Legislator Case Law & Legislation
afc2f949-20d7-4fe9-b587-0484389ffa1b AI generated

afc2f949-20d7-4fe9-b587-0484389ffa1b · Kauno apygardos teismas

Case Number afc2f949-20d7-4fe9-b587-0484389ffa1b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ Nr. (1.34)7R-4870 atsisakyti iÅ¡mokėti R. P. 100 000 Eur kompensacijÄ už neteisėtai iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ suėmime nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. spalio 17 d.;

Legislator headnote

AI generated

afc2f949-20d7-4fe9-b587-0484389ffa1b · Kauno apygardos teismas: Byloje nebuvo ginčo, kad ieÅ¡kovas nevykdė pirmiau jam paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti, bei iÅ¡vyko į užsienį. Nepagrįstu laikė ieÅ¡kovo argumentÄ , kad jis nesuprato, jog negali trumpam iÅ¡vykti į užsienį. Prokuroro nutarimu ieÅ¡kovas įpareigotas nepasiÅ¡alinti iÅ¡ savo gyvenamosios vietos, savo paraÅ¡u patvirtino jam paskirtÄ Ä¯sipareigojimÄ ir buvo įspėtas, kad pažeidus raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ , jam gali bÅ«ti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2A-93-921/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03241-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.18.2 Kauno apygardos teismas sprendimas LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos UrbanavičiÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo R. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. P. ieÅ¡kinį atsakovėms Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, dėl pareigÅ«nų veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ Nr. (1.34)7R-4870 atsisakyti iÅ¡mokėti R. P. 100 000 Eur kompensacijÄ už neteisėtai iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ suėmime nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. spalio 17 d.;

2) priteisti 10 000 Eur už neteisėtÄ buvimÄ suėmime.

2. Nurodė, kad pateikė praÅ¡ymÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai atlyginti žalÄ dėl jo atžvilgiu neteisėtai pritaikytos kardomosios priemonės – suėmimo, kuris tęsėsi nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. spalio 17 d. Suėmimo nepagrįstumÄ patvirtino prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ jo atžvilgiu. Tačiau Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsisakė tenkinti jo praÅ¡ymÄ . IeÅ¡kovui padaryta žala turi bÅ«ti atlyginta, nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. IeÅ¡kovas 2015 m. balandžio 15 d. buvo iÅ¡leistas iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir prisistatė tyrėjai, kuri nenurodė, kad jis negali iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

IeÅ¡kovui iÅ¡vykus į Airijos RespublikÄ iÅ¡ jo buvo pavogti asmens dokumentai, dėl ko į LietuvÄ grįžti negalėjo. Apie tai jis informavo tyrėjÄ . IeÅ¡kovas 2016 m. gruodžio 5 d. buvo sulaikytas pagal Europos areÅ¡to orderį. Sulaikymo metu ieÅ¡kovas susirgo plaučių liga, 2017 m. liepos mėn. buvo paguldytas į ligoninę. BÅ«damas ligoninėje, nuolat kontaktavo su tyrėja, kol 2018 m. spalio mėn. buvo panaikintas Europos areÅ¡to orderis. Gavęs pasÄ , ieÅ¡kovas grįžo į Lietuvos RespublikÄ ir prisistatė tyrėjai.

Būdamas suimtas, ieškovas buvo susargdintas ir suluošintas, prarado pragyvenimo šaltinį, patyrė daug materialinių ir dvasinių nuostolių, nusivylė Lietuvos Respublikos teisėtvarkos pareigūnų objektyvumu. Kadangi negali pateikti visų gydymosi dokumentų, prašomos priteisti žalos dydį sumažino nuo 100 000 Eur iki 10 000 Eur.

3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko.

4. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo 2019 m. birželio 27 d. praÅ¡ymÄ dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus (Kėdainiai) 2019 m. gegužės 13 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu, nes nebuvo pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieÅ¡kovo kaltę, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Minėtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ar kituose įsiteisėjusiuose ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimuose, gautuose su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, nebuvo nustatyta jokių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų, teisėjų ar teismo pažeidimų, sÄ lygojusiųjų neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovo atžvilgiu. Vien faktas, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nereiÅ¡kia ikiteisminio tyrimo metu pritaikytos kardomosios priemonės neteisėtumo. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti apie vienos iÅ¡ deliktinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėtų veiksmų – egzistavimÄ .

Be to, ieÅ¡kovas nurodė tik deklaratyvius teiginius apie jo patiriamÄ neturtinę žalÄ , neįrodinėjo patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų ar sveikatos sutrikimų. Be to, nėra ir priežastinio ryÅ¡io tarp teismo veiksmų ir patirtos žalos, dėl ko taip pat nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ 5. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ros, su ieÅ¡kiniu nesutiko.

6. Nurodė, kad ieÅ¡kovas slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, vengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, todėl 2016 m gruodžio 5 d. buvo sulaikytas pagal Europos areÅ¡to orderį. Duomenų vertinimas byloje užtruko ieÅ¡kovui pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo, dėl ko pareigÅ«nams savalaikiai nebuvo galimybės jo apklausti, įvertinti jo parodymų kitų bylos duomenų kontekste ir pan. Vien faktas, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nereiÅ¡kia ikiteisminio tyrimo metu pritaikytos kardomosios priemonės neteisėtumo. Nors ieÅ¡kovas taikytÄ procesinę prievartos priemonę laiko neteisėta, tačiau nenurodo jokių Å¡io procesinio veiksmų neteisėtumo pagrindų, jos teisėtumas nebuvo nuginčytas teismine tvarka. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio žalos atsiradimo faktÄ , jos dydį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams disponavus pakankamais duomenimis, leidžiančiais įtarti, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas padarė nusikalstamÄ veikÄ . Todėl sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu atitiko teisėtumo kriterijus. Aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas bÅ«tų buvęs negalimas, teismas nenustatė.

9. Byloje nebuvo ginčo, kad ieÅ¡kovas nevykdė pirmiau jam paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti, bei iÅ¡vyko į užsienį. Nepagrįstu laikė ieÅ¡kovo argumentÄ , kad jis nesuprato, jog negali trumpam iÅ¡vykti į užsienį. Prokuroro nutarimu ieÅ¡kovas įpareigotas nepasiÅ¡alinti iÅ¡ savo gyvenamosios vietos, savo paraÅ¡u patvirtino jam paskirtÄ Ä¯sipareigojimÄ ir buvo įspėtas, kad pažeidus raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ , jam gali bÅ«ti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė.

Ikiteisminio tyrimo byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų kreipęsis su praÅ¡ymu laikinai iÅ¡vykti į užsienio valstybę ar dėl jam skirtos kardomosios priemonės panaikinimo. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui pažeidus paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę, 2016 m. sausio 7 d. paskelbtai įtariamojo paieÅ¡kai nedavus rezultatų, esant duomenims apie jo iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienį, buvo pakankamas pagrindas spręsti dėl jos pakeitimo kita, t. y. dėl raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti pakeitimo į suėmimÄ .

Teismas vertino, kad įtariamojo teisės buvo suvaržytos dėl objektyvaus bÅ«tinumo, o skirta kardomoji priemonė, atsižvelgiant į teismo nurodytus motyvus dėl kardomosios priemonės paskyrimo, buvo proporcinga siekiamiems proceso tikslams (įtariamajam pasislėpus jokiomis kitomis, Å¡velnesnėmis priemonėmis, nebuvo galima užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese).

10. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui paskyrus kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , buvo iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis, kurio pagrindu ieÅ¡kovas buvo 2016 m. gruodžio 5 d. sulaikytas Airijos Respublikoje. Po ieÅ¡kovo sulaikymo Airijos Respublikoje nuolat buvo gaunami duomenys apie tai, kad ieÅ¡kovas yra laikomas areÅ¡tinėje ir skiriami teismo posėdžiai, kuriuose turėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kovo perdavimo Lietuvos Respublikai. Airijos Respublikos kompetentingos institucijos nenurodė dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovas nebuvo perduotas Lietuvos Respublikai. Europos areÅ¡to orderis buvo atÅ¡auktas 2018 m. spalio 17 d. prokuroro praÅ¡ymu, pateiktu Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai.

11. Teismas pažymėjo, kad pagrindiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti iki ieÅ¡kovui pasislepiant ir skiriant suėmimÄ , tačiau jie buvo atlikinėjami ir vėliau. Atliktų veiksmų apimtį ir intensyvumÄ ieÅ¡kovui bÅ«nant sulaikytam taip pat patvirtino praÅ¡ymai dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo, tyrėjos tarnybiniai praneÅ¡imai. Teismas nustatė, kad prokuratÅ«ra kreipėsi į Airijos kompetentingÄ institucijÄ su teisinės pagalbos praÅ¡ymu dėl ieÅ¡kovo apklausos, tačiau Å¡is praÅ¡ymas, eilę kartų kreipiantis su paklausimais dėl jo vykdymo, buvo atidedamas ir liko neįvykdytas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, jį pripažinus įtariamuoju dėl sukčiavimo, bÅ«tini ikiteisminio tyrimo veiksmai (ieÅ¡kovo apklausa) nebuvo atlikta ir ikiteisminis tyrimas negalėjo bÅ«ti baigtas.

12. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja aplinkybės, susijusios su teisėsaugos institucijos pareigūnų neveikimu ar nepateisinamai ilga ikiteisminio tyrimo trukme ieškovo atžvilgiu atliekame ikiteisminiame tyrime. Teismas pažymėjo, kad ieškovui būnant sulaikytu pagal Europos arešto orderį, suėmimo terminai skaičiuotini nuo jo perdavimo Lietuvos Respublikai, todėl pažeisti nebuvo.

13. Teismas sprendė, kad ikiteisminio tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas neįrodžius, kad ieškovas dalyvavo darant jam inkriminuojamus nusikaltimus, o ne dėl šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų ar klaidų.

14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas neįrodė neteisėtų veiksmų, jo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl 10 000 Eur žalos priteisimo atmetė. Pažymėjo, kad priežastinio ryÅ¡io ir žalos dydžio klausimai Å¡ios bylos teisingam iÅ¡sprendimui nėra reikÅ¡mingi, nes civilinė atsakomybė, nesant bent vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra galima ir žalos atlyginimas negalimas, todėl dėl jų plačiau nepasisakė.

15. Teismas nurodė, kad prie Teisingumo ministerijai teikiamo asmens praÅ¡ymo atlyginti žalÄ ne teismo tvarka pridedamas įsiteisėjęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimas, nustatantis pažeidimus, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje priimdami procesinius sprendimus, taip pat žalos dydį patvirtinantys dokumentai. Byloje tokių dokumentų nebuvo (ginčo dėl to, kad tokių dokumentų ieÅ¡kovas neturi, nebuvo).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pagrįstai atsisakė atlyginti žalÄ ne teismo tvarka, dėl ko teismas atmetė ir ieÅ¡kovo iÅ¡vestinį reikalavimÄ panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 16. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir iÅ¡ atsakovų priteisti ieÅ¡kovui 10 000 Eur žalos atlyginimui už nepagrįstai iÅ¡bÅ«tÄ 22 mėnesių ir 12 dienų laikÄ suėmime bei 500 Eur ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie argumentai: 16.1. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad pareigÅ«nai nepadarė jokių įstatymų pažeidimų ir nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo pagrįstai laikomas suimtu nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. spalio 17 d. Teismas visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų pažeidimus, dėl ko ieÅ¡kovui buvo padaryta žala. Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalies normų taikymÄ .

Byloje yra pakankamai įrodymų, kad ieškovas buvo neteisėtai laikomas suimtu, o prokurorai aplaidžiai vykdė savo tarnybines pareigas, pažeidinėjo įstatymų reikalavimus. Teismui atmetus ieškinį tuo pagrindu, kad pareigūnai nebuvo nubausti, yra neteisinga išvada ir prieštaraujanti minėtai įstatymų normai. 16.2. Kai asmenys suimti užsienio valstybėje, ikiteisminio tyrimo metu suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip aštuoniolika mėnesiu (BPK 127 straipsnis). Apeliantas buvo suimtas 22 mėnesius ir 12 dienų, nors yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Tik 2018 m. spalio 17 d. prokuroras kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ dėl Europos areÅ¡to orderio atÅ¡aukimo ir pateikė nutarimÄ panaikinti kardomÄ priemonę – suėmimÄ . Pažymėjo, kad apeliantas kreipėsi su raÅ¡tais į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ , kurie buvo registruoti 2018 m. birželio 22 d. ir 2018 m. birželio 25 d., dėl jo paleidimo, tačiau prokuroras 2018 m. liepos 4 d. nutarimu atmetė praÅ¡ymus, nepagrįsdamas sprendimo. Tai, ieÅ¡kovo nuomone, patvirtina prokuratÅ«ros darbuotojų aplaidų pareigų atlikimÄ . 2019 m. gegužės 13 d. prokuroras priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ apelianto atžvilgiu, neįrodžius apelianto dalyvavimo inkriminuojamų nusikaltimų padaryme. 16.3.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį nagrinėjo tik vienu aspektu, t. y. ar pagrįstai buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, tačiau visiÅ¡kai netyrė (nesiaiÅ¡kino) BPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų suėmimo terminų pažeidimo. 16.4. Apeliantas, gindamas savo pažeistus interesus ir turtines teises, patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas: už atstovavimÄ apylinkės teisme advokatui sumokėjo 300 Eur, o už apeliacinio skundo parengimÄ 200 Eur. Patenkinus ieÅ¡kinį, Å¡ios iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovų.

17. Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 17.1. Apeliantas teigia, kad jo suėmimo neteisėtumÄ patvirtina prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ jo atžvilgiu. 2019 m. gegužės 13 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Ä¯tariamojo atžvilgiu padaryta iÅ¡vada, kad iÅ¡naudojus visas galimybes įrodymams surinkti ir nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas įtariamojo atžvilgiu nutrauktinas.

Tačiau nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ar kituose įsiteisėjusiuose ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimuose, gautuose su apelianto praÅ¡ymu, nebuvo nustatyta jokių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų, teisėjų ar teismo pažeidimų, sÄ lygojusiųjų neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovo atžvilgiu. 17.2. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrįstumÄ . Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, yra laikoma ultima ratio ir gali bÅ«ti skiriamas tik tais atvejais, kai Å¡velnesne kardomÄ ja priemone neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ikiteisminio tyrimo bylos duomenys, konkrečiai, liudytojais apklaustų, vėliau nukentėjusiais pripažintų asmenų parodymai bei kiti ikiteisminio tyrimo bylos duomenys patvirtina, kad apeliantui baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams disponavus pakankamais duomenimis, leidžiančiais įtarti, kad bÅ«tent apeliantas padarė nusikalstamÄ veikÄ . Apeliantas pagal ikiteisminio tyrimo duomenis pagrįstai buvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, jis aÅ¡tuonis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir gyveno užsienyje, atlikęs bausmę niekur nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje, buvo silpni jo socialiniai ryÅ¡iai, todėl apeliantui ir buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. 17.3.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad apelianto teisės buvo suvaržytos dėl objektyvaus būtinumo, o skirta kardomoji priemonė atsižvelgus į teismo nurodytus motyvus dėl kardomosios priemonės paskyrimo buvo proporcinga siekiamiems proceso tikslams. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl BPK 127 straipsnio pažeidimo, nes teismas atskirai pažymėjo, kad apeliantui būnant sulaikytu pagal Europos arešto orderį, suėmimo terminai skaičiuotini nuo jo perdavimo Lietuvos Respublikai, todėl nagrinėjamu atveju pažeisti nebuvo. 17.4.

Apeliantas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių galimai teismo padarytus neteisėtus veiksmus, todėl laikytina, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti apie vienos iÅ¡ deliktinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėtų veiksmų – egzistavimÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad apeliantas neįrodė teismo neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo valstybės atsakomybei.

18. Atsakovė Lietuvos Respublikai, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 18.1. Apeliantas nepateikė įrodymų dėl bÅ«tinų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veikÄ ir jÄ galimai padariusį asmenį gali bÅ«ti daromos tik preliminarios iÅ¡vados, formuluojamos kaip prognozės apie galimybę, kad toks asmuo teismo gali bÅ«ti pripažintas kaltu.

Tik teismas Lietuvos Respublikoje vykdo teisingumÄ , todėl nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, nei tyrimui vadovaujančiam prokurorui, tokia teisė nėra suteikta, jie gali daryti tik preliminarias iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos padarymo buvimo faktÄ bei jÄ padariusio asmens kaltumÄ . Ikiteisminio tyrimo stadijoje ieÅ¡kovo kaltės klausimas nebuvo ir negalėjo bÅ«ti sprendžiamas. 18.2. IeÅ¡kovas slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, vengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, todėl 2016 m gruodžio 5 d. buvo sulaikytas pagal Europos areÅ¡to orderį.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams disponavus pakankamais duomenimis, leidžiančiais įtarti, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas padarė nusikalstamÄ veikÄ , o sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu atitiko teisėtumo kriterijus. 18.3. Tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. IeÅ¡kovas neįrodė, kad egzistuoja jo nurodomos aplinkybės, susijusios su teisėsaugos institucijos pareigÅ«nų neveikimu ar nepateisinamai ilga ikiteisminio tyrimo trukme jo atžvilgiu atliekame ikiteisminiame tyrime.

IeÅ¡kovo atžvilgiu procesinės prievartos priemonės buvo skirtos ir taikytos teisės aktų pagrindu, laikantis tam nustatytų procedÅ«rinių normų, valstybės pareigÅ«nams ir teismui veikiant neperžengiant kompetencijos ribų, jų skyrimÄ ir taikymÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu pripažinti neteisėtais nuo jų skyrimo momento nėra pagrindo. 18.4. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kaip CK 6.262 straipsnyje įtvirtintos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos, nebelieka prasmės nustatinėti kitų dviejų civilinės atsakomybės sÄ lygų – ieÅ¡kovui padarytos žalos ir priežastinio ryÅ¡io.

IeÅ¡kovas neįrodė ne tik pareigÅ«no, prokuroro, teismo procesinių veiksmų neteisėtumo, bet ir fakto, kad jam Å¡iais veiksmais buvo padaryta konkreti reali žala, pagal įstatymÄ vertinama tiek turtine, tiek neturtine. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. gegužės 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-237184-15 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo A. I. D. atžvilgiu) (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-237184-15 medžiagos (toliau – ir IT) 1 t., b. l. 51–52). 2015 m. gegužės 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28386-15 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo J. M. atžvilgiu) (IT 1 t., b. l. 45–46).

IeÅ¡kovui įtarimai ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28386-15, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje, buvo pareikÅ¡ti 2015 m. rugpjūčio 13 d. (dėl sukčiavimo J. M. atžvilgiu) (IT 4 t., b. l. 2–3). IeÅ¡kovas kaip įtariamasis buvo apklaustas 2015 m. rugpjūčio 13 d. (IT 4 t., b .l. 4–5). 2016 m. sausio 7 d. priimtas nutarimas pripažinti ieÅ¡kovÄ Ä¯tariamuoju padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje (epizode dėl sukčiavimo A. I. D. atžvilgiu) ir paskelbti įtariamojo paieÅ¡kÄ (IT 3 t., b .l. 1–2). 2016 m. sausio 17 d. abu ikiteisminiai tyrimai sujungti į vienÄ (IT 1 t., b. l. 48–50). 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu ieÅ¡kovui ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28386-15 buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (IT 4 t., b. l. 39–42). 2015 m. rugpjūčio 31 d. ieÅ¡kovas iÅ¡ Kauno oro uosto lėktuvu iÅ¡vyko į Jungtinę Karalystę (IT bylos 3 t., b. l. 40). 2016 m. sausio 7 d. nutarimu buvo paskelbta ieÅ¡kovo paieÅ¡ka (IT bylos 3 t., b. l. 3–4).

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokuroras (toliau – ir prokuroras) 2016 m. birželio 9 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo nuo 2016 m. birželio 9 d. (IT 3 t., b. l. 8–10). Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi prokuroro praÅ¡ymÄ tenkino ir ieÅ¡kovui paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti pakeitė į suėmimÄ . (IT 3 t., b. l. 12–14).

Prokuroras, Kėdainių rajono apylinkės teismui paskyrus suėmimÄ , kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«rÄ dėl Europos areÅ¡to orderio iÅ¡davimo (IT 3 t., b. l. 12–14). IeÅ¡kovas, iÅ¡duoto Europos areÅ¡to orderio pagrindu, 2016 m. gruodžio 5 d. buvo sulaikytas Airijos Respublikoje (IT 3 t., b. l. 16). Prokuroro 2018 m. spalio 17 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – buvo panaikinta (IT 3 t., b. l. 20–24). Panaikinus suėmimÄ , prokuroras kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ dėl Europos areÅ¡to orderio vykdymo atÅ¡aukimo (3 t., b. l. 17–18).

Apie Europos areÅ¡to orderio vykdymo atÅ¡aukimÄ informuota Airijos Respublikos kompetentinga institucija (IT 3 t., b. l. 81). IeÅ¡kovui praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (tiek dėl sukčiavimo J. M. atžvilgiu, tiek dėl sukčiavimo A. I. D. atžvilgiu), pareikÅ¡tas 2019 m. vasario 27 d. (IT 4 t., b .l. 14–15). TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2019 m. vasario 27 d., ieÅ¡kovas buvo apklaustas kaip įtariamasis (IT 4 t., b. l. 18–19). IeÅ¡kovas papildomai kaip įtariamasis buvo apklaustas 2019 m. gegužės 8 d. (IT 4 t., 35–36).

Prokuroro 2019 m. gegužės 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas, pradėtas ieškovo atžvilgiu, buvo nutrauktas, neįrodžius jo dalyvavimo jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padaryme (IT 4 t., b. l. 104–117).

21. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu, be kita ko, prašė priteisti iÅ¡ valstybės 10 000 Eur neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo byloje pritaikytos kardomosios priemonės (suėmimo), iÅ¡duoto Europos areÅ¡to orderio, Airijos Respublikoje laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. spalio 17 d. iÅ¡bÅ«to suėmimo laiko bei per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.

22. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti reikalingos sÄ lygos – teisėsaugos institucijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. IeÅ¡kovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir jo ieÅ¡kinį tenkinti, priteisiant jam iÅ¡ atsakovų 10 000 Eur neturtinę žalÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde praÅ¡ymo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo įvertintas ir atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ Nr. (1.34)7R-4870, nesuformulavo, nepagrįstumo motyvų nenurodė. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ieÅ¡kovas ir neskundžia.

23. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atlyginti dėl pareigÅ«nų veiksmų padarytÄ neturtinę žalÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės.

25. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įstatymų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiÅ¡kinimo ir taikymo yra pakankamai iÅ¡plėtota ir nuosekli (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybės civilinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje (CK 6.272 straipsnis), yra griežtoji – kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos.

26. Taigi, ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rūšies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012, kt.) 27.

CK 6.272 straipsnyje įtvirtinta valstybės atsakomybė už žalÄ , grindžiamÄ neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, todėl civilinę bylÄ dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006).

28. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali bÅ«ti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigÅ«nų bendrosios rÅ«pestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 1, 2 straipsniai). Kita vertus, ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė.

Å ia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Dėl baudžiamojo persekiojimo pradėjimo 29. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos duomenys (liudytojų, kurie vėliau buvo pripažinti nukentėjusias, parodymai, kitų asmenų apklausos protokolai ir kt.) patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai turėjo pakankamÄ pagrindÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde neginčija Å¡ių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su baudžiamojo persekiojimo jo atžvilgiu pradėjimu. PrieÅ¡ingai, pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis paties ikiteisminio tyrimo pradėjimo fakto neskundžia (apeliacinio skundo 3 lapo paskutinis sakinys). Dėl Å¡ių priežasčių, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako, tik konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog baudžiamasis persekiojimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtus turint pakankamÄ pagrindÄ .

Dėl kardomosios priemonės (suėmimo) skyrimo (ne)teisėtumo 30. IeÅ¡kovas, kaip minėta sprendimo 21 punkte, savo patirtÄ neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina ir iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu taikytos kardomosios priemonės (suėmimo).

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovui 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime (epizode dėl sukčiavimo J. M. atžvilgiu) buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (IT 4 t., b. l. 39–42). Pastebėtina, kad raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti yra Å¡velniausia iÅ¡ BPK numatytų kardomųjų priemonių (BPK 120 straipsnio 1 dalis), jo paskyrimui nėra bÅ«tina sÄ lyga neabejotinų duomenų egzistavimas, jog įtariamasis nebendradarbiaus su ikiteisminį tyrimÄ atliekančiais pareigÅ«nais, iÅ¡vyks ar trukdys šį tyrimÄ atlikti.

Ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga patvirtina, kad 2016 m. sausio 7 d. nutarimu buvo paskelbta ieškovo paieška (IT 3 t., b. l. 3–4). Buvo nustatyta, kad ieškovas 2015 m. rugpjūčio 31 d. iš Kauno oro uosto lėktuvu išvyko į Jungtinę Karalystę (IT 3 t., b. l. 40). Ginčo, kad ieškovas nevykdė paskirtos kardomosios priemonės (rašytinio pasižadėjimo neišvykti) ir išvyko į užsienį, bylos nagrinėjimo metu nekilo. Ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis su prašymu laikinai išvykti į užsienio valstybę ar dėl jam paskirtos kardomosios priemonės panaikinimo.

Ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje esantis 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas patvirtina, kad ieÅ¡kovas su paskirta kartomÄ ja priemone (raÅ¡ytiniu pasižadėjimu neiÅ¡vykti) buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai (IT 4 t., b. l. 39–42). Be to, minėtame nutarime nurodyta, kad įtariamasis įspėtas, jog pažeidus raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ , vadovaujantis BPK 136, 139 straipsniais, gali bÅ«ti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė (IT 4 t., b. l. 39–42). Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau paminėti ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje esantys duomenys paneigia ieÅ¡kovo nurodytus argumentus, kad jis galėjo nesuprasti, jog, esanti paskirtai kardomajai priemonei (raÅ¡ytiniam pasižadėjimu neiÅ¡vykti), negali trumpam iÅ¡vykti į užsienį.

32. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nėra draudimo keisti jau pritaikytas kardomÄ sias priemones, vertinant jų tikslingumÄ ir reikalingumÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovui pažeidus jam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę (raÅ¡ytinį pasižadėjimo neiÅ¡vykti) ir esant duomenims, kad ieÅ¡kovas iÅ¡vyko į užsienį, buvo pakankamas pagrindas spręsti klausimÄ dėl paskirtos kardomosios priemonės pakeitimo kita (BPK 136, 139 straipsniai). Kaip minėta sprendimo 31 punkte, ieÅ¡kovas apie tai, kad jam pažeidus kardomÄ jÄ priemonę (raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti), vadovaujantis BPK 136 ir 139 straipsniais, gali bÅ«ti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė, buvo iÅ¡aiÅ¡kinta 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarime.

33. Paskirta kardomoji priemonė (raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti) į suėmimÄ buvo pakeista Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi. Pagrindas skirti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ atsiranda, jei pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo; jei trukdys procesui; jei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje įvardytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalis). Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartyje nurodyta, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kardomosios priemonės pakeitimo, įvertino pradėto ikiteisminio tyrimo pagrįstumÄ .

Be to, teismas įvertino ir tai, kad ieÅ¡kovas buvo iÅ¡vykęs į užsienį. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, esant paskirtai Å¡velnesnei kardomajai priemonei, pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų dėl to jam buvo paskelbta paieÅ¡ka. Teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis slapstysis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, taip pat siekdamas, kad bÅ«tų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, t. y. užtikrintas įtariamojo dalyvavimas procese, netrukdomas ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas teisme, prokuroro praÅ¡ymÄ tenkino ir įtariamajam paskyrė griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimo 31–33 punktuose nurodytos ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovui paskirta kardomoji priemonė (raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti) buvo pakeista į suėmimÄ teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant galiojančio teisinio reglamentavimo. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, jog ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė ieÅ¡kovui buvo pritaikyta teisėtai, o jos sugriežtinimÄ nulėmė paties ieÅ¡kovo veiksmai vengiant ikiteisminio tyrimo, slepiantis nuo pareigÅ«nų.

Dėl Europos areÅ¡to orderio iÅ¡davimo (ne)pagrįstumo ir jo pagrindu atlikto ieÅ¡kovo sulaikymo 35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prokuroras, Kėdainių rajono apylinkės teismui paskyrus suėmimÄ , kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ dėl Europos areÅ¡to orderio iÅ¡davimo (IT 3 t., b. l. 12–14). IeÅ¡kovo atžvilgiu buvo iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis. 36. 2002 m. birželio 13 d. Europos SÄ jungos Tarybos pagrindų sprendimo dėl Europos areÅ¡to orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (toliau – ir EAO pagrindų sprendimas) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Europos areÅ¡to orderis gali bÅ«ti iÅ¡duodamas už veikÄ , baustinÄ pagal iÅ¡duodančios valstybės narės teisę laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas bent 12 mėnesių, arba, kai bausmė arba sprendimas dėl įkalinimo jau yra priimtas, – bent 4 mėnesiai.

Atsižvelgiant į tai, kad Europos arešto orderio išdavimo metu ieškovas buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, jog egzistavo pagrindas išduoti Europos arešto orderį.

37. IeÅ¡kovas, pagal iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį, buvo sulaikytas 2016 m. gruodžio 5 d. Airijos Respublikoje (IT 3 t., b. l. 16). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovui iÅ¡vykus į užsienį, buvo pagrindas jo atžvilgiu iÅ¡duoti Europos areÅ¡to orderį ir pateikti jį vykdymui. Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kaip pagrindo priteisti ieÅ¡kovui žalos atlyginimÄ 38. IeÅ¡kovo nuomone, nurodyta apeliaciniame skunde, tai, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai patvirtina ir ta aplinkybė, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Teisėjų kolegija su Å¡iais ieÅ¡kovo argumentais nesutinka.

39. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju turi bÅ«ti įvertintos valstybės civilinei atsakomybei taikyti reikÅ¡mingos aplinkybės, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , ar pagrįstai buvo taikomos procesinės prievartos priemonės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018 46 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

40. Kaip minėta sprendimo 29 punkte, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad baudžiamasis persekiojimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamas veikas. Be to, nustatyta ir tai, kad kardomoji priemonė (raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti) buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Vėliau, t. y. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi, minėta kardomoji priemonė teisėtai ir pagrįstai buvo pakeista į suėmimÄ .

Nustačius, kad ieškovas yra išvykęs į užsienį, teisėtai ir pagrįstai buvo išduotas Europos arešto orderis, kurio pagrindu ieškovas buvo sulaikytas Airijos Respublikoje (žr. sprendimo 29–37 punktus). Ikiteisminis tyrimas, pradėtas ieškovo atžvilgiu, prokuroro 2019 m. gegužės 13 d. nutarimu buvo nutrauktas neįrodžius, kad ieškovas dalyvavo jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BPK 182 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), padaryme, o ne dėl šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų ar klaidų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas ir nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, jog vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nėra pagrindas konstatuoti, kad teisėsaugos institucijų pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus.

41. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju neįrodė teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), kurie nulėmė nepateisinamai ilgÄ suėmimo trukmę ir ikiteisminio tyrimo trukmę. Teisėjų kolegija Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ laiko iÅ¡ dalies nepagrįsta. Dėl suėmimo trukmės 42. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas prašė atlyginti neturtinę žalÄ ir dėl nepakankamo pareigÅ«nų veikimo skubiai grÄ Å¾inant ieÅ¡kovÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ . Kaip teigia ieÅ¡kovas, dėl pareigÅ«nų neveikimo jis Airijos Respublikoje iÅ¡buvo nepagrįstai sulaikytas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. spalio 17 d., kas sudaro 22 mėnesius ir 11 dienų. Teisėjų kolegija su Å¡iais ieÅ¡kovo argumentais iÅ¡ dalies sutinka.

43. Nagrinėjamoje byloje, kaip ne kartÄ Å¡iame sprendime minėta, nustatyta, kad ieÅ¡kovui kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi (IT 3 t., b .l. 12–14). IeÅ¡kovo atžvilgiu buvo iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis. IeÅ¡kovas, iÅ¡duoto Europos areÅ¡to orderio pagrindu, 2016 m. gruodžio 5 d. buvo sulaikytas Airijos Respublikoje. IeÅ¡kovui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo panaikinta prokuroro 2018 m. spalio 17 d. nutarimu.

Nutarime nurodyta, kad po ieÅ¡kovo sulaikymo iÅ¡ Airijos teisėsaugos institucijų buvo gaunami duomenys apie tai, kad ieÅ¡kovas laikomas areÅ¡tinėje ir skiriami teismo posėdžiai, kuriuose sprendžiami klausimai dėl ieÅ¡kovo perdavimo Lietuvos Respublikai, tačiau Å¡is klausimas neiÅ¡spręstas iki Å¡iol. Be to, gauti duomenys, kad ieÅ¡kovas nuolat buvo laikomas ligoninėje dėl sunkių ligų. Pažymėta ir tai, kad Airijos teisėsaugos institucijos konkrečių ieÅ¡kovo neperdavimo priežasčių nenurodė. 2017 m. lapkričio 19 d. buvo iÅ¡siųstas Airijos teisėsaugos institucijoms teisinės pagalbos praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kovo, kaip įtariamojo apklausos, tačiau atsakymas į pavedimÄ nėra gautas.

Pažymėta, kad laisvės atėmimo terminas, numatytas dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje nusikaltimo padarymo yra 3 metai. Tuo tarpu nuo ieÅ¡kovo sulaikymo (2016 m. gruodžio 5 d.) jau yra praėję 1 metai 10 mėnesių ir 12 dienų. Ä®tariamasis, kalbėdamas telefonu, nurodė, kad, kai išėjęs į laisvę Airijos Respublikoje, – grįš į Lietuvos RespublikÄ procesinių veiksmų atlikimui. Prokuroras, atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad paskirta kardomoji priemonė – suėmimas toliau nėra reikalinga.

Be to, sprendė, kad nėra pagrindo skirti kitÄ Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę (IT 3 t., b .l. 20–23). Ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad prokuroras 2018 m. spalio 17 d. raÅ¡tu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ dėl Europos areÅ¡to orderio atÅ¡aukimo (IT 3 t., b. l. 17–18). Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra 2018 m. spalio 19 d. raÅ¡tu informavo Airijos teisingumo ir lygybės departamentÄ , kad 2018 m. spalio 17 d. nutarimu ieÅ¡kovui panaikintas suėmimas, taip pat informavo, kad, iÅ¡nykus Europos areÅ¡to orderio iÅ¡davimo pagrindui, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atÅ¡aukia 2016 m. birželio 16 d. iÅ¡duoto Europos areÅ¡to orderio vykdymÄ , taip pat atÅ¡aukia ir su ieÅ¡kovu susijusios teisinės pagalbos praÅ¡ymo vykdymÄ .

Pažymėta, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į maksimalų 3 metų laisvės atėmimo bausmės terminÄ , numatytÄ už nusikaltimÄ dėl kurio iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis, ir neadekvačiai ilgai, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 5 d., užsitęsusį Airijos Respublikoje ieÅ¡kovo perdavimo pagal Europos areÅ¡to orderio procesÄ (IT 3 t., b. l. 81).

44. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas Airijos Respublikoje išduoto Europos arešto orderio pagrindu suimtas išbuvo laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. spalio 17 d. (daugiau nei 22 mėnesius). Tokia suėmimo trukmė tiek EŽTT, tiek Lietuvos teismų praktikoje vertinama kaip ilga, tad jai pateisinti reikalaujama svarių motyvų.

45. Teisėjų kolegija, vertindama ieÅ¡kovo suėmimo termino (laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. spalio 17 d.) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , pažymi, kad Europos areÅ¡to orderio įvykdymo klausimas (kartu ir ieÅ¡kovo perdavimo Lietuvos Respublikai klausimas), sulaikius ieÅ¡kovÄ Airijos Respublikoje, turėjo bÅ«ti sprendžiamas ir priimtas Airijos kompetentingų institucijų, vadovaujantis EAO pagrindų sprendimu. EAO pagrindų sprendime Europos areÅ¡to orderio įvykdymui yra numatyti griežti terminai.

Terminai priklauso nuo to, ar prašomas perduoti asmuo sutinka būti perduotas. Pažymėtina ir tai, kad, nepriklausomai nuo terminų, visi Europos arešto orderiai turi būti nagrinėjami ir vykdomi skubos tvarka (EAO pagrindų sprendimo 17 straipsnio 1 dalis). Jeigu prašomas perduoti asmuo sutinka būti perduotas, galutinis sprendimas dėl Europos arešto orderio vykdymo turėtų būti priimtas per 10 dienų nuo sutikimo davimo (EAO pagrindų sprendimo 17 straipsnio 2 dalis). Jeigu prašomas perduoti asmuo nesutinka būti perduotas, galutinis sprendimas dėl Europos arešto orderio vykdymo turėtų būti priimtas per 60 dienų nuo prašomo perduoti asmens sulaikymo (EAO pagrindų sprendimo 17 straipsnio 3 dalis).

IÅ¡imtiniais atvejais, kai konkrečiu atveju Europos areÅ¡to orderio negalima įvykdyti per pirmiau minėtus taikomus terminus, tie terminai gali bÅ«ti pratęsiami dar 30 dienų. Tokiu atveju vykdančioji teisminė institucija privalo nedelsiant informuoti iÅ¡duodančiÄ jÄ teisminę institucijÄ apie tokį termino pratęsimÄ ir nurodyti vėlavimo priežastis (EAO pagrindų sprendimo 17 straipsnio 4 dalis).

46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Airijos teisingumo ir lygybės departamentas 2016 m. gruodžio 6 d. informavo Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ apie tai, kad ieÅ¡kovas buvo suimtas 2016 m. gruodžio 5 d., kad asmuo yra laikomas areÅ¡tinėje, o 2016 m. gruodžio 19 d. bus pristatytas į teismo posėdį (IT 3 t., b. l. 16). Airijos teisingumo ir lygybės departamentas 2017 m. gegužės 25 d. raÅ¡tu informavo Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ , kad tęsiasi byla dėl Europos areÅ¡to orderio vykdymo.

Pažymėta, kad teismo posėdis numatytas 2017 m. liepos 17 d. (IT 3 t., b. l. 56). Airijos teisingumo ir lygybės departamentas 2017 m. spalio 10 d. pateikė raÅ¡tÄ Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai, kuriame nurodė, kad byla nėra užbaigta. Teismo posėdis numatytas 2017 m. spalio 23 d. (IT 3 t., b. l. 50). Airijos teisingumo ir lygybės departamentas 2018 m. sausio 10 d. raÅ¡tu informavo, kad gavo 2017 m. gruodžio 8 d. praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kovo apklausos. PraneÅ¡a, kad praÅ¡ymas yra nagrinėjamas vadovaujantis 2008 m.

Baudžiamojo teisingumo (savitarpio pagalbos) įstatymu (IT 3 t., b. l. 70). Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra 2018 m. gegužės 9 d. raÅ¡tu kreipėsi į Airijos teisingumo ir lygybės departamentÄ dėl informacijos, susijusios su ieÅ¡kovo perdavimu pagal Europos areÅ¡to orderio proceso eigÄ , gavimo, taip pat informacijos, susijusio su teisinės pagalbos praÅ¡ymo nagrinėjimo rezultatu, gavimo (IT 3 t., b. l. 78). Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra 2018 m. rugpjūčio 17 d. raÅ¡tu kreipėsi į Airijos teisingumo ir lygybės departamentÄ dėl informacijos, susijusio su ieÅ¡kovo perdavimo pagal Europos areÅ¡to orderio ir teisinės pagalbos praÅ¡ymo vykdymu, gavimo (IT 3 t., b. l. 94).

Ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje nėra duomenų dėl kokių priežasčių Airijos kompetentingos institucijos nepriėmė sprendimo dėl Europos arešto orderio vykdymo ir ieškovo perdavimo Lietuvos Respublikai EAO pagrindų sprendime numatytais terminais.

47. Taigi, nagrinėjamu atveju Airijos kompetentingos institucijos, o ne Lietuvos, nepriėmė sprendimo dėl Europos arešto orderio įvykdymo ir ieškovo perdavimo Lietuvos Respublikai EAO pagrindų sprendime nustatyta tvarka ir terminais, nenurodydami Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai konkrečių ir (ar) pateisinamų tokio sprendimo nepriėmimo priežasčių.

48. Kaip ne kartÄ minėta Å¡iame sprendime, ieÅ¡kovo atžvilgiu taikyta kardomoji priemonė suėmimas buvo taikyta iki pat 2018 m. spalio 17 d. prokuroro nutarimo priėmimo. BPK 139 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡nyksta, be kita ko, suėmimo pagrindai, prokuroras privalo nedelsdamas priimti nutarimÄ paleisti į laisvę suimtÄ Ä¯tariamÄ jį.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad už Europos areÅ¡to orderio vykdymo procedÅ«rÄ yra atsakingos Airijos kompetentingos institucijos, sprendžiant klausimÄ dėl Lietuvos teisėsaugos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (ne)buvimo nagrinėjamu atveju, bÅ«tina įvertinti aplinkybes ar buvo pagrindas ieÅ¡kovo atžvilgiu kardomÄ jÄ priemonę (suėmimÄ ) taikyti iki pat 2018 m. spalio 17 d. prokuroro nutarimo priėmimo. Kitaip tariant, bÅ«tina įvertinti, ar ikiteisminio tyrimo metu iki pat 2018 m. spalio 17 d. prokuroro nutarimo priėmimo nebuvo iÅ¡nykęs suėmimo pagrindas, sÄ lygojantis bÅ«tinumÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu pritaikytÄ kardomÄ jÄ priemonę panaikinti.

50. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 5 d. (ieÅ¡kovo sulaikymo Airijos Respublikoje) iki 2018 m. spalio 17 d. (prokuroro nutarimo panaikinti suėmimÄ priėmimo) buvo atlikti vos keli ikiteisminio tyrimo veiksmai, t. y.: 1) 2017 m. lapkričio 15 d. apklausta kaip liudytoja R. V., kuri iÅ¡ esmės davė parodymus, susijusius su tomis aplinkybėmis kaip ir kodėl į jos sÄ skaitÄ buvo pervesti pinigai, kuriuos vėliau atidavė Ž.

P. (IT 2 t., b. l. 161); 2) 2017 m. lapkričio 15 d. buvo pavesta Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui apklausti liudytoja E. I. (2 t., b. l. 137–138). 2017 m. lapkričio 28 d. tarnybiniu pranešimu ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo informuoti, kad E. I. yra išvykusi ir gyvena Didžiojoje Britanijoje (2 t., b. l. 142); 3) 2017 m. lapkričio 22 d. buvo papildomai apklaustas D. M., kuris apklausos metu nurodė, kad ieškovo nepažįsta (IT 1 t., b. l. 123–124); 4) 2017 m. lapkričio 17 d. pranešimu informuota nukentėjusioji A.

I. D. apie teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje (IT 1 t., b. l. 69); 5) 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimu A. I. D. pripažinta civiline ieÅ¡kove byloje (IT 1 t., b. l. 72). Jokie kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, iÅ¡skyrus, kaip nurodyta sprendimo 46 punkte, tai, kad buvo suraÅ¡yti keli paklausimai Airijos kompetentingai institucija dėl Europos areÅ¡to orderio ir pateiktos teisinės pagalbos apklausti ieÅ¡kovÄ vykdymo, taip pat tai, kad buvo sprendžiami praÅ¡ymai dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo (I t., b. l. 1–25), nebuvo atliekami.

Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroras jau tuomet, kai buvo atliktas paskutinis ikiteisminio tyrimo veiksmas, t. y. 2017 m. lapkričio m., galėjo (turėjo) spręsti klausimÄ ar neiÅ¡nyko suėmimo pagrindai ir (ar) tikslinga toliau taikyti ieÅ¡kovo atžvilgiu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , kaip tai numato BPK 139 straipsnio 2 dalis, tačiau to nepadarė.

51. Be to, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas, sulaikymo Airijos Respublikoje metu, nenustatytÄ laikotarpį buvo gydomas stacionariai ligoninėje. Tai, kad ieÅ¡kovas buvo gydomas stacionariai ligoninėje patvirtina ikiteisminio tyrimo byloje esantys Master Misurcordiae Universiteto ligoninės 2017 m. spalio 6 d. ir 2017 m. spalio 12 d. raÅ¡tai (3 t., b. l. 87–93). Mater Misercordiae Universiteto ligoninės 2018 m. rugpjūčio 31 d. raÅ¡tas patvirtina, kad ieÅ¡kovas jau buvo gydomas ambulatoriÅ¡kai (3 t., b .l. 74–75). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė nėra pagrindas prokurorui nesielgti atidžiai ir rÅ«pestingai ir nespręsti (nesvarstyti) klausimo dėl kardomosios priemonės (suėmimo) panaikinimo BPK 139 straipsnio nustatyta tvarka.

52. Teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovo argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad buvo pažeisti BPK 127 straipsnyje įtvirtinti terminai. BPK 127 straipsnio 2 dalis numato, kad suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip 18 mėnesių, kai asmenys yra suimti užsienio valstybėje. Tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kÄ teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad BPK 127 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Europos areÅ¡to orderį Lietuvos Respublikai iÅ¡duotiems asmenims Å¡iame straipsnyje nustatyti terminai taikomi nuo jų perdavimo Lietuvos Respublikai. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas apskritai nebuvo perduotas Lietuvos Respublikai pagal iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį. Taigi, suėmimo terminas, numatytas BPK 127 straipsnio 2 dalyje, formaliai nebuvo pažeistas.

53. Nepaisant to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į sprendimo 43–51 punktuose nurodytas ir nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo atžvilgiu taikytos kardomosios priemonės – suėmimo – pagrįstumas turėjo (galėjo) bÅ«ti peržiÅ«rėtas jau nuo 2017 m. lapkričio mėn., kai buvo atliktas paskutinis ikiteisminio tyrimo veiksmas, turėjęs (galėjęs turėti) įtakos pareikÅ¡to įtarimo ieÅ¡kovo atžvilgiu pagrįstumui, įvertinant ir tai, kad ieÅ¡kovas buvo sulaikytas Airijos Respublikoje nuo 2016 m. gruodžio 5 d.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokuroras, ikiteisminio tyrimo metu laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. nevertindamas ieÅ¡kovui paskirtos kardomosios priemonės (suėmimo) tęsimo tikslingumo, nesielgė pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Dėl ikiteisminio tyrimo trukmės 54. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsniu, 170 straipsnio 2 dalimi, 172 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 2 straipsniu, ikiteisminio tyrimo ir prokuratÅ«ros pareigÅ«nai organizuoja ir vykdo ikiteisminį tyrimÄ , siekdami greitai, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai atskleisti nusikalstamas veikas bei nustatyti jas padariusius asmenis, kartu užtikrindami, kad nė vienas nekaltas asmuo nebÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Å ios minėtų pareigÅ«nų funkcijos ir pareigos yra itin reikÅ¡mingos, nes bÅ«tent jų tinkamas vykdymas užtikrina žmogaus teises ir interesus ir visos visuomenės interesÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Teisėsaugos pareigūnams būtent dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos yra keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019, 40 punktas).

55. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27384-15 buvo pradėtas 2015 m. gegužės 14 d., o 2015 m. gegužės 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28386-15 (IT 1 t., b. l. 45–46). 2016 m. sausio 17 d. abu ikiteisminiai tyrimai sujungti į vienÄ (IT 1 t., b. l. 48–50). Ikiteisminis tyrimas nutrauktas prokuroro 2019 m. gegužės 13 d. nutarimu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27386-15 įtarimai ieÅ¡kovui (dėl sukčiavimo J.

M. atžvilgiu) buvo pareikÅ¡ti 2015 m. rugpjūčio 13 d., t. y. praėjus trims mėnesiams po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27386-15 nutarimas pripažinti ieÅ¡kovÄ Ä¯tariamuoju buvo priimtas 2016 m. sausio 7 d. (dėl sukčiavimo A. I. D. atžvilgiu). PraneÅ¡imas apie įtarimÄ ieÅ¡kovui (tiek dėl sukčiavimo J. M., tiek dėl sukčiavimo A. I. D. atžvigiu) priimtas ir įteiktas ieÅ¡kovui 2019 m. vasario 27 d. Taigi, ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu (nuo įtarimo ieÅ¡kovui pareiÅ¡kimo iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo) truko 3 metus ir 9 mėnesius.

56. Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnis yra skirtas iÅ¡vengti situacijų, kad asmuo, kaltinamas ar įtariamas nusikalstama veika, nebÅ«tų pernelyg ilgai nežinomybės dėl savo proceso baigties bÅ«senoje (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2012 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Grigoryan prieÅ¡ ArmėnijÄ 123 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ). EŽTT jurisprudencijoje nurodyta, kad, sprendžiant dėl baudžiamojo proceso ilgumo pagrįstumo, turi bÅ«ti atsižvelgiama į: 1) bylos sudėtingumÄ ;

2) paties kaltinamojo (įtariamojo) elgesį;

3) valstybės institucijų elgesį.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tirtinos aplinkybės nebuvo iÅ¡skirtinai sudėtingos, ikiteisminio tyrimo medžiagÄ sudaro 4 tomai, todėl Å¡is ikiteisminis tyrimas negali bÅ«ti laikomas didelės apimties ar itin sudėtingu. Byloje nustatyta, kad paties ieÅ¡kovo veiksmai pažeidžiant kardomÄ jÄ priemonę (iÅ¡vykus į užsienį) prisidėjo prie ikiteisminio tyrimo trukmės. Kita vertus, kaip nustatyta sprendimo 50 punkte, vykdant ikiteisminį tyrimÄ laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, iÅ¡skyrus tai, kad buvo teikiamos užklausos Airijos kompetentingoms institucijoms dėl Europos areÅ¡to orderio vykdymo, taip pat buvo sprendžiami praÅ¡ymai dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminis tyrimas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. spalio 17 d. užtruko pernelyg ilgai dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro nepakankamo rÅ«pestingumo ir atidumo, nevertinant ir nesprendžiant klausimo ar neiÅ¡nyko pagrindai, kurie buvo nulėmę ieÅ¡kovui paskirtos kardomosios priemonės (suėmimo) paskyrimo bÅ«tinumÄ . Vertindama ikiteisminio tyrimo trukmę po prokuroro 2018 m. spalio 17 d. nutarimo priėmimo, kuriuo buvo ieÅ¡kovui panaikinta kardomoji priemonė (suėmimas), teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovui praneÅ¡imas apie įtarimÄ buvo įteiktas tik 2019 m. vasario 27 d. (IT 4 t., b. l. 14–15).

IeÅ¡kovas kaip įtariamasis buvo apklaustas 2019 m. vasario 27 d. (IT 4 t., b. l. 18–19). Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2019 m. kovo 14 d. raÅ¡tu kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl informacijos apie ieÅ¡kovÄ pateikimo (IT 4 t., b. l. 22). 2019 m. kovo 22 d. raÅ¡tas iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės patvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo gydomas ligoninėje. Pažymėta, kad galimybė atlikti procesinius veiksmus su ieÅ¡kovu bus vertinama gavus tyrimo rezultatus, t. y. po keturių savaičių. (IT 4 t., b. l. 24).

Prokuroras 2019 m. gegužės 2 d. kreipėsi su praÅ¡ymu į Kauno apylinkės teismÄ dėl ieÅ¡kovo perkėlimo iÅ¡ Alytaus pataisos namų į Kauno tardymo izoliatorių ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti (IT 4 t., b. l. 28). Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi prokuroro praÅ¡ymÄ tenkino (IT 4 t., b. l. 30). IeÅ¡kovas papildomai buvo apklaustas 2019 m. gegužės 5 d. (IT 1 t., b. l. 35–37). Taigi, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 2019 m. gegužės 12 d. ikiteisminis tyrimas užtruko iÅ¡ esmės dėl to, kad pačiam ieÅ¡kovui įtarimai buvo pareikÅ¡ti tik 2019 m. vasario 27 d., o vėliau jo papildomai apklausti nebuvo galima dėl jo ligos.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad ikiteisminis tyrimas dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) užtruko pernelyg ilgai ir laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 2019 m. gegužės 13 d.

58. Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojo proceso ikiteisminio tyrimo stadijoje teisėsaugos institucijos neveikė pakankamai rÅ«pestingai ir atsakingai organizuodamos ikiteisminio tyrimo veiklÄ , Å¡ioje stadijoje baudžiamasis procesas nebuvo pakankamai intensyvus, todėl susidarė laikotarpiai, kuriais procesiniai veiksmai buvo vykdome pernelyg ilgai.

59. Apibendrindama tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas, ieÅ¡kovo atžvilgiu trukęs 3 metus ir 9 mėnesius, dėl proceso organizavimo trÅ«kumų, nurodytų Å¡io sprendimo 57 punkte, nebuvo atliktas per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ . Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad pats ieÅ¡kovas savo elgesiu, nurodytu Å¡io sprendimo 57 punkte, taip pat prisidėjo prie ilgesnės ikiteisminio tyrimo trukmės. Ä® visas Å¡ias aplinkybes, taip pat valstybės teisėsaugų institucijų pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ . Dėl neturtinės žalos ir jos dydžio 60. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad patyrė 10 000 Eur neturtinę žalÄ , nes bÅ«damas suėmime negalėjo dirbti ir gauti pajamų, be to, susirgo sunkia liga. Nurodo, kad tokie įrodymai yra pateikti byloje.

61. Pagal vienÄ iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko žalos atlyginimo principÄ â€“ nukentėjusįjį bÅ«tina grÄ Å¾inti į padėtį, kokia bÅ«tų buvusi nepadarius jam žalos, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

62. Kasacinis teismas nuoseklioje praktikoje pabrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007; kt.).

63. IÅ¡ suformuotos kasacinio teismo praktikos matyti, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį už neteisėtÄ procesinės prievartos priemonės – suėmimo taikymÄ , teismas, be bendrųjų kriterijų, įtvirtintų CK 6.250 straipsnyje, turi atsižvelgti į Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes: teisės į laisvę pažeidimo aplinkybes (suėmimo trukmę, neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, sukėlusių teisės pažeidimÄ , pobÅ«dį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trÅ«kumus ir kt.); suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui (ar suimtas asmuo turėjo Å¡eimÄ , nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė suėmimas); suėmimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę sveikatÄ ; suėmimo padarinius profesiniam gyvenimui; aplinkybes, dėl kurių galėtų bÅ«ti mažinamas atlygintinos žalos dydis, įskaitant nukentėjusiojo ir valstybės ekonominę padėtį (nors valstybės ekonominė padėtis tiesiogiai neatspindi nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos padarinių, tačiau sprendžiant dėl neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio į jÄ bÅ«tina atsižvelgti tam, kad priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis atspindėtų socialinį kontekstÄ ir nebÅ«tų socialiai neteisingas) bei nukentėjusio asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014; 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-412-690/2015).

64. Kasacinio teismo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl per ilgo baudžiamojo proceso atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo, be bendrųjų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, taikytini ir specifiniai tokiose bylose reikÅ¡mingi kriterijai: vertintina baudžiamojo proceso delsimo trukmė, asmeniui pareikÅ¡to kaltinimo sunkumas, jam taikyti proceso metu teisių apribojimai, delsimo įtaka civilinėms teisėms ir pareigoms, taip pat tiek jo, tiek gynėjo elgesys užtrukusio proceso kontekste, taip pat atsižvelgtina į valstybės, turinčios atlyginti žalÄ , ekonominę padėtį, jos piliečių bendrÄ materialinį lygį, be to, konkrečioje byloje teismo konstatuotas aplinkybes, reikÅ¡mingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

65. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nors teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į analogiÅ¡kose bylose priteistus žalos dydžius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ), kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei minėtoje teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). VisiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiÅ¡ko pobÅ«džio neteisėtiems veiksmams (pavyzdžiui, neteisėtai taikoma ta pati kardomoji priemonė).

66. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad ieÅ¡kovas susirgo liga, bÅ«damas sulaikyme Airijos Respublikoje. Ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas buvo gydomas Airijos Respublikos ligoninėje, nepatvirtina, kad jis ir susirgo sulaikymo Airijos Respublikoje metu. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis dirbo, gavo pajamas ir dėl sulaikymo Airijos Respublikoje negalėjo toliau tęsti darbo ir (ar) gauti pajamų. Be to, byloje nėra ir įrodymų, kad prieÅ¡ suėmimÄ užsiėmė kokia nors kita veikla, kurios negalėjo tęsti dėl jo atžvilgiu tęsiamo suėmimo.

Kita vertus, byloje nustatyti neteisėti pareigÅ«nų veiksmai (pernelyg ilgas suėmimo terminas, pernelyg ilgai besitęsiantis ikiteisminis tyrimas) neabejotinai ieÅ¡kovui sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurie turi bÅ«ti atlyginami. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimo, atsižvelgia ir į paties ieÅ¡kovo kaltę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pati kardomoji priemonė (suėmimas) buvo pritaikyta teisėtai, nes ieÅ¡kovas, bÅ«damas informuotas apie jam pritaikytÄ raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, iÅ¡vyko į užsienį.

Tikėtina, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas sulaikytas Airijos Respublikoje, nesutiko bÅ«ti iÅ¡duotas į Lietuvos RespublikÄ , dėl ko buvo numatyti ir paskirti keli teismo posėdžiai. Tikėtina ir tai, kad Europos areÅ¡to orderio vykdymo procedÅ«ra, tame tarpe ir pats ikiteisminis tyrimas, galėjo užtrukti ir dėl ieÅ¡kovo gydymo ligoninėje Airijos Respublikoje. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad po 2018 m. spalio 17 d. (prokuroro nutarimo priėmimo) ieÅ¡kovui įtarimai buvo pareikÅ¡ti tik 2019 m. vasario 27 d.

Vėliau su ieškovu procesinių veiksmų ikiteisminio tyrimo pareigūnai negalėjo atlikti dėl jo paties ligos, dėl ko galutinis procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje buvo priimtas tik 2019 m. gegužės 13 d.

67. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovui priteistinas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Å i suma, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principÄ (Konstitucijos 30 straipsnio 2  dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Dėl proceso baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 68. Kiti ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi esminės reikÅ¡mės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

69. Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.272 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Dėl nurodytos priežasties skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, naikintina ir dėl Å¡ios dalies priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas tenkinamas iÅ¡ dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

70. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

71. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas prašė priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Apeliacinės instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ iÅ¡ dalies. Sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, konstatuotina, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo tenkintas 33 proc., todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytinos vadovaujantis Å¡iomis proporcijomis.

72. IeÅ¡kovas pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui iÅ¡ Lietuvos Respublikos priteisiamas 165 Eur (500 Eur x 33 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendžia: Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos 3 000 Eur (trijų tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ ir 165 Eur (vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å is Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Tomas Romeika Jurgita Sujetienė Rasa UrbanavičiÅ«tė