afcb8138-802f-46fa-873e-428a16db2eee · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a> Civilinė byla Nr. 2A-849-777/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01827-2013-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.9.2; 2.4.2.13; 3.2.4.11; 3.1.7.6; 3.3.1.18.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 18 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovių I.

M., Z. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms Z. M. ir I. M., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarei G. K., dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir atidalijimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad 2 640 vnt. paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) akcijų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei V. M. ir atsakovei Z. M., atidalyti ieÅ¡kovės dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, tai yra 1 320 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 2.1. IeÅ¡kovė ir S. M. sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini). 2008 m. gegužės 22 d. teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008, ieÅ¡kovės ir S. M. santuoka buvo nutraukta. Å iuo teismo sprendimu santuokoje įgytas turtas buvo padalytas. Apie minėtÄ teismo sprendimÄ ieÅ¡kovė sužinojo tik 2011 m. sausio mėnesį, gavusi praneÅ¡imÄ apie iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . IeÅ¡kovė susipažinusi su civilinės bylos Nr. N2-693-676/2008 medžiaga pastebėjo, kad ieÅ¡kinyje dėl santuokos nutraukimo S. M. nurodė ne visÄ ieÅ¡kovei ir jos buvusiam sutuoktiniui priklausiusį turtÄ , t. y. nenurodė 2 640 vienetų paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurias S. M.

įsigijo 2001 m. liepos 23 d. ir 2001 m. rugsėjo 3 d. sutarčių pagrindu. 2.2. (duomenys neskelbtini) S. M. sudarė santuokÄ su atsakove Z. M.. (duomenys neskelbtini) S. M. mirė. Po S. M. mirties visÄ jo turtÄ 2011 m. rugpjūčiu 20 d. testamento pagrindu paveldėjo atsakovė I. M., kuri 2011 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teisę į palikimÄ perleido atsakovei Z. M.. 2012 m. sausio 30 d. Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarė G. K. iÅ¡davė atsakovei Z. M. paveldėjimo teisės liudijimÄ , kuriame nurodyta, kad paveldimÄ turtÄ sudaro: 1/2 dalis – 2 640 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių nominali vertė – 264 000,00 Lt (76 521,74 Eur).

Paveldimos dalies akcijų nominali vertė – 132 000,00 Lt (38 260,87 Eur). 2 640 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų buvo įgytos dar S. M. ir ieškovės santuokos metu, šis turtas po santuokos nutraukimo nebuvo padalytas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir pripažino, kad 2 640 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei V.

M. kartu su atsakove Z. M.. Atidalijo ieÅ¡kovės dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių 2 640 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, priteisdamas ieÅ¡kovei V. M. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) tai yra 1 320 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių nominali vertė siekia 38 260,87 Eur sumÄ . Priteisė iÅ¡ atsakovių V. M. ir I. M. po 20,87 Eur žyminio mokesčio ieÅ¡kovės V.

M. naudai. Priteisė iÅ¡ atsakovių V. M. ir I. M. po 506,81 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ .

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai: 4.1. Nurodė, kad, nutraukus santuokÄ ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo teisinis režimas iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia į bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos. Teigia, jog tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne Å¡eimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai). Pažymėjo, kad, teismui nutraukus ieÅ¡kovės V. M. ir S. M. santuokÄ , ginčo turto – bendrovės akcijų teisinis režimas iÅ¡ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasikeitė į bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, kurioje Å¡alių dalys nenustatytos.

Darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės teisėms ginti turi bÅ«ti taikomos daiktinės teisės instituto normos. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios. 4.2. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog S. M., dar bÅ«damas santuokoje su ieÅ¡kove V. M., bendrovės akcijas įsigijo asmeninės nuosavybės teise ir iÅ¡skirtinai tik iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Darė iÅ¡vadÄ , kad bendrovės akcijos buvo įgytos iÅ¡ V.

M. ir S. M. piniginių lėšų kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Pažymėjo, kad atsakovės Z. M. ir (ar) I. M. nereiÅ¡kė reikalavimo ir neprašė pripažinti, kad S. M., gyvendamas santuokoje su ieÅ¡kove V. M., bendrovės akcijas įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Nepadalijus Å¡io turto – bendrovės akcijų, nutraukus santuokÄ jis tapo bendrÄ ja daline nuosavybe. 4.3. Teigia, jog byloje neginčijama ir nepateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti, kad vieno iÅ¡ sutuoktinių po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyto turto dalis yra didesnė, todėl konstatavo, jog prezumpcija, kad jų dalys bendrame turte buvo lygios, nepaneigta. 4.4.

Konstatavo, jog ieÅ¡kovė yra bendrovės akcijų bendraturtė, kuriai bendrovės akcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise Å¡iuo metu priklauso kartu su atsakove Z. M., atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje lygių dalių prezumpcija nenuginčyta, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei V. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis, t. y. 1 320 vnt., bendrovės akcijų, kurių nominali vertė siekia 38 260,87 Eur (132 000 Lt) sumÄ . Pažymėjo kad, atsižvelgiant į praÅ¡omo atidalyti daikto rūšį – bendrovės akcijos, darytina iÅ¡vada, kad bendrovės akcijos gali bÅ«ti padalijamos natÅ«ra be neproporcingos žalos jų paskirčiai. 4.5.

Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina faktÄ , jog Z. M., 2011 m. gruodžio 1 d. iÅ¡ I. M. nusipirkusi paveldėjimo teises į S. M. palikimÄ , suvokė ir žinojo, kad pastaroji turi teisę priimti palikėjo palikimÄ , kurį, be kito turto, sudarė 1/2 dalis UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Sutinka su trečiojo asmens Klaipėdos 10-ojo notarų biuro notarės G. K. teiginiu, kad notarė neturėjo jokio teisinio pagrindo atsakovei Z. M. iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo į visas (2 640 vnt.) UAB (duomenys neskelbtini) akcijas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Apeliaciniu skundu atsakovės I. M. ir Z. M. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės V. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 6.1. Nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kokiu iÅ¡ CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų bÅ«dų nutraukiama santuoka, santuokos nutraukimo byloje privalo bÅ«ti iÅ¡spręsti bendro turto padalijimo klausimai, visi Å¡ie klausimai turi bÅ«ti sprendžiami toje pačioje byloje, t. y. santuokos nutraukimo byloje, siekiant iÅ¡vengti dviejų prieÅ¡ingų sprendimų tuo pačiu klausimu galimybės. Teigia, jog civilinės bylos Nr. 2-6426-826/2011, iÅ¡keltos pagal ieÅ¡kovės 2011 m. balandžio 11 d. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, ieÅ¡kovė prašė atnaujinti procesÄ santuokos nutraukimo byloje dėl ginčo akcijų, tačiau jo kildinimo iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės atsisakė.

Darė iÅ¡vadÄ , kad bendroji jungtinė nuosavybė buvo negrįžtamai pasibaigusi, o jos pabaigÄ lėmė dovanojimo sutartis ir ieÅ¡kovės atsisakymas tęsti turto dalybas santuokos nutraukimo byloje ir kitas juridinis faktas, o bÅ«tent S. M. mirtis, įvykusi 2011 m. rugsėjo 1 d. 6.2. Nurodė, kad, S. M. mirus, bendrosios dalinės nuosavybės (kuri, ieÅ¡kovės atstovo teigimu, transformavosi iÅ¡ jungtinės nuosavybės į bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę) nebuvo, kaip ir nebuvo bendrosios dalinės nuosavybės pasidalijimo subjekto (ieÅ¡kovės atstovo teigimu – bendrosios dalinės ar asmeninės nuosavybės dalyvio) – dabar jau ne sutuoktinio, o palikėjo. 6.3.

Teigia, jog paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sandoriu Z. M. įgijo teisę į visas perkamas akcijas, nes I. M. negalėjo priimti jų dalimis, kadangi įstatymas draudžia priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Todėl teigia, kad kritiÅ¡kai vertintinas notarės paaiÅ¡kinimas teismo posėdžio metu, kad paveldėjimo teisių pirkėja, 2012 m. sausio 30 d. raÅ¡ydama praÅ¡ymÄ priimti tik pusę bendrovei priklausančių akcijų, suprato, kad dalis jų priklauso buvusiai sutuoktinei (ieÅ¡kovei). 6.4.

Nurodė, kad visÄ S. M. palikimÄ galėjo priimti tik I. M., tačiau dėl atsakovėms nesuprantamų priežasčių iki 2011 m. gruodžio 1 d. notarė paveldėjimo liudijimo į visÄ paveldėtÄ turtÄ jai neiÅ¡davė, kaip ir dėl nesuprantamų priežasčių paveldėjimo teisių pirkėjai (Z. M.) savo iniciatyva iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Ä¯ 1/2 dalį UAB „AukÅ¡to slėgio hidraulinių sistemos“ akcijų nepriimdama motyvuoto raÅ¡ytinio atsisakymo atlikti notarinius veiksmus, tai yra iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ paveldimas teises ar paveldėjimo teisių perdavimo aktÄ Ä¯ visas nupirktas paveldėjimo teises, įskaitant teisę į visas bendrijos akcijas.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atmesti atsakovių Z. M. bei I. M. apeliacinį skundÄ , o Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 8.1. Nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje S. M. neprašė pripažinti akcijų jo asmenine nuosavybe, neprašė nuginčyti įstatymo prezumpcijos, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent Å¡i įstatymo prezumpcija turėjo reikÅ¡mės paveldėjimo procedÅ«roje ir notarės atliktų veiksmų teisėtumui – iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ 1/2 bendrovės akcijų dalį. 8.2. Nurodė, kad, nutraukus V. M. ir S. M. santuokÄ , bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė, bet, turto (bendrovės akcijų) nepadalijus, jie nenustoja bÅ«ti įmonės akcijų bendraturčiai.

Teigia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011, civilinėje byloje 3K-3-280-916/2015) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nutraukus santuokÄ , ginčo turto teisinis režimas iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, kurioje Å¡alių dalys nenustatytos, kartu tai reiÅ¡kia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne Å¡eimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai). Darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės teisėms ginti turėjo bÅ«ti taikomos daiktinės teisės instituto normos, kadangi ieÅ¡kovė ir atsakovė Z.

M. yra bendrosios dalinės nuosavybės dalyvės ir nesutaria dėl bendro turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo tvarkos ir ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl bendraturčių dalių iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo. 8.3. Teigia, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijas S. M. bÅ«tų įsigijęs iÅ¡ jam dovanotų lėšų. Å i bendrovė įsteigta 2001 m. liepos–rugsėjo mėnesiais, pinigų dovanojimo sutartys, kuriomis S. M. tėvai jam dovanojo 19 400 Lt, buvo sudarytos vėliau – 2002 m. rugsėjo mėn. Darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios lėšos negalėjo bÅ«ti panaudotos UAB (duomenys neskelbtini) akcijoms įsigyti. 8.4.

Nurodė, kad byloje nėra pagrindo nesutikti su apeliantėmis, nes byloje nėra ginčo, kad I. M. priėmė visÄ palikimÄ . Sutinka su teismo argumentais, jog Z. M. neįgijo daugiau teisių, nei jų turėjo paveldėtoja, kuri galėjo paveldėti tik 1/2 dalį (1 320 vnt.) bendrovės akcijų, kadangi, ieÅ¡kovei ir S. M. 2008 m. gegužės 22 d. nutraukus santuokÄ ir nepasidalijus bendrovės akcijų, pastarosios po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis iki S. M. mirties priklausė S. M. ir jo buvusiai sutuoktinei V.

M.. 8.5. Nurodė, kad nors civilinė byla Nr. 2-6426-826/2011 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008 buvo nutraukta V. M. iniciatyva, tačiau S. M. nuosavybės teisė į visas bendrovės akcijas pripažinta arba nustatyta nebuvo – įstatymo prezumpcija nuginčyta nebuvo. Teigia, jog net ir žinodamas, kad yra pateiktas praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo, S. M. nesiėmė veiksmų, kad nuginčytų įstatymo prezumpcijÄ dėl sutuoktinių turto. 8.6. Nurodė, kad, perėmęs palikėjo teises ir pareigas universaliu teisių perėmimo bÅ«du, įpėdinis iÅ¡ esmės yra tokioje pačioje situacijoje, kurioje buvo palikėjas, kol buvo gyvas.

Teigia, jog I. M. negalėjo įgyti daugiau teisių, negu turėjo S. M., tai yra ji negalėjo perimti teisės į 1/2 dalį bendrovės akcijų, kuriomis po santuokos nutraukimo bendrosios nuosavybės teise disponavo V. M.. Pažymėjo, kad, kilus ginčui dėl 1/2 dalies bendrovės akcijų, I. M. neturi suinteresuotumo, nes negali pretenduoti į turtÄ , likusį po S. M. mirties, kuris po paveldėjimo procedÅ«ros užbaigimo atiteko Z. M..

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo notarė G. K. praÅ¡o atmesti atsakovių apeliacinį skundÄ .

10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai. 10.1. Nurodė, kad atsakovei Z. M. paveldėjimo teisės liudijimas į 1/2 dalį akcijų iÅ¡duotas ne notaro iniciatyva, o pagal jos (Z. M.) pareiÅ¡kimÄ . Teigia, jog po Å¡io dokumento gavimo Z. M. nė karto nebuvo atėjusi konsultuotis į notaro biurÄ dėl kitos dalies akcijų paveldėjimo, neprašė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo į visas akcijas, neprašė atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo į kitÄ dalį akcijų iÅ¡davimo. 10.2.

Nurodė, kad nuosavybės teisės liudijimas galėjo būti išduotas ir buvusiam sutuoktiniui, jei sutuoktiniai išsituokė, tačiau turto nepasidalijo ir mirusio buvusio sutuoktinio įpėdiniai neginčija, kad turi būti taikoma bendraturčių lygių dalių prezumpcija. Teigia, kad nesutikus atsakovei Z. M. toks dokumentas išduotas nebuvo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl akcijų pripažinimo daline nuosavybe ir jos atidalijimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos 14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

15. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovės į bylÄ pateikė naujus įrodymus, t. y. 2011 m. rugpjūčio 20 d. testamentÄ , 2011 m. lapkričio 17 d. atsakovės I. M. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, 2011 m. lapkričio 17 d. notarės praneÅ¡imÄ apie paveldėjimo teisės pažymėjimo neiÅ¡davimÄ , 2011 m. rugsėjo 7 d. atsakovės Z. M. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, 2011 m. gruodžio 1 d. paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį ir 2011 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro pažymÄ -praÅ¡ymÄ apie paveldimo turto vertę.

Nors apeliaciniame skunde atsakovės nenurodo jokių argumentų, kodėl minėti įrodymai negalėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau įvertinęs aplinkybes, jog minėti įrodymai susiję su nagrinėjama byla, ir atsižvelgdamas į tai, kad Å¡ių įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas nutaria minėtus įrodymus pridėti prie bylos. Dėl apeliacinio skundo argumentų 16. Teisė kreiptis į teismÄ ieÅ¡kinio teisenos tvarka įgyvendinama per ieÅ¡kinio institutÄ .

IeÅ¡kinys – tai procesinė priemonė pažeistai ar ginčijamai teisei arba įstatymų saugomam interesui apginti. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

17. Teikdamas ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas privalo nurodyti esminius jo elementus – ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir faktinį pagrindÄ bei jį patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Pateikus ieÅ¡kinį, teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieÅ¡kovo atsisakymo ieÅ¡kinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai).

Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė V. M. ir S. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ . Santuokos metu, t. y. 2001 m. liepos 23 d. ir 2001 m. rugsėjo 3 d., akcijų pasiraÅ¡ymo sutarčių pagrindu S. M. nuosavybės teise įsigijo 2 640 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Klaipėdos apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008, ieÅ¡kovės ir S. M. santuoka buvo nutraukta. Å iuo sprendimu teismas po santuokos nutraukimo S. M. asmeninės nuosavybės teise priteisė garaÅ¾Ä , esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę – automobilį „Ford Orion“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę – automobilį „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovei V.

M. iÅ¡ S. M. priteista 4 048,00 Lt (1 173,33 Eur) kompensacija. Kitas turtas padalytas nebuvo. Å ios aplinkybės rodo, jog, Klaipėdos apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu nutraukus ieÅ¡kovės V. M. bei S. M. santuokÄ , nebuvo iÅ¡spręstas UAB (duomenys neskelbtini) akcijų padalijimo klausimas.

19. Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovė V. M. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008. Tuo pagrindu buvo iÅ¡kelta civilinė byla Nr. 2-6426-826/2011. Civilinės bylos atnaujinimo pagrindu ieÅ¡kovė nurodė aplinkybes, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu neiÅ¡sprendė UAB (duomenys neskelbtini) akcijų padalijimo klausimo, ir prašė Å¡ias akcijas padalyti lygiomis dalimis. Atnaujintoje civilinėje byloje Klaipėdos apylinkės teismas 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi priėmė ieÅ¡kovės V.

M. pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008 atsisakymo ir civilinę bylÄ nutraukė. Minėta nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas nurodė: „Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja ir jos atstovas pareiÅ¡kė, kad teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjus, kad dukrai buvo padovanotas butas (duomenys neskelbtini), atsisako savo pareiÅ¡kimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje N2-693-676/2008, taip pat paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjai suprantamos pareiÅ¡kimo atsisakymo teisinės pasekmės, kad atsisakius pareiÅ¡kimo, byla bus nutraukta ir pareiÅ¡kėja nebegalės kreiptis į teismÄ dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.“ 20.

Apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės yra teigiama, kad aplinkybės, jog civilinėje byloje Nr. 2-6426-826/2011, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės 2011 m. balandžio 11 d. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, ieÅ¡kovė prašė atnaujinti procesÄ santuokos nutraukimo byloje dėl ginčo akcijų padalijimo, tačiau vėliau savo reikalavimo atsisakė, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad klausimas dėl ginčo akcijų padalijimo yra iÅ¡spręstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vertinant ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų atsakovėms tapatumÄ ieÅ¡kovės pareiÅ¡kime dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008 iÅ¡dėstytiems reikalavimams, bÅ«tina nustatyti, ar minėti reikalavimai atitinka ginčo Å¡alių, ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo kriterijus.

21. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ieÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).

IeÅ¡kinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieÅ¡kovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumÄ . IeÅ¡kinyje turėtų bÅ«ti atskirtas faktinis ir teisinis jo pagrindas. IeÅ¡kovo reikalavimas atsakovui iÅ¡plaukia iÅ¡ konkretaus teisinio santykio, iÅ¡ subjektinės ieÅ¡kovo teisės. Taigi ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimÄ , pasikeitimÄ arba pasibaigimÄ , tokie kaip, pvz., sutarties sudarymas, žalos padarymas ir pan.

Tai reiÅ¡kia, kad faktai turi bÅ«ti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi tam, kad sukeltų teisinius padarinius. CPK nustatytas reikalavimas ieÅ¡kinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiÅ¡kiamas reikalavimas, ir Å¡ias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nereikalaujama, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ . Tačiau faktai juridinę reikÅ¡mę įgauna tik tuo atveju, jei bÅ«tent su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimÄ , t. y.

Å¡alis siejančių teisinių santykių atsiradimÄ , pasikeitimÄ , pasibaigimÄ . Vadinasi, ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje nurodydamas esminius faktus, turi atsižvelgti į atitinkamas materialiosios teisės normas, taip pat į proceso teisės normas pagal bylos kategorijÄ .

22. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovė tiek patikslintu ieÅ¡kiniu Å¡ioje byloje, tiek pareiÅ¡kimu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008 prašė pripažinti bei priteisti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, tai yra 1 320 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Taip pat matyti, kad abu minėtus reikalavimus ieÅ¡kovė kildina iÅ¡ santuokos metu įgyto turto padalijimo, t. y. ieÅ¡kovė tiek Å¡ioje byloje, tiek kreipdamasi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008 įrodinėja, kad santuokos metu iÅ¡ bendrų lėšų buvo įgyta 2 640 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurios nutraukiant santuokÄ nebuvo padalytos.

Kaip nurodyta Å¡ios nutarties 20 punkte, ieÅ¡kovė sužinojusi, kad jos dukrai buvo padovanotas butas (duomenys neskelbtini), atsisakė savo pareiÅ¡kimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje N2-693-676/2008. Be to, nurodė, kad jai suprantamos pareiÅ¡kimo atsisakymo teisinės pasekmės, kad, atsisakius pareiÅ¡kimo, byla bus nutraukta ir pareiÅ¡kėja nebegalės kreiptis į teismÄ dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė tiek Å¡ioje byloje, tiek kreipdamasi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008 kreipėsi į teismÄ dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. pateikė tapatų ieÅ¡kinį dėl reikalavimų, kurie iÅ¡nagrinėti civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo Nr. N2-693-676/2008.

23. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nutraukus santuokÄ , turto, kuris pagal Å¡eimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuokÄ , jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektÄ valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Tai, kad ieÅ¡kovė praÅ¡ydama pripažinti, jog 2 640 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei V. M. ir atsakovei Z. M., ir atidalinti ieÅ¡kovės dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, tai yra 1 320 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, remiasi daiktinėmis teisės normomis, o civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo Nr. N2-693-676/2008 ginčas spręstas remiantis Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi kitu pagrindu, o minėtos bylos nėra tapačios.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors bylos Å¡alys Å¡ioje civilinėje byloje bei civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo Nr. N2-693-676/2008 formaliai skiriasi, tačiau įvertinus faktines bylos aplinkybes, jog atsakovės iÅ¡ esmės perėmė S. M. teises bei pareigas, darytina iÅ¡vada, kad bylos Å¡alys abiejose bylose iÅ¡ esmės yra tos pačios. Tokias iÅ¡vadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad, S. M. mirus, jo palikimÄ pagal testamentÄ paveldėjo motina atsakovė I.

M., kuri 2011 m. gruodžio 1 d. Paveldėjimo teisių prikimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė atsakovei Z. M. visas paveldėjimo teises. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiÅ¡kiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimÄ priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas.

Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. LR CK 5.1 straipsnis numato, kad paveldėjimas yra mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymÄ arba įpėdiniams pagal testamentÄ . Paveldimi yra materialÅ«s ir nematerialÅ«s daiktai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).

Nurodytas teisinis reglamentavimas bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tiek Å¡ioje byloje, tiek civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo Nr. N2-693-676/2008 ginčo Å¡alys sutampa, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, jog patikslintas ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas kitoms proceso Å¡alims nei byloje dėl proceso atnaujinimo, laikytini nepagrįstais.

25. Ä®vertinęs aplinkybes, kad ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi su tapačiu ieÅ¡kiniu, o civilinė byla nutrauktina, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuris buvo iÅ¡nagrinėtas ir Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6426-826/2011 pagal ieÅ¡kovės V. M. pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008. Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu, civilinė byla pagal ieÅ¡kovės V.

M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms Z. M. ir I. M., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarei G. K. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir atidalijimo nutrauktina. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 27. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiÅ¡kinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, civilinę bylÄ nutraukus, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos, remiantis priežasties teorija; lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis Å¡alių elgesys, įvertinus bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastingumÄ , Å¡alių apdairumÄ , rÅ«pestingumÄ , atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieÅ¡kinio padavimÄ , ir kt.

Turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

28. Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į Å¡alies, laimėjusios bylÄ , teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ užtikrinimÄ (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tai yra bÅ«dinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji Å¡alis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos, yra ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų materialiųjų subjektinių reikalavimų iÅ¡sprendimo rezultatas. Tas aiÅ¡kiai atsispindi ir pirmiau minėtose proceso įstatymo nuostatose, kurios reglamentuoja bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles (žr. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalį).

29. IeÅ¡kiniu buvo pareikÅ¡tas reikalavimas pripažinti ginčo akcijas bendrÄ ja daline ieÅ¡kovės V. M. ir atsakovės Z. M. nuosavybe ir reikalavimas atidalyti ieÅ¡kovės dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį ginčo akcijų. Kadangi civilinė byla buvo nutraukta dėl to, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su tapačiu ieÅ¡kiniu, t. y. dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir anksčiau iÅ¡nagrinėta byla, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė bylÄ pralaimėjo, todėl privalo atlyginti atsakovių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

30. Atsakovė Z. M. prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, t. y. 2012 m. birželio 28 d. bei 2014 m. birželio 2 d. atstovavimo sutartis, 2013 m. birželio 25 d. praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, 2013 m. birželio 25 d. pinigų priėmimo kvitÄ , serija LAT, Nr. 574439, pagal kurį atsakovė Z. M. sumokėjo advokatui 2 000 Lt (579,24 Eur), 2014 m. gruodžio 11 d. praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, 2014 m. gruodžio 11 d. pinigų priėmimo kvitÄ , serija LAT, Nr. 574477, pagal kurį atsakovė Z.

M. sumokėjo advokatui 2 000 Lt (579,24 Eur), 2019 m. sausio 31 d. praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, 2019 m. sausio 29 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 622, 2019 m. sausio 29 d. pinigų priėmimo kvitÄ , serija LAT Nr. 851524, pagal kurį atsakovė Z. M. sumokėjo advokatui 500 Eur, 2019 m. spalio 17 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 639, 2019 m. spalio 17 d. pinigų priėmimo kvitÄ , serija LAT, Nr. 851541, pagal kurį atsakovė Z. M. sumokėjo advokatui 2 000 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, konstatuoja, kad atsakovės Z.

M. prašoma priteisti 3 658,48 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš ieškovės atsakovei Z. M. priteistina 3 658,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

31. Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, t. y. 2019 m. vasario 22 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 624, 2019 m. vasario 22 d. pinigų priėmimo kvitÄ , serija LAT, Nr. 851526, pagal kurį trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo advokatui 500 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, konstatuoja, kad trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) praÅ¡oma priteisti 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) priteistina 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

32. Atsakovė I. M. į bylÄ pateikė 2014 m. rugpjūčio 4 d. atstovavimo sutartį, tačiau nepateikė jokių jos bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovės I. M. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 33. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Apeliaciniu skundu atsakovė Z. M. praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios sudaro 1 000 Eur. Pagrįsdama patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsakovė į bylÄ pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus: 2020 m. balandžio 14 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 652 bei 2020 m. balandžio 14 d. pinigų priėmimo kvitÄ , serija LAT, Nr. 851554, patvirtinantį, jog atsakovė Z. M. sumokėjo už teisines paslaugas 1 000 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, konstatuoja, kad atsakovės praÅ¡oma priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei Z.

M. priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

35. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi atidėjo atsakovėms žyminio mokesčio – 798 Eur sumokėjimÄ iki teismo sprendimo / nutarties priėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors apeliacinis skundas yra tenkintas iÅ¡ dalies, tačiau Å¡ia nutartimi iÅ¡ esmės patenkinti visi apeliacinio skundo reikalavimai (skundas tenkintas iÅ¡ dalies dėl procesinio pobÅ«džio klausimų, t. y. civilinė byla nutraukta). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovėms žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas, iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ priteistina 798 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnis).

36. Kitų praÅ¡ymų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme byloje negauta, todėl jos nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimÄ panaikinti ir civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms Z. M. ir I. M., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarei G. K. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir atidalijimo nutraukti.

Priteisti atsakovei Z. M. iÅ¡ ieÅ¡kovės V. M. 3 658,48 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės V. M. 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti atsakovei Z. M. iÅ¡ ieÅ¡kovės V. M. 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. M. 798 Eur žyminio mokesčio valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, vienÄ iÅ¡ sÄ skaitų, įmokos kodas 5660.

Teisėjos Irma Čuchraj Jolanta Gailevičienė Danutė Žvinklytė