afba57cf-c429-4152-a37c-e4af4b924a74 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1632-275/2013 Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00087-2011-2 Procesinio sprendimo kategorija 35.4.; 35.5.; 50. 9.; 121.21.  (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų R.

G. ir R. G. apeliacinį skundÄ dėl Å irvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB „SEB lizingas“ atsakovams R. G. ir R. G. ieÅ¡kininį pareiÅ¡kimÄ dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė  priteisti iÅ¡ atsakovo R. G. 520,79 Lt palÅ«kanų, 1 423,22 Lt delspinigių, 207,27 Lt draudimo įmokų, 2 604,80 Lt nuostolių pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-040710, viso 4 756,08 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovų R.

G. ir R. G. solidariai 156,07 palūkanų, 494,51 Lt delspinigių, 16 669,26 Lt nuostolių pagal lizingo sutartį Nr. 2004-050435 ir laidavimo sutartį Nr. LS 2007-050435, viso 17 319,84 Lt; priteisti iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, taip pat žyminio mokesčio išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu R. G. 2004-05-22 ir 2008-04-28 buvo sudarytos finansinio lizingo sutartys Nr. 2007-050435 (Lizingo sutartis Nr.

1) bei 2008-040710 (Lizingo sutartis Nr. 2). Å ių sutarčių pagrindu ieÅ¡kovas nuosavybės teise įsigijo atsakovui reikalingÄ turtÄ ir perdavė jį finansinės nuomos pagrindu naudotis iki visiÅ¡ko ir tinkamo prievolių įvykdymo pagal Lizingo sutartį. Tik tinkamai įvykdžius Lizingo sutarčių sÄ lygas nuosavybės teisė į turtÄ bÅ«tų perėjusi R. G.. A. R. G. pradėjus vėluoti atsiskaityti, 2010-02-02 buvo iÅ¡siųstas raÅ¡tas Nr. 02-814 dėl sutarčių nutraukimo, kuriuo informuota, kad nepadengus įsiskolinimo iki 2010-02-09, lizingo sutartys bus nutrauktos.

Tačiau R. G. savo prievolių tinkamai nevykdė, nebuvo suderintas kitoks prievolių įvykdymo bÅ«das ir Lizingo sutartys buvo nutrauktos. Realizavus susigrÄ Å¾intÄ Lizingo sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 dalyku buvusį turtÄ , AB „SEB lizingas“ patyrė nuostolį. Civilinio kodekso 6.574 str. numato, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį.

Lizingo sutarčių 18.6.4. punkte taip pat nustatyta, kad klientas privalo atlyginti AB „SEB lizingas“ nuostolius, kurie AB „SEB lizingas“ atstatytų į tokiÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jeigu atsakovai sutartis bÅ«tų tinkamai vykdę. Realizavus susigrÄ Å¾intÄ turtÄ , ieÅ¡kovas iÅ¡ viso patyrė 16 375,96 Lt nuostolių, kuris paskaičiuotas iÅ¡ likusios neiÅ¡mokėtos lizinguoto turto vertės be PVM atėmus Å¡io turto realizavimo kainÄ be PVM. Be to, ieÅ¡kovas turėjo su atsiimto turto transportavimu ir jo pardavimu susijusių iÅ¡laidų, kurios yra 2 898,10 Lt be PVM.

Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovas pagal Lizingo sutartį Nr. 1 patyrė 15 669,26 Lt nuostolio iÅ¡ turto realizavimo ir 1 000 Lt papildomų iÅ¡laidų, o pagal Lizingo sutartį Nr. 2 patyrė 706,70 Lt nuostolį ir 1 898,10 papildomų iÅ¡laidų. Kadangi Lizingo sutartys buvo nutrauktos dėl atsakovo R. G. kaltės, atsirado atsakovo sutartinė atsakomybė. Pagal finansinio lizingo sutartis, atsakovas R. G. privalėjo mokėti eilinius mokėjimus pagal sutartyje nustatytus grafikus-sÄ skaitas, o už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ atsakovas įsipareigojo mokėti 0,1 procentÄ delspinigių, skaičiuojamų nuo neapmokėtos sumos (sutarties 3.1., 3.3., 8.1.3. punktai).

Pagal Lizingo sutarties Nr. 2 14.13 punktÄ atsakovas įsipareigojo kompensuoti ieÅ¡kovui Turto draudimui turėtas iÅ¡laidas per vienÄ savaitę nuo sÄ skaitos gavimo dienos. Tokiu bÅ«du atsakovo R. G. įsiskolinimas pagal Lizingo sutartis yra 2 801,86 Lt, iÅ¡ kurių: 156,07 Lt palÅ«kanų ir 494,51 Lt delspinigių pagal Lizingo sutartį Nr. 1 bei 520,9 Lt palÅ«kanų, 1 423,22 Lt delspinigių ir 207,27 Lt draudimo įmokų kompensavimas pagal Lizingo sutartį Nr.

2. IÅ¡ Lizingo sutarties Nr. 1 kylančių R. G. prievolių vykdymo užtikrinimui buvo pasirinktas laidavimo bÅ«das. 2007-05-22 ieÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ ir atsakovas R. G. sudarė laidavimo sutartį Nr. LS 2007-050435, kuria atsakovas R. G. įsipareigojo kaip solidarus bendraskolis atsakyti ieÅ¡kovui, jei lizingo gavėjas R. G. neįvykdys visų ar dalies savo prievolių. Laidavimas yra viena iÅ¡ įstatyme numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų (CK 6.70 str. 1 d.). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai. Atsakovas R. G. yra solidarus bendraskolis kartu su R. G. dėl tinkamo prievolės įvykdymo, kylančios iÅ¡ Lizingo sutarties Nr.

1. Å irvintų rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 19 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Å irvintų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. galutiniu sprendimu paliko galioti 2011 m. vasario 19 d. preliminarų sprendimÄ , kuriuo: AB „SEB lizingas“ naudai iÅ¡ R. G. priteista 520,79 Lt palÅ«kanų, 1 423,22 Lt delspinigių, 207,27 Lt draudimo įmokų,  2 604,80 Lt nuostolių iÅ¡ turto realizavimo, viso 4 756,08 Lt, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2011-02-11 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 71 Lt žyminio mokesčio;

AB „SEB lizingas“ naudai iš R. G. ir R. G. solidariai priteista 156,07 Lt palūkanų, 494,51 Lt delspinigių, 16 669,26 Lt nuostolių iš turto realizavimo, viso 17 319,84 Lt, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-02-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 260 Lt žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, kad atsakovas R. G. sutartimis nustatytais terminais tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų, t.y. laiku nemokėjo sutartyse nustatyto dydžio įmokų (sutarčių 8.1.3 p.).

Sutartyse yra nustatyta, kad atsakovui nesumokėjus ilgiau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo mokėjimo dienos bet kokių pagal sutartį jam tenkančių mokėjimų, ieškovui atsiranda pagrindas nutraukti sutartį pirma laiko. Atsakovas nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio nesumokėdavo visų pagal sutartį mokėjimų ir ieškovas lizingo sutartis nutraukė 2010-02-10. Atsakovai sutarties nutraukimo dienai ieškovui buvo skolingi 22 332,95 Lt. Pagal Civilinio kodekso 6.217 str. šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis pažeidimas.

Nors atsakovai teismui pateikė GrigiÅ¡kių kredito unijos 2010 m. vasario 5 d. patvirtinimÄ apie ketinimÄ R. G. suteikti paskolÄ , tačiau įrodymų dėl kokių priežasčių nepadengė įsiskolinimo nepateikė. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog lizingo sutartis ieÅ¡kovas nutraukė atsakovams netikėtai ir nepagrįstai. Teismas konstatavo, kad realizavus iÅ¡ atsakovo susigrÄ Å¾intÄ turtÄ , ieÅ¡kovas iÅ¡ turto pardavimo turėjo 16 375,96 Lt nuostolių, taip pat turėjo su turto transportavimu ir pardavimu susijusių iÅ¡laidų – 2 898,10 Lt.

Teismas sprendė, kad atsakovas R. G. ir atsakovas R. G., kaip laiduotojas pagal laidavimo sutartį, juos privalo atlyginti. Atsakovai nurodė, kad jiems atlyginti Å¡iuos nuostolius pareigos neatsiranda, nes ieÅ¡kovas automobilį ir traktorių pardavė už žymiai mažesnę kainÄ , negu Å¡ios technikos rinkos kaina, turto neįvertinęs, t.y. elgėsi nesÄ Å¾iningai. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, atgavęs sutarties dalykÄ - automobilį ir traktorių - įgijo teisę jais disponuoti savo nuožiÅ«ra.

PardavimÄ vykdė turto pardavėjai. SusigrÄ Å¾into lizingo dalyko pardavimo kitam pirkėjui kaina priklausė nuo daugelio priežasčių. Tai galėjo bÅ«ti paklausa ir pasiÅ«la rinkoje, parduodamų daiktų bÅ«klė ir kt. Civilinio kodekso 6.574 str. nuostata suteikia ieÅ¡kovui, kaip lizingo davėjui teisę į atlyginimÄ nuostolių, kurių elgiantis protingai ir sÄ Å¾iningai, iÅ¡vengti nepavyko. Todėl ieÅ¡kovui pateikus teismui duomenis apie jo realiai patirtÄ nuostolį, pareiga įrodyti, kad ieÅ¡kovas, parduodamas lizinguotÄ turtÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai ir neprotingai, nesistengė turtÄ parduoti didesne kaina, turi tai teigdami įrodyti atsakovai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas R. G. ir R. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o: panaikinti Å irvintų rajono apylinkės teismo sprendimÄ dalyje dėl 706,70 Lt nuostolių (iÅ¡ turto realizavimo) priteisimo iÅ¡ atsakovo R. G., ir dalyje dėl 15 669,26 Lt nuostolių (iÅ¡ turto realizavimo) priteisimo solidariai iÅ¡ atsakovų R. G. ir R. G. ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos Atsakovų nuomone, teismas nepagrįstai visÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ (dėl nuostolių pagrįstumo) perkėlė atsakovams, kai tuo tarpu bÅ«tent ieÅ¡kovas, siekdamas pagrįsti savo patirtų nuostolių realumÄ ir pagrįstumÄ , turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad nuostoliai atsirado ne dėl jo kaltės, bet dėl objektyvių priežasčių (kainos rinkoje, parduotų transporto priemonių vertės). Remiantis Civilinio kodekso 6.574 str., lizingo davėjas turi teisę į atlyginimÄ tik tokių nuostolių, kurių elgiantis protingai ir sÄ Å¾iningai, iÅ¡vengti nepavyko.

BÅ«tent ieÅ¡kovas turi pareigÄ ir galimybes pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog jo elgesys parduodant atitinkamus daiktus atitiko protingo, sÄ Å¾iningo, rÅ«pestingo ir apdairaus pardavėjo kriterijus. Atsakovų nuomone, bÅ«tent nepriklausomas turto vertinimas prieÅ¡ parduodant turtÄ bÅ«tų patvirtinęs, jog ieÅ¡kovas ėmėsi visų priemonių, kad nuostoliai jam neatsirastų, o jei atsirastų - tai ne dėl jo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių (turto vertės sumažėjimo).

Nors jokie teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo ieÅ¡kovui, realizuojančiam iÅ¡ lizingo gavėjo atsiimtÄ turtÄ , prieÅ¡ tai atlikti Å¡io turto vertinimÄ , tačiau Å¡i pareiga kyla iÅ¡ bendrųjų teisės principų, keliamų civilinių teisinių santykių dalyviams - elgtis sÄ Å¾iningai ir protingai. Å iuo atveju ieÅ¡kovas, žinodamas, jog atsiėmus lizinguotÄ turtÄ , atsakovai su Å¡iuo turtu jokių veiksmų atlikti nebegalės (t.y. negalės atlikti turto vertinimo ar dalyvauti turto realizavimo procese), ir pats neatlikdamas turto vertinimo, elgėsi nesÄ Å¾iningai ir neprotingai.

Toks ieÅ¡kovo elgesys lemia, jog bÅ«tent jam, turėjusiam visas galimybes pateikti įrodymus dėl jo nustatytos kainos pagrįstumo ir realumo, tenka pareiga įrodyti, jog turtas buvo parduotas už mažesnę kainÄ ne dėl jo kaltės, o dėl objektyvių, nuo ieÅ¡kovo nepriklausančių, priežasčių (t.y. dėl atitinkamos turto vertės rinkoje). Å iuo atveju ieÅ¡kovas, žinodamas, jog turto pardavimas turės tiesioginės įtakos atsakovų turtiniams interesams, turėjo imtis visų protingų priemonių, kad atsakovų interesai nebÅ«tų pažeisti, t.y. nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos nepagrįstai reikalauti iÅ¡ atsakovų nuostolių, už kuriuos galimai jie net nėra atsakingi.

Kadangi ieÅ¡kovas pardavė turtÄ už savo nuožiÅ«ra nustatytÄ kainÄ , prieÅ¡ tai neatlikęs turto vertinimo, todėl laikytina, jog ieÅ¡kovas pats prisiėmė rizikÄ , susijusiÄ su jo nustatytos kainos galimu neatitikimu rinkos vertei. Taigi bÅ«tent ieÅ¡kovas, o ne atsakovai, turi įrodyti, jog jo nustatyta kaina buvo reali, pagrįsta ir ne mažesnė nei rinkos kaina. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo Teismas neįvertino ir nieko nepasisakė dėl atsakovo R. G. pateikto įrodymo -automobilio BMW Casco draudimo liudijimo poliso, kuriame nurodyta automobilio rinkos vertė (44 640 Lt) yra daugiau kaip dvigubai didesnė, nei ieÅ¡kovo nustatyta pardavimo kaina.

Teismas nemotyvavo, kodėl jis nesivadovavo atitinkamu įrodymu, spręsdamas ieÅ¡kovo nustatytos automobilio kainos pagrįstumÄ . Byloje nepateikta jokių įrodymų, kuriais remiantis galima daryti iÅ¡vadÄ , jog pardavimo metu automobilis buvo nuvertėjęs daugiau nei dvigubai arba kad draudimo polise nurodyta automobilio vertė neatitiko Å¡io automobilio vertės. Teismui nemotyvavus, kodėl jis nesirėmė draudimo polise nurodyta automobilio verte bei nesant byloje įrodymų, pagrindžiančių daugiau nei dvigubÄ automobilio nuvertėjimÄ , teismas turėjo atsisakyti tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl nuostolių, atsiradusių realizavus automobilį, priteisimo.

Be to, byloje esant įrodymams apie atitinkamÄ turto vertę iki turto pardavimo (įraÅ¡as draudimo polise, likutinė turto vertė lizingo sutartyse), ieÅ¡kovo nustatyta pardavimo kaina, nepateikiant jos dydį pagrindžiančių įrodymų (turto vertinimo dokumentų), laikytinas netinkamu ir nepakankamu įrodymu nuostoliams pagrįsti. Dėl turto vertinimo teisinės reikÅ¡mės Teismas nepagrįstai atmetė atsakovų argumentus dėl turto pardavimo kainų nepagrįstumo, neatlikus turto vertinimo. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡kÄ situacijÄ , nurodė, jog „į bylÄ nėra pateiktos turto vertinimo ataskaitos (CPK178 str.), tad nėra pagrindo daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad kreditorius įrodė, jog transporto priemonės buvo parduotos už rinkos kainÄ â€œ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1279/2010).

Å ioje byloje ieÅ¡kovas (lizingo bendrovė), prieÅ¡ parduodamas iÅ¡ lizingo gavėjo atsiimtÄ turtÄ , turto vertinimÄ atliko, o Å¡io vertinimo iÅ¡vados buvo pateiktos į bylÄ . Nepaisant to, teismas laikė, kad vien vertinimo iÅ¡vadų nepakanka, o siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar turto pardavimo kaina buvo pagrįsta, bÅ«tina pateikti visÄ vertinimo ataskaitÄ . Taigi minėtoje byloje teismas sprendė, jog turto vertinimas pardavimo kainos pagrįstumui įrodyti yra bÅ«tinas, o Å¡io dokumento (vertinimo ataskaitos) reikÅ¡mė, sprendžiant ieÅ¡kovo reikalavimų dėl nuostolių priteisimo pagrįstumÄ , yra esminė.

Å iuo atveju, nesant jokiems objektyviems įrodymams, kad ieÅ¡kovas pardavė turtÄ už ne mažesnę nei vidutinė rinkos vertė kainÄ bei kad turto pardavimo kainos ir likutinės jo vertės (pagal lizingo sutartis) skirtumÄ lėmė nuo ieÅ¡kovo nepriklausančios priežastys, nebuvo pagrindo ieÅ¡kovo nurodytus nuostolius laikyti įrodytais. Dėl nevisapusiÅ¡ko ir neiÅ¡samaus bylos aplinkybių tyrimo Teismas nesiaiÅ¡kino, kokiomis sÄ lygomis ieÅ¡kovas pardavė turtÄ , t.y. byloje net nebuvo pateiktos atitinkamo turto pirkimo-pardavimo sutartys, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, ar turto pardavimas buvo objektyvus, o reikalaujami atlyginti nuostoliai - pagrįsti.

Apeliacinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡kÄ situacijÄ , pasisakė kad „<...> neiÅ¡reikalavus į bylÄ lizingo sutarčių, sudarytų su iÅ¡ atsakovo susigrÄ Å¾into turto tolesniu lizingavimu, negalima spręsti, ar kreditorius iÅ¡ tikrųjų ir ne nuo jo priklausančių aplinkybių patyrė nuostolių, parduodamas minėtas transporto priemones“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1279/2010). Å iuo atveju teismas neiÅ¡reikalavo ir netyrė vieno iÅ¡ pagrindinių įrodymų - pirkimo-pardavimo sutarčių, taigi nesiaiÅ¡kino, ar bÅ«tent tokia pardavimo kaina numatyta atitinkamose pardavimo sutartyse, ar parduodant turtÄ nebuvo numatyta sÄ lygų, lemiančių sumažintÄ kainÄ , ar pirkimo-pardavimo sandorio Å¡alys nebuvo tarpusavyje susiję asmenys ir pan.

NesiaiÅ¡kinus Å¡ių aplinkybių, bylos esmė liko neatskleista, o įrodymai, tiesiogiai susiję su Å¡ia byla, neiÅ¡tirti. Atsakovų nuomone, atitinkamos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovų reikalavimas dėl nuostolių, patirtų realizavus turtÄ už mažesnę kainÄ , byloje liko neįrodytas, todėl teismo sprendimas dalyje dėl nuostolių iÅ¡ turto realizavimo priteisimo naikintinas. Dėl procesinių normų (CPK 161 str.) pažeidimų Teismas, matydamas, jog atsakovai - fiziniai asmenys, siekia aktyviai dalyvauti procese ir tiesiogiai ginti savo teises, neturėdami tam specifinių žinių, kas gali įtakoti netinkamÄ /nepakankamÄ jų teisių gynimÄ , turėjo pareigÄ pasiÅ«lyti atsakovams pasirÅ«pinti atstovavimu (CPK 161 str.).

Akivaizdu, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas, bÅ«damas juridinis asmuo, verslininkas, turintis žymiai daugiau patirties tiek sutartiniuose verslo santykiuose, tiek teisminiuose ginčuose, buvo nelygiavertė proceso Å¡alis atsakovams, todėl teismas, matydamas, jog byloje sprendžiami ne tik skolos priteisimo, bet ir kur kas sudėtingesni teisės klausimai (nuostolių iÅ¡ turto realizavimo atlyginimo klausimas), kur specifinės proceso ir materialinės teisės žinios gali lemti, kiek iÅ¡samiai bus iÅ¡tirtos bylos aplinkybės, ar Å¡alys sugebės įrodyti atitinkamas aplinkybes, turėjo pasiÅ«lyti atsakovams pasirÅ«pinti atstovavimu, kad jų teisės į tinkamÄ gynybÄ jau pirmoje instancijoje bÅ«tų įgyvendintos geriausiu ir efektyviausiu bÅ«du.

Kadangi ieÅ¡kovai, neturėdami specifinių žinių, negalėjo objektyviai įvertinti kilusio ginčo sudėtingumo teisiniu požiÅ«riu, bÅ«tent teismo pareiga (kylanti iÅ¡ teismo bendradarbiavimo su Å¡alimis principo ir teismo pareigos rÅ«pintis kuo iÅ¡samesniu bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu), buvo pasiÅ«lyti atsakovams pasirÅ«pinti atstovavimu. Minėto procesinio veiksmo neatlikimas (t.y. nepasiÅ«lymas pasirÅ«pinti atstovavimu) iÅ¡ dalies lėmė situacijÄ , kad esminiai įrodymai byloje (pvz. pirkimo-pardavimo sutartys) liko neiÅ¡tirti, o visa įrodinėjimo naÅ¡ta nepagrįstai perkelta atsakovams, kas lėmė atsakovų atžvilgiu neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .

IeÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad bÅ«tent apeliantai turėjo pateikti argumentus ir įrodymus, jog ieÅ¡kovas parduodamas turtÄ elgėsi neatidžiai ar nerÅ«pestingai dėl ko patyrė nuostolį. Tačiau Å¡iuo atveju apeliantai pateikia tik niekuo neparemtus kaltinimus ieÅ¡kovui dėl jo neva neapdairaus elgesio, tačiau nepateikia jokių patikimų įrodymų turto vertei nustatyti (pvz. turto vertės nustatymo pažymų ar pan.).

Apeliantų minimas draudimo polisas negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymu, sprendžiant apie konkretaus turto rinkos kainÄ jo pardavimo momentu. Å iame dokumente pateikiama informacija tik apie tos rÅ«Å¡ies automobilių grupei taikomÄ bendrÄ vidutinę kainÄ , tačiau konkretaus turto kainÄ Ä¯takoja daugelis veiksnių (techninė bÅ«klė, nusidėvėjimas ir kt.). Todėl apeliantai siekdami įrodyti, kad automobilį ieÅ¡kovas pardavė už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ , privalėjo teismui pateikti bÅ«tent Å¡io turto vertinimo dokumentus.

Techninės apžiÅ«ros talonas taip pat nepateikia jokios informacijos apie turto realiÄ bÅ«klę jo realizavimo momentu ir neturi jokios įrodomosios galios siekiant nustatyti jo kainÄ . IeÅ¡kovas pažymi, kad turtas AB „SEB lizingas“ buvo grÄ Å¾intas su įvairiais pažeidimais. Kaip tai patvirtinančius įrodymus AB „SEB lizingas“ pateikė turto priėmimo-perdavimo aktų kopijas, kuriose nurodyta, kad lengvasis automobilis buvo perduotas su sekančiais trÅ«kumais: nusidėvėjusios vasarinės padangos, trÅ«ksta atsarginio rato su visais įrankiais, dega Air bag simbolis, kaladėlių simbolis, neveikia bagažinės komfortinis uždarymas ir atidarymas, salonas purvinas ir nutrintas, smulkios duobutės ant kėbulo nuo akmenukų.

Traktorius taip pat grÄ Å¾intas su daužtu priekiniu stiklu, veidrodėliu, nėra automagnetolos. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo analogiÅ¡koje byloje padarytomis iÅ¡vadomis. Tačiau ieÅ¡kovo vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1279/2010 buvo susiklosčiusios visai kitos faktinės aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje, todėl Å¡ia byla kaip precedentu remtis negalima. Nors apeliantai laiko, kad jų nuomone, bylos aplinkybės nebuvo visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai tiriamos, tačiau Å¡iam teiginiui pagrįsti nepateikia jokių įrodymų.

Apeliantai remiasi netinkama Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kadangi Å¡ioje byloje lizinguotas turtas nebuvo antrÄ kartÄ perlizinguotas, o buvo paprasčiausiai parduotas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Todėl Å¡ioje byloje nebuvo jokio pagrindo vadovautis apeliantų nurodyta teismine praktika. Apeliantai nebuvo iÅ¡kėlę Å¡io klausimo dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo pirmosios instancijos teisme bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, todėl dabar Å¡ia aplinkybe remtis negali. IeÅ¡kovo įsitikinimu, net jeigu ir bÅ«tų iÅ¡reikalautos minėtos turto pardavimo sutartys, jos nekeistų bylos nagrinėjimo rezultato, kadangi sutartyse yra fiksuota ta pati turto pardavimo kaina, kuri yra nurodyta PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose PD Nr. 10043957 ir PD Nr. 10061552.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmestinas. Dėl turto rinkos vertės, nutraukus lizingo sutartis Nustatyta, kad ieÅ¡kovas nutraukė lizingo sutartis 2010-02-10, lizinguojamÄ turtÄ pardavė – automobilį BMW 2010-03-16 už 20000 Lt, o ratinį ekskavatorių 2010-04-13 už 99173,57 Lt. Atsakovams teigiant, kad ieÅ¡kovas neįvykdė pareigos įrodyti, jog turtas buvo parduotas už mažesnę, nei rinkos kaina dėl objektyvių priežasčių, byloje turėjo bÅ«ti padaryta iÅ¡vada, ar turtas buvo parduotas už rinkos kainÄ .

IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, jog turto pardavimÄ vykdė bendrovės, kurias jis buvo įpareigojęs atlikti Å¡iuos veiksmus, t.y. UAB „Krasta Auto“ ( b.l.14-18, t. II) ir G. B. individuali įmonė ( b. l. 19-21, t. II). Pastarojoje sutartyje buvo numatyta, kad turtas turi bÅ«ti įvertintas, pasiraÅ¡ant turto įvertinimo aktÄ . IeÅ¡kovas turto vertinimo akto, pagal kurį turtas buvo perduotas pardavimo tarpininkui nepateikė, tačiau Å¡is įrodymas nebÅ«tų pagrindu daryti iÅ¡vadai apie jame nurodytÄ turto vertę, kaip turto rinkos kainÄ . Pagal teisminę praktikÄ turto rinkos vertės įrodymais yra atliktos turto vertinimo specialistų iÅ¡vados bei ekspertų iÅ¡vados apie turto rinkos vertę.

Daryti iÅ¡vadÄ , kad lizingo davėjas privalo kiekvienu atveju, nutraukęs lizingo sutartį,  atlikti parduodamo ar toliau lizinguojamo kitam asmeniui turto nepriklausomÄ vertinimÄ , t.y. gauti turto vertintojo iÅ¡vadÄ dėl turto vertės, nėra pagrindo, nes toks įvertinimas nebÅ«tinai pagrįstų ieÅ¡kovo nuostolių realumÄ . Tiek lizingo gavėjas, tiek lizingo davėjas turi teisę teikti įrodymus apie turto rinkos vertę jo perdavimo savininkui dienai ar turto realizavimo dienai,  lizingo gavėjas turi teisę ginčyti lizingo davėjo turto vertinimo iÅ¡vadas, jei toks vertinimas bÅ«tų atliktas, prieÅ¡Â parduodant turtÄ . Pripažintina, kad atsakovui teigiant, jog turtas buvo parduotas ne rinkos kaina, pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ ar atsikirtimÄ , turi Å¡alis, kuri teigia ( CPK 178 straipsnis).

IeÅ¡kovas pardavimo nuostolius įrodo pirkėjų, apmokėjusių už įsigytÄ turtÄ dokumentais - PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis ( 44-45, t. I) , reikalauti papildomų Å¡ios aplinkybės įrodymų – sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių kopijų, teismas turėtų tuo atveju, jei kiltų abejonių dėl Å¡ių įrodymų patikimumo. Tai, kad apie Å¡io turto pardavimÄ ne rinkos kainomis teigia bÅ«tent atsakovai, jų pareiga buvo pasirÅ«pinti, kad byloje bÅ«tų įrodymai, kokia buvo turto rinkos kaina jų pardavimo ar perdavimo savininkui  dienai.

Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė Å¡alių pareigÄ Â Ä¯rodinėti aplinkybę, ar turtas parduotas už rinkos kainÄ , todėl atsakovams nepateikus tinkamų įrodymų, kokia buvo rinkos kaina turto pardavimo dienai, ieÅ¡kinys patenkintas nuostolių atlyginimo dalyje pagrįstai. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad teismas nevykdė pareigos pasiÅ«lyti atsakovams pasirÅ«pinti atstovavimu ( CPK 161 straipsnio 1 dalis). Teismas, tikėtina, nemanė, kad šalis - atsakovai be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių. Tai, kad atsakovas R.

G. yra UAB Malkinė direktoriumi, , t.y. verslÄ organizuojančiu asmeniu ( b.l.80, t. I), įsigijo ekskavatorių kaip juridinis asmuo ( tai matyti iÅ¡Â finansinio lizingo sutarties 1 dalies kliento sÄ vokos), siekė įsigyti nuosavybėn pakankamai brangų turtÄ ( 44 .027,8 EUR vertės ratinį ekskavatorių ir 22 011,12 EUR automobilį BMW 745i ), atsakovas R. G. 2007-05-25 kartu su L. M. yra gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 100 000 Lt kreditÄ nekilnojamojo turto projekto vystymui ( b.l.74, t. I), pateikė byloje prieÅ¡taravimus dėl Å irvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario mėn. 19 d. preliminaraus sprendimo, leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovai suvokia, jog reikia pasirÅ«pinti atstovavimu byloje.

Tai, kad apeliaciniam skundui pateikti atsakovas R. G. pasinaudojo advokato paslaugomis ( b. l. 67-69, t. II), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad turėjo galimybę gauti teisinę pagalbÄ ir teikti byloje įrodymus savo argumentams pagrįsti kartu su apeliaciniu skundu, tačiau pasirinko pozicijÄ neteikti papildomų įrodymų apie turto rinkos vertę. Taigi, naikinti teismo sprendimÄ dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepasiÅ«lė atsakovams pasirÅ«pinti atstovavimu,  nėra pagrindo, nes atsakovai byloje naudojosi profesionalaus teisininko pagalba. Atsakovai nurodo, jog įrodymu apie turto rinkos vertę buvo automobilio BMW Casco draudimo liudijimo polise nurodyta jo vertė.

Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl atmeta šį atsakovų argumentÄ , tačiau automobilio BMW draudimo polisas buvo sudarytas 2009-10-02 ( b. l. 99, t. I), jame nurodyta transporto priemonės draudimo suma - 44640 Lt, bet ne turto rinkos vertė. Atsakovai, teigdami, kad 2009-10-02 iÅ¡duotame draudimo liudijime nurodyta transporto priemonės draudimo suma atitinka turto rinkos vertei Å¡io turto realizavimo dienai, t.y. 2010-03-16, turėjo pateikti įrodymus, kad draudimo polise nurodyta draudimo suma atitiko turto realizavimo dienai esančiÄ turto rinkos vertę.

Tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta, todėl teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškovo reikalavimų ar juos tenkinti dalinai dalyje dėl nuostolių, atsiradusių ieškovui nutraukus automobilio BMW 745 i lizingo sutartį. Teisminėje praktikoje, taikant CK 6.574 straipsnio nuostatas ir vertinant, kuri iš lizingo sutarties šalių turi įrodyti turto rinkos vertę, yra suformuluota nuostata, kad turto vertinimo dokumentus turi pateikti atsakovas ( Vilniaus apygardos teismo 2011-10-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1658-392/2011).

Kitoje civilinėje byloje, iÅ¡nagrinėtoje apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme ( priimta teismo 2012 m. spalio mėn. 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-534/2012), nurodyta, kad atsakovai apeliaciniuose skunduose akcentuoja, jog turtas buvo parduotas už mažesnę kainÄ , nes AB „SEB lizingas“ ir UAB „Litectus“ (turtÄ nusipirkusi įmonė) yra tarpusavyje susiję asmenys, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad  šios įmonės yra savarankiÅ¡ki juridiniai asmenys, turintys teisę savo nuožiÅ«ra sudaryti sandorius, o atsakovai neįrodė aplinkybės, jog Å¡ios įmonės galėjo daryti viena kitai įtakÄ dėl parduodamo daikto kainos (CPK 178 str.).

Vien aplinkybė, jog įmonės priklauso tai pačiai SEB grupei, neleidžia abejoti ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumu, realizuojant iÅ¡ UAB „Altėja“ susigrÄ Å¾intÄ turtÄ . Taigi, atsakovams Å¡ioje byloje teigiant, kad teismas turėjo nustatyti aplinkybę, ar transporto priemonės nebuvo parduotos tarpusavyje susijusiems asmenims, vien Å¡ios aplinkybės nustatymas neleistų abejoti ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumu, nes esminę reikÅ¡mę Å¡ios kategorijos bylose turi aplinkybė, ar turtas buvo parduotas už rinkos, ar už žymiai mažesnę kainÄ .

Atsakovai, teigdami, kad teismas nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, neteikia praÅ¡ymų apeliaciniam teismui iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylai reikÅ¡mingus įrodymus, neteikia įrodymų, kurie pagrįstų jų teigimÄ apie turto pardavimÄ mažesne, nei rinkos kaina, todėl nėra pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nei jÄ padarė pirmosios instancijos teismas, dėl Å¡ios aplinkybės. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Å irvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                 Danutė Kutrienė Loreta Lipnickienė                                                                                              Andžej Maciejevski