afcae262-b978-422b-8e6a-2bed7de7eb09 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1852-406/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01973-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.;15.2.3.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 19 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž. A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1325 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 5-11).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. birželio 22 d. jis buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose Nr. 156, 169, 223, 233, 341, 343. Mano, jog visose kamerose, iÅ¡skyrus kamerÄ Nr. 223, buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo kalinimo, t.y. gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose.

Kamerose buvo įrengtas sanitarinis mazgas be ventiliacijos, atskirtas stendais nuo gyvenamųjų patalpų ir virÅ¡us atviras iki pat lubų, todėl iÅ¡ jo sklido nemalonÅ«s kvapai ir garsai. Pažymėjo, kad kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, langai buvo tamsinti, todėl trÅ«ko natÅ«ralios Å¡viesos. Taip pat nebuvo jokių spintų daiktams bei rÅ«bams susidėti. Vienam mėnesiui buvo skirtas tik vienas prasčiausios kokybės tualetinio popieriaus ruloniukas, kurio užtekdavo tik savaitei. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo maži ir juose pasivaikščioti leido tik vienÄ valandÄ per dienÄ .

Kamerose buvo tik Å¡altas vanduo, o nusimaudyti duÅ¡e suteikta galimybė tik kartÄ per savaitę. Minėtais veiksmais atsakovas pažeidė galiojančių teisės aktų nuostatas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė fizines kančias, sveikatos sutrikimus, moralinius iÅ¡gyvenimus ir t.t. Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo 1325 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovas su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 13-19) nurodė, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Kauno tardymo izoliatoriuje apie 65 procentus viso laikymo laiko teko daugiau nei 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto.

Akcentavo, jog pareiÅ¡kėjui iÅ¡ esmės buvo užtikrintos normalios ir teisės aktų reikalavimus atitinkančios sÄ lygos, o trumpalaikis pareiÅ¡kėjo buvimas mažesnio ploto kameroje nei reikalauja teisės aktai, neprilygsta nuteistojo kalinimui žiauriomis ir kankinimo sÄ lygomis. Kauno tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo ir sporto kiemeliais, biblioteka, koplyčia, dalyvauti kituose užimtumo renginiuose ir t.t., t.y. visomis priemonėmis kompensuoti kalinimo sukeltus nepatogumus.

Atsakovo nuomone, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, paprastai yra neiÅ¡vengiama suėmimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas tuo metu dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė nei į administracijÄ , nei į aukÅ¡tesnes institucijas. Teigė, jog Kauno tardymo izoliatoriuje visos kameros, sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus, kad teisės aktuose nenumatyta tiekti Å¡iltÄ vandenį į kameras, o pasiÅ¡ildyti vandenį kameros laikomi asmenys gali savo virduliais ar vandens Å¡ildytuvais.

Atkreipė dėmesį, jog į kameras tiekiami Å¡veitimo milteliai, kurie nuriebalina daiktus juos plaunant ir Å¡altame vandenyje. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad turėjo valgyti iÅ¡ riebaluotų indų, neturi pagrindo. Nurodė, kad nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti iÅ¡ valstybės, kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikia jokių patirtos žalos įrodymų. Atsakovo nuomone, Kauno tardymo izoliatorius neigiamos įtakos jo fizinei ir psichinei sveikatai neturėjo, pareiÅ¡kėjo psichologinė bÅ«sena buvo gera.

Kauno tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl 1325 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Prašė skundÄ atmesti.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam kalint Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, kad jis buvo kalinamas, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygų atitikimo Lietuvos Respublikos higienos normose numatytiems reikalavimams.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus Kauno TI administracijos veiksmus, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 7 straipsnio 1 dalyje taip pat yra įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Nurodytas teisinis reguliavimas iÅ¡ esmės atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus. EŽTT taip pat formuoja praktikÄ , jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Pažymėtina, jog ginčui spręsti aktualiame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (2011 m. vasario 1 d. redakcija) (toliau – ir Ä®sakymas) 1.3.1 punkte yra numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymos apie Ž. A. laikymo sÄ lygas Kauno tardymo izoliatoriuje duomenimis (b.l. 21-23) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. birželio 22 d. buvo laikomas Kauno TI kamerose Nr. 343, 156, 169, 233, 341, 223.

Dalį laiko jis buvo laikomas kamerose, kuriose, prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėjas, jo kalinimo sÄ lygos atitiko Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimÄ dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus kameroje, t.y. tam tikrais laiko tarpais pareiÅ¡kėjui teko net 9,28 kv. m. ploto, taigi, jis buvo laikomas sÄ lygomis, kurios užtikrino, kad jo orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų jam didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu.

Pažymėtina, kad apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , teisės aktai nenumato reikalavimo, eliminuoti kameroje esančių baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014). Tačiau iÅ¡ Å¡ios pažymos taip pat matyti, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI iÅ¡ viso buvo laikomas 83 paras, iÅ¡ kurių 34 paras vienam asmeniui teko nuo 3,07 kv. m. iki 3,58 kv. m., t.y. trÅ«ko nuo 0,53 kv. m. iki 0,02 kv. m. gyvenamojo ploto.

Pabrėžtina, kad nurodytas kamerų gyvenamasis plotas taip pat buvo užstatytas lovomis ir kitais baldais, todėl pareiÅ¡kėjui tekęs plotas iÅ¡ tiesų buvo mažesnis, jis neturėjo pakankamai laisvos vietos, kurioje galėtų judėti (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ L. prieÅ¡ RusijÄ , 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ G. prieÅ¡ LenkijÄ ). Nors byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent laikymas pažeidžiant nustatytÄ minimalaus ploto reikalavimÄ pareiÅ¡kėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias.

Nustatytos aplinkybės kitais objektyviais duomenimis nepaneigtos, todėl teismas jomis vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ .PareiÅ¡kėjas skunde teigė, jog kamerose nebuvo inventoriaus daiktams, drabužiams susidėti. Teismas pažymi, jog kamerų įrengimÄ reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (akto redakcija, galiojanti nuo 2009 m. liepos 17 d.) (toliau – Taisyklės) III skirsnio 14.6 punktas, kuriame nurodyta, jog kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), 14.7 punkte nurodyta, kad kameroje taip pat turi bÅ«ti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14. 8 p.), virÅ¡utinių drabužių pakaba (14.9 p.).

IÅ¡ į bylÄ pateiktų foto lentelių (b.l. 48-51) matyti, jog Kauno TI kamerose ir sanitariniame mazge esantis inventorius bei jo eksploatavimas atitinka teisinį reglamentavimÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad kamerose buvo įrengtas sanitarinis mazgas be ventiliacijos, atskirtas stendais nuo gyvenamųjų patalpų ir jo virÅ¡us buvo atviras iki pat lubų, todėl sklido nemalonÅ«s kvapai ir garsai.Jau minėtų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 1 punktas numato, Taisyklės nustato tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, o pagal 2 punktÄ Å¡ios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Taisyklių 14.5 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Kameroje įrengiamas praustuvas.Lietuvos higienos normos HN 76: 2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau - Higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tardymo izoliatoriaus kameros sanitarinio mazgo patalpa yra atskirta nuo gyvenamosios patalpos, joje įrengtas unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų lentynėlė, skalbinių džiovyklos virvelės bei Å¡i patalpa turi atskirÄ nuo gyvenamosios patalpos oro Å¡alinimo sistemÄ (b.l. 48, 50, 52-53).

Kad gyvenamosiose patalpose įrengtas sanitarinis mazgas turi atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ , patvirtino ir atsakovas atsiliepime (b.l. 15). Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo atmestini, kaip nepagrįsti. Skundo motyvas, kad tualetinio popieriaus gauna tik vienÄ ruloniukÄ per mėnesį, kurio kokybė labai prasta, nepagrįstas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio aprūpinimo normų patvirtinimo, Vyrų ir moterų atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, vienam vyrui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus (1 mėnesiui).

Teisės aktai nenumato galimybės neribotai skirti nuteistajam higienos priemonių. PareiÅ¡kėjas paneigiančių Å¡iÄ aplinkybę įrodymų nepateikė. Be to, esant didesniam poreikiui už įstatymo numatytas galimybes ar siekiant naudoti aukÅ¡tesnės kokybės higienos priemones, jas galima įsigyti už asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelių plotas per mažas, o pats pasivaikščiojimo laikas per trumpas. Pažymėtina, jog suimtųjų (nuteistųjų), laikomų tardymo izoliatoriuje, pasivaikščiojimo gryname ore tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis, įtvirtinantis nuostatÄ , jog suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nereguliuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir nenustato vienam asmeniui tenkančios ploto normos, todėl Å¡i teisė pažeista nebuvo. Pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo pasivaikščioti gryname ore ir į kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos apraÅ¡o 13 punktÄ suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikiama teisė kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore (b.l. 60-62).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno TI yra įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai, be to kai kurie kiemeliai yra su sporto įranga (b.l. 59, 63). Atsižvelgiantį tai, pareiÅ¡kėjo minėti argumentai laikytini nepagrįstais.Kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ pareiÅ¡kėjas nurodė teisės nusiprausti po duÅ¡u tik vienÄ kartÄ per savaitę pažeidimÄ . Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalis numato, jog ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius.Aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatos suteikia galimybę kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl per retos galimybės nusiprausti po duÅ¡u suteikimo, laikytinos nepagrįstomis. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę, todėl minėtos teisės aktų normos nebuvo pažeistos.

Higienos normos HN 76:2010 21 punktas numato, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių sanitariniuose mazguose turi būti įrengta tik šalto vandens tiekimo sistema. Tuo tarpu šalto ir karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta tik sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje (Higienos normos HN 76:2010 27 p.).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentas, kad kamerose nebuvo šilto vandens, todėl nebuvo galimybės išsiplauti indus ir teko nuolat valgyti iš riebaluotų indų, praustis ir skalbti rūbus šaltu vandeniu atmestinas kaip nepagrįstas. Juolab, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas priemonės indams plauti į kameras išduodamos pagal jų vartojimo instrukcijose nurodytas normas, o byloje nėra duomenų, kad tokios priemonės pareiškėjui nebuvo išduotos.Pareiškėjas nurodė, jog Kauno TI buvo tamsinti langai, todėl trūko natūralios šviesos, taip pat kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos.

Aukščiau minėtų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.             Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punktas nustato, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai.              Atsakovas nenurodė, ar kamerose, kuriose bausmę atliko pareiÅ¡kėjas yra skaidraus stiklo langai, t. y. nepaneigė pareiÅ¡kėjo argumento dėl kamerose esančių tamsintų stiklų.

Todėl pripažintina, jog 156, 169, 223, 341, 343 kamerų langai neatitiko higienos normose numatyto reikalavimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į medicinos darbuotojus dėl regėjimo sutrikimų ar, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipiÄ sis į Kauno TI administracijÄ su praÅ¡ymu įjungti dirbtinį apÅ¡vietimÄ , dėl kameroje esančios tamsos. Paneigtinas pareiÅ¡kėjo teiginys, jog kamerose buvo netinkama ventiliacija (langai vos atsidarė) arba visai jos nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos HN 76:2010 24 punktas).

IÅ¡ teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad kamerose esantys langai gali bÅ«ti pilnai atidaryti arba uždaryti, orlaidės taip pat atsidaro, todėl darytina iÅ¡vada, jog grynas oras į kamerÄ patenka (b.l. 46-47, 49). Pažymėtina ir tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kamerose, kuriose įrengti neatidaromi langai yra įmontuotos orlaidės, taip pat veikia įpučiamoji – iÅ¡traukiamoji ventiliacija (b.l. 47, 55-56).Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų apie sveikatos bÅ«klę, jos pablogėjimÄ , tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto, tamsintų langų), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Atsižvelgus į aukščiau konstatuotus atsakovo veiksmus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl vienam asmeniui tenkančios ploto normos neužtikrinimo (34 paras) bei dėl kamerose esančių tamsintų langų, todėl esant nustatytiems neteisėtiems veiksmams, neturtinė žala jam turi bÅ«ti atlyginta. Atitinkamai, vertintina, kad Å¡iuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytÄ vienam asmeniui skiriamÄ plotÄ , žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

Be kita ko, kiek tai susiję su Konvencijos 3 straipsnio galimu pažeidimu, teismas pabrėžia, kad Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ ).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Pastebėtina, jog EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ D. prieÅ¡ RusijÄ , 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).

Kita vertus, remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje V. prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro bei suteikta judėjimo laisvė.

Pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymÄ si pirmiausiai tenka valstybių nacionalinėms institucijoms, joms yra suteikiama pakankamai plati diskrecija Å¡ioje srityje. Teismui, kaip nacionalinei ginÄÄ nagrinėjančiai institucijai, yra palikta pirmiausiai teisė įvertinti įvardinamus asmenų teisių pažeidimus, esant jiems konstatuotiems, priteisti pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ Å¾alos dydį, kompensuojantį patirtÄ Å¾alÄ , be kita ko, tai darydamas jis turi atsižvelgti į nacionaliniame reguliavime įtvirtintus tokios žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Tai pagrindžia ir EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad visų pirma nacionaliniai teismai privalo aiÅ¡kinti ir taikyti vidaus teisę (žr., pvz., EŽTT 1998 m. vasario 19 d. sprendimÄ E. M. G. S.A. prieÅ¡ IspanijÄ ). Å iuo atveju EŽTT neformuoja jokių bendrų, iÅ¡samių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos dydžio įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.

Toks požiÅ«ris susijęs su aplinkybe, kad priteisiama bÅ«tent neturtinė žala, kuriÄ lemia asmens patirti iÅ¡gyvenimai, o jie paprastai bÅ«na labai individualÅ«s, tokia priteisiama žala yra siekiama kompensuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuri CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) taip pat yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ) (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008).

Pažymėtina, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad priteisdamas konkrečiÄ neturtinę žalÄ teismas turi atsižvelgti į nacionalinėje teisėje įtvirtintus žalos nustatymo kriterijus.

Å iuo atveju CK 6.250 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nurodyta, jog teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Pabrėžtina ir tai, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, pareiÅ¡kėjo laikymo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpis, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista žymiai, pažeidimo tÄ sa, ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atsižvelgtina ir į bendruosius teisės principus.

Tokiu atveju taip pat bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Taigi neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).

Apibendrindamas iÅ¡vardintų nuostatų visumÄ teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis kalinimo sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra bÅ«tent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigÄ atsižvelgti į įvardintus kriterijus, į tai, kad bÅ«tent priteistina neturtinė žala kompensuotų asmens patirtÄ Å¾alÄ .Ä®vertinus įvardintas situacijas pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė, kad jo patirta žala, atsižvelgus į jo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę, neteisėtų veiksmų pobÅ«dį, turi bÅ«ti įvertinta skunde nurodyta 1325 Eur suma.

Tokios žalos atlyginimo sumos, kompensuojančios pareiÅ¡kėjo patirtÄ dvasinę skriaudÄ , patirtus iÅ¡gyvenimus, taip pat nėra pagrindo priteisti ir atsižvelgus į jo nurodomus patirtus iÅ¡gyvenimus, pirmiau minėtus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, individualiai įvertinęs bÅ«tent pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę – pareiÅ¡kėjas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus buvo kalinamas 34 paras (iÅ¡ jų 29,5 paras trÅ«ko tik 0,02 kv. m.), neteisėtus veiksmus, dėl kurių jis jautė dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), į minimalios mėnesinės algos dydį, tai, kad nėra duomenų, kad tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų bÅ«tų pakenkta pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, laiko, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 130 Eur.

Nurodytas dydis taip pat priteistinas atsižvelgus į Kauno TI specifikÄ , kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra stabilus, dalis laiko per kalinimo laikotarpį (1 val. per dienÄ ) skirta pasivaikščiojimui gryname ore (b.l. 60-62), nuteistieji turi teisę sportuoti (b.l. 57-58), lankytis bibliotekoje (b.l. 64-65), skaitykloje (b.l. 66-67), t.y. tuo metu kalinamieji irgi nebuvo kamerose.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti Ž. A. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 130 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                 Gintaras Čekanauskas