afbfe7ff-bc97-4d0e-a1fb-b60e042fcbfc · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-639-527/2011;proceso Nr. 2-05-3-05581-2010-2;pirmosios instancijos teismo teisėja Giedrė Jakštienė; (S) procesinių sprendimų kategorijos: 29.2; 50.11.2; 121.15; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant ieškovei Z.

V. ir jos atstovei advokatei Daivai VaÅ¡kelienei, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei D. G., trečiajam asmeniui K. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10225-451/2010 pagal ieÅ¡kovės Z. V. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo Å¡eimos nariu ir nuomos sutarties sudarymo bei atsakovės Kauno miesto savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kinį Z.

V. dėl iÅ¡keldinimo (tretysis asmuo K. V.) ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė 2010-09-30 patikslintu ieÅ¡kiniu (b. l. 90-91), vadovaudamasi CK 6.588 str., 6.589 str. 1 d. ir 6.602 str. bei LAT 2008-02-14 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-68/2008, prašė pripažinti jÄ E. P., mirusio 2009-07-06, Å¡eimos nare; įpareigoti atsakovę pakeisti nuomos sutartį, adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) pr. 30 - 98, ir sudaryti su ja nuomos sutartį, kartu įraÅ¡ant Å¡eimos nariu sÅ«nų K. V., bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) pr. 30-98, pagrindiniu nuomininku iki savo mirties buvo E. P..

Nuo 1998 metų gegužės mėnesio ieÅ¡kovė ginčo bute pradėjo gyventi su dviem nepilnamečiais vaikais K. V. ir K. V., nuo tada jie su E. P. vedė bendrÄ Å«kį, buvo vienos Å¡eimos nariai, abu pagal žodinį susitarimÄ mokėjo už komunalines paslaugas. Pagrindiniam nuomininkui mirus po trijų mėnesių apie tai pranešė atsakovei ir pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti nuomos sutartį jos vardu, tačiau atsakovė atsakė, jog tam nėra teisinio pagrindo.Atsakovė patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu (b. l. 86-87) prašė iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę ir tretyjį asmenį iÅ¡ ginčo gyvenamųjų patalpų su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Atsakovė nurodė, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (atsakovei) (b. l. 56), Å¡io buto nuomos tipinė sutartis 1999 m. buvo sudaryta su E. P., jis savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs vienas nuo 1989-05-30. Å ioje byloje nenustatyta nė viena iÅ¡ teisės aktuose (tuo metu galiojusio Butų kodekso 80 str., 1964 m. CK 329 str. 3 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 1994-06-11, CK 6.588 str. 4 d., LAT 2005-09-15 nutartyje c. b. Nr. 3K-3- 389/2005) paminėtų sÄ lygų, nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieÅ¡kovė iki pagrindinio nuomininko mirties apsigyveno kartu su juo kaip jo sugyventinė ir vienerius metus gyveno Å¡iame bute, todėl gyvenimo kartu faktas nėra įrodytas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2010-06-03 raÅ¡to Nr. 53-9-1386 duomenimis (b. l. 55), ginčo patalpose deklaravusių savo gyvenamÄ jÄ vietÄ asmenų nėra (b. l. 57), o į skyrių dėl ginčo buto nuomos sutarties sudarymo per įstatyme nustatytÄ dviejų mėnesių terminÄ ieÅ¡kovė nesikreipė. IeÅ¡kovei buvo siųstas įspėjimas (b. l. 58), kad atlaisvintų savavaliÅ¡kai užimtas gyvenamÄ sias patalpas, tačiau ji gera valia patalpų neatlaisvino.

IeÅ¡kovė įsikėlė į ginčo patalpas, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, nes neturėjo atsakovės sutikimo (CK 6.595 str. 1 d.). Todėl ir nuomos teisiniai santykiai tarp Å¡alių atsirasti negalėjo ir neatsirado. Mirus pagrindiniam nuomininkui, pasibaigė ginčo buto nuomos sutartis ir ieÅ¡kovė su Å¡eima gyvena Å¡iame bute be jokio teisinio pagrindo, todėl, vadovaujantis CK 6.597 str. 1 d., turėtų bÅ«ti iÅ¡keldinta be kitos gyvenamosios vietos suteikimo. Neteisėtas naudojimasis svetimu turtu ilgesnį ar trumpesnį laiko tarpÄ nesukuria naudotojui subjektinių teisių į turtÄ ir laikytinas savininko nuosavybės teisės tęstiniu pažeidimu, kurį savininkas gali bet kuriuo metu pareikalauti paÅ¡alinti, todėl ieÅ¡kovė, gyvenanti gyvenamojoje patalpoje be nuomos sutarties, kad ir įrodytų, kad ginčo patalpose apsigyveno kaip laikina gyventoja, vis tiek turėtų bÅ«ti iÅ¡keldinta teismo tvarka nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.597 str. 1 d.).Kauno miesto apylinkės teismas 2010-11-18 sprendimu (b. l. 108-111) ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė: pripažino ieÅ¡kovę E. P., mirusio 2009-07-06, Å¡eimos nare;

įpareigojo atsakovę pakeisti ginčo patalpų nuomos sutartį ir sudaryti nuomos sutartį su ieÅ¡kove, kartu įraÅ¡ant Å¡eimos nariu trečiÄ jį asmenį, bei priteisė iÅ¡ atsakovės 22,50 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Teismas nustatė, jog E. P. ir atsakovė 1999 m. sudarė gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio fondo namuose nuomos tipinę sutartį (b. l. 8-10). Tai, kad E. P. ginčo bute gyveno nuo 1989 m., byloje patvirtina Kauno m. LDT VK GPSS gyvenamųjų patalpų apsikeitimo orderis Nr. 727 p, iÅ¡duotas 1989-05-19 (b. l. 13).

Tai, kad ginčo butas priklauso atsakovei, byloje patvirtina pateiktas Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 19). Tai, kad ieškovė ir tretysis asmuo neturi kitos gyvenamosios vietos, byloje patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos Dainavos seniūnijos pažymos (b. l. 14-15). Tai, kad pagrindinis buto nuomininkas E. P. yra miręs 2009-07-06, patvirtina mirties liudijimas (b. l. 7). Tai, kad E. P. palaidojo ieškovė, byloje patvirtina 2009-07-08 leidimas laidoti (b. l.

17) ir užsakymas laidojimo paslaugų biure (b. l. 18), kuris yra atliktas ieÅ¡kovės vardu. Tai, kad ieÅ¡kovė mokėjo mokesčius už ginčo butÄ , patvirtina pateikti mokėjimo kvitai (b. l. 21-25). Byloje pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2009-12-07 raÅ¡tas ieÅ¡kovei (b. l. 60-61) patvirtina, jog ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę dėl nuomos sutarties sudarymo mirus pagrindiniam nuomininkui. Byloje pateikti 2009-10-26 ir 2010-05-18 AB „City Service“ aktai (b. l. 62-63, 81-83) patvirtina, jog ginčo bute gyvena ieÅ¡kovė ir jos sÅ«nus (tretysis asmuo).

Byloje iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, liudytojo parodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovė gyveno ginčo bute daugiau kaip metus laiko, t. y. nuo 1998 m. Čia ji gyveno su savo Å¡eima ir pagrindiniu nuomininku E. P.. Byloje neginčijamai nustatyta, tÄ patvirtina ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu, trečiojo asmens ir liudytojo parodymai, kuriais teismas netikėti neturi pagrindo, ir teismo iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai, jog ieÅ¡kovės Å¡eima kartu su pagrindiniu nuomininku E. P. turėjo bendrÄ Å«kį, jį tvarkė (CK 6.588 str.) ir gyveno ilgiau negu vienerius metus.

Ir mirus pagrindiniam nuomininkui, ieÅ¡kovė su sÅ«numi toliau butÄ prižiÅ«ri, jį tvarko, moka mokesčius, rÅ«pinasi turtu. IeÅ¡kovė tapo pagrindinio nuomininko Å¡eimos nariu (CK 6.588 str.). Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė ir jos sÅ«nus ginčo bute apsigyveno ne savavaliÅ¡kai, o bÅ«dami buto pagrindinio nuomininko E. P. Å¡eimos nariu (CK 6.612 str., CPK 178 str.).Civilinę bylÄ teismas nagrinėjo pagal 2000 m. CK normas, vadovaujantis CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2d., nes nuomos teisiniai santykiai tarp ieÅ¡kovės, mirusiojo E. P., kaip pagrindinio nuomininko, ir atsakovės nors atsirado iki CK įsigaliojimo, bet teisės ir pareigos, atsiradę iÅ¡ Å¡ių santykių mirus E. P., įgyvendinamos jau įsigaliojus 2000 m.

CK.Teismas nurodė, kad gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 str.). Pagal byloje pateiktos nuomos sutarties 3.1 p. nuomininkas turi teisę jam suteiktoje gyvenamojoje patalpoje apgyvendinti savo sutuoktinį (pagal įstatymo analogijÄ - ir faktinį sutuoktinį), todėl pagrindinis nuomininkas E. P. apgyvendindamas ieÅ¡kovę savo bute kaip sugyventinę nuomos sutarties nepažeidė, o ieÅ¡kovė ginčo bute apsigyveno ne savavaliÅ¡kai, o kaip pagrindinio nuomininko sugyventinė, jam leidus.

IeÅ¡kovė, gyvendama viename bute su E. P., pagrįstai galėjo tikėtis, kad jos įgytos civilinės teisės ir pareigos iÅ¡liks ateityje, todėl ieÅ¡kovės teisių gynimas atitinka teisėtų lÅ«kesčių principÄ (LAT 2004-10-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-534/2004). Europos Žmogaus teisių teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ panaÅ¡iomis aplinkybėmis į Å¡iÄ bylÄ (Prokopovich prieÅ¡ RusijÄ , Nr. 58255/00), 2004-11-18 sprendimu konstatavo, kad iÅ¡keldinta po sugyventinio mirties sugyventinė akivaizdžiai nebuvo įkÅ«rusi kitos gyvenamosios vietos, todėl valstybė, nors ir iÅ¡keldindama iÅ¡ patalpų, kurios nebuvo įteisintos kaip teisėta moters gyvenamoji vieta, pažeidė įstatymo reikalavimus, nes neapsvarstė tokio veiksmo bÅ«tinumo demokratinėje visuomenėje.Atsakovė apeliaciniu skundu (b. l. 112-115) praÅ¡o Kauno m. apylinkės teismo 2010-11-18 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.

Atsakovė nurodo, kad byloje neįrodyta, jog E. P. ieÅ¡kovę į ginčo butÄ pakvietė gyventi kaip sugyventinę. IeÅ¡kovė pati nurodė, kad E. P. jÄ priglaudė su vaikais ginčo bute, nes ji neturėjo kur gyventi. TÄ patį patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas. Remiantis CK 6.588 str. 4 d., artimieji giminaičiai, kiti iÅ¡laikytiniai, kartu su nuomininku iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų Å«kį, teismo tvarka gali bÅ«ti pripažinti nuomininko Å¡eimos nariai.

Tačiau LAT 2005-09-15 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-389/2005 pabrėžė, kad nuomininko sugyventinis, kuris praÅ¡o pripažinti jį nuomininko Å¡eimos nariu kaip sugyventinį, turi įrodyti, kad jis tokiomis teisėmis apsigyveno gyvenamojoje patalpoje ir ne mažiau kai vienerius metus iÅ¡gyveno kartu ir bendrais su nuomininku tvarkė namų Å«kį. E. P. ir ieÅ¡kovė susitarimas, kad ieÅ¡kovė už leidimÄ gyventi ginčo patalpose turėjo mokėti dalį komunalinių mokesčių, tik patvirtina, jog ieÅ¡kovė gyveno ne kaip sugyventinė, o kaip laikina gyventoja.

Be to, nors ieÅ¡kovė ir prašė E. P. jos ir vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruoti ginčo buto adresu, tačiau E. P. su tuo nesutiko. Atsakovė mano, kad tai tik patvirtina, jog E. P. nelaikė jos savo Å¡eimos nare. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, ar ieÅ¡kovė ginčo bute apsigyveno kaip sugyventinė. Atsakovė nesutinka su teismo argumentais, jog ieÅ¡kovė mokėjo ir Å¡iuo metu moka komunalinius mokesčius, iÅ¡laiko butÄ , nes nuomininkas nuolat turėjo įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus.

Ir Å¡iuo metu yra nemaži įsiskolinimai už teikiamas paslaugas, o buto nuomos mokestis nebuvo mokamas net esant nuomininkui gyvam. Keli byloje pateikti kvitai negali patvirtinti, kad yra mokami visi mokesčiai už teikiamas gyvenamajai patalpai paslaugas, tuo labiau, kad atsakovė pateikė įrodymus, kad nuomos mokestis niekada nebuvo mokamas (AB „City Service“ 2010-06-11 raÅ¡tas Nr. 832 (b. l. 82)). Teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.589 str. 1 d., konstatuodamas bylai svarbias aplinkybes, netinkamai jÄ pritaikė ir dėl to priėmė neteisingÄ sprendimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad visi mokesčiai nebuvo mokami nei esant nuomininkui gyvam, nei dabar, atsakovė mano, kad ir pati ieÅ¡kovė nelaikė savęs nuomininko Å¡eimos nare, neprisiėmė įsipareigojimų, kurie kiltų jai esant nuomininko Å¡eimos nare. Be to, nuomininkas visuose dokumentuose nurodydavo, kad gyvena vienas, Å¡eimos narių neturi.Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 121-122) praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad jeigu ir buvo suraÅ¡ytas Kauno m. savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administracijos skyriaus 2010-04-06 raÅ¡tas Nr. 53-2-5-1311, raginantis ieÅ¡kovę iÅ¡sikelti, tai tik po ieÅ¡kinio padavimo teisme.

MinėtÄ raÅ¡tÄ ieÅ¡kovė gavo tik parengiamajame teismo posėdyje kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu. Nuo 1998 m., kai nuomininkas pakvietė ieÅ¡kovę (kaip sugyventinę) su vaikais gyventi kartu nuomojame bute, ji su juo vedė bendrÄ Å«kį, pagal žodinį susitarimÄ mokėjo už komunalines paslaugas, gyveno Å¡eimyninį gyvenimÄ . IeÅ¡kovė su vaikais neužėmė gyvenamųjų patalpų savavaliÅ¡kai, o įsikėlė gyventi kartu Å¡eimos narių teisėmis, dėl ko savivaldybės sutikimo neprivalėjo praÅ¡yti.

Atsakovė, teigdama, jog ieškovė gyveno su nuomininku nuomojamame bute ne kaip sugyventi, nepateikė nei vieno įrodymo. Ieškovė su vaikais nedeklaravo savo gyvenamosios vietos ginčo buto adresu, nes nebuvo iškilusi tokia būtinybė, bet ne dėl to, jog pagrindinis nuomininkas nenorėjo jų gyvenamosios vietos deklaruoti ginčo buto adresu. E. P. niekada neprieštaravo, jog ieškovės ir jos vaikų gyvenamoji vieta būtų deklaruota ginčo buto adresu, nes iki pat nuomininko mirties jie visi gyveno ginčo bute kaip šeimos nariai.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.589 str. 1 d., atsižvelgdamas į tai, jog ieÅ¡kovė pastoviai gyveno ginčo bute, mokėjo ir moka mokesčius už komunalines paslaugas daugiau kaip 10 m., iÅ¡laikė ryšį su ginčo patalpomis, pagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovės Å¡eimos situacija atitinka įstatymų nuostatas. Be to, ieÅ¡kovė gyvendama kartu su nuomininku, juo rÅ«pinosi kai jis sirgo, pasirÅ«pino jo laidotuvėmis, todėl teismas pagrįstai jÄ ir jos sÅ«nų pripažino pagrindinio nuomininko Å¡eimos nariais, nors ieÅ¡kovė su juo gyveno ir nesusituokę.Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).IeÅ¡kovės teigimu, ji, kaip nuomininko sugyventinė, su nepilnamečiais vaikais ginčo patalpoje apsigyveno 1998 metais. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 329 str. 3 dalis numatė, kad sugyventiniai, kartu su nuomininku iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų Å«kį, teismine tvarka galėjo bÅ«ti pripažinti nuomininko Å¡eimos nariais.

CK 6.588 str. 1 d. numatyta, kad nuomininko Å¡eimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, įgyja Å¡eimos nario teises, jei jie su nuomininku turi bendrÄ Å«kį ir jei nuomininkas bei jo Å¡eimos nariai su tuo sutinka. Artimieji giminaičiai, apsigyvenę gyvenamojoje patalpoje kartu su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų ir iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų Å«kį, teismo tvarka gali bÅ«ti pripažinti nuomininko Å¡eimos nariais (CK 6.588 str. 4 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovė, kaip nuomininko sugyventinė, su nepilnamečiais vaikais apsigyveno jo nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje 1998 m. ir iÅ¡gyveno joje ne mažiau kaip vienerius metus, tvarkė bendrai su nuomininku namų Å«kį. Byloje esančių įrodymų visuma, kolegijos nuomone, duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė, su nuomininku vieno kambario bute iÅ¡gyvenusi daugiau kaip dvideÅ¡imt metų iki pat jo mirties, iÅ¡ savo uždirbtų pinigų mokėjusi už komunalinius patarnavimus, pirkusi maistÄ ir gaminusi jį bendrai (tame tarpe ir sugyventiniui E. P.), skalbusi ir lyginusi visų Å¡eimos narių (tame tarpe ir E. P.) skalbinius, jį prižiÅ«rėjusi sergantį ir jį palaidojusi, t. y. su juo bendrai tvarkiusi namų Å«kį, atitiko visus įstatymo keliamus reikalavimus, kad teismine tvarka galėtų bÅ«ti pripažinta nuomininko Å¡eimos nariu.

Kolegija kaip sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijų neatitinkančiais vertina apeliantės argumentus dėl to, kad ieÅ¡kovė su vaikais ginčo bute apsigyveno ir daugiau kaip dvideÅ¡imt metų gyveno kaip laikini gyventojai. Kolegijos nuomone, vien ieÅ¡kovės su vaikais gyvenimo ginčo bute trukmė įrodo, jog ieÅ¡kovė ginčo bute apsigyveno ne kaip laikina gyventoja.Pagal CK 6.602 str. pradiniam nuomininkui mirus, pripažinti nuomininku pagal pirmiau sudarytÄ nuomos sutartį vietoj pradinio nuomininko priklauso bet kuriam pilnamečiui mirusiojo Å¡eimos nariui, jeigu jis ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties apie tai informuoja nuomotojÄ .

Taigi pagal Å¡iuos civilinius įstatymus, ieÅ¡kovė, gyvendama su E. P. jo nuomojamame bute ir vesdama bendrÄ Å«kį, įgijo jo Å¡eimos nario (sugyventinės) teisinį statusÄ ir tokias pat teises pagal buto nuomos sutartį, kaip pradinis nuomininkas, o jam mirus, turi teisę bÅ«ti pripažinta nuomininke. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas ieÅ¡kovės įgytos civilinės teisės turi bÅ«ti ginamos. IeÅ¡kovė, gyvendama kartu su E. P. viename bute iki jo mirties, bÅ«dama jo Å¡eimos nare ir turėdama tokias pat teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ gyvenamosios nuomos sutarties, kaip ir E. P., pagrįstai galėjo tikėti, kad jos įgytos civilinės teisės ir pareigos iÅ¡liks ir ateityje, todėl ieÅ¡kovės teisių gynimas ir toks civilinių įstatymų taikymas laiko atžvilgiu atitinka ir teisėtų lÅ«kesčių principÄ .

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai ieÅ¡kovę pripažino E. P. Å¡eimos nare, o atsakovė įpareigojo pakeisti ginčo buto nuomos sutartį mirus nuomininkui ir jÄ sudaryti su ieÅ¡kove. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų įvertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, nes neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų, susijusių su ieÅ¡kovės gyvenimo nuomininko gyvenamojoje vietoje laikino gyventojo (o ne sugyventinės) statusu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles. Kiekviena proceso Å¡alis turėjo įrodyti aplinkybes ar atsikirtimus, kuriais grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Teismui buvo pateikta duomenų apie bendro Å«kio tvarkymÄ ir sugyventinių santykius (raÅ¡ytiniai įrodymai – mokesčių mokėjimo kvitai, laidojimo paslaugų dokumentai, liudytojo A. J. parodymai, ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai, ieÅ¡kovės, jos vaikų ir E. P. bendra nuotrauka), todėl atsakovei teko pareiga įrodyti prieÅ¡ingai, tačiau atsakovė savo teiginių, kad ieÅ¡kovė su dviem nepilnamečiais vaikais ginčo bute apsigyveno ir daugiau kaip 20 metų gyveno kaip laikini gyventojai, neįrodė.

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė neįvykdė pareigos, numatytos CK 6.602 str. 2 dalyje – informuoti nuomotojÄ per 2 mėn. po nuomininko mirties apie mirtį. Å i pareiga, tenkanti nuomininko Å¡eimos nariui, kolegijos nuomone, negali bÅ«ti pripažinta pagrindu atsisakyti sudaryti su juo sutartį, jei Å¡eimos nario statusas yra ginčijamas nuomotojo, kaip yra Å¡iuo atveju, ir tik teismui pripažinus asmenį nuomininko Å¡eimos nariu atsiras pareiga nuomotojui pakeisti nuomos sutartį. Atsakovė, teigdama, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų negalima nustatyti, ar ji su buto nuomininku vedė bendrÄ Å«kį ne mažiau kaip vienerius metus, ir atsisakydama su ja sudaryti nuomos sutartį, akivaizdu, kad ieÅ¡kovės, kaip nuomininko Å¡eimos nario, statusÄ ginčijo.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos Å¡iuo adresu, nėra reikÅ¡minga, nes Å¡is ieÅ¡kovės daromas administracinių teisės normų pažeidimas gali sukelti jai administracinę atsakomybę, tačiau Å¡is faktas nėra besÄ lyginis įrodymu apie faktinę ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad gyvenamosios vietos deklaravimas vieÅ¡ajame registre yra tik vienas iÅ¡ fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ apibÅ«dinančių kriterijų (CK 2.17 str. 1 dalis), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbÅ«s ir kiti kriterijai, kaip antai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieÅ¡i pareiÅ¡kimai apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė nedeklaravo gyvenamosios vietos, dar reiÅ¡kia, kad jis ten negyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimÄ svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamÄ ja vieta, o ne formalų jos deklaravimÄ . Be to, ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais, kurių atsakovė nepaneigė, teismo posėdyje nustatyta, jog ieÅ¡kovės vaikai visÄ laikÄ , lankydami mokyklÄ , savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodydavo bÅ«tent Å¡iuo adresu (duomenys neskelbtini) pr. 30-98 Kaune.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog teisę į valstybės socialinį bÅ«stÄ turi tik tie asmenys, kurie neturi kito nuosavybės teise priklausančio bÅ«sto (Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1 str.). Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovės vardu bÅ«tų registruotas koks nors gyvenamasis bÅ«stas, o tuo labiau gyvenamosios patalpos, įgytos pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . Todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė, nuosavybės teise įgijusi vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , yra netekusi teisės reikalauti iÅ¡nuomoti jai dar vienÄ bÅ«stÄ (netgi ir socialinį, nors apie Å¡io bÅ«sto statusÄ , kaip socialinį, atsakovė duomenų ir neteikė).

Taip pat nėra ir jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog ji jau yra pasinaudojusi teise lengvatinėmis sÄ lygomis įgyti nuosavybėn gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Pažymėtina, jog bÅ«tent tokiomis iÅ¡vadomis dažniausiai teismai remiasi atmesdami panaÅ¡ius ieÅ¡kinius, pavyzdžiui LAT 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006.IÅ¡keldinimas iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo Å¡alis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali bÅ«ti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo bÅ«das, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo bÅ«das (LAT 2003-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, 2008-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008).

Tuo atveju, kai Å¡alių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieÅ¡kovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas). Jei ginčo Å¡alis sieja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ar panaudos sutartis, reikalavimas dėl iÅ¡keldinimo turi bÅ«ti sprendžiamas pagal specialiai Å¡iuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias CK XXI ar XXXII skyriaus normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja nuomininko ar panaudos gavėjo teisės naudotis gyvenamÄ ja patalpa pabaigÄ .

Atsakovė prašė ieÅ¡kovę iÅ¡keldinti taikant prievolinį teisių gynimo bÅ«dÄ (CK 6.612 str.). Atsakovė tokiu bÅ«du pripažįsta, kad tarp Å¡alių nėra sudaryta nuomos sutartis, tačiau ieÅ¡kovė ginčo bute gyvena. Tačiau byloje nustatyta, kad ginčo buto nuomos sutartis su ieÅ¡kove nesudaroma atsakovės iniciatyva, o mokesčių įsiskolinimas, ieÅ¡kovės teigimu, yra susidaręs todėl, kad ji nežinojo, ar su ja bus sudaryta sutartis.Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , teisingai nustatė visas Å¡ioje byloje faktiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus, nenukrypo nuo LAT formuojamos praktikos (LAT 2011 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011), pagrindų panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ nėra nustatyta (CPK 329, 330 str.), todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a: apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-18 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės valstybei 270 Lt už ieÅ¡kovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (mokama į sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“, AB. Banko kodas 73000, lėšų gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630)..

Kolegijos pirmininkė                                        Jolita Cirulienė Teisėjai:                                                    Birutė Bobrel                                                                               Gintautas Koriaginas