pagrįstos. Akcentavo, kad vienu iš argumentų nurodoma, kad projektinių pasiūlymų rengimo užduotis nederinama, nes šioje stadijoje negalima nustatyti sklypo naudojimo reglamento parametrų, todėl užstatymo reglamentai projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje negali būti pateikiami. Tačiau atsakovas tam pačiam sklypui 2014 m. spalio 7 d. jau buvo suderinęs projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, parengtą pareiškėjo, kurioje buvo nurodyti visi užstatymo reglamentai – ir pastato aukštis.

4. Atsakovas atsisakymą derinti projektinių pasiūlymų užduotį grindė ir tuo, kad nepateiktas žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro aktualus išrašas su pakeistu naudojimo būdu. Tačiau pats atsakovas 2018 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. A1-1304 pakeitė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, naudojimo būdą iš bendro naudojimo teritorijos į rekreacinės teritorijos ir atskirų želdynų teritorijos. Atsakovas atsisakymą derinti projektinius pasiūlymus grindė aplinkybe, dėl kurios išnagrinėtas ginčas teisme ir paties atsakovo administraciniu aktu pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nekilnojamojo turto duomenų registravimas Nekilnojamojo turto duomenų banke turi tik išviešinimo funkciją, o ne teises sukuriančią funkciją. Taigi atsakovui toks išviešinimas nėra būtinas pareiškėjo reikalaujamam derinimo veiksmui atlikti, juolab, kad paskirties keitimo faktas atsakovui buvo žinomas.

5. Atsakovas atsisakyme derinti Projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduotį nenurodė jokio teritorijų planavimo dokumento, kurio sprendinių turi būti laikomasi, taip pat nenurodė jokių galiojančių toje teritorijoje planavimo dokumentų sprendinių, kuriems prieštarautų pateikto derinti Projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduotis. Toks atsakovo sprendimas nėra pagrįstas teisės normomis ir neatitinka reikalavimų administraciniam aktui.

6. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Nurodė, kad projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje pareiškėjas nurodė konkrečius sklypo užstatymo reglamentus, gretimą urbanistinę aplinką, kas yra nustatinėjama projektiniais pasiūlymais, bet ne pačia užduotimi. Ne užduotimi, bet projektiniais pasiūlymais pasiūlomi užstatymo rodikliai. Atsižvelgiant į tai, kad pastabos yra minimalios, pareiškėjas turėtų pakeisti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį ir teikti pakartotinai ją suderinti.

8. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas teismui teikia pakeistą Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą, tačiau nenurodo, kodėl Administracijai teikė išrašą, pagal kurį sklypas yra bendro naudojimo būdo. Nederinimą pareiškėjas skundė teismui ir tik prasidėjus teisminiam procesui į bylą pateikė jau pakeistą registro išrašą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas iš karto turėjo pateikti atnaujintą informaciją. Bendro naudojimo teritorijose, vadovaujantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 24 punktu, pareiškėjo nurodomas poilsio paskirties pastatas negalėtų būti statomas, todėl vien šiuo pagrindu pareiškėjo projektinių pasiūlymų rengimo užduotis negalėjo būti suderinta.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Administracijos 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (18.8)-ATPS1-211 „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties“, įpareigojo atsakovą per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Dėl statybos techninio reglamento STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka iš naujo įvertinti pareiškėjo 2018 m. lapkričio 7 d. pateiktą Poilsio paskirties pastatų Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduotį. Iš atsakovo pareiškėjui priteisė 460 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą skundo dalį atmetė.

10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Dėl statybos techninio reglamento STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2019 m. sausio 1 d., toliau – ir Reglamentas) 7, 12 punktu, Reglamento 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ 10, 13 punktų nuostatomis, padarė išvadą, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) turi: 1) įvertinti, ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju yra galima; 2) atsižvelgęs į konkrečios statybos ypatumus, gali projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą); 3) per 5 darbo dienas raštu pranešti statytojui motyvus, kodėl nepritaria projektinių pasiūlymų užduočiai. Aiškindamas Reglamento nuostatas kartu su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teismas konstatavo, kad nepritariant projektinių pasiūlymų užduočiai būtina nurodyti ne tik motyvus, kodėl nepritarta, bet ir nurodyti teritorijų planavimo dokumentus, teisės aktų normas, kuriomis remiantis projektinių pasiūlymų užduočiai nepritariama.

