afc41897-45fa-4c9a-8d1d-dc5fc33de18e · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas L                                                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-112/2013                                                                                                   Proceso Nr. 1-25-1-01164-2009-2                                                                                                          Procesinių sprendimų kategorijos: (S)                                                                                                              1.2.3.2.8.; 1.2.20.3.; 1.2.26.2.1.; 2.4.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko Lino Å iukÅ¡tos (pranešėjo),teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Albino Bielskio,sekretoriaujant Gabrielei SamaÅ¡kienei, Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorams Dariui Čaplikui, Sergejui Stulginskiui,nuteistiesiems V. J., A. K.,gynėjams Antanui Danieliui, Vytautui Gineikai,ekspertams D. T., JanuÅ¡ Rybalko, specialistui P. P.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A.

K. ir V. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 15 metų, pagal BK 284 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos prieš D. K.) laisvės atėmimu 10 mėnesių, pagal BK 284 str.1 d. (dėl nusikalstamos veikos prieš L. V.) laisvės atėmimu 1 metams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.V.

J. nuteistas pagal BK 233 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 233 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.Iš nuteistojo A. K. priteista 3000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam L. V. ir 4750,64 Lt turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai. Nukentėjusiojo D.

I. civilinis ieÅ¡kinys dėl 50000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmestas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: A. K. nuteistas už tai, kad padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ir dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nužudė žmogų, V. J. – už tai, kad darė poveikį liudytojams. Å ias nusikalstamas veikas jie padarė tokiomis aplinkybėmis.2009 m. rugsėjo 17 d., laikotarpiu nuo 21.30 iki 24.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, A.

K., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliais tyčiniais veiksmais sie­kdamas prieÅ¡­pas­ta­ty­ti sa­ve aplinkiniams, pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­tį po­Å¾iÅ«­rį į juos, be dings­ties, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje iÅ¡plÅ«do D. K. necenzÅ«riniais žodžiais bei tyčia sudavė rankomis bei spyrė kojomis ne mažiau kaip 5 smÅ«gius jam į galvÄ , sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ .

Tokiu bÅ«du A. K. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Po to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2009 m. rugsėjo 17 d., laikotarpiu nuo 21.30 iki 24.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po D. K. suduotų smÅ«gių, įžūliais tyčiniais veiksmais sie­kdamas prieÅ¡­pas­ta­ty­ti sa­ve aplinkiniams, pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­tį po­Å¾iÅ«­rį į juos, be dings­ties, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, konflikto su L.

V. metu necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡plÅ«do L. V. bei stikliniu buteliu sudavė jam per galvÄ ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį, padarydamas nukentėjusiajam rausvÄ dėmelę virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiu bÅ«du A. K. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Taip pat A. K., tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2009 m. rugsėjo 17 d., laikotarpiu nuo 21.30 iki 24.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po L.

V. suduoto smÅ«gio, įžūliais tyčiniais veiksmais sie­kdamas prieÅ¡­pas­ta­ty­ti sa­ve aplinkiniams, pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­tį po­Å¾iÅ«­rį į juos, be dings­ties, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų prikibęs tyčia spyrė kojomis ne mažiau kaip 5 kartus į galvÄ J. S. I., padarydamas jam galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių virÅ¡utiniuose vokuose ir kairiame ausies kauÅ¡elyje, odos nubrozdinimais kaktoje ir virÅ¡utinėje lÅ«poje, muÅ¡tine žaizdele virÅ¡utinėje lÅ«poje, kraujosruva veido minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio smegenų pusrutulio, kas komplikavosi smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, nuo ko J.S. I. 2009 m. rugsėjo 20 d., 15.10 val., ligoninėje mirė.

Tokiu bÅ«du A. K. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų J. S. I. nužudė. V. J. 2009 m. spalio 3 d., apie 16 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), siekė paveikti liudytojÄ L. V., kad Å¡is ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu ir teisme Å¡ioje baudžiamojoje byloje duotų melagingus parodymus - parodytų, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. vakare A. K. bute, esančiame Kauno m., (duomenys neskelbtini), nebuvo, kad A. K. nesudavė J.S. I. smÅ«gių, dėl kurių pastarasis mirė. Taip pat jis 2009 m. spalio mėn. pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, Kauno m., (duomenys neskelbtini), panaudojo smurtÄ - sudavė ranka ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį liudytojui D.

K. į galvÄ , tokiu bÅ«du siekė paveikti liudytojÄ D. K., kad Å¡is ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu ir teisme Å¡ioje baudžiamojoje byloje duotų melagingus parodymus - parodytų, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. vakare A. K. bute, esančiame Kauno m., (duomenys neskelbtini), nebuvo, kad A. K. nesudavė J.S. I. smÅ«gių, dėl kurių pastarasis mirė. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes yra nuteistas nepagrįstai. Jis kaltu neprisipažįsta, 2009 m. rugsėjo 17 d.

Kauno m. (duomenys neskelbtini) esančiame bute nebuvo, su niekuo nekonfliktavo, S. I. nemušė ir jo nužudyti negalėjo. Tame bute jis buvo 2009 m. rugsėjo 11 d., tada tarp jo ir L. V. buvo kilęs konfliktas dėl santykių su R. V., jis stiklainiu sudavė L. V. į galvÄ . Dėl kilusio triukÅ¡mo buvo iÅ¡kviesta policija, bet bute buvo iÅ¡jungta Å¡viesa ir suvaidinta, kad bute nieko nėra, todėl policijos pareigÅ«nai iÅ¡važiavo. Å iÄ aplinkybę pripažįsta visi bute buvę asmenys ir policijos darbuotojai R.

C., D. T., R. V. bei A. D.. Å ie įrodymai patvirtina, kad konfliktas tarp jo ir L. V. bei D. K. ir L. V. buvo ne rugsėjo 17 d., o rugsėjo 11 d. ir kad nurodytame bute jo 2009 m. rugsėjo 17 d. nebuvo. Kad Å¡iÄ dienÄ nurodytame bute jo negalėjo bÅ«ti, patvirtino ir sugyventinė R. V., jo motina S. K., jo pažįstamas V. J., padarytos nuotraukos bei garso įraÅ¡ai. Teismas visus Å¡iuos jį teisinančius įrodymus atmetė, o pasirėmė ikiteisminio tyrimo metu surinktais abejotinais įrodymais. Teismas neanalizavo, kodėl V.

J., kuris žinojo, kad jis (A. K.) nusikaltimo padarymo metu buvo savo namuose su Å¡eima ir bandė tai paliudyti, buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla. Liudytojai R. V. buvo pagrasinta atimti vaikus ir jÄ uždaryti į rÅ«sį. Liudytojas G. M. 2009 m. spalio 13 d. vykusios apklausos metu patvirtino, kad jis (A. K.) S. I. nemušė, o jam tuoj pat buvo pateiktas įtarimas dėl melagingų parodymų davimo ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Kai tik G. M. parodė, kad matė, kaip jis mušė S. I., byla G.

M. buvo nutraukta. Jis visÄ laikÄ tvirtino, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini) esančiame bute nebuvo, o tyrėjo bei prokuroro prašė jo parodymų teisingumÄ patikrinti melo detektoriumi, tačiau jo praÅ¡ymai buvo atmetami. Tokį praÅ¡ymÄ atmetė ir teismas. IÅ¡ tarpusavio kalbų su L. V., D. K. ir G. M. jam tapo žinoma, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. vakare jie visi trys buvo (duomenys neskelbtini) esančiame bute ir ten L. V. suspardė S. I., o D. K. ir G. M. taip pat po kelis kartus sudavė S. I..

Dėl šios priežasties šių tariamai nukentėjusių ir liudytojo G. M. parodymai yra neobjektyvūs, pilni prieštaravimų ir neatitinka tikrovės. Jie visi trys stengiasi išvengti atsakomybės ir kaltę bando perkelti jam. Jeigu jis spardė S. I., tai kodėl ant jo batų nėra pluošto dalelių nuo S. I. drabužių, o ant nukentėjusiojo drabužių – jo batų mikrodalelių. Bute rasti pirštų antspaudai palikti L. V., o rastas batų pėdsakas taip pat ne jo. Teismas viso to neįvertino, o šios detalės patvirtina, kad jis nurodytu laiku negalėjo būti tame bute ir padaryti nusikaltimo, už kurį nuteistas.

Ikiteisminio tyrimo ir teismo tendencingumÄ rodo ir tai, kad net ir remiantis L. V., D. K. bei G. M. parodymais, jo veiksmai negalėjo bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 284 str. 1 d. bei BK 129 str. 2 d.    8 p. Pagal liudytojo G. M. parodymus konfliktas 2009 m. rugsėjo 17 d. vyko tarp D. K. ir L. V.. Bute D. K. pradėjo muÅ¡tynes dėl to, kad prieÅ¡ tai L. V. jam praskėlė lÅ«pÄ . Tai patvirtino ir pats D. K., parodęs, kad sudavė ranka L. V. į veidÄ tik įėjęs į butÄ . Taigi konfliktas tarp Å¡ių asmenų vyko dėl jų tarpusavio santykių.

D. K. ir G. M. aiÅ¡kino, kad jis (A. K.) su L. V. ginčijosi ir konfliktavo dėl buvusios L. V. sugyventinės. Net ir tikint, kad visa tai nurodytame bute vyko 2009 m. rugsėjo 17 d., akivaizdu, kad Å¡is konfliktas buvo dėl asmeninių santykių ir nuoskaudų. VieÅ¡osios tvarkos ir visuomenės rimties niekas nepažeidė, nes jokių paÅ¡alinių žmonių bute nebuvo ir niekas dėl visuomenės rimties pažeidimo, triukÅ¡mo nesiskundė. Pats L. V. patvirtino, kad jis jam priekaiÅ¡tavo dėl R. V. ir todėl sudavė stiklainiu per galvÄ ir tai padarė ne dėl noro pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o dėl tarpusavio santykių.

Visa tai atitinka tikrovę, tik šis epizodas buvo ne 2009 m. rugsėjo 17 d., o tų pačių metų rugsėjo 11 d. Niekas iš bute buvusių asmenų neparodė, kad buvo keikiamasi, net ir iš L. V., D. K. bei G. M. parodymų matosi, kad jis chuliganiškų veiksmų neatliko, viešosios tvarkos nepažeidė, todėl pagal BK 284 str. 1 d. dėl abiejų epizodų jis nuteistas nepagrįstai. Dėl tų pačių motyvų, net ir tikinti L. V., D. K. bei G. M. parodymais, jo veika prieš S. I. negalėjo būti kvalifikuota ir pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., nes buitinių santykių aiškinimosi metu padaryti kūno sužalojimai negali būti traktuojami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų.

Todėl, net ir pripažinus, kad jis yra kaltas dėl S. I. mirties, jo veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 129 str. 1 d. Tačiau jis tvirtina, kad S. I. nemušė ir jo nesužalojo ir nurodytame bute 2009 m. rugsėjo 17 d. nebuvo. Jam žinoma, kad šį nusikaltimÄ padarė L. V., o jam padėjo D. K. su G. M., todėl Å¡ių asmenų parodymai yra neobjektyvÅ«s. Jie visi trys tvirtina, kad 2009 m. rugsėjo 17 d., po to, kai buvo sumuÅ¡tas S. I. jis su jais kartu iÅ¡ buto išėjo, o S. I. paliko bute.

D. K. pripažino, kad po to jis grįžo į (duomenys neskelbtini) esantį butÄ ir kartu su S. I. nuėjo į jo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir ten kartu su S. I. rugsėjo 17, 18, 19 dienomis girtavo, vaikščiojo po parduotuves, pirko alkoholinius gėrimus. IÅ¡ D. K. buto S. I. ir buvo iÅ¡vežtas į ligoninę. Nustatyta, kad po S. I. iÅ¡vežimo į ligoninę skubiai buvo tvarkomas butas, iÅ¡neÅ¡tas ir sunaikintas net kilimas. Jis įtaria, kad taip buvo slepiami ir naikinami S. I. mirties priežastį galintys patvirtinti įrodymai.

Tai teigdamas jis remiasi L. V., D. K. ir G. M. pokalbiais su juo po S. I. mirties. Iš dalies tai matosi ir iš byloje esančių jų tarpusavio pokalbių telefonu išklotinių. Šioje byloje jis nuteistas yra nepagrįstai, kadangi kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jis nebuvo ir jokių veiksmų nei prieš L. V., nei prieš D. K. ar S. I. neatliko. Prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Jei teismas nesutiks su jo skundo argumentais ir pripažins, kad dėl S. I. mirties jis yra kaltas, tada prašo jį išteisinti dėl abiejų BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo epizodų, o jo veiksmus iš BK 129 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti į BK 129 str. 1 d. ir sušvelninti bausmę.N. V.

J. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, o nuosprendis grindžiamas spėlionėmis ir prielaidomis, taip pat jam paskirta bausmė yra neadekvati padarytam nusikaltimui. Apie tai, kas įvyko naktį iÅ¡ rugsėjo 11 į 12 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis sužinojo iÅ¡ paties L. V.. L. V. jį rugsėjo 12 d. apie tai informavo telefonu tuo metu, kai jis darbo reikalais buvo atvykęs į KlaipėdÄ . Klaipėdoje jis su R. V. ir jos vaikais prabuvo dvi paras, nakvojo Dauparuose kaimo turizmo sodyboje.

L. V. rugsėjo 12 d., apie pietus, paskambino į jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini)ir pasakojo apie tai, kad buvo atvažiavęs A. K., sukėlė riauÅ¡es bei stikliniu indu praskėlė L. V. galvÄ . Jis pasakojo tokias aplinkybes, kurios sutapo su buto Å¡eimininkės J. K. bei kitų liudytojų R. C., D. T., R. V., A. D. parodymais. To pokalbio turinį girdėjo Å¡alia buvę asmenys: L. V. buvusi sugyventinė R. V., bendradarbis Č. Ž. ir kitas bendradarbis, vardu Kęstas. Å is faktas nebuvo nei patvirtintas, nei paneigtas, nes jo praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti telefoninių pokalbių iÅ¡klotines iÅ¡ TELE-2 pasimetė, o tokio pokalbio buvimo faktas liko nepatikrintas.

Šį praÅ¡ymÄ patenkinęs teismas iÅ¡ Tele-2 operatoriaus gavo atsakymÄ , kad tokie duomenys saugomi ne ilgiau kaip pusę metų, o tuo metu jau buvo praėjęs ilgesnis nei 6 mėn. laiko tarpas. IÅ¡ Klaipėdos į KaunÄ jis grįžo rugsėjo 13 d., nes buvo jo draugo A. G. gimtadienis. Tos pačios dienos vakare R. V. susitaikė su savo draugu A. K. ir jos jis daugiau nematė iki 2009 m. spalio vidurio. Su L. V. jis buvo susitikęs 2009 m. rugsėjo 14 d. Studentų g., kur L. V. rodė jam sumuÅ¡tÄ galvÄ ir skundėsi, koks negeras yra A.

K.. Kas vyko bute (duomenys neskelbtini) 2009 m. rugsėjo 18 d., jis nežinojo ir dabar nežino, nes apie tai jam niekas nepasakojo. L. V. ir D. K. jis nedarė jokio poveikio ir net neįtarė, kaip vyko bylos tyrimas, o apie A. K. suėmimÄ jis sužinojo iÅ¡ R. V. tik praėjus savaitei laiko po A. K. suėmimo. Nenustatytas ir tikslus laikas, kada tariamai buvo darytas poveikis liudytojams, kada buvo konfliktas tarp jo ir D. K.. Nė vienas liudytojas, matęs tarp jo ir D. K. buvusį konfliktÄ , negalėjo nurodyti konflikto priežasties, o liudytojų parodymai nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi.

Su L. V. nebuvo jokių piktumų, jis L. V. palaikė, parėmė jį materialiai, norėjo, kad Å¡is keistų gyvenimo bÅ«dÄ , nebegertų, susitaikytų su sugyventine R. V., tinkamai auklėtų savo vaikus. L. V. nori atkerÅ¡yti jam už tai, kad R. V. laikė jį doru žmogumi, pavyzdžiu, kaip reikia vesti dorÄ gyvenimo bÅ«dÄ . L. V. dėl to jį laikė savo konkurentu ir bijojo, kad laikui bėgant jis gali tapti jo buvusios sugyventinės R. V. gyvenimo palydovu. Dėl Å¡ios priežasties L. V. jį apÅ¡meižė.

Jis buvo artimas L. V. draugas, kuriam Å¡is pasipasakodavo apie savo gyvenimÄ , taip pat jis daug žinojo apie L. V. juodus darbus. A. K. jis nepažinojo, jo nebuvo nei matęs, nei buvo su juo bendravęs, pirmÄ kartÄ pamatė jį teismo salėje, todėl jam nebuvo jokio motyvo A. K. ginti bei jam padėti. Kad L. V. buvo apsilankęs policijoje ir yra susijęs su baudžiamosiomis bylomis, jis sužinojo 2009 m. spalio 28 d., t. y. kai jį iÅ¡kvietė į apklausÄ . VisiÅ¡kai nelogiÅ¡ka daryti poveikį liudytojams tada, kai byloje dar niekas nebuvo suimtas ir apie bylÄ niekas nebuvo užsiminęs. Konflikto, kuris vyko su D.

K. rugsėjo mėnesio pabaigoje ar spalio pirmomis dienomis, jis neneigia, tačiau Å¡is įvykis neturi nieko bendro su byla ir į muÅ¡tynes net nebuvo panaÅ¡u. Nuo Å¡io įvykio iki jo suėmimo ir po jo praėjo pakankamai daug laiko, bet jis su D. K. niekada nebuvo daugiau susitikęs ir nekonfliktavo. Apie tai, kad D. K. ketina jį apkaltinti, jis sužinojo tik iÅ¡kviestas apklausai. Teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė niekuo nepatvirtintais įrodymais. Liudytojai matę įvykį su D. K., nurodo tik patį faktÄ , bet nenurodo aiÅ¡kios priežasties.

Dėl poveikio darymo L. V. taip pat nėra jokių kitų įrodymų. IÅ¡ bylos matosi, kad L. V. neturi aiÅ¡kios nuomonės dėl nusikaltimo datos ir vietos. Bet kokiu atveju pagal L. V. nurodomas datas apie 2009 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini) įvykdytÄ nusikaltimÄ jis nieko nežinojo. Apie bylos tyrimo medžiagÄ jis taip pat nieko nežinojo ir neturėjo galybės tai sužinoti. Dėl nuosprendžio teisėtumo jam kyla abejonių dar ir dėl to, kad nuosprendį pasirašė tik vienas teisėjas, o ne visi teisėjų kolegijos nariai.

GalbÅ«t kiti teisėjai nuosprendžio nepasirašė todėl, kad iÅ¡siskyrė jų nuomonės. Ä® šį klausimÄ turi bÅ«ti atsakyta. Teismo jam paskirta bausmė yra neadekvati padarytam nusikaltimui, kadangi jis nežinojo, kad A. K. baudžiamojoje byloje liudytojai yra D. K. ir L. V.. Kadangi tarp jo ir L. V. nebuvo jokio konflikto, Å¡iame epizode jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, o tarp jo ir D. K. buvo tik paprastas buitinis konfliktas, nesusijęs su juo, kaip liudininku. PraÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, o jo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti.

Teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ patenkinti. Nuteistasis V. J. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokuroras praÅ¡o abu apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. (BPK 328 str. 1 p., 3 p.) Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A.

K. kaltu pagal BK 284 str. 1 d. kaip už dvi atskiras nusikalstamas veikas, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Tačiau apie Å¡ias aplinkybes bus pasisakyta vėliau. Kita nuosprendžio dalis dėl A. K. pripažinimo kaltu dėl BK 129 str. 2 d. 8 p. ir dėl V. J. pripažinimo kaltu dėl veikos, numatytos BK 233 str. 1 ir 3 d., yra teisėta ir pagrįsta. Dėl Å¡ių veikų teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai įvertino iÅ¡nagrinėtus įrodymus ir jų visumÄ .

IÅ¡ paduotų apeliacinių skundų turinio matosi, kad nuteistasis A. K. ginčija apskritai S. I. nužudymo dienÄ (2009 m. rugsėjo 17 d.) buvęs nusikaltimo vietoje – (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodo, kad tame bute buvo prieÅ¡ keletÄ dienų, rugsėjo 11 d. Jokių veiksmų nuosprendyje nurodytÄ dienÄ jis nei D. K., nei L. V., nei S. I. atžvilgiu neatliko. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp jo ir L. V. nebuvo jokio konflikto, Å¡iame epizode jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, o tarp jo ir D.

K. buvo tik paprastas buitinis konfliktas, nesusijęs su juo, kaip liudytoju. Abiejų nuteistųjų nusikalstamos veikos padarytos skirtingu metu, skirtingomis aplinkybėmis, todėl bus aptariamos atskirai, pirmiausia atsakant į nuteistojo A. K. apeliacinio skundo argumentus.Kaip minėta, nuteistasis A. K. ginčija apskritai S. I. nužudymo dienÄ (2009 m. rugsėjo 17 d.) buvęs nusikaltimo vietoje – (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodo, kad tame bute buvo prieÅ¡ keletÄ dienų, rugsėjo 11 d. Jokių veiksmų nuosprendyje nurodytÄ dienÄ jis nei D.

K., nei L. V., nei S. I. atžvilgiu neatliko. Nepaisant to, kad nuteistasis savo kaltę neigia, jÄ patvirtina nukentėjusiųjų D. K., L. V., liudytojo G. M. parodymai, specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktas, kiti byloje esantys įrodymai.IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matosi, kad S. I. mirė 2009 m. rugsėjo 20 d. ligoninėje. IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad savo iÅ¡vadas dėl J. S. I. nužudymo aplinkybių teismas, be kitų įrodymų, pagrindė ir dviem dar ikiteisminio tyrimo metu pateiktomis teismo medicinos specialisto iÅ¡vadomis.Eksperto D.

T. pateiktoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)(1 t., b. l. 33-37) nurodoma, kad:1. J. S. I. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių viršutiniuose vokuose ir kairiame ausies kaušelyje, odos nubrozdinimais kaktoje ir viršutinėje lūpoje, muštine žaizdele viršutinėje lūpoje, kraujosruva veido minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio. Tai komplikavosi smegenų suspaudimu ir pabrinkimu.               2.

J. S. I. mirė 2009 09 20. 15:10 val. KMUK.          3. J. S. I. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta.           4. J. S. I. lavono vidaus organuose narkotinių bei nuodingų medžiagų nerasta.           5. Poodinės kraujosruvos abiejų akių viršutiniuose vokuose ir kairiame ausies kaušelyje, odos nubrozdinimai kaktoje ir viršutinėje lūpoje, muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje, kraujosruvos veido minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio J.

S. I. padaryti kietais bukais daiktais ne daugiau kaip prieš 3 paras iki mirties. Gyvam tokie sužalojimai būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.            6. J. S. I. mirtis įvyko nuo trauminių poveikių į galvos sritį visumos.            7. J. S. I. organuose ryškių liguistų pakitimų nerasta.           To paties teismo medicinos eksperto D. T. papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)(1 t., 40-42 b. l.) nurodoma, kad:J.

S. I. lavono kÅ«ne pomirtinių sužalojimų nėra.Sužalojimų lokalizacija neprieÅ¡tarauja tam, kad iÅ¡orinius sužalojimus J. S. I. galėtų pasidaryti ir savo ranka, tačiau suduoti taip, kad kraujas iÅ¡silietų po kietuoju dangalu, beveik neįmanoma.J. S. I. lavone sužalojimų, kurie galėjo atsirasti velkant ar tempiant kÅ«nÄ , nėra.Po patirtos galvos traumos iki sÄ monės netekimo J. S. I. galėjo atlikti valingus veiksmus.Po patirtos traumos pagal turimus medicininius dokumentus J. S. I. iÅ¡gyveno daugiau kaip parÄ .Sužalojimų padarymo metu J.

S. I. galėjo būti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje.Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių į galvos sritį pasėkoje.8-9. Sužalojimų pobūdis neatspindi kieto buko daikto individualių savybių. Tai galėjo būti kietas bukas, ribotas paviršius, kuo galėjo būti kumštis ar koja.10. Nurodyti sužalojimų padarymo jėgos skaitmeninės išraiškos nėra galimybės.11. Nurodyti sužalojimų padarymo eiliškumo nėra galimybės.12.

Ar po mirties buvo keičiama lavono padėtis, duomenų nėra.BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo V. J. gynėjas pateikė teismui konsultacinę teismo medicinos specialisto P. P. iÅ¡vadÄ ir pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ skirti byloje papildomÄ teismo medicinos ekspertizę. Gynėjo nuomone, konsultacinė teismo medicinos specialisto iÅ¡vada paneigia galimybę, kad J. S. I. buvo mirtinai sužalotas kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, todėl jo nužudymo aplinkybes bÅ«tina aiÅ¡kintis papildomai. Medicinos mokslų daktaro P. P. teismo medicinos konsultacinėje specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini)(8 t., 199-206 b. l.) nurodoma, kad:Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini)apraÅ¡omojoje dalyje yra prieÅ¡taravimų tarp gydymo KMUK metu konstatuotų ir lavono tyrimo (autopsijos) metu konstatuotų patologinių pokyčių ir bÅ«klių.Å ie prieÅ¡taravimai Å¡iuo konkrečiu atveju laikytini esminiais.

Šio teiginio motyvai detaliai išdėstyti akto dalyje ,,Bylos medžiagos apibendrinimas ir konsultacinės išvados motyvavimas“.Remiantis vien tik klinikiniais (KMUK konstatuotais) diagnostikai svarbiais duomenimis bei remiantis vien tik lavono tyrimo duomenimis formuluotinos skirtingos diagnozės. Galutinė (KMUK suformuluota) ir teismo medicinos (teismo medicinos specialisto suformuluota) diagnozės skiriasi, diagnozių nesutapimo detalės ir priežastys teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)neaptariamos ir nekomentuojamos.Esant skirtingoms diagnozėms įprastai formuluojamos ir skirtingos išvados dėl galvos smegenų traumos pobūdžio.

Å io teiginio motyvai detaliai iÅ¡dėstyti akto dalyje ,,Bylos medžiagos apibendrinimas ir konsultacinės iÅ¡vados motyvavimas“.Esant skirtingo pobÅ«džio galvos smegenų traumoms skiriasi jų iÅ¡raiÅ¡kos, eiga ir klinikinis vaizdas ir iÅ¡gyvenamumas po traumos (traumos prognozė laike). Todėl esant skirtingoms diagnozėms galimi esminiai skirtumai traumos laiko atžvilgiu. Å ių teiginių motyvai detaliai iÅ¡dėstyti akto dalyje ,,Bylos medžiagos apibendrinimas ir konsultacinės iÅ¡vados motyvavimas“.Atsakyta 5-ame punkte.Tarp klinikinių duomenų ir lavono tyrimo duomenų yra prieÅ¡taravimų, kurie Å¡iuo atveju laikytini esminiais, tačiau Å¡ie prieÅ¡taravimai nėra aptarti ir iÅ¡spręsti teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini).Remiantis akto dalyje ,,duomenų vertinimas“ bei Å¡ioje iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytais motyvais galima pagrįstai teigti, kad Å¡iuo atveju yra tikslingas pakartotinis tyrimas (ekspertizė) esantiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti kartu atliekant histologinį tyrimÄ (galvos smegenų žievės, požievio, kamieno).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausti teismo medicinos ekspertas D. T. ir specialistas P. P., iÅ¡ jų paaiÅ¡kinimų matosi, kad nužudytojo J. S. I. lavono tyrimas buvo atliktas nevisapusiÅ¡kai, specialisto iÅ¡vados apie nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų laikÄ labai nekonkrečios, todėl įvertinusi visas jau aptartas aplinkybes, kolegija paskyrė komisijinę teismo medicinos ekspertizę. Ekspertizę atliko ekspertas J. Rybalko, kuris pateikė teismui ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta:J.

S. I. nustatytas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio paviršiuje, kurį galėjo sukelti bet kuris iš nustatytų galvos sužalojimų: kraujosruvos abiejų akių viršutiniuose vokuose su išplitimu į smilkinių minkštuosius audinius, kraujosruva kairės ausies srityje, odos nubrozdinimas kaktos vidurinėje dalyje su minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje su odos nubrozdinimu ir aplinkine kraujosruva (tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 1-5).Pakitimai galvos smegenų kamiene tai antrinės kraujosruvos, susiformavusios dėl galvos smegenų suspaudimo.

Jos klinikinėje diagnozėje buvo nepagrįstai pavadintos galvos smegenų kamieno sumuÅ¡imu.Visi galvos sužalojimai (tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 1-5), tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ .IÅ¡ medicininių duomenų nustatyti tiksliau (valandų/minučių tikslumu ar pan.) kiekvieno atskiro sužalojimo padarymo laikÄ ir/ar jų padarymo eiliÅ¡kumÄ , nėra galimybės. Remiantis medicininiais duomenimis, galima teigti, kad galvos sužalojimai (kraujo iÅ¡laja po kietuoju galvos smegenų dangalu bei iÅ¡orinės traumavimo žymės) galėjo bÅ«ti padaryti 2009-09-17 – 18 dienomis.

Negalima iÅ¡skirti, ar J. S. I. galvos traumÄ patyrė 2009-09-17 dienos pabaigoje (laikotarpiu nuo 21 val. 30 min. iki 24 val.), ar pvz. 2009-09-18 naktį. Sugretinus bylos medžiagos duomenis su subdurinės hematomos vystymosi dėsningumais bei objektyviai nustatytais sužalojimais, galima teigti, kad J. S. I. galėjo bÅ«ti traumuotas patiriant visus nustatytus sužalojimus bylos aplinkybėse nurodomu metu, t.y. 2009-09-17 dienos pabaigoje (laikotarpiu nuo 21 val. 30 min. iki 24 val.).Atsakyta iÅ¡vados 4-ame punkte.8. J.

S. I. galvos sužalojimai padaryti kietais bukais riboto pavirÅ¡iaus daiktais, kurių individualÅ«s požymiai liko neužsifiksavę. Odos nubrozdinimų sumuÅ¡tose vietose buvimas leidžia teigti, jog jis galėjo bÅ«ti sužalotas aplinkybėse nurodomu bÅ«du, t.y. suduodant smÅ«gius kojomis. Nustatyti sužalojimai pagal savo lokalizacijÄ nėra bÅ«dingi griuvimui ar griuvinėjimui.9.  Atsakyta iÅ¡vados 8-ame punkte.10. J. S. I. mirties priežastimi buvo Å«minis kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio.

Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu.11. J. S. I. mirtį lėmusį Å«minį kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo sukelti bet kuris iÅ¡ nustatytų galvos sužalojimų (tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 1-5).12-13. Po patirtos galvos traumos nukentėjusysis galėjo atlikinėti savarankiÅ¡kus veiksmus bylos medžiagoje nurodomÄ laiko tarpÄ , t.y. 2009-09-17 dienos pabaigos iki 2009-09-19 vidurdienio.14. Tikimybė, kad suteikus J. S. I. medicininę pagalbÄ iki antrinių reiÅ¡kinių galvos smegenyse iÅ¡sivystymo, jis galėtų likti gyvas, neatmetama.Taigi eksperto J.

Rybalko pateiktas ekspertizės aktas konkretus ir nekeliantis abejonių. J. S. I. galvos sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2009 m. rugsėjo 17 – 18 dienomis. Negalima iÅ¡skirti, ar J. S. I. galvos traumÄ patyrė 2009 m. rugsėjo 17 dienos pabaigoje (laikotarpiu nuo 21 val. 30 min. iki 24 val.), ar pvz. 2009 m. rugsėjo 18 naktį. Sugretinus bylos medžiagos duomenis su subdurinės hematomos vystymosi dėsningumais bei objektyviai nustatytais sužalojimais, galima teigti, kad J. S. I. galėjo bÅ«ti traumuotas patiriant visus nustatytus sužalojimus bylos aplinkybėse nurodomu metu, t.y. 2009 m. rugsėjo 17 dienos pabaigoje (laikotarpiu nuo 21 val. 30 min. iki 24 val.).

Taip pat ekspertizės akte aiÅ¡kiai nurodyta, kad J. S. I. galėjo atlikinėti savarankiÅ¡kus veiksmus bylos medžiagoje nurodomÄ laiko tarpÄ , t.y. 2009 m. rugsėjo 17 dienos pabaigos iki 2009 m. rugsėjo 19 d. vidurdienio.Taigi S. J. I. sužalojimų padarymo laikas byloje nustatytas - 2009 m. rugsėjo 17 dienos pabaigoje (laikotarpiu nuo 21 val. 30 min. iki 24 val.).Skunde nuteistasis A. K. nurodo, kad kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2009 m. rugsėjo 17 d. vakare, Kauno m. (duomenys neskelbtini) esančiame bute jo iÅ¡ viso nebuvo, todėl nieko nei sumuÅ¡ti, nei nužudyti negalėjo.

IÅ¡ kalbų su kitais asmenimis jis sužinojo, kad tÄ vakarÄ tame bute J. S. I. mušė ir spardė D. K., G. M. ir L. V.. Å iuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. Teisme A. K. parodė, kad 2009 m. rugsėjo 11d. apie 21 val. prie alaus kiosko susitiko su D. K. ir G. M., iÅ¡gėrė alaus. D. K. buvo sužalotas, sakė, kad jam galvÄ praskėlė L. V.. IÅ¡gėrus alų, D. K. pasiÅ«lė eiti pas L. V.. Visi trys nuėjo pas R. P. į butÄ , kur buvo L. V.. Bute rado ir S. I.. Ä® butÄ Ä¯leido R.

P., kuris jiems įėjus iÅ¡ karto kažkur išėjo. Tik įėjus, D. K. puolė muÅ¡ti L. V. už tai, kad Å¡is jam praskėlė galvÄ . Jis tuo metu su G. M. nuėjo į virtuvę. D. K. L. V. iÅ¡ pradžių mušė kambaryje, po to jie per koridorių besimuÅ¡dami persirito į virtuvę. Tada L. V. jam pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl R. V., buvusios sugyventinės, kuri tuo metu jau gyveno su kaltinamuoju ir jį puolė. Tada jis su stiklainiu sudavė L. V. per galvÄ . Tuomet G. M. pagriebė lėkÅ¡tę ir sudavė D.

K. į galvÄ . Po smÅ«gio L. V. pradėjo bėgti kraujas ir jis nuėjo į voniÄ praustis. Jam iÅ¡ paskos nuėjo ir G. M. ir spardė L. Už kÄ G. M. spardė L. V., jis nežino, mano, kad galbÅ«t todėl, kad L. su niekuo nesiskaitė. D. K. jam sakė, kad S. I. spardė G. M. ir L. V.. G. M. su juo konsultavosi kÄ reikės daryti, pergyveno, prisipažino jam, kad S. I. įspyrė tik kelis kartus, o L. V. jį mušė apie 1 val. D. K. gyrėsi, kad S. spardė kartu su kitais. Pripažįsta, kad L.

V. sudavė vienÄ kartÄ per galvÄ su stiklainiu. IÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes nuteistasis nurodė ir apeliacinės instancijos teisme. Papildomai nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. buvo namuose, ruošėsi sÅ«naus krikÅ¡tynoms, tai patvirtina liudytojos S. K., R. V., darytos fotonuotraukos ir vaizdo įraÅ¡as. IÅ¡ tiesų, kaip matosi iÅ¡ liudytojos S. K. (nuteistojo A. K. motinos) parodymų, duotų teisme, ji parodė, kad 2009 m. rugsėjo 20 d. buvo jos anÅ«ko krikÅ¡tynos, todėl 2009 m. rugsėjo 17 – 19 d. vakarais ir naktimis sÅ«nus buvo namuose, jai skambino iÅ¡ namų.

IÅ¡ R. V. žino, kad A. muÅ¡tynėse nedalyvavo. Liudytoja R. V. (nuteistojo A. K. sugyventinė) teisme parodė, kad nuo 2009 m. vasaros vidurio gyvena su A. K.. Nuo 2009 m. rugsėjo 14 d. visÄ savaitę ruošėsi A. sÅ«naus krikÅ¡tynoms. 2009 m. rugsėjo iÅ¡ 17d į 18d. A. K. buvo su ja ir vaikais namuose. Jie filmavosi ir fotografavosi, mobilaus ryÅ¡io telefonu padaryti įraÅ¡ai, pažymėtos datos, girdisi jo balsas. N. A. dirbo pas mamÄ sporto centre, tačiau rugsėjo 17d. visÄ dienÄ buvo su ja, apsipirkinėjo.

Nuo 2009 m. rugsėjo 9 d. buvo susipykusi su Andrium, todėl su vaikais ir V. J. buvo iÅ¡vykusi į KlaipėdÄ . Po to susitaikė ir vėl kartu gyveno. Liudytoja parodė, kad jos buvęs sugyventinis L. pyko ant A. už tai, kad ji gyveno su A., žadėjo atkerÅ¡yti. Kolegija kritiÅ¡kai vertina liudytojų S. K. ir R. V. parodymus, kurios yra nuteistojo A. K. artimi žmonės ir neabejotinai yra suinteresuotos bylos baigtimi. Juolab, kad S. K. įvykio vakarÄ nebuvo kartu su A. K., tik iÅ¡ pokalbio telefonu su R.

V. suprato, kad nuteistasis namuose. Be to, Å¡ių liudytojų parodymai paneigti visuma kitų objektyvių įrodymų. Lygiai taip pat kolegija kaip įrodymÄ atmeta ir nuteistojo telefone esančias fotonuotraukas ir vaizdo įraÅ¡Ä . IÅ¡ byloje esančio 2009 m. gruodžio 22 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo matosi, kad nuteistojo A. K. mobiliojo ryÅ¡io telefone yra Å¡eÅ¡ios nuotraukos, kurių data yra 2009 m. rugsėjo 17 d. ir laikas nuo 20 val. 30 min. iki 21 val. 04 min. Taip pat telefone užfiksuoti trys labai trumpi vaizdo įraÅ¡ai 2009 m. rugsėjo 17 d. nuo 20 val. 17 min. iki 20 val. 18 min.

Pirmiausia kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad datÄ ir laikÄ mobiliojo ryÅ¡io telefone galima nustatyti bet kokius. Tačiau, net ir tikint, kad minėtos fotonuotraukos buvo padarytos įvykio vakarÄ , nuteistojo A. K. kaltės vis tiek nepaneigia, kadangi byloje nustatyta, jog nusikaltimai padaryti 2009 m. rugsėjo 17 d. nuo 21 val. 30 min iki 24 val. 00 min. Nuteistojo A. K. kaltę sudavus smÅ«gius J. S. I. į galvos sritį bei sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarkÄ patvirtina nukentėjusiojo D. K. parodymai.

Apklaustas teisme jis parodė, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. vakare, jau buvo tamsu, nuėjo į S. g. esantį barÄ nusipirkti alaus. Bare sutiko G. M. bei A. K., pravarde "Varlius", kuris buvo jau apgirtęs, pasiÅ«lė nusipirkti alaus ir eiti gerti pas jų bendrÄ pažįstamÄ vardu L., pravarde L. A. pradėjo jį erzinti, sakė, kad eitų ir sumuÅ¡tų L., nes prieÅ¡ingu atveju pats žadėjo jį sumuÅ¡ti. A. žinojo, kad L. jam buvo praskėlęs lÅ«pÄ . Nusipirko kelis butelius alaus ir nuėjo į Taikos pr. 35 namÄ .

Ä® butÄ Ä¯sileido buto savininkas Rimas. Tame bute buvo L., dar buvo pažįstamas S. pravarde „Š“. Kai tik įėjo į butÄ , A. nieko nesakydamas smogė L.i vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ . L. susilenkė. Jis nuėjo į virtuvę ir gėrė alų. Girdėjo, kad bute vyksta muÅ¡tynės, bet nematęs kas kÄ darė. Bute buvę jis, Giedrius, A., L., S. ir Rimas. Virtuvėje buvęs vienas. P. L. nubėgo į kambarį, o A. jam liepė eiti sumuÅ¡ti L. arba A. pažadėjo jį sumuÅ¡ti.

Jam nuėjus į kambarį rado L. ir S. B. A. ir vykdydamas jo reikalavimÄ , L. parvertęs ant lovos, o L. jį nuvertė nuo savęs ir puolė jį, bet smÅ«gių vienas kitam nesudavę. Paskui jis pasakė L.i, kad baigti, L. nulipo nuo jo ir nuėjo į virtuvę gerti alaus. Jam iÅ¡einant iÅ¡ kambario, A. jį užpuolė ir pradėjo spardyti. Jis pasilenkęs, tada A. puoduku trenkė jam per galvÄ , apie keturis kartus spyrė, jam pradėjo iÅ¡ nosies bėgti kraujas ir tada viskas baigėsi. Kai jį mušė, sakė Andriui, kad serga epilepsija, bet jam buvo neįdomu.

Po muÅ¡imo jis nuėjo į voniÄ praustis. A. grasino, kad jis nesikreiptų į policijÄ . Jis norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ to buto, bet durys buvo užrakintos ir iÅ¡imtas raktas. Rimas irgi pasakė, kad nėra rakto. Jis stovėjęs koridoriuje prie virtuvės, S. sėdėjo prie virtuvės durų, A. ir L. buvo virtuvėje. Jis girdėjo, kaip A. virtuvėje apsižodžiavo su L.. Matė, kaip A. virtuvėje pradėjo spardyti sėdintį ant kėdutės S., kuris nukrito ant žemės ir atsirėmė į sienÄ .

T. A. jam sėdinčiam prie sienos mažiausiai 10 kartų iÅ¡ visų jėgų vėl spyrė į galvÄ . S. nesigynė, bandė dengtis rankomis. L. tuo metu buvo su juo koridoriuje. Andriui baigus spardyti S., jis iÅ¡ virtuvės išėjo į koridorių, paskui jį iÅ¡ virtuvės išėjo ir Gs. A. muÅ¡damas nieko nesakė, tik keikėsi. S. buvo ramus, niekam nieko blogo nepadaręs ir jį mušė visai be reikalo. Paskui jis, Giedrius, S., L. ir A. iÅ¡ buto išėjo. J. S. nusivedė pas save namo, nes pasidarė jo labai gaila. 2009 m. rugsėjo 18 d. atsikėlė, S. miegojo.

Jis nupirko alaus, su Sauliumi iÅ¡gėrė, paskui vėl pamiegojo. Apie 17 val. S. atėjo į virtuvę ir krito ant deÅ¡inio Å¡ono. Jį pakėlęs pasodino. Jis reagavo, buvo su sÄ mone. Dar iÅ¡gėrė, nuėjo miegoti. 2009 m. rugsėjo 19 d. ryte abu atsikėlė, S. norėjo alaus. Jam davė centų, Å¡is susirinko tuščius butelius ir išėjo. Maždaug po 20 min. jis grįžo ir parsinešė litrÄ alaus, vėl iÅ¡gėrė ir vėl miegojo. Buvo diena. IÅ¡girdo, kaip S. nukrito prie mano lovos ant deÅ¡inio Å¡ono ir kriokė, gargaliavo.

Atsikėlęs pradėjo jį Å¡aukti, bet jis nereagavo, o iÅ¡ burnos veržėsi tirÅ¡ta ruda masė. IÅ¡sigandęs iÅ¡bėgo į gatvę kviesti greitÄ jÄ . S. g. sutiko A. K. ir paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , Å¡is davė telefonÄ . IÅ¡kvietęs greitÄ jÄ nubėgo namo laukti. S. J. I. jo bute muÅ¡amas nebuvo. L. V. ir G. M. pas jį bute nuo 2009 m. rugsėjo 17 d. vakaro iki 19 d., kuomet S. iÅ¡vežė į ligoninę, nebuvo. A. K. apie „Švarco“ sumuÅ¡imo aplinkybes nieko nepasakojęs, jam tik pasakęs, kad „Švarcui“ yra blogai, kad reikia kviesti greitÄ jÄ med. pagalbÄ .

K. S. prieÅ¡ šį įvykį pamatė pirmÄ kartÄ , jis buvo sveikas. S. niekas nemušė, iÅ¡skyrus Andrių. K. S. buvo išėjęs alaus ir grįžo, daugiau nebuvo sumuÅ¡tas. Jis pats A. buvo sužalotas nežymiai, į med. įstaigas nesikreipė.2009 m. spalio 3 ar 4 d. apie 11 val. jam į MRT paskambino Giedrius, pasakė, kad atvažiuoja A. ir kad eitų su juo susitikti. Sakė, kad susitiks 12 val. Radvilėnų pl. prie Å v. Antano bažnyčios. Jis sutiko. Su Giedrium susitiko kieme prie jo namo ir nuėjo iki bažnyčios.

Apie 11.30 val. buvo prie bažnyčios, po kiek laiko atvažiavo ir A., jis matęs, kad automobilyje sėdėjo A. sugyventinė R. A. iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio atėjo iki jų su Giedriumi, pradėjo Å¡aukti, sakė, jog girdėjo, kad jį “griebs” policijos pareigÅ«nai, pradėjo neigti, kad tÄ 2009 m. rugsėjo 17 d. vakarÄ buvo Taikos pr. 35- ame name ir bandė jį tuo įtikinti Å¡aukdamas, kad buvo ten ne ketvirtadienį, o anksčiau. Kitas nukentėjusysis L. V., apklaustas teisme parodė, kad iki 2009 m. rugsėjo 29 d. gyveno pas savo pažįstamÄ RimÄ , (duomenys neskelbtini), Kaune. 2009 m. rugsėjo 17 d. atsimena, kad buvo ketvirtadienis, apie 20 val. jam su Rimu bÅ«nant namuose atėjo pažįstamas S., pravarde „Š“, atsinešė butelį alaus.

Jie trise iÅ¡gėrė alų, žiÅ«rėjo televizorių. Apie 21.30- 22 val. atėjo pažįstami D. ir A., pravarde ,,Varlius“ , kuris paskutiniu metu gyveno su jo buvusia sugyventine R. V.. Jie atsinešė tris butelius alaus. Kai jis buvo tualete, sėdint ant klozeto, atsidarė durys ir D. koja jam vienÄ kartÄ spyrė į veidÄ , nuo smÅ«gio jis nukrito ant grindų, trumpam prarado sÄ monę. Atgavęs sÄ monę nuėjo į virtuvę, ten iÅ¡girdo A. sakant D.: „jei tu nenujungsi Linelio, tai aÅ¡ iÅ¡jungsiu tave“.

Netrukus pamatė koridoriumi į virtuvę ateinančius D. su A. D. bandė koja spirti jam į galvÄ , tačiau į šį smÅ«gį jis sureagavo, rankomis užsidengė veidÄ . Tuomet delnu vienÄ kartÄ sudavė D. per veidÄ , pagriebęs D. už atlapų jį nustÅ«mė į kambarį, abu nugriuvo ant lovos. Jis kÅ«nu užgulė D., užsimojo ranka, tada D. pasakė „baigiam, baigiam“. J. D. smÅ«gių nesudavęs, D. daugiau jo nepuolė. Kambaryje tuo metu buvo ir S. I., kuris sėdėjo ant lovos.

A. stovėjo koridoriuje. Jis nuėjo atgal į virtuvę, atsisėdo ant taburetės. D. einant iÅ¡ kambario, koridoriuje buvęs A. ranka sudavė D. į nosį, Å¡iam iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas, jis nuėjo į vonios kambarį. Ä® virtuvę atėjęs A. pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl buvusios sugyventinės, paėmė iÅ¡ spintelės stiklinį butelį nuo pomidorų padažo, kuriuo jam trenkė per galvÄ . Butelis po smÅ«gio nesudužo, jam iÅ¡ galvos kraujavo. Trenkęs buteliu A. pasakė kažkÄ apie sugyventinę RenatÄ , kad ji „kažkÄ gerai daro“.

Kadangi jam iÅ¡ galvos gan stipriai bėgo kraujas, nuėjo į vonios kambarį plauti kraujÄ . Išėjęs iÅ¡ vonios vėl grįžo į virtuvę, atsisėdo ant taburetės. Tuomet pamatė, kad bute yra dar vienas pažįstamas vyras- Giedrius, pravarde „Mikas“. K. A. koridoriuje kibo prie Donato, Giedrius gynė jį, sakė, kad nereikia muÅ¡tynių. A. nei su Donatu, nei su Giedriumi nesimušė. A. netrukus grįžo atgal į virtuvę ir jį iÅ¡varė. Jis iÅ¡ virtuvės nuėjo į koridorių, kuriame buvo ir D..

Tada iÅ¡ kambario į virtuvę nuėjo S. I., atsisėdo ant skardinės dėžutės. BÅ«damas koridoriuje iÅ¡girdo trenksmus iÅ¡ virtuvės, matė, kaip A. spardė Ignatavičiui į galvÄ , spyrė mažiausiai 12- 15 kartų. G. S. sakant „gana, nespardyk“. Ä® virtuvę ginti Sauliaus nėjo, kadangi pats buvo sužalotas A. Baigęs spardyti S., A. iÅ¡ virtuvės išėjo, tuomet kartu su Andriumi iÅ¡ buto išėjo ir D. su Saulium, laiptinėje buvo ir Giedrius. Jis iÅ¡ buto išėjo paskutinis.

Nuteistojo A. K. kaltę patvirtina ir liudytojo G. M. parodymai. teisme Å¡is liudytojas parodė, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. apie 21.30 val. su A. K. ir D. K. atėjo į butÄ pas R. P., kuris neužilgo kažkur dingo. Bute buvo L. V. ir J. S. I.. Einant į butÄ D. K. minėjo, kad sumuÅ¡ V., tik įėjus į butÄ D. puolė L., sudavė ranka vienÄ kartÄ jam per veidÄ .  Jie susigrÅ«mė bei abu pargriuvo ant iÅ¡skleistos sofos- lovos, ant kurios kraÅ¡to sėdėjo ir J.S. I.. L. pargriovė D. bei užgulė visu kÅ«nu.

Tuomet D. K. paprašė baigti muÅ¡tis ir V. nuo sofos -lovos atsistojo. Jis su K. stovėjo ir žiÅ«rėjo. A. K. pamatęs, kad D. su L. nustojo grumtis, siÅ«lė L.i su Donatu toliau muÅ¡tis, tačiau jie daugiau nebesimušė. Jis su L. nuėjo į virtuvę ir gėrė alų. K. toliau siÅ«lė D. muÅ¡tis su L., o D. nesutikus, A. sudavė rankomis mažiausiai du kartus D. K. į galvÄ , pataikė į nosį ir Å¡iam iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas. T. D. užstojęs, dėl to užpykęs A.

K. pasiÅ«lė eiti muÅ¡tis su juo. Nors jis sutiko, bet jiedu nesimušė. T. D. nuėjo į voniÄ , o jis ir A. nuėjo į virtuvę, kur kartu su L. gėrė alų. Praėjus gal 5 minutėms jis nuėjęs į voniÄ pasižiÅ«rėti, kaip laikosi D. K.. Su Donatu sutarė, kad kuomet jis pravers vonios duris, jis iÅ¡ vonios iÅ¡bėgs ir taip iÅ¡eis iÅ¡ buto. Jis iÅ¡eidamas iÅ¡ vonios pravėrė duris, D. koridoriumi nuėjo iki lauko durų. Jis pats nuėjo į virtuvę, kur toliau gėrė alų.

Virtuvėje tuo metu buvę A. K. su L. V. tarpusavyje ginčijosi, suprato, kad kalba buvo apie A. sugyventinę RenatÄ . Jis nuėjęs į kambario balkonÄ iÅ¡sivėmė, eidamas koridoriumi prie lauko durų pamatė stovintį D. K.. Balkone pabuvo pora minučių. Grįžęs į virtuvę pamatė, kad L. V. plaukai Å¡lapi, jis sėdėjo ant taburetės nuleidęs galvÄ , ant grindų matė kraujo lašų. A. K. L. plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais. Jam atėjus į virtuvę, neužilgo iÅ¡ kambario atėjo ir J.

S. I., pravarde „Š.“, kuris paprašė užrÅ«kyti, atsisėdo ant kažkokio žemo daikto. T. K. be jokios priežasties pradėjo spardyti „Š.“ į įvairias kÅ«no vietas, į galvÄ , pečius, spyrė mažiausiai 8 kartus. „Š“ buvo lėtas žmogus, nuo smÅ«gių jis bandė gintis rankomis. Andriui pradėjus muÅ¡ti J.S. I., L. iÅ¡ virtuvės iÅ¡bėgo į koridorių. Jis pats tuo metu stovėjo virtuvėje prie kriauklės. Andriui baigus muÅ¡ti „ŠvarcÄ â€œ jie visi iÅ¡ buto išėjo.

D. ėjo kartu su „Š.“, jis ėjęs su L. V. ir A. K., su kuriais iÅ¡siskyrė prie Taikos prospekto. Liudytojo R. P. į teismo posėdį atvesdinti nepavyko, nes jis yra globos namuose, sunkiai vaikÅ¡to ir dėl sveikatos bÅ«klės jo negalima transportuoti. Jo parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka. Teismo posėdyje buvo apklaustas tyrėjas M. B., kuris parodė, kad R. P. psichinė bÅ«klė jam nekėlė įtarimų. Liudytojo R. P. parodymus surašė iÅ¡ jo žodžių. Liudytojui protokolÄ perskaitė, jis pastabų ir papildymų neturėjo.

Jis nemano, kad R. P. duodamas parodymus, galėjo prifantazuoti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. parodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), Kaune. Maždaug apie pusantro mėnesio leido bute gyventi pažįstamam L. V., taip pat į namus užeidavo S., pravarde „Š“, pavardės nežino. 2009 m. rugsėjo 17 ar 18 dienos vakare, jau buvo tamsu, pas jį į butÄ , atėjo pažįstami- A. K., D., bei buvęs kaimynas G. M., atsinešė kelis 2 litrų talpos alaus butelius. Tarp L. V. bei atėjusių vyriÅ¡kių kilo žodinis konfliktas.

Taip pat tame pačiame kambaryje buvo ir S., pravarde „Š“. Vyrams pradėjus kelti triukÅ¡mÄ jiems pasakęs, kad baigtų visus barnius, nenorėjo, kad bute kiltų muÅ¡tynės ir iÅ¡ buto išėjo. Bute liko S. ( ,,Š“), L. V., D., G. M. bei A. K.. Kas vėliau vyko bute nežino, kadangi į butÄ grįžo naktį. Butas buvo tuščias, nei vieno iÅ¡ paminėtų vyriÅ¡kių nebuvo. Kambaryje nuo spintelės ant grindų buvo iÅ¡mėtyti daiktai: laikraščiai, žemėlapiai, ant grindų mėtėsi batai, nuorÅ«kos.

Jis tÄ naktį nieko netvarkęs nuėjo miegoti. SekančiÄ dienÄ atėjo V., kuris paklaustas, kas kambaryje padarė netvarkÄ , tik atsakė, kad „taip gavosi“ ir daugiau nieko neaiÅ¡kino A. V. veido matėsi nubrozdinimo žymės. Jis tiksliai prisimena, kad paminėtų vyrų kompanija- A. K., D. bei L. V. pas jį į butÄ buvo atėję 2- 3 dienos prieÅ¡ Sauliaus mirtį. Nei rugsėjo mėn. 12 nei 13 dienomis bute kartu atėję nebuvo. Anksčiau nėra matęs tarpusavyje muÅ¡antis K. su V.

Taip pat nėra matęs muÅ¡amo Sauliaus (,,Å varco“). Taigi nuteistojo A. K. versija apie tai, kad jis bute             (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo ne rugsėjo 17 d., o 11 ar 12 d., paneigta dar ir paminėto liudytojo R. P. parodymais, kuris ir gyveno minėtame bute.Liudytojas G. K. teisme parodė, kad bute (duomenys neskelbtini), gyvena su savo sÅ«numi D. K.. 2009 m. rugsėjo 16 d. jis buvo paguldytas į KMUK žandikaulio ir veido chirurginį skyrių dėl skilusio žandikaulio, nes rugsėjo mėn. pradžioje jį sumušė nepažįstami Ąžuolyno parke. 2009 m. rugsėjo 21 d. iÅ¡ klinikų grįžo į namus. Neblaivus sÅ«nus D. miegojo kambaryje. Kambarys buvo netvarkingas, jame buvo primėtyta tuščių alkoholio butelių, jo lovos čiužinys buvo priÅ¡lapintas, buvo dėmė, ant kilimo buvo vėmalų dėmės. Jis tÄ pačiÄ dienÄ kambarį sutvarkė, iÅ¡plovė savo lovos čiužinį, o kilimÄ nunešęs iÅ¡metė į konteinerį.

SÅ«nus pasakojo, kad į namus buvo atsivedęs benamį „ŠvarcÄ â€œ, su kuriuo vartojo alkoholį. D. papasakojo, kad jam atsigulus į ligoninę, jis sekančiÄ dienÄ â€“ 2009 m. rugsėjo 17 d. gėrė Studentų gatvėje prie naktinės parduotuvės su „V.“ ir G., pravarde „M.“, kad jie nuėjo pas Linelį ir ten vyras, pravarde „Varlius“ sumušė jam nosį, taip pat „V.“ sudavė smÅ«gius ir Lineliui bei suspardė „Š.“. SÅ«nus pasakė, kad jam pagailo sumuÅ¡to „Š.“, todėl jis ir parsivedė jį į namus.

Jis taip pat sakė, kad dviese su „Š.“ dar kitÄ dienÄ namie gėrė alų, o dar kitÄ dienÄ â€žÅ varcui“ pasidarė bloga, jis pradėjo vemti bei, kad jam iÅ¡kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ , kuri iÅ¡vežė „ŠvarcÄ â€œ į ligoninę. Taip pat sÅ«nus sakė, kad „Š“ ligoninėje mirė. „Š“ jam yra žinomas kaip asocialus vyras, jį matydavęs Studentų gatvėje prie parduotuvės „Maxima“ esančių kioskų, jis praÅ¡ydavo centų.

„Š“ pastovios gyvenamosios vietos neturėjo, buvo ramus, į konfliktus nesiveldavo. Nuteistojo A. K. kaltę spardžius J. S. I. patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant tirti pateiktų A. K. visų penkių sportinių batų rastas didelis skaičius mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokie pat pluoštai yra J.S. I. džinsinio švarko ir džinsinių kelnių audeklų sudėtyje. Nustatyti, ar rasti pluoštai yra iš J.S. I. džinsinio švarko, džinsinių kelnių ar kito džinsinio gaminio, negalima dėl šių pluoštų mažo informatyvumo ir didelio paplitimo.             Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 473/09(01) nurodyta, kad nuoplovoje nuo tualeto durų rasti žmogaus kraujo pėdsakai.

Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. K. DNR profiliu su 99, 999999999% tikimybe. Taigi tai dar kartÄ tik patvirtina, jog A. K. buvo įvykio vietoje. Nuoplovoje nuo radiatoriaus virtuvėje rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimÄ gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su L. V. DNR profiliu su 99, 999999999% tikimybe. Jau aptartais įrodymais įrodyta, jog J. S. I. mirties priežastis buvo nuteistojo A. K. smÅ«giai jam į galvÄ . Kaip minėta, eksperto J.

Rybalko ekspertizės aktas konkretus ir nekeliantis abejonių. J. S. I. galvos sužalojimai galėjo būti padaryti 2009 m. rugsėjo 17 – 18 dienomis. Sugretinus bylos medžiagos duomenis su subdurinės hematomos vystymosi dėsningumais bei objektyviai nustatytais sužalojimais, galima teigti, kad J. S. I. galėjo būti traumuotas patiriant visus nustatytus sužalojimus bylos aplinkybėse nurodomu metu, t.y. 2009 m. rugsėjo 17 dienos pabaigoje (laikotarpiu nuo 21 val. 30 min. iki 24 val.). Taip pat ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad J.

S. I. galėjo atlikinėti savarankiÅ¡kus veiksmus bylos medžiagoje nurodomÄ laiko tarpÄ , t.y. 2009 m. rugsėjo 17 dienos pabaigos iki 2009 m. rugsėjo 19 d. vidurdienio. Nuteistasis A. K. prie J. S. I. prikibo neturėdamas jokios dingsties. Kad mirusysis buvo nekonfliktiÅ¡kas, lėtas žmogus, patvirtino liudytojai G. M., D. S., D. B., G. V., P. V., P. S., K. S.. Akivaizdu, kad, nors įvykio vietoje buvo daug žmonių, tačiau niekas nesiprieÅ¡ino A. K., kurio bijojo ir kuris elgėsi agresyviai. Nukentėjusiųjų D.

K., L. V. ir liudytojo G. M. jau aptartais parodymais įrodyta, jog A. K. sėdinčiam S. J. I. spardė į galvÄ , sudavė apie 15 smÅ«gių. S. J. I. nesiprieÅ¡ino, rankomis dengė galvÄ , prašė nemuÅ¡ti. L. V., D. K.., G. M. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu bei akistatoje su A. K.. Asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukÄ metu D. K. atpažino A. K. kaip tÄ patį asmenį smurtavusį prieÅ¡ S. J. I.. Taigi tarp A. K. veiksmų – suduotų smÅ«gių S. J.

I. į galvos sritį, ir kilusių padarinių – S. J. I. mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Nuteistasis A. K. skunde taip pat praÅ¡o perkvalifikuoti jo veikÄ iÅ¡ BK 129 str. 2 d. 8 p. į BK 129 str . 1 d. Kolegijos manymu, perkvalifikuoti nuteistojo veikÄ nėra pagrindo. LAT Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 str. 2 d. 8 p. (dėl chu­li­ga­niÅ¡­kų pa­ska­tų), kai jis pa­da­ro­mas dėl aiÅ¡­kaus žmo­gaus ar vi­suo­me­nės ne­ger­bi­mo, ele­men­ta­rių mo­ra­lės bei el­ge­sio nor­mų nie­ki­ni­mo, kai kal­ti­nin­ko el­ge­sys yra at­vi­ras iÅ¡­Å¡Å«­kis vi­suo­me­ni­nei tvar­kai, sie­kiant prieÅ¡­pas­ta­ty­ti sa­ve ap­lin­ki­niams, pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­tį po­Å¾iÅ«­rį į juos, ar­ba vi­sai be dings­ties, ar­ba pa­nau­do­jant kaip pre­teks­tÄ sa­vo veiks­mams ma­Å¾a­reikÅ¡­mę dings­tį.

Å ioje byloje iÅ¡nagrinėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. K. muÅ¡ti S. J. I. pradėjo be jokios dingsties, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė nukentėjusiajam daugybę smÅ«gių koja į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ galvos sritį. Todėl teismas pagrįstai įvertino A. K. veikÄ nužudymu dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. Nuteistasis A. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. laikotarpiu nuo 21.30 iki 24.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais tyčiniais veiksmais, sie­kdamas prieÅ¡­pas­ta­ty­ti sa­ve aplinkiniams, pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­tį po­Å¾iÅ«­rį į juos, be dings­ties, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje iÅ¡plÅ«do D.

K. necenzÅ«riniais žodžiais bei tyčia sudavė rankomis bei spyrė kojomis ne mažiau penkių smÅ«gių nukentėjusiajam į galvÄ ir tuo nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmÄ , kuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Taip pat A. K. nuteistas už tai, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2009 m. rugsėjo 17 d. laikotarpiu nuo 21.30 iki 24.00val., Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, po D. K. suduotų smÅ«gių, įžūliais tyčiniais veiksmais sie­kdamas prieÅ¡­pas­ta­ty­ti sa­ve aplinkiniams, pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­tį po­Å¾iÅ«­rį į juos, be dings­ties, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, konflikto su L.

V. eigoje, iÅ¡plÅ«do L. V. necenzÅ«riniais žodžiais bei sudavė ne mažiau vienÄ smÅ«gį stikliniu buteliu jam per galvÄ , kuo nukentėjusiajam padarė rausvÄ dėmelę virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje pusėje- nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Taigi A. K. nuteistas už dvi atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. Å io straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka.

IÅ¡nagrinėti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis A. K. iÅ¡plÅ«do D. K. ir L. V. necenzÅ«riniais žodžiais, D. K. sudavė ne mažiau 5 smÅ«gių į galvÄ , L. V. stikliniu buteliu sudavė vienÄ kartÄ per galvÄ , šį įvykį matant kitiems asmenims, kÄ patvirtina jau aptarti liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymai. Fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų bet kuriuo atveju laikomas įžūliu elgesiu. Be to, panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius, A. K. veikė ne dėl kokių nors asmeninių paskatų, o jo tyčia buvo pademonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai.

Tai reiÅ¡kia, kad A. K. vieÅ¡oje vietoje savo įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , teismas tinkamai įvertino jo veiksmus vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu ir teisingai kvalifikavo pagal BK 284 str. 1 d. Tačiau teismas, vertindamas Å¡iuos A. K. veiksmus kaip du atskirus nusikaltimus, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Byloje nustatyta, kad abi Å¡ios veikos padarytos toje pačioje vietoje - Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, taip pat iÅ¡ esmės tuo pačiu metu.

Skirtingo veikų kvalifikavimo pirmosios instancijos teismas apskritai nemotyvavo, tačiau iÅ¡ bylos aplinkybių galima spręsti, jog teismas kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas A. K. veiksmus kvalifikavo todėl, kad iÅ¡ esmės nukentėjo du skirtingi asmenys: D. K., kuriam buvo sukeltas fizinis skausmas ir L. V., kuriam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų veikų kvalifikacijÄ galima bÅ«tų laikyti teisinga tuo atveju, jei veikos bÅ«tų įvertintos kaip nusikaltimai žmogaus sveikatai ir kvalifikuoti pagal BK 140 str.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje yra nurodęs, kad nusikaltimų žmogaus sveikatai sudėtys sukonstruotos taip, kad vienas BK straipsnis ima apsaugon vieno žmogaus sveikatÄ . Sveikatos sutrikdymai, padaryti keliems skirtingiems žmonėms, kvalifikuojami kaip atskiri nusikaltimai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme numatytas kvalifikuojantis požymis sveikatos sutrikdymas dviem ir daugiau žmonių (BK 135 str. 2 d. 5 p., 138 str. 2 d. 5 p.). Žmonių sveikata (tik nežymių sveikatos sutrikdymų atvejais) yra tik papildoma baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė kvalifikuojant nusikaltimÄ pagal BK 284 str. (kasacinė nutartis Nr. 2K-377/2011).Å ioje byloje, nepaisant to, kad sveikatos sutrikdymai padaryti dviem žmonėms, teismas pripažino, kad pagrindinė baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė, į kuriÄ buvo pasikėsinta, yra ne žmogaus sveikata, o vieÅ¡oji tvarka.

Akivaizdu, kad A. K. veiksmus jungė vieninga tyčia, jis siekė sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, jo tyčia nebuvo nukreipta į konkrečių dviejų asmenų sveikatÄ . Kadangi nusikalstami veiksmai prieÅ¡ D. K. ir L. V. buvo padaryti toje pačioje vietoje ir iÅ¡ esmės tuo pačiu laiku, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad A. K. savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ du kartus. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimai kaip nusikaltimų daugetas kvalifikuojami tada, kai vieÅ¡oji tvarka pažeidžiama skirtingose vieÅ¡ose vietose, arba toje pačioje vieÅ¡oje vietoje, bet skirtingu laiku, t. y. tarp padarytų veiksmų yra pakankamas laiko tarpas, kad galima bÅ«tų padaryti iÅ¡vadÄ , jog po pirmo pažeidimo vieÅ¡oji rimtis ir tvarka buvo atkurta ir po to naujais veiksmais vieÅ¡oji tvarka buvo pažeista antrÄ kartÄ .

Juo labiau, kad ir pats teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡ydamas A. K. padarytus vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymus kaip atskirus nusikaltimus, nurodė, kad A. K. tęsė nusikalstamÄ veikÄ . Ä®vertinus visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad A. K. padaryta veika kvalifikuotina kaip vienas nusikaltimas, atitinkantis BK 284 str. 1 d. nusikaltimo požymius.Kitas nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo ir priimti naujÄ nuosprendį, jo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti.

Nuteistasis nurodo, kad jo kaltė grindžiama vien tik spėlionėmis ir prielaidomis, tarp jo ir L. V. nebuvo jokio konflikto, o tarp jo ir D. K. buvo buitinis konfliktas, nesusijęs su byla. Nuteistasis V. J. kaltę neigė viso proceso metu. Teisme jis parodė, kad 2009 m. spalio mėn. iÅ¡Â R. V. sužinojo, kad jos sugyventinis A. K. yra suimtas, nes įtariamas nužudęs žmogų. Renata sakė, kad jos sugyventinis yra nekaltas, kad minėto nusikaltimo nepadarė, o tuo metu buvo kartu su ja namuose. R. V. jokios pagalbos neprašė, minėjo, kad K. turi advokatÄ .

P. S. g. esančio baro buvo susitikęs su L. V., Å¡is skųsdavosi, kad jo buvusios sugyventinės Renatos naujasis draugas A. yra blogas žmogus, kad jis nuo jo nuviliojo žmonÄ . Apie J. S. I. nužudymÄ su V. nieko nekalbėjęs ir neklausinėjęs. Liudytojui L. V. poveikio niekad nedaręs, jam fiziniu susidorojimu negrasinęs, nėra nurodęs kad jis duotų parodymus ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, jog A. K. 2009 m. rugsėjo mėn. 17 d. vakare ir naktį į rugsėjo mėn. 18d. bute (duomenys neskelbtini), Kaune nebuvo, kad smÅ«gių J.S. I., nuo kurių jis mirė, Å¡is nesudavė.

D. K. pažįsta iš matymo, spalio mėn. pradžioje Studentų gatvėje prie baro poveikio liudytojui D. K. nedarė, jam smūgių nesudavė, su juo apie nužudymo aplinkybes išvis nebuvo jokios kalbos. Rugsėjo ar spalio mėnesį, Studentų gatvėje prie „naktinės“ parduotuvės dienos metu D. K. rankos pirštais paėmęs už žando bei pasakęs jam, kad jis „mažiau lotų“. Tai padaręs dėl to, kad jis apkalbėjo R. V., jog su ja yra turėjęs lytinių santykių.

L. V. jam pasakojęs, kad pats sumušė ,,Å .“ (J. S. I.), nes Å¡is begeriant prisiÅ¡lapino į kelnes. L. V. jam taip pat sakęs, jog jis D. K. buvo nurodęs, kad policijai duotų parodymus, kad D. rado sumuÅ¡tÄ â€žÅ .“ Studentų gatvėje ir kad jį parsivedė pas save į namus.Nors nuteistasis V. J. kaltę neigia, jo kaltė įrodyta visuma surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų. Pirmiausia, kad jis darė poveikį nukentėjusiajam L. V., patvirtina Å¡io nukentėjusiojo parodymai, jis teisme parodė, jog 2009 m. spalio 3 d. apie 16 val.

Studentų gatvėje, ties bariuku sutiko V. J., kuris jam pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl to, kad jis su Donatu policijoje davė parodymus prieÅ¡ Andrių (,,V.“). J. jam sakė, kad A. yra nekaltas, kad jie maiÅ¡o datas, kad jis buvo pas RimÄ ne 17, 18 dienÄ , o 12, 13 dienÄ . Atsakęs jam, kad nieko nežinÄ s ir jokių parodymų nedavęs, tačiau jis tikrai pamena, kada S. sumušė A. ir, kad jis už poros dienų po sumuÅ¡imų mirė. Taip pat V. J. jam nurodė, kad jei dar bus apklausiamas, kad pareigÅ«nams meluotų ir sakytų, jog apie muÅ¡tynes nieko nežino.

BK 233 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas bet kokiu bÅ«du siekė paveikti liudytojÄ , nukentėjusį asmenį, ekspertÄ , specialistÄ ar vertėjÄ , kad Å¡ie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, iÅ¡vadas, paaiÅ¡kinimus ar neteisingai iÅ¡verstų, arba trukdė jiems pagal Å¡aukimÄ atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , prokurorÄ , į teismÄ arba į Tarptautinį baudžiamÄ jį teismÄ ar kitÄ tarptautinę teisminę institucijÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pagal BK 233 str. 1 d. duoti melagingus parodymus liudytojai ir nukentėjusieji gali bÅ«ti veikiami įvairiais bÅ«dais: praÅ¡ymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Taigi L. V. nuteistasis V. J. bandė paveikti įtikinėdamas, kad nukentėjusysis klysta dėl įvykio datos, praÅ¡ydamas meluoti pareigÅ«nams, kad apie įvykį nieko nežino. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentÄ , kad L. V. kerÅ¡tauja nuteistajam, jį apkalba, nes laiko jį savo konkurentu, galinčiu tapti liudytojos R.

V. gyvenimo palydovu, kolegija taip pat atmeta. Iš nukentėjusiojo L. V. parodymų matosi, kad įvykio metu jo ir R. V. jokie santykiai nesiejo. Nuteistasis V. J. taip pat nurodo, kad nenustatytas nusikaltimo padarymo laikas. Priešingai, nukentėjusysis L. V. labai aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad V. J. bandė jį paveikti 2009 m. spalio 3 d. apie 16 val. Studentų gatvėje. BK 233 str. nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus.

Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikÅ¡mės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslÄ . Nuteistasis V. J. taip pat darė poveikį nukentėjusiajam D. K.. Tai įrodo paties nukentėjusiojo parodymai, duoti teisme, kur jis parodė, jog 2009 m. spalio mėn. pradžioje, dienos metu jam einant Studentų gatve pro barÄ , kuris dirba visÄ parÄ , pamatė V. J.. Å is pasakė, kad dėl jo duotų parodymų policijoje buvo sulaikytas A. bei rankomis ėmė smÅ«giuoti, ir vienÄ kartÄ ranka sudavė į veidÄ , nuo kitų smÅ«gių jis iÅ¡sisuko.

SmÅ«gis nebuvo labai stiprus, jis nenukrito. Sudavęs smÅ«gius, Virgis jam pasakė, kad “laisvėj nevaikščios”, jį iÅ¡vadino „ožiu“. Šį V. J. poelgį jis suprato kaip jam daromÄ poveikį dėl duotų parodymų. Taip pat nuteistojo V. J. kaltę patvirtina liudytojo D. B. parodymai. Å is liudytojas teisme parodė, kad 2009 m. spalio mėn., tikslios dienos nepamena jam bÅ«nant prie baro Studentų gatvėje, priėjo pasisveikinti pažįstamas D. (D. K.). Jiems stovint prie baro Studentų gatvėje iÅ¡ automobilio BMW iÅ¡lipo pažįstamas V.

J., kuris eidamas link Donato jį vadino „ožiu“, o priėjęs arčiau vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos delnu sudavė D. per veidÄ . Dėl ko Virgis iÅ¡vadino „ožiu“ D. bei jam sudavė per veidÄ nežino, J. sakė, kad su Å¡iuo „ožiu“ niekas nebendrautų. Po suduoto smÅ«gio D. nuo baro pasiÅ¡alino link savo namų, o Virgis sėdo į savo automobilį ir iÅ¡važiavo. Liudytojas D. B. taip pat teisme parodė, kad V. J. jo prašė pakeisti parodymus. Taigi net ir nagrinėjant bylÄ teisme, nuteistasis V.

J. bandė daryti poveikį liudytojui, kad jis meluotų. Pagal BK 233 str. 3 d. atsako tas, kas bet kokiu bÅ«du siekė paveikti liudytojÄ , nukentėjusį asmenį, ekspertÄ , specialistÄ ar vertėjÄ , kad Å¡ie ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, iÅ¡vadas, paaiÅ¡kinimus ar neteisingai iÅ¡verstų, arba trukdė jiems pagal Å¡aukimÄ atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , prokurorÄ , į teismÄ arba į Tarptautinį baudžiamÄ jį teismÄ ar kitÄ tarptautinę teisminę institucijÄ , panaudodamas smurtÄ ar kitokiÄ prievartÄ .

Å iuo atveju byloje nustatyta, kad V. J. bandė paveikti nukentėjusįjį D. K., kad Å¡is duotų melagingus parodymus, panaudodamas smurtÄ â€“ suduodamas smÅ«gį į galvÄ . VisiÅ¡kai nepagrįstas nuteistojo V. J. apeliacinio skundo argumentas, kad tarp jo ir nukentėjusiojo D. K. buvo buitinis konfliktas. Å i aplinkybė paneigta nukentėjusiojo ir liudytojo D. B. parodymais. Juolab, kad ir pats nuteistasis nenurodo dėl ko kilo tariamas buitinis konfliktas tarp jo ir D. K.. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde taip pat bando kelti versijÄ , kad jis apie A.

K. sulaikymÄ nieko nežinojo, todėl bandyti paveikti nukentėjusiuosius neturėjo jokio tikslo. Å i nuteistojo versija neįtikinama bei paneigta aukščiau aptartais nukentėjusiųjų bei liudytojo parodymais. Be to, kada kaltininkas daro poveikį nukentėjusiajam, kad Å¡is duotų melagingus parodymus, veikos kvalifikavimui įtakos neturi, tai reiÅ¡kia, nesvarbu, ar Å¡iuo atveju A. K. jau buvo suimtas, ar dar ne. Netikėti nukentėjusiųjų L. V. ir D. K. parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, kolegija neturi pagrindo.

Nuteistojo V. J. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 233 str. 1 d. nukentėjusiojo L. V. atveju ir pagal BK 233 str. 3 d. nukentėjusiojo D. K. atveju. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jam kyla abejonių dėl nuosprendžio teisėtumo dar ir dėl to, kad nuosprendį pasirašė tik vienas teisėjas, o ne visi teisėjų kolegijos nariai. Galbūt kiti teisėjai nuosprendžio nepasirašė todėl, kad išsiskyrė jų nuomonės. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija taip pat atmeta.

Pagal BPK 310 str. nuteistajam įteikiamas nuosprendžio nuoraÅ¡as. Pirmiausia pažymėtina, kad nuosprendžio originalas be abejo turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas visų bylÄ nagrinėjusių teisėjų. Kaip matosi iÅ¡ baudžiamojoje byloje (8 t., 121-136 b.l.) esančio nuosprendžio originalo, jis yra pasiraÅ¡ytas visų bylÄ nagrinėjusių teisėjų: kolegijos pirmininkės S. J. ir teisėjų E. G. bei E. J. G.. Taip pat baudžiamojoje byloje yra nuteistojo pateikta jam įteikta minėto nuosprendžio nuoraÅ¡o kopija (9 t., 1-16 b.l.).

IÅ¡ Å¡io nuosprendžio nuoraÅ¡o matosi, kad jis yra pasiraÅ¡ytas tik kolegijos pirmininkės, yra su Kauno apygardos teismo herbiniu antspaudu bei žyma „NuoraÅ¡as tikras“. Nuteistajam kyla abejonių dėl Å¡io dokumento tikrumo, kadangi jis pasiraÅ¡ytas tik kolegijos pirmininkės. Pagal Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymÄ â€žDėl raÅ¡tvedybos taisyklių patvirtinimo“, dokumento nuoraÅ¡as – tai atgamintas dokumentas be ranka jame paraÅ¡ytų rekvizitų ar jų dalių (rezoliucijos, vizų, parašų).

Dokumentų kopijos ir nuoraÅ¡ai tvirtinami atsakingo struktÅ«rinio padalinio antspaudu, kas Å¡iuo atveju ir yra padaryta. Tai bendrosios normos, tačiau kiekvieno teismo pirmininkas įsakymu nustato raÅ¡tvedybos taisykles galiojančias tame teisme. Taigi pagal Kauno apygardos teismo pirmininko įsakymu 2012-12-20 Nr. V1-191 patvirtintas Kauno apygardos teismo raÅ¡tvedybos ir archyvo tvarkymo taisykles, Kauno apygardos teismo procesinių dokumentų baudžiamosiose bylose Baudžiamojo proceso kodekso numatytais atvejais iÅ¡duodami bylÄ nagrinėjusio teisėjo (vieno iÅ¡ teisėjų kolegijos narių) paraÅ¡u patvirtinti nuosprendžių ir nutarčių nuoraÅ¡ai.

Taigi nagrinėjamoje byloje jokių dokumentų tvirtinimo taisyklių kolegijos pirmininkė nepažeidė, nuteistiesiems įteikti tinkamai pasiraÅ¡yti ir patvirtinti nuosprendžio nuoraÅ¡ai. Dar daugiau, palyginus nuteistojo V. J. pateiktÄ nuosprendžio nuoraÅ¡o kopijÄ ir byloje esantį nuosprendžio originalÄ , kurį pasirašė visi trys teisėjai, matosi, kad jie identiÅ¡ki. Ä®vertinus visumÄ jau aptartų ir iÅ¡analizuotų įrodymų, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistųjų nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai.

Kolegija konstatuoja, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas pagrindė ne prielaidomis, o bÅ«tent konkrečiais įrodymais, betarpiÅ¡kai iÅ¡nagrinėtais teisiamajame posėdyje, BPK 301 str. 1 d. reikalavimai nebuvo pažeisti. Teismas įrodymus įvertino laikantis BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis suraÅ¡yta nepažeidžiant BPK 305 str. 1 d. reikalavimų. Jokių kitų, juo labiau esminių, BPK pažeidimų kolegija Å¡ioje byloje taip pat nenustatė.Skiriant nuteistiesiems A.

K. ir V. J. bausmes, teismas vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmės paskirtį, BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei kitomis BK bendrosios dalies normomis, nustatančiomis bausmės skyrimo taisykles. IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad teismas nenustatė jokių nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistojo A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmes, teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes: nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, taip pat į duomenis, apibūdinančius A. K. ir V. J. asmenybes. Skiriant bausmę A. K., teismas įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumo laipsnį, taip pat tai, kad S. J. I. nužudymo pasekmės yra neatstatomos. Taip pat teismas įvertino tai, kad A. K. šešis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, jis padarė naujus tyčinius nusikaltimus.

Pagal BK 27 str. nuostatas jis laikomas recidyvistu. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas pagrįstai paskyrė didesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bausmę. Skirdamas bausmę V. J., teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , jų padarymo aplinkybes. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis V. J. praeityje tris kartus teistas, teistumas neiÅ¡nykęs tik dėl paskutinio nusikaltimo. Taigi esant neiÅ¡nykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, V.

J. padarė naujus tyčinius nusikaltimus, pagal BK 27 str. 1 d. jis yra recidyvistas, o pagal BK 56 str. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BÅ«tent todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijoje numatytÄ vidurkį. Ä®vertinusi visas aptartas bausmės skyrimui reikÅ¡mės turinčias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistiesiems A. K. ir V.

J. paskirtos bausmės atitinka nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir nuteistųjų asmenybes. Abiem nuteistiesiems paskirtos bausmės negali bÅ«ti laikomos aiÅ¡kiai per griežtomis ir jas Å¡velninti pagrindo nėra.Nuosprendžio dalis, kuria iÅ¡ nuteistojo A. K. nukentėjusiajam L. V. priteista 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, yra teisėta ir pagrįsta. Neturtinės žalos dydis nustatytas vadovaujantis CK 6.250 Str. 2 d. nuostatomis ir atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Taip pat teismas pagrįstai iš nuteistojo A. K. priteisė Valstybinei ligonių kasai 4750,64 Lt turtinei žali atlyginti, išlaidos patvirtintos dokumentais. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p. n u s p r e n d ž i a: Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalį dėl A. K. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį D. K.) ir pagal BK 284 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį L.

V.), taip pat nuosprendžio dalį dėl galutinės subendrintos bausmės nuteistajam A. K. paskyrimo pakeisti.Nuteistojo A. K. nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 284 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos prieÅ¡ nukentėjusįjį D. K.) ir nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 284 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos prieÅ¡ nukentėjusįjį L. V.) perkvalifikuoti į BK 284 str. 1 d. kaip vienÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paskirti nuteistajam A. K. bausmę laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. paskirtÄ bausmę ir Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. paskirtÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du, ir galutinę subendrintÄ bausmę nuteistajam A.

K. paskirti laisvės atėmimÄ 15 (penkiolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.N. V. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                                      Linas Å iukÅ¡ta Teisėjai                                                                                                                        Valdimaras Bavėjanas                                                                                                                                              Albinas Bielskis