2020-10-28 Nr. AB-20378-3-64-3-00217-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2079-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00217-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. I. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 2 001 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. vasario 6 d. buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atvykus į Šiaulių TI, jis buvo patalpintas į karantino kamerą su dar 5 asmenimis, kamera maža, nebuvo apšvietimo, tualetas tupimas, neatitvertas, iš jo sklido blogas kvapas, grindys betoninės, šiukšlinos, sienos tinkuotos, kameroje tvanku, prirūkyta, valgyti iš viso nedavė. Pareiškėjui teko patikrinimo kambaryje apie pusę valandos būti nusirengus, buvo šalta, grindys betoninės, daiktus teko dėti į nešvarias dėžes, po to buvo perkelti į kitas karantino kameras, kuriose tualetai neatitverti, nėra kur atsisėsti, tamsu, nuo lubų byra tinkas, tvanku, pilna tabako dūmų, ant grindų telkšo vanduo, maisto nedavė. Gyvenamosios kameros per mažos, ploto teko mažiau, negu numatyta, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, kamerose pelėsis, drėgna, tvanku, byra tinkas, tualetas neatskirtas nuo kameros ir durų, kur įtaisyta stebėjimo akutė, tad visiškai neužtikrinamas privatumas, kameros neremontuotos, grindys betoninės, dažai nusilupę, ventiliacija neveikia, lango stiklas neskaidrus. Kameroje valgymo metu, kai buvo 7 asmenys, teko dėl vietos trūkumo valgyti atšalusį maistą. Dėl prasto apšvietimo negalėjo skaityti, rašyti laiškų. Dezinfekcija, dezinsekcija atliekamos nebuvo, kameroje buvo tarakonų ir pelių. Dėl sutrikusio miego kreipėsi į psichologus. Kadangi karštas vanduo tiekiamas iš boilerio, ne visada duše galėjo nusprausti, duše nėra pertvarų, guminių kilimėlių. Kameroje nebuvo spintelių asmeninimas daiktams, trūko pakabų, taburečių.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,65 kv. m iki 18,9 kv. m gyvenamasis plotas. Pasivaikščiojimo laiku, medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu ir pan. asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Kamerų remontas atliekamas. Į laikino laikymo kameras asmenys talpinami ne ilgiau kaip 2 valandoms, šioms kameroms higienos normos, taikytinos gyvenamosioms kameroms, yra netaikomos. Krata atliekama pagal galiojančias instrukcijas. Sanitariniai mazgai šiose kamerose atitverti 1,5 m aukščio sienele, patalpose rūkyti draudžiama, pareiškėjui buvo suteiktas maitinimas. Dušu buvo naudojamasi pagal nustatytą tvarką, karštas vanduo tiekiamas centralizuotai, iš miesto tinklų, kilimėliai yra. Atsakovo atstovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo E. I. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes dėl vienam asmeniui tenkančio kameros ploto, sprendė, jog pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, nes jam teko ne mažiau kaip 3,65 kv. m kameros ploto, todėl apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą šiuo atveju iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

7. Teismas, vertindamas sanitarinių mazgų įrengimą, nustatė, kad tualetai nuo kameros atskirti mūrine ar OSB sienele, sienelės aukštis nuo 1,81 m (kamerose Nr. 8,96 ) iki 2,30 m (kameroje Nr. 46). Teismas, vertindamas baldų užimamą plotą kamerose, rėmėsi pažyma „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtą plotą“, sudaryta 2017 m. rugsėjo 6 d., kurioje konstatuotas baldų perteklius kameroje Nr. 93, nes įrengti 5 dviaukščiai gultai vietoje galimų trijų. Teismas nustatė, kad kameros Nr. 93 plotas yra 18,23 kv. m, pertekliniai baldai užima 2,56 kv. m, todėl sprendė, jog kameros plotas mažėja iki 15,67 kv. m, kameroje buvo 1–5 asmenys. Teismas padarė išvadą, kad būnant kameroje 5 asmenims, vienam iš jų tenka 3,13 kv. m gyvenamojo ploto, pareiškėjas kameroje buvo 1 dieną, taigi 1 dieną dėl perteklinių baldų kameroje jo judėjimo laisvė buvo apribota daugiau negu būtina. Todėl teismas padarė išvadą, kad viso buvimo Šiaulių TI nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. metu (iš viso 103 dienas) pareiškėjui teko didesnis, nei nustatytas kameros plotas, tačiau baldų perteklius nustatytas kameroje Nr. 93, kurioje pareiškėjas buvo 1 dieną, todėl 1 dieną pareiškėjo judėjimo laisvė buvo apribota daugiau, negu būtina.

8. Pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms yra paneigtas iš dalies, nes nustatyta, jog kamerose Nr. 8 (pareiškėjas buvo 9 dienas), Nr. 86 (pareiškėjas buvo 2 dienas), Nr. 46 (pareiškėjas buvo 65 dienas) dirbtinis apšvietimas atitiko reikalavimus; kameroje Nr. 86 (pareiškėjas buvo 2 dienas) oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus; kameroje Nr. 8 pelėsio nebuvo, tačiau kameroje Nr. 86 buvo pelėsio. Nors teismui nėra pateikta duomenų dėl higienos sąlygų užtikrinimo kitose jo buvimo kamerose, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog pats pareiškėjas nėra pateikęs konkrečių skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje. Kadangi pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų sąlygų visiškai paneigti nebuvo, todėl teismas abejones vertino pareiškėjo naudai. Teismas sprendė, jog pareiškėjo teiginys, kad jam buvo nemiga dėl prastų higienos sąlygų kameroje (drėgna, šalta, pelėsis, atsilupę dažai, ploto trūkumas), nėra patvirtintas asmens sveikatos istorija.

9. Vertindamas tualetų įrengimą, teismas pažymėjo, jog nors tualetai kamerose įrengti pagal teisė aktų reikalavimus, kurie numato, jog tualetas turi būti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, ir pats pareiškėjas nurodo, jog sienelės buvo būtent tokio aukščio, tačiau pagal teismų praktiką toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Teismas nustatė, kad Šiaulių TI sanitarinių mazgų zonų kamerose žemiausia sanitarinio mazgo sienelė buvo 1 m 81 cm aukščio, todėl teismas nenustatė privatumo pažeidimo dėl sienelės aukščio, tačiau dėl nevisiško atskyrimo nuo kameros bendros erdvės aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, teismas vertino kaip pagrįstą. Nors pareiškėjas nurodo, jog kai kada duše nebuvo karšto vandens, nes boileryje jis pasibaigdavo, tačiau to niekaip nekonkretizuoja, o prašymų ar skundų pareiškėjas neteikė, todėl teismas, atsižvelgdamas, jog vanduo Šiaulių TI tiekiamas centralizuotai, iš miesto tinklų, šį pareiškėjo argumentą atmetė. Teismas konstatavo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog guminiai kilimėliai dušuose yra; duomenų apie pertvarų buvimą dušuose nepateikta, todėl yra galimas privatumo pažeidimas.

10. Teismas, vertindamas baldų buvimą kameroje, pažymėjo, jog atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog kamerose trūksta spintelių daiktams, pakabų, taburečių, tačiau šie nurodyti pažeidimai yra visiškai nedetalizuoti, nepaaiškinta, kuo jie sietini su padaryta neturtine žala, todėl šį argumentą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimą, kad būnant kameroje 7 asmenims, jam teko valgyti atšalusį maistą, nes tiek asmenų kameroje niekada nėra buvę. Vertindamas sąlygas laikino sulaikymo ir karantino kamerose, teismas konstatavo, jog šiose kamerose yra draudžiama rūkyti, sanitariniai mazgai 2016 m. liepos – rugsėjo mėn. yra atitverti, be to, asmuo turi teisę paprašyti eiti į atskirą sanitarinį mazgą. Byloje nėra duomenų apie tokius pareiškėjo prašymus. Nėra pateikta duomenų apie higienos sąlygas šiose kamerose, tačiau higienos sąlygos reikalaujamos gyvenamosioms kameroms šioms kameroms netaikytinos, be to, pareiškėjas per nurodytą laikotarpį šiose kamerose buvo tris kartus, todėl poveikis ilgalaikiu negali būti laikomas. Teismas taip pat sprendė, kad visus tris kartus pareiškėjui maitinimas buvo užtikrintas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis, be to, byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

11. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į tai, kad Šiaulių TI būtent netinkamos kalinimo sąlygos (prastos higienos sąlygos, blogas kvapas kameroje, judėjimo ribojimas ir kt.) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai, buvimo Šiaulių TI aptariamu laikotarpiu metu, pareiškėjas pas gydytojus kreipėsi tik dėl galvos skausmo), į tai, jog 1 dieną jo judėjimas buvo ribojamas daugiau, nei būtina, kitos sąlygos Šiaulių TI šioje gyvenamojoje kameroje tik iš dalies buvo užtikrintos (blogas kvapas iš sanitarinio mazgo, galimai netinkamos higienos sąlygos kameroje), į tai, kad pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus 32 mėnesiams nuo jo išvykimo iš Šiaulių TI ir nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 12. Pareiškėjas E. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti jam iš atsakovo 2 001 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13. Pareiškėjas teigia, jog nors teismas pripažino, kad atsakovo atstovas 103 dienas neužtikrino net minimalių higienos normų ir pažeidė Konvencijos 3 straipsnį, tačiau priteisė tik 50 Eur. Akcentuoja, kad atsakovo atstovo daromas pažeidimas yra tęstinis. Pareiškėjas buvo laikomas patalpose, kuriose buvo pelėsis, grybelis, nebuvo aprūpintas baldais, dušai buvo įrengti netinkamai, nebuvo pertvarų, o atsakovo atstovas nepaneigė, kad buvo dušo pertvaros, taigi buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą. Taip pat buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu, nes prižiūrėtojai galėjo jį stebėti per akutę, tačiau šių aplinkybių teismas net neaptarė. Taip pat pareiškėjas akcentuoja, kad 103 dienas jis turėjo kamerose valgyti esant blogam kvapui, nebuvo baldų kameroje, pareiškėjas neturėjo judėjimo laisvės dėl ankštų kamerų, dėl ko pablogėjo ir pareiškėjo sveikata.

14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo laikyti nepagrįstu arba sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, taip pat prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjui priteista 50 Eur neturtinei žalai atlyginti yra per didelė suma. Pareiškėjas iš esmės tik teigia, jog priteistas neturtinės žalos atlyginimas per mažas, tačiau savo skunde nurodomos prašomos neturtinės žalos dydžio nepagrindžia, pareiškėjo teiginiai abstraktūs, niekuo nepagrįsti. Pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Aplinkybių dėl žiaurumo laipsnio, akivaizdaus sveikatos būklės pablogėjimo, sąmoningo siekimo pažeminti pareiškėją ir pan. administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, todėl nukrypti nuo jau suformuotos teismų praktikos bei kurti kitokį precedentą nėra jokio pagrindo. Kadangi teismas šioje administracinėje byloje jokių sveikatos sutrikimų, kurie būtų tiesiogiai susiję su pareiškėjo išvardintais pažeidimais, nenustatė, atsakovo nuomone, pareiškėjas nepatyrė tokių neigiamų išgyvenimų, dėl kurių turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

16. Atsakovo atstovas pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas melagingai nurodo pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, t. y. nepagrįstai teigia, jog teismas pripažino privatumo pažeidimą dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo. Nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl kameroje esančio pelėsio vertinimo, t. y. kad kamerų, dėl kurių nepateikti patikrinimo aktai, neatitinka higienos normų, taip pat dėl kameroje galimai tvyrančio blogo kvapo, nepakankamo aprūpinimo baldais. Pažymi, kad Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Pareiškėjas kameroje, kurioje nustatytas pažeidimas dėl pelėsio buvimo, buvo tik dvi dienas, todėl, jei ir galėjo kilti neigiami padariniai, jie nebuvo tokio masto, jog reikėtų priteisti neturtinę žalą. Be to, pareiškėjas jokių konkrečių aplinkybių (konkrečių pažeidimų, kamerų, laikotarpių) dėl kamerų neatitikimo higienos normoms nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, todėl jo abstraktūs teiginiai, priešingai nei pasisakė teismas, turėtų būti atmesti. Kamerų atitikimas higienos normoms tikrinamas gavus kalinamų asmenų skundus, taigi nesant skundų dėl kamerų atitikimo higienos normoms, konstatuotina, kad kameros atitinka reikalavimus. Šiuo atveju jokių skundų aktualiu bylai laikotarpiu nebuvo gauta, taigi kameros atitiko higienos normų reikalavimus.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad jis nesutinka su teismo išvada dėl kamerose galimai buvusio netinkamo kvapo. Šiuo atveju turi būti taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Papildomos ventiliacijos įrengimas susijęs su pastato rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais, todėl šie reikalavimai Šiaulių T1 netaikomi ir vėdinimas per langus atitinka teisės aktus. Pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs, be to, vėdinimas per langus galimas, taigi galimybės išvengti blogo kvapo yra sudarytos.

18. Atsakovo atstovas taip pat nesutinka su sprendimo dalimi dėl netinkamo aprūpinimo baldais. Teigia, kad iš fotonuotraukų matyti, jog kameros inventoriumi aprūpintos, be to, pareiškėjas tariamo pažeidimo niekaip neindividualizavo ir nesiejo su patirta neturtine žala. Įvertinęs pareiškėjo atžvilgiu nustatytus pažeidimus, susijusius su jo laikymu Šiaulių TI, atsižvelgiant į jų trukmę ir į anksčiau išdėstytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsakovo atstovas mano, kad neturtinė žala apskritai neturėjo būti priteista arba turėtų būti mažintina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas E. I. kildina iš Šiaulių TI veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., atlyginimo.

20. Teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 50 Eur neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Šiaulių TI (dėl baldų pertekliaus kameroje Nr. 93 (1 dieną), iš tualeto sklidusio blogo kvapo, privatumo pažeidimo dėl pertvarų dušuose nebuvimo).

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir priteistos žalos dydžiu. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pareiškėjo skundą atmesti arba sumažinti priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

24. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

25. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažai jam tekusio ploto, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, kuriais buvo paneigtos minėtos pareiškėjo pretenzijos, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių TI ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. kamerose Nr. 99, 46, 40, 86, 32, 93, 8, 96. Atsakovo atstovo pateikti duomenys apie kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių, patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,65 kv. m iki 18,93 kv. m kameros ploto, t. y. daugiau nei 3,6 kv. m ploto. Taigi, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas minimalaus 3,6 kv. m ploto reikalavimas. Padarytą išvadą apie ploto pakankamumą patvirtina byloje esanti medžiaga. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymų, kurie paneigtų šią pirmosios instancijos teismo išvadą.

27. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismo nenustatytų pažeidimų, teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai ištyrė pareiškėjo nurodytus teiginius, juos išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo motyvus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo nebekartoja.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su jo nusiskundimais dėl netinkamo apšvietimo ir temperatūros, drėgmės, karšto vandens dušuose ir guminių kilimėlių nebuvimo, privatumo naudojantis tualetu pažeidimo, spintelių daiktams, pakabų, taburečių trūkumo, atšalusio maisto, rūkymo ir kt. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai teigia, kad jis nebuvo aprūpintas baldais, o kamerose buvo pelėsis, grybelis, nes bylos duomenys patvirtina, jog ginčui aktualiose kamerose pažeidimų minėtais aspektais nenustatyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, o savo apeliaciniame skunde pareiškėjas nepagrindė, kodėl netinkamai buvo įvertinti jo nusiskundimai minėtais aspektais. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis dėl minėtų pareiškėjo nusiskundimų (kurie buvo pripažinti nepagrįstais ir paneigtais bylos medžiaga), t. y. nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl minėtų nusiskundimų.

29. Teisėjų kolegija sutinka su teismo pozicija, kad atsakovo atstovui nepaneigus, jog dušuose buvo pertvaros, laikytina, jog nebuvo užtikrintas būtinas privatumas naudojanti dušu. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo kameros, pareiškėjo nusiskundimą, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip pagrįstą. Įvertinusi pateiktus į bylą duomenis apie pareiškėjo laikymą įstaigoje, teisėjų kolegija atmeta atsakovo atstovo priešingus argumentus ir pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad sąlygomis, neužtikrinančiomis privatumo naudojantis dušu ir dėl iš sanitarinio mazgo sklidusio blogo kvapo, pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., t. y. 103 dienas, ir priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų šioje byloje nepateikta.

30. Vertinant apeliacinių skundų argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

31. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI kamerose neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų šios nutarties 20, 28, 29 punktuose nurodytais aspektais. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad, priešingai nei teigia atsakovo atstovas, pareiškėjui turi būti priteisiama neturtinė žala pinigais dėl Šiaulių TI padarytų pažeidimų.

32. Šiuo atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas vertinti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti teismo nustatyta 50 Eur suma yra adekvati ir proporcinga. Nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį pagrįstai atsižvelgta į tai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (Šiaulių TI neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.

33. Pareiškėjas prašo priteisti jam 2 001 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos dydis.

34. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, pripažįsta, kad pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų reikalavimai yra nepagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. I. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė