afba1cec-d3a4-420f-a0db-3f5fd0786ffc · Panevėžio apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-278-488/2022 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04949-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 3.2.6.1; 2.2.1.8 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 19 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ineta Baliukaitytė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Renatai Šakalienei, Zitai Puzinienei, dalyvaujant ieškovei A. D. ir jos atstovui advokatui Arvydui Peneliui, atsakovui B.

P. ir jo atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. D. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui B. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė A. D. (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo B. P. (toliau – atsakovas) 2 000,00 Eur neturtinės žalos ir ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2017 metais Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu, atsakovas davė parodymus:

„santykiai su A. D. yra konfliktiÅ¡ki, kadangi ji yra pasikėsinusi jį nužudyti“. VieÅ¡ai, žodžiu pareiÅ¡kęs, kad ieÅ¡kovė yra padariusi sunkų nusikaltimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ ir iÅ¡galvotÄ informacijÄ , o tai akivaizdžiai žemina ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ . Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieÅ¡kovė prarado dvasinę ramybę, patyrė fizinį – dvasinį skausmÄ , pažeminimÄ .

Situacija sukėlė emocinę depresijÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus. IeÅ¡kovė nesikreipė dėl neturtinės žalos priteisimo po administracinės bylos nagrinėjimo, kadangi ji neturėjo tam sveikatos, tačiau kadangi atsakovas iki Å¡iol skleidžia Å¡iÄ informacijÄ , ji ryžosi kreiptis į teismÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad Å¡alių konfliktiniai santykiai gali kilti iÅ¡ ginčo dėl nekilnojamojo turto. IeÅ¡kovė patirdama atsakovo iÅ¡puolius prastai miega, jai padidėja spaudimas. Pas psichiatrus ieÅ¡kovė nesigydė, lankosi pas Å¡eimos gydytojÄ dėl padidėjančio spaudimo.

PatirtÄ neturtinę moralinę žalÄ vertina 2 000,00 Eur suma. IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė pasikėsino jį nužudyti ir užsakė jo nužudymÄ . Atsakovas Å¡ių teiginių iki Å¡iol nepaneigė, prieÅ¡ingai, tokios pozicijos laikosi iki Å¡iol ir tai tvirtina. Kadangi Å¡alys yra artimi giminaičiai, Å¡ie teiginiai iÅ¡sakyti ne tik vieÅ¡o teismo posėdžio metu, bet ir kitų asmenų artimųjų ir pažįstamų žmonių aplinkoje, todėl toks Å¡meižtas žeidžia ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ , pažeidžia ieÅ¡kovės interesus ir teises.

Dėl nurodyto neatsakingo atsakovo elgesio pablogėjo ieÅ¡kovės psichologinė sveikata: ieÅ¡kovė prastai miega, jaučia skausmÄ ir pažeminimÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 2 000,00 Eur ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka, kadangi jis nepagrįstas ir neįrodytas. Nurodo, kad atsakovas administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu, teismui atskleidė jo ir ieÅ¡kovės tarpusavio santykius ir nurodė, kad santykiai yra konfliktiÅ¡ki bei kad ieÅ¡kovė kėsinosi jį nužudyti.

Teismo posėdžio metu nuomonės atskleidimas teismui nėra laikomas duomenų paskleidimu ir negali užtraukti civilinės atsakomybės. IÅ¡ atsakovo iÅ¡sakytos nuomonės matyti, kad jis manė ir iki Å¡iol mano, jog ieÅ¡kovė kėsinosi jį nužudyti. Pagal atsakovo pareiÅ¡kimÄ teisėsaugos institucijose buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti ar atsakovo teiginys laikytinas žinia ar nuomone. Atsakovas pažymi, kad jo teismui iÅ¡sakyta nuomonė negali bÅ«ti laikoma žinia.

Atsakovo teismo posėdžio metu iÅ¡sakyta nuomonė nėra paskleista, atsakovas savo nuomonę iÅ¡sakė teismo posėdžio metu, tačiau nevieÅ¡ai. Byloje nėra įrodymų, kad dėl atsakovo iÅ¡sakytos nuomonės pablogėjo ieÅ¡kovės sveikata, atsirado neigiamos pasekmės, kuriuos bÅ«tų galima įvertinti ieÅ¡kovės nurodyta suma. Kadangi neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusio asmens patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, esminę reikÅ¡mę suteikiant pažeistos vertybės pobÅ«džiui ir kilusiems padariniams.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovas savo nuomonę iÅ¡reiÅ¡kė duodamas parodymus administracinės bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje. Atsakovas nurodytos bylos nagrinėjimo metu davė parodymus kaip nukentėjusysis, todėl jis įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti nubaustas už melagingų parodymų davimÄ . Teismas galėjo reaguoti į atsakovo parodymus, tačiau jokių procesų dėl to teismo ar ieÅ¡kovės iniciatyva nėra pradėta. Atsakovo teismo posėdžio metu iÅ¡sakyta nuomonė gali bÅ«ti laikoma paskleista vieÅ¡ai dėl teismo posėdžių specifikos, atsakovas neturėjo tikslo ieÅ¡kovę pažeminti.

Asmuo už administraciniame procese duotus parodymus negali bÅ«ti traukiamas atsakomybėn civilinio proceso tvarka, nes tai pažeistu nukentėjusiojo teisę duoti parodymus, taip kaip jis supranta. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovas teisme iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę. Neturtinė žala gali bÅ«ti atlyginama tik tuomet, kai yra nustatomos pasekmės, ieÅ¡kovė neįrodė, kad dėl atsakovo iÅ¡sakytos nuomonės pablogėjo ieÅ¡kovės sveikata, sugadinta jos reputacija. IeÅ¡kinys atmestinas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas.

Ä®statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į žmogaus asmeninį ir Å¡eiminį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ (Konstitucijos 22 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetÄ : pirma, žinių paskleidimo faktÄ , antra, faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , trečia, faktÄ , jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018). IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017 m. administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu atsakovas duodamas parodymus teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad „santykiai su A.

D. yra konfliktiÅ¡ki, kadangi ji yra pasikėsinusi jį nužudyti“. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ nurodydama, kad tokiu bÅ«du atsakovas vieÅ¡ai žodžiu pareiÅ¡kė, kad ieÅ¡kovė yra padariusi labai sunkų nusikaltimÄ (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir tokiais veiksmais vieÅ¡ai paskleidė iÅ¡galvotÄ ir neatitinkančiÄ tikrovės informacijÄ . IeÅ¡kovės kaltinamas padarius labai sunkų nusikaltimÄ Å¾emina ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ . Analizuojant, ar egzistuoja specialusis garbės ir orumo įžeidimo deliktas, bÅ«tina nustatyti, kÄ asmuo paskleidė – žiniÄ ar nuomonę, kadangi tik nustačius, kad asmuo paskleidė žiniÄ , analizuotinos kitos garbės ir orumo delikto sÄ lygos.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar iÅ¡sakyta nuomonė, turi bÅ«ti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.

Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments).

Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment oi 9 January 2007). Taigi, žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas.

Nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo teiginiai buvo pateikti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo kontekste, jis juos pateikė duodamas parodymus teisme ir Å¡ių aplinkybių niekaip negrindė, laikytina, kad tai yra tik atsakovo subjektyvi nuomonė, kuriÄ jis susidarė subjektyviai vertindamas faktus ir duomenis.

Nors bylos nagrinėjimo teisme procesas tam tikra prasme turi vieÅ¡umo požymių, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovo pasisakymai dėl Å¡alių santykių administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo kontekste, skirta konkretiems asmenims ir aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip asmenį įžeidžianti ar jo garbę ir orumÄ Å¾eminanti informacija. IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo sistemingumo skleidžiant tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovę yra formalios, nepagrįstos jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios aplinkybės yra neįrodytos, todėl apie jas nepasisako.

Nustačius, kad atsakovo parodymai bylos nagrinėjimo metu nelaikytini žinios paskleidimu, nėra pagrindo analizuoti kitų garbės ir orumo įžeidimo delikto atsakomybės sÄ lygų, kadangi siekiant taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, turi egzistuoti visos Å¡io delikto bÅ«tinosios sÄ lygos kartu. Kadangi nenustatyta, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus CK 2.24 straipsnio prasme, atitinkamai nėra pagrindo analizuoti civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygų, dėl neturtinės žalos ieÅ¡kovei priteisimo ir spręsti jos priteisimo klausimÄ (CK 6.245 – 6.249, 6.250 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ieškovės ieškinys atmestinas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinio reikalavai atmestini, t. y. sprendimas priimtinas atsakovo naudai. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovui teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 220,00 Eur, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 80, 88, 92, 96, 99 straipsniai).

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 21,52 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 220,00 Eur (dviejų Å¡imtų dvideÅ¡imt eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai, mokant į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5630.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 21,52 Eur (dvideÅ¡imt vieno euro 52 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – valstybės naudai. Pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose Teisėja Ineta Baliukaitytė