afbc48fb-a6e7-42a7-9b9f-a1cd2828ff62 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-2248-275/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30025-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos:. 3.3.1.12. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE veikiantį per Lietuvos filialÄ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo.

Teisėja n u s t a t ė :I. Ginčo esmė  IeÅ¡kovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialÄ , 2016 ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 504,45 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad 2011-10-27 D. Ž. sudarė su ADB „Ergo Lietuva“, kurio teisių perėmėjas yra ieÅ¡kovas, transporto priemonių draudimo sutartį.

Sutartimi buvo apdraustas automobilis Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir automobilis), nuo 2011-10-28 iki 2012-10-27. 2012-10-04 Kalno g. 4, Pagirių k., Vilniaus r. įvyko eismo įvykis, kurio metu D. Ž. vairuojamas automobilis įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusiÄ ir jokiais kelio ženklais nepažymėtÄ duobę. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio specialisto 2012-10-08 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ buvo nurodyta, kad važiuojamoji kelio dalis buvo Å¡lapia, jokių kelio ženklų, įspėjančių apie kelio dangÄ , nebuvo, todėl vairuotojas negalėjo pastebėti vandeniu užpiltos duobės. Kadangi automobilis įvykio dienÄ buvo apdraustas pas ieÅ¡kovÄ , D.

Ž. pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti žalÄ . Atlikęs automobiliui padarytos žalos įvertinimo veiksmus ieÅ¡kovas nustatė, kad automobiliui padaryta žala lygi 504,45 Eur sumai. Å iÄ sumÄ ieÅ¡kovas sumokėjo automobilį remontavusiam servisui UAB „Fakto autocentras“. IeÅ¡kinį ieÅ¡kovas grindžia įstatymo pagrindu įgyta atgręžtinio reikalavimo teise į atsakovÄ kaip kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkÄ , nes atsakovas turėjo pareigÄ užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , kad jie bÅ«tų tinkami transporto priemonių eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus. 2013-01-22 ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ , reikalaudamas grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau atsakovas atsisakė tenkinti pretenzijÄ .

Atsakovas pateikė byloje atsiliepimÄ , kuriuo su pateiktu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad 2013-01-28 ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Atsakovas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo pretenzijÄ , pateikė ieÅ¡kovui 2013-02-12 atsakymÄ , kuriame nurodė, kad atsakovo sudarytai komisijai kilo abejonių dėl atliktų automobilio remonto darbų kainų pagrįstumo, taip pat abejonių, ar visi ieÅ¡kovo nurodyti remonto darbai turėjo bÅ«ti atlikti dėl žalos, atsiradusios įvažiavus į duobę.

Be to, atsakovas 2013-02-12 atsakyme nurodė, kad turi bÅ«ti įvertinama ir automobilio vairuotojo kaltė, dėl kurios praktikoje atsakomybė yra dalinama per pusę, bei sutiko atlyginti neteisminiu keliu 870 Lt sumÄ . 2013-02-20 ieÅ¡kovas pateikė pakartotinę pretenzijÄ , į kuriÄ atsakovas atsakė 2013-02-28 raÅ¡tu. Å iame raÅ¡te atsakovas palaikė 2013-02-12 atsakyme nurodytÄ pozicijÄ bei papildomai pažymėjo, kad padangos Tarzano, kurios buvo apgadintos įvažiavus į duobę, yra žymiai pigesnės nei padangos Continental, kurios buvo sumontuotos automobilio remonto metu, buvo atlikti automobilio plovimo, dažymo darbai, kurie nesusiję su žalos atlyginimu automobiliui įvažiavus į duobę, įvykis įvyko dienos metu 7 m pločio kelyje, todėl automobilio vairuotojas turėjo pakankamai vietos aplenkti kitÄ transporto priemonę, turėjo nevažiuoti per vandeniu užlietas duobes, suvokdamas automobilio apgadinimo rizikÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinį dėl žalos, kilusios 2012-10-04 įvykio metu, ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė 2015-08-21, t.y. Å¡io trijų metų termino nepraleidęs. IeÅ¡kovas reikalavimÄ dėl 504,45 Eur žalos atlyginimo reiÅ¡kė CK 6.1015 str. 1, 2 d. pagrindu.

Byloje buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 504,45 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Todėl buvo pripažinta, kad ieÅ¡kovas turėjo teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ priteisti iÅ¡mokėtas sumas iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (CPK 5 str., CK 1.138 str. 1 d. 6 p.). Vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimas bendrÄ ja prasme priklauso tiek nuo vietos sÄ lygų ir aplinkybių, tiek nuo finansavimo Å¡altinių, nes Å¡i funkcija atsakovo turi bÅ«ti įgyvendinama tose vietinės reikÅ¡mės keliuose, gatvėse ar jų ruožuose, kur toks poreikis egzistuoja, ir turimos lėšos turi bÅ«ti naudojamos siekiant ekonomiÅ¡kiausio rezultato.

Tačiau, esant tokiam poreikiui, Å¡ios funkcijos nevykdymas pareigos atlyginti dėl to kilusiÄ Å¾alÄ aspektu negali bÅ«ti pateisinamas nei gaunamo finansavimo trÅ«kumu, nei vietos sÄ lygomis ar aplinkybėmis, pvz., duobių buvimu visuose keliuose ar gatvėse ar didžiojoje jų dalyje. Statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumÄ padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėl to atsirado.

Tokiu teisiniu reglamentavimu statinių savininkai yra skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiÅ«ros metu, ypač atidžiai laikytis statybÄ reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų. Pagal Komisijos darbo reglamentÄ , patvirtintÄ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-04-02 įsakymu Nr. A27(1)-880, siekiant geriau iÅ¡siaiÅ¡kinti esamÄ padėtį, Komisija ar Komisijos pirmininko žodiniu pavedimu jos atskiri nariai galėjo vykti į praÅ¡yme nurodytÄ Å¾alos atsiradimo vietÄ , siekiant nustatyti praÅ¡ymo pagrįstumÄ .

Byloje nebuvo duomenų, kad nagrinėjant ieÅ¡kovo pretenzijas Komisija ar atskiri jos nariai į įvykio vietÄ atvyko (CPK 178, 185 str.). Teigti, kad automobilio, sugadinimai nesusiję su įvažiavimu į duobę Kalno g., teismas neturėjo jokio pagrindo. IÅ¡ eismo įvykio faktÄ patvirtinančių tiesioginių raÅ¡ytinių įrodymų – D. Ž. paaiÅ¡kinimų, įvykį apžiÅ«rėjusių policijos pareigÅ«nų suraÅ¡ytų dokumentų, matyti, kad 2012-10-04 įvykio metu buvo sugadintas deÅ¡inės pusės ratas (sprogusi padanga, galimai sugadinta važiuoklė).

Å ie sugadinimai sutikslinti tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovo 2012-10-04 suraÅ¡ytame transporto priemonės techninės apžiÅ«ros protokole. Tie patys sugadinimai kaip remontuotini nurodyti ir UAB „Fakto“ autocentras sÄ skaitoje. Kadangi buvo nustatytos visos trys sÄ lygos, bÅ«tinos atsakovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 str. 1 d. atsirasti, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo tenkintinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(l)-880 buvo sudaryta Transporto priemonėms padarytos žalos atlyginimo komisija, kuriai Administracijos direktorius suteikė įgaliojimus nagrinėti praÅ¡ymus dėl žalos, padarytos transporto priemonėms, atsiradusios dėl netinkamai prižiÅ«rimų vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių, atlyginimo.

Komisijai priėmus sprendimÄ neatlyginti žalos, ieÅ¡kovas, nesutikdamas su Å¡iuo Komisijos sprendimu, privalėjo per 1 mėnesį nuo jo gavimo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui atsisakymÄ atlyginti žalÄ . IeÅ¡kovas per 1 mėnesį nuo sprendimų gavimo dienos jų neapskundė, todėl jam taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas.Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai priėjo prie iÅ¡vados, jog byloje yra nustatytos visos trys sÄ lygos, bÅ«tinos apelianto civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 str. 1 d. atsirasti.

Savivaldybė yra atsakinga už vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , tačiau jokios Lietuvos Respublikoje galiojančios teisės normos nenumato pareigos savivaldybėms užtikrinti, kad duobių, nelygumų, įgriuvų keliuose niekad neatsirastų. Vienas iÅ¡ LR CK 6.253 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurio netaikoma civilinė atsakomybė, jog asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės, yra nenugalima jėga. Pažymėtina, jog duobės, įgriuvos, nelygumai gali atsirasti dėl įvairių gamtinių sÄ lygų ir staiga.

Kadangi duobė atsirado staiga, todėl to negalima buvo iÅ¡vengti ar numatyti. Todėl net jei eismo įvykio vietoje ir atsirado važiuojamosios kelio dalies dangos nelygumų, vadovaujantis LR CK 6.253 straipsnio 1 dalies nuostata, jų atsiradimas turėtų bÅ«ti prilygintas nenugalimai jėgai. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriais bÅ«tų pažeidęs teisės aktų, reglamentuojančių jo vykdomÄ veiklÄ , nuostatas (CK 6.246 str.), jokios žalos ieÅ¡kovui jis negalėjo padaryti ir nepadarė (CK 6.249 str. 1 d.), nėra ir negali bÅ«ti priežastinio ryÅ¡io tarp neatliktų neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovo skunde nurodytos žalos (CK 6. 247 str.).Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ ir neteisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad vairuotojo veiksmuose nenustatytas didelis neatsargumas ir neatidumas.

Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau - KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127 p. reikalauja, kad vairuotojas važiuotų neviršydamas leistino greičio, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 128 p. numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Jeigu vairuotojas D. Ž. bÅ«tų laikęsis minėtų KET reikalavimų, nebÅ«tų kilusios pasekmės - jis nebÅ«tų įvažiavęs į duobę. Todėl turėtų bÅ«ti preziumuojama, kad vairuotojas buvo labai neatsargus, nesilaikė Kelių eismo taisyklių ir todėl patyrė žalÄ . Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , nukrypo nuo teismų praktikoje įtvirtintų precedentų. 2014-09-23 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-525- 281/2014 pasisakė, kad “vairuotojas užlietÄ vandeniu kelio dalį - balÄ , galėjo pastebėti iÅ¡ anksto, bÅ«damas pakankamai atidus ir atsargus, siekdamas iÅ¡vengti galimos žalos, galėjo tinkamai įvertinti susidariusiÄ situacijÄ ir numatyti, ypač atsižvelgiant į sezonÄ - atlydį po žiemos, jog po vandeniu kelio dangoje gali bÅ«ti susidariusi duobė ir, prasilenkdamas su prieÅ¡prieÅ¡a važiavusiu automobiliu, atitinkamai reaguoti į situacijÄ - sustoti ir, keliui atsilaisvinus, kliÅ«tį apvažiuoti arba bent sumažinti automobilio važiavimo greitį iki minimalaus, tokiu bÅ«du iÅ¡vengiant automobilio apgadinimo.“Pirmosios instancijos teismas neteisėtai priteisė iÅ¡ apelianto 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas.

Savivaldybė yra nesiekiantis pelno vieÅ¡asis juridinis asmuo. Žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų priteisimo atveju (CK 6.271 str.), vieÅ¡oji teisė nenumato palÅ«kanų mokėjimo nuo priteistos sumos, todėl nurodytos palÅ«kanos negali bÅ«ti priteisiamos ir skundas Å¡ioje dalyje nepagrįstas ir atmestinas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas ERGO Insurance SE praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kinys atsakovui pareikÅ¡tas bÅ«tent kaip kelio savininkui, kuriam numatyta įstatyminė pareiga užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , taisymÄ , kad jie bÅ«tų tinkami transporto priemonių eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus, o Å¡ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.

Vilniaus rajono savivaldybė neatliko jos, kaip atsakingo už kelių (gatvių) tinkamÄ priežiÅ«rÄ asmens, pareigų, todėl tiek pagal bendrÄ sias CK normas, tiek pagal Vietos savivaldos įstatymÄ turi atlyginti žalÄ . Labai svarbu pažymėti, jog Kasacinis teismas nurodė, jog toks reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado.

Žalos padarymo faktas byloje pagrįstas kartu su ieÅ¡kiniu pateiktais įrodymais. Byloje surinkti įrodymai teismui leido pagrįstai įsitikinti, kad žala padaryta nurodytomis aplinkybėmis ir transporto priemonei padaryta bÅ«tent tokio dydžio žala. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių patirtas remonto iÅ¡laidas ar paskaičiavimus patvirtinančias mažesnę remonto kainÄ , taip pat atsakovas ginčydamas nuostolių sÄ sajumÄ su eismo įvykiu pateikia tik bendro pobÅ«džio pamÄ stymus, nepateikia nė vieno konkretaus argumento ir jį pagrindžiančio įrodymo, kad nurodomi apgadinimai negalėjo bÅ«ti patirti Å¡io eismo įvykio metu, nors turi pareigÄ nesutikimo argumentus pagrįsti įrodymais (LR CK 178 str.), todėl nėra pagrindo nesivadovauti ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK medžiagoje apie eismo įvykį, kituose byloje pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose nėra jokių duomenų, suteikiančių pagrindÄ teiginiams apie tai, kad automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles ar atidumo, rÅ«pestingumo, apdairumo reikalavimus. Nepaneigta aplinkybė, kad duobė buvo užlieta vandeniu, nematoma ir niekaip nepažymėta. I eismo įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti Vilniaus rajono policijos pareigÅ«nai, kurie betarpiÅ¡kai buvo įvykio vietoje, apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , nubraižė eismo įvykio schemÄ ir bÅ«tent taip įvertino, kad vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė, duobės pastebėti negalėjo, todėl buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ .

Teismas, nustatydamas ar žala atsirado ir dėl vairuotojo kaltės, turi atsižvelgti į konkrečias bylos faktines aplinkybes. Å iuo atveju vairuotojas gatvėje prasilenkinėjo su kita transporto priemone ir įvažiavo į vandeniu užlietÄ duobę. Taigi kelyje susidariusi situacija buvo apsunkinta ir vairuotojas negalėjo nei tikėtis, nei numatyti, jog vandeniu užlietoje kelio atkarpoje yra duobė. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog eismo įvykis įvyko esant geram matomumui. Tokia informacija jokiuose objektyviuose įrodymuose nėra fiksuota.

Atsakovas, praÅ¡ydamas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nenurodė ir nepagrindė, kokia CK norma, reglamentuojanti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , turėtų bÅ«ti taikoma Å¡ioje civilinėje byloje. Teismas pagrįstai nustatė, kad Å¡iuo atveju nagrinėjamas civilinis ginčas dėl žalos atlyginimo, o ne ginčijamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos Komisijos sprendimas. Teismas nurodė, jog tokiems civiliniams ginčams pagal CK 1.125 str. 8 d. taikomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį nepraleidęs nustatyto termino.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Skundas dalinai tenkintinas. Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato valstybines savivaldybių funkcijas, viena iÅ¡ jų numatyta 10-ame punkte - savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise. Savivaldybės teritorijoje esantys keliai priskirtini kitam valstybės turtui,  todėl šį turtÄ valdo ir disponuoja juo savivaldybė,  o ne savivaldybės administracija. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį ne tam juridiniam asmeniui, kuris yra atsakingas CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu už žalÄ , padarytÄ kelių trÅ«kumais, t.y. neužlyginus jame esančios duobės, t.y. kelio valdytojui.

CPK 45 straipsnis numato, jog teismas vienos iÅ¡ Å¡alių praÅ¡ymu gali pakeisti pradinį atsakovÄ tinkamu atsakovu, tačiau pagal suformuotÄ teisminę praktikÄ , teismas turi pareigÄ Â nustatyti, dėl kokios priežasties  ieÅ¡kovas neteikia praÅ¡ymo keisti atsakovÄ , tik tuo atveju, jei ieÅ¡kovas atsisako jį keisti, iÅ¡spręsti bylÄ Â iÅ¡ esmės. Lietuvos Aukščiausiojo teismo kolegijos civilinėje byloje Nr.3K-3-329/2014, kurioje nutartis priimta 2014 m. balandžio 30 d., nurodyta, jog Å¡alių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtakÄ jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ .

Dėl to visais atvejais svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alies tinkamumo civiliniame procese klausimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad netinkama Å¡alimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieÅ¡kovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V.

G. v. VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-161/2009). Taigi ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus reikalavimÄ savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimÄ , kuris turėtų tiesioginę įtakÄ Å¡alių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti Å¡alių kilusį ginÄÄ . Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamÄ atsakovÄ byloje.

Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos Å¡alies pakeitimÄ tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovÄ tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, jog atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės. AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡ias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Å¡ios teisės normos prasmę praÅ¡yti pakeisti netinkamÄ Å¡alį (tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ ) gali bet kuri Å¡alis, taip pat Å¡is pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos Å¡alies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v.

UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. UAB „Finansų rizikos valdymas“, bylos Nr. 3K-3-120/2014). Teismas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims teisę pakeisti netinkamÄ atsakovÄ bei iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas.

Pirmiau nurodyti proceso teisės normų pažeidimai, susiję su pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų neinformavimu ieÅ¡kovo apie netinkamo atsakovo pakeitimÄ Ä¯ tinkamÄ bei neįtraukto į bylÄ asmens teisių ir pareigų nusprendimu, negali bÅ«ti paÅ¡alinti apeliacinės instancijos teisme, dėl to byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 360 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje teismas, nusprendęs priteisti žalos atlyginimÄ Â iÅ¡ atsakovo, kuris nėra atsakingas už Vilniaus rajono savivaldybės valdomo turto padarytÄ asmeniui žalÄ , o tik jam pavestos savivaldybės funkcijos kelių priežiÅ«ros srityje, gali bÅ«ti savivaldybės atstovu byloje, tačiau atsakomybė pagal reiÅ¡kiamÄ ieÅ¡kinį atsirasti gali turto valdytojui, o ne jo atstovui, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis, todėl teismas iÅ¡sprendė dėl Vilniaus rajono savivaldybės atsakomybės, neįtraukęs jos į bylos nagrinėjimÄ , tai yra absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, numatytu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

            Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui. Teisėja                                                                                   Danutė Kutrienė                                                                              Â