2023-09-27 Nr. AB-17119-3-61-3-07819-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-551-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07819-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) 2023 m. liepos 31 d. per elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) padavė skundą (teisme gautas 2023 m. rugpjūčio 1 d.), kuriuo prašoma panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. birželio 4 d. Nr. 23SD14476 sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą (toliau – ir Sprendimas 1), o patenkinus minėtą reikalavimą taip pat panaikinti Departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 23S109241 dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Sprendimas 2).

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo dėl Sprendimo 1 padavimo terminą. Nurodė, kad skundas yra teikiamas praleidus Sprendimo 1 apskundimo terminą, bet nepraleidus Sprendimo 2 termino. Sprendimas 1 yra įteiktas 2023 m. birželio 4 d., todėl apskundimo terminas suėjo 2023 m. birželio 28 d. Pareiškėjas paaiškino, kad neturėdamas teisinio išsilavinimo, nesuprato Sprendimo 1 pasekmių, taip pat iki kada ir kaip turi pateikti skundą. Nemokėdamas lietuvių kalbos, neišsivertė Sprendimo 1 į jam suprantamą kalbą. Po to, kai buvo priimtas Sprendimas 1, pareiškėjas nežinojo kokios gali kilti pasekmės, todėl buvo priimtas Sprendimas 2. Gavęs Sprendimą 2, pareiškėjas nusprendė skųsti Sprendimą 1 ir Sprendimą 2. Sprendime 1 nebuvo nurodyta jokių apribojimų ir dėl galimo Sprendimo 2 pasekmių. Sprendimas 1 surašytas ydingai, nenurodant visų pareiškėjui gresiančių pasekmių ir apribojimų, nurodytas tik formalus tekstas. Pareiškėjo teisės buvo pažeistos, o atsakovo priimtas Sprendimas 1 yra surašytas netinkamai. Pareiškėjas sąžiningai pateikė visą su juo susijusią informaciją ir nieko neslėpė, jis senai nedirba nurodytose pareigose.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi: atmetė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo 1 panaikinimo paduoti; atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Sprendimo 1 panaikinimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu; nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams dėl Sprendimo 2 pašalinti.

Teismas nurodė, kad pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti Sprendimą 1. Pareiškėjas neginčija fakto, kad skundžiamas Sprendimas 1 jam buvo įteiktas 2023 m. birželio 4 d. ir kad jis terminą apskųsti Sprendimą 1 praleido, prašo terminą atnaujinti motyvuodamas tuo, kad neturi teisinio išsilavinimo, nemoka lietuvių kalbos, nesuprato, kokios gali kilti pasekmės. Teismas pareiškėjo nurodytas priežastis vertino kaip subjektyvias, o jo veiksmus delsiant kreiptis teisminės gynybos nelaikė rūpestingu, sąžiningu ir atidžiu elgesiu. Vertino, kad skundo padavimo teismui terminas buvo praleistas ne dėl objektyvių aplinkybių, o dėl savo valia pasirinkto elgesio modelio. Pareiškėjas teismui pateikė 2023 m. liepos 24 d. atstovavimo sutartį, iš kurios matyti, jog jis ėmėsi aktyvių veiksmų jau praėjus Sprendimo 1 apskundimo terminui, tik tuomet, kai buvo praėję 10 dienų po Sprendimo 2 priėmimo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalį dėl termino skundui paduoti neatnaujinimo bei atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo 1 paduoti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, prašo atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo 1 paduoti, pakartodamas pirmosios instancijos teismui skunde nurodytas termino atnaujinimui reikšmingas priežastis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Departamento sprendimo atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis įstatymo numatytų skundo padavimo teismui terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnio 1 dalį užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Bylos duomenimis, pareiškėjas skundą teismui dėl Departamento 2023 m. birželio 4 d. sprendimo atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, kuris jam buvo įteiktas 2023 m. birželio 4 d., padavė 2023 m. liepos 31 d. Taigi, pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą šio sprendimo apskundimo terminą, ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis ir objektyviomis, todėl prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (be kita ko), yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Pareiškėjo teigimu, sprendimo apskundimo terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių: nemokėdamas lietuvių kalbos ir neturėdamas teisinių žinių, būdamas užsieniečiu, jis nesuprato tokio sprendimo pasekmių, nežinojo, kokie apribojimai šio sprendimo pagrindu bus taikomi, t. y. kad šis sprendimas gali būti sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo sąlyga.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių: 14 dienų terminas sprendimui apskųsti yra nustatytas specialiajame teisės akte – Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, reglamentuojančiame užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.

Aplinkybė, kad pareiškėjas yra užsienietis ir nemoka lietuvių kalbos, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad terminą kreiptis į teismą jis praleido dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių: pareiškėjas žinojo, kokiu klausimu kreipėsi į Migracijos departamentą, gavo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka priimtą sprendimą, turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti tokio sprendimo turinį ir atsisakymo išduoti vizą priežastis, tačiau dėl kvalifikuotos pagalbos šiuo klausimu, sprendžiant iš procesinių dokumentuose nurodytų aplinkybių ir jų priedų, kreipėsi daugiau nei po pusantro mėnesio.

Teisinio išsilavinimo neturėjimas pats savaime taip pat nėra laikomas aplinkybe, kuria remiantis reikėtų pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus ir turėdamas pagrindą manyti, kad jis pats negali tinkamai apginti savo galbūt pažeistų teisių, gali kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo teisės aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010; 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-922-756/2016; 2018 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-341-1062/2018; kt.).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Departamento sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė