Legislator Case Law & Legislation
afca6c31-10d7-4e7d-985a-4b0a3f1f51d2 AI generated

afca6c31-10d7-4e7d-985a-4b0a3f1f51d2 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number afca6c31-10d7-4e7d-985a-4b0a3f1f51d2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atstovui advokatui Leonidui Pčelincevui,atsakovų R. G., O. G. ir L. G. atstovui advokatui Andriejui Tiščenko,             vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų R. G., O. G. ir L. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo T. B. ieÅ¡kinį atsakovams R. G., O. G. ir L. G. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų ir nuostolių priteisimo,Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

afca6c31-10d7-4e7d-985a-4b0a3f1f51d2 · Vilniaus apygardos teismas: Paveldėjimo teises ir turtines teises, likusias po J. V. mirties, ieÅ¡kovui 2008-08-08 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi perleido jo motina J. B.. Ä®rodymų, jog ieÅ¡kovo nuosavybės teisė į minėtÄ gyvenamÄ jį namÄ yra nuginčyta į bylÄ nepateikta. IeÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame name Å¡iuo metu gyvena atsakovė L. G.. Tarp Å¡ių Å¡alių nebuvo sudaryta nei nuomos, nei panaudos sutartis. Todėl atsakovė L. G., gyvendama ieÅ¡kovui priklausančiame name ir tuo apribodama galimybę ieÅ¡kovui kaip turto savininkui naudotis jam priklausančiu turtu pažeidžia jo teises, todėl reikalavimas dėl atsakovės L.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-1220-345/2011                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00975-2009-4                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 30.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S)              VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2011 m. gegužės 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Jadvygos Mardosevič,sekretoriaujant Jonei Markevičiūtei, dalyvaujant ieškovo T.

B. atstovui advokatui Leonidui Pčelincevui,atsakovų R. G., O. G. ir L. G. atstovui advokatui Andriejui Tiščenko,             vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų R. G., O. G. ir L. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo T. B. ieÅ¡kinį atsakovams R. G., O. G. ir L. G. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų ir nuostolių priteisimo,Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas T. B. ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡keldinti atsakovę L. G. iÅ¡ neteisėtai užimamo gyvenamojo namo, esančio Vilniaus r. sav., Didžialaukio k. PuÅ¡yno g. 5, priklausančio ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise, bei įpareigoti atsakovę L. G. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui minėto namo raktus; priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. G., O. G. ir atsakovės L. G. ieÅ¡kovui 3 693,39 Lt nepagrįsto praturtėjimo sumÄ bei priteisti solidariai iÅ¡ visų atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2008-10-07 ieÅ¡kovas paveldėjo J.

V. turtÄ , tame tarpe gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2008 m. spalio mėn., nuvažiavęs apžiÅ«rėti paveldėtÄ turtÄ , jam nuosavybės teise priklausančiame name, rado nepažįstamus svetimus žmones - R. G. ir O. G.. Dokumentų, patvirtinančių jų teisę gyventi ieÅ¡kovui priklausančiame name atsakovai ieÅ¡kovui, tačiau atlaisvinti namÄ atsisakė. Atsakovai R. G. ir O. G. nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2009 m. gegužės mėn., o atsakovė L. G. nuo 2009 m. gegužės mėn. neteisėtai gyvena ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame name ir neteisėtai naudojasi jo nuosavybe, be ieÅ¡kovo leidimo ir sutikimo tvarkosi jam priklausančiame name, nemoka komunalinių mokesčių už namui teikiamas paslaugas (elektrÄ ), nemoka nuomos mokesčio už naudojimÄ si bei trukdo ieÅ¡kovui valdyti bei naudotis teisėtai įgytu palikimu.

Dėl atsakovų kaltės ieÅ¡kovas iki Å¡iol negali įgyvendinti teisių ir teisėtų interesų, nevaržomai naudotis savo nuosavybe. Nemokėdami už elektros suvartojimÄ atsakovai nepagrįstai praturtėjo nuo 2008 m. spalio mėnesio iki 2009 m. spalio mėn. 93,39 Lt suma, o nemokėdami nuomos mokesčio už namo naudojimÄ si, atsakovai nepagrįstai praturtėjo nuo 2008 m. spalio mėnesio iki 2009 m. spalio mėnesio 3 600 Lt suma (12 mėn, x 300 Lt/mėn. (namo nuomos rinkos vertė) = 3 600 Lt).

IÅ¡ viso atsakovų nepagristo praturtėjimo suma sudaro 3693,39 Lt, o ieÅ¡kovas atitinkamai patyrė 3693,39 litų dydžio nuostolius. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas sutiko sumažinti savo reikalavimÄ ir nustatyti nuomos mokestį pagal atsakovų pateiktÄ vertinimo ataskaitÄ , t.y. 207,11 Lt. Atsakovai atsiliepimais į ieÅ¡kinį (b.l. 31, 84, 119) prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu jie turi atlyginti nuostolius, be to, UAB „Dyo“ gyvenamojo namo rinkos nuomos vertės nustatyme nenurodyti paskaičiavimai ir metodika, remiantis kuriais nustatytas 300 Lt nuomos mokestis.

Reikalavimas dėl iÅ¡keldinimo taip pat nepagrįstas. Vilniaus rajono apylinkės 2006-09-20 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2 - 2289 - 494/2006 nustatytas neatitinkantis tikrovės faktas, kadangi T. A. davė melagingus parodymus. PalikimÄ po sesers S. V. mirties realiai ir faktiÅ¡kai priėmė T. A. ir O. G., o ne J. V.. Parodymus teismui, kad palikimÄ priėmė J. V., T. A. davė įkalbėta J. B., nes pastaroji žadėjo padovanoti paveldėtÄ turtÄ O. G. mamai. Taip J. B. apgavo T. A. ir O. G., kadangi padovanojo sutartÄ palikimÄ ne T.

A., o savo sÅ«nui - ieÅ¡kovui T. B.. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nusprendė iÅ¡keldinti atsakovę L. G. iÅ¡ ieÅ¡kovui T. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei įpareigojo atsakovę L. G. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui gyvenamojo namo raktus; priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų R. G. ir O. G. ieÅ¡kovui 1 523,77 Lt nuostolių atlyginimo; priteisė iÅ¡ atsakovės L. G. ieÅ¡kovui 1 052,94 Lt nuostolių atlyginimo; priteisė iÅ¡ atsakovų R.

G. ir O. G. ieÅ¡kovui 652,37 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, t.y. iÅ¡ kiekvieno po 326,18 Lt; priteisė iÅ¡ atsakovės L. G. ieÅ¡kovui 466,91 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teimas nurodė, kad ieÅ¡kovas T. B. 2008-10-07 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 44,54 kv.m. ploto gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. 4196-2009-1015) ir kitÄ turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini); Å¡is turtas ieÅ¡kovo vardu registruotas Nekilnojamojo turto registre.

Paveldėjimo teises ir turtines teises, likusias po J. V. mirties, ieÅ¡kovui 2008-08-08 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi perleido jo motina J. B.. Ä®rodymų, jog ieÅ¡kovo nuosavybės teisė į minėtÄ gyvenamÄ jį namÄ yra nuginčyta į bylÄ nepateikta. IeÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame name Å¡iuo metu gyvena atsakovė L. G.. Tarp Å¡ių Å¡alių nebuvo sudaryta nei nuomos, nei panaudos sutartis. Todėl atsakovė L. G., gyvendama ieÅ¡kovui priklausančiame name ir tuo apribodama galimybę ieÅ¡kovui kaip turto savininkui naudotis jam priklausančiu turtu pažeidžia jo teises, todėl reikalavimas dėl atsakovės L.

G. iÅ¡keldinimo iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančio gyvenamojo namo tenkintinas (CK 1.138 str., 4.37 str., 4.39 str., 4.98 str.). IeÅ¡kovas turėdamas nuosavÄ bÅ«stÄ , negali jame gyventi, gauti pajamų, o atsakovai nemokėdami už namÄ , juo naudojosi (dabartiniu metu naudojasi L. G.), atsakovė L. G., įsikeldama į namÄ jau kilus tarp Å¡alių ginčui dėl iÅ¡keldinimo, elgiasi nesÄ Å¾iningai ir name gyvena be teisinio pagrindo, atsakovai naudojasi (naudojosi) ieÅ¡kovo turtu prieÅ¡ jo valiÄ , todėl pripažintina, kad atsakovų praturtėjimas pasireiÅ¡kia nepagrįstu sutaupymu nemokant už namo nuomÄ .

IeÅ¡kovas nuostolius už nuomos mokesčios nemokėjimÄ prašė priteisti už laikotarpį nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2009 m. spalio mėn. iÅ¡ visų atsakovų solidariai. Tačiau ieÅ¡kovas nurodė, kad name nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. gyveno tik atsakovai R. G. ir O. G., o nuo 2009 m. gegužės mėn. iki Å¡iol gyvena L. G., todėl laikytina, kad atsakovai R. G.. ir O. G. nepagrįstai sutaupė 1 449,77 Lt (207,11 Lt x 7 mėn.), o L. G. – 1 035,55 Lt (207,11 Lt x 5 mėn.) nuomos mokesčio.

Kaip nustatyta byloje, už elektrÄ ieÅ¡kovas sumokėjo tuo laikotarpiu (2009-05-08 ir 2009-09-08), kai ginčo name gyveno tik atsakovė L. G.. Vienok, kadangi už elektros energijÄ ir kitus komunalinius mokesčius yra mokama už praėjusio mėnesio laikotarpį, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovų 74 Lt suma už sunaudotÄ elektros energijÄ Â priteistina iÅ¡ atsakovų R. G. ir O. G., kurie ieÅ¡kovui priklausančiame name gyveno iki 2009 m. gegužės mėn., o 17,39 Lt už sunaudotÄ elektros energijÄ priteistini iÅ¡ atsakovės L.

G., kuri name gyvena nuo 2009 m. gegužės mėn. Atsakovai apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai pasisakė dėl atsakovų pakankamai iÅ¡samiai teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytos teisinės ir faktinės argumentacijos, nevisapusiÅ¡kai vertino atsakovų į bylÄ pateiktus įrodymus. Teismas nevertino aplinkybių, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas sumažino reikalavimo priteisimÄ be raÅ¡tiÅ¡ko ieÅ¡kinio tikslinimo, kad praÅ¡omi apklausti liudytojai patvirtintų, kad ieÅ¡kovui namas priklauso neteisėtai, kad ieÅ¡kovo nuosavybės teisė yra ginčijama, todėl akivaizdu, kad bylÄ nagrinėjęs teismas ydingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės gynimÄ , ir priėmė neteisėtÄ sprendimÄ .

IeÅ¡kovas T. B. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimo procedÅ«rÄ . Atsakovai klaidina teismÄ , kad atsakovės L. G. motina T. A. teismine tvarka ginčija ieÅ¡kovo nuosavybės teises į namÄ . Nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, galinčių patvirtinti šį faktÄ . Atsakovų atstovas dėl ieÅ¡kovo sutikimo sumažinti savo reikalavimÄ dėl turtinės žalos priteisimo prieÅ¡taravimų nereiÅ¡kė, todėl teismas teismo posėdžio metu tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ .

Atsakovai apeliaciniame skunde taip pat nenurodo argumentų teiginiui, kad teismas ydingai taikė ir aiÅ¡kino materialines teisės normas, pagrįsti. Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui T. B. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas 44,54 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. 4196-2009-1015, esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į minėtÄ namÄ Ä¯registravimo pagrindas – 2008-08-08 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, 2008-10-07 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiÅ¡kino, kad 2008 m. spalio mėn., atvykęs apžiÅ«rėti namo, jame rado apsigyvenusius R.

G. ir O. G. su savo nepilnamečiu vaiku E. G. (b.l. 129). Taip pat nurodė, jog minėti žmonės iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio namo išsikėlė 2009 m. gegužės mėn., o vietoje jų name apsigyveno R. G. motina L. G.. Šių aplinkybių atsakovai neneigė; jas taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: Vilniaus r. savivaldybės administracijos Pagirių seniūnijos 2009-03-31 raštas ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Pagirių policijos nuovados 2009-04-17 raštas, Vilniaus r.

PK 2009-10-16 raštas. Tarp šalių yra kilęs ginčas, ar nėra pažeižiamos ieškovo kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko nuosavybės teisės jame gyvenant atsakovams ir ar ieškovas turi teisę reikalauti atsakovus iškeldinti iš jam priklausančio gyvenamojo namo. Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, jog iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008 ).

Tuo atveju, kai Å¡alių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieÅ¡kovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės pažeidimas.Bylos Å¡alys aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, privalo pagrįsti laikantis įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų.

Ä®rodinėjimo tikslas, kurio turi siekti bylos dalyviai ir bylÄ nagrinėjantis teismas, – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Å alys turi procesinę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pagal įstatymÄ , neteikiant iÅ¡ankstinės galios jokiems įrodymams, iÅ¡skyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 185 str.).

Ä®rodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.).

Atsakovai pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo faktÄ grindžia tuo, jog teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino atsakovų į bylÄ pateiktus įrodymus, kad ieÅ¡kovui namas priklauso neteisėtai, kad ieÅ¡kovo nuosavybės teisė yra ginčijama, kad minėtas aplinkybes patvirtintų praÅ¡omi apklausti liudytojai. CPK 197 str. 2 d. nustatyta, jog valstybės ir savivaldybės institucijų dokumentams įstatyme suteikiama didesnė įrodomoji reikÅ¡mė (prima facie įrodymai), juose nurodytos aplinkybės preziumuojamos (CPK 197 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog CPK 197 str. 2 d. taip pat nustatyta, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais. IeÅ¡kovo T. B. nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ , esantį Vilniaus r. sav., Didžialaukio k., PuÅ¡yno g. 5, patvirtinta VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡as. Ä®rodymų, jog minėtas nuosavybę patvirtinantis dokumentas neatitiktų jam keliamų formos reikalavimų, atsakovai nepateikė.

Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti, kad atsakovai ieÅ¡kovui priklausančiame name bÅ«tų gyvenę remdamiesi kokiu nors teisėtu pagrindu (pvz., nuomos ar panaudos pagrindais). Teisėjų kolegija remdamasi byloje esančiais įrodymais (CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, kad ieÅ¡kovo nuosavybės teisės yra pažeidžiamos ir jų gynimui turi bÅ«ti taikomas įstatymuose numatytas savininko teisių gynimo bÅ«das – atsakovės L.

G. iÅ¡keldinimas. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nevertino aplinkybių, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas sumažino reikalavimo priteisimÄ be raÅ¡tiÅ¡ko ieÅ¡kinio tikslinimo, tačiau toks argumentas neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. IeÅ¡kovo teisė padidinti ar sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimo dydį numatyta CPK 42 str. 1 d. BÅ«tina pabrėžti, kad Å¡iuo atveju nekeičiamas nei ieÅ¡kinio pagrindas, nei dalykas, o tik didėja ar mažėja jų apimtis.

Tai yra savarankiÅ¡ka ieÅ¡kovo procesinė teisė, kuri gali bÅ«ti įgyvendinama tiek raÅ¡tu, tiek žodžiu teismo posėdžio metu, jeigu bylÄ nagrinėjančio teismo nuomone ieÅ¡kovas tokiais veiksmais nepiktnaudžiauja bei elgiasi sÄ Å¾iningai.              Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimÄ pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė : Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .          Teisėjai                                                                                                        Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                         Loreta Lipnickienė                                                                                                                      Jadvyga Mardosevič