Legislator Case Law & Legislation
afcc388e-2b8e-499d-89f4-cdbc24ad00ce AI generated

afcc388e-2b8e-499d-89f4-cdbc24ad00ce · Kauno apygardos teismas

Case Number afcc388e-2b8e-499d-89f4-cdbc24ad00ce
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-634/2015Teisėjas Virginijus Kalkauskas                                    Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00188-2010-3                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, nuteistojo V.

Legislator headnote

AI generated

afcc388e-2b8e-499d-89f4-cdbc24ad00ce · Kauno apygardos teismas: G. lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ , daugybines muÅ¡tines galvos plaukuotosios dalies, kaktos, antakių, kairės akies iÅ¡orinio kampo, apatinės lÅ«pos odos, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio žaizdas, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame smilkinyje, deÅ¡iniame skruoste, poodines kraujosruvas akių vokuose, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir atvirÄ Ä¯spaustinį kairio momenkaulio lūžį, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Veika kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d. Nuteistojo V. R. gynėjas advokatas D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-634/2015Teisėjas Virginijus Kalkauskas                                    Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00188-2010-3                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, nuteistojo V.

R. gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nukentėjusiajam R. R. G., jo atstovei advokatei AuÅ¡rai Ručienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. R. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę pavesta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio jo nukreipimo bausmę atlikti dienos. Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaitytas laikas iÅ¡bÅ«tas sulaikyme ir suėmime – nuo 2010-02-15 iki 2010-02-26 ir laikas iÅ¡bÅ«tas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje – nuo 2013-08-27 iki 2013-09-25.KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimÄ ir periodinį registravimÄ policijos įstaigoje nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į suėmimÄ .

Iš V. R. priteistas 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, 3025 Lt bylos vedimo išlaidos R. R. G. naudai.Iš V. R. priteistos 5206,22 Lt gydymo išlaidos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.Daiktinius įrodymus: 2010-02-15 įvykio vietos apžiūros metu paimtus : 1) 3 vnt. šovinių 7,62 mm kalibro ir 1 vnt. tūtelės 7,62 mm kalibro; 2) 4 vnt. ginklo detalių ir dvi spyruokles;

3) deformuotÄ kulkÄ ; 4) 1 vnt. tÅ«telės 7,62 mm kalibro;

5) V. R. vardu iÅ¡duotÄ ginklo kortelę Nr. 2277, saugomus Kauno AVPK Licencijavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sunaikinti. Å aunamÄ jį ginklÄ â€žKevin M ZP 06, 9 mm Makarov“ su dėtuve ir penkiais Å¡oviniais ir Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€žTT“ su tuščia apkaba, saugomus Kauno AVPK Licencijavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta perduoti Ginklų fondui. Tris kraujo mėginius, saugomus Kauno AVPK Kauno r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sunaikinti.Daiktinius įrodymus: 2010-02-15 papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtus daiktus: 1) 1 l talpos degtinės „Premium vodka“ tuščiÄ butelį; 2) 0,7 l talpos degtinės „Lithuanian auksinės“ tuščiÄ Â butelį; 3) 1,25 l talpos „Coca Cola“ tuščiÄ butelį; 4) 1,5 l talpos „Viche“ butelį;

5) cigarečių „Kent“ pakelį su viena cigarete viduje;

6) sportinį bliuzonÄ â€žAudimas“;

7) užvalkalÄ su rausvos spalvos dėmėmis, saugomus Kauno AVPK Kauno r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sunaikinti.Å ovinį su užraÅ¡u ant dugno „02-10“, 75 vnt. 9 mm. kalibro Å¡ovinių, 67 vnt. 7,62 mm kalibro Å¡ovinių ir dėtuvę, saugomus Kauno AVPK Licencijavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta perduoti Ginklų fondui.Daiktinius įrodymus: 2010-02-15 daiktų-dokumentų pateikimo protokolu pateiktus V. R. priklausančius pilkos spalvos marÅ¡kinėlius su užraÅ¡u „Puma“, su rusvos spalvos dėmėmis, vyriÅ¡kas megztas Å¡lepetes su rusvos spalvos dėmėmis, juodos spalvos kelnes „Puma“ ir R.

R. G. priklausančius pilkos spalvos kepurę su užraÅ¡u „Boss“, pilkos spalvos kojinės, pilkos spalvos marÅ¡kinėlius, su rusvos spalvos dėmėmis, žalsvos spalvos sukarpytas kelnes su raudonos spalvos dėmėmis, juodos spalvos bliuzonÄ , juodos spalvos sportinius batelius “Nike”, saugomus Kauno AVPK Kauno r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sunaikinti.Daiktinį įrodymÄ - 2010-02-18 daiktų-dokumentų pateikimo protokolu pateiktÄ iÅ¡ nukentėjusiojo R.R. G. kojos iÅ¡imtÄ kulkÄ , saugomÄ Kauno AVPK Kauno r.

PK, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sunaikinti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. R. nuteistas už tai, kad 2010-02-15, laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 01.25 val., (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo, priklausančio I. L. L., kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia, panaudodamas legaliai jam iÅ¡duotus Å¡aunamuosius ginklus “TT” Nr. ?B 2339 ir “MAKAROV” Nr. MH00040 Å¡ovė iÅ¡ abiejų ginklų ne mažiau kaip po du kartus į R.

R. G. padarydamas Å¡iam Å¡autinį kairės blauzdos sužalojimÄ , kairio blauzdikaulio skeveldrinį lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , po to paminėtais ginklais bei kumščiais sudavė R. R. G. nemažiau kaip dviejų kartų į pilvo sritį, padarydamas Å¡iam poodinę kraujosruvÄ kairiame klube, pilvo sumuÅ¡imÄ , odos nubrozdinimus pilvo sienoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po to Å¡aunamuoju ginklu “TT” Nr. ?B 2339 sudavė R. R. G. ne mažiau 22 kartų į galvos-veido sritį padarydamas R.

R. G. lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ , daugybines muÅ¡tines galvos plaukuotosios dalies, kaktos, antakių, kairės akies iÅ¡orinio kampo, apatinės lÅ«pos odos, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio žaizdas, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame smilkinyje, deÅ¡iniame skruoste, poodines kraujosruvas akių vokuose, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir atvirÄ Ä¯spaustinį kairio momenkaulio lūžį, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Veika kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d. Nuteistojo V. R. gynėjas advokatas D.

Svirinavičius apeliaciniu skundu praÅ¡o: atlikti įrodymų tyrimÄ â€“ apklausti liudytojÄ E. V. (gyv. (duomenys neskelbtini) bei paskirti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno I - ajai teismo psichiatrijos ekspertinei komisijai kompleksinę teismo medicinos - narkologinę - psichiatrinę - psichologinę ekspertizę nukentėjusiajam R. R. G., pateikiant ekspertams klausimus: ar nukentėjusysis R. R. G. dėl savo fiziologinės bÅ«klės (apsvaigimas nuo alkoholinių gėrimų) 2010-02-15 laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 01.25 val. buvo (ar galėjo bÅ«ti) alkoholinės psichozės, alkoholinės amnezijos ar baltosios karÅ¡tinės bÅ«klėje; ar tame laikotarpyje jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir tuos veiksmus valdyti; ar nukentėjusysis R.

R. G. dėl savo fiziologinės bÅ«klės (apsvaigimas nuo alkoholinių gėrimų), o taip pat 2010-02-15 laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 01.25 val. patirto sveikatos sutrikdymo galėjo po to atsiminti (atgaminti atmintyje) tame laikotarpyje (2010-02-15 nuo 00.00 val. iki 01.25 val. ) buvusius su juo įvykius; ar jis galėjo tuos įvykius atgaminti atmintyje (atsiminti) tik po kiek laiko, - jeigu taip, tai po kiek laiko; tame tarpe, ar galėjo tuos įvykius prisiminti praėjus nuo jų virÅ¡ metų laiko. Be to apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡oma Kauno apylinkės teismo 2014-06-13 nuosprendį panaikinti ir priimti nutartį, kuria baudžiamÄ jÄ bylÄ V.

R. atžvilgiu nutraukti tuo pagrindu, kad jis veikė bÅ«tinosios ginties ribose, jų neperžengė, dėl ko tai pripažintina V. R. atsakomybę Å¡alinančia aplinkybe, civilinius ieÅ¡kinius atmesti. Jeigu nebÅ«tų nustatytas pagrindas baudžiamÄ jÄ bylÄ V. R. atžvilgiu nutraukti nurodytuoju Å¡alinančiu jo atsakomybę pagrindu, priimti nuosprendį, kuriuo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-06-13 nuosprendį ir perkvalifikuoti V. R. veikÄ iÅ¡ BK 135 str. 1 d. į BK 28 str. 3 d., 4 d. ir 135 str. 1 d. ir remiantis BK 62 str. 2 d. 5 p., 3 d. 3 p. nuostatomis skirti Å¡iam nuteistajam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

Bausmę nuteistajam V. R. suÅ¡velninti bet kuriuo atveju (net jeigu nebÅ«tų nustatytas pagrindas taikyti jo atžvilgiu BK 62 str. 2 d. 5 p., 3 d. 3 p. normas) ir taikant BK 54 str. 3 dalies nuostatas skirti Å¡iam nuteistajam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, sumažinti priteistÄ iÅ¡ nuteistojo V. R. nukentėjusiajam R. R. G. neturtinės žalos atlyginimÄ iki 5000 Lt.Skunde nuteistojo gynėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė kaltinamojo V. R. parodymus, kurių teisingumÄ patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Pažymėjo, kad kaltinamojo siekis buvo tik apginti save ir savo Å¡eimÄ nuo R. R. G. veiksmų, pastarajam visÄ laikÄ puolant apeliantÄ kilo bÅ«tinumas nedelsiant gintis. G. buvo puikios sportinės formos (buvęs žinomas boksininkas), todėl jeigu kaltinamasis nebÅ«tų gynęsis, tai bÅ«tų arba nužudytas, arba neabejotinai stipriai sužalotas. Apgailestauja, kad nuo G. nepavyko apsiginti lengvesnėmis pasekmėmis, tačiau tai atsitiko ne dėl kaltinamojo kaltės. Pažymėjo, kad nurodytų įvykių metu buvo sužalotas ir jis pats – sulaužyta deÅ¡inė ranka, padaryti kiti sužalojimai.

Mano, jog nukentėjusiojo smurtinius veiksmus lėmė didelis iÅ¡gertų alkoholinių gėrimų kiekis. Nors nuosprendis bandomas pagrįsti paties nukentėjusiojo parodymais, tačiau teismas neįvertino tų aplinkybių, jog nukentėjusysis Å¡ios bylos procese davė prieÅ¡taringus parodymus. Savo parodymuose, duotuose praėjus nedaug laiko po nagrinėjamo įvykio, o taip pat ir baigiant Å¡ioje byloje ikiteisminį tyrimÄ nukentėjusysis nurodė, jog jis nepamenÄ s byloje tirto įvykio aplinkybių ir jų negalįs papasakoti.

Vėliau nukentėjusysis negalėjo logiÅ¡kai, įtikinamai paaiÅ¡kinti minėtųjų jo parodymų nenuoseklumo, pakeitimo. Tai jis bandė aiÅ¡kinti savo sveikatos bÅ«kle, nurodė, jog „prisiminęs įvykius“ baiginėjant Å¡ioje byloje ikiteisminį tyrimÄ . Tačiau bylos duomenys patvirtina tai, kad nukentėjusysis iki pačios ikiteisminio tyrimo pabaigos savo parodymų taip ir netikslino, o po to ir teisminio nagrinėjimo metu parodymus davė tik baigiant nagrinėti byloje surinktus įrodymus, kuomet ir pateikė savo parodymų galutinę versijÄ , kuria teismas pagrindė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamam įvykiui buvus dar 2010-02-15, nukentėjusysis tik 2011 metų pavasaryje (bÅ«tent tuomet buvo baigiamas Å¡ioje byloje ikiteisminis tyrimas) prisiminė aktualius, byloje nagrinėjamus įvykius. Mano, kad siekiant pagrįsti nukentėjusiojo pozicijÄ , reikalingos specialios (medikų, pagaliau - psichiatrų žinios), kurių, nepaisant kaltinamojo gynybos praÅ¡ymų, apylinkės teismas nepasitelkė, neapklausė tais klausimais nei specialisto, nukentėjusiajam nepaskyrė jokio ekspertinio tyrimo.

Procesinis nukentėjusiojo R. R. G. elgesys patvirtina (nors ir netiesiogiai) kaltinamojo parodymus apie buvusiÄ pastarojo gintį nuo R. R. G. nagrinėjamo įvykio metu. Kaip matyti ir iÅ¡ nukentėjusiojo Å¡ios bylos procese duotų parodymų, R. R. G. bylos ikiteisminio tyrimo metu ne tik V. R. nekaltino niekuo, bet pastarÄ jį įvardijo ir savo draugu, asmeniu, kuriam neturįs absoliučiai jokių pretenzijų. Tik po to, teisminiame bylos nagrinėjime, nusisamdęs advokatę - atstovę, nukentėjusysis jau kardinaliai pakeitė savo pozicijÄ kaltinamojo atžvilgiu.

Byloje nenustatytas joks kitas motyvas, priežastis nagrinėjamo įvykio metu V. R. žaloti nukentėjusįjį, kaip tik tai, kÄ parodė kaltinamasis - nukentėjusysis, bÅ«damas galimai jau alkoholinėje amnezijoje, pats V. R. užpuolė (net naudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ ) ir pastarajam teko gintis. Be to, kaltinamasis parodė, jog po nagrinėjamo įvykio pats nukentėjusysis pokalbiuose su V. R., dalyvaujant ir kitiems asmenimis, pripažino savo kaltę dėl įvykusio konflikto, neginčijo, kad bÅ«damas alkoholinių gėrimo perdozavimo bÅ«klėje užpuolė V.

R., dėl ko pastarajam teko gintis. Kaltinamasis parodė, jog pastarÄ sias aplinkybes galintis patvirtinti ir liudytojas E. V. (gyv. (duomenys neskelbtini)). Tačiau atitinkamÄ kaltinamojo gynybos praÅ¡ymÄ dėl pastarojo liudytojo iÅ¡kvietimo ir apklausos apylinkės teismas nepagrįstai atmetė. Tuo tarpu nuosprendyje nurodomi liudytojų M. Z., A. G., I. L. L., Č. D. parodymai nesudaro pagrindo atmesti V. R. parodymus apie jo bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å ių liudytojų parodymai, iÅ¡ vienos pusės, nėra tiesiogiai reikÅ¡mingi atsakant i klausimÄ , buvo ar nebuvo V.

R. bÅ«tinosios ginties padėtis, nes tie liudytojai nebuvo nagrinėjamo įvykio stebėtojai. Tačiau iÅ¡ kitos pusės, ir jų parodymai netiesiogiai patvirtina kaltinamoj gynybos versijÄ - tie liudytojai juk patvirtino, kad nagrinėjamo įvykio iÅ¡vakarėse, kuomet jie dar stebėjo V. R. ir nukentėjusįjį, tarp pastarųjų buvo visiÅ¡kai taikÅ«s santykiai, jie bendravę gražiai, bet vartoję alkoholinius gėrimus. Nuosprendyje nurodomų liudytojų V. J. (policijos pareigÅ«no), A. G., G.

G. parodymai Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡mingi, nes jie net ir įvykio iÅ¡vakarėse betarpiÅ¡kai nebendravo su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju. Antra vertus, liudytojų A. G., G. G. (nukentėjusiojo vaikų) parodymai patvirtina tÄ svarbiÄ aplinkybę, jog jiems tėvas (nukentėjusysis R. R. G.) niekada nepasakojo tokių jo sužalojimo aplinkybių, kokias pastarasis, praėjus po nagrinėjamo įvykio (2010-02-15) „prisiminęs“ perteikė teisminio nagrinėjimo metu (2014-02-17) teismui. Be to, nuosprendyje nurodomi specialisto iÅ¡vados bei atskiri ikiteisminio tyrimo metu atliktų kitų veiksmų protokolai (įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai ir daiktų - dokumentų pateikimo protokolas) tik patvirtina patį tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo nagrinėjamojo įvykio metu buvusį konfliktÄ , bet jokiu bÅ«du nepaneigia V.

R. parodymų apie tai, kad 2010-02-15, laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 01.25 val., (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., SB „(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name ir Å¡io namo kieme buvo užpultas, puolamas R. R. G. ir nuo pastarojo gynėsi. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad byloje yra surinkti įrodymai, tiesiogiai patvirtinantys kaltinamojo parodymus apie jo asmens užpuolimÄ iÅ¡ nukentėjusiojo pusės. VTMT prie LR TM Kauno skyriaus Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G429/10(02) nurodyta, jog:

V. R. 2010-02-15 konstatuota odos nubrozdinimas, muštinė žaizda ir kraujosruva viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimas dešinio memens srityje; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus viršutinės lūpos ir dešinio momens sritis, dviejų trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodomu laiku - 2010-02-15 apie 2 val. O išrašas iš medicininių dokumentų ir asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. T-10-3935 kopijos (t. 5, b. l. 36-37) patvirtina, kad V.

R. buvo konstatuota dar ir deÅ¡inės rankos dilbio srities trauma, plaÅ¡takos apatinės dalies stipinkaulio intrasÄ narinis lūžis, V. R. dėl Å¡io sveikatos sutrikdymo buvo teikiamos atitinkamos med. paslaugos (uždėta gipso langetė; imobilizacija 3-6 savaitės).Tačiau apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje Å¡iuos įrodymus atmetė, kaip esÄ nesudarančius pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais. Å ioje dalyje lieka visiÅ¡kai nepaneigti kaltinamojo parodymai apie tai, jog nurodytuosius savo kÅ«no sužalojimus jis patyrė bÅ«tent tuomet, kuomet nukentėjusysis jį mušė.

Teismas darydamas savo prielaidas nesirėmė jokiomis specialistų iÅ¡vadomis ar ekspertizės aktais. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas V. R. pažeidė BK bendrosios dalies normas (BK 2 str. 3 d., 4 d.), nes jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties, kadangi V. R. veikė bÅ«tinosios ginties padėtyje ir byloje neįrodyta, kad tas ribas jis bÅ«tų virÅ¡ijęs. IÅ¡ visų byloje surinktų įrodymų apylinkės teismas iÅ¡ esmės atsižvelgė tik į nukentėjusiojo R. R. G. parodymų atskirÄ dalį.

Tačiau ir vertindamas nukentėjusiojo parodymus teismas pažeidė BPK 20 str. reikalavimus, ir privalomosios teisminės praktikos nuostatas, nes savo iÅ¡vadas parėmė ir akivaizdžiomis prielaidomis. Tuo tarpu į paties kaltinamojo parodymus ir kitus byloje surinktus įrodymus apylinkės teismas neatsižvelgė, spręsdamas V. R. kaltės klausimÄ . Esant tokioms aplinkybėms baudžiamoji byla V. R. atžvilgiu nutrauktina tuo pagrindu, kad jis veikė bÅ«tinosios ginties ribose, jų neperžengė, dėl ko tai pripažintina V.

R. atsakomybę Å¡alinančia aplinkybe. Pagal byloje esančius nenuginčytus, nepaneigtus jo parodymus jis buvo ne tik netikėtai užpultas, intensyviai puolamas, sužalotas, bet ir puolamas grasinant Å¡aunamuoju ginklu.Skundo autorius taip pat pažymi, kad V. R. veika daugiausia gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 28 str. 3 d., 4 d. ir 135 str. 1 d., o skiriant Å¡iam nuteistajam bausmę taikytinos BK 62 str. nuostatos ir bausmė nuteistajam Å¡velnintina, paskiriant jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu arba tai padarytina taikant BK 54 str. 3 d. reikalavimus.

Nuteistajam V. R. apylinkės teismo paskirta bausmė bet kuriuo atveju nelaikytina teisinga, t. y., atitinkanti BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimÄ (BK 41 str., 54 str., ir kt.). Visų pirma, apylinkės teismas skirdamas Å¡ioje byloje nuteistajam bausmę, neįvertino bet kuriuo atveju tikrai neteisėto paties nukentėjusiojo elgesio, kai tuo tarpu bÅ«tent dėl pastarojo ir kilo konfliktas, pasibaigęs ta baigtimi, kokia nustatyta byloje. O pastaruoju atveju yra aktualios ir tokios BK normos (kurių neprisilaikė pirmosios instancijos teismas), kaip 59 str. 1 d. 6 p., 9 p., 10 p. Taigi, jau vien dėl pastarųjų aplinkybių yra nepagrįsta iÅ¡vada apylinkės teismo nuosprendyje apie tai, kad esÄ nėra jokių lengvinančių nuteistojo V.

R. atsakomybę aplinkybių. Abejotinas yra sunkinančios aplinkybės inkriminavimas nuteistajam nuosprendyje nurodant, jog jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus. Baudžiamojo įstatymo normos Å¡iuo atveju nėra imperatyvios. Tai yra, net jeigu nusikalstama veika padaroma neblaiviame stovyje, teismas nebÅ«tinai privalo tÄ aplinkybę laikyti sunkinančia kaltininko atsakomybę. Teismas tokiais atvejais turi atsižvelgti į byloje nustatytÄ aplinkybių visetÄ .

Kadangi Å¡iuo atveju nagrinėjamoje byloje eina kalba apie veikÄ prieÅ¡ asmenį, tokiu atveju svarbu įvertinti ir paties nukentėjusiojo elgesį, visa tos kaltinamajam inkriminuotos veikos kontekstÄ . O Å¡iuo atveju, mano, byloje nustatytos tokios faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kurios tikrai sudaro pagrindÄ neinkriminuoti nuteistajam nurodytosios sunkinančios jo atsakomybę aplinkybės, kadangi pats nukentėjusysis nagrinėjamo įvykio parÄ iÅ¡tisai girtavo, tame tarpe ir su V. R.. Be to, pagal nenuginčytus kaltinamojo parodymus bÅ«tent nukentėjusysis R.

R. G., pats bÅ«damas stipriai neblaivus, ir iÅ¡provokavo savo neteisėtais veiksmais prieÅ¡inius V. R. veiksmus prieÅ¡ jį patį. Apylinkės teismas, nors nuosprendyje ir deklaravo, tačiau pakankamai neįvertino, kad V. R. praeityje neteistas, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra dirbantis žmogus, turintis Å¡eimÄ . Be to V. R. bylos procese elgėsi tinkamai - davė iÅ¡samius parodymus, Å¡i byla tame tarpe iÅ¡sprendžiama ir jo parodymais. Jis gailėjosi ir gailisi dėl kilusių pasekmių nukentėjusiajam.Skunde nuteistojo gynėjas taip pat nurodė, kad nukentėjusiajam priteisto civilinio ieÅ¡kinio dydis turėtų bÅ«ti mažintinas iki 5000 Lt.

Nagrinėjamu atveju teismo priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka bylos aplinkybių bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., 1.5 str., nuostatų. Mano, jog atsižvelgiant į buvusį kaltinamojo asmens užpuolimo pobÅ«dį, tÄ užpuolimÄ vykdžiusio nukentėjusiojo veiksmų intensyvumÄ bei pavojingumÄ (vartojus Å¡aunamÄ jį ginklÄ ), užpuolimo likutines pasekmes (V. R. padaryti gana rimti sveikatos sutrikdymai, tame tarpe ilgalaikiai) yra pagrindas iÅ¡vadai, kad pagal nenuginčytus kaltinamojo parodymus užpultasis V.

R. buvo didelio sumiÅ¡imo bÅ«klėje ir jau vien dėl pastarosios negalėtų eiti kalba apie minėtosios bÅ«tinosios ginties ribų virÅ¡ijimÄ . Kadangi teisminis nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme atliktas nepilnai, nepagrįstai buvo atmesti kaltinamojo gynybos pagrįsti praÅ¡ymai dėl įrodymų (pagal kurių pobÅ«dį paties kaltinamojo gynyba jų negalinti gauti ir pateikti) gavimo, iÅ¡nagrinėjimo, todėl bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka turi bÅ«ti atliktas atitinkamas įrodymų tyrimas.Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo V. R. gynėjo advokato D.Svirinavičiaus apeliacinis skundas tenkinamas Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo gynėjo skunde iÅ¡dėstyta pozicija, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad nuteistasis tyčia sužalojo nukentėjusįjį nes suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumÄ , suvokė nusikalstamas pasekmes ir jų siekė, nepagrįstai atmetė nuteistojo V.

R. parodymus, juos vertindamas kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ . Dėl Å¡ios priežasties teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , t. y. nepritaikė tos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, kuriÄ reikėjo taikyti.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekelia abejonių nustatytos įvykio aplinkybės, tai yra kad 2010 m. vasario 14 d. pas V. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), buvo Å¡venčiama Valentino diena.

Å ventėje be nuteistojo draugės I. L. L., gyvenančios ten pat, dalyvavo nukentėjusysis R. R. G. su drauge A. G., nuteistojo sÅ«nus M. R. su drauge I. K., D. K. su drauge J. B., M. Z. su drauge G. Z.. Buvo kepamos deÅ¡relės, vartojamas alkoholis. Apie 21-22 valandÄ svečiai iÅ¡siskirstė, namuose liko V. R. su R. R. G., kurie svetainėje vartojo alkoholį, ir I. L. L., kuri nuėjo miegoti į antrÄ namo aukÅ¡tÄ . Å ios aplinkybės patvirtintos minėtų asmenų parodymais, prieÅ¡taravimų tarp jų nėra.Tiek nukentėjusysis R.

R. G., tiek nuteistasis V. R. parodė, kad įvykio metu paÅ¡alinių asmenų nebuvo, I. L. L. parodė įvykio nemačiusi, tik girdėjusi šūvius. Taigi nustatyta, kad konflikto metu kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo dviese, kiti asmenys įvykio aplinkybių nematė. Nuteistasis V. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su liko dviese su R. R. G. ir gėrė degtinę. Jiems bekalbant, R. apie 24 val. paprašė, kad atneÅ¡tų parodyti Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€žTT“. Tada jis iÅ¡ namo antro aukÅ¡to atnešė legaliai jo turėtÄ pistoletÄ â€žTT“.

KitÄ savo legalų ginklÄ , pistoletÄ â€žKelvin M ZP“ saugumo dėlei jis turėjo deÅ¡inėje kelnių kiÅ¡enėje. PrieÅ¡ parodant G. pistoletÄ â€žTT“, išėmė iÅ¡ Å¡io apkabÄ ir jÄ Ä¯sidėjo į kelnių kairę kiÅ¡enę. Vos tik R. padavė pistoletÄ â€žTT“, jis iÅ¡ karto jį puolė, kartu Å¡aukdamas „Dabar tau viskas!“. Tuo metu R. kairės rankos kumščiu jam vienÄ kartÄ labai stipriai smogė į veidÄ . Pataikė jam į lÅ«pÄ , skruostikaulį.

Po smÅ«gio iÅ¡ karto susmuko, tiksliau nukrito ant grindų, o po to, nors ir apdujęs nuo to smÅ«gio, sugebėjo atsisėsti ant grindų. Po to R. jam spyrė iÅ¡ kojos į galvos sritį, spėjo užsidegti rankomis veidÄ , ir jis koja jam pataikė į deÅ¡inę rankÄ , kuria tuo metu dengėsi galvÄ . Tuo metu jis kuriam laikui neteko sÄ monės. Atsigavo tik tuo metu, kai R. paėmęs jį už apykaklės tempė laipteliais į kiemÄ , t. y. žemyn. R. kieme jam iÅ¡ tos kelnių kiÅ¡enės, į kuriÄ , kaip jis dar matė namo viduje, buvo įsidėjęs pistoleto apkabÄ , jÄ iÅ¡traukė.

Tuo metu jis buvo labai apsilpęs, ridenosi nuo jo ir matė, kaip R. į jo laikytÄ rankose pistoletÄ â€žTT“ įsidėjo tÄ apkabÄ ir pradėjo Å¡audyti. Buvo įsitikinęs, kad Å¡audo į jį, kadangi ranka buvo nukreipta į jo pusę. Kiek bÅ«tent kartų jis Å¡ovė, pasakyti negali. Tuo metu jis, nusiridenęs nuo jo kelis metrus, iÅ¡ deÅ¡inės kelnių kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė pistoletÄ â€žKelvin“, gulėdamas greitai jį užsitaisė ir tokiu bÅ«du Å¡ovė gindamasis į R. pusę, stengdamasis Å¡auti jam į kojų sritį.

Kiek kartų į jį Å¡ovė, pasakyti negali. IÅ¡ karto po to, pamatęs, kad G. suklupo, iÅ¡ paskutinių jėgų puolė link jo ir tarp jų prasidėjo grumtynės, nes jis norėjo iÅ¡ jo atimti jo laikytÄ rankose ginklÄ , kurį jis toliau laikė įsitvėręs. Grumtynių metu dar nuaidėjo keli šūviai. Kiek suprato, Å¡audė R., bet į kur, pasakyti negali. Tų grumtynių metu jis siekė tik vieno - stengėsi atimti iÅ¡ R. minėtÄ jį ginklÄ . Ar jam pavyko iÅ¡ jo atimti pistoletÄ â€žTT“, pasakyti negali.

Tačiau atsimena, kad toliau gindamasis ir stengdamasis nuraminti R., jam į galvos sritį sudavė su kažkuriuo iš šaunamųjų ginklų. Buvo dideliame strese, labai susijaudinęs, itin sumišęs bei išsigandęs dėl savo sveikatos ir net gyvybės. Kiek kartų R. sudavė į galvos sritį, pasakyti negali. Kiek pamena, tos grumtynės baigėsi tuomet, kai pajuto, jog R. nesipriešina ir taip suprato, kad jo gyvybei ir sveikatai pavojus nebegresia. Visų tų grumtynių metu R. laikas nuo laiko šaukė:

„AÅ¡ tave užmuÅ¡iu!“.Nukentėjusysis R. R. G. pirmosios instancijos teisme parodė, jog liko dviese su kaltinamuoju. Kaltinamajam besigiriant, pasakė, kad kaltinamasis yra smulkus aferistas. Tada R. sudavė jam du kartus į veidÄ kumščiu. Jis besigindamas jam davė atgal. Tada R. paÅ¡oko ir nubėgo į antrÄ aukÅ¡tÄ , Jis apsirengė striukę, batus ir išėjo į laukÄ . Tuo metu iÅ¡ virÅ¡aus iÅ¡bėgo su dviem ginklais R.. Kaltinamasis pradėjo grasinti ir keiktis, dviejų metrų atstumu Å¡ovė ir pataikė į jį.

Pajuto, kad prarado pusiausvyrÄ , nes nulūžo koja. Po to kaltinamasis pistoleto rankena pradėjo smÅ«giuoti jam į galvÄ , ir daužė tol, kol neteko sÄ monės. Atgavo sÄ monę, priėjus kaltinamajam pasakė, kad mirÅ¡ta, kad padėtų, o jis pavaikščiojo Å¡alia ir Å¡ovė į nugaros kairę pusę. Å ovus, nuo betono atÅ¡oko betono atplaiÅ¡a ir sulaužė Å¡onkaulį. Tada pajuto karÅ¡tį ir neteko sÄ monės. Kaltinamasis į jį Å¡ovė tris kartus: du kartus į kojÄ ir vienÄ kartÄ , kai prašė pagalbos.Kaip matyti, kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai yra visiÅ¡kai prieÅ¡ingi.

Esant tokioms aplinkybėms, bÅ«tina ypatingai kruopščiai įvertinti kitus byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu daryti iÅ¡vadas, kurio iÅ¡ Å¡ių asmenų parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumai ir gali bÅ«ti laikomi patikimais. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio motyvų, pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. R. kaltę grindė tik specialisto iÅ¡vada dėl R. R. G. sužalojimo bei paties nukentėjusiojo parodymais, lakoniÅ¡kai ir be motyvų konstatuodamas, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusysis nuteistojo ar jo Å¡eimos atžvilgiu bÅ«tų naudojęs fizinį smurtÄ , V.

R. parodymus atmesdamas kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ . Teismas neanalizavo kitų byloje surinktų įrodymų, nepasisakė dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės.Skambučių iÅ¡klotinės patvirtina, kad 2010-02-15 01:25 ir 01:26 V. R., bÅ«damas bokÅ¡to KN513A, adresu (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje, skambino sÅ«nui M. R., kuris buvo bokÅ¡to 226A, adresu (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje (t. 2, b. l. 67), vėliau skambučių tarp Å¡ių asmenų nebuvo.

Liudytoja I. L. L. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino po įvykio telefonu kalbėjusi su M. R. ir supratusi, kad jam apie įvykį yra žinoma. Taigi įvykis turėjo bÅ«ti iki V. R. skambučio M. R., tai yra iki 2010-02-15 01:25.02:20:34 gauta žinutė į V. R. telefonÄ su PK kontaktais (t. 1, b. l. 71). Pokalbio suvestinės patvirtina, kad į policijÄ 2010-02-15 2:23:05 skambino vyras (greičiausiai V. R.) dėl užpuolimo, tačiau riÅ¡laus pokalbio nebuvo. 2:23:32 skambino moteris (greičiausiai I. L. L.), prašė kviesti policijÄ ir greitÄ jÄ (nurodo, kad jÄ iÅ¡ miegų pakėlė, nežino kas ten buvo, ji matanti per langÄ vienÄ gal negyvÄ gulintį žmogų, nurodo nelipsianti į apačiÄ už jokius pinigus), pareigÅ«nas pasiÅ«lo skambinti 118; pakartotinis skambutis 2:25:46 dėl užpuolimo, pareigÅ«nas siÅ«lo skambinti 118 ir praÅ¡yti sujungti su Kaunu; 4 analogiÅ¡ki skambučiai tarp 2:26:30 ir 2:45:57, pareigÅ«nas nurodo, kad čia Jonava ir Kauno rajonas paskambins (t. 2, b. l. 9-12).

ROIK patvirtina, kad apie įvykį pranešta 2010-02-15 2 val. 32 min., pranešė I. L. tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 02 val. 36 val. išsiųstas patrulis, kuris atvyko 2 val. 52 min. (t. 1, b. l. 14). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje pažymėtas iškvietimo laikas 2010-02-15 2 val. 40 min., kvietė draugė, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 3).Šie įrodymai patvirtina, kad policijai apie įvykį buvo pranešta praėjus maždaug valandai nuo paties įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu V.

R. patvirtino, kad į policijÄ skambino tik po valandos, tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl (t. 2, b. l. 180). Remiantis tuo faktu, galima bÅ«tų daryti prielaidÄ , kad per tÄ laikotarpį kaltinamasis galėjo bandyti paslėpti, sunaikinti ar suklastoti daiktinius įrodymus, pavyzdžiui nuvalyti savo pėdsakus ir suklastoti R. R. G. DNR pėdsakus ant Å¡aunamųjų ginklų. Tačiau nuteistasis V. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neneigė turėjęs kontaktų su abiem ginklais, po įvykio juos padėjo į antrame namo aukÅ¡te esantį seifÄ , kÄ patvirtino ir liudytu apklaustas policijos pareigÅ«nas V.

J.. Be to, galima daryti ir kitÄ Å¡iai lygiavertę prielaidÄ , kad asmuo dėl patirto sukrėtimo negalėjo elgtis adekvačiai.Kaip minėta, galima bÅ«tų daryti ir tokiÄ prielaidÄ , kad nukentėjusysis R. R. G. neturėjo kontaktų su ginklais, o jo DNR pėdsakus ant ginklų po įvykio suklastojo pats nuteistasis V. R.. Tačiau žemiau iÅ¡dėstytų įrodymų pagrindu tokia prielaida atmestina.2010-02-15 įvykio vietos protokolas patvirtina, kad įvykio vietoje rasta ir paimta 3 vnt. Å¡ovinių 7,62 mm kalibro; 2 vnt. tÅ«telių 7,62 mm kalibro; viena 17 lenkimų spyruoklė, 13 lenkimų spyruoklė, deformuota Å¡ovinio kulka, Å¡aunamasis ginklas „TT“ Nr. OB2339 su tuščia dėtuve, Å¡aunamasis ginklas Kevin MZP Makarov Nr. MH00040 su dėtuve ir penkiais Å¡oviniais, keturios ginklo galimai atlūžusios dalys (t. 1, b. l. 23-32).2010-08-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. 11-729 (10) patvirtina, kad pistoletas „Kevin M“ Nr. MH00040 skirtas Å¡audyti 9 mm kalibro Å¡oviniais.

Pistoletas Nr. OB 2339 yra skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro šoviniais. Tirti pateikti trys 7,62 mm kalibro (7,62 X 25) šoviniai yra tinkami šaudyti iš tirti pateikto Tokarevo konstrukcijos pistoleto „TT“ Nr. OB 2339. Tirti pateikti šeši 9 mm kalibro šoviniai yra tinkami šaudyti iš tirti pateikto pistoleto „Kevin M“ Nr. MH00040. Tirti pateiktos dvi kulkos yra 9 mm kalibro šovinių, skirtų Makarovo konstrukcijos pistoletams, dalys. Tirti pateiktos dvi tūtelės yra 7,62 mm kalibro (7,62 X 25) šovinių dalys.

Tirti pateikta kulka iš R. R. G. kojos yra iššauta iš tirti pateikto pistoleto „Kevin M“ Nr. MH00040. Tirti pateikta kulka, rasta įvykio vietoje, yra iššauta ne iš tirti pateikto Tokarevo konstrukcijos pistoleto Nr. OB 2339. Nustatyti, ar tirti pateikta kulka, rasta įvykio vietoje, yra iššauta iš tirti pateikto pistoleto „Kevin M“ Nr. MH00040, negalima. Tirti pateiktos dvi tūtelės yra šautos tirti pateiktame Tokarevo konstrukcijos pistolete Nr. OB 2339. Tirti pateikta vielinė spyruoklė su juodos spalvos plastikiniu dangteliu ir juodos spalvos plastikinė stumiančioj i plokštelė yra pistoleto „Kevin M“ šovinių dėtuvės dalys.

Tirti pateikta šovinių dėtuvės dėžutė, vielinė spyruoklė, stumiančioji plokštelė, juodos spalvos plastikinė kriauna yra Tokarevo konstrukcijos pistoleto dalys.Visa tai patvirtina, kad įvykio vietoje buvo iššauta mažiausiai po du kartus iš kiekvieno ginklo.2010-08-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-729 (10) patvirtina, kad iš pistoleto „TT“ įvykio vietoje buvo iššauta du kartus. 2010-04-12 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr.11-739(10) patvirtina, kad šūvio pėdsakai nuo pistoleto „TT“ užrakto bei dviejų 7,62 mm kalibro tūtelių, rastų įvykio vietoje ir skirtų šaudyti pistoletu „TT“, rasti tik ant nukentėjusiojo R.

R. G. virÅ¡utinių rÅ«bų. Tokių pėdsakų nerasta ant V. R., I. L. L., M. R., D. K., Č. D. (t. 1, b. l. 175).Å ie įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis R. R. G. įvykio metu visgi turėjo pistoletÄ â€žTT“ ir iÅ¡ jo iššovė mažiausiai du kartus. Manymas, kad ir Å¡ie pėdsakai galėjo bÅ«ti suklastoti, neperžengia prielaidų lygmens. Tai paneigia nukentėjusiojo R. R. G. parodymus, kad jis buvo užpultas ginkluoto dviem pistoletais V. R. ir tuo pačiu atitinka nuteistojo V.

R. nurodomas įvykio aplinkybes.Kiti įrodymai taip pat patvirtina nuteistojo V. R. duotų parodymų detales:IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ V. R. medicininių dokumentų patvirtina, kad jam nustatyta deÅ¡inės plaÅ¡takos stipinkaulio apatinės dalies lūžis. Trauma 2010-02-15 muÅ¡tynių metu. Taikyta imobilizacija gipso langete. Šį faktÄ patvirtina ir duomenys iÅ¡ areÅ¡tinės apžiÅ«ros apskaitos žurnalo – konstatuota deÅ¡inės rankos dilbio srities trauma, uždėta langetė, lÅ«pos sumuÅ¡imas (t. 5, b. l. 36-39).

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas Ą. S. paaiÅ¡kino, kad toks sužalojimas pagal diagnozę atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ . SužalojimÄ galėjo pasidaryti ir pats asmuo, griÅ«damas ar smogdamas su ranka, taip pat rieÅ¡o stipinkaulį galėjo sulaužyti kitas asmuo spirdamas. Specialisto iÅ¡vada Nr. G429/10(02) patvirtina, kad V. R. padaryta: odos nubrozdinimas, muÅ¡tinė žaizda ir kraujosruva virÅ¡utinėje lÅ«poje, odos nubrozdinimas deÅ¡inio momens srityje. Padaryta kietais bukais daiktais paveikus virÅ¡utinės lÅ«pos ir deÅ¡inio momens sritis, dviejų trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, b. l. 188).

Liudytoja I. L. L. parodė, kad po įvykio jos draugui R. buvo sužalotas veidas, buvo iÅ¡tinusi ranka, jis buvo sumuÅ¡tas. Tai patvirtino ir liudytojas V. J.. Å ios faktinės aplinkybės neprieÅ¡tarauja nuteistojo V. R. parodymams, kad R. R. G. jam trenkė kumščiu į veidÄ , spyrė iÅ¡ kojos į galvÄ , jis dengėsi ranka ir spyris kliuvo į deÅ¡inę plaÅ¡takÄ .Biologinio tyrimo iÅ¡vadose konstatuojama, kad ant pistoleto „TT“ dėtuvės spyruoklės (mėginys Nr. 8), paimtos įvykio vietos apžiÅ«ros metu žmogaus kraujo nerasta.

Ant jos rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių tik vieno asmens, vyro, biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. R. G. genotipu (t. 1, b. l. 162). Atkreiptinas dėmesys, kad ant spyruoklės nerasta kraujo pėdsakų, tad galimybė, jog R. R. G. biologiniai pėdsakai atsirado V. R. mušant jį pistoletu „TT“, mažai tikėtina. Tačiau nukentėjusiojo biologinių pėdsakai ant pistoleto „TT“ dėtuvės spyruoklės atitinka nuteistojo V.

R. parodymus, kad nukentėjusysis pats iÅ¡ jo kiÅ¡enės iÅ¡traukė pistoleto „TT“ dėtuvę.2010-02-15 įvykio vietos protokole užfiksuota, kad pistoletas „TT“ buvo su tuščia dėtuve, jo dėtuvės spyruoklė rasta kieme ant žemės. Tai neprieÅ¡tarauja nuteistojo V. R. parodymams, kad jis buvo užpultas ir siekė atimti pistoletÄ iÅ¡ nukentėjusiojo.Po įvykio V. R. iÅ¡siuntė žinutę į numerį (duomenys neskelbtini): „Draugai, jei gali, padek i.. R. mane verte.

As gyvas jis ligoninej“ (t. 2, b. l. 132).Taigi kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino tik iÅ¡ dalies ir to nepakanka konstatuoti, jog V. R. kaltė pagal jam pareikÅ¡tus kaltinimus įrodyta. Å Å«vio pėdsakų tyrimo rezultatai paneigia kaltinime nurodytÄ aplinkybę, kad V. R. Å¡ovė iÅ¡ abiejų ginklų „TT” Nr. ?B 2339 ir „MAKAROV” Nr. MH00040 ne mažiau kaip po du kartus į R. R. G., kadangi šūvio pėdsakai nuo pistoleto „TT“ rasti tik ant nukentėjusiojo R.

R. G.. Aukščiau iÅ¡dėstyta įrodymų analizė leidžia teigti, kad byloje surinkti įrodymai nepaneigia nuteistojo V. R. parodymų, atvirkščiai, didžiÄ ja dalimi juos patvirtina.Byloje nustatyta, kad V. R. ne mažiau kaip du kartus Å¡ovė į R. R. G., perÅ¡audamas pastarajam kairės kojos blauzdÄ ir padarydamas kairio blauzdikaulio skeveldrinį lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tai įrodyta specialisto iÅ¡vada Nr. G-1928/10(02), nukentėjusiojo parodymais, paties nuteistojo V.

R. parodymais. Taip pat nustatyta, kad po to V. R. sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius. Kaltinamajame akte nurodyta 22 smÅ«giai, tai yra tiek, kiek trauminių poveikių nustatė teismo medicinos specialistai iÅ¡vadoje Nr. G-1928/10(02). Analizuojant iÅ¡vadÄ , galima iÅ¡skirti kelias grupes sužalojimų:1.             veido ir galvos muÅ¡tinės žaizdos, padarytos kietu buku daiktu ar daiktais 17 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, atitinkančios nežymų sveikatos sutrikdymÄ .2.             atviras įspaustinis kairio momenkaulio lūžis, padarytas kietu buku, riboto pavirÅ¡iaus daiktu, 1 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, atitinkantis sunkų sveikatos sutrikdymÄ .3.             odos nubrozdinimai poodinės kraujosruvos, padaryti kietais bukais daiktais, 4 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymÄ .4.             Šautiniai kairės blauzdos sužalojimai, kairio blauzdikaulio skeveldrinis lūžis, padaryti Å¡aunamuoju ginklu, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .5.             Pilvo sumuÅ¡imas, nepatikslinto pobÅ«džio žaizda bei poodinė kraujosruva kairiame klube, odos nubrozdinimas pilve, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymÄ .6.             Odos nubrozdinimai kairėje plaÅ¡takoje bei jos pirÅ¡tuose, poodinė kraujosruva kairėje plaÅ¡takoje galėjo iÅ¡sivystyti tiek besiginant nuo suduodamų smÅ«gių, tiek R.

R. G. smūgiuojant pačiam. (t. 1, b. l. 90-92).Taigi R. R. G. neabejotinai buvo suduota 18 smūgių, iš kurių 17 įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, o vienas – sunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos įvertintos ne kaip muštinės žaizdos, todėl galėjo būti padarytos grumtynių metu ir nesuduodant smūgių, veidui kontaktuojant su kietais paviršiais.Nors kaltinime nurodyta, kad visi 22 sužalojimai padaryti šaunamuoju ginklu “TT” Nr. ?B 2339, juo suduodant R.

R. G. ne mažiau 22 kartų į galvos - veido sritį, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių bÅ«tent tokį sužalojimo mechanizmÄ . Kaip minėta, smÅ«gių sudavimÄ neginčijamai patvirtina 18 nustatytų sužalojimų, o Å¡ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek kumščiu, tiek pistoletu „TT” Nr. ?B 2339, tiek pistoletu „MAKAROV” Nr. MH00040.Kaltinime taip pat nurodoma, kad V. R. paminėtais ginklais bei kumščiais sudavė R. R. G. nemažiau kaip dviejų kartų į pilvo sritį, padarydamas Å¡iam poodinę kraujosruvÄ kairiame klube, pilvo sumuÅ¡imÄ , odos nubrozdinimus pilvo sienoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių bÅ«tent tokį sužalojimo mechanizmÄ . Specialistė iÅ¡vadoje Nr. G-1928/10(02) konstatavo, kad detali nukentėjusiojo apžiÅ«ra stacionare nebuvo galima, o jai pateiktuose med. dokumentuose rasti prieÅ¡taringi duomenys. Pateikta tikėtina iÅ¡vada, kad tai galėjo bÅ«ti Å¡autinės – liestinės žaizdos (iÅ¡vados 1.3. punktas). Tokiu bÅ«du nėra pagrindo tvirtinti, kad aukščiau paminėtos žaizdos nukentėjusiajam padarytos V. R. suduodant ginklais bei kumščiais į pilvo sritį.

Minėtos iÅ¡vados 1.4. ir 6 punktai nepaneigia nuteistojo V. R. parodymų apie tai, kad R. R. G. smÅ«giavo jam į veidÄ .Sprendžiant dėl nukentėjusiojo R. R. G. parodymų patikimumo, turi bÅ«ti vertinama ir tai, kad parodymus, kaltinančius nuteistÄ jį V. R., jis davė tik teisme 2014-02-17, tai yra nuo įvykio praėjus trejiems metams. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė nieko nepamenantis ir niekam pretenzijų neturintis. 2015-04-14 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-161/2015 iÅ¡vadose nurodyta, kad duomenų, jog įvykio metu R.

R. G. galėjo būti alkoholinės psichozės, alkoholinės amnezijos ar baltosios karštinės būklėje, nėra. Dėl patirto sveikatos sutrikdymo jis galėjo prisiminti įvykius praėjus kuriam laikotarpiui po įvykių, galėjo prisiminti praėjus nuo jų virš metų laiko. Šiuo metu dėl patirto sveikatos sutrikdymo psichikos sutrikimas, dėl kurio būtų sutrikusi atmintis, nediagnozuojama (t. 6, b. l. 19-22). Ši išvada patvirtina, kad patirtų sužalojimų pobūdis leidžia nukentėjusiajam po ilgesnio laiko tarpo prisiminti 2010-02-15 įvykius, tačiau neįrodo, kad nukentėjusiojo R.

R. G. duoti parodymai yra objektyvūs, kad jis tiriamus įvykius prisimena teisingai. Sutiktina su teisme išsakytais nukentėjusiojo ir jos atstovės argumentais, kad R. R. G. davė parodymus teisme tuomet, kai jam buvo suteikta galimybė tai padaryti. Tačiau būtina įvertinti ir sekančias aplinkybes: Nukentėjusysis R. R. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykius prisiminė 2011 metų pavasarį. Su kitais asmenimis apie įvykį kalbėjęs tiems kas domėjosi. Su kuo apie tai kalbėjo, nenurodė.

Tuo tarpu liudytoja A. G., apklausiama 2012-01-17 teismo posėdyje, parodė, kad R. R. G. apie įvykį jai nieko nepasakojo, tik sakė, kad padaugino alkoholio (t. 3, b. l. 181). Liudytojas A. G., apklausiamas 2012-01-17 teismo posėdyje, parodė, kad tėtis apie įvykį nelabai kÄ atsimena, nenori apie tai Å¡nekėti (t. 3, b. l. 182). Taigi nors nukentėjusysis teigė, kad įvykius prisiminė dar 2011 metų pavasarį, tačiau jo artimieji, apklausiami 2012-01-17, apie tai nieko nežinojo. Ä®vykio aplinkybės (iÅ¡skyrus iÅ¡dėstytas kaltinamajame akte) nenurodytos ir civiliniame ieÅ¡kinyje, kurį nukentėjusysis pateikė teismui 2011 m. rugsėjo 27 d. (t. 3, b. l. 133).Pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymų detalės taip pat neatitinka įrodymų visumos, dalis jo parodymų yra nenuoseklÅ«s. Pirmosios instancijos teisme R.

R. G. pabrėžė, kad buvo su striuke, bet įvykio vietoj jos nerado (t. 5, b. l. 22), tačiau daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad KMUK darbuotojai tyrimui pateikė R. R. G. drabužius, tarp kurių buvo ir juodos spalvos striukė „Zara“ (t. 1, b. l. 132). R. R. G. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme parodė, kad po sumuÅ¡imo jis prašęs pagalbos, tačiau vietoj pagalbos V. R. Å¡ovęs jam į nugaros kairę pusę, po ko nuo betono atÅ¡oko atplaiÅ¡a ir sulaužė Å¡onkaulį, o jis prarado sÄ monę.

Tokie jo parodymai prieštarauja teismo medicinos specialisto išvadai Nr. G-1928/10(02), kur nei nugaros, nei šonkaulių sužalojimai neužfiksuoti. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis nurodė nuo 6 iki 8 klasės užsiiminėjęs boksu, apeliacinės instancijos teisme tai paneigė ir nurodė užsiiminėjęs karate. Šie prieštaravimai ir neatitikimai leidžia pagrįstai abejoti, ar nukentėjusysis dėl subjektyvių ir objektyvių priežasčių teisingai atsimena įvykio aplinkybes.Nustatyta ir tai, kad R.

R. G. įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. V. R. parodė, kad nukentėjusysis buvo girtas, elgėsi kaip iÅ¡protėjęs, puolė jį. Liudytoja A. G., nukentėjusiojo draugė, parodžiusi, kad kalbant telefonu su R. R. G. prieÅ¡ įvykį supratusi, jog jis yra ganėtinai iÅ¡gėręs (t. 3, b. l. 181).Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo V. R. duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, o nukentėjusiojo R. R. G. parodymai jiems prieÅ¡tarauja, todėl jais remtis priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį negalima.Taigi nuteistojo V.

R. parodymai apie įvykį nepaneigti. Pagal nuteistojo parodymus bei kitus aukščiau aptartus įrodymus 2015-02-15 laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 01.25 val., (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name, prieÅ¡ tai iÅ¡siskirsčius buvusiems svečiams, nuteistasis V. R. ir nukentėjusysis R. R. G. gėrė alkoholinius gėrimus, abu buvo neblaivÅ«s. V. R. atsinešė legaliai laikytÄ ginklÄ â€žTT” Nr. ?B 2339, išėmė Å¡ovinių dėtuvę, įsidėjo jÄ Ä¯ kiÅ¡enę, o ginklÄ padavė nukentėjusiajam R.

R. G.. Po to R. R. G. trenkė V. R. į veidÄ , po ko Å¡is nukrito, spyrė į galvos sritį, iÅ¡tempė jį į laukÄ , iÅ¡traukė iÅ¡ kiÅ¡enės pistoleto „TT“ Å¡ovinių dėtuvę, įsidėjo jÄ Ä¯ pistoletÄ ir nukreipęs rankÄ Ä¯ V. R. pusę, iššovė ne mažiau kaip du kartus, grasindamas nužudyti. V. R., iÅ¡sitraukė iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės savigynai laikytÄ pistoletÄ â€žMAKAROV” Nr. MH00040 ir ne mažiau kaip du kartus Å¡ovė R. R. G. į kojas.

Pataikius į kojas, R. R. G. pargriuvo, o V. R., siekdamas atimti ginklÄ , priėjo prie nukentėjusiojo, sudavė jam ne mažiau 18 kartų į galvÄ bei veidÄ kumščiais ar kažkuriuo iÅ¡ ginklų, iki pajuto, jog R. R. G. nesiprieÅ¡ina. Vienas iÅ¡ suduotų smÅ«gių sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Ä®statymas numato aplinkybes, kurioms esant baudžiamoji atsakomybė nekyla, nors padaryta veika formaliai atitinka nusikaltimo požymius. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Ä®statymas nustato tokias bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas:

1) bÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, 2) kėsinimasis turi bÅ«ti realus, 3) kėsinimasis turi bÅ«ti akivaizdus, 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui, 5) neperžengtos bÅ«tinosios ginties ribos.Taigi pagal nustatytas byloje aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nors nuteistojo veika formaliai ir atitinka BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, ji padaryta esant bÅ«tinajai ginčiai.Nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , todėl bÅ«tina įvertinti, ar besiginantis asmuo neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų. Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį bÅ«tinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra aiÅ¡kus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobÅ«džiui ir pavojingumui ir kai tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata. Taigi įstatymas numato tris sÄ lygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas:

1) gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo, 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata, 3) tai padaryta tiesiogine tyčia. Pagal teismų praktikÄ iÅ¡vada apie bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ gali bÅ«ti daroma tik tuo atveju, kai gynyba nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi aiÅ¡kiai neatitinka kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Kėsinimosi pobÅ«dį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (gyvybė, sveikata, nuosavybė ir pan.), o jo pavojingumÄ â€“ kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, puolimui ir gynybai naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan.

Nagrinėjamu atveju ir besikėsinantis asmuo, ir besiginantis asmuo pasikėsino į tas pačias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – žmogaus sveikatÄ . Besikėsinantis asmuo naudojo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , tuo pačiu atsakė ir besiginantis asmuo.Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu konstatuota, kad V. R., gindamasis nuo pasikėsinimo sudavė nukentėjusiajam 18 smÅ«gių, iÅ¡ kurių vienas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Užpultasis paprastai bÅ«na susijaudinęs dėl kėsinimosi, patiria staigų emocinį iÅ¡gyvenimÄ ir ne visada gali adekvačiai įvertinti situacijÄ ir nustatyti, kad kėsinimasis jau pasibaigęs ir nėra bÅ«tinumo tęsti gynybos.

Teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį negali bÅ«ti laikoma iÅ¡nykusia, kai ginties veiksmai tęsėsi arba sekė tuoj po pavojingo kėsinimosi ir pagal faktines bylos aplinkybes besiginančiajam nebuvo aiÅ¡kus jo pasibaigimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-423/2011). Nagrinėjamu atveju V. R. smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo turėdamas tikslÄ atimti iÅ¡ jo Å¡aunamÄ jį ginklÄ bei įveikti fizinį pasiprieÅ¡inimÄ .

Bylos duomenimis, nukentėjusysis yra aukÅ¡tesnis ir tvirtesnio kÅ«no sudėjimo nei nuteistasis, yra užsiiminėjęs kovinėmis sporto Å¡akomis, taigi fiziÅ¡kai pranaÅ¡esnis už V. R.. Pats V. R. nurodė smurtÄ vartojęs tol, kol suprato, kad nukentėjusysis nesiprieÅ¡ina. Nors buvo suduota 18 smÅ«gių, tačiau tik vienas iÅ¡ jų sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , kiti smÅ«giai specialistų įvertinti tik kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, smurtas buvo panaudotas pavojingo kėsinimosi akivaizdoje, nukentėjusiajam turint Å¡aunamÄ jį ginklÄ , todėl kolegija sprendžia, kad gynyba atitiko kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ , taigi bÅ«tinosios ginties ribos nagrinėjamu atveju nebuvo peržengtos.Bylos duomenys leidžia spręsti, kad V.

R. įvykio metu patyrė didelį stresÄ . Liudytojas V. J., policijos pareigÅ«nas, atvykęs į įvykio vietÄ , patvirtino, kad nuteistasis nebuvo agresyviai nusiteikęs, buvo susinervinęs, streso bÅ«senoje (t. 3, b. l. 180). Liekamieji įvykio sukelti reiÅ¡kiniai fiksuojami Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-89/2013 - nuteistasis gydytas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Psichiatrijos ligoninėje, diagnozė – miÅ¡rus nerimo ir depresinis sutrikimas; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį.

Klinikiniame vaizde apraÅ¡oma bloga nuotaika, didelis nerimas, vidinė įtampa, nemiga, dažnas alkoholio vartojimas, dirglumas, suicidinės mintys ir bandymas (t. 4, b. l. 140-143).Baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu egzistuoja LR Baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė (BPK 3 str. 1 d. 9 p.). Kadangi nustatyta, kad yra įstatyminis pagrindas taikyti BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl V. R. negali atsakyti baudžiamÄ ja tvarka.

Nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos aplinkybės, byla nutraukiama (BPK 254 str. 4 d.). BPK 327 straipsnio 1 punktas numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylÄ , jeigu yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.Kadangi V. R. iÅ¡duotas leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus galiojo iki 2012-10-16 (t. 3, b. l. 12), iÅ¡ nuteistojo paimti Å¡oviniai, ginklai ir jų dalys paliktini saugoti PK Licencijavimo skyriuje iki bus įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡spręstas klausimas dėl leidimo iÅ¡davimo V.

R.. Kiti daiktiniai įrodymai sunaikintini kai menkaverčiai.Dėl civilinių ieškinių ir išlaidų advokato pagalbai apmokėtiValstybinė ligonių kasa prie Sveikatos ministerijos pateikė civilinį ieškinį dėl 5206,22 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų (t. 1, b. l. 191). Nukentėjusysis R. R. G. pareiškė civilinį ieškinį 100000 litų dydžio neturtinei žalai atlyginti, prašė atlyginti išlaidas atstovo pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 132-134). Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį.

BPK 115 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas gali civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ; priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieÅ¡kinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ ), arba jį palikti nenagrinėtÄ (jei kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos).Nagrinėjamoje byloje nustatyta V.

R. atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė – bÅ«tinoji gintis. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK aiÅ¡kiai nenustatyta, kaip turėtų bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas civilinis ieÅ¡kinys, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas esant atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad, nutraukus baudžiamÄ jÄ bylÄ , civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje privalo bÅ«ti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas civilinio proceso tvarka.

Dėl Å¡ių priežasčių byloje pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai paliekami nenagrinėtais.Kadangi nukentėjusiojo turėtos iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti gali bÅ«ti priteisiamos tik pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, Å¡is nukentėjusiojo reikalavimas atmetamas (BPK 106 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p., n u t a r i a : Nuteistojo V. R. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundÄ tenkinti.Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendį, kuriuo V.

R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., panaikinti ir bylÄ nutraukti Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d. numatytu pagrindu, tai yra esant baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei - bÅ«tinajai ginčiai.KardomÄ sias priemones – dokumentų paėmimÄ , raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ , asmens tapatybės kortelę ir leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus Nr. 2277, iÅ¡duotus V.

R. vardu (saugomi byloje, t. 3, b. l. 11-12), grÄ Å¾inti V. R..Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos ministerijos ir nukentėjusiojo R. R. G. civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus.R. R. G. praÅ¡ymÄ atlyginti iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti atmesti.Å aunamÄ jį ginklÄ â€žKevin M ZP 06, 9 mm Makarov“ su dėtuve ir penkiais Å¡oviniais ir Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€žTT“ su tuščia apkaba, 4 vnt. ginklo detalių ir dvi spyruokles, Å¡ovinį su užraÅ¡u ant dugno „02-10“, 75 vnt. 9 mm. kalibro Å¡ovinių, 67 vnt. 7,62 mm kalibro Å¡ovinių ir dėtuvę, V.

R. vardu iÅ¡duotÄ ginklo kortelę Nr. 2277, palikti saugoti Kauno apskrities VPK Licencijavimo skyriuje, iki bus iÅ¡spręstas klausimas dėl leidimo laikyti, neÅ¡iotis ginklus ir Å¡audmenis iÅ¡davimo V. R. pagal Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo nuostatas.Kitus daiktinius įrodymus, nurodytus Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, sunaikinti kaip menkaverčius. Kolegijos pirmininkas                                                                                Giedrius Endriukaitis Teisėjai                                                                                                       Daiva Jankauskienė                                                                                                                     ArÅ«nas PaÅ¡tuolis