2016-10-19 Nr. AB-20163-3-61-3-03235-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-937-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03235-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. I. V. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas P. I. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją išnagrinėti ne tik jai pateiktą skundą, bet ir jo papildymus, panaikinus nepagrįstus komisijos sprendimus atsisakyti priimti skundą nagrinėti, t. y. sprendimą Nr. 9-212/16/1.1.43-PD3.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. rugsėjo 2 d. pašalinti skundo trūkumus: 1) pateikti teismui vientisą ir nuosekliai išdėstytą skundą su patikslintu reikalavimu bei nurodyti jį pagrindžiančias aplinkybes; 2) sumokėti 30 Eur žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio; 3) skunde nurodyti asmens kodą, jeigu turi, – ir elektroninio pašto adresą, telefono, fakso numerius ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresus, pageidavimus dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis; 4) nurodyti proceso šalis, t. y. viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimą, buveinę, jeigu žinoma, – ir viešojo administravimo subjekto elektroninio pašto adresą, telefono ir fakso numerius, kitų elektroninių ryšių priemonių adresus; 5) skunde taip pat turi būti nurodyta jo surašymo vieta ir data bei pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas, vykdydamas teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, pateikė teismui patikslintą procesinį dokumentą, kuriame nurodė atsakovą ir suformulavo reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 9-212/16/1.1.43-P83 ir įpareigoti komisiją I. P. V. skundus išnagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nustatė, kad pareiškėjas pašalino tik dalį skundo trūkumų, todėl nustatė pareiškėjui P. I. V. terminą iki 2016 m. rugsėjo 27 d. pašalinti šioje nutartyje nustatytus skundo trūkumus: 1) pateikti teismui vientisą ir nuosekliai išdėstytą skundą su visuose puslapiuose aiškiai matomu tekstu; 2) sumokėti 30 Eur žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio; 3) pateikti skundžiamą Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 9-212/16(1.1.43-PD3).

Pareiškėjas, vykdydamas teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį, 2016 m. rugsėjo 23 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, įvardintą pareiškimu, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjo P. I. V. skundą laikė nepaduotu. Nutarčiai įsiteisėjus, nutarė skundą ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. bei 2016 m. rugsėjo 23 d. patikslintus skundus grąžinti pareiškėjui.

Teismas nutartyje nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo buvo pašalinta tik dalis skundo trūkumų, todėl 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi teismas pakartotinai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y.: 1) pateikti teismui vientisą ir nuosekliai išdėstytą skundą su visuose puslapiuose aiškiai matomu tekstu; 2) sumokėti 30 Eur žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio; 3) pateikti skundžiamą Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 9-212/16(1.1.43-PD3).

Teisme 2016 m. rugsėjo 23 d. buvo gautas dar vienas patikslintas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas taip pat nepašalino visų minėtomis teismo nutartimis nustatytų skundo trūkumų, t. y. nenurodė proceso šalių, pateikė nevientisą skundą, kurio tekste nurodė ne tik savo argumentus, tačiau ir įterpė dokumentus, kurie turėtų būti pridedami prie skundo priedų. Be to, ranka surašyta teksto dalis yra neaiški, dėstymas nenuoseklus, nenurodyta kokios teisės normos buvo pažeistos. Skunde pateikiami argumentai visiškai nesusiję su skundžiamu sprendimu, jame nenurodyta kuo remiantis skundžiamas sprendimas, pareiškėjo manymu, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 29 d. patikslintame skunde reikalavimą buvo suformulavęs tinkamai, tačiau 2016 m. rugsėjo 23 d. patikslintame skunde šį reikalavimą pakeitė ir prašo tik panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 9-212/16(1.1.43-PD3), tačiau tenkinus tokį reikalavimą pareiškėjo galimai pažeistos teisės ir interesai nebūtų apginti, nes pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai pateiktas skundas liktų neišnagrinėtas.

Pareiškėjas taip pat nepašalino minėtomis nutartimis nustatyto trūkumo nurodyti, ar pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nenurodė skundo surašymo vietos ir datos. Teismas akcentavo, kad pareiškėjui viename patikslintame skunde pašalinus kai kuriuos skundo trūkumus, kitame patikslintame skunde jie vėl atsiranda, todėl negalima teigti, jog pareiškėjas nesupranta ko iš jo reikalauja teismas.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui du kartus buvo nustatyti tie patys trūkumai, tačiau pareiškėjas jų teismo nustatytais terminais nepašalino, skundą ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. bei 2016 m. rugsėjo 23 d. patikslintus skundus laikė nepaduotais. Išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančiu skundu bei, kad pareiškėjas, atitinkantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme keliamus reikalavimus, gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo.

III. Pareiškėjas P. I. V., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje nebuvo reikalaujama dar kartą nurodyti proceso šalis. Pareiškėjas nurodė savo asmens kodą, pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio, skundo surašymo datą, taip pat pageidavimą bylą nagrinėti ne rašytinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad ne pareiškėjas turi nurodyti teismui, kaip jis turi ginti pareiškėjo pažeistas teises ir interesus, kad Vilniaus m. savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nepaliktų pareiškėjo skundo nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu pareiškėjui nepašalinus teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d., 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartyse nustatytų trūkumų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-400/2006).

Teismas, vertindamas, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, 2016 m. rugpjūčio 16 d. ir 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimis nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjui nepašalinus trūkumų – pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Kadangi teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą) administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia priimdamas nutartį. Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011).

Šiuo atveju nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pareiškėjui išaiškino, kokie jo pateikto skundo trūkumai trukdo teismui pradėti administracinę bylą, kurioje būtų sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo galbūt pažeistų teisių gynimo, taip pat ar pareiškėjas šiuos trūkumus pašalino.

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, skunde pareiškėjas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindas), ir tai patvirtinantys įrodymai bei skundo reikalavimas (skundo dalykas). Minėti įstatymu nustatyto skundo turinio reikalavimai užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-672/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. S-787-624/2015, 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-871-438/2015, kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. rugsėjo 2 d. pašalinti skundo trūkumus: 1) pateikti teismui vientisą ir nuosekliai išdėstytą skundą su patikslintu reikalavimu bei nurodyti jį pagrindžiančias aplinkybes; 2) sumokėti 30 Eur žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio; 3) skunde nurodyti asmens kodą, jeigu turi, – ir elektroninio pašto adresą, telefono, fakso numerius ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresus, pageidavimus dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis; 4) nurodyti proceso šalis, t. y. viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimą, buveinę, jeigu žinoma, – ir viešojo administravimo subjekto elektroninio pašto adresą, telefono ir fakso numerius, kitų elektroninių ryšių priemonių adresus; 5) skunde taip pat turi būti nurodyta jo surašymo vieta ir data bei pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 29 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, kuriame be kita ko nurodė savo asmens kodą, atsakovą, suformulavo reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 9-212/16/1.1.43-P83 ir įpareigoti komisiją I. P. V. skundus išnagrinėti iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas pašalino ne visus 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje nustatytus trūkumus, 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pakartotinai nustatė terminą iki 2016 m. rugsėjo 27 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui vientisą ir nuosekliai išdėstytą skundą su visuose puslapiuose aiškiai matomu tekstu, sumokėti 30 Eur žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio bei pateikti skundžiamą Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 9-212/16(1.1.43-PD3).

Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 23 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei skundžiamą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo skundžiamo Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. 9-212/16(1.1.43-PD3) kopija pareiškėjo buvo pateikta teismui prie pirminio skundo, todėl teismas šį skundo trūkumą nustatė nepagrįstai.

Įvertinusi pareiškėjo skundo ir patikslintų skundų turinį, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas nepašalino teismo nutartyse nustatytų skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo bei patikslintų skundų turiniu, nustatė, kad pareiškėjas skunde kelia reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. 9-212/16/1.1.43-P83 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 29 d. teisme gautame procesiniame dokumente, šalindamas teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, atsakove nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją, nurodė savo asmens kodą, taip pat suformulavo reikalavimą minėtą sprendimą panaikinti ir įpareigoti Komisija pareiškėjo skundus išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat išdėstė argumentus, kuriais grindžia skundo reikalavimus, tačiau nepateikė įrodymų, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis, prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo taip pat nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pagrįstai dar kartą nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 30 Eur žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau, kaip jau buvo minėta, nepagrįstai įpareigojo pateikti vientisą skundą su visuose puslapiuose aiškiai matomu tekstu, kadangi tekstas visuose puslapiuose yra aiškiai matomas, išskyrus 11 puslapio viršuje esančius kelis žodžius, o skundžiamas sprendimas, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo buvo pateiktas su pirminiu skundu.

Taigi, tiek pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas), tiek ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (skundo pagrindas) iš esmės yra aiškūs, kad teismas galėtų spręsti pareiškėjo pateikto skundo priėmimo klausimą.

Aplinkybė, kad pareiškėjo skundo dėstymas yra nenuoseklus, nenurodyta, kokios teisės normos buvo pažeistos, nepateikti dokumentai, negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirminiame skunde teismui prašė iš Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos išreikalauti įrodymus, susijusius su jo keliamu ginču. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, įrodymus pateikia pačios proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, ir tik tuomet, kai prireikia, kai šalys negali pačios gauti įrodymų, teismas įgyja pareigą išreikalauti bylai reikalingus įrodymus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ABTĮ 67 straipsnis reglamentuoja pasiruošimą administracinių bylų nagrinėjimui teisme. Teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), prireikus išsprendžia šiuos būtinus pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme klausimus, be kita ko, įpareigoja pareiškėją pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu dėl keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą (ABTĮ 67 str. 1 d. 2 p.), proceso dalyvių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti (ABTĮ 68 str. 1 d. 4 p.), atlieka kitus veiksmus, reikalingus pasiruošiant nagrinėti bylą (ABTĮ 68 str. 1 d. 7 p.). Taigi kai teismas nustato, jog paduotas skundas ne visiškai atitinka ABTĮ įtvirtintus reikalavimus skundui, tačiau nustatyti skundo trūkumai netrukdo pradėti administracinės bylos teiseną, tokie trūkumai gali būti šalinami pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas iš esmės atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 29 d. pateiktame patikslintame skunde nurodė atsakovą, išdėstė aplinkybes, jo manymu, patvirtinančias skundo reikalavimo pagrįstumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu nustačius, kad pareiškėjas nepašalino teismo nutartyse nustatytų skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartyje nurodyti skundo trūkumai, jog pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 23 d. pateiktame patikslintame skunde nenurodė skundo surašymo vietos ir datos, nenurodė dėl bylos nagrinėjimo (ne) rašytinio proceso tvarka, nėra esminiai, sudarantys kliūtis spręsti skundo priėmimo klausimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, naikintina, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. I. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė