afbf03e2-c62d-4aa7-97b2-158b310a4bc3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-1615-1047/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04171-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Adamonytės-Å ipkauskienės, Beatos MartiÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. L. (S. L.) ir jo atstovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei, atsakovo atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, vertėjai Ingridai KisieliÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. L. (S. L.) skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Rusijos Federacijos pilietis S. L. (S. L.) (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade (toliau – Konsulatas) 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ Nr. (70.5.3.2)-134 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti Å engeno (C) vizÄ â€œ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiÅ¡kėjui atsisakyta iÅ¡duoti Å engeno vizÄ , įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį konsulatÄ Kaliningrade iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui vizÄ ir priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Konsulatas atsisakė iÅ¡duoti vizÄ , nes jis laikomas keliančiu grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei. PaaiÅ¡kino, kad 2019 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-209/2019 buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalyje. 2019 m. liepos 5 d. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-274-318/2019 2019 m. vasario 28 d.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeitė. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad priimant SprendimÄ nebuvo įvertintos iÅ¡samiai visos bylai svarbios aplinkybės, t. y. kad pareiÅ¡kėjas yra pritapęs visuomeniniame gyvenime, yra sukÅ«ręs teigiamus socialinius ryÅ¡ius, turi legalų nuolatinį darbÄ (yra tolimųjų reisų vairuotojas), nėra pavojingas visuomenėje bei nėra linkęs daryti nusikalstamų veikų. Teismas, paskirdamas S. L. (S. L.) minimaliÄ Ä¯statymų leidėjo nustatytÄ baudÄ , iÅ¡samiai įvertimo visas nusikaltimo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį iki nusikaltimo padarymo ir po to, bÅ«tent:

1) S. L. (S. L.) gabenti pinigai yra trečiojo asmens nuosavybė, gauti teisėtai, t. y. pareiÅ¡kėjo darbdaviui M. K. (M. K.) pardavus vilkikÄ â€žVolvo“;

2) trečiasis asmuo byloje nėra kaltinamas ar įtariamas nesÄ Å¾iningumu, vykdomo verslo neteisėtumu ar siekiu nuslėpti įvežtus pinigus;

3) byloje nenustatyta ir nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad pinigai nedeklaruojant, buvo gabenami turint tikslÄ juos panaudoti pagal neteisėtÄ jų panaudojimo paskirtį;

4) S. L. (S. L.) anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai;

5) pažeidimo padarymui įtakos turėjo Muitinėje rusų kalba platinami netinkamai paruoÅ¡ti lankstinukai „Informacija asmenims, atvykstantiems į Lietuvos RespublikÄ â€œ;

6) valstybė dėl S. L. (S. L.) padaryto teisės pažeidimo nepatyrė ir negalėjo patirti jokios finansinės žalos;

7) viso baudžiamojo proceso metu, nekilo jokių sunkumu dėl procesinių veiksmų atlikimo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, t. y. pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , S. L. (S. L.) nesiekė slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, nesiekė trukdyti ikiteisminio tyrimo procesui, jis pats buvo suinteresuotas tiek ikiteisminio tyrimo atlikimo, tiek bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme greitumu, objektyvumu ir iÅ¡samumu, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ karto buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pareiÅ¡kėjas nuoÅ¡irdžiai ir iÅ¡samiai davė parodymus apie įtarimo/kaltinimo esmę, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir Å¡iuo metu gailisi dėl padaryto pažeidimo.

Ä®siteisėjus teismo nuosprendžiui, pareiÅ¡kėjas nedelsiant sumokėjo jam paskirtÄ baudÄ . Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. spalio 7 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį konsulatÄ Kaliningrade su praÅ¡ymu iÅ¡duoti Å engeno vizÄ vykti į LietuvÄ vykdyti tarptautinius krovinių pervežimus. 2019 m. spalio 8 d. sprendimu konsulas atsisakė iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui Å engeno vizÄ , pareiÅ¡kėjas Å¡io sprendimo neskundė. 2018 m. lapkričio 22 d. pareiÅ¡kėjas pakartotinai kreipėsi į KonsulatÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti Å engeno vizÄ vykti į LietuvÄ vykdyti tarptautinius krovinių pervežimus.

Konsulas kreipėsi konsultacijos į Lietuvos specialiÄ sias tarnybas: 2019 m. lapkričio 22 d. Policijos departamentas rekomendavo vizos neiÅ¡duoti, nes pareiÅ¡kėjas yra nuteistas už sunkų nusikaltimÄ . Konsulas 2019 m. lapkričio 25 d. Sprendimu atsisakė iÅ¡duoti vizÄ , nes pareiÅ¡kėjas yra nuteistas už sunkų nusikaltimÄ ir, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 5-V-479 patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, iÅ¡vados dėl grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 12.1 papunkčiu, laikomas keliančiu grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei.

Dėl antrojo skundo reikalavimo nurodė, kad tokio reikÅ¡ti negalima, nes sprendimÄ priima vieÅ¡ojo administravimo institucija, o ne teismas. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti, atsisakė praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsisakymo pasekmės jam žinomos. PaaiÅ¡kino, kad negalėdamas gauti vizos, nebegali dirbti vairuotoju, kitokio darbo susirasti nebegali dėl gimimo datos. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė prašė skundÄ tenkinti. Nurodė, kad į teismo posėdį pareiÅ¡kėjas atvyko su viza – taigi Lietuva jo nelaiko pavojingu ir vizÄ iÅ¡duoda.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė skundÄ atmesti, paaiÅ¡kino, kad dabar viza iÅ¡duota tam, kad galėtų atvykti į teismo posėdį ir duoti paaiÅ¡kinimus. Prašė remtis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio 11 punktu. Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ Nr. (70.5.3.2)-134 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti Å engeno (C) vizÄ â€œ, kuriuo pareiÅ¡kėjui atsisakyta iÅ¡duoti Å engeno vizÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-209/2019 buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje. 2019 m. liepos 5 d. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-274-318/2019 2019 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeitė. PareiÅ¡kėjas 2019 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į KonsulatÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti Å engeno vizÄ .

PraÅ¡yme nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas – tranzitas. PraÅ¡oma leisti vykti daug kartų. Profesija – vairuotojas, darbdavys–darbdaviui M. K. (M. K.). 2019 m. lapkričio 22 d. Policijos departamentas suteikė konsultacijÄ , kad pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas už sunkų nusikaltimÄ ir, vadovaujantis ApraÅ¡o 12.1 papunkčiu, laikomas keliančiu grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei. 2019 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Kaliningrade priėmė sprendimÄ Nr. (70.5.3.2)-134 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti Å engeno (C) vizÄ â€œ, kuriuo pareiÅ¡kėjui atsisakyta iÅ¡duoti Å engeno vizÄ .

Å engeno vizų iÅ¡davimo sÄ lygas, atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksÄ (toliau – ir Vizų kodeksas). Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vienodÄ vizÄ (t. y. visoje valstybių narių teritorijoje galiojančiÄ vizÄ ), nustatoma, ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo atitinka Å engeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sÄ lygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo ketina iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo atitinka atvykimo sÄ lygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusio asmens pateiktÄ numatomo buvimo tikslÄ ir sÄ lygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos Å¡alį, arba vykimui tranzitu į trečiÄ jÄ Å¡alį, į kuriÄ jis tikrai bÅ«tų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Å engeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės vieÅ¡ajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Å engeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo turi tinkamÄ galiojantį sveikatos draudimÄ kelionės metu.

To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad praÅ¡ymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiÅ¡kumu bei patikimumu ir praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusio asmens padarytų pareiÅ¡kimų tikrumu bei patikimumu. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizÄ iÅ¡duoti atsisakoma, jei praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo pateikia netikrÄ , suklastotÄ arba padirbtÄ kelionės dokumentÄ ; nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sÄ lygų; nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos Å¡alį arba vykimui tranzitu į trečiÄ jÄ Å¡alį, į kuriÄ jis tikrai bÅ«tų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; valstybių narių teritorijoje jau iÅ¡buvo tris mėnesius per Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį turėdamas vienodÄ vizÄ arba riboto teritorinio galiojimo vizÄ ; yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės vieÅ¡ajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Å engeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba nepateikia įrodymo, kad turi tinkamÄ galiojantį sveikatos draudimÄ kelionės metu, kai to reikalaujama.

Taip pat vizÄ iÅ¡duoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiÅ¡kumo arba jų turinio teisingumo, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiančio asmens pareiÅ¡kimo dėl ketinimo iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki baigiantis praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. Lietuvos Respublikos konsulinis statutas nustato konsulinių pareigÅ«nų įgaliojimus ir atsakomybę. Pagal Å¡io įstatymo 23 straipsnį konsulinis pareigÅ«nas svarsto praÅ¡ymus iÅ¡duoti vizÄ ir priima sprendimus, konsulinis pareigÅ«nas atsako už savo sprendimus, kuriuos jis pagal savo įgaliojimus atlikdamas konsulines funkcijas priima savarankiÅ¡kai (10 straipsnio 2 dalis).

Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusiam asmeniui praneÅ¡amas naudojant kodekso VI priede nustatytÄ standartinę formÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad minėta nuostata reiÅ¡kia tai, jog priimant sprendimÄ neiÅ¡duoti vizos yra naudojama standartinė forma, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, tačiau nėra pateikiama iÅ¡sami informacija apie nustatytas aplinkybes (LVAT 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2613-822/2015, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4046-756/2015).

Kita vertus, Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime byloje R. K. prieÅ¡ Vokietijos Federacinę RespublikÄ (C-84/12) iÅ¡aiÅ¡kino, kad kompetentingos institucijos gali atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ tik tais atvejais, kai gali remtis vienu iÅ¡ Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje ir 35 straipsnio 6 dalyje iÅ¡vardytų atsisakymo pagrindų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Vizų kodekso nuostata, kad sprendimas dėl vizos panaikinimo ar atÅ¡aukimo, nurodant jo priežastis, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusiam asmeniui praneÅ¡amas naudojant VI priede nustatytÄ standartinę formÄ , nereiÅ¡kia, kad patį sprendimÄ atÅ¡aukti iÅ¡duotÄ vizÄ priimanti institucija neturi pareigos tinkamai ir aiÅ¡kiai jį pagrįsti, nes Å¡iuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimÄ objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis (LVAT 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-421/2014, 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-35/2012 ir kt.).

Aprašo 12 punkte nustatyta, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų:

1) jis buvo nuteistas už apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ;

2) jis buvo nuteistas už nusikaltimÄ , už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme. Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas yra nuteistas už sunkų nusikaltimÄ . Teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus dėl pareiÅ¡kėjo situacijai reikÅ¡mingų aplinkybių (gabentų pinigų teisėtumo, jo suklaidinimo, pagalbos atskleidžiant nusikalstamÄ veikÄ ir t. t.), nes juos paneigia Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje konstatuotos aplinkybės. 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-274-318/2019 13 punkte nurodė, kad faktiniai duomenys nėra pakankami pagrįsti iÅ¡vadÄ , kad 6 000 000 Rusijos rublių įgyti teisėtai. 14 punkte konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas jo asmeniniame krepÅ¡yje suradus 300 000 Rusijos rublių, aiÅ¡kino, kad pinigai jo asmeniniai, o apie vilkiko kabinos niÅ¡oje už gulto slepiamus pinigus nutylėjo.

Pinigų nesimatė, todėl jų suradimas buvo apsunkintas. S. L. per Lietuvos valstybės sienÄ važiavo ne pirmÄ kartÄ , jis dirbo vilkiko vairuotoju. Taigi nuteistasis žinojo apie pareigÄ Lietuvos muitinėje deklaruoti jo vežamus 6 000 000 Rusijos Federacijos rublių, tačiau tyčia to nedarė, pinigus ir jų priklausomybę slėpė. Teismas pabrėžia, kad vizÄ iÅ¡duodantis subjektas vertina nustatytų aplinkybių visumÄ . Tik įvertinęs visumÄ faktinių aplinkybių kompetentingas subjektas priima atitinkamÄ sprendimÄ , o praÅ¡ymÄ pateikusį asmenį informuoja naudodamas standartinę formÄ .

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju iÅ¡vardytų nuostatų, Konsulatui priimant ginčo sprendimÄ , buvo laikytasi tinkamai. Konsulatas atsižvelgė ir pagrindė, kad 2019 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pareiÅ¡kėjas nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo padaryto nusikaltimo sunkumas, Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės neigiamai apibÅ«dina pareiÅ¡kėjo asmenybę. Todėl, vadovaujantis ApraÅ¡o 12.1 punktu, pareiÅ¡kėjas laikomas keliančiu grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei.

Dėl pareiÅ¡kėjo argumento, kad pareiÅ¡kėjas nekelia grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai, nes jam taikoma Å¡velni bausmė, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nuosprendžiu skirdamas bausmę vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės aktais ir teismų praktika. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-274-318/2019 11 punkte nurodė, kad S. L. (S. L.) savo veiksmais padarė ne formalų pažeidimÄ , o nusikaltimÄ , kurį BK 11 straipsnio 5 dalis priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai.

Privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimas yra kriminalizuotas, nes Å¡ia veika yra pažeidžiama Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per Lietuvos Respublikos sienÄ tvarka. Be to, valstybė praranda galimybę žinoti apie į jos teritorijÄ Ä¯vežtus ar per jos teritorijÄ gabenamus pinigus bei kontroliuoti informacijÄ apie jų panaudojimÄ . Reikalavimas deklaruoti gabenamas grynųjų pinigų sumas, virÅ¡ijančias 10 000 Eur, įtvirtintas ir Europos SÄ jungos teisės aktuose.

Toks reglamentavimas rodo, kad gabenamų grynųjų pinigų didelių sumų iÅ¡vieÅ¡inimas yra svarbus visai Bendrijai ir jos interesams. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BK 72 straipsnio taikymo tikslingumo klausimÄ , nepakankamai įvertino padaryto nusikaltimo sunkumo, nuteistojo veiksmų pavojingumo visuomenei laipsnį. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra nagrinėjęs administracines bylas, kuriose buvo nagrinėjamas užsieniečio, įvykdžiusio nusikalstamÄ veikÄ , teisinis statusas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje Nr. A-5308-552/2018 patvirtino, kad Migracijos departamentas tinkamai atsižvelgė į turėtus faktinius duomenis apie pareiÅ¡kėjo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, įvertino keliamÄ grėsmę valstybės saugumui ir vieÅ¡ajai tvarkai ir priėmė teisėtÄ sprendimÄ dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos SÄ jungoje panaikinimo, iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ .

Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad konsulinis pareigÅ«nas, atsižvelgdamas į turimÄ informacijÄ apie aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo siekiu gauti Å engeno vizÄ , tinkamai įvertino pareiÅ¡kėjo pateiktus duomenis ir pagrįstai pareiÅ¡kėjui atsisakė iÅ¡duoti Å engeno vizÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimas atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui Å engeno vizÄ yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti iÅ¡vestinį pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimÄ Ä¯pareigoti KonsulatÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , taigi pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas prašė atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų nepridėjo, teismo posėdyje Å¡io savo reikalavimo atsisakė, nurodė, kad atsisakymo pasekmės jam žinomos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo S. L. (S. L.) skundÄ atmesti kaip nepagristÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Asta Adamonytė-Å ipkauskienė Beata MartiÅ¡ienė Fausta Vitkienė