2025-06-18 Nr. AB-10586-3-62-3-02255-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-801-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02255-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. N. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. N. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja N. N. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2023 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 2D-12367 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. gegužės 18 d. pateiktą prašymą (toliau – ir Prašymas), ir pateikti pareiškėjos prašomą informaciją.

2. Pareiškėja skunde nurodė šias faktines aplinkybes ir argumentus:

2.1. pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjos žemės sklypas), bei šiame sklype esantis pastatas – gyvenamasis namas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini));

2.2. su pareiškėjai priklausančiu žemės sklypu ribojasi žemės sklypas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gretimas žemės sklypas). Šis žemės sklypas nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nuosavybės teise priklauso A. V. ir L. K.. Nurodytame besiribojančiame sklype 2000 m. kovo 22 d. ir 2001 m. gruodžio 28 d. apskrities viršininko įsakymais Nr. 02-01-2350 ir Nr. 02-01-8379 (toliau – ir Įsakymai) nustatytas tarnaujantis kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (įrašas Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) galioja nuo 2005 m. gegužės 17 d.) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.119 str. 1 d.). Nurodytu servitutu pareiškėja naudojasi kaip vieninteliu privažiavimu į jai priklausantį sklypą;

2.3. su pareiškėjos sklypu besiribojančiame gretimame žemės sklype (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), statomas daugiabutis aštuonių aukštų pastatas (toliau – ir statinys, daugiabutis gyvenamasis namas). 2022 m. liepos 14 d. Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Vidurio Lietuvos departamentas) sprendimu Nr. 2D-12910 pareiškėja buvo informuota, kad atsakovo kompetencijos ribose esminių pažeidimų nenustatyta, išskyrus tai, kad statytojas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pateikęs pranešimų apie statybos darbų pradžią. Šis atsakymas pareiškėjai buvo pateiktas dar esant tik nuliniam statybos darbų etapui;

2.4. dėl gretimame žemės sklype vykdomų didelio masto daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbų, pradėjo pavojingai smegti pareiškėjos žemės sklypo gruntas (šias aplinkybes patvirtina su Prašymu pateiktos fotonuotraukos). Pareiškėja su Prašymu kreipėsi į Inspekciją, kuris buvo užregistruotas ir atsiųstas patvirtinimas pareiškėjos atstovui:

2.4.1. pareiškėja, kartu su kitais Prašyme išdėstytais reikalavimais, pasiūlė Inspekcijai, įvertinus situaciją vietoje, operatyviai spręsti klausimą dėl vykdomų statybos darbų laikino stabdymo, iki kol bus išsiaiškintos pareiškėjos žemės sklype esančio grunto esminio sėdimo priežastys, šio reiškinio galima neigiama įtaka pareiškėjos gyvenamojo namo saugumui bei numatytos ir įvykdytos imperatyvios saugumo priemonės ir veiksmai dėl grunto sėdimo stabdymo bei sutvirtinimo. Pareiškėja prašė pateikti jai informaciją, ar buvo atliktas tyrimas dėl 2022 m liepos 14 d. Inspekcijos Vidurio Lietuvos departamento sprendimu Nr. 2D-12910 nustatytų statytojo prievolių pažeidimų (t. y. pranešimų apie statybos darbų pradžią ir kt. nepateikimas), nustatyti kalti asmenys ir jiems taikyta atsakomybė, kartu pateikiant šią informaciją galinčius patvirtinti dokumentus;

2.4.2. teikdama Prašymą pareiškėja akcentavo, kad jos pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad statybos darbai gretimame žemės sklype yra vykdomi pažeidžiant imperatyvius technologinius ir saugumo reikalavimus, statybos darbų techninė priežiūra atliekama itin atmestinai arba iš viso nėra atliekama (duomenys apie statybos darbų techninę priežiūrą atliekantį asmenį nebuvo pateikti ir žinomi);

2.4.3. Prašyme pareiškėja akcentavo ir tai, kad dėl gretimame žemės sklype vykdomų didelio masto statinio statybos darbų yra nuolat pažeidžiama jos teisė netrukdomai naudotis administraciniu aktu nustatytu ir įregistruotu servitutu. Servitutinis privažiavimo kelias užstatomas įvairia statybine technika, sunkvežimiais bei automobiliais. Statytojas pareiškėjai nebuvo pateikęs dokumentų, paaiškinimų ir objektyvių duomenų apie tai, kada ir kokiu būdu bus tiesiamos komunikacijos į statomą pastatą. Pareiškėjos turimais duomenimis, statytojas privalės tiesti komunikacijas į statomą pastatą būtent per nurodytame besiribojančiame sklype Įsakymais nustatytą tarnaujantį kelio servitutą, kuriuo ji nuolat naudojasi kaip vieninteliu privažiavimu į jai priklausantį žemės sklypą;

2.4.4. Prašyme pareiškėja akcentavo ir tai, kad 2022 m liepos 14 d. Inspekcijos Vidurio Lietuvos departamento sprendimu Nr. 2D-12910 konstatuota, jog statytojas yra pažeidęs imperatyvią prievolę dėl pranešimo apie statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos pradžios;

2.5. Inspekcija Sprendimu pareiškėjai pateikė informaciją, kad atsakovo kompetencijos ribose esminių pažeidimų nenustatyta. Atsakovas išimtinai deklaratyviai (t. y. neatlikdamas tyrimų, matavimų, neapklausdamas atitinkamos srities ekspertų) konstatavo, kad vizualiai matomų požymių, jog statomame daugiabučiame gyvenamajame name gretimame žemės sklype, galėtų kilti avarijos grėsmė, nenustatyta (konstrukcijų sėdimų ir įtrūkimų nenustatyta). Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas prieštarauja teisėtumo ir pagrįstumo principams, todėl yra naikintinas. Sprendimas grindžiamas imperatyviai draudžiamomis prielaidomis, kad tam, jog įvyktų žemės nuošliaužos namo pagrindą ribojančiuose šlaituose, tikimybė yra labai maža: prie naujai statomo pastato išbetonuotos atraminės sienutės, tad šlaito nuolydis yra nedidelis ir susiformuoti nuošliaužai tikimybė labai maža. Kokiu faktiniu (t. y. ekspertiniu / tiriamuoju) ir teisiniu pagrindu remiantis atsakovas naudoja formalų terminą „tikimybė labai maža“, iš Sprendimo pareiškėjai neaišku. Inspekcijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato potencialių avarijų ir netinkamai vykdomų statybos darbų klasifikacijos pagal „mažas, dideles, vidutines ar panašias tikimybes, ar subjektyvias prielaidas“;

2.6. Inspekcijos prielaida, kuria teigiama, kad prie namo pareiškėjos žemės sklype esančioje nuogrindoje įtrūkimai galimai galėjo atsirasti dėl lietaus nuvedimo sistemos nuo stogo gedimo, taip pat grindžiama išimtinai subjektyviu vertinimu bei samprotavimais. Pareiškėjos pateikta fotofiksacija aiškiai parodė grunto sėdimo šalia pareiškėjos namo bei priėjimo tako mastą. Inspekcija nepasisakė dėl pareiškėjos žemės sklypo grunte atsiradusių skylių, rodančius esminį grunto sėdimą sklype. Pareiškėjos sklype, iki statomame daugiabučiame gyvenamajame name gretimame žemės sklype pradėtų didelio masto statybos darbų, grunto sėdimo požymių nebuvo;

2.7. gretimame žemės sklype vykdomų statinio nulinio ciklo statybos darbų vaizdas objektyviai įrodė statybos darbų eigos technologinius pažeidimus ir visišką pareiškėjos žemės sklypo ribos grunto nesutvirtinimą (polių, atraminės sienelės neįrengimas ir kt. saugumo priemonių nenaudojimas), tiesiogiai nulėmusį esminį grunto sėdimą pareiškėjos žemės sklype;

2.8. viešpataujančio daikto savininko teisė (pareiškėjos) netrukdomai naudotis NTR įregistruotu kelio servitutu gali būti ribojama tik teismo sprendimu arba įstatymu. Pareiškėja nebuvo sudariusi sandorių su statybos darbus organizuojančiais gretimo žemės sklypo savininkais dėl teisės į servitutą ribojimų ar naudojimosi juo tvarkos nustatymo;

2.9. Inspekcijos nurodomi faktai, kad patikrinimo metu nustatyta, jog servitutinio kelio dalis sklype išklota danga, pagerinančia privažiavimą, servitutinio kelio dalis, einanti pro statybvietę, aptverta apsaugine tvora su stogeliu, esamas laikinas užtvaras kilnojamas, požymių, kad būtų apribotas patekimas į sklypą, nenustatyta, neturi teisinės reikšmės, nes iš karto po patikrinimo privažiavimo danga buvo išardyta, servitute iškastas griovys, vėliau užpiltas gruntu. Tolimesnėms statyboms statytojas servitutinėje sklypo dalyje sumontavo pastolius, taip iš esmės neteisėtais statybos darbais pažeisdamas pareiškėjos teisę į netrukdomą naudojimąsi servitutu;

2.10. statybos darbai gretimame žemės sklype vykdomi pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, o statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas nepateikus visų būtinų dokumentų ir (arba) pateikus dokumentus, kurių pagrindu toks leidimas negalėjo būti išduodamas. Inspekcijos Vidurio Lietuvos departamento 2022 m liepos 14 d. sprendimu Nr. 2D-12910 konstatuota, kad statytojas yra pažeidęs imperatyvią prievolę dėl pranešimo apie statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos pradžios. Kadangi šis pažeidimas tiesiogiai susijęs su pareiškėjos teisėmis ir teisėtais interesais, pareiškėja prašė pateikti informaciją ir ją galinčius patvirtini dokumentus apie nustatytus kaltus asmeninis dėl minėto pažeidimo ir jiems skirtas nuobaudas. Inspekcija tą atsisakė padaryti, nors Sprendime ir mini, kad statytojui Inspekcija 2022 m. rugpjūčio 30 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VTPSI-ANR_P-261-2022 dėl pažeidimo, nurodyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 12 punkte, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 357 straipsnio 1 dalį (toliau – ir Protokolas). Statytojas baudą sumokėjo, tačiau šias aplinkybes galinčių patvirtinti pareiškėjos prašytų dokumentų, nepateikė;

2.11. vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jeigu institucija pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, ji jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui. Inspekcija nurodyta teise nepasinaudojo ir pareiškėjos prašymą išsprendė išimtinai deklaratyviai, ignoruodama įstatymų leidėjo pavestas pareigas;

2.12. Inspekcija aiškiai pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus, nes administracinę procedūrą atliko šališkai ir formaliai, neatliko pareiškėjos prašomų veiksmų, nepateikė prašytos informacijos. Teikdama Prašymą, pareiškėja detaliai paaiškino, kad, remiantis aktualiu teisiniu reglamentavimu, siekiant vykdyti statybas servitutinėje sklypo dalyje, turi būti pateikiamas sutikimas, susitarimas ar sutartis su servituto naudotoja, t. y. pareiškėja. Pareiškėja pateikė atsakovui įrodymus (fotonuotraukas), kurie patvirtina, kad statybos darbai gretimame žemės sklype yra vykdomi iš esmės ribojant pareiškėjos teisę į netrukdomą naudojimąsi Įsakymais nustatytu tarnaujančiu kelio servitutu. Nurodyta servituto teritorija buvo nuolat naudojama statybos darbams vykdyti. Inspekcijos pareigos nebuvo visiškai įgyvendintos ir Sprendime nebuvo pateikta analizė, detalus teisinis vertinimas, kuriuo remiantis būtų išanalizuotas pareiškėjos nurodytų statybos darbų servitutinėje teritorijoje teisėtumas.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Inspekcija atsiliepime nurodė šias aplinkybes:

4.1. Inspekcija gavo Prašymą, ir atsakovo įgaliotas pareigūnas 2023 m. gegužės 26 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-77 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo statytojas informuotas, kad 2023 m. birželio 16 d. 10:00 val. planuojamas Prašyme nurodytų faktinių aplinkybių patikrinimas vietoje (toliau – ir patikrinimas), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo įgaliotas pareigūnas 2023 m. birželio 16 d. atliko patikrinimą, kurio metu surašė bei 2023 m. birželio 22 d. užregistravo statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-20-230622-00072 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo aktu nustatyta, kad gretimame žemės sklype statomas daugiabutis gyvenamasis namas, turint statybos leidimą ir projektą, patikrinimo metu buvo vykdomi statinio laikančiųjų konstrukcijų betonavimo darbai. 2023 m. birželio 22 d. patikrinimo aktu taip pat užfiksuota, kad nustatytas kelio servitutas patekimui į gretimą sklypą per sklypą, kuriame statomas statinys; vizualiai matomų požymių, kad dėl statomo daugiabučio gyvenamojo namo gretimame žemės sklype galėtų kilti avarijos grėsmė, nenustatyta. Vizualiai matomų požymių, kad esamame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kiltų avarijos grėsmė, nenustatyta – name vizualiai matomų įtrūkimų nepastebėta. Pareiškėjos žemės sklype prie namo esanti nuogrinda galimai galėjo „nusėsti“ dėl lietaus nuvedimo sistemos nuo stogo gedimo;

4.2. Inspekcijos Vidurio Lietuvos departamento 2023 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2D-11107 „Dėl Jūsų skundo nagrinėjimo termino pratęsimo“ pareiškėjos atstovas informuotas, kad atliktas faktinių duomenų patikrinimas žemės sklype (duomenys neskelbtini). Įvertinus skundo apimtį ir klausimų sudėtingumą, siekiant objektyviai išnagrinėti patikrinimo metu surinktą informaciją ir pateiktus dokumentus, skundo nagrinėjimo terminas pratęstas (iki 2023 m. liepos 14 d.), apie nagrinėjimo rezultatus pareiškėja bus informuota atskiru raštu;

4.3. Inspekcijos Vidurio departamentas Sprendimu pateikė pareiškėjai atsakymą į Prašymą. Sprendimu pareiškėja informuota, kad statytojas gretimą žemės sklypą valdo nuosavybės teise. Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Gretimo žemės sklypo bendraturčiams Kauno miesto savivaldybės administracija 2021 m. birželio 3 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-21-210603-00358, leidžiantį sklype griauti vienbutį gyvenamąjį namą, daugiabutį gyvenamąjį namą ir kiemo statinius ir statyti naują daugiabutį gyvenamąjį namą bei kitus inžinerinius statinius ir inžinerinius tinklus, pagal projektuotojo uždarosios akcinės bendrovės „Architektų biuras Natkevičius ir partneriai“ 2021 m. parengtą projektą Nr. 0405 „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas“;

4.4. gretimame žemės sklype buvęs vienbutis gyvenamasis namas ir kiemo statiniai NTR išregistruoti 2022 m. gruodžio 15 d., deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Naujai statomas daugiabutis gyvenamasis namas NTR įregistruotas pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu gretimo žemės sklypo bendraturčių nuosavybės teise. Patikrinimo akte nustatyta: tokio statinio statyba sklype galima pagal NTR išraše nurodytą žemės sklypo naudojimo paskirtį, būdą; statinio statybos rūšis ir kategorija atitinka nurodytą statybą leidžiantį dokumentą; įmonės tvarkomuoju dokumentu paskirti statinio statybos techniniai prižiūrėtojai; paskirtas (pasamdytas) statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas; statybos dalyviai pateikė privalomuosius draudimus patvirtinančius dokumentus; statinio vieta žemės sklype (teritorijoje) atitinka projekto sprendinius; statinio ar jo dalių paskirtis atitinka projekto sprendinius; statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas atitinka projekto sprendinius; statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) atitinka projekto sprendinius; prie statybvietės įrengtas informacinis stendas, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 36.11 punkto reikalavimus (nurodyta statybos dalyvių kontaktinė informacija); vizualiai matomų požymių, kad statomame daugiabutyje gyvenamajame name, galėtų kilti avarijos grėsmė, nenustatyta (konstrukcijų sėdimų ir įtrūkimų nenustatyta). Patikrinimo akte pateikta išvada – statinys statomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

5. Atsakovas, remdamasis Įstatymo 2 straipsnio 76 dalimi, 29 straipsniu ir 34 straipsnio 4 dalimi, vertino, kad nėra teisinio pagrindo sustabdyti statinio statybą ir įpareigoti statytoją atlikti statomo statinio ekspertizę. Vizualiai matomų požymių, kad esamame gyvenamajame name pareiškėjos žemės sklype kiltų avarijos grėsmė, nenustatyta – name vizualiai matomų įtrūkimų ar pastato konstrukcijų deformacijų nepastebėta. Kad įvyktų žemės nuošliaužos namo pagrindą ribojančiuose šlaituose, tikimybė yra labai maža: prie naujai statomo pastato išbetonuotos atraminės sienutės, tad šlaito nuolydis yra nedidelis ir susiformuoti nuošliaužai tikimybė labai maža. Prie namo pareiškėjos žemės sklype esančioje nuogrindoje įtrūkimai galimai galėjo atsirasti dėl lietaus nuvedimo sistemos nuo stogo gedimo (lietvamzdžio nuo stogo apatinis galas įvestas į požeminę nuotekynę, šalia kurios iš po žemės paviršiaus išeina metalinio vamzdžio galas (ilgis apie 400 mm, skersmuo apie 100 mm), į kurį įvestas elektros kabelis iš namo bei iš kurio išvestas plieninis vamzdis (skersmuo apie 32 mm) į pastatą. Todėl darytina išvada, kad požeminiuose lietaus nuotekų tinkluose galimai įrengtas nuotekų siurblys.

6. Atsakovas, cituodamas Įstatymo 2 straipsnio 60 dalies, 47 straipsnio, 48 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies nuostatas, atkreipė dėmesį, kad naudojamo statinio ekspertizę, jei reikia, užsako statinio naudotojas. Dėl pareiškėjos teisės į netrukdomą naudojimąsi servitutu bei galimo neteisėto servituto teritorijos naudojimo statybos darbams (komunikacijų tiesimui) be pareiškėjos sutikimo pažymėjo, jog: 1) NTR išrašo duomenimis, gretimame žemės sklype nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) – teisė kitiems asmenims važiuoti ir eiti per 0,0074 ha sklypo dalį iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (ginčo metu – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas); 2) patikrinimo metu nustatyta, kad servitutinio kelio dalis gretimame žemės sklype išklota danga, pagerinančia pravažiavimą, servitutinio kelio dalis, einanti pro statybvietę, aptverta apsaugine tvora su stogeliu; 3) esamas laikinas užtvaras kilnojamas; 4) požymių, kad būtų apribotas patekimas į pareiškėjos žemės sklypą, nenustatyta; 5) statinio projekte numatytos priemonės, užtikrinančios kelio servituto naudojimą. Inspekcija taip pat pažymėjo, kad inžineriniai tinklai gali būti įrengiami servitutinio kelio gretimo žemės sklypo dalyje, užtikrinant, kad naudojimasis kelio servitutu jo turėtojui (viešpataujančio daikto savininkui) nebūtų apribotos.

7. Atsakovas nurodė, kad statytojui surašė Protokolą, statytojas baudą sumokėjo. Į visus Prašymu iškeltus klausimus ir teiginius Sprendimu atsakyta išsamiai ir motyvuotai, įvertinus patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes. Sprendimas teisėtas ir motyvuotas, priimtas nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės, argumentai ir teisinis pagrindas, Prašymas išsamiai išnagrinėtas pagal jame nurodytą faktinį pagrindą ir dalyką, todėl naikinti Sprendimą nėra teisinio pagrindo. Visi kiti pareiškėjos skundo argumentai deklaratyvūs ir patys savaime nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą atsakymą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio pagrindu, kadangi Inspekcija atliko pareiškėjos prašomus atlikti veiksmus, nustatė reikšmingas faktines aplinkybes ir išsamiai atsakė į Prašymą, be to, skunde nėra įrodytos ir pareiškėjos tariamai pažeistos teisės ar teisėti interesai, kuriuos ji galėtų ginti teisme.

II. 8. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

9. Teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes, ir remdamasis Lietuvos Respublikos priežiūros įstatymo 13 straipsniu bei Įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais bei 48 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, sprendė, kad nėra juridinio pagrindo Inspekcijai sustabdyti statinio statybą ir įpareigoti statytoją atlikti statomo statinio ekspertizę.

10. Teismas, vadovaudamasis patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir remdamasis Įstatymo 2 straipsnio 60 dalimi, 47 straipsniu, 8 straipsnio 1, 2, 5 ir 48 straipsnio 4 dalimis, darė išvadą, kad naudojamo statinio ekspertizę, jei reikia, užsako statinio naudotojas, tačiau pareiškėja tokių įrodymų byloje nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje buvo pateiktos fotofiksacijos, tačiau iš jų nebuvo galimybės nustatyti, kada ir dėl kokių priežasčių atsirado grunto nusėdimas pareiškėjos žemės sklype.

11. Teismas, pasisakydamas dėl kelio servituto, pažymėjo, jog patikrinimo metu nustatyta, kad servitutinio kelio dalis sklype išklota danga, pagerinančia privažiavimą, servitutinio kelio dalis, einanti pro statybvietę, aptverta apsaugine tvora su stogeliu; esamas laikinas užtvaras kilnojamas; požymių, kad būtų apribotas patekimas į pareiškėjos sklypą, patikrinimo metu nenustatyta; statinio projekte numatytos priemonės, užtikrinančios kelio servituto naudojimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja į bylą pateikė fotofiksacijas, iš kurių matyti, jog pravažiavimas tam tikrais momentai užtveriamas, nes naudojama didelė technika, o esamos vietos nedaug, atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo nagrinėjimo metu vyko daugiabučio namo statybos, kurios aplinkiniams gyventojams sukelia tam tikrų nepatogumų, nesklandumų ir kt., tai dažniausiai atsitinka dėl vietos stokos, statant objektą tarp jau pastatytų ir jau eksploatuojamų namų. Statybai naudojama didžiagabaritė ir sunkiasvorė technika, kuriai reikalinga erdvė (daugiau vietos), kitaip statyba tokiose vietose taptų neįmanoma. Teismas akcentavo, jog tol, kol vyksta statyba, atsiranda tam tikrų nepatogumų aplinkiniams gyventojams, kadangi statyba vyksta jau susiformavusioje infrastruktūroje. Analogiškai, kaip ir tiesiant ar remontuojant kelius, vairuotojams sukeliami laikini nepatogumai uždarant pravažiavimus tam tikrose kelių atkarpose ar uždarant eismą kelio juostoje. Tačiau suprantama, kad laikini nepatogumai susiję su tam tikrų reikiamų darbų atlikimu. Teismas pažymėjo ir tai, kad inžineriniai tinklai gali būti įrengiami servitutinio kelio sklypo dalyje, užtikrinant, kad naudojimasis kelio servitutu jo turėtojui (viešpataujančio daikto savininkui) nebūtų apribotas.

12. Teismas, remdamasis Įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu, sprendė, jog pareiškėja nėra gretimo žemės sklypo savininkė – šio sklypo savininkai yra kiti asmenys ir joks kitas pareiškėjai nuosavybės ar kitokia teise valdomas žemės sklypas statybos metu nėra naudojamas ir užstatomas. Taigi, statytojas neturi pateikti sutarčių, sutikimų ar susitarimų su pareiškėja. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja savo pažeistas teises kildina iš to, kad jos naudai (viešpataujantis daiktas) sklype yra nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas), tačiau išnagrinėjus NTR duomenis, teismui buvo akivaizdu, kad sklype yra nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas) – teisė važiuoti transporto priemonėmis iki žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai nuosavybės teise priklauso sklypas adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nuosavybės teise valdomame žemės sklype taip pat yra įregistruotas servitutas ir taip pat tik tarnaujantis daiktas, o ne viešpataujantis – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad pareiškėjos sklypo adreso pasikeitimas reiškia priklausomybę kitai gatvei ir, kad patekimas į jos sklypą yra iš (duomenys neskelbtini) tako.

13. Teismas pažymėjo, kad nustatęs tam tikrus pažeidimus, atsakovas statytojui 2022 m. rugpjūčio 30 d. surašė Protokolą, statytojas baudą sumokėjo. Taigi, patikrinimo metu nustačius pažeidimus, tam tikri asmenys buvo nubausti. Pareiškėja nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas turėjo atskleisti pareiškėjai asmens duomenis, taip pat duomenis, kokiu pagrindu asmenys buvo patraukti atsakomybėn, baudos sumokėjimo duomenis ir kokią įtaką pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams turi reikalaujami pateikti asmens duomenys. Be to, teismas pažymėjo, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2022 m. rugpjūčio 30 d., o Sprendimas priimtas 2023 m. liepos 13 d., todėl teismui buvo neaišku, kaip prieš metus nustatytas pažeidimas turėjo įtakos Sprendimui.

III. 14. Pareiškėja N. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą.

15. Pareiškėja taip pat prašo priteisti pirmosios instancijos ir apeliacinio teismo procesuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjos vertinimu, teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, kadangi teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, buvo padaryti esminiai procesinės teisės pažeidimai, kurie turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, t. y. teismas netinkamai įvertino administracinėje byloje pateiktus faktinius duomenis – nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybių visetą, klaidingai interpretavo teisingas esminių bylos aplinkybių vertinimui turinčius privalomus duomenis iš NTR apie servituto faktą bei servituto turinį, pažeidė įrodymų lygybės principą, nesivadovavo teisės aktų reikalavimas bei teisingumo ir protingumo kriterijais.

17. Pareiškėja, pakartodama faktines bylos aplinkybes, nesutikimą su teismo sprendimu iš esmės grindžia šiais argumentais:

17.1. teismas iš̌ esmės netinkamai atskleidė ginčo esmę bei pareiškėjos pozicijos pagrindą. Teismas pateisino atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, teisei ir teisėtumui prieštaraujančią poziciją, kad atsakovas savo poziciją dėl grunto nesėdimo, situacijos nepavojingumo gali grįsti vienašalėmis subjektyviomis prielaidomis ir vienašališkai atlikti faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, apie tai neinformuodamas pareiškėjos, ir, kad pareiškėja turi „susitaikyti su jo teisės į netrukdomą naudojimąsi tarnaujančiu servitutu, nes visos statybos yra susijusios su nepatogumais tretiesiems asmenims“;

17.2. teismas tiesiogiai pažeidė nešališko ir objektyvaus įrodymų vertinimo taisyklę, kadangi nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos pateiktose nuotraukose užfiksuotų daugybinių kiauriminių angų žemės sklypo paviršiuje, kas tiesiogiai nurodo apie pavojingą grunto sėdimo faktą;

17.3. teismo sprendimas grindžiamas imperatyviai draudžiamomis prielaidomis, nenurodant teismo išvadų faktinio pagrindo arba nurodant išvadas ir teiginius tiesiogiai prieštaraujančius juridiniams faktams dėl servituto turinio.

18. Pareiškėja, pasisakydama dėl teisės į netrukdomą naudojimąsi servitutu bei galimo neteisėto servituto teritorijos naudojimo statybos darbams (komunikacijų tiesimui) be pareiškėjos sutikimo, pabrėžė, kad dėl gretimame žemės sklype vykdomų didelio masto daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbų yra nuolat pažeidžiama jos teisė netrukdomai naudotis nustatytu ir įregistruotu servitutu, servitutinis privažiavimo kelias yra nuolat užstatomas įvairia statybine technika, sunkvežimiais bei automobiliais. Pateisindamas atsakovo neveikimą, teismas išdėstė aiškiai nepagrįstas ir viešiems NTR duomenims tiesiogiai prieštaraujančias išvadas. Be to, objektyviai vertinant teismo sprendimo motyvus darytina išvada, kad, teismo nuomone, pareiškėja ne tik neturi teisės gintis kaip viešpataujančio daikto savininkė, bet net ir kaip nustatyto servituto naudotoja, tokios išvados tiesiogiai prieštarauja teisei ir teisėtumui bei pažeidžia pareiškėjos teisę į teisingą teismą, o teismo sprendimas nurodytoje dalyje yra be teisinių argumentų ir teisės šaltinių. Pareiškėja, remdamasi CK nuostatomis (4.111 str. 1 d., 4.128 str. 1 d., 4.124 str. 1 d.), akcentuoja, kad tuo atveju, kai teismas, spręsdamas ginčą remiasi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tai būtent teismas ex officio privalo tinkamai išanalizuoti šio servituto turinį ir savo išvadas dėl ginčo esmės grįsti tik tiesiogiai remdamasis įregistruoto servituto turiniu.

19. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ 16.7 papunkčiu, pabrėžia, kad teismas privalėjo analizuoti ir vadovautis ne tik NTR duomenimis, bet ir tiesioginiais rašytiniais įrodymais, kuriais yra apibrėžtas servituto turinys, t. y. administraciniais aktais, kuriais ir buvo nustatytas servitutas. Remiantis Įsakymais, pareiškėjos žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs sklypo adresas (duomenys neskelbtini)) nėra nustatytas servitutas – servitutas yra nustatytas šalia esančiame sklype (t. y. (duomenys neskelbtini)), kaip tarnaujantis pareiškėjos sklypo atžvilgiu. Faktas apie pareiškėjos žemės sklypo viešpataujantį statusą yra ir buvo įregistruotas teismo sprendimo priėmimo metu. Viešpataujančio daikto statusas yra įregistruotas administraciniais aktais, kuriuos teismas privalėjo analizuoti ir tiesiogiai taikyti. Pareiškėja papildomai su apeliaciniu skundu teikia aktualų NTR duomenų išrašą, atsižvelgiant į atsiradusią būtinybę, susipažinus su teismo sprendimo turiniu. Papildomai akcentuoja, kad teismas turi neribotą prieigą prie NTR duomenų bei procesinę pareigą visas teismui kylančias abejones šalinti tiesiogiai taikant ir analizuojant aktualius NTR duomenis. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas turi absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindus, kadangi teismas viešus, privalomus ir nenuginčytus NTR duomenis traktavo ir vertino tiesiogiai prieštaraujant jų turiniui.

20. Pareiškėja nurodo, jog statytojas jai nėra pateikęs jokių dokumentų, paaiškinimų ir objektyvių duomenų apie tai, kada ir kokiu būdu bus tiesiamos komunikacijos į statinį. Statytojas šio teisminio ginčo nagrinėjimo metu, pažeidžiant pareiškėjos teisę į netrukdomą servituto naudojimą, servituto teritoriją nuolat ir tęstinai naudojo statybos reikmėms, tiesė per jį komunikacijas į statinį būtent per nurodytame besiribojančiame Įsakymais nustatytą tarnaujantį kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, kuriuo pareiškėja pastoviai naudojasi, kaip vieninteliu privažiavimu į jai priklausantį sklypą, taip pat juo naudojasi priėjimui į savo žemės sklypą. Nepaisant atsakovo deklaratyvaus patikrinimo, statytojas netrukus organizavo didelio masto statybas (t. y. kasimo darbus) išimtinai minėto servituto dalyje ir savaitę buvo visiškai eliminavęs privažiavimo prie pareiškėjos namo galimybę. Pabrėžtina, kad viešpataujančio daikto savininko teisė (t. y. pareiškėjos) netrukdomai naudotis NTR registre įregistuotu kelio servitutu gali būti ribojama tik teismo sprendimu arba įstatymu. Būtent šiuo teisės aiškinimu ir taikymo tiek atsakovas, tiek teismas privalėjo vertinti statytojo tyčinį neteisėtą veikimą. Pareiškėja nėra ir niekada nebuvo sudariusi jokių sandorių su statybos darbus organizuojančiais gretimo sklypo savininkais dėl teisės į servitutą ribojimų ar naudojimosi juo tvarkos nustatymo. Inspekcijos nurodyti ir teismo sprendime deklaratyviai tik pakartoti patikrinimo metu nustatyti faktai, neturi jokios teisinės reikšmės nes iš karto po patikrinimo, privažiavimo danga buvo išardyta, servitute iškastas griovys, vėliau užpiltas gruntu, sumontuoti pastoliai, taip iš esmės neteisėtais statybos darbais pažeidžiant pareiškėjos teisę į netrukdomą naudojimąsi servitutu. Todėl statybos darbai gretimame žemės sklype buvo ir yra vykdomi pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, o statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas nepateikus visų būtinų dokumentų ir / arba pateikus dokumentus, kurių pagrindu toks leidimas negalėjo būti išduodamas.

21. Pareiškėjos vertinimu, teismo motyvas dėl pareiškėjos žemės sklypo adreso pasikeitimo reikšmės, yra grindžiamas prielaidomis ir netinkamu servituto turinio aiškinimu. Pareiškėjos žemės sklypo adresas buvo (duomenys neskelbtini), vėliau pakeistas į (duomenys neskelbtini), ką pavirtina NTR registro duomenys. Pareiškėjos žemės sklypo adreso pakeitimas, nekeičia ir negali keisti servituto turinio, todėl kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu yra grindžiama šališka teismo išvada, pareiškėjai nėra aišku. Patekimas į pareiškėjos žemės sklypą buvo ir yra vieninelis, per minėtą administraciniu aktu nustatytą servitutą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Administraciniu aktu nustatytas servitutas gali būti keičiamas arba panaikinamas tik kitu administraciniu aktu arba teismo sprendimu, todėl minėta teismo išvada tiesiogiai prieštarauja teisingam teisės taikymui.

22. Pareiškėja, pasisakydama dėl teisės į nešališką administracinės procedūros atlikimą pažeidimų ir teisės į nešališką teismą esminio pažeidimo, vertinant faktą dėl pareiškėjos žemės sklypo grunto sėdimo, pažymi, kad teismas neatliko nurodyto fakto objektyvaus teisinio vertinimo, nepaneigė pareiškėjos argumentų bei tik formaliai pakartojo atsakovo prielaidas, šališkai konstatuojant jų pagrįstumą bei leistinumą individualiame administraciniame sprendime. Teismas pažeidė pareiškėjos teisę į teisingą teismą, nepasisakęs dėl: 1) aplinkybės, kad pareiškėja nebuvo informuota apie planuojamą atikrinimą ir į jį kviečiama; 2) aplinkybės, kad su Sprendimu nebuvo pateiktas Patikrinimo aktas.

23. Pareiškėjos vertinimu, buvo pažeista jos teisė į teisingą ir nešališką teismą, nes teismas, pateisindamas atsakovo neveikimą (t. y. atsisakymą pateikti informaciją) nurodė motyvus, kurių nebuvo Sprendime. Be to, Protokolas yra vienas iš skundžiamo Sprendimo priėmimo pagrindų, t. y. Inspekcija remiasi šiuo dokumentu, bet pareiškėjai jo nepateikia. Pareiškėja turi neginčijamą teisę į teisingą teismo procesą bei susipažinti ir gauti visus dokumentus, kurių pagrindu buvo remiamasi administracinėje procedūroje. Teismo vertinimai dėl laiko tarpo tarp Protokolo priėmimo ir šios bylos nagrinėjimo dalyko neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjos teisių pažeidimo fakto nepašalina nurodyto termino praėjimas, nes statytojas pažeisdamas savo prievoles, tuo pačiu pažeidžia tiek pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, tiek ir viešąjį interesą.

24. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

25. Inspekcija, pakartodama faktines bylos aplinkybes, nurodytas pirmosios instancijos teismui, atsiliepime vertina, jog pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad bylą nagrinėjant teisme buvo padaryti kokie nors procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą. Inspekcijos nuomone, pareiškėja apeliaciniu skundu siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo, o prašomą Sprendimą panaikinti išimtinai dėl apeliantės subjektyvaus faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo bei subjektyvaus ir netinkamo materialinės teisės normų interpretavimo. Tai, jog pareiškėja nesutinka su jai nepalankiu sprendimu, nesudaro teisinio pagrindo apeliacinį skundą tenkinti. Inspekcijos nuomone, teismo sprendimas yra motyvuotas, teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei jų įrodomąją vertę, atsižvelgė į faktinę situaciją bei galiojančius teisės aktus ir sprendimą pagrindė nustatytomis aplinkybėmis, nenukrypdamas nuo teismų praktikos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Inspekcijos 2023 m. liepos 13 d. rašte Nr. 2D-12367 nurodyto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos reikalavimų įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti jos Prašymą ir pateikti prašomą informaciją pagrįstumo.

27. Bylos duomenimis, pareiškėja, atstovaujama atstovo pagal pavedimą, 2023 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Inspekciją su Prašymu, prašydama / siūlydama:

27.1 teisės aktų nustatyta tvarka atlikti kompleksinį žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atliekamų statybos darbų teisėtumo, atitikimo imperatyviems teritorijų planavimo ir norminiams reikalavimams, atitikimo projektiniams ir statybą leidžiantiems dokumentams, o taip pat ir atliekamų statybos darbų neigiamo poveikio besiribojančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), grunto sėdimui ir šiame sklype esančiam pastatui, patikrinimą;

27.2 teisės aktų nustatyta tvarka atlikti kompleksinį žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atliekamų statybos darbų patikrinimą vietoje, siekiant nustatyti pareiškėjos šiame prašyme nurodytas jos žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) grunto sėdimo priežastis, statybos darbų saugos bei procesų pažeidimų nustatymą, kaltų asmenų patraukimą atsakomybėn;

27.3 teisės aktų nustatyta tvarka atlikti kompleksinį žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atliekamų statybos darbų patikrinimą vietoje, siekiant nustatyti: ar statybos techninė priežiūra yra vykdoma, ar ji yra vykdoma nepažeidžiant imperatyvaus teisinio reglamentavimo, ar statinio projektuotojas nėra pažeidęs jam teisės aktais numatytų pareigų. Taip pat prašė pateikti duomenis apie asmenį / asmenis, kurie atlieka statybos darbų techninę priežiūrą, pateikiant šių asmenų kvalifikaciją ir atsakomybės draudimą patvirtinančius dokumentus;

27.4 Inspekcijai, įvertinus situaciją vietoje, operatyviai spręsti klausimą dėl vykdomų statybos darbų laikino stabdymo, iki kol nebus išsiaiškintos pareiškėjos žemės sklype, esančio adresu (duomenys neskelbtini), esančio grunto esminio sėdimo priežastys, šio reiškinio galima neigiama įtaka pareiškėjos gyvenamojo namo saugumui bei numatytos ir įvykdytos imperatyvios saugumo priemonės ir veiksmai dėl grunto sėdimo stabdymo bei sutvirtinimo;

27.5 pateikti pareiškėjai informaciją, ar buvo atliktas tyrimas dėl 2022 m. liepos 14 d. Inspekcijos Vidurio Lietuvos departamento sprendimu Nr. 2D-12910 nustatytų statytojo prievolių pažeidimų (t. y. pranešimų apie statybos darbų pradžią ir kt. nepateikimas), nustatyti kalti asmenys ir jiems taikyta atsakomybė, kartu pateikiant šią informaciją galinčius patvirtini dokumentus (administracinio nusižengimo protokolas, atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, administracinis nurodymas ir kt.);

27.6 įvertinti statybos darbų eigą bei pateikti pareiškėjai informaciją ir ją galinčius patvirtinti dokumentus apie tai, ar šiuo atveju statytojas statybos darbų eigoje privalės naudoti šiame prašyme nurodomą servitutą, t. y. kuris yra nustatytas žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2000 m. kovo 22 d. ir 2001 m. gruodžio 28 d. Apskrities viršininko įsakymais Nr. 02-01-2350 ir Nr. 02-01-8379 – tarnaujantis kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, statybos darbų atlikimui, t. y. komunikacijų tiesimui į statomą pastatą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini);

27.7 teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti, ar antžeminės pastato dalies, kuris yra statomas žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atstumai iki pareiškėjos N. N. žemės sklypo atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus ir nėra pažeidžiami.

28. Inspekcija, 2023 m. birželio 16 d. atlikusi patikrinimą, kurio rezultatai fiksuoti Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte (kontrolinis klausimynas) Nr. BIPA-20-230622-00072 (duomenų, kad pareiškėja būtų informuota apie patikrinimą, nėra), taip pat 2023 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2D-11107 „Dėl Jūsų skundo nagrinėjimo termino pratęsimo“ pratęsusi pareiškėjos Prašymo nagrinėjimo terminą, 2023 m. liepos 13 d. raštu Nr. 2D-12367 informavo pareiškėją, kad:

28.1 dėl vykdomų statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini) teisėtumo įvertinimo, statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių̨ teisės aktų reikalavimams patikrinimo, prevencinių veiksmų atlikimo: Patikrinimo akte pateikta išvada, kad statinys statomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų; Inspekcija nėra juridinio pagrindo sustabdyti statinio statybą ir įpareigoti statytoją atlikti statomo statinio ekspertizę;

28.2 dėl sėdančio grunto ir atsirandančio pavojaus gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini): vizualiai matomų požymių, kad esamame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) kiltų avarijos grėsmė, nenustatyta, name vizualiai matomų įtrūkimų ar pastato konstrukcijų deformacijų nepastebėta; kad įvyktų žemės nuošliaužos namo pagrindą ribojančiuose šlaituose tikimybė yra labai maža: prie naujai statomo pastato išbetonuotos atraminės sienutės, tad šlaito nuolydis yra nedidelis ir susiformuoti nuošliaužai tikimybė labai maža; prie namo (duomenys neskelbtini), esančioje nuogrindoje įtrūkimai galimai galėjo atsirasti dėl lietaus nuvedimo sistemos nuo stogo gedimo (lietvamzdžio nuo stogo apatinis galas įvestas į požeminę nuotekynę, šalia kurios, iš po žemės paviršiaus išeina metalinio vamzdžio galas (ilgis apie 400 mm, skersmuo – apie 100 mm), į kurį įvestas elektros kabelis iš namo bei iš kurio išvestas plieninis vamzdis (skersmuo apie 32 mm) į pastatą. Todėl darytina išvada, kad požeminiuose lietaus nuotekų tinkluose galimai įrengtas nuotekų siurblys). Atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad naudojamo statinio ekspertizę, jei reikia, užsako statinio naudotojas;

28.3 dėl pareiškėjos teisės į netrukdomą naudojimąsi servitutu bei galimo neteisėto servituto teritorijos naudojimo statybos darbams (komunikacijų tiesimui) be pareiškėjos sutikimo: patikrinimo metu nustatyta, kad servitutinio kelio dalis žemės sklype (duomenys neskelbtini) išklota danga, pagerinančia pravažiavimą, taip pat aptverta apsaugine tvora su stogeliu; esamas laikinas užtvaras kilnojamas, požymių, kad būtų apribotas patekimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nenustatyta; statinio projekte numatytos priemonės, užtikrinančios kelio servituto naudojimą; inžineriniai tinklai gali būti įrengiami servitutinio kelio, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalyje, užtikrinant, kad naudojimasis kelio servitutu jo turėtojui (viešpataujančio daikto savininkui) nebūtų apribotos;

28.4 dėl pareiškėjos teisės į informacijos gavimą, susijusios su Inspekcijos 2022 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 2D-12910, kuriame konstatuotas statytojo prievolės pateikti pranešimą pažeidimas: statytojui Inspekcija 2022 m. rugpjūčio 30 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VTPSI-ANR_P-261-2022 dėl pažeidimo nurodyto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 12 punktą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 357 straipsnio 1 dal. Statytojas baudą sumokėjo, Inspekcijos 2022 m. liepos 14 d. išvadą Nr. 2D-12910 apskundė teismui; vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 251 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skundo dalies dėl kitų rašte Nr. 2D-12910 spręstų klausimų nenagrinės;

28.5 pareiškėja, manydama, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, padaryta materialinė žala, turite teisę kreiptis į atitinkamos kompetencijos teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.

29. Pirmosios instancijos teismas, sutikęs su Inspekcijos išvadomis dėl pagrindo sustabdyti statinio statybą žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti statytoją atlikti statomo statinio ekspertizę nebuvimo, sėdančio grunto ir atsirandančio pavojaus gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) priežasčių, trukdymo naudotis servitutu, taip pat nenustatęs, kad Inspekcija netinkamai vykdė pareigą pateikti prašomą informaciją, pareiškėjos skundą atmetė.

30. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja padavė apeliacinį skundą.

31. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjos apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su dalimi teismo išvadų: nagrinėjamo ginčo kontekste, visų pirma, kad pažymėtina pareiškėjos Inspekcijai 2023 m. gegužės 19 d. jos atstovo pateiktas prašymas, atsižvelgiant į jame reiškiamų prašymų / reikalavimų pobūdį ir jų pagrindimą, atitinka tiek skundo (asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 str. 12 d.)), tiek prašymo (su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 str. 10 d.)).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų duomenų visumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Inspekcijos atliktų veiksmų ir ginčijamo akto dalies, nesusijusios su pareiškėjos Prašyme nurodytais argumentais dėl galimai jos pažeistų teisių: Inspekcija, kaip matyti 2023 m. birželio 22 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte (kontrolinis klausimynas) Nr. BIPA-20-230622-00072 turinio, 2023 m. birželio 16 d. atlikusi statybos dalyvių, vykdžiusių statybos darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini), veiksmų atitiktį statybą reglamentuojančių̨ teisės aktų reikalavimams, konstatavo, kad statinys statomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, dėl ko pagrindo sustabdyti statinio statybą ir įpareigoti statytoją atlikti statomo statinio ekspertizę. Pažymėtina, kad pareiškėjos tiek Inspekcijai skirtuose, tiek procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai dėl statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini) atitikimo statybą reglamentuojančių̨ teisės aktų reikalavimams (nesusiję su galimu jos, žemės sklypo ir pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkės teisių ir teisėtų interesų pažeidimu) yra deklaratyvūs, grindžiami spėjimais.

33. Pažymėtina, kad pareiškėja nenurodo, kad Inspekcijos atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad prie statybvietės įrengtas informacinis stendas pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 36.11 punkto reikalavimus (nurodyta statybos dalyvių kontaktinė informacija), neatitinka tikrovės, nepagrindė, kodėl Inspekcija, tokio pobūdžio aplinkybes tikrinusi ir nurodžiusi Partikrinimo akte, turėtų disponuoti pareiškėjos įvardytais dokumentais ar juos trečiųjų asmenų prašymu rinkti ir jiems teikti; dėl kitų pareiškėjos nurodytų dokumentų (administracinio nusižengimo protokolas, atsakomybės traukiamos asmens paaiškinimas, administracinis nurodymas ir kt.), pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėja yra šios administracinės procedūros, apie kurios rezultatus ji buvo informuota, dalyvis, dėl ko tokio pobūdžio dokumentai jai ir neturėjo būti pateikti.

34. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Inspekcijos atliktų veiksmų ir ginčijamo akto dalies, kiek tai yra susiję su statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini), galimu neigiamu poveikiu besiribojančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), grunto sėdimui ir šiame sklype esančiam pastatui, taip pat neužtikrinimu naudotis servitutu statybos darbų vykdymo metu: šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad iki 2024 m. sausio 1 d. galiojęs Inspekcijos viršininko 2012 m. kovo 29 d.

įsakymas Nr. 1V-59, nustatė, kad statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimai atliekami vadovaujantis Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), kuriame, be kita, nustatyta: Inspekcijos atliekamų patikrinimų tikslas – siekiant išvengti galimos reikšmingos žalos ar realaus pavojaus grėsmės valstybei, visuomenei, kitų asmenų interesams ir aplinkai, t. y. teisės aktų saugomiems gėriams, įvertinti statybos dalyvių veiklą ir suteikti jiems metodinę pagalbą (Aprašo 5 p.); patikrinimai atliekami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nustatytais ūkio subjektų veiklos priežiūros principais, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, šio Aprašo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių ūkio subjektų ir statybos priežiūrą ir kontrolę, nustatyta tvarka pagal Inspekcijai suteiktus įgaliojimus (Aprašo 6 p.);

į patikrinimą kviečiami tikrinami asmenys, kiti statybos dalyviai (išskyrus teisės aktuose nurodytas išimtis, kai jų galima iš anksto neinformuoti). Dalyvauti patikrinimuose pagal bendradarbiavimo susitarimus ar galiojančius teisės aktus gali būti kviečiami kitų suinteresuotų viešojo administravimo subjektų atstovai, statybos dalyviai, liudytojai, subjektų vykdančių tyrimus atstovai (kai atliekami statybos produktų bandinių poėmiai) ir kiti suinteresuoti asmenys (Aprašo 11.1 pp.); SVP pareigūnas, atlikęs patikrinimą, įvertina tikrinamų duomenų atitiktį klausimyno skiltyje „Tikrinami duomenys“ pateiktiems reikalavimams, užpildo klausimyno lentelės skiltį „Nustatytas patikrinimo faktas“ (reikšmingi reikalavimai klausimyne pažymėti simboliu „(!)“) ir įrašo patikrinimo išvadą (Aprašo 16 p.);

Klausimynas pildomas atsižvelgus į statinio statybos stadiją (atliktų statybos darbų mastą), apžiūrėjus statomą statinį (konstrukcijų išdėstymą, laikančiųjų konstrukcijų atrėmimo mazgus, atitvarų konstrukcijas, šilumos, garso bei drėgmės izoliacijai naudojamų statybos produktų ženklinimą, pastebimus neatitikimus reikalavimams ir pan.). Jeigu patikrinimo metu, įvertinus atliktų darbų mastą, nėra objektyvios galimybės patikrinti kai kurių statybos proceso aspektų, jie klausimyne (eilutėje, kur nurodytas klausimas dėl aspekto) pažymimi kaip „netikrinta“.

Jei klausimyne nustatyti tam tikri reikalavimai tikrinamam objektui netaikytini, jie žymimi kaip „neaktualūs“ (Aprašo 17 p.); apie patikrinimo rezultatus ir priimtus sprendimus skundą, pranešimą ar kitą kreipimąsi, kurio pagrindu atliktas patikrinimas, pateikę subjektai teisės aktų nustatyta tvarka informuojami raštu, patikrinimo metu SVP pareigūno surašytas klausimynas ar Aprašo 47 punkte nurodytas aktas šiam asmeniui susipažinti pateikiamas tik tuo atveju, kai jis to prašo raštu; šiame punkte nustatyta tvarka SVP pareigūno surašytas klausimynas ar Aprašo 47 punkte nurodytas aktas asmenims teikiami nuasmeninus statytojo, statinio, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje vykdomi statybos darbai, savininko, valdytojo, naudotojo ar kito tikrinamo asmens vardą, pavardę, kontaktinius ir kitus asmens duomenis (faktinių duomenų patikrinime dalyvavusių asmenų sąrašas nepridedamas), išskyrus atvejus, kai šie duomenys yra asmenų, kuriems teikiami dokumentai, taip pat kai jie asmenims yra akivaizdžiai žinomi arba kai asmenys, prašantys duomenų, įrodo jų gavimo teisinį pagrindą ir konkretų teisėtą gavimo tikslą (Aprašo 19.4 pp.).

35. Nagrinėjamo ginčo atveju, pareiškėja, kurios kreipimosi pagrindu ir buvo atliktas patikrinimas, apie jį (patikrinimą) nebuvo informuota, o surinkti duomenys, reikalingi įvertinti skundo teiginius, susijusius su statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini), galimu neigiamu poveikiu besiribojančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), grunto sėdimui ir šiame sklype esančiam pastatui, yra pakankamai prieštaringi bei labai neinformatyvūs: Patikrinimo akto 6.2. dalyje (Kiti (skunde nenurodyti) teisės aktų reikalavimų pažeidimai, susiję su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pažeidimu), tik nurodoma, kad „<...> Vizualiai matomų požymių, kad statomame DGN (duomenys neskelbtini), galėtų kilti avarijos grėsmė, nenustatyta. Vizualiai matomų požymių, kad esamame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) kiltų avarijos grėsmė, nenustatyta – name vizualiai matomų įtrūkimų nepastebėta. Prie namo (duomenys neskelbtini), nuogrinda galimai galėjo „nusėsti“ dėl lietaus nuvedimo sistemos nuo stogo gedimo“); Inspekcijos 2023 m. liepos 13 d. rašte Nr. 2D-12367 šiuo aspektu papildomai nurodoma: „<...> Kad įvyktų žemės nuošliaužos namo pagrindą ribojančiuose šlaituose tikimybė yra labai maža: prie naujai statomo pastato išbetonuotos atraminės sienutės, tad šlaito nuolydis yra nedidelis ir susiformuoti nuošliaužai tikimybė labai maža. Prie namo (duomenys neskelbtini), esančioje nuogrindoje įtrūkimai galimai galėjo atsirasti dėl lietaus nuvedimo sistemos nuo stogo gedimo (lietvamzdžio nuo stogo apatinis galas įvestas į požeminę nuotekynę, šalia kurios, iš po žemės paviršiaus išeina metalinio vamzdžio galas (ilgis apie 400 mm, skersmuo – apie 100 mm), į kurį įvestas elektros kabelis iš namo bei iš kurio išvestas plieninis vamzdis (skersmuo apie 32 mm) į pastatą. Todėl darytina išvada, kad požeminiuose lietaus nuotekų tinkluose galimai įrengtas nuotekų siurblys) <...>“.

36. Įvertinus, kad tokio pobūdžio skundo teiginių (šios nutarties 35 p.) tinkamam išnagrinėjimui objektyviai yra būtina atlikti ne tik statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini) patikrinimą, bet ir besiribojančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir jame esančio pastato apžiūrą, dėl ko pareiškėja, vien vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 1 dalies, Aprašo 11.1 papunkčio nuostatomis, privalėjo būti informuota apie patikrinimą. Iš Patikrinimo akto ir Inspekcijos 2023 m. liepos 13 d. rašto Nr. 2D-12367 turinio nėra galima spręsti, kas ir kaip buvo apžiūrėta (patikrinimo metu, sprendžiant iš pateiktų duomenų visumos, faktinė padėtis, be klausimyno pildymo, jokiomis kitomis priemonėmis (fotonuotraukos, vaizdo įrašai) nebuvo užfiksuota), dėl ko nėra pagrindo išvadoms, kad patikrinimas šiuo aspektu atliktas tinkamai, o Inspekcijos 2023 m. liepos 13 d. rašte Nr. 2D-12367 nurodytas sprendimas (jo dalis) – teisėtas ir pagrįstas.

37. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su dalimi apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamo skundo dalies, susijusios su pareiškėjos teiginiais dėl esamų ir galimų teisės į tinkamą naudojimąsi servitutiniu keliu pažeidimu, išnagrinėjimu: nors pačios pareiškėjos pateiktos fotonuotraukos patvirtina dalį patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, t. y. kad servitutinio kelio dalis žemės sklype (duomenys neskelbtini) išklota danga, pagerinančia pravažiavimą ir aptverta apsaugine tvora su stogeliu, laikinas užtvaras – kilnojamas, jokių paaiškinimų, kokių duomenų pagrindu padarytos kitos išvados (statinio projekte numatytos priemonės, užtikrinančios kelio servituto naudojimą; inžineriniai tinklai gali būti įrengiami žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, užtikrinant, kad naudojimasis kelio servitutu viešpataujančio daikto (žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)savininkui) nebūtų apribotos).

Pažymėtina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija šiuo aspektu taip pat yra prieštaringa: iš pradžių lyg ir konstatuojami faktai, dėl kurių patikrinimo metu abejonių nebuvo („NTR išrašo duomenimis, sklype 1 nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) – teisė kitiems asmenims važiuoti ir eiti per 0,0074 ha sklypo dalį iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas).“), vėliau – jau teigiama priešingai („Pareiškėja savo pažeistas teises kildina iš to, kad jos naudai (viešpataujantis daiktas) sklype yra nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas), tačiau išnagrinėjus Nekilnojamojo turto registro duomenis akivaizdu, kad sklype yra nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas) – teisė važiuoti transporto priemonėmis iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai nuosavybės teise priklauso sklypas (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos nuosavybės teise valdomame žemės sklype taip pat yra įregistruotas servitutas ir taip pat tik tarnaujantis daiktas, o ne viešpataujantis – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypui (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, pareiškėjos sklypo adreso pasikeitimas reiškia priklausomybę kitai gatvei ir kad patekimas į jos sklypą yra iš (duomenys neskelbtini) tako“). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad, formuojant NTR duomenų bazės išrašą, galimai padaryta klaida, t. y. kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) yra tarnaujantis daiktas, nėra joks pagrindas daryti tokias išvadas apie nustatyto servituto turinį, juo labiau – apie jo (turinio) pokyčius.

38. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Inspekcijos 2023 m. liepos 13 d. rašte Nr. 2D-12367 nurodyto Sprendimo dalis, kuria netenkinta pareiškėjos skundo dalis dėl statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini), galimo neigiamo poveikio besiribojančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), grunto sėdimui ir šiame sklype esančiam pastatui, taip pat teisės naudotis kelio servitutu neužtikrinimu, negali būti laikoma teisėta (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.), dėl ko ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra keičiama, pareiškėjos skundas šioje dalyje tenkinamas. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog didesnė dalis ar net visi ginčui reikšmingi statybos darbai žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra baigti, nėra priežastis nenagrinėti pareiškėjos skundo.

39. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra reikšmingi, todėl dėl jų nėra pasisakoma.

40. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos atstovas advokatas D. G. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti pareiškėjos naudai jos patirtas 1 180 Eur bylinėjimosi išlaidas (180 Eur už 2023 m. gegužės 18 d. ikiteisminio prašymo atsakovui parengimą ir pateikimą; 840 Eur už 2023 m. rugpjūčio 14 d. skundo teismui parengimą ir pateikimą; 160 Eur už susipažinimą su atsakovo atsiliepimu į skundą bei jo priedais, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje). Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. birželio 11 d. gautas pareiškėjos atstovo advokato D. G. prašymas priteisti pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtas 980 Eur bylinėjimosi išlaidas (už susipažinimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą teismui). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo 23 Eur dydžio žyminį mokestį už skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui ir 12 Eur dydžio žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą. Viso pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2 195 Eur (23 Eur + 1 180 Eur + 12 Eur + 980 Eur).

41. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą yra realiai patirtos ir pagrįstos, bylinėjimosi išlaidų suma iš esmės neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto dydžio.

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, sprendžia, kad pareiškėjai priteistina 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose (1 097,50 Eur).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos N. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjos N. N. skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. liepos 13 d. rašte Nr. 2D-12367 nurodyto sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjos N. N. 2023 m. gegužės 19 d. skundo dalį dėl statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini), galimo neigiamo poveikio besiribojančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), grunto sėdimui ir šiame sklype esančiam pastatui, taip pat teisės naudotis kelio servitutu neužtikrinimu, panaikinti bei įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti šią 2023 m. gegužės 19 d. skundo dalį.

Kitą Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį palikti pakeistą.

Priteisti pareiškėjai N. N. iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 1 097,50 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ernestas Spruogis

Milda Vainienė