2023-04-19 Nr. AB-8246-4-45-3-00117-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1645-552/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00117-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant N. P.,

vertėjaujant N. G.,

dalyvaujant užsieniečiui E. S. B.,

jo atstovui advokatui R. S.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui P. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio E. S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui E. S. B. paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) 2023 m. kovo 13 d. teikimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktais, 2 dalimi, 5 dalies 10 punktu, prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui E. S. B. (toliau – ir užsienietis) taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Centre suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje iki 2023 m. birželio 17 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

2. VSAT nurodė, kad užsienietis, pakartotinai pateikęs prieglobsčio prašymą, tapo prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), išnagrinėjęs paskesnį prieglobsčio prašymą, 2023 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą Nr. 23S21164 „Nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos)“, tačiau minėtas sprendimas yra apskųstas ir neįsiteisėjęs.

3. Migracijos departamentas dar 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio bei išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs. Centras, vykdydamas Migracijos departamento sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) atsakingus pareigūnus dėl užsieniečio grįžimo dokumento išdavimo. 2023 m. kovo 9 d. gautas naujas grįžimo dokumentas, galiojantis dar tris mėnesius nuo išdavimo datos. Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrą planuojama įvykdyti iki grįžimo dokumento galiojimo pabaigos.

4. VSAT akcentavo, kad galutinis sprendimas užsieniečio pakartotinio prieglobsčio prašymo byloje nepriimtas, galutinai nenustatyti motyvai, kuriais grindžiamas jo prieglobsčio prašymas suteikti prieglobstį, kurie gali keistis prieglobsčio procedūros nagrinėjimo metu. Tai, kad Migracijos departamentas 2023 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą Nr. 23S21164 „Nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos)“, suteikia pagrindą manyti, jog užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, prieglobsčio prašymo pateikimas buvo atliktas tikslu pašalinti galimybę užsienietį grąžinti į kilmės šalį, todėl galima daryti išvadą, jog, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ar pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

5. Be to, užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nes į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio prašymą pateikė tik jį sulaikius. Užsienietis 2022 m. rugpjūčio 29 d. buvo sulaikytas bandydamas išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, pasinaudodamas kito asmens dokumentais, buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 40 parų arešto bausmė. Taip pat 2023 m. sausio 18 d. užsienietis pakartotinai buvo sulaikytas Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos saugomame pasienio ruože Kriminalinės žvalgybos pareigūnų, bandant neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio tapatybė ir pilietybė nustatyta, tačiau jis nebendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis šiuo klausimu. Užsieniečio tapatybė nustatyta tik (duomenys neskelbtini) ambasadai identifikavus savo pilietį.

6. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, 2023 m. vasario 8 d. išnagrinėjus užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 20 d. sprendimo, kuriuo užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Centre, suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. kovo 17 d., skundas buvo atmestas. Per trumpą laiką naujų aplinkybių, dėl kurių galėtų būti pakeista alternatyvi sulaikymui priemonė, neatsirado.

7. Užsienietis paaiškino, kad negali gyventi savo šalyje, kurioje nužudė jo tėvą, nori gyventi saugiai, todėl atvyko čia. Užsienietis bendradarbiauja, pateikė reikalingus dokumentus, kelis kartus bandė išvykti, bet dėl to, kad negalėjo dirbti.

II. 8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 16 d. sprendimu Centro teikimą tenkino iš dalies. Teismas pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 20 d. sprendimu užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – iki 2023 m. gegužės 5 d., bet ne ilgiau nei bus užbaigta užsieniečio išsiuntimo procedūra.

9. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. kovo 14 d. sprendimu tenkino VSAT teikimą ir paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 20 d. sprendimu užsieniečiui taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Centre suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje iki 2023 m. kovo 17 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nepriimtas, vertino, kad šiuo metu aiškinamasi dėl prieglobsčio prašymo motyvų. Teismas nustatė, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 d. 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos). Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, 2022 m. gruodžio 27 d. ir 2023 m. sausio 18 d. bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir buvo sulaikytas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, yra didelė tikimybė, kad, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, tuo pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus ir vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo įvykdymo.

10. Teismas pažymėjo, kad nuo minėto teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo priėmimo nepasikeitė užsieniečio teisinė padėtis ir aplinkybės, kurių pagrindu palikta galioti užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, užsienietis šiuo metu prieglobsčio prašytojas, galioja Migracijos departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimas (įsiteisėjo 2022 m. gegužės 11 d.) dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir pradėta užsieniečio išsiuntimo procedūra, užsienietis bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl yra didelė tikimybė, kad užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali vėl bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir pasislėpti, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pratęsti užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą.

11. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip šešiems mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti; šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip dvylikos mėnesių, laikotarpiui. Nustatyta, kad užsieniečiui judėjimo laisvės suvaržymai buvo taikomi nuo atvykimo 2021 m. liepos 16 d. iki 2022 m. liepos 22 d., nuo 2022 m. spalio 7 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d., nuo 2023 m. sausio 20 d. iki 2023 m. kovo 17 d., t. y. beveik 17 mėn., tačiau užsieniečio judėjimo laisvės suvaržymų taikymas sąlygotas objektyvių priežasčių – gavus dokumentus, reikalingus Migracijos departamentui sprendimui dėl užsieniečio išsiuntimui įvykdyti, užsienietis nebuvo išsiųstas dėl objektyvių priežasčių, todėl, siekiant įvykdyti Migracijos departamento sprendimą ir esant realiai galimybei jį įvykdyti (gautas naujas grįžimo dokumentas), pratęsiamas užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – užsieniečio apgyvendinimo VSAT Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – terminas iki aštuoniolikos mėnesių., t. y. iki 2023 m. gegužės 5 d., bet ne ilgiau nei bus užbaigta užsieniečio išsiuntimo procedūra.

III. 12. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – teikimą atmesti.

13. Teigia, kad užsieniečio laisvės ribojimas viršija įstatymo nustatytą maksimalų laisvės apribojimo laikotarpį, yra nepagrįstas ir neproporcingas. Užsieniečio laisvė ribojama jau 17 mėnesių, o skundžiamu sprendimu užsieniečio laisvė apribota dar trims mėnesiams. Alternatyvi sulaikymui priemonė užsieniečiui taikoma nuo jo atvykimo į Lietuvos Respubliką, jos taikymo laikotarpis viršija įstatymo numatytą maksimalų 18 mėnesių terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis ir joje įtvirtintas maksimalus 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminas yra taikomas taip pat ir sprendžiant alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą (žr., pvz., 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3803-463/2022; 2022 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3878-520/2022).

14. Užsienietis akcentuoja, kad negalima jo išsiųsti tol, kol neįsigaliojo sprendimas dėl jo pateikto prieglobsčio prašymo. Skundžiamame teismo sprendime nurodoma, kad priemonė taikoma iki bus įvykdytas pareiškėjo išsiuntimas, tačiau užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas. Dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo nėra priimtas galutinis sprendimas, jis turi tarptautinės apsaugos prašytojo statusą. Skundžiamame teismo sprendime nurodoma, kad asmens laisvės ribojimas būtinas tam, kad būtų įvykdytas užsieniečio išsiuntimas, tačiau tarptautinės apsaugos prašytojas negali būti išsiunčiamas į kilmės valstybę. Net jei būtų nustatytas asmens buvimo Lietuvos Respublikoje neteisėtumas, t. y. įsigaliotų sprendimas dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, leidžiantis jo išsiuntimą į kilmės valstybę, užsieniečio laisvės apribojimas galimas tik tuomet, kai tai tokia priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti. Byloje nėra duomenų, kad užsienietis gali būti išsiųstas į kilmės valstybę, jis neturi kelionės dokumento.

15. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

16. Pažymi, kad 2023 m. kovo 9 d. užsieniečiui gautas naujas grįžimo dokumentas, galiojantis tris mėnesius nuo išdavimo datos. Užsieniečio išsiuntimo procedūra buvo suplanuota įvykdyti iki grįžimo dokumento galiojimo pabaigos. Teigia, kad užsienietis nesutinka savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, jo tapatybė ir pilietybė nustatyta, tačiau nebendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis šiuo klausimu, nes nėra pateikęs savo asmens patvirtinančių dokumentų. užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas asmens kelionės dokumentų bei dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje.

17. Alternatyvi sulaikymui priemonė, nevaržanti užsieniečio judėjimo laisvės, buvo taikoma Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu, tačiau užsienietis nesilaikė teismo paskirtų sąlygų. Užsieniečio veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jis, piktnaudžiaudamas prieglobsčio suteikimo procedūra, visais įmanomais būdais bando išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį ir yra rintas pagrindas manyti, jog užsienietis ir toliau bandys sutrukdyti priimti ir įvykdyti sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą iš dalies, atsižvelgdamas į tai, jog užsieniečio judėjimo laisvės suvaržymų taikymas sąlygotas objektyvių priežasčių – siekiant įvykdyti Migracijos departamento sprendimą ir esant realiai galimybei jį įvykdyti (gautas naujas grįžimo dokumentas), pratęsė užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – užsieniečio apgyvendinimo VSAT Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – terminą iki aštuoniolikos mėnesių., t. y. iki 2023 m. gegužės 5 d., bet ne ilgiau nei bus užbaigta užsieniečio išsiuntimo procedūra.

20. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog jo laisvės ribojimas viršija įstatymo nustatytą maksimalų laisvės apribojimo laikotarpį, yra nepagrįstas ir neproporcingas.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.). Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

22. Vertindama užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog užsienietis 2023 m. vasario 21 d. pateikė pakartotinį prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas pradėjo nagrinėti iš esmės (skubos tvarka). Atsižvelgus į tai, užsienietis turi prieglobsčio prašytojo Lietuvos Respublikoje teisinį statusą (Įstatymo 2 str. 20 d.).

23. Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, ir yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (Įstatymo 113 str. 4 d. 3 p.).

24. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

25. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis ir joje įtvirtintas maksimalus 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminas yra taikomas taip pat ir sprendžiant alternatyvios sulaikymui priemonės, kuria ribojama judėjimo laisvė, taikymo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3944-822/2022, 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3908-968/2022, 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3982-821/2022).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau nustatyta, kad užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, 2022 m. gruodžio 27 d. ir 2023 m. sausio 18 d. bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, bet buvo sulaikytas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1420-552/2023 nurodė, kad užsienietis 3 kartus pažeidė apgyvendinimo tvarką, 2 kartus buvo skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė be judėjimo laisvės apribojimų, tačiau abu kartus užsienietis tuo pasinaudojo ir bandė neteisėtai pasišalinti iš Lietuvos Respublikos.

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 16 d. ir jo judėjimo laisvė Įstatymo 113 straipsnyje numatytais pagrindais Lietuvos Respublikoje buvo apribota nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2022 m. liepos 22 d., nuo 2022 m. spalio 7 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d., nuo 2023 m. sausio 20 d. iki dabar. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad užsieniečio judėjimo laisvė Įstatyme numatytais pagrindais jau yra ribojama laikotarpį, artimą maksimaliam Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatytam terminui.

29. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013, p. 96) 8 straipsnio 2 dalį, tarptautinės apsaugos prašytojas gali būti sulaikytas tik tada, kai, individualiai įvertinus kiekvieną konkretų atvejį, paaiškėja, kad tai būtina, ir jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių priemonių. Vadinasi, nacionalinės valdžios institucijos gali sulaikyti tarptautinės apsaugos prašytoją tik kiekvienu konkrečiu atveju patikrinusios, ar toks sulaikymas yra proporcingas juo siekiamiems tikslams. Be to, direktyvos 8 straipsnio 3 dalyje išsamiai išvardyti įvairūs sulaikymą pateisinantys pagrindai ir kiekvienas iš šių pagrindų atitinka konkretų poreikį ir yra savarankiško pobūdžio. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į laisvę svarbą ir į šios teisės ribojimo tokia sulaikymo priemone sunkumą, naudojimosi ja apribojimai neturi viršyti to, kas griežtai būtina (žr. Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą Valstybės sienos apsaugos tarnyba byloje C-72/22 PPU, EU:C:2022:505, 82 ir 83 p.).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir užsieniečio individualią situaciją prigimtinės žmogaus judėjimo laisvės kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje įtvirtintos vertybės kontekste, konstatuoja, kad nėra nustatytų ypatingų aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo pritaikyti užsieniečio judėjimo laisvės apribojimai galėtų būti kvalifikuojami kaip neabejotinai būtini ir proporcingi siekiamam tikslui, t. y. pradėtos užsieniečio išsiuntimo procedūros pabaigimui maksimaliai užtikrinti. Šis tikslas neabejotinai gali būti pasiektas nebūtinai kelis ištisus mėnesius pagal Centro teikimą teismui ribojant žmogaus judėjimo laisvę tam, kad įgaliotos valstybės institucijos per tą laiką tinkamai planuotų, parengtų ir pabaigtų Užsieniečio išsiuntimo procedūrą. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad nebuvo tinkamai laikomasi proporcingumo principo, pirmosios instancijos teismui taikant užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimus nurodytam tikslui iki 2023 m. gegužės 5 d. pasiekti.

31. Situacijos vertinimo nekeičia ir faktas, jog užsienietis sutrukdė įvykdyti Migracijos departamento sprendimą išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos. Būtent valstybės institucijoms tenka pareiga imtis tokių priemonių, kurios būtų veiksmingos, tačiau adekvačios pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių kontekste. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas, todėl detaliau dėl jų nepasisakoma.

32. Apibendrindama sprendime išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai pratęsė užsieniečio judėjimo laisvę apribojančios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą, dėl to Užsieniečio apeliacinis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Centro teikimas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

(Duomenys neskelbtini)piliečio E. S. B. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą -Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą atmesti

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis