afc1f8e5-8d39-4f0b-b46c-e96e831cdd21 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-207-601/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15985-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.16.11.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo E. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2690-475/2021 pagal ieÅ¡kovės A. G. ieÅ¡kinį atsakovui E. V. dėl nuostolių atlyginimo ir pagal atsakovo E. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. G. dėl depozito priteisimo ir patalpų perdavimo pripažinimo tinkamu. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. G. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo E. V. 2 251,19 Eur nuostolių sumÄ ;

2) pripažinti atsakovo sumokėtÄ 900 Eur dydžio depozitÄ , kaip sumÄ nuomininko sumokėtÄ nuomotojai už nuomotojo patirtus nuostolius;

3) priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 2 251,19 Eur priteistinos nuostolių sumos nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o taip pat pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti butÄ perduotu valdyti atsakovei nesant perdavimo priėmimo akto ir priteisti ieÅ¡kovui 900 Eur depozito.

3. IeÅ¡kovė nurodė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi nuo 2018 m. birželio 15 d. perdavė atsakovui (nuomininkui) laikinai valdyti ir naudotis 69,48 kv. m bendrojo ploto gyvenamÄ sias patalpas, o nuomininkas įsipareigojo mokėti 450 Eur nuomos mokestį už vienÄ kalendorinį mėnesį. Pagal sutarties 2.5 punkto sÄ lygÄ , nuomininkas sumokėjo 900 Eur depozitÄ kartu su pirmo mėnesio nuomos mokesčiu. Å is depozitas galėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas pasibaigus sutarčiai arba iÅ¡ jo galėjo bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti mokesčiai iÅ¡ paskutinio mėnesio ar nuomos mokestis pagal Å¡alių susitarimÄ arba iÅ¡ jo apmokama padaryta žala turtui (sutarties 2.4 punktas).

Patalpų perdavimo akte buvo nurodyta, kad butas tvarkingas, sienos naujai perdažytos, visi baldai, Å¡viestuvai, buitinė technika, užuolaidos, santechnika, čiužinys, kilimas dėvėti, bet tvarkingi ir veikiantys, o virtuvės stalas su 4 kėdėmis – nauji. Nuomininkas patalpas priėmė, jokių pretenzijų dėl jų bÅ«klės nuomotojai nereiÅ¡kė. Po dviejų metų nuomos, atsakovui praneÅ¡us apie sutarties nepratęsimÄ , 2020 m. balandžio 23 d. apžiÅ«rėjo savo butÄ ir užfiksavo jame padarytus buto pažeidimus, dėl ko ieÅ¡kovė patyrė Å¡iuos nuostolius:1) už kilimėlį „Vintage 882“ vietoj dingusio kilimo koridoriuje ieÅ¡kovė sumokėjo 42 Eur;

2) už tinkamÄ virtuvės baldų durelių ir lentynų keitimÄ , komodos bėgelių pakeitimÄ ir remontÄ â€“ 170 Eur;

3) už generalinį gyvenamųjų patalpų iÅ¡valymÄ â€“ 140 Eur;

4) už darbo stalo pakeitimÄ â€“ 105 Eur;

5) už sienų ir lubų glaistymÄ , perdažymÄ , grindų apdailos juostos, apibraižytų grindų virtuvėje sutvarkymÄ ir kitos gyvenamosios patalpos apdailos darbus – 1 130 Eur ir už tam sunaudotas statybines medžiagas ir priemones – 168,51 Eur;

6) durų gamybÄ , dažymÄ ir montavimÄ kartu su apvadais – 650 Eur; 7) už juostelę užuolaidai, užuolaidas, papildomas užuolaidų salono paslaugas, audinio palenkimÄ â€“ 88,68 Eur;

8) už cheminio valymo paslaugas – 234,60 Eur;

9) už prarastÄ lemputę vaikų kambaryje – 23,40 Eur (už prarastÄ daiktÄ praÅ¡oma atlyginti pilnÄ jo vertę, nes ieÅ¡kovei reikės įsigyti naujÄ lemputę);

10) dėl sudegintos sofos rankos deÅ¡iniojo porankio 399 Eur (nors sofos pervilkimas nauju gobelenu kainuotų 300 Eur, tačiau reikalinga pervilkti ir fotelį, prieÅ¡ingu atveju skirsis sofos gobelenas nuo fotelio). IÅ¡ viso – 3 151,19 Eur nuostolių suma, kuriÄ atsakovas privalo atlyginti ieÅ¡kovei.

4. Atsakovas nurodė, kad prieÅ¡ pasibaigiant nuomos sutarčiai ieÅ¡kovė atsisakė pasiraÅ¡yti patalpų priėmimo–perdavimo dokumentÄ , bet pasiėmė buto raktus ir iÅ¡vyko. Todėl laikytina, kad ieÅ¡kovė priėmė patalpas ir privalo grÄ Å¾inti jai sumokėtÄ 900 Eur depozitÄ . Atsakovas su ieÅ¡kove atsiskaitė tinkamai, sumokėjo komunalinius mokesčius. Butas buvo grÄ Å¾intas toks koks buvo nuomos pradžios momentu, įskaitant natÅ«ralų baldų nusidėvėjimÄ ir baltai dažytų sienų patamsėjimÄ .

Anot apelianto, kadangi ieÅ¡kovė pernuomavo patalpas su nepilnai perdažytomis sienomis, nebaigtomis montuoti durimis, neįrengta vonios ventiliacija, drėgmės pažeistais baldais, drėgmės pažeistomis durimis ir neaprašė atskirai kiekvieno pažeidimo bei kiekvieno naudoto baldo bÅ«klės, ieÅ¡kovė negali kaltinti atsakovo neva Å¡is tyčia padarė žalÄ jos baldams. Juolab, kad ieÅ¡kovė privalo skaičiuoti likutinę daiktų vertę, atsižvelgiant į natÅ«ralų nusidėvėjimÄ , remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos rekomendacijomis bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, t. y. priteisė atsakovui E. V. iÅ¡ ieÅ¡kovės A. G. 141,28 Eur negrÄ Å¾into depozito, o kitas ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmetė. Teismas taip pat priteisė ieÅ¡kovei A. G. 273,84 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo E. V..

6. Teismas pripažino pagrįstais ieÅ¡kovės reikalavimus dėl 23,40 Eur nuostolių už prarastÄ lemputę vaikų kambaryje (nesant byloje duomenų, jog lemputė buvo iÅ¡mesta ieÅ¡kovei leidus), 170 Eur už virtuvės baldų durelių ir lentynų keitimÄ , komodos bėgelių pakeitimÄ ir remontÄ (įvertinus tai, kad virtuvės baldų durelės buvo iÅ¡imtos ir apgadintos atsakovo nuomos laikotarpiu), 105 Eur nuostolių dėl darbo stalo pakeitimo (stalo defektai nėra natÅ«ralaus nusidėvėjimo pobÅ«džio, juolab, atsakovas sutiko pakeisti stalÄ nauju ir siÅ«lė savo variantÄ ) ir 650 Eur už durų gamybÄ , dažymÄ ir montavimÄ kartu su apvadais (durų apgadinimai, atsiradę atsakovo nuomos laikotarpiu, nėra natÅ«ralaus nusidėvėjimo pobÅ«džio).

Tačiau, kadangi Å¡ie daiktai atsakovo patalpų nuomos laikotarpiu nebuvo nauji, įvertinęs atsakovo nuomos laikotarpį, teismas taikė 20 proc. nusidėvėjimÄ ir priteisė ieÅ¡kovei 758,72 Eur (23,40 Eur + 650 Eur + 105 Eur + 170 Eur = 948,40 Eur – 189,68 Eur nusidėvėjimas) nuostolių atlyginimÄ . O, įskaitęs 900 Eur depozitÄ , teismas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies, priteisiant jam iÅ¡ atsakovės 141,28 Eur depozitÄ .

7. Teismas ieÅ¡kovės reikalavimus dėl 42 Eur už naujÄ kilimėlį, 399 Eur už sofos ir fotelio pervilkimÄ , 88,68 Eur už juostelę užuolaidai, užuolaidas, papildomas užuolaidų salono paslaugas, audinio palenkimÄ , 140 Eur už generalinį gyvenamųjų patalpų ir 234,60 Eur už cheminio valymo paslaugas, 1 130 Eur už sienų ir lubų glaistymÄ , perdažymÄ , grindų apdailos juostos, apibraižytų grindų virtuvėje sutvarkymÄ ir 168,51 Eur už kitos gyvenamosios patalpos apdailos darbus bei už tam sunaudotas statybines medžiagas ir priemones atmetė kaip nepagrįstus ir (arba) neįrodytus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu atsakovas E. V. Kauno apygardos teismo praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimÄ iÅ¡ dalies ir priimti naujÄ sprendimÄ , o taip pat – priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies (16 proc.), nors iÅ¡ sprendimo motyvų akivaizdu, jog prieÅ¡ieÅ¡kinys dėl praÅ¡omos priteisti 900 Eur depozito sumos patenkintas visiÅ¡kai, o vėliau tik atliktas prieÅ¡prieÅ¡inis įskaitymas dėl patenkintos ieÅ¡kinio dalies.

Dėl to, teismas ne tik neteisingai suformulavo dalį rezoliucinės dalies, bet ir neteisingai paskirstė tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas; 8.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė galiojančiÄ teismų praktikÄ , suformuotÄ tokio pobÅ«džio bylose; 8.3. Pirmosios instancijos teismas, nepaaiÅ¡kinęs kokiu bÅ«du skaičiuoja baldų nusidėvėjimo procentÄ 10 proc. per metus, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymÄ , kurio pirmame priede nurodoma kaip turi bÅ«ti skaičiuojamas baldų nusidėvėjimas ir per kiek metų laikoma, kad baldai nusidėvi.

Apelianto skaičiavimu, kadangi baldai buvo naudoti ne mažiau kaip ketverius metus, likutinė baldų vertė – 33,33 proc. nuo baldų kainos; 8.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡nagrinėjo įrodymus, nesiaiÅ¡kino civilinės atsakomybės sÄ lygų ir nenustatinėjo atsakovo tyčios, kas lėmė neteisingas iÅ¡vadas: 8.4.1. Dėl kompensacijos už dviejų durų sugadinimÄ . Anot apelianto, ieÅ¡kovė pateikė teismui dvi nuotraukas 5N5 ir 5N6, kuriose yra matyti tos pačios vonios durys, ir matosi, kad yra pažeistos ne pačios durys, bet tik durų apvadai, todėl neaiÅ¡ku kodėl buvo keistos dvi durys.

Be to, ieÅ¡kovė net dvejose nuomos sutartyse buvo įsipareigojusi sutvarkyti durų apvadus, todėl už apvadus ir durų keitimÄ atsakovas taip pat neturėtų mokėti; 8.4.2. Dėl kompensacijos už visų virtuvės durelių keitimÄ . Apelianto tvirtinimu, jis neprivalo mokėti už akivaizdų ketverius metus naudotos virtuvės pagerinimÄ . Juolab, kad vienas dureles buvo pakeitęs pats atsakovas, kitos durelės buvo tik iÅ¡kabintos iÅ¡ vyrių, dėl ko nebuvo jokios priežasties keisti visas virtuvės dureles naujomis; 8.4.3.

Dėl komodos remonto. Apelianto įsitikinimu, komoda buvo įsigyta ne mažiau nei prieš ketverius metus, todėl bėgelių plastikiniai ratukai buvo susidėvėję natūraliai dėl ilgo naudojimo; 8.4.4. Dėl kompensacijos už lemputę. Apeliantas teigia, kad byloje esanti nuotrauka patvirtina, jog jau nuomos pradžioje lemputė buvo deformuota ir netinkama naudoti. Juo labiau, kad ieškovė patalpas pardavė ir jokios lempos nepirko; ieškovės pateiktas lempos įsigijimo dokumentas yra išrašytas Delinet, UAB, o ne ieškovės vardu; 8.4.5.

Dėl kompensacijos už darbo stalÄ . Apeliantas akcentuoja, kad stalas buvo įsigytas anksčiau nei prieÅ¡ ketverius metus, jau nuomos pradžioje buvo apgadintas, o, kadangi buvo pagamintas iÅ¡ nekokybiÅ¡kų medžiagų dėl perteklinės drėgmės patalpose atsiklijavo faneruotė nuo stalo kraÅ¡tų.

9. Atsiliepime ieÅ¡kovė A. G. apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimÄ , atmesti atsakovo E. V. apeliacinį skundÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo Å¡iuos argumentus: 9.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkina iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovė pažymi, kad atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė du reikalavimus – pripažinti butÄ perduotu valdyti atsakovei nesant perdavimo priėmimo akto ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 900 Eur depozito.

Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti butÄ perduotu valdyti atsakovei nesant perdavimo priėmimo akto teismas netenkino, o priteisti 900 Eur tenkino iÅ¡ dalies. Tuo tarpu atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinta dalis (16 proc.) buvo apskaičiuota pagal tai, kiek faktiÅ¡kai atsakovas gavo patenkinimo iÅ¡ savo reikalautos 900 Eur sumos; 9.2. Nors apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teismų praktikÄ , suformuotÄ tokio pobÅ«džio bylose, tačiau kurias konkrečias teismų praktikos nuostatas pažeidė, nedetalizavo; 9.3.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skaičiavo 20 procentų baldų nusidėvėjimÄ , t. y. po 10 procentų per metus, atsižvelgdamas į tai, kad faktinis atsakovo nuomos laikotarpis sudarė du metus – nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2020 m. birželio 14 d. Tuo tarpu atsakovo nurodytos Pelno mokesčio įstatymo nuostatos Å¡iuo atveju netaikytinos, nes ginčas vyko tarp dviejų Lietuvos Respublikos piliečių – fizinių asmenų; 9.4. Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino durų bÅ«klę pateiktose nuotraukose ir pagrįstai nurodė, kad durų apgadinimai nėra natÅ«ralaus nusidėvėjimo pobÅ«džio.

IeÅ¡kovė papildomai akcentavo, kad iÅ¡ Å¡ių nuotraukų matyti ne tik apvadų iÅ¡ abiejų pusių, bet ir durų staktų bei pačių durų nuo drėgmės iÅ¡pÅ«sti ir supÅ«dyti, apibraižyti bei nudaužyti pavirÅ¡iai; 9.5. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad virtuvės baldų durelės buvo iÅ¡imtos ir apgadintos atsakovo nuomos laikotarpiu, ir dėl to laikė pagrįstu ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 170 Eur už virtuvės baldų durelių ir lentynų keitimÄ , komodos bėgelių pakeitimÄ ir remontÄ .

Tuo tarpu apelianto argumentai, kad jis buvo tik išėmęs senas dureles ir jas vėliau įstatė, turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kadangi Å¡ių durelių tekstÅ«ra ir atspalvis skyrėsi nuo kitų virtuvės baldų durelių; 9.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieÅ¡kovės patirtus nuostolius ir už lemputę vaikų kambaryje bei darbo stalÄ , pagal 2018 m. birželio 12 d. perdavimo–priėmimo aktÄ tiek lemputė, tiek stalas buvo tvarkingi. Apeliantas nuomos laikotarpio pradžioje jokių Å¡ių daiktų netvarkingumo ir negalėjimo naudoti pagal paskirtį nenurodė.

Be to, kaip matyti iÅ¡ prie ieÅ¡kinio pateiktų nuotraukų, stalo pažeidimai yra mechaninės kilmės ir akivaizdžiai rodo netinkamÄ nuomininko stalo naudojimÄ , nesirÅ«pinimÄ daikto bÅ«kle, netvarkÄ ir neÅ¡varÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Apeliacinis skundas tenkintinas.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra. Dėl apelianto 2022 m. sausio 9 d. dokumento pateikimo 13. Apeliantas 2022 m. sausio 10 d. pateikė teismui savo paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu „Parodymų teikimas dėl ieÅ¡kovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ â€œ, kuriuose teikia paaiÅ¡kinimus dėl ieÅ¡kovės pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundÄ .

14. Apeliacinis teismas atsisako priimti apelianto pateiktus paaiÅ¡kinimus, nes jie pateikti pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, o Å¡iam terminui pasibaigus yra draudžiama papildyti apeliacinį skundÄ (CPK 323 straipsnis). Faktinės bylos aplinkybės 15. IeÅ¡kovė ir apeliantas (atsakovas) 2018 m. birželio 12 d. sudarė terminuotÄ nuomos sutartį Nr. 2018-06-12, kuria ieÅ¡kovė iÅ¡nuomojo, o apeliantas iÅ¡sinuomojo 69,48 kv. m bendro ploto gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)z, Kaune.

Å alys susitarė, kad patalpos nuomininkui minėta sutartimi iÅ¡nuomotos nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2019 m. birželio 15 d. Pasibaigus Å¡ios nuomos sutarties terminui, Å¡alys 2019 m. birželio 14 d. sudarė kitÄ tos pačios patalpos nuomos sutartį Nr. 2019-06-14 ir susitarė, kad patalpos nuomininkui iÅ¡nuomojamos iki 2020 m. birželio 14 d. IeÅ¡kovė (nuomotoja), pasibaigus nuomos sutarties terminui arba nutraukus Å¡iÄ sutartį prieÅ¡ terminÄ , įsipareigojo priimti iÅ¡ apelianto (nuomotojo) nuomojamas patalpas sudarant perdavimo–priėmimo aktÄ (sutarties Nr. 2 3.1.2. punktas).

Å alys taip pat susitarė dėl 900 Eur depozito, kurį nuomininkas įsipareigojo sumokėti kartu su pirmo mėnesio nuomos mokesčiu (sutarties Nr. 2.5. punktas). Å alys nurodė, kad depozitas yra pinigų suma, kuri yra nuomos mokėjimo garantija. Depozitas gali bÅ«ti grÄ Å¾intas pasibaigus sutarčiai arba iÅ¡skaičiuoti mokesčiai iÅ¡ paskutinio mėnesio ar nuomos mokesčio pagal Å¡alių susitarimÄ ar apmokama padaryta turtui žala. 16. 2020 m. balandžio 3 d. ieÅ¡kovė gavo praneÅ¡imÄ apie nuomos sutarties nepratęsimÄ . 2020 m. balandžio 23 d. apžiÅ«rėjo savo butÄ ir užfiksavo jame padarytus buto pažeidimus.

Užfiksuotus pažeidimus su 7 vnt. nuotraukų nuomotoja persiuntė nuomininkui ir pareikalavo jo paÅ¡alinti defektus ir daiktų trÅ«kumus iki 2020 m. birželio 14 d. Kiek vėliau, t. y. 2020 m. birželio 8 d. ieÅ¡kovė persiuntė dar vienÄ elektroninį praneÅ¡imÄ atsakovui apie nustatytus papildomus gyvenamosiose patalpose esančių daiktų (baldų, įrangos ir kt.) pažeidimus ar trÅ«kumus. Apeliantas kai kuriuos atsiradusius daiktų trÅ«kumus paÅ¡alino (pakeitė subraižytÄ durų stiklÄ ), su kitais nesutikdamas ir ieÅ¡kovei atsisakius grÄ Å¾inti 900 Eur depozitÄ , apeliantas 2020 m. birželio 22 d. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ dėl Å¡io depozito priteisimo (nagrinėjamu atveju prieÅ¡ieÅ¡kinis). 2020 m. spalio 9 d. ieÅ¡kinį teismui dėl nuostolių atlyginimo (dėl apeliantui perduoto naudotis turto sugadinimo) pateikė ieÅ¡kovė.

Dėl bylos esmės 17. Byloje kilo ginčas, susijęs su nuomos teisiniais santykiais. IeÅ¡kovė nurodo, kad patalpas (juose esančius baldus) apeliantas grÄ Å¾ino ne tokios bÅ«klės kokios gavo, todėl turi atlyginti nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų (jame esančio turto) pabloginimu. Apeliantas teigia, kad nuomotos patalpos grÄ Å¾intos tinkamos bÅ«klės, atsižvelgiant į jų nusidėvėjimÄ , todėl ieÅ¡kovės reikalavimai yra nepagrįsti ir ieÅ¡kovė turi jam grÄ Å¾inti 900 Eur depozitÄ .

18. Pirmosios instancijos teismas, tenkino ieškinį iš dalies pripažindamas, kad ieškovė patyrė 758,72 Eur nuostolių:

1) dėl prarastos lemputės, 2) dėl apgadintų virtuvės baldų durelių ir lentynų keitimo, komodos bėgelių keitimo ir remonto, 3) dėl apgadinto darbo stalo keitimo, 4) dėl apgadintų durų su apvadais gamybos ir montavimo. Nustatęs Å¡iuos ieÅ¡kovės patirtus nuostolius, teismas atliko įskaitymÄ su apelianto praÅ¡omu grÄ Å¾inti 900 Eur depozitu ir apeliantui priteisė 141,28 Eur negrÄ Å¾into depozito.

19. Apeliantas, nesutikdamas su Å¡iuo teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡nagrinėjo įrodymus, pažeidė tokio pobÅ«džio bylose galiojančiÄ teismų praktikÄ , dėl ko nepagrįstai priteisė iÅ¡ jo nuostolius.

20. CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ , jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Ä®statyme įvardytas iÅ¡sinuomoto daikto pabloginimas reiÅ¡kia daikto vertės sumažėjimÄ arba daikto funkcionalumo dalies netekimÄ , dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto bÅ«klė pablogėja dėl jo natÅ«ralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sÄ lygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje bÅ«tų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

21. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iÅ¡ anksto numatyti iÅ¡nuomojamo daikto pabloginimÄ , taigi jis negali pagrįstai tikėtis nuostolių atlyginimo dėl daikto pabloginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimÄ nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008; 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016).

Remiantis jau minėta kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinančia CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad nuomininko atsakomybė už iÅ¡sinuomoto daikto bÅ«klės pablogėjimÄ paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sÄ lygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016).

22. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad daikto bÅ«klės pablogėjimo dėl natÅ«ralaus jo susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sÄ lygų rizikos nepriskyrus nuomininkei, Å¡i rizika lieka kasatoriui (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas teisingai paskirstė Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ ir pagrįstai sprendė, kad kasatorius, teigdamas, jog iÅ¡nuomotų patalpų bÅ«klė pablogėjo dėl atsakovės kaltės, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016).

23. Taigi, ieÅ¡kovė, reikalaudama nuostolių atlyginimo dėl jai grÄ Å¾intų daiktų bÅ«klės pabloginimo, turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad daiktų bÅ«klė pablogėjo dėl apelianto kaltės.

24. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatytos aplinkybės (ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų), kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovei grÄ Å¾intų daiktų bÅ«klė yra pablogėjusi arba pablogėjo dėl apelianto kaltės, o ne dėl jų natÅ«ralaus susidėvėjimo arba dėl jų normalaus naudojimo.

26. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nuostolius dėl apgadintų virtuvės baldų durelių ir lentynų keitimo, komodos bėgelių keitimo ir remonto, dėl apgadinto darbo stalo keitimo, dėl apgadintų durų su apvadais gamybos ir montavimo, nurodė, kad ant Å¡ių daiktų esantys apgadinimai (defektai) nėra natÅ«ralaus pobÅ«džio. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nes tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės, tiek iÅ¡ apelianto pateiktų į bylÄ nuotraukų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ių daiktų trÅ«kumai atsirado bÅ«tent dėl natÅ«ralaus jų dėvėjimosi ir naudojimo.

Pažymėtina, kad šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovės išnuomotame apeliantui bute nebuvo įrengta tinkama ventiliacinė sistema, dėl ko bute jau 2018 m. pabaigoje atsirado pelėsis, kaupėsi drėgmė. Apie tai apeliantas pranešė ieškovei, tačiau ieškovė nesiėmė jokių priemonių šiai problemai išspręsti. Taigi, bute kaupdavosi drėgmė, kas neabejotinai įtakojo ieškovės nurodytus virtuvės baldų durelių pažeidimus, darbo stalo tam tikrus pažeidimus (apsilupę kraštai) bei durų su apvadais pažeidimus.

Taip pat pažymėtina, kad iÅ¡ apelianto pateiktų darbo stalo nuotraukų matyti, kad darbo stalas jau jį perduodant apeliantui buvo subraižytas, t. y. buvo pakankamai stipriai apgadintas. IÅ¡ komodos bėgelių nuotraukų matyti, kad plastikiniai jų ratukai yra susidėvėję, kas įvyksta dėl normalaus jų naudojimo. Svarbu ir tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų (nuotraukų ar kt.), kokios bÅ«klės daiktus perdavė apeliantui 2018 m. iÅ¡nuomodama jam butÄ . IÅ¡ prie sutarties esančio perdavimo-priėmimo akto matyti, kad perduoti daiktai yra naudoti, bet tvarkingi ir veikiantys, tačiau tai niekaip nepatvirtina fakto, kad Å¡ie daiktai buvo be defektų.

PrieÅ¡ingai, vien tai, kad daiktai buvo naudoti ne vienus metus suponuoja tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog jie turėjo trÅ«kumų, kurie netrukdė daiktu naudotis. Sutiktina ir su apelianto argumentu, jog daiktai nėra itin kokybiÅ¡ki (pagaminti ir plokščių), nėra atsparÅ«s drėgmei, ilgalaikiui, intensyviam naudojimui, kas taip pat turi didelės įtakos greitam jų dėvėjimuisi.

27. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nuostolius dėl prarastos lemputės vaikų kambaryje, nurodė, kad ieÅ¡kovė lempÄ Ä¯sigijo už 23,40 Eur, tam patvirtinti pateikė kvitÄ bei nėra įrodymų, kad apeliantas lemputę iÅ¡metė ieÅ¡kovei leidus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nepagrįstai priteisė nuostolius už Å¡iÄ lemputę. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantas nurodo, jog Å¡i lemputė (turima omenyje stalinė lempa) buvo sugadinta (deformuota), tÄ patvirtina jo pateikta nuotrauka (pateikta dar 2021 m. vasario 1 d. su paaiÅ¡kinimais raÅ¡tu).

Antra, ieÅ¡kovė nurodo, kad Å¡iÄ lemputę įsigijo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iÅ¡ UAB „Kesko Senukai Lithuania“, pateikdama kaip patvirtinimÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir kasos kvitÄ . Tačiau, kaip teisingai pažymėjo apeliantas prekių pirkėjas pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ yra ne ieÅ¡kovė, o UAB „Delinet“, be to, pagal Å¡iuos dokumentus buvo įsigytas ne stalinis Å¡viestuvas, o 3 vnt. lempučių, kurios įsukamos į Å¡viestuvÄ . Taigi ieÅ¡kovė, siekdama prisiteisti nuostolius, elgiasi nesÄ Å¾iningai, klaidindama tiek apeliantÄ , tiek teismÄ .

Tokie ieškovės veiksmai leidžia abejoti ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad stalinis šviestuvas buvo sugadintas ir išmestas ieškovei leidus.

28. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, į tai, kad byloje nenustatyta, kad apeliantas atliktų kokius nors neteisėtus veiksmus (tyčia gadintų turtÄ , nesilaikytų kažkokių sutarties sÄ lygų ir pan.), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas), nurodant, jog ieÅ¡kinys atmestinas visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 29. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 d.). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies <...> (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

30. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestas, o priešieškinis yra patenkintas, todėl apeliantui iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

31. Apeliantas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 680 Eur (150 Eur žyminis mokestis, 1 530 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti), o apeliacinės instancijos teisme patyrė 34 Eur (sumokėtas žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų. Viso patirta 1 714 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32. PraÅ¡omos priteisti patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio maksimalių dydžių, atitinka bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, todėl laikytinos pagrįstomis.

33. Taigi, apeliantui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 714 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: IeÅ¡kovės A. G. ieÅ¡kinį atsakovui E. V. atmesti. Atsakovo E. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. G. patenkinti. Priteisti atsakovui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovės A. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 900 Eur (devynis Å¡imtus eurų) negrÄ Å¾into depozito. Priteisti atsakovui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 714 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus keturiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Evaldas Burzdikas