11. Teismas pažymėjo, kad Sprendime atsakovas nenurodė teisinio pagrindo (nėra nurodyta jokio teritorijų planavimo dokumento ar kito galiojančio teisės akto nuostatų), teisės aktų normų, kuriomis remiantis jis padarė atitinkamas išvadas ir priėmė neigiamą atsakymą dėl projektinių pasiūlymų užduoties derinimo. Atsakovo argumentai, kad nepateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas su įregistruota pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtimi bei paties atsakovo priimti administraciniai aktai dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, naudojimo būdo keitimo, teismo laikyti nepagrįstais, kadangi Reglamento 13 priedo IV skyrius šių priedų nenumato kaip imperatyvių. Kita vertus, teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad atsakovo Sprendimo 1 ir 2 punktai yra formalaus pobūdžio, nes reikalauta pateikti paties atsakovo – Administracijos direktoriaus priimtus administracinius aktus, akivaizdžiai žinant, kad atsakovas vienu iš įvardijamų aktų, tenkindamas pareiškėjo prašymą, pakeitė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, naudojimo būdą iš bendro naudojimo teritorijos į rekreacinės teritorijos ir atskirų želdynų teritorijos.

12. Pasisakydamas dėl Sprendimo 3 ir 4 punktų teismas pažymėjo, kad priešingai nei teigia atsakovas, Reglamento 13 priedas įpareigoja projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nurodyti šią informaciją. Jei nurodyta informacija neatitinka statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrų pagal Reglamento 13 priedo 13 punktą, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), atsižvelgdamas į konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje gali nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrų, atsakovas turėjo projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą), tačiau to nepadarė ir atsisakymą grindė teisiškai nepagrįstais argumentais.

13. Teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu apklaustas Sprendimą rengęs specialistas nurodė, kad projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje Nr. 17-17 iš esmės netinkamai buvo nurodytas statinio techninis rodiklis – pastato aukštis 20 metrų. Liudytojo teigimu, jei pareiškėjas šį rodiklį būtų nurodęs 13 metrų, projektinių pasiūlymų rengimo užduotis suderinta. Liudytojas teismo posėdžio metu nenurodė, kokio galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendiniui šis statinio rodiklis prieštarauja. Šios aplinkybės patvirtino, kad atsakovo Sprendimas nebuvo pagrįstas jokia teisės norma, išskyrus subjektyviu asmens, rengusio Sprendimą, Reglamento nuostatų suvokimu, kuris neatitinka teisės akto rengėjo valios.

14. Teismas taip pat pažymėjo, kad Sprendimas priimtas statybos srityje, statytojo ūkinę veiklą reglamentuojančių, o tam tikrais atvejais ir ūkinę veiklą ribojančių santykių srityje, todėl jame, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, turėjo būti nurodomos tiek konkrečios faktinės aplinkybės, tiek ir ginčijamo sprendimo priėmimo aiškus teisinis pagrindas.

15. Teismas konstatavo, kad nustatyti Sprendimo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį bei tinkamai įvykdyti nustatytas pareigas. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas neatitinka Reglamento nuostatų, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų – nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, todėl naikintinas.

16. Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus teismas pažymėjo, kad administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante (padėtis, buvusi prieš) ir sukelia Administracijai pareigą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą įvertinti pateiktą Projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduotį. Teismas nusprendė, jog materialinės teisės normas taiko atsakovas, todėl tik jis, vadovaudamasis Reglamento 13 priedo 14 punktu, privalo įvertinti projektinių pasiūlymų užduotį ir per 5 darbo dienas jai pritarti arba per 5 darbo dienas pranešti statytojui motyvus, kodėl nepritaria. Todėl ši pareiškėjo skundo dalis atmesta.

17. Įvertinęs pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas iš atsakovo priteisė 460 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (60 Eur už atstovavimą teismo posėdyje ir 400 Eur už skundo ir patikslinto skundo parengimą). Kitos pareiškėjo prašymo dalies netenkino.

III. 18. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

19. Atsakovas akcentuoja, kad vienas iš Sprendimo argumentų buvo tas, kad pareiškėjas pateikė Administracijai Nekilnojamojo turto registro įrašą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, naudojimo būdas yra bendro naudojimo teritorijos, kuriose poilsio pastato statyba yra negalima. Todėl pareiškėjo projektinių pasiūlymų rengimo užduotis negalėjo būti suderinta. Pareiškėjas ne atsakovui, bet tik teismui pateikė pakeistą Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą, pagal kurį sklypo naudojimo būdas yra pakeistas į rekreacinį. Neginčijama, kad buvo priimtas įsakymas dėl sklypo būdo pakeitimo, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenys nebuvo pakeisti. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra teisėti ir teisingi, kol jie nepakeisti. Atsakovo teigimu, situaciją reikia vertinti retrospektyviai, t. y. ar pagal tuo metu pateiktus dokumentus projektinių pasiūlymų rengimo užduotis galėjo būti suderinta.

20. Atsakovo teigimu, bylinėjimosi išlaidų priteisimas yra nepagrįstas ir neproporcingas, nes neatsižvelgta į tai, kad buvo patenkinta tik 50 proc. pareiškėjo reikalavimų.

21. Pareiškėjas V. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjo manymu, pagrindinis atsakovo tikslas yra veiksmų vilkinimas.

23. Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. gegužės 9 d. Administracijos atstovas pakvietė jį deryboms, kad šią bylą būtų galima užbaigti taikos sutartimi. Nors pareiškėjas sutiko sumažinti aukštingumą iki 13,5 m, tačiau Administracija nusprendė ne pasirašyti taikos sutartį, o teikti apeliacinį skundą.

24. Pareiškėjas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą su pakeistais duomenimis Administracija gavo. Apie Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą pasisakė ir pirmosios instancijos teismas.

25. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad iš Sprendime nuodytų keturių punktų, apeliaciniame skunde pateikiami argumentai tik dėl vieno punkto dalies.

26. Kadangi 2014 m. spalio 7 d. projektinių pasiūlymų rengimo užduotis buvo suderinta ir nėra teismo panaikinta ar kitaip nuginčyta, pareiškėjas teismo prašo pasisakyti, ar galima ja remtis atliekant projektavimo darbus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo, nurodyto 2018 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. (18.)-ATPS1-211 „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties“, kuriuo nutarta nederinti poilsio paskirties pastatų Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą suderinti Projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduotį.

28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jį tenkino iš dalies, motyvuodamas, kad: ginčijamas Sprendimas neatitinka Reglamento nuostatų, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, t. y. nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, todėl yra naikintinas; administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukelia Administracijai pareigą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą įvertinti pateiktą Poilsio paskirties pastatų Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduotį.

29. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė atsakovas, motyvuodamas tuo, kad: vienas iš ginčijamo Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, argumentų buvo tas, kad pareiškėjas pateikė Administracijai Nekilnojamo turto registro banko duomenų išrašą, kuriame nurodyta, kad jo sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, naudojimo būdas yra bendro naudojimo teritorijos, kuriose poilsio pastato teritorija yra negalima. Pareiškėjas pakeistą Registro duomenų banko išrašą, pagal kurį sklypo naudojimo būdas yra pakeistas į rekreacinį, pateikė tik teismui. Situacija turi būti vertinama retrospektyviai, t. y. ar pagal tuo metu pateiktus dokumentus projektinių pasiūlymų rengimo užduotis galėjo būti suderinta. Priteisiant bylinėjimosi išlaidas, teismas neatsižvelgė, kad tenkinta tik 50 proc. pareiškėjo reikalavimų.

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai bei aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Administracijos apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėdama pareiškėjo prašymą suderinti Projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, žemės sklypo kadastro duomenis – pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (būdus) – turėjo nustatyti vertindama duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre: nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d.). Žemės sklypo kadastro duomenų – pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo (būdų) – pasikeitimai įregistruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu, žemės sklypo savininko ar valstybinės žemės patikėtinio, taip pat įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu (Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, 22 p.).

32. Tačiau nagrinėjamo ginčo kontekste primintina, kad pareiškėjui 2018 m. lapkričio 7 d. pasikreipus su prašymu suderinti Projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, Sprendimas, kuriuo Administracija atsisakė suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, motyvuotas ne vienu, bet keturiais argumentais: 1) pirmasis argumentas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo ne tas, kad „<...> pareiškėjas pateikė Savivaldybės administracijai Nekilnojamo turto registro išrašą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, būdas yra bendro naudojimo teritorijos, kuriose poilsio pastato teritorija yra negalima. <...>“, bet tas, kad „<...> Nepateikta žemės sklypo registracijos duomenys su pakeistais naudojimo būdais – rekreacinės teritorijos ir atskirųjų želdinių teritorijos; <...>“; 2) nepateiktas žemės sklypo planas su naudojimo būdo pakeitimais – priedas prie Administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-1304 ir 2018 m. spalio 1 d. „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, naudojimo būdo pakeitimo“; 3) projektinių pasiūlymų paskirtis – nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, todėl projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje sklypo užstatymo reglamentai (užstatymo tankumas, užstatymo intensyvumas, pastato aukštis), kurie nustatomi pagal parengtus ir suderintus projektinius pasiūlymus, negali būti pateikiami; 4) neteisinga iš anksto nustatyti projektinių pasiūlymų vaizdinėje informacijoje nagrinėjamos gretimos urbanistinės aplinkos dydį, šis dydis parenkamas projektinių pasiūlymų rengimo etape, projektinių sprendinių teisingumo pagrindimui.

33. Taigi, vertinant visą Sprendimo argumentaciją, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo argumentai, nurodyti 2018 m. lapkričio 26 d. rašto 1 ir 2 punktuose, yra formalaus pobūdžio: Administracijai žinant, kad vienu iš rašte įvardijamų aktų, tenkinant pareiškėjo prašymą, Administracijos direktorius pakeitė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje naudojimo būdą iš bendro naudojimo teritorijos į rekreacines teritorijas ir atskirų želdynų teritorijas, be to, vertinant ir nurodant kitus projektinių pasiūlymų rengimo užduoties trūkumus (3 ir 4 punktai), akivaizdu, kad jie (rašto 1 ir 2 punktuose nurodyti argumentai) nebuvo priežastis, dėl ko atsisakyta suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį.

34. Pažymėtina, kad teigiant priešingai, ginčijamas Sprendimas vis tiek neatitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų: be administraciniams aktams taikomų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų, ne mažiau svarbu, kad administracinis aktas, kuris sukelia atitinkamas teisines pasekmes, apskritai būtų aiškus ir suprantamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-650-556/2015). Individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas) (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1652-662/2015; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-624/2015; 2015 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015). Viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas turi būti suformuluotas taip, jog asmenys, kuriems yra skirtas aktas, suprastų santykių esmę ir turinį bei galėtų įgyvendinti reikalavimus, kuriuos nustato aktas.

Dėl to viešojo administravimo subjektas privalo tiksliai ir aiškiai suformuluoti reikalavimus, nurodyti teisės normas ir aplinkybes, kuriomis rėmėsi, priimdamas individualų administracinį aktą. Jei viešojo administravimo subjektas ginčijamame akte nenurodo teisinio, faktinio pagrindo ar aktą suformuluoja taip, kad akto adresatams tampa neįmanoma įgyvendinti įpareigojimų, kuriuos nustato aktas, individualus administracinis aktas turi būti naikinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015).

Taigi, jeigu Administracija ginčijamo Sprendimo metu turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, naudojimo būdas yra bendro naudojimo teritorijos, kuriose poilsio pastato statyba yra negalima, ji šiuo argumentu ir turėjo grįsti savo Sprendimą. Tačiau nurodydama, kaip buvo teigiama, kitus projektinių pasiūlymų rengimo užduoties trūkumus (rašto 3 ir 4 punktai), nustatytus iš esmės vertinant, kad pareiškėjo sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, naudojimo būdas yra pakeistas, Administracija būtų nesilaikiusi reikalavimo Sprendimą suformuluoti taip, jog pareiškėjas, kuriam jis yra skirtas, suprastų prašymo netenkinimo priežastis bei galėtų įgyvendinti reikalavimus.

35. Atsižvelgdama į aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

36. Pažymėtina, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją suderinti Projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduotį nėra tenkintas, sprendimas šioje dalyje nebuvo skundžiamas, todėl apeliacinės instancijos teisme pagrindo vertinti, ar projektinių pasiūlymų rengimo užduotis turi būti suderinta (ar ja galima remtis atliekant projektavimo darbus), nėra.

37. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų: nors formaliai pareiškėjas reiškė du reikalavimus, tiek iš skundo pagrindo, tiek iš atsiliepimo į skundą matyti, kad iš tiesų ginčas kilo būtent dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, dėl ko pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, pagrįstai atsižvelgė būtent į šio reikalavimo nagrinėjimo rezultatą.

38. Duomenų, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme būtų patyręs bylinėjimosi išlaidas, nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